Byla 2K-452/2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, nuteistajam S. R., gynėjui advokatui Dainiui Žiedui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžių.

2Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu S. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir byla jam nutraukta.

3S. R. perduotas laiduotojo R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

4Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams.

5Civilinio ieškovo R. V. ieškinio dalis dėl 6400 Lt turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, sumažinta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta visiškai: įskaičius S. R. 2013 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymu pervestus 1000 Lt, iš S. R. R. V. priteista likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 2600 Lt.

6Iš S. R. R. V. priteista 1000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.

7Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: S. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) bauda.

8Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

9Iš S. R. R. V. priteista: 2548,66 Lt turtinei, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1700 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 31 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – UAB „Avicula“ bare „Pegasas“, esančiame Šiauliuose, Vilniaus g. 225, įžūliu elgesiu – kumščiu suduodamas vieną smūgį R. V. į veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

12Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį su pakeitimais – neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 Lt.

13Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

14Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veiką, be to, konstatavęs esminį BPK 417 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą, privalėjo pats jį ir ištaisyti, t. y. paklausti nukentėjusiojo, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Beje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo ir siekė su juo susitaikyti, o šis savo ruožtu atleido jam, tačiau susitaikyti nepavyko nesutarus dėl žalos atlyginimo. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad veika truko trumpai, t. y. sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį, daugiau jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, abu nuo baro nuėjo, šokiai tęsėsi toliau. Teismas nenustatė, kad dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Liudytojas A. S. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad iki smūgio sudavimo nukentėjusysis su juo (kasatoriumi) kalbėjosi; tai, kasatoriaus manymu, patvirtina jo parodymus, kad jam buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, į kuriuos jis netinkamai sureagavo, t. y. nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis jį provokavo: pastūmė jo laikrodį, o paklaustas, kodėl taip padarė, atsakė necenzūriniu žodžiu; dėl to jis (kasatorius) įsižeidė, susinervino ir trenkė kumščiu vieną smūgį tam vyrui į veidą. Tai taip pat patvirtina, kad konfliktas buvo asmeninis. Kiti asmenys paties konflikto ir smūgio nestebėjo (liudytojas A. S. paties smūgio momento nematė), tik vėliau matė sužalotą nukentėjusįjį; tai negali būti laikoma viešosios tvarkos sutrikdymu. Kasatorius teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog jo veikoje yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nesant įrodymų, jog be nukentėjusiojo, kas nors daugiau matė smūgio jam sudavimą, kuriuo konfliktas ir baigėsi, ar kitų įrodymų, bylojančių apie padarinius, kuriais pasireiškė visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymas, veika perkvalifikuotina iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

15Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (3000 Lt) padaryta neatsižvelgus į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio (analogiškose) bylose, nustatytas žalos dydis prieštarauja teisingumo principui. Iš teismų praktikos matyti, kad bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, priteisiama nuo 500 Lt iki 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-801/2006, 2K-290/2011); bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – nuo 700 Lt iki 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-70/2013, 2K-170/2013, 2K-267/2013). Nurodyta teismų praktika patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, todėl nuosprendžiai dėl neturtinės žalos atlyginimo dalies keistini pripažįstant, jog 2013 m. liepos 19 d. sumokėjus nukentėjusiajam 1000 Lt padaryta neturtinė žala yra kompensuota.

16Kasatorius, pateikdamas teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-329/2013), teigia, kad iš R. J. ir jo (kasatoriaus) parodymų teisiamojo posėdžio metu, surinktos apie R. J. informacijos, taip pat to, kad nei nukentėjusysis, nei prokuroras jokių prieštaravimų dėl R. J. tinkamumo būti laiduotoju ir taikyti laidavimo institutą nepareiškė, galima daryti išvadą, jog R. J. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju. Kasatoriaus manymu, išsilavinimas nėra esminė aplinkybė, lemianti asmens tinkamumą būti laiduotoju. Beje, apeliacinės instancijos teismas nepareikalavo pateikti reikalingų duomenų apie laiduotoją, kad pašalintų galimas abejones jo tinkamumu. Kasatoriaus įsitikinimu, R. J. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, nors ir negyvena Šiauliuose, bet mieste būna pakankamai dažnai (šiuolaikinės technologijos leidžia palaikyti glaudų ryšį ir kitu būdu), be to, jis neigiamai vertina jo veiksmus, yra jam autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog jis nesutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis nukentėjusiajam pervedė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, be to, teisme patvirtino, jog teismui nusprendus, kad padaryta didesnė žala, nei jis subjektyviai įvertino, jis ją padengs (jis nesutiko atlyginti 6400 Lt turtinės žalos, nes tokia žala, jo manymu, nebuvo patirta, be to, jis nebuvo kaltintas danties sužalojimu, todėl neturėjo pareigos gintis nuo to, kuo nebuvo kaltintas). Kasatoriaus nuomone, taikant laidavimą esminis dalykas yra tas, kad asmuo bent iš dalies būtų atlyginęs padarytą žalą. Taigi yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 140 straipsnio 1 dalyje ar 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

17Be to, kasatorius nurodo, kad jis kaltinamas tuo, jog padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Priekinio danties nuskėlimas jam neinkriminuotas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2014). Nuteistasis atsako tik už tą žalą, kurią jis padarė savo nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2012). Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio nuostatas, pripažino, kad jis sukėlė pasekmes, kurių padarymu nebuvo kaltintas – nuskėlė nukentėjusiojo viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmą keramikinį danties kramtomąjį paviršių. Taigi nesant tokio kaltinimo ir įrodymų, patvirtinančių šias pasekmes, jis neturėjo galimybės įrodinėti, kad keramikinio danties kumščio smūgiu nuskelti neįmanoma (apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad dėl suduoto smūgio galėjo būti pažeistas dantis), kad implantas galėjo būti sugadintas ir kitomis aplinkybėmis, kad civilino ieškovo pateiktos išlaidos naujam implantui įdėti yra 2-3 kartus didesnės nei įprastos odontologinėje praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo kaltinamas padaręs veiksmus, iš kurių nukentėjusysis kildina patirtą turtinę žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtą.

18Nuteistojo S. R. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

19Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

20Kasatorius nurodo, kad nesant įrodymų, jog be nukentėjusiojo dar kas nors matė smūgio sudavimą (kuriuo konfliktas tarp jų ir baigėsi), ar kitų įrodymų, bylojančių apie padarinius, kuriais pasireiškė visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymas (veika truko trumpai, šokiai tęsėsi toliau), veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis tiesiog neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nenurodydamas jokių teisinių argumentų šiems savo teiginiams pagrįsti. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė. Įrodymų vertinimo klaidų nenurodo ir kasatorius, jis tik pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus ir, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą veikos kvalifikavimo aspektu, padarė išsamiai motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nuteistasis S. R. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, t. y. įžūliu elgesiu – kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nuteistasis neneigia sudavęs nukentėjusiajam į veido sritį, tik pažymi, kad dėl to nekilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, be to, tvirtina, kad nukentėjusysis jį išprovokavo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusysis provokavo nuteistąjį S. R., todėl konstatavo, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė nepagrįstai pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti. Teismas nustatė, kad S. R. tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą dėl mažareikšmės dingsties, dėl tokių jo veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes klube tuo metu buvo žmonių, į įvykį sureagavo nukentėjusiojo draugai, apsaugos darbuotojas, buvo iškviesta policija. Taigi apeliacinės instancijos teismas S. R. veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavo tinkamai.

21Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

22BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, teisiamajame posėdyje apklausė laiduotoją R. J., apsvarstė jo tinkamumą būti laiduotoju, taip pat apsvarstė kiekvieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir pateikė išsamius motyvus, kodėl laiko, kad yra pagrindas atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

24Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti R. J. tinkamu laiduotoju, nes jis nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog turi aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujantį darbą, yra nepriekaištingos reputacijos, be to, R. J. gyvena ne Šiauliuose, o Kaune. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas nepripažinti asmens tinkamu laiduotoju, be to, tokios sąlygos (turėti aukštąjį išsilavinimą, dirbti vadovaujamą darbą, privalomai gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje) nenustatytos ir BK 40 straipsnyje. Konstatuotina, kad R. J. yra tinkamas laiduotojas, apie save jis pateikė pakankamai duomenų, be to, buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, kurio metu teismas turėjo galimybę įsitikinti jo tinkamumu būti laiduotoju.

25Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos (pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą), t. y. teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog S. R. su nukentėjusiuoju būtų sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo, be to, teisiamajame posėdyje S. R. nurodė nesutinkantis atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, taip pat nukentėjusiojo gydymo plane nurodytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad pagrindą manyti, jog asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ir panašiai. Susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo reikalingas tais atvejais, kai kaltininkas padarytos žalos nebūna atlyginęs ir net nebūna pradėjęs to daryti. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad S. R. dirba, 2013 m. liepos 19 d. iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (1000 Lt) ir teisiamajame posėdyje įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą galutinį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį (S. R. nesutiko su civiliniu ieškiniu, kuriuo nukentėjusyis prašė priteisti jam 6400 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti). Kad S. R. atlygina nukentėjusiajam priteistą turtinę ir neturtinę žalą, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patvirtina ir kasacinės instancijos teismo posėdyje S. R. pateikti duomenys (2014 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 956626, 2014 m. spalio 7 d. antstolio Andriaus Liaškovo pažyma apie vykdymo eigą ir S. R. banko sąskaitos išrašas), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam periodiškai pervedamos atitinkamos pinigų sumos. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra. Darytina išvada, kad, esant BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumai, S. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

26Dėl civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išsprendimo

27Apeliacinės instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 109, 115 straipsnių nuostatų reikalavimų, išsprendė nukentėjusiojo pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, dar kartą įvertinęs surinktų įrodymų visumą, apklausęs liudytoją A. S., specialistą H. Daujotą, konstatavo, kad turtinę žalą, susijusią su protezuoto danties pažeidimu, nukentėjusysis patyrė dėl neteisėtų S. R. veiksmų. Specialistas paaiškino, kad nenatūralaus danties pažeidimas kaip sužalojimas nevertinamas, todėl S. R. tokie jo veiksmų padariniai nebuvo inkriminuoti. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo klausimo išsprendimas nevertintinas kaip nagrinėjimo teisme ribų peržengimas, nes bet kokiu atveju šią žalą S. R. turi atlyginti. Spręsdamas dėl atlygintino turtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad nėra pagrindo šią ieškinio dalį tenkinti visiškai ir priteisti 6400 Lt, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl danties protezavimo patyrė 3548,66 Lt išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad S. R. pervedė nukentėjusiajam 1000 Lt, apeliacinės instancijos teismas iš jo priteisė 2548,66 Lt turtinei žalai atlyginti.

28Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl pernelyg didelio priteistos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į sukeltus padarinius (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), iš nuteistojo S. R. priteistos neturtinės žalos suma (3000 Lt) neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

30Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nuosprendį.

31S. R., padariusį BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir bylą jam nutraukti.

32S. R. perduoti laiduotojo R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas – vieneri metai.

33Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu S. R. atleistas... 3. S. R. perduotas laiduotojo R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.... 4. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams.... 5. Civilinio ieškovo R. V. ieškinio dalis dėl 6400 Lt turtinės žalos... 6. Iš S. R. R. V. priteista 1000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.... 7. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme... 9. Iš S. R. R. V. priteista: 2548,66 Lt turtinei, 3000 Lt neturtinei žalai... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,... 11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. R. nuteistas už tai, kad 2013... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 13. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 14. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo... 15. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl... 16. Kasatorius, pateikdamas teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio nuostatų... 17. Be to, kasatorius nurodo, kad jis kaltinamas tuo, jog padarė nukentėjusiajam... 18. Nuteistojo S. R. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 19. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 20. Kasatorius nurodo, kad nesant įrodymų, jog be nukentėjusiojo dar kas nors... 21. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 24. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų... 25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra BK 40 straipsnio... 26. Dėl civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išsprendimo... 27. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 109, 115... 28. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 31. S. R., padariusį BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką,... 32. S. R. perduoti laiduotojo R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.... 33. Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...