Byla 2A-1514-577/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. A. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir M. M. ieškinį atsakovui AB „( - )“, trečiajam asmeniui A. L. – AB „( - )“ generaliniam direktoriui dėl stebėtojų tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą dėl pripažinimo negaliojančiais 2010 m. gegužės 24 d. atsakovo AB „( - )“ stebėtojų tarybos susirinkime priimtus sprendimus, kuriais buvo nutarta: 1. atšaukti A. A. (ieškovas) iš atsakovo AB „( - )“ (toliau – bendrovė) generalinio direktoriaus pareigų nuo 2010 m. gegužės 25 d. ir nutraukti su A. A. sudarytą darbo sutartį; 2. pavesti stebėtojų tarybos pirmininkui H. H. bendrovės vardu pasirašyti A. A. darbo sutarties nutraukimą, visiškai atsiskaityti su A. A. darbo sutarties nutraukimo dieną bei atlikti visus reikalingus veiksmus; 3. paskirti A. L. (trečiasis asmuo) bendrovės direktoriumi nuo 2010 m. gegužės 25.; 4. pavesti bendrovės direktoriui A. L. teisės aktų nustatyta tvarka apie įvykusį bendrovės vadovo pasikeitimo faktą informuoti Juridinių asmenų registrą bei atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šiam stebėtojų tarybos sprendimui įgyvendinti. Ieškinyje ieškovai savo reikalavimus grindė bendrovės stebėtojų tarybos reglamento 4.1. – 4.2. punktų pažeidimais, t. y. tuo pagrindu, jog ieškovui M. M., kaip stebėtojų tarybos nariui, nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą stebėtojų tarybos posėdį ir jo darbotvarkę.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, nes atsakovui nėra žinoma apie ieškovo minimą reglamentą, o ieškovas M. M. apie stebėtojų tarybos posėdį buvo tinkamai informuotas.

5Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010-12-14 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų A. A., M. M. lygiomis dalimis 9900 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB „( - )“ naudai; lygiomis dalimis 609,08 EUR išlaidų, susijusių su liudytojų H. H. ir M. V. atvykimu į teismo posėdį, Estijos bendrovės ( - ) naudai bei lygiomis dalimis 20,08 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo H. H. parodymus santykyje su liudytojos M. V. parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais; teismas neįžvelgė šių liudytojų parodymų prieštaringumo, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą. Mano, kad nesant pasirašytinai M. M. įteikto nei vieno registruoto pranešimo apie 2010 m. gegužės 24 d. turėjusį įvykti stebėtojų tarybos posėdį, 2010 m. gegužės 24 d. vykęs stebėtojų tarybos posėdis buvo sušauktas neteisėtai; stebėtojų tarybos pirmininkas netinkamai organizavo stebėtojų tarybos susirinkimo sušaukimą. Netinkamai vertino liudytojos G. C. parodymus santykyje su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis; jos paaiškinimai yra neaiškūs, visiškai nesusiję su bylos aplinkybėmis. Nepagrįsta teismo išvada, kad galimai ieškovas M. M. savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie to, kad jam nebūtų įteikti registruoti pranešimai; teismas sprendime nenurodė jokių neginčijamų faktų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą šiai išvadai pagrįsti, be to netinkamai vertino advokatų kontoros „Leppik&Partnerid“ pasitelkto kurjerio 2010 m. liepos 8 d. paaiškinimus. Nepagrįstos teismo išvados, jog ieškovui apie 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos posėdį buvo pranešta tinkamai. Teismo išvadą dėl pranešimo telefonu būdo tinkamumo paneigia paties teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytos kitos faktinės aplinkybės, o būtent liudytojo H. H. parodymai. Nurodo, kad aplinkybė, jog reglamento originalas su jį patvirtinusio protokolo originalu buvo Estijoje, objektyviai suprantama ir pateisinama, kadangi ieškovas M. M., 2006 metais buvęs atsakovo stebėtojų tarybos pirmininku, yra Estijoje reziduojantis ir nuolatos gyvenantis asmuo, todėl nuo to laiko, kada buvo patvirtintas reglamentas, jo originalas būtent ir buvo pas M. M.. Neparemta teismo išvada, kad iki H. H. bendrovės stebėtojų tarybai pirmininkavo ieškovas M. M., ir pasikeitus pirmininkui, pastarasis nereikalavo laikytis reglamento nuostatų. Pažymėjo, jog atsakovo vadovas 2010 m. birželio 5 d. lentelėje, kurioje išvardinti jo neva perimami bendrovės dokumentai, pasirašė perdavimo dokumentą vienašališkai, todėl nėra aišku, iš ko realiai buvo perimti dokumentai. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos susirinkimo protokolas ir 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos sprendimas yra skirtingi, o būtent – protokole nurodyta susirinkimo pradžia 10 val., tuo tarpu 2010 m. gegužės 24 d. bendrovės stebėtojų tarybos sprendime nurodyta, kad stebėtojų tarybos posėdžio laikas 10.30 val. Be to, akivaizdžiai matyti, kad tarp šių dokumentų yra ir maketavimo (šrifto) skirtumai. Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys atmestinas taip pat ir tuo pagrindu, jog jį pareiškė materialinės reikalavimo teisės neturintys asmenys. Nurodo, kad ieškovas M. M., dar būdamas stebėtojų tarybos nariu, o ieškovas A. A. jau būdamas atšauktas iš atsakovo generalinio direktoriaus pareigų, su ieškiniu į teismą kreipėsi per įstatymo nurodytą 30 dienų terminą, manydami, kad 2010 m. gegužės 24 d. atsakovo stebėtojų tarybos susirinkime priimti nutarimai buvo priimti pažeidus jų priėmimo procedūrą, apibrėžtą stebėtojų tarybos reglamente. A. A. ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo atsakovo generaliniu direktoriumi. Pastarasis realizavo savo teisę apskųsti bendrovės stebėtojų tarybos sprendimą, kadangi buvo pažeista 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos susirinkimo sušaukimo procedūra. Be to, apeliantai nurodo, jog teismas nepagrindė priteistų atstovavimo išlaidų dydžio; nepagrįstai priteisė iš ieškovų 609,08 EUR liudytojų H. H. ir M. V. turėtas kelionės išlaidas, sąskaita išrašyta bendrovei ( - ), tačiau ne liudytojams H. H. ir M. V.. Minėtoji sąskaita negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu, kad liudytojai asmeniškai patyrė kelionės išlaidas dėl atvykimo į teismą. Taip pat nepateikta teismui įrodymų, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Neaišku, kokiais įrodymais teismas rėmėsi nurodydamas šias kelionės išlaidas liudytojams.

7Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su ieškovų argumentais apeliaciniame skunde ir prašo jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą, skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovų visas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl liudytojų H. H. ir M. V. parodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės ginčo dalykui ir santykio su kitais rašytiniais įrodymais byloje atsakovas nurodo, jog liudytojų parodymuose nėra jokio prieštaravimo. H. H. nenurodė, jog stebėtojų tarybos narė M. V. apie 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos posėdį buvo informuota raštu, o teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad H. H. negalėjo patikslinti, kokiu būdu apie šaukiamą stebėtojų tarybos posėdį buvo informuota M. V., taip pat nurodė, kad ji pati geriau paaiškins. Liudytojas nurodė bendrą nusistovėjusią informavimo apie stebėtojų tarybos posėdį tvarką bei detalizavo, kaip konkrečiai apie minėtą stebėtojų tarybos posėdį buvo informuojamas ieškovas M. M.. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra netiksliai nurodyti liudytojo H. H. paaiškinimai, susiję su bendru stebėtojų tarybos narių sutarimu, kaip turi būti informuojami stebėtojų tarybos nariai apie šaukiamą susirinkimą. H. H. parodė, kad stebėtojų tarybos nariai buvo nutarę informuoti visus stebėtojų tarybos narius apie posėdžio datą ir laiką „raštiškai ne mažiau negu prieš parą iki susirinkimo“. Taip pat pažymi, kad M. V. niekada neginčijo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie stebėtojų tarybos susirinkimą, bei pasirašydama ginčijamus sprendimus įforminantį protokolą, tą patvirtino ir raštu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal bendrovės įstatų 9.2 p. stebėtojų tarybos susirinkimo sušaukimo tvarkai taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai – tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas arba ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių, o stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių (ABĮ 32 str. 5 ir 9 dalys).

9Dėl liudytojos G. C. parodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės ginčo dalykui ir santykio su kitais rašytiniais įrodymais byloje. Pagal liudytojos G. C. paaiškinimus jokio reglamento bendrovėje nebuvo, bendrovės vadovybė liepė vadovautis įstatais ir ABĮ reikalavimais. Liudytoja G. C. konkrečiai įvardino, kurie 2 iš 3 stebėtojų tarybos nariai pasirašė minėtą sprendimą dėl turto įkeitimo, o trečiasis tuo metu buvo Suomijoje. Pažymėtina, kad liudytoja taip pat patvirtino, kad jos žinioje niekada nebuvo ir stebėtojų tarybos protokolo, kuriuo neva būtų patvirtintas šio bendrovės organo darbo reglamentas. G. C. parodymai yra aiškūs, išsamūs bei papildomai įrodo aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo atsikirtimus į ieškinį.

10Dėl rašytinio įrodymo – 2010 m. liepos 8 d. kurjerio pažymos – vertinimo bei teismo išvados apie tinkamą pranešimą ieškovui pagrįstumą atsakovas nurodo, jog byloje pateiktas rašytinis įrodymas – kurjerių tarnybos patvirtinimas, kad pranešimą ieškovui M. M. jo gyvenamosios vietos adresu buvo bandoma įteikti mažiausiai 3 kartus, ir visais atvejais buvo sakoma, jog ieškovo nėra namie. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti šių duomenų objektyvumu. Pažymėjo, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, H. H. paaiškino, kad jo pirmininkavimo metu buvo nuspręsta visus stebėtojų tarybos narius apie posėdžio vietą ir laiką informuoti raštu (t.y. ne pasirašytinai, kaip nurodo apeliantai) ir ne vėliau negu prieš parą iki susirinkimo. Ieškovas apie posėdį buvo informuotas ne mažiau kaip 6 būdais ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Dėl apeliantų nurodomos aplinkybės, jog reglamento originalas yra Estijoje pas ieškovą M. M., tik savaime patvirtina, jog bendrovėje šio dokumento niekada nebuvo ir juo nebuvo vadovaujamasi; kad dokumentu niekada bendrovėje nebuvo vadovautasi ir jo bendrovėje niekada nebuvo, patvirtina ir liudytojo paaiškinimai bei 2010-06-05 AB „( - )“ dokumentų priėmimo registras.

11Dėl pirmos instancijos teismo išvados, kad ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog jį pareiškė materialinės reikalavimo teisės neturintys asmenys, atsakovas nurodo, jog A. A. nepriklauso įstatymo nustatytam asmenų, turinčių materialinę teisę reikalauti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais bendrovės organo sprendimus, ratui. M. M., netekęs stebėtojų tarybos nario statuso, neteko reikalavimo teisės ginčo dalykui bei prarado materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

12Dėl priteistų atstovavimo ir liudytojų turėtų išlaidų pagrįstumo atsakovas nurodo, kad teismas savo sprendimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio išsamiai motyvavo ir pagrįstai laikė atsakovo naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad apeliantų argumentas nesuderinamas su CPK reikalavimais. Iš pateiktos 2010 m. lapkričio 24 d. sąskaitos nustatyta, kad liudytojų kelionės išlaidas patyrė H. H. Bendrovė ( - ), tą savo parodymuose patvirtino ir liudytojas H. H..

13Be to, atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pateiktas apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, kurie yra akivaizdžiai paneigti byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismo motyvais, šiame ir kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, apeliantai pareikšdami nepagrįstą apeliacinį skundą elgėsi nesąžiningai, priešingai proceso tikslams, todėl, atsakovo nuomone, apeliantams turėtų būti taikomos CPK 95 str. 2 d. numatytos procesinės pasekmės už piktnaudžiavimą procesu. Apeliantų nesąžiningumą inter alia patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu pareikštų procesinių prašymų turinys ir juos atmetusių teismo nutarčių, įskaitant ir protokolines, skaičius bylos nagrinėjimo metu, teismo nustatytos aplinkybės, kitos atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstos aplinkybės. Todėl prašo skirti kiekvienam ieškovui 10 000 Lt baudą. Atsakovo nuomone, prašomos skirti baudos dydis atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, taip pat leis išvengti nepagrįstai reiškiamų reikalavimų ateityje.

14Trečiasis asmuo A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, visiškai sutinka su atsakovo AB „( - )“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais ir juos palaiko, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą bei priteisti iš apeliantų visas trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų A. A. ir M. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

17Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. gegužės 24 d. įvyko atsakovo AB „( - )“ stebėtojų tarybos susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atšaukti ieškovą A. A. iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų ir paskirti trečiąjį asmenį A. L. bendrovės direktoriumi. Stebėtojų tarybos susirinkime dalyvavo du iš trijų stebėtojų tarybos narių: pirmininkas H. H. ir M. V., trečiasis stebėtojų tarybos narys – ieškovas M. M. susirinkime nedalyvavo. Ieškovai kreipėsi į teismą ir prašė susirinkime priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, kadangi ieškovas M. M. – vienas iš stebėtojų tarybos narių, - nebuvo tinkamai, t.y. Reglamento 4.1, 4.2, 4.3 punktų nustatyta tvarka, informuotas apie 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos susirinkimą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Reglamento nuostatos bendrovėje taikomos nebuvo; teismas nenustatė imperatyvių įstatymo ar bendrovės steigimo dokumentų nuostatų pažeidimo; padarė išvadą, kad ieškovui A. A. apie posėdį buvo pranešta tinkamai, todėl ieškinį atmetė.

18Kaip minėta, ieškovai savo reikalavimus dėl 2010-05-24 AB „( - )“ Stebėtojų tarybos susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais grindė Reglamento 4.1, 4.2 p. p. nuostatų, reglamentuojančių stebėtojų tarybos posėdžių sušaukimo, tame tarpe ir pranešimo apie posėdžius, tvarką, pažeidimu.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad į bylą ieškovai pateikė AB „( - )“ stebėtojų tarybos darbo reglamento nepatvirtintą kopiją (t.1, b.l. 18-22), dokumento originalo arba įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos Reglamento kopijos į bylą nepateikta. Liudytojo H. H. (stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio) paaiškinimai, jog apie Stebėtojų tarybos reglamentą jam nieko nebuvo žinoma, jokio reglamento nėra matęs ir darbe ieškovo pateikto reglamento nuostatomis niekada nesivadovavo; liudytojos G. C. (kuri dirba bendrovėje nuo 2002 metų) paaiškinimai, kad pagal jos užimamas pareigas ir pareigines instrukcijas visi pagrindiniai bendrovės dokumentai yra jos žinioje ir saugomi jos kabinete, tačiau jokio stebėtojų tarybos darbo reglamento ji nėra mačiusi ar turėjusi. Klausimas apie reglamentą buvo iškilęs 2009 m., kai notaras paprašė pateikti stebėtojų tarybos darbo reglamentą, siekdamas įsitikinti, ar sprendimas dėl bendrovės turto įkeitimo yra teisėtas, bet tada reglamento bendrovė neturėjo; trečiojo asmens A. L. – naujo, paskirto nuo 2010-05-25 bendrovės vadovo, paaiškinimai; dokumentų priėmimo registras (t.1, b.l. 139-154), iš kurio matyti, kokie dokumentai buvo perduoti naujam vadovui; atsakovo atstovo paaiškinimai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad bendrovėje AB „( - )“ ieškovo pateikto Stebėtojų tarybos darbo reglamento nuostatomis vadovautasi nebuvo; pirmos instancijos teismas pagrįstai pranešimo apie stebėtojų tarybos posėdžio procedūros pažeidimo klausimą sprendė vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo bei bendrovės įstatų 9.2 p., 10.1 p. nuostatomis, o taip pat tinkamai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. M. žinojo apie stebėtojų tarybos 2004-05-24 šaukiamą posėdį, pagrįstai konstatavo, jog pranešimo apie posėdį būdas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo ar bendrovės steigimo dokumentų nuostatų normoms.

20Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

21Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-156/2008, 2009-10-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-378/2009, 2009-11-24 nutartis civ.byla Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (LAT 2006-01-30 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-67/2006, ir kt.).

22Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių (jų atstovų), tiek liudytojų paaiškinimus; išsamiai pasisakė, kokiais įrodymais grindžia padarytas išvadas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, kokiais įrodymais vadovaujasi, kuriuos ir kodėl atmeta. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo H. H. parodymus santykyje su liudytojos M. V. ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais; netinkamai vertino liudytojos G. C. parodymus santykyje su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, netinkamai vertino kurjerio paaiškinimą, dėl ko padarė nepagrįsta išvadą, kad apie posėdį buvo pranešta tinkamai, jie atmestini.

23Apeliantai nesutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys atmestinas taip pat ir tuo pagrindu, jog jį pareiškė materialinės reikalavimo teisės neturintys asmenys. Nurodė, kad ieškovai kreipėsi su ieškiniu įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais; tiek vienas, tiek kitas ieškovai patenka į asmenų ratą, kuriems įstatymas suteikia ginčyti stebėtojų tarybos sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CK 2.82 str. 4 d. bei LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. įtvirtintas išsamus asmenų, turinčių teisę pareikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų teisme. Reikalauti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais bendrovės organo sprendimus turi bendrovės akcininkai; kreditoriai; bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nurodyta pozicija, kad ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t.y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas. Tačiau teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo išvadomis, kuriose teismas pasisakė, kad ieškovai nagrinėjamojoje byloje neturi materialinės reikalavimo teisės, turi pagrindą sutikti iš dalies. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A. netenka tokios teisės dėl to, kad nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų, susijusių su jo atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, nereiškė. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju spręsti, kad A. A., kaip buvęs bendrovės generalinis direktorius, turi reikalavimo teisę dėl priimto stebėtojų tarybos sprendimo nuginčijimo tik jo priėmimo procedūros pažeidimo aspektu, nėra pagrindo. Todėl pirmos instancijos ieškovo A. A. atžvilgiu padaryta išvada, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, jog jį pareiškė materialinės reikalavimo teisės neturintis asmuo, yra pagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 2.82 str. 4 d., AB įstatymo 19 str. 10 d. aukščiau paminėtas nuostatas, neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad ir M. M. neteko materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi bylos nagrinėjimo metu 2010-08-06 buvo atšauktas iš stebėtojų tarybos nario pareigų, todėl minėti pirmos instancijos teismo motyvai iš sprendimo šalintini.

24Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantų atsakovui priteisė 9900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nors pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, įvertino bylos sudėtingumą, atstovo paruoštų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, taip pat vadovavosi LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas; tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas 1, 2, 8, 5, 10, 11 p.p. bei pateiktus atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, mano, jog yra pagrindas sumažinti atstovavimo išlaidų priteistiną sumą ir priteisti iš ieškovų 4520 Lt atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje atsakovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti. Byloje esantys 2010 m. lapkričio 24 d. sąskaita (t. 2, b.l. 114-115), mokėjimo pavedimas Nr. 02947 (t. 2, b.l. 163) patvirtina, kad liudytojai H. H. ir M. V. patyrė kelionės išlaidas, kurias apmokėjo bendrovė „( - )“; tą patvirtino ir liudytojas H. H., todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą dėl liudytojų kelionės išlaidų priteisimo iš atsakovų nepagrįstumo.

25Atmestinas atsakovo prašymas skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant apeliacinį skundą, kadangi CPK numato šalims teisę apskųsti neįsiteisėjusius pirmos instancijos teismo sprendimus (CPK 301 str.).

26Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, tačiau jis tikslintinas dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nurodant, kad iš ieškovų atsakovui priteistina 4520 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 320 str.).

27Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų A. A. ir M. M. valstybei priteistina po 5,27 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, bei 1200 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui, kitoje dalyje atsakovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atmestinas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str., LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas 1, 2, 8, 5, 10, 11 p.p.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

30Patikslinti priteistiną atsakovui BAB „( - )“ (j.a.k. ( - )) iš ieškovų A. A. (asmens kodas ( - ) ir M. M. (asmens kodas EE ( - ) atstovavimo išlaidų sumą, nurodant, kad priteistini atsakovui BAB „( - )“ (j.a.k. ( - )), iš ieškovų A. A. (asmens kodas ( - ) ir M. M. (asmens kodas EE ( - ) lygiomis dalimis 4520 Lt (po 2260 Lt iš kiekvieno) atstovavimo išlaidų.

31Priteisti atsakovui BAB „( - )“ (j.a.k. ( - )) iš ieškovų A. A. (asmens kodas ( - ) ir M. M. (asmens kodas EE ( - ) lygiomis dalimis 1200 Lt (po 600 Lt iš kiekvieno) atstovavimo išlaidų, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.

32Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš A. A. (asmens kodas ( - ) ir M. M. (asmens kodas EE ( - ) po 5,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovai kreipėsi į teismą dėl pripažinimo negaliojančiais 2010 m.... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti... 5. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010-12-14 sprendimu ieškinį... 6. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės... 7. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su ieškovų... 8. Dėl liudytojų H. H. ir M. V. parodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės... 9. Dėl liudytojos G. C. parodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės ginčo... 10. Dėl rašytinio įrodymo – 2010 m. liepos 8 d. kurjerio pažymos –... 11. Dėl pirmos instancijos teismo išvados, kad ieškinys atmestinas ir tuo... 12. Dėl priteistų atstovavimo ir liudytojų turėtų išlaidų pagrįstumo... 13. Be to, atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pateiktas apeliacinis... 14. Trečiasis asmuo A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka... 15. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. gegužės 24 d. įvyko atsakovo AB „(... 18. Kaip minėta, ieškovai savo reikalavimus dėl 2010-05-24 AB „( - )“... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad į bylą ieškovai pateikė AB „( - )“... 20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006... 21. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos... 23. Apeliantai nesutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys... 24. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su sutinka su apeliantų argumentu, jog... 25. Atmestinas atsakovo prašymas skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą... 26. Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 27. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų A. A. ir M. M. valstybei priteistina... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą iš... 30. Patikslinti priteistiną atsakovui BAB „( - )“ (j.a.k. ( - )) iš ieškovų... 31. Priteisti atsakovui BAB „( - )“ (j.a.k. ( - )) iš ieškovų A. A. (asmens... 32. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...