Byla e2-692-418/2019
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovui E. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims A. Š., B. B. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 019,44 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo R. P. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 10446910, kuria apdrausta transporto priemonės „T. P.“, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Sudarant draudimo sutartį ieškovas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją, t. y., kad transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui, taksi veiklai. Trečiasis asmuo B. B., vairuodamas automobilį „T. P.“, valst. Nr. ( - ), sukėlė eismo įvykį ir apgadino automobilį VW „Passat“, valst. Nr. ( - ), Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, Ieškovas išmokėjo 2 038,87 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas eismo įvykio metu automobiliui „VW Passat“ padarytą žalą. Atsakovas ieškovui turėjo pranešti raštu ir už draudimo rizikos padidėjimą, sumokėti draudikui jo apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką, tačiau to nepadarė. Atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas sąlygas, todėl ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo iki 50 procentų atgręžtinio reikalavimo teisę. Tuo pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų draudimo išmokos, kuri sudaro 1 019,44 Eur.

5Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė apklijuota reklaminiais lipdukais, labiausiai tikėtina, kad automobiliu buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga. Iš atsakovo pateiktos reklamos sutarties nėra aišku kokiai transporto priemonei ji sudaryta, kokiam laikotarpiui. Tarp reklamos sutarties ir transporto priemonės nėra jokio ryšio ir atsakovas niekaip to nepagrindė. Transporto priemonės savininkas įvykio metu turėjo išsiėmęs leidimą vykdyti pavėžėjimo veiklą, vairuotojas B. B. atsiliepime taip pat prisipažino, kad irgi turėjo išsiėmęs leidimą vykdyti pavėžėjimo veiklą. Atsakovo R. P. pozicija yra nenuosekli, kadangi vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą jis apskritai neigė, kad yra susijęs su automobiliais ir, kad apie eismo įvykį jam yra žinoma. Atsiliepime teismui nurodo, kad apie eismo įvykį jam yra žinoma. Ieškovo įsitikinimu, esant tokiai atsakovo pozicijai, atsakovas bando išvengti atsakomybės. Nors draudimo sutartyje ir nebuvo draudimo apklijuoti transporto priemonę reklaminiais lipdukais, tačiau šiuo metu draudimo sutartyse ne tik ieškovas, tačiau ir kitos draudimo įmonės yra nurodę, kad padidinta rizika yra tada, kai transporto priemonė yra apklijuota bet kokiais reklamos lipdukais.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad transporto priemonė „T. P.“, valst. Nr. ( - ), nebuvo naudojama mokamam keleivių pervežimui. Ant automobilio lipdukai, reklamuojantys pavėžėjimo paslaugas teikiančią bendrovę yra užklijuoti reklaminiais sumetimais siekiant ekonominės naudos, o ne iš keleivių pervežimo veiklos. Reklamos sutartis yra tipinė bendrovės paruošta sutartis, joje nėra nurodyta kiekvieno automobilio valstybiniai numeriai siekiant išvengti sutarties perrašinėjimo pakeitus automobilį ar papildomai apklijavus kitą automobilį. Mokama keleivių pervežimo veikla nebuvo vykdoma, nes automobiliu, kuris tik yra apklijuotas reklaminiais lipdukais, asmuo, nevykdantis jokios keleivių pervežimo veiklos, važinėjo savo asmeniniais tikslais.

7Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

8Trečiasis asmuo B. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. kovo 3 d. Kaune, dėl prastų eismo sąlygų pateko į eismo įvykį, kurio kaltininku ir buvo pripažintas. Draudikas nesikreipė, kad pateiktų savo paaiškinimą, nurodytų įvykio aplinkybes ar kitą jam rūpimą informaciją. Šiuo automobiliu jis jokios pavėžėjimo veiklos nevykdė, nes jis yra ne jo ir jam buvo duotas tik nuvažiuoti iki draugo, t. y. asmeninėms reikmėms. Jeigu įvykio metu būtų buvus vykdoma keleivių vežimo veikla, tai šiame automobilyje būtų sėdėjęs keleivis, kuris būtų eismo įvykio liudininkas. Pažymi, kad jis turėjo išsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymą skirtą teikti keleivių vežimo paslaugas, nes ketino veiklą vykdyti kitu automobiliu, kuris eismo įvykio dieną buvo remontuojamas, o tuo metu jokių paslaugų apskritai neteikė. Automobilis buvo tik apklijuotas reklaminiais lipdukais siekiant gauti ekonominės naudos iš reklamos, o ne iš keleivių vežimo veiklos.

9Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

10Trečiasis asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad transporto priemonė „T. P.“, valst. Nr. ( - ), nebuvo naudojama mokamam keleivių pervežimui, automobilis buvo eksploatuojamas įprastomis rizikos sąlygomis. Ant automobilio lipdukai, reklamuojantys pavėžėjimo paslaugas teikiančią bendrovę yra užklijuoti reklaminiais sumetimais siekiant ekonominės naudos iš jų, o ne iš keleivių pervežimo veiklos. Draudiko reikalavimas yra perteklinis, norint nesąžiningai susimažinti savo kaip draudiko prisiimtą riziką.

11Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

12Ieškinys atmestinas.

13Ieškovo atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas su ieškovu 2017 m. gegužės 11 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 10446910 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo apdrausta trečiajam asmeniui A. Š. priklausanti transporto priemonė automobilis „T. P.“, valst. Nr. ( - ), nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. Sutarties 1.6. punkte buvo numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka paskaičiuota, atsižvelgiant į šias draudėjo nurodytas aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): Transporto priemonė ne Lietuvos teritorijoje naudojama ne ilgiau 40 d. per metus ir nėra naudojama Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, į nuomos ir/ar subnuomos veiklai.

14Draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemones registracijos duomenis. Draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų arba draudėjo nurodytų aplinkybių pakeitimas. Draudėjas privalo apie šiuos pakeitimus informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką. Vadovaujantis LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių draudimo sutarties sąlygų VI dalies 38 p., jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, vadovaujantis 62.1 punktu - jeigu sudarant Sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė Sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos informacijos.

15Trečiasis asmuo B. B. automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), 2018 m. kovo 3 d. Kaune sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta UAB „Auratra“ priklausanti transporto priemonė automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), Kadangi eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens B. B. kaltės, ieškovas UAB „Auratra“ atlygino 2 0378,87 Eur eismo įvykio metu padarytą žalą.

16Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 019,44 Eur, kadangi eismo įvykio metu automobilis „T. P.“, valst. Nr. ( - ), buvo apklijuotas pavėžėjimo paslaugas reklamuojančiais lipdukais, todėl ieškovo įsitikinimu minėtu automobiliu buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos, o atsakovas pažeidė Sutarties 1.6. punkte numatytą sąlygą, kad transporto priemone nebus vykdomas mokamas keleivių vežimas. Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimuose nurodo, kad transporto priemone nebuvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslaugos, o reklaminiai lipdukai ant automobilio buvo apklijuoti reklamos tikslais, gaunant ekonominę naudą. Esminis ginčas byloje kilo ar buvo automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

17Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

18Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas <...> draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

19Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizikos padidėjimas laikytinas tada, kai draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika.

21Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktame ieškinyje žalos priteisimo faktą grindžia tuo, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą, jog automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), bus vykdomos keleivių pavėžėjimo paslaugos. Taigi ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu įrodytų, jog automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), buvo vykdomos keleivių pavėžėjimo paslaugos ir atsakovas nebuvo tinkamai informavęs ieškovo apie padidėjusią draudimo riziką.

22Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

23Teismas vertindamas šioje konkrečioje situacijoje tarp šalių kilusį ginčą vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu ir byloje esančių įrodymų visuma. Minėta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Sutarties 1.6. punkte buvo numatyta, kad draudimo rizika buvo įvertinta ir draudimo įmoka paskaičiuota, kad automobilis „T. P.“, valst. Nr. ( - ), nebus naudojamas mokamam keleivių vežimui. Pasikeitus šioms aplinkybėms draudėjas (atsakovas) privalėjo pranešti draudikui (ieškovui) ne vėliau, kaip per tris darbo dienas nuo to momento kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasikeitusias aplinkybes. Ieškovo įsitikinimu tai, kad automobiliu buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugas patvirtina ant jo užklijuoti reklaminiai lipdukai apie teikiamas paslaugas bei tai, jog atsakovas ir trečiasis asmuo sukėlęs eismo įvykį, eismo įvykio metu turėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotas pažymas, suteikiančias teisę vykdyti keleivių pavėžėjimo veiklą. Visgi teismo vertinimu šiuo atveju svarbu įvertinti ne tai, kad transporto priemonės valdytojas ar jį vairavęs trečiasis asmuo turėjo leidimą vykdyti keleivių pavėžėjimo paslaugas, bet tai, ar automobilis (draudimo objektas) buvo naudojamas šioms paslaugoms teikti.

24Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18 straipsnio 14 dalį vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo. Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės institucijai arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Vežėjas turi teisę pavesti keleivių vežimo organizatoriui pateikti deklaraciją savivaldybės institucijai vežėjo vardu. Leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas šiame leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas teikiantys vežėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka ir mokesčių įstatymuose nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos gaunamas pajamas arba pavesti šią informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai vežėjo vardu teikti keleivių vežimo organizatoriui, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį.

25Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilio „T. P.“, valst. Nr. ( - ), savininkas yra trečiasis asmuo A. Š., o valdytojas atsakovas R. P.. Taigi įstatymų nustatyta tvarka teikti pavėžėjimo paslaugas šiuo automobiliu galėtų tik automobilio savininkas A. Š. ir valdytojas R. P.. Trečiasis asmuo sukėlęs automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), eismo įvykį ir dėl kurio kaltės ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, šiuo automobiliu pavėžėjimo paslaugų teikti negalėtų, kadangi nėra jokių duomenų, kad jis kokiu būdu teisėtai valdytų šį automobilį. Bylos duomenimis tiek automobilio valdytojas tiek eismo įvykio metu automobilį vairavęs trečiasis asmuo B. B. turėjo individualios veiklos pažymas teikti keleivių pavėžėjimo paslaugas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu buvo teikiamos šios paslaugos ar jos pirmiau minėtu automobiliu apskritai buvo teikiamos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja dalyvavusi eismo įvykyje patvirtino, kad trečiasis asmuo važiavo vienas, keleivių automobilyje „T. P.“, valst. Nr. ( - ), nebuvo. Nors liudytojai ir susidarė įspūdis, kad automobiliu galėjo būti teikiamos pavėžėjimo paslaugos, tačiau esant ant automobilio užklijuotiems reklaminiams lipdukams reklamuojančiais pavėžėjimo paslaugas, teismo vertinimu toks įspūdis susidaryti gali kiekvienam asmeniui. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad vien tai, jog automobilis apklijuotas reklaminiais lipdukais apie teikiamas pavėžėjimo paslaugas ir su juo susiję asmenys turėjo pažymas dėl šios veiklos vykdymo, todėl galima manyti, kad automobiliu buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos, tačiau tai būtų tik prielaida, nesant kitų kokių nors objektyvių įrodymų. Teismas, nesant jokių kitų įrodymų, konstatuodamas sprendime, kad automobiliu buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos, sukurtų tokią situaciją, kad atsakovas ar tretieji asmenys pažeidė ne tik draudimo sutarties 1.6. punkto sąlygas, bet pažeidė ir kitus įstatymus reglamentuojančius pavėžėjimo paslaugų teikimą. Todėl šiuo konkrečiu atveju esant tokioms bylos aplinkybėms ir pateiktiems įrodymais teismui konstatuoti, kad visgi automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos ir atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, t. y. nepranešė ieškovui apie padidėjusią riziką, teismui duomenų nepakanka. Byloje pateikta 2016 m. sausio 5 d. reklamos sutartis sudaryta tarp užsakovo UAB „Dalis“ ir automobilio savininko A. Š. neduoda pagrindo manyti, kad automobilis negalėjo būti apklijuotas reklaminiais lipdukais reklamuojančiais pavėžėjimo paslaugas ir komerciniais tikslais. Nors ieškovas ir nurodo, kad ši sutartis yra neinformatyvi, joje nėra nurodyta automobilio markė, tačiau pagal šalių sulygtas reklamos sutarties sąlygas šis automobilis reklaminiu tikslu galėjo būti naudojamas (Reklamos sutarties 1, 11, 12 punktai). Duomenų, kad reklamos sutartis negalioja ar ji nutraukta, nėra. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinti ieškovo prašymai ir išreikalaujami įrodymai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Dalis“, tačiau gauti įrodymai nepatvirtino, kad automobilis „T. P.“, valst. Nr. ( - ), buvo naudojamas keleivių pavežėjimo paslaugoms teikti. Šalių 2017 m. gegužės 11 d. sudarytoje įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nebuvo numatyta, kad apklijavus automobilį reklaminiais lipdukais didėja draudimo rizika ir atsakovas (draudėjas) apie tai privalo pranešti ieškovui (draudikui), o teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paaiškinimu šiuo metu ieškovo bendrovė ir kitos draudimo bendrovės jau taiko didesnę draudimo riziką automobilių naudojamų reklamų paslaugų teikimui ir tokios sąlygos yra numatytos ir įrašytos draudimų sutartyje. Tai, kad atsakovas R. P. įvykio aplinkybių pranešimo protokole nurodė skirtingas aplinkybes dėl automobilio draudimo taip pat nepatvirtina, kad automobiliu buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

26Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje neįrodyta, kad automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), buvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas R. P. pažeidė draudimo sutarties 1.6. punkto sąlygas, t. y. ne vėliau, kaip per tris darbo dienas pranešti ieškovui (draudikui) apie pasikeitusias aplinkybes, tuo pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas.

27Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kai šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Ieškovas 2019 m. vasario 26 d. pateikė teismui prašymą apklausti byloje liudytoją J. Š.. Ieškovo prašymas buvo tenkintas ir į 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdį buvo iškviesta liudytoja J. Š., kuri pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 28,68 Eur išlaidas už atvykimą į teismo posėdį. Kadangi nagrinėjamu atveju avansas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas nebuvo, byla išnagrinėta teismo posėdyje, kuriame buvo apklausta liudytoja, ieškovas privalo atlyginti liudytojos patirtas išlaidas už atvykimą į teismo posėdį, todėl iš ieškovo liudytojos J. Š. naudai priteistina 28,68 Eur išlaidos. Be to, kadangi ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 32,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 90 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

29ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, valstybės naudai 32,13 Eur (trisdešimt du eurus 13 ct) išlaidį susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

31Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, J. Š., asmens kodas ( - ), naudai 28,68 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 68 ct) išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į J. Š. banko sąskaitą Nr. LT86 7300 0101 5429 6408, esančią AB „Swedbank“.

32Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.... 7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas... 8. Trečiasis asmuo B. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 9. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas... 10. Trečiasis asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 11. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Ieškovo atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad... 14. Draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į... 15. Trečiasis asmuo B. B. automobiliu „T. P.“, valst. Nr. ( - ), 2018 m. kovo... 16. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 50... 17. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 18. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto... 19. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m.... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktame ieškinyje žalos priteisimo faktą... 22. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau... 23. Teismas vertindamas šioje konkrečioje situacijoje tarp šalių kilusį... 24. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18... 25. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilio „T. P.“, valst.... 26. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja,... 27. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 29. ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869,... 31. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, J. Š.,... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...