Byla 2-14545-901/2017
Dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą gynimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei ir Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovui J. Z., atsakovo atstovui UAB „Klaipėdos dienraštis“ direktoriui A. D.,

2viešame teismo posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klaipėdos dienraštis“ dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą gynimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A.,

3Teismas

Nustatė

4I. J. Z., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo pripažinti, kad dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ išspausdinti jo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, taip pat paviešinta privati informacija apie ieškovą, pažeidžiant teisę į ieškovo privatų gyvenimą, taip pat prašo paneigti tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją, ieškovo atsiprašyti bei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo garbė ir orumas bei teisė į privatų gyvenimą buvo pažeisti nurodytame straipsnyje teigiant, kad kad jis yra žudikas, taip pažeidžiant jo nekaltumo prezumpciją, taip pat paskleidžiant privačius duomenis apie tai, kokio dydžio ieškovo alga (1500 Eur) ir kokios jo pareigos, kad ieškovas įvaikino sutuoktinės dukrą, kad dukros poreikiams ėmė 20 000 Eur paskolą, kiek kreditų ėmė. Ieškovas teigia, kad nedavė sutikimo skleisti šiuos privačius duomenis apie jį, šių duomenų apie save jis nenurodė žurnalistams duodamas interviu, kuris buvo paimtas teisme sprendžiant jo suėmimo klausimą netrukus po įvykio, kai ieškovas dar buvo afekto būsenoje. Žurnalistė nepagrįstai teigia, kad ieškovas prisipažįsta nužudęs sutuoktinę, taip pat pati sprendžia apie ieškovo motyvus ir kad ieškovas kaltas dėl padaryto nusikaltimo, taip pat kad neva ieškovas dėl įvykio kaltina pačią nukentėjusiąją. Žurnalistė nepagrįstai pristato ieškovą kaip auką, taip pat kaip nevengiantį vartoti alkoholio. Neteisėtai paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenys. Ieškovo teigimu straipsnyje paskleista neteisinga informacija apie ieškovo neblaivumą jo sulaikymo metu (daugiau nei 2 promilės), kai tuo tarpu Klaipėdos apskrities VPK alkotesteriu patikrinus ieškovo neblaivumą, nustatyta 0,22 promilės. Ieškovo teigimu jis 2017-06-28 raštu prašė dienraštį paneigti šią informaciją, bet atsakymo nesulaukė.

5Atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“ atsiliepime į ieškinį bei šio dienraščio direktorius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teigia, kad ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovą ir žurnalistę pažeidus jo privatumą, kadangi straipsnis „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo parengtas remiantis viešame teismo posėdyje, kuris vyko Klaipėdos teisme dėl ieškovo suėmimo, žurnalistams pateikta informacija. Savo šeimynines problemas paviešino pats ieškovas, savo noru tapęs informacijos šaltiniu žurnalistams. Į teismo salę atvesdintas ieškovas, žurnalistų paklaustas, dėl ko nužudė savo žmoną, aiškino įvykio aplinkybes ir išdėstė savo versiją, pasakojo šeimyninio gyvenimo detales, tame tarpe ir apie jo varymą iš namų, ginčus su žmona dėl skyrybų, problemas su alkoholiu. Ieškovas interviu davė savo noru, nedraudė jo filmuoti. Jeigu būtų prieštaravęs informacijos viešinimui, ieškovas turėjo teisę neteikti jokių komentarų žurnalistams. Posėdžių salėje laukiant, kol bus atvesdintas ieškovas, taip pat buvo kalbinami posėdyje dalyvavę Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras J. P. ir ieškovo, kuris tada buvo įtariamuoju, gynėjas - advokatas A. L.. Jeigu ieškovas pats neslepia faktų, kuriuos jis įvardija neva esančiais privataus gyvenimo informacija, ir juos viešina, tokia informacija negali būti laikoma konfidencialia, o atsakovas ir trečiasis asmuo negali būti laikomas pažeidusiais kokius nors ribojimus. Atsakovės direktorius pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia žurnalistams vertinti pašnekovų elgesio ir daryti savo išvadų iš surinktos informacijos. Žiniasklaidos užduotis yra ne tik skaitytojui pateikti faktus, tačiau ir juos analizuoti bei aiškinti. Šiuo atveju nebuvo paskleista jokia tikrovę neatitinkanti informacija, todėl ieškovo garbė ir orumas pažeisti nebuvo.

6Tretysis asmuo A. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčo straipsnis parengtas remiantis išimtinai vieša informacija, kurią atskleidė ir paviešino policija, pats ieškovas, prokuroras, ieškovo advokatas, šios informacijos neiškraipant. Ieškovas buvo parodytas per kelių televizijų žinių laidas (Balticum, TV3, LNK), kuriose buvo paskelbta iš esmės vienoda informacija apie ieškovą. Ieškovas kalbėjo daugeliui žurnalistų, kas reiškia, jog jis neketino apsiriboti tik viena kuria nors žiniasklaidos priemone, vadinasi, jam turėjo būti suprantama, kad informacija pasklis iš esmės neribotam ratui asmenų, ir jis pats neprieštaravo tokioms pasekmėms ir jų norėjo. A. A. pažymi, kad straipsnyje ji niekur nenurodo, kad ieškovas kaltas ir nekonstatuoja nei ieškovo nei jo sutuoktinės kaltės, o tik pateikia savo nuomonę apie įvykių ir ieškovo poelgių bei jo poelgių motyvų vertinimą. Pažymi, kad ieškovas pats pripažino kaltę nuo pat pradžių, jos neneigė, tą patvirtino viešai kalbėdamas žurnalistams, be to galiausiai ieškovas šiuo metu nuosprendžiu yra nuteistas už žmonos nužudymą. Žurnalistės teigimu straipsnis apie ieškovą yra parašytas objektyviai, etiškai, ieškovas nėra įžeidžiamas ar puolamas, straipsnyje analizuojami galimi jo poelgio motyvai, pateikiama ir ieškovo gynėjo nuomonė, kuria siekiama paaiškinti ar netgi pateisinti, kiek tai įmanoma esant tokioms aplinkybėms, ieškovo poelgį. Pateikiami netgi ir teigiami ieškovo gyvenimo faktai: atsakingos pareigos, geras atlyginimas, rūpinimasis šeima. Žurnalistės nuomone ieškovo garbę ir orumą žemina ne kas kita, kaip jo paties įstatymams ir moralei priešingas elgesys - tyčinio sunkaus nusikaltimo, žmogaus gyvybės atėmimo, padarymas.

7Teismas

konstatuoja:

8Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau EŽT konvencija), kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose laiduojama informacijos laisvė, bet kartu pripažįstama, kad teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį laisvė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tą pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-06-13 nutarime. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau VIĮ) 3 straipsnyje suformuluotas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis.

9Dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo.

10Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo pripažinti, kad dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ išspausdinta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę ir orumą žeminanti informacija, straipsnyje teigiant, kad kad jis yra žudikas, taip pažeidžiant jo nekaltumo prezumpciją, taip pat nurodant, kad ieškovas pateikia save kaip auką ir kad dėl įvykio kaltina pačią nužudytąją. Ieškovo teigimu straipsnyje taip pat pateikti melagingi duomenys ir apie jo neblaivumą jį sulaikant. Ieškovo teigimu jis 2017-06-28 raštu kreipėsi į atsakovą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau to nebuvo padaryta.

11Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka, procesiniuose dokumentuose nurodydami, o UAB „Klaipėdos dienraštis“ direktorius teikdamas paaiškinimus, kad straipsnis „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ buvo parengtas remiantis viešame teismo posėdyje, kuris vyko Klaipėdos teisme dėl ieškovo suėmimo, žurnalistams pateikta informacija, o duomenys dėl neblaivumo – pagal ieškovą kaltinusio prokuroro J. P. pateiktą informaciją, kuria jie neturėjo pagrindo abejoti. Pažymi, kad ieškovas šiuo metu yra nuteistas už straipsnyje aprašomą nusikaltimą. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas neatsako už galimą tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą remiantis VIĮ 54 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių, anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. UAB „Klaipėdos dienraštis“ direktorius pažymi, kad ieškovas neįrodinėjo, kad dienraščio straipsnyje paskleista informacija neatitinka tikrovės, todėl jo garbė ir orumas negali būti ginami.

12Lietuvos Aukščiausiojo teismo konstatuota, kad asmens garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnį ginami, nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Žinių paskleidimo faktas, kad žinios yra paskleistos per visuomenės informavimo priemones, įrodomos šiose priemonėse bei televizijos, laidų įrašuose, esančiais duomenimis apie žinių paskleidimą (CK 2.24 str., VIĮ 2 str., 39 p.).

13Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę ir kad jas paskleidusi visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turi įrodyti atsakovas (1998-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr.1, CPK 178 str.). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus ir ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai, ar iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Nors bendriausia prasme literatūriniame kontekste informacijos skirstymas į vertinamuosius ir faktinius teiginius yra mažiau svarbus, bet jis atgauna savo reikšmę, kai kūrinyje ar pranešime dėstoma ne tik fikcija, bet įtraukiami ir realūs faktai ar personažai, kuriems priskiriami tam tikri faktai (žr., pvz., Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, no. 21279/02, 36448/02, 2007-10-22). Pagal formuojamą teismų praktiką iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, tačiau reikalaujama, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai.

14Byloje nėra ginčo, kad ieškinyje nurodyta informacija apie ieškovą yra paskleista per visuomenės informavimo priemonę - dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“, kur ginčo straipsnyje ieškovas yra įvardijamas vardu ir pavarde, yra spausdinama jo nuotrauka.

15Nenustatyta, kad ieškovas būtų viešas asmuo (VIĮ 14 str. 3 d.), to neteigė atsakovės atstovas ar tretysis asmuo, todėl apie ieškovą paskleisti teiginiai vertintini kaip paskleisti ne apie viešą asmenį ir kurių atitikimą tikrovei ir ar jie nežemina asmens garbės ir orumo reikia vertinti griežčiau.

16Dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnio, kurio antraštė „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“, įvade į straipsnį nurodoma, kad „Antradienio rytą vieninteliu smūgiu į krūtinę žmoną nužudęs J. Z. vakar prabilo teismo salėje“. Toliau straipsnyje nurodoma, kad „kraupiu nusikaltimu kaltinamas J. Z. <...> kaltę pripažįsta, lyg ir prasitaria, kad gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau pateikė savo nusikaltimo motyvų versiją“, nurodydamas, kad „šeimoje atsitiko daug problemų. Ir dėl alkoholio. <...> Po pirminių apklausų paaiškėjo, kad J. Z., nužudęs žmoną, pėščiomis patraukė Dituvos sodų link.“

17Įvertinus tiek straipsnio antraštę, tiek teiginius, nurodytus įvade į straipsnį, tiek vėliau dvejose straipsnio pastraipose (tryliktoje ir dvidešimt ketvirtoje) žurnalistė nedviprasmiškai teigia, kad ieškovas nužudė žmoną ir tik vienoje straipsnio pastraipoje (antroje) nurodė, kad J. Z. kaltinamas šiuo nusikaltimu. Pažymėtina, kad straipsnio „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ pasirodymo metu (2017-04-07) ieškovas tik buvo įtariamas šio nusikaltimo padarymu. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis kaltinamasis aktas teismui perduotas tik 2017 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-04 nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-102-360/2017, kuriuo J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nužudymas savo artimojo giminaičio ar šeimos nario), ir nubaustas dvylikos metų laisvės atėmimo bausme, dar nėra įsiteisėjęs. Nuteistajam apskundus šį nuosprendį, jo skundas nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme (baudž. byla Nr. 1A-533-202/2017). Peržiūrėjus atsakovės ir trečiojo asmens kartu su atsiliepimais į ieškinį pateiktus žinių reportažus, J. Z. interviu įrašą, nenustatyta, kad jis prisipažintų dėl sutuoktinės nužudymo. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

18Europos žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į EŽT konvencijos 10 straipsnį, EŽT konvencijos 6 straipsnio 2 dalis negalėtų sukliudyti valstybės institucijoms informuoti visuomenę apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, tačiau pagal pastarąją nuostatą reikalaujama, kad tai būtų daroma korektiškai ir santūriai, gerbiant nekaltumo prezumpciją. Viešinant tam tikrą informaciją apie procesą, neturi būti vertinamas arba iš anksto sprendžiamas asmens kaltumo klausimas. Pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje nurodo, kad EŽT konvencijos 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja visą baudžiamąjį procesą, nepaisant jo baigties, ir vėlesnis asmens pripažinimas kaltu negali panaikinti pradinės jo teisės būti laikomam nekaltu, kol kaltumas neįrodytas pagal įstatymą (pvz. D. v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, § 41-42, M. v. Serbia, no. 23037/04, judgement of 19 September 2006, § 48-49).

19Įvertinus straipsnio antraštę, kuri yra kategoriška, tiek visą straipsnio kontekstą, kur be jokių dvejonių ieškovas laikomas žudiku, teismas pripažįsta, kad atsakovė ir žurnalistė tokiais savo teiginiais pažeidė ieškovo nekaltumo prezumpciją, tuo pačiu ir ieškovo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽT konvencijos 6 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-01-16 nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008, 2012-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, kt.).

20Asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

21Žurnalistės straipsnyje cituoja J. Z. pasisakymus iš interviu: „Šeimoje atsitiko daug problemų. Ir dėl alkoholio. Žmona buvo ne vieną kartą blaivinama. Dėl visų tų dalykų vaikai pradėjo kaltinti mane. Pradėjo su manimi nebendrauti, atiminėjo raktus“. Straipsnyje taip pat toliau nurodoma, kad „J. Z. apklausų metu mėgino save pateikti kaip auką. <...> Paklaustas, kodėl ėmėsi žmogžudystės, J. Z. tarstelėjo, kad norėjo ir pats pasitraukti iš gyvenimo“. Straipsnyje toliau cituojami J. Z. pasisakymai iš interviu „ Ji viską iš manęs atėmė, kad tik niekur neičiau. <...> Aš prašiau, kad leistų išsiskirti. <...> Supykau, nes prieš tai be kelnių laksčiau po rajoną, buvau iš namų išvarytas. Išvarytas, išvarytas, išvarytas ir vėl išvarytas. Na kiek aš galiu pakęsti tai?“ Toliau straipsnyje nurodoma, kad „vyras tyrėjams pabrėžė, kad butas, kuriame gyveno šeima, nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, tad jis jautė nuoskaudą, kad buvo išvaromas. Aiškinantis, ar tik ne alkoholis buvo tragedijos priežastis, J. Z. pripažino gėręs, tačiau priklausomybe kaltino ir žmoną. Kaltinamojo advokatas A. L. teigė, kad jo ginamasis prisipažino pavyduliavęs dėl neva jį pasiekusios žinios, jog žmona susirado gerbėją. <...> Advokatas aiškino, kad prieš tragedijos rytą J. Z. naktį praleido sandėliuke“.

22Išklausius ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, taip pat peržiūrėjus atsakovės ir trečiojo asmens kartu su atsiliepimais į ieškinį pateiktais Balticum TV 2017 m. balandžio 6 d. žinių reportažą (18.21 – 21.39 min.) bei TV3 žinių reportažą (10.08 – 13.59 min.), taip pat išklausius žurnalistams J. Z. duotą interviu, nustatyta, kad dienraščio „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje žurnalistė A. A. iš esmės atkartojo paties J. Z. duotame interviu išsakytus žodžius. Nenustatyta, kad šie teiginiai neatitiktų tikrovės. Tiek ir straipsnio antraštėje tiek ir pačiame straipsnyje žurnalistė subjektyviai įvertino J. Z. išsakytus žodžius, pateikdama jų apibendrinimą ir galimą įtariamojo veiksmų pagrindinį motyvą: nuoskaudos, dėl to, kad jis nuolat sutuoktinės buvo vejamas iš namų, kurie priklausė tiek jam tiek jo sutuoktinei, taip pat dėl to, kad ne tik sutuoktinė, bet ir vaikai pradėjo su juo nebebendrauti. Žurnalistė straipsnyje kėlė galimus motyvus, dėl ko galėjo būti įvykdytas sunkus nusikaltimas, citavo ir vertino paties įtariamojo interviu išsakytus teiginius. Žurnalistės apibendrinimai ir išvados nėra kategoriški, grįsti daugiau paties įtariamojo išsakytais žodžiais, naujos, interviu neaptartos informacijos žurnalistė nenurodė, todėl teismo vertinimu šiuo atveju žurnalistė tik išsakė savo nuomonę dėl įvykio, dėstydama subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio teiginius dėl to, kad „J. Z. apklausų metu mėgino save pateikti kaip auką“, taip pat antraštėje nurodydama: kad žmonos žudiko versija: ji pati kalta, galiausiai straipsnyje atkartodama ieškovo paties interviu išsakytus teiginius apie tai, kad jis buvo varomas iš namų ir kt. Todėl visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad šiais teiginiais išsakiusi savo nuomonę žurnalistė nepažeidė ieškovo garbės ir orumo.

23Straipsnis užbaigiamas teiginiu, kad „ J. Z. sulaikymo metu buvo neblaivus. Sulaikant nustatytas per 2 prom. girtumas“, nenurodant kokiu informacijos šaltiniu remiamasi straipsnyje teikiant duomenys apie ieškovo neblaivumą jį sulaikant. Kaip matyti iš Balticum TV 2017 m. balandžio 6 d. žinių reportažo (18.21 – 21.39 min.), taip pat iš atsakovės atstovo paaiškinimų tokia informacija paskleista remiantis ieškovą kaltinusio prokuroro J. P. pateikta informacija (21.30 min.). Ieškovas teigia, kad ši informacija neatitinka tikrovės. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK alkotesteriu patikrinus ieškovo neblaivumą, nustatyta 0,22 promilės. Ieškovo teigimu jis 2017-06-28 raštu prašė dienraštį paneigti šią informaciją, bet atsakymo nesulaukė.

24Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Žurnalistų etikos kodeksas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir VIĮ. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (VIĮ 19 str. 2 d.). Jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumo, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tada, jeigu uždelsus ją paskelbti būtų padaryta žalos visuomenei ir jeigu skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta, o paaiškėjus kad informacija yra klaidinga, žurnalistas turi pareigą nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų patikslinti arba paneigti klaidingą ar netikslią informaciją (Žurnalistų etikos kodekso 7 str., 20 str.).

25Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-04 nuosprendyje, kuriuo J. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, konstatuota, kad iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2017-04-04 17.20 val. J. Z. tikrinimo rezultatas 0,22 promilių alkoholio. Tiek nagrinėjamos civilinės bylos teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, tiek skunde dėl nuosprendžio J. Z. nurodė, kad tik jį sulaikant pareigūnams jis vartojo alkoholį, o ne padarant nusikalstamą veiką (sutuoktinės nužudymą), dėl kurios padarymo ieškovas savo kaltės galiausiai neneigė. Ginčo straipsnyje nurodant duomenis apie ieškovo neblaivumą net nebuvo jokių nuorodų, kokiu informacijos šaltiniu remiantis pateikti šie duomenys. Tai, kad Balticum TV reportaže pats prokuroras komentavo pirminius duomenis apie sulaikyto asmens neblaivumą, nesudaro pagrindo žurnalistei straipsnyje daryti kategoriškos išvados ir ją viešinti apie asmens neblaivumą, taip sudarant įspūdį straipsnį skaitantiems asmenims, kad straipsnyje minimas asmuo, kurio taip pat įkelta ir fotografija, ne tik kad neginčijamai kaltas nusikaltimo padarymu, bet kad jis ir šį nusikaltimą padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, t.y. būdamas vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio. Žurnalistė informaciją apie ieškovo neblaivumą straipsnyje paskleidė kaip žinią, ne kaip nuomonę, atitinkamai formuojant neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą. Nenustatyta, kad atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“ dienraštyje ar ginčo straipsnį rašiusi žurnalistė „Klaipėda“ ar kitame viešosios informacijos šaltinyje būtų paskelbusi tokios informacijos paneigimą ar paskelbtos neteisingos informacijos patikslinančią informaciją.

26Įvertinus nurodytą pripažintina, kad dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ paskelbtas teiginys, kad „ J. Z. sulaikymo metu buvo neblaivus. Sulaikant nustatytas per 2 prom. girtumas“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

27Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

28Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir EŽT konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. EŽTT praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr. pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44647/98). Teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įvirtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstybė užtikrintų šios teisės realumą.

29Kai duomenys apie tam tikro asmens privatų gyvenimą paviešinami per visuomenės informavimo priemones, kyla dviejų konstitucinių, taip pat EŽT konvencijos saugomų vertybių – teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 str., EŽT konvencijos 8 str.) ir teisės į saviraiškos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti (Konstitucijos 25 str., EŽT konvencijos 10 str.), konfliktas. Tiek teisės į privatų gyvenimą, tiek teisės į saviraiškos laisvę apribojimo sąlygos iš esmės yra tokios pačios: pirma, galimybė apriboti atitinkamą teisę (pagrindas) turi būti nustatyta įstatyme; antra, tokiu apribojimu turi būti siekiama teisėto tikslo; trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje.

30Ieškovas teigia, kad atsakovė ginčo straipsnyje be jo sutikimo paskleidė itin privačią informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, - apie tai, kad ieškovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrą, kad dukros poreikiams yra ėmęs straipsnyje įvardinto konkretaus dydžio kreditą, kiek tų kreditų paimta, taip pat pateikta informacija apie ieškovo pareigas ir tuo metu gauto atlyginimo dydį. Ieškovo teigimu tokios informacijos jis neteikė žurnalistams duodamas interviu. Be to ir savo gynėjui taip pat nesuteikė įgaliojimus skelbti informaciją apie jo pareigas ir atlyginimo dydį. Ieškovo manymu nebuvo jokios būtinybės faktus teikti su konkrečiais skaičiais apie jo atlyginimo ir apie paimto kredito dydį.

31Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais, teigdami, kad nebuvo paviešinta jokia privati informacija apie ieškovą, kurios jis pats ar jo gynėjas nebūtų nurodę žurnalistams teismo posėdžių salėje. Advokatas, neturėdamas jokių išankstinių nusistatymų, visiems salėje buvusiems žurnalistams pasakojo, jog ieškovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbo ir buvo vertinamas darbovietėje, gynėjas taip pat nurodė, kokio dydžio ieškovo atlyginimas darbovietėje. Tokiu atveju, kai advokatas teikia komentarus žiniasklaidai apie savo klientą, pagrįsta laikyti, kad informacija atskleidžiama tikslingai, t.y. tam, kad būtų paviešinta, kaip gynybos strategijos dalis. Žurnalistė atsiliepime į ieškinį be to papildomai nurodo, kad tokia infromacija apie ieškovą atskleista siekiant netgi pateisinti, kiek tai įmanoma esant tokioms aplinkybėms, ieškovo poelgį. Pateikiami teigiami ieškovo gyvenimo faktai: atsakingos pareigos, geras atlyginimas, rūpinimasis šeima.

32Dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje nurodyta, kad „vyras aiškino, kad vienoje žinomoje gamykloje dirbo gamybinės linijos prižiūrėtoju, turėjo aukštąjį išsilavinimą, o „į rankas“ gaudavo 1,5 tūkst. eurų algą. <...> net ir pašlijus santykiams su žmona, jis ir toliau mokėjo tris kreditus. Vieną jų vyras esą ėmė žmonos dukrai, kurią įvaikino, kai šiai dar buvo treji metukai. Esą dukros poreikiams vyras iš banko pasiskolino 20 tūkst. eurų“.

33Peržiūrėjus byloje esančius Balticum TV 2017 m. balandžio 6 d. žinių reportažą (18.21 – 21.39 min.) bei TV3 žinių reportažą (10.08 – 13.59 min.), taip pat išklausius žurnalistams J. Z. duotą interviu nenustatyta, kad pats įtariamasis būtų žurnalistams interviu teikęs tokią informaciją, be to ir Balticum TV bei TV3 žinių reportažuose nėra viešinama informacija apie tai, kad ieškovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrą, kad dukros poreikiams yra ėmęs ginčo straipsnyje įvardinto konkretaus dydžio kreditą, kiek tų kreditų paimta. Informaciją apie ieškovo pareigas ir tuo metu gauto atlyginimo dydį (apie 1,5 tūkst. eurų mėnesinę algą) pateikta Balticum TV 2017 m. balandžio 6 d. žinių reportaže (21.11 – 21.16 min.). Kokiais šaltiniais rėmėsi ginčo straipsnyje atskleidžiant kitą informaciją apie ieškovą atsakovė ir tretysis asmuo nenurodė procesiniuose dokumentuose, to nenurodė ir atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimus. Nors žurnalistė atsiliepime į ieškinį teigia, kad skelbdama tokią informaciją norėjo tuo pačiu tariamai ir teigiamai ieškovą charakterizuoti, tačiau teismo vertinimu toks privačios informacijos apie ne viešą asmenį skelbimas, nurodant konkrečias detales ir sumas apie ieškovą, buvo ir perteklinis ir nebuvo pateisinamas visuomenės lūkesčiu tokioje situacijoje žinoti ieškovo asmeninio gyvenimo detales (ypač apie įvaikinimo faktą, kurio slaptumas netgi ypatingai saugomas įstatymų). Tuo pažeista ieškovo teisė į privatumą, kuri yra saugoma tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiek EŽT konvencijos.

34Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą, dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina atriboti visuomenės norą žinoti sensacijas ir teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

35Teismas pripažįsta, kad straipsnyje minėtos informacijos apie ieškovą pateikimas buvo visiškai nesusijęs su teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu, o informacija apie ieškovo privatų gyvenimą nebuvo susijusi su būtinybe apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių (CK 2.23 str. 3 d., Žurnalistų etikos kodekso 39 str.). Nagrinėjamoje byloje informacijos apie ieškovą rinkimo būdas ir jos pateikimas rodo, jog sensacingumo interesas šiuo atveju buvo svarbesnis už konkretaus asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, paskleista informacija yra išimtinai asmeninio pobūdžio, jos paskelbimas nėra susijęs nei su ieškovo galimai įvykdyta nusikalstama veika, nei su visuomenės interesu žinoti. Tokios informacijos paskelbimas yra noras pranešti sensacingą žinią, o ne noras informuoti visuomenę. Todėl konstatuotina, kad atsakovė, išspausdindama ginčo straipsnį, pažeidė CK 2.23 straipsniu ginamą objektą, t. y. ieškovo teisę į privatų gyvenimą, nes be ieškovo sutikimo paviešino jo privataus gyvenimo detales (apie tai, kad ieškovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrą, kad dukros poreikiams yra ėmęs ir mokėjo straipsnyje įvardinto konkretaus dydžio kreditą, kiek tų kreditų paimta (yra paėmęs ir mokėjo tris kreditus 20 000 Eur sumai), taip pat pateikta informacija apie ieškovo pareigas ir tuo metu gauto atlyginimo dydį („vienoje žinomoje gamykloje dirbo gamybinės linijos prižiūrėtoju, <...> „į rankas“ gaudavo 1,5 tūkst. eurų algą“)).

36Teismas nepasisako dėl ieškovo teigimu paviešintų ikiteisminio tyrimo duomenų, kadangi jis neįvardijo, kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo duomenis, kas, kada ir kam atskleidė ir paviešino.

37 Dėl žinių paneigimo ir atsiprašymo.

38Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą ir ieškovo atsiprašyti. Kokią konkrečiai informaciją ir kokį konkrečiai paneigimo tekstą atsakovė turėtų išspausdinti ieškovas nenurodė nei ieškinyje ir jo patikslinime nei sukonkretino teismo posėdžio metu. Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo nesutinka su tokiais reikalavimais. Pažymi, kad ieškovas nei ieškinyje nei teikdamas paaiškinimus nėra suformulavęs straipsnyje nurodytų teiginių pageidaujamo paneigimo teksto, be to teisės aktai nenumato tokios pažeistos teisių gynimo priemonės kaip atsiprašymas. Atsakovės atstovas teigia, kad UAB „Klaipėdos dienraštis“ nėra gavęs jokio ieškovo 2017-06-28 rašto dėl informacijos paneigimo. Trečiojo asmens teigimu paneigimas turi būti konkretus, pagrįstas faktiniais teiginiais. Įstatymo nustatyta, kad paneigime turi būti be kita ko nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą. Ne leidinio redakcija, o suinteresuotas asmuo turi surašyti paneigimo tekstą. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kokį paneigimo tekstą ieškovas norėtų matyti.

39Pažymėtina, kad ieškovo pareiga tinkamai suformuluoti ir sukonkretinti savo ieškinio reikalavimus bei juos pagrįsti (CPK 178 str.). VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų.

40Taip pat reikia pažymėti, kad CK ir kiti teisės aktai nenumato tokio pažeistų teisių gynybos būdo kaip atsiprašymas (CK 1.1.38 str.), taip pat ieškovas nenurodė, kas konkrečiai ir kokia tvarka turėtų jo atsiprašyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

41Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą (ar trečiąjį asmenį) paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą ir ieškovo atsiprašyti, todėl šie ieškovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti.

42Dėl neturtinės žalos.

43Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės ir trečiojo asmens 20 000 Eur neturtinės žalos už jo garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Ieškovas teigia, kad neturtinę žalą patyrė, kadangi buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, taip pat buvo paviešinti jo privatūs duomenys, jis buvo viešai pažemintas, negalėdavo užmigti, buvo dideliame emociniame šoke, norėjo dėl to nusižudyti. Šis straipsnis sukėlė skausmą artimųjų bei draugų, taip pat pažįstamų rate.

44Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo su tokiais ieškinio reikalavimais nesutinka. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jo patirta neturtine žala, taip pat neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teigia, kad jeigu ieškovas jaučia kokių nors nepatogumų dėl paviešintos informacijos, tai yra jo padaryto sunkaus nusikaltimo (nužudymo) pasekmė. EŽTT, gindamas EŽT konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., EŽTT sprendimas byloje D-a-prieš Lietuvą, no. 42095/98, judgment of 10 Oktober 2000, § 49, sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją,, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52, kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT sprendimas byloje M-us prieš Lietuvą, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006, kt.). Atsakovės atstovo teigimu nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas grįstas vien subjektyviais ir deklaratyviais jo teiginiais apie neva dėl publikuojamos informacijos patirtą pažeminimą, skausmą artimųjų bei draugų, pažįstamų rate.

45CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskelbti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Pažymėtina, kad tinkamas atsakovas reikalavimui atlyginti neturtinę žalą šioje byloje yra būtent atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“, o ne ginčo straipsnį rašiusi žurnalistė, šio dienraščio darbuotoja A. A.. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš trečiojo asmens A. A. yra netenkintinas. Esant pagrindui žurnalistės darbdavys gali nukreipti regresinius reikalavimus į žalą padariusį darbuotoją.

46Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą bei teisė privatų gyvenimą, taip pat garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 str. 3 d., 2.23 str. 4 d., 2.24 str. 1 d.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, CK 2.24 straipsnis taikytinas kartu su CK 2.22 ir 2.23 straipsniais, todėl neturtinė žala priteistina bendrai už šių neturtinių teisių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007).

47Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 2.22, 2.24, 6.250 straipsniuose nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos, priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių ieškovo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

48Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidus asmens garbę ir orumą bei jo teisę į privatų gyvenimą, atlyginimo kasacinis teismas yra nustatęs skirtingo dydžio šios žalos atlyginimą – 2000 Lt (579,24 Eur), 5000 Lt (1448,10 Eur), 8000 Lt (2317 Eur), 10 000 Lt (2896,20 Eur), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007, 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008, 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008, 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010, kt.).

49Kadangi pažeista tiek ieškovo garbė ir orumas, ignoruojant ieškovo nekaltumo prezumpciją bei paskleidžiant tikrovę neatitinkančius duomenis apie jo neblaivumą jį sulaikant, taip formuojant dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 išspausdintą straipsnį „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ skaičiusių asmenų neigiamą nuomonę apie asmenį, apie kurį tas straipsnis rašytas, tiek buvo pažeista ieškovo teisė į privatumą, paskleidžiant daug faktų apie ieškovo privatų gyvenimą, šiuo atveju siekiant teisingai kompensuoti ieškovo dėl tokių pažeidimų patirtą neturtinę žalą teismo vertinimu nepakanka vien konstatuoti šiuos pažeidimus. Nesutiktina su atsakovės atstovo teiginiais, kad šiuo atveju nėra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė prieš išspausdindama dienraštyje ginčo straipsnį būtų atkreipusi šį straipsnį rašiusios žurnalistės dėmesį į įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos paisymą, į tam tikrų asmeninio gyvenimo faktų neviešinimą nesant tam būtinybės ir kad būtų padariusi viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos žinios, ne nuomonės apie asmens neblaivumą tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005). Todėl yra atsakovės kaltė dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos. Taip pat yra priežastinis ryšys tarp atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos (dėl ieškovo neblaivumo), kuri žemina ieškovo garbę ir orumą, tarp ieškovo nekaltumo prezumpcijos bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir ieškovo dėl to patirtos neturtinės žalos. Tačiau sprendžiant apie patirtos neturtinės žalos dydį, reikia turėti omenyje ir tai, kad ieškovas nėra pateikęs teismui jokių jo sveikatos pablogėjimą dėl straipsnio pasirodymo patvirtinančių dokumentų (medicininių išrašų ir pan.) bei atsižvelgti į tai, kad po ginčo straipsnio išspausdinimo ieškovas pats neneigė savo kaltės dėl sutuoktinės nužudymo (tas konstatuota tiek nuosprendyje, to neneigė ieškovas teikdamas paaiškinimus), o teismo sprendimo priėmimo metu nėra priimtas ieškovą išteisinantis nuosprendis ar ieškovas nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Visa tai įvertinęs, atsižvelgdamas į teisminę praktiką nustatant neturtinės žalos dydį, nenustatęs, kad yra pagrindų atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės, teismas ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies, priteisdamas jam iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos, kuri teismo vertinimu šiuo atveju yra adekvati ir pakankama kompensacija atlyginti ieškovui patirtą neturtinę žalą.

50Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų.

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

532017 m. spalio 2 d. teismo nutartimi ieškovui J. Z. buvo atidėtas dalies (700,00 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

54Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (pusė neturtinių reikalavimų (dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą gynimo) ir 10 proc. turtinių reikalavimų (dėl neturtinės žalos atlyginimo)), todėl atitinkamai iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 590 Eur žyminio mokesčio. Likusi dalis žyminio mokesčio (110 Eur) valstybei priteistina iš atsakovės.

55Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nei ieškovas, nei atsakovės atstovas, nei tretysis asmuo nepateikė teismui jų atstovavimo ar kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jų priteisimo klausimas nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

56Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

57Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 270 str., CK 2.24 str., 6.250 str., VIĮ 20 str.2 d.,3d., 45 str., 54 str.,

Nutarė

58Ieškinį tenkinti iš dalies.

59Pripažinti, kad atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“, dienraštyje „Klaipėda“ išspausdintame A. A. 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ ir jo antraštėje paskelbdama teiginius, kad ieškovas J. Z. yra žudikas, kad ieškovas nužudė žmoną, pažeidė ieškovo J. Z. nekaltumo prezumpciją ir ieškovo garbę ir orumą.

60Pripažinti, kad dienraštyje „Klaipėda“ išspausdintame A. A. 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ paskelbti duomenys - teiginys, kad „ J. Z. sulaikymo metu buvo neblaivus. Sulaikant nustatytas per 2 prom. girtumas“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

61Pripažinti, kad dienraštyje „Klaipėda“ išspausdintame A. A. 2017-04-07 straipsnyje „Žmonos žudiko versija: ji pati kalta“ paskelbiant duomenis apie tai, kad ieškovas yra įsivaikinęs sutuoktinės dukrą, kad dukros poreikiams yra paėmęs ir mokėjo tris kreditus 20 000 Eur sumai, taip pat pateikta informacija apie tai, kad ieškovas „vienoje žinomoje gamykloje dirbo gamybinės linijos prižiūrėtoju, <...> „į rankas“ gaudavo 1,5 tūkst. eurų algą“ pažeidė ieškovo J. Z. teisę į privatų gyvenimą.

62Priteisti ieškovui J. Z., a.k. ( - ) iš atsakovės UAB „Klaipėdos dienraštis“, į.k. 302433291, 2000 Eur neturtinės žalos.

63Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

64Priteisti iš ieškovo J. Z., a.k. ( - ) valstybei 590 Eur žyminio mokesčio.

65Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos dienraštis“, į.k. 302433291, valstybei 110 Eur žyminio mokesčio.

66Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. J. Z., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo pripažinti, kad... 5. Atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“ atsiliepime į ieškinį bei šio... 6. Tretysis asmuo A. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 7. Teismas... 8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... 9. Dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo.... 10. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo pripažinti, kad... 11. Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka,... 12. Lietuvos Aukščiausiojo teismo konstatuota, kad asmens garbė ir orumas pagal... 13. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys... 14. Byloje nėra ginčo, kad ieškinyje nurodyta informacija apie ieškovą yra... 15. Nenustatyta, kad ieškovas būtų viešas asmuo (VIĮ 14 str. 3 d.), to... 16. Dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnio, kurio antraštė „Žmonos... 17. Įvertinus tiek straipsnio antraštę, tiek teiginius, nurodytus įvade į... 18. Europos žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad,... 19. Įvertinus straipsnio antraštę, kuri yra kategoriška, tiek visą straipsnio... 20. Asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus... 21. Žurnalistės straipsnyje cituoja J. Z. pasisakymus iš interviu: „Šeimoje... 22. Išklausius ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, taip pat... 23. Straipsnis užbaigiamas teiginiu, kad „ J. Z. sulaikymo metu buvo neblaivus.... 24. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos... 25. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo... 26. Įvertinus nurodytą pripažintina, kad dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07... 27. Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.... 28. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.... 29. Kai duomenys apie tam tikro asmens privatų gyvenimą paviešinami per... 30. Ieškovas teigia, kad atsakovė ginčo straipsnyje be jo sutikimo paskleidė... 31. Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais,... 32. Dienraštyje „Klaipėda“ 2017-04-07 straipsnyje nurodyta, kad „vyras... 33. Peržiūrėjus byloje esančius Balticum TV 2017 m. balandžio 6 d. žinių... 34. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie... 35. Teismas pripažįsta, kad straipsnyje minėtos informacijos apie ieškovą... 36. Teismas nepasisako dėl ieškovo teigimu paviešintų ikiteisminio tyrimo... 37. Dėl žinių paneigimo ir atsiprašymo.... 38. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti paskelbti tikrovės neatitinkančios... 39. Pažymėtina, kad ieškovo pareiga tinkamai suformuluoti ir sukonkretinti savo... 40. Taip pat reikia pažymėti, kad CK ir kiti teisės aktai nenumato tokio... 41. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti... 42. Dėl neturtinės žalos. ... 43. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės ir trečiojo asmens 20 000 Eur... 44. Atsakovės atstovas ir tretysis asmuo su tokiais ieškinio reikalavimais... 45. CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė,... 46. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą bei teisė privatų gyvenimą, taip... 47. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 48. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir... 49. Kadangi pažeista tiek ieškovo garbė ir orumas, ignoruojant ieškovo... 50. Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. 2017 m. spalio 2 d. teismo nutartimi ieškovui J. Z. buvo atidėtas dalies... 54. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (pusė... 55. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nei ieškovas, nei atsakovės... 56. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių... 57. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 270 str., CK 2.24 str., 6.250 str.,... 58. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 59. Pripažinti, kad atsakovė UAB „Klaipėdos dienraštis“, dienraštyje... 60. Pripažinti, kad dienraštyje „Klaipėda“ išspausdintame A. A. 2017-04-07... 61. Pripažinti, kad dienraštyje „Klaipėda“ išspausdintame A. A. 2017-04-07... 62. Priteisti ieškovui J. Z., a.k. ( - ) iš atsakovės UAB „Klaipėdos... 63. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 64. Priteisti iš ieškovo J. Z., a.k. ( - ) valstybei 590 Eur žyminio mokesčio.... 65. Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos dienraštis“, į.k. 302433291,... 66. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...