Byla 2A-2155-221/2013
Dėl sutarties modifikavimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z., atstovaujamo advokatės Aušros Kargaudienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6243-151/2013 pagal A. A. ieškinį atsakovams Reginai M. B., R. Z., J. Z., trečiajam asmeniui Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K. dėl sutarties modifikavimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5), prašydamas: 1) perkelti pirkėjo R. Z. teises ir pareigas 2013 m. sausio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, reg. Nr. RK-195, sudarytoje Kauno miesto 16-ame notaro biure, A. A.; 2) panaikinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0875-9235, teisinę registraciją R. Z. ir J. Z. vardu.

5Nurodė, kad jis 2011 m. liepos 26 d. sudarė su atsakove R. M. B. žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią trejų metų laikotarpiui išsinuomojo R. M. B. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. 4400-0875-9235). Visą laikotarpį ieškovas žemę dirbo, naudojo žemės ūkio veiklai. 2013 m. sausio 22 d. Kauno miesto 16-ame notaro biure R. M. B. ir R. Z. sudarė ieškovo nuomojamo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. RK-195, pagal kurią R. M. B. už 3500 Lt pardavė minėtą žemės sklypą R. Z.. Sklypas įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. Z. ir jo sutuoktinės J. Z. vardu. Prieš parduodant ieškovo nuomojamą žemės sklypą, kuris yra šalia ieškovo turimo žemės sklypo, ieškovui minėtą sklypą pirkti nebuvo pasiūlyta. Sudarant ieškovo ginčijamo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, įtvirtinantis pirmumo teisę įgyti privačią žemės ūkio paskirties žemę jos naudotojui. Ieškovas eilę metų verčiasi žemės ūkio veikla, kurią deklaruoja, yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi praktinio ūkininkavimo patirties, todėl turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pirkėjo teisės ir pareigos.

6Atsakovai R. Z. ir J. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 51-53), prašydami ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovas, neįregistravęs privačios žemės sklypo panaudos (nuomos) sutarties viešame registre, negali laikyti savęs parduodamo žemės sklypo naudotoju, naudojusiu žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus ir reikalauti, kad jam, būtų perkeltos minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pirkėjo teisės ir pareigos.

7Atsakovė R. M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 63-65), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nors atsakovė su ieškovu yra sudariusi ginčijamo žemės sklypo panaudos sutartį, ieškovas faktiškai nebuvo šio žemės sklypo naudotojas – šiame žemės sklype ieškovas nesėjo pasėlių ir/ar kitų žemės ūkio naudmenų, neželdino pievų, nenaudojo jo žemės ūkio veiklai, sklypo neprižiūrėjo. Dėl sklypo nepriežiūros atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, ne kartą buvo įspėta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Kauno regiono skyriaus. Vertinant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę jos naudotojams, turėtų būti vertinami ne tik turimi dokumentai, bet ir nustatomos faktinės aplinkybės, įrodančios, kad ieškovas ginčijamos žemės sklypo nenaudojo ūkinei veiklai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 111-115) ieškinį tenkino – perkėlė pirkėjo R. Z. teises ir pareigas A. A. pagal 2013 m. sausio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą Kauno miesto 16-ame notaro biure tarp atsakovės R. M. B. ir atsakovo R. Z., reg. Nr. RK-195; panaikino žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0875-9235, teisinę registraciją R. Z. ir J. Z. vardu; ieškovą A. A. įpareigojo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui 3500 Lt; priteisė iš atsakovų ieškovui po 333,33 Lt bylinėjimosi išlaidų ir po 10 Lt pašto išlaidų valstybei.

10Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 26 d. ieškovas su atsakove R. M. B. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas trejų metų laikotarpiui išsinuomojo R. M. B. nuosavybės teise priklausiusį 1.000 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr.4400-0875-9235). 2013 m. sausio 22 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr. RK-195, kuria ieškovo nuomojamas žemės sklypas, parduotas atsakovui R. Z. už 3500 Lt. Teismas nurodė, kad įstatymuose yra įtvirtintos pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės, t. y. jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo to momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovas kreipėsi į teismą, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino. Teismas nurodė, kad atsakovė R. M. B., parduodama žemės sklypą, pažeidė reikalavimą pirmiausia pasiūlyti pirkti sklypą žemės naudotojui (nuomininkui), ir informuoti pirkėją, kad jo perkamas žemės sklypas yra išnuomotas ir nuomos sutartis nėra pasibaigusi. Teismas nustatė, kad atsakovas žinodamas apie tai, jog teisme yra ginčijama žemės pirkimo teisė, ir jog sudaryta žemės nuomos sutartis, elgėsi nesąžiningai, sklypą apsodindamas eglaitėmis. Teismas darė išvadą, kad ieškovas yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą, išnuomotą žemės sklypą naudojo kaip ganiavos plotą, todėl turėjo teisę pirmumo tvarka įsigyti dešimties metų laikotarpiu nuomojamą žemės sklypą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas R. Z., atstovaujamas advokatės A. Kargaudienės (b. l. 124-129) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6243-151/2013.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į atsakovų teikiamus argumentus, netikrino, ar ieškovo teikiami žodiniai argumentai atitinka jo paties teikiamų rašytinių įrodymų turinį, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

152. Ieškovo pateikta žemės panaudos sutartis neatitiko sutarties formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtą sutartį vertino kaip pakankamą ieškovo reikalavimams pagrįsti. Remdamasis tik ieškovo paaiškinimais, o ne rašytiniais įrodymais, teismas vertino, kad tarp A. A. ir R. M. B. buvo sudaryta nuomos sutartis. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kad nekilnojamojo turto sandoriai yra sudaromi tik rašytine forma. Prie žemės nuomos sutarties nebuvo pridėtas žemės sklypo planas ar schema, nors minėti dokumentai yra neatskiriama žemės nuomos sutarties dalis. Ieškovo pateikta žemės panaudos sutartis prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio ir CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti.

163. Teismas visus ieškovo teiktus argumentus vertino kaip pakankamus ieškiniui pagrįsti, nors jų pagrįstumo netikrino ir nevertino. Teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti šalių valios sudaryti ar nesudaryti sandorį, o atsakovės pateikti įrodymai ir argumentai, kurie liudija, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuomos sutarties pagrindu (žemės ūkio veiklai) nebuvo paneigti. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovo subjektinę teisę kelti reikalavimą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pagrindu. Ieškovas neįrodė žemės sklypo eismo argumentai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai tegali būti vertinama kaip teismo subjektyvi nuomonė, bet ne teisiniais argumentais pagrįsta nuostata, nes atsakovas nežinojo apie teisme iškeltą bylą, sklypą naudojo (apsodino eglaitėmis) turėdamas tam teisę.

174. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovas, neįregistravęs panaudos sandorio viešame registre, neturi pagrindo kelti ieškinio reikalavimų teisme dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovo pateiktoje sutartyje nebuvo nustatyta jokios sąlygos, kuri įpareigotų atsakovę įregistruoti šią sutartį viešame registre, todėl ieškovo argumentai, kad jis šios sutarties negalėjo įregistruoti, o tai atlikti privalėjo atsakovė yra nepagrįsti ir teismo turėjo būti atmesti.

185. Teismas nevertino aplinkybių, ar ieškovas realiai naudojasi ginčo žemės sklypu, ar tinkamai naudojasi, t. y. ar jis tokiu būdu yra įgijęs teisę kelti reikalavimą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pagrindu. Ieškovo teikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas naudojo atsakovei priklausantį žemės sklypą.

196. Teismo sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti vertintina kaip šioje byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo cituojamos bylos faktinės aplinkybės ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137-139) ieškovas, atstovaujamas advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad panaudos sutarties forma ir turinys neatitinka norminių aktų reikalavimų. Atsakovas neturi įstatyminio pagrindo ginčyti ieškovo ir atsakovės R. M. B. sudarytą panaudos sutartį. Teismas šio tipo bylose nėra aktyvus, pats įrodymų nerenka, išeiti už ieškinio ribų negali, todėl nevertino apelianto teiginių apie nuomos sutarties ydingumą. Žemės sklypo nuomos sutartis abiejų jos šalių buvo vykdoma, šios sutarties sąlygas abi šalys suprato ir teisme aiškino vienodai – paaiškino, kad buvo sudarę žemės sklypo nuomos, o ne panaudos sutartį, kad žemės sklypas išnuomotas trejiems metams, kad nuompinigius už visus trejus metus R. M. B. yra gavusi. Apelianto teiginiai, kad ieškovas nepateikė byloje įrodymų apie tai, kad jis ginčo sklypą naudojo ūkinei veiklai neatitinka realybės. Ieškovas pateikė byloje duomenis apie jo turimą gyvulių skaičių ir paaiškino, kad sklypą nuomojosi dėl to, jog šis sklypas yra greta jo sklypo, todėl jam buvo patogu naudoti šį sklypą gyvulius ganyti. Byloje pateikta medžiaga, kad ieškovas visiškai atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus - jis eilę metų verčiasi žemės ūkio veikla, kurią deklaruoja, yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi ilgametę praktinio ūkininkavimo patirtį. Todėl, vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos žemės pirkimo – pardavimo sutarties pirkėjo teisės ir pareigos. Kadangi ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta rašytine, bet ne notarine forma, tai šią sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre galėjo tik šio sklypo savininkė R. M. B.. R. M. B. neturėjo teisės parduoti išnuomoto žemės sklypo tretiesiems asmenims, nepasiūlius šio sklypo pirkti ieškovui. Nesant ieškovo galimybės įregistruoti išsinuomoto žemės sklypo nuomos, jo teisės dėl pirmenybės įsigyti išsinuomotą ir naudojamą ūkininkavimui žemės sklypą, turėtų būti ginamos teismine tvarka. Apeliacinio skundo reikalavimas nėra tinkamai suformuotas, neaišku, ką prašomą atlikti teismo, panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą.

21Atsakovė R. M. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 143-144), prašydama atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 liepos 1 d. sprendimą. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės pasirašyta žemės sklypo panaudos sutartis neatitinka reikalavimų, keliamų sutarties formai ir turiniui, sutartyje neapibrėžtas nuomos mokesčio dydis, nenustatytas nuomos terminas, atsiskaitymo tvarka ir terminai, prie sutarties nepridėtas žemės sklypo planas – dėl šių pažeidimų teismas nepagrįstai sutarties nevertino kaip niekinės. Byloje pakankamai įrodymų, kad ieškovui negali būti taikoma pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, sutinkamai su Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostata. Ieškovas faktiškai nebuvo išnuomoto žemės sklypo naudotojas – žemės sklype nesėjo pasėlių ir/ar kitų žemės ūkio naudmenų, neželdino pievų, nenaudojo žemės ūkio veiklai kitaip, neprižiūrėjo, sklypą pavertė sąvartynu, į jį atvilko net ir savo ūkyje pastipusius galvijus. Dėl sklypo nepriežiūros atsakovė ne kartą buvo įspėta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Kauno regiono skyriaus. Ieškovas žemės panaudos sutarties nebuvo įregistravęs nekilnojamojo turto registre, todėl neturi teisės reikšti ieškinio teisme. Teismas nepagrįstai neįvertino bylos faktinių aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą.

22Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

25Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 26 d. ieškovas su atsakove R. M. B. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas trejų metų laikotarpiui išsinuomojo R. M. B. nuosavybės teise priklausiusį 1 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 8). 2013 m. sausio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi sklypo savininkė ieškovo nuomojamą žemės sklypą pardavė atsakovui R. Z. už 3500 Lt (b. l. 10-17).

26Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ieškovui A. A. pareiškus teisme ieškinį, kuriuo jis, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkas, siekia realizuoti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą. Teismas tenkino ieškinį ir pirkėjo teises perkėlė ieškovui, su kuo nesutinka atsakovas R. Z..

27Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir aptartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teisę disponuoti iš nuomojamos žemės gautais produktais ir pajamomis (CK 6.488 straipsnis). Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis, tik įregistravusios ją viešame registre (CK 6.547 straipsnio 1 ir 2 dalys).

28Nagrinėjamojoje byloje apylinkės teismas atsakovės R. M. B. ir ieškovo A. A. sudarytą, pavadintą privačios žemės sklypo panaudos, sutartį vertino kaip nuomos sutartį, atmesdamas atsakovo R. Z. prašymą pripažinti sutartį niekine. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, motyvų nekartoja, nesutikdama su apeliantu, kad nepateikus įrodymų, jog buvo sudaryta įstatymo reikalavimus atitinkanti sutartis, ji negali būti laikoma teisėta, sukelianti teisinius padarinius (CK 6.547 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks padarinys nustatytas įstatyme. Tačiau žemės nuomos sutarties negaliojimo padarinys nėra nustatytas CK 6.547 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatyme nenustatyta ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria nurodytų sandorio formos nesilaikymo padarinių netaikyti (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų nurodytiems principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011).

29Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, ginčo tarp ieškovo ir atsakovės R. M. B. dėl to, kur esantis, kokio dydžio sklypas, kuriam laikui, už kokią kainą buvo išnuomotas, nėra. Atsakovės aiškinimas, kad ieškovas sklypą netinkamai prižiūrėjo, nors tam pagrįsti įrodymų ji nepateikė, patvirtina, kad sklypu naudojosi ieškovas. Kolegijos nuomone, šalių sudarytos sutarties vertinimas kaip nuomos sutarties, atitinka kasacinio teismo praktiką, t. y. atsižvelgta tiek į pačioje sutartyje numatytas sąlygas, jų tarpusavio ryšį, tiek į šalių paaiškinimus nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių elgesį po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

30Apelianto teigimu, ieškovas, neįregistravęs nuomos sutarties viešame registre, neturi pagrindo kelti ieškinio reikalavimų dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad asmuo turi galimybę sužinoti apie kitų asmenų teises į daiktą, jeigu tos teisės yra įregistruotos viešame registre, tačiau esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, teisinė sandorių registracija reikšminga civilinės apyvartos stabilumui, o žemės nuomos registracija suteikia kaip tik didesnę nuomininko interesų apsaugą. Įstatymas numato, jog tuo atveju, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju galima pripažinti, kad sutartį įregistravus viešame registre, sudaryta nuomos sutartis būtų galiojusi ir naujajam žemės savininkui, t. y. atsakovui R. Z.. Sutiktina, kad tuo atveju, jei sutartis būtų įregistruota viešajame registre, R. Z. būtų turėjęs galimybę sužinoti apie tai, jog jo įgyjamas žemės sklypas yra išnuomotas A. A., tačiau apie tai pranešti pirkėjui pareigą turėjo pati parduodamo sklypo savininkė R. M. B.. Tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtina ir garantuoja, kad parduodamas daiktas nėra įkeistas, išnuomotas tretiesiems asmenims, suteiktas panaudai ar kitaip apribotas valdymas, naudojimas ar disponavimas parduodamu daiktu (b. l. 12). Be to, atkreiptinas dėmesys į atsakovų R. Z. ir J. Z. atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, jog gyvena visiškai netoli, sklypas prieš tai ūkininkavusio piliečio buvo apleistas (b. l. 52). Taigi, jau iš atsiliepimo galima spręsti, jog apie aplinkybes, jog sklypas buvo naudojamas ne sklypo savininkės, bet kito asmens (kieno, anot atsakovų, sužinojo „dabar“), žinojo prieš įsigydami sklypą.

31Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai, – Civilinio kodekso 4.79 str. nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, – jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 1 punktą tokią teisę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

32Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, t. y. į tai, kad ieškovas 2001 m. vasario 12 d. įregistravęs ūkininko ūkį (b. l. 22), į pateiktą gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą (b. l. 23-24), paraiškas paramai gauti (b. l. 25-34), į paaiškinimus, kad išnuomotame sklype ganė gyvulius, gamino pašarus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą.

33Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Šis savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui, pastarajam turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sklypo savininkė, prieš parduodama sklypą, apie tai ieškovui nepranešė. Bylos duomenimis, kaip aiškino ir pati atsakovė R. M. B., ji tik prieš išnuomodama sklypą A. A., buvo jam siūliusi sklypą pirkti (b. l. 88).

35Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas pagrįstai pasinaudojo įstatymo suteikta teise reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, o teismas, išnagrinėjęs įrodymų visetą, pagrįstai tenkino ieškinį. Sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Skundą atmetus, ieškovui priteistinos apeliaciniame procese turėtos išlaidos, t. y. išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 140-142), kurios neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš apelianto R. Z., a. k. ( - ) ieškovui A. A., a. k. ( - ) 500 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5), prašydamas: 1)... 5. Nurodė, kad jis 2011 m. liepos 26 d. sudarė su atsakove R. M. B. žemės... 6. Atsakovai R. Z. ir J. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 51-53),... 7. Atsakovė R. M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 63-65), kuriuo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 111-115)... 10. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 26 d. ieškovas su atsakove R. M. B.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Z., atstovaujamas advokatės A. Kargaudienės... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į... 15. 2. Ieškovo pateikta žemės panaudos sutartis neatitiko sutarties formai ir... 16. 3. Teismas visus ieškovo teiktus argumentus vertino kaip pakankamus ieškiniui... 17. 4. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovas, neįregistravęs... 18. 5. Teismas nevertino aplinkybių, ar ieškovas realiai naudojasi ginčo žemės... 19. 6. Teismo sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137-139) ieškovas, atstovaujamas... 21. Atsakovė R. M. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l.... 22. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 26 d. ieškovas su atsakove R. M. B.... 26. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ieškovui A. A. pareiškus teisme... 27. Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą... 28. Nagrinėjamojoje byloje apylinkės teismas atsakovės R. M. B. ir ieškovo A.... 29. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, ginčo tarp ieškovo ir atsakovės... 30. Apelianto teigimu, ieškovas, neįregistravęs nuomos sutarties viešame... 31. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje... 32. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, t. y. į tai, kad ieškovas 2001... 33. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sklypo savininkė, prieš parduodama... 35. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti,... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas pagrįstai pasinaudojo... 37. Skundą atmetus, ieškovui priteistinos apeliaciniame procese turėtos... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 39. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d.... 40. Priteisti iš apelianto R. Z., a. k. ( - ) ieškovui A. A., a. k. ( - ) 500 Lt...