Byla 2A-1285/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2426-431/2014 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašė pripažinti atsakovą Lietuvos Respubliką pažeidusia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, t.y. pripažinti, kad Lietuvos Respublika pažeidė ieškovų teisę į nepriklausomą ir bešališką teismą bei bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; patenkinti ieškinį ir pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 4 dalis, Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, t.y. pripažinti, kad Lietuvos Respublika nuteisė ieškovę ne pagal tuo metu (1998 metais) galiojusius įstatymus; pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 4 dalis, Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, t.y. pripažinti, kad atsakovas nuteisė ieškovą be teismo ir ne pagal tuo metu (1998 metais) galiojusius įstatymus; patenkinti ieškinį ir pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 22 straipsnį ir Konvencijos 8 straipsnį, t.y. pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę į tai, kad būtų gerbiamas šeimos gyvenimas; pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 22 straipsnį ir Konvencijos 8 straipsnį, t.y. pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę į susirašinėjimo slaptumą; pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 2 dalį ir Konvencijos 14 straipsnį, t.y. pripažinti, kad Lietuvos Respublika diskriminuoja ieškovus politiniu pagrindu ir nuosavybės teisės pagrindu; pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį ir Konvencijos 14 straipsnį, t.y. pripažinti, kad atsakovas diskriminuoja ieškovę dėl socialinės padėties; priteisti iš atsakovo 1 133 508,23 Lt turtinės žalos ir 13 177 016,10 Lt neturtinės žalos teisingą atlyginimą; įpareigoti atsakovą, atlyginant žalą ieškovei dėl negauto darbo užmokesčio, sumokėti privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (mokamas darbdavio ir darbuotojo) į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą už laikotarpį, per kurį ieškovė negavo darbo užmokesčio dėl neteisėtų veiksmų; priteisti ieškovui padarytos 1 073 508,23 Lt turtinės žalos ir 10 735 082,30 Lt neturtinės žalos teisingą atlyginimą.

5Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2001 m. sausio 30 d. iki 2006 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos teismuose vyko teisminiai ginčai dėl ieškovams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios R.I. U. IĮ veiklos, bendrąja jungtine nuosavybės teise valdyto turto ir asmeninio ieškovės R.I. U. turto. Atsakovo Lietuvos Respublikos vardu per šį laikotarpį yra priimti teismų sprendimai ir teismų nutartys, kurie prieštarauja atsakovo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusiems ir galiojantiems įstatymams, Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims (tame tarpe ir Konvencijai), kitiems teisės aktams bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.) ir kuriais ieškovams padaryta turtinė ir neturtinė žala.

6Ieškovai teismų ir teisėjų neteisėtus veiksmus sieja su jiems nepalankiais procesiniais sprendimais civilinėse bylose, kurie leido nuomotojui sužlugdyti R.I. U. IĮ veiklą. Tvirtina, kad atsakovas yra pažeidęs ieškovų kaip žmonių Konstitucijos ir Konvencijos garantuojamas teises, t.y. pažeidė ieškovės teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą, nes teismai atėmė teisę ieškovei turėti atstovą pirmosios instancijos teisme ir pasinaudoti kitomis įstatymų suteiktomis ir ginamomis teisėmis; pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą, nes didžioji dalis Lietuvos Respublikos vardu priimtų sprendimų ir nutarčių yra priimti jam nepranešus ir jam nedalyvaujant ir nuspręsta dėl ieškovo teisių ir pareigų neįtraukiant jo į bylos nagrinėjimą, be to, atėmė teisę turėti atstovą pirmosios instancijos teisme ir visapusiškai trukdė pasinaudoti įstatymų ginamomis ir suteiktomis teisėmis. Atsakovas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 4 dalis, Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, nes teismo sprendimu ir nutartimi nuteisė ieškovus, t.y. padarė mokesčių nemokančiais nusikaltėliais ne pagal 1998 metais galiojusius valstybės įstatymus, o remiantis Vyriausybės atbuline tvarka taikomu nutarimu. Lietuvos Respublika taip pat pažeidė Konstitucijos 22 straipsnyje ir Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei Konstitucijos 23 straipsnyje, 29 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintą diskriminacijos draudimą. Lietuvos Respublika diskriminavo ieškovus dėl socialinės padėties, politinių pažiūrų ir nuosavybės pagrindu. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantų skundą ir nenurodė, į kurią instituciją kreiptis.

7Nurodė, kad 2001 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismas priėmė ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį atsakovui R.I. U. IĮ. Tuo teismas pažeidė tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 146 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes priėmė ieškinio pareiškimą ir iškėlė bylą neįtraukdamas ieškovo D. U. į bylos nagrinėjimą. Ieškovai nurodo ir kitus neteisėtus veiksmus, t.y. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.A2-263-527/2007 2001 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ prašymu taikytas ieškinio užtikrinimo priemones (t. 1, b. l. 86); Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1760- /2004 2004 m. lapkričio 2 sprendimu pateisinus šių ieškinio užtikrinimo priemonių taikymą ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2005 palikus Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą (t. 1, b. l. 130-132). Be to, Kauno apygardos teismo 2001 m. vasario 27d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-389/2004 neištirtos visos bylai svarbios aplinkybės (t. 1, b. l. 87). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-218/2001, panaikinęs minėtą 2001 m. vasario 27 d. nutartį, nenurodė, jog teismas negali spręsti klausimo dėl neįtraukta į bylą asmens - D. U. teisių ir pareigų (t. 1, b. l. 88-89). Nei vienas teismas neišreikalavo STT Kauno skyriaus operatyvinės bylos kartu su vaizdo medžiaga, kuri turėjo patvirtinti nuomotojo direktoriaus neteisėtus veiksmus (t.1, b. l. 91). Šiuos neteisėtus veiksmus, ieškovų teigimu, įtvirtino Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 (t. 1, b. l. 92-93), Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-236/2002 (t. 1,b .l. 96-98), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2003 (t. 1, b. l. 99-103). Kitus atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovas sieja su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-263/527 priimtais jam nepalankiais teismo sprendimais ir nutartimis. Ieškovas neteisėtus atsakovo veiksmus taip pat sieja su R.I. U. IĮ bankroto byloje (Nr.B2-3-510/2013) priimtais ieškovams nepalankiais teismo sprendimais dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, dėl atsisakymo nutraukti bankroto procesą, dėl netenkinto nušalinimo pareiškimo, dėl teismo atsisakymo atidėti teismo procesą, kol bus išspręstas klausimas valstybės apmokamos teisinės pagalbos ieškovams teikimo. R.I. U. IĮ mokestinio ginčo byloje priimtus procesinius sprendimus ieškovai sieja su bankroto bylos įmonei iškėlimu. Ieškovai neteisėtu veiksmu nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl civilinės bylos Nr. A²-289-05 atnaujinimo, kuri buvo išnagrinėta nepranešus apeliantams, taip pat atsisakymą nagrinėti ieškovų prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. P¹?-17-06.

8Ieškovai savo konstitucinių teisių suvaržymus sieja su tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantų skundą ir nenurodė, į kokią instituciją ieškovams reikia kreiptis, jei skundas nenagrinėtinas teisme. 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį neteisėta veiksmą įteisino, atmesdamas ieškovų skundą.

9Nurodo, kad ieškovė kreipėsi su peticija į EŽTT. Kadangi ieškovės peticija neatitiko EŽTT dokumentams keliamų reikalavimų, 2005 m. rugpjūčio 17 d. jai elektroniniu paštu buvo išsiųstas pareiškimo EŽTT formuliaras, tačiau elektroninio pašto dėžutę šis laiškas pasiekė tik 2005 m. rugsėjo 20 d. Ieškovai šiuos veiksmus traktuoja kaip neteisėtus, kuriais buvo trukdoma tinkamai reglamentu nustatytu terminu kreiptis į tarptautinį teismą. Be to, 2006 m. rugsėjo 30 d., vykdydami 2005 m. rugsėjo 7 d. EŽTT Teismo kanclerio nurodymus, registruotu laišku išsiuntė naują pareiškimo formuliarą su priedais, tačiau EŽTT gavo tik pareiškimo formuliarą be priedų. Mano, kad tai neteisėtas veiksmas, trukdantis tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į EŽTT.

10Taip pat neteisėtais veiksmais nurodo tai, kad kasacinis teismas atsisakė priimt ieškovų skundą dėl 2005 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo ir 2005 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teismo nutarčių panaikinimo. 2005 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismas ir 2005 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismas nutartimis atėmė iš ieškovės teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą - pasinaudoti teise į laikinąsias apsaugos priemones dėl jos socialinės padėties. 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį - neteisėtas veiksmas. 2006 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovų prašymą pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus neva tai užvilkins bylos nagrinėjimą. 2007 m. rugpjūčio 16 d. ieškovai skundu dėl antstolio veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, iki šios dienos nėra gautas joks atsakymas. 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bankroto bylos bei bankroto procedūrų vykdymo stabdymo neteisėtai netenkino.

11Nurodo, kad ieškovei padaryta turtinė žala - netiesioginiai nuostoliai sudaro 1 133 508,23 Lt ir neturtinė žala 13 177 016.10 Lt, ieškovui padaryta turtinė žala - netiesioginiai nuostoliai sudaro 1 073 508,23 Lt ir neturtinė žala-10 735 082,30 Lt. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. gegužės 21 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo IX-895 4 dalį ieškovei padaryta turtinė žala sudaro: negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) - 971 402,56 Lt; netektas turtas - 42 017,65 Lt; neįskaitytos remontui skirtos lėšos- 60 088,02 Lt; negautas darbo užmokestis- 60 000 Lt, iš viso 1 133 508, 23 Lt. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir 2003 m. sausio 21 d. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr.IX-1296 7 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalimis ieškovei padaryta neturtinė žala atlygintina dešimteriopai - 11 335 082.30 Lt. Analogiškas žalos paskaičiavimas nurodomas ir ieškovui. Ieškovai dėl užvilkintos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip pat prašo ir 5 procentų procesinių palūkanų.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nors atskirose bylose žemesnių instancijų teismų sprendimai atskirais klausimais buvo naikinami aukštesnėse teismų instancijose peržiūrint sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau visi ieškovų nurodytieji argumentai dėl šalies neįtraukimo dalyvauti procese, dėl netinkamo procesinių ar materialinių normų taikymo buvo išnagrinėti ir atitinkamai priimti galutiniai sprendimai. Pažymėjo, kad galutiniais teismų sprendimais nagrinėtose bylose ieškovų reikalavimai skolos priteisimo, žalos atlyginimo ir bankroto byloje buvo atmesti. Todėl šiais sprendimais ieškovams sukeltos teisinės pasekmės nesudarė pagrindo žalos atsiradimui, kurį ieškovai skaičiuoja dėl įmonės negautų pajamų per bylų nagrinėjimo laikotarpį, dėl nemokėtų įmokų į Sodros biudžetą. Nurodė, kad ieškovų argumentus, jog teismai priėmė procesinius sprendimus prieš tai neįtraukus į bylos nagrinėjimą ieškovų, neleidžia daryti išvados, kad minimi teismų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Ieškovė, kaip R. I. U. IĮ savininkė, įvardija save atsakove ir dalyvauja nagrinėjant bankroto bylą nuo jos iškėlimo pradžios. Ieškovo D. U. įtraukimo į bylą klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad D. U. realiai nuo 2005 m. pradžios dalyvavo nagrinėjant bankroto bylą – teikė prašymus, nušalinimus, pareiškimus, atskiruosius skundus bei atsiliepimus, kuriuos nagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad apeliantai galėjo ginti ir gynė savo interesus bankroto bylos nagrinėjimo eigoje (CK 3.88 str. 4 d.).

13Visas šias išvadas teismas detalizavo įvertinęs ieškovų argumentus ir byloje esančius duomenis apie ieškovų nurodytas nagrinėtas bylas ir juose priimtus procesinius sprendimus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal R.I. U. IĮ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Girstučio kultūros ir sporto rūmai” ieškinį R.I. U. IĮ dėl nuomos mokesčio išieškojimo ir priešieškinį dėl nuostolių priteisimo (civilinė byla Nr. 3K-3-183/2003), konstatavo, kad CPK 42 ir 48 straipsniai nepažeisti, nes teismai teisinę pagalbą skiria tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiasi keletą metų, todėl atsakovas turėjo ir galėjo išspręsti atstovavimo klausimus. Teismas atmetė visus ieškovų vertinimus dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimo teisėtumo, atitikimo teisės principams ir pan., nes pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėjo, kad teismai nustatė, jog atsakovas (R. I. U. IĮ) prievolės neįvykdė, kaip atsakingas ir rūpestingas ūkio subjektas nesprendė nuomos sutarties tinkamo vykdymo ar nutraukimo klausimų, nevykdė ūkio veiklos ir nepagrįstai prašė priteisti nuostolius už savo neveikimą iš nuomotojo, todėl ieškinį tenkino

14Teismas nurodė, kad ieškovas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį atsakovui R. I. U. IĮ dėl skolos už patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo, nes Kauno apygardos teismas, priimdamas 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (sutuoktinio) teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Atnaujinus procesą, prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Šios bylos eigoje iškilo bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimas, kuris pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas nepalankiai ieškovui- t.y. jo netenkinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu konstatavo, kad pareikšto nušalinimo nagrinėjimo tvarkos nebuvo laikytasi, todėl padarė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą, kurią garantuoja Konvencija. Byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui naujos sudėties, tačiau išsprendus prašymą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje konstatuota, kad pagrindų atnaujinimui ar bankroto bylos sustabdymui nėra (bankroto byla R.I. U. IĮ iškelta 2003 m. kovo 28 d.). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų argumentus, kuriais buvo teigiama, jog teismas minėtos bylos 2007 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu, netenkindamas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė pareiškėjų teisę vesti bylą per atstovą bei nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - pareiškėjų atstovo teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad argumentai nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai kreipėsi tik 2007 m. gegužės 14 d., tai yra likus trim dienom iki paskirto teismo posėdžio, nors tokią galimybę (kreiptis dėl teisinės pagalbos) turėjo žymiai ankščiau (apeliantai proceso atnaujinimo procedūrą pradėjo 2006 m. gegužės 29 d., paduodami prašymą pirmosios instancijos teismui).

15Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl jiems padarytos 84 035,30 žalos, siejamos su turėto turto verte pagal 2003 m. lapkričio 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris buvo sudarytas jau R.I. U. IĮ iškėlus bankroto bylą. Pažymėjo, kad antstolio ir bankroto administratoriaus veiksmai buvo teisėti, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas būtent bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja.

16Nurodė, kad ieškovai prašomai priteisti žalai pagrįsti taip pat nurodė civilinės bylos pagal ieškovo 2003 m. kovo 27 d. ieškinį atsakovams AB Ūkio bankas, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“, Kauno miesto savivaldybės tarybai nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad byla išnagrinėta, o bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiko tarpą dėl objektyvių aplinkybių, kurios buvo sąlygotos pačių ieškovų veiksmų. Nurodė, kad R.I. U. IĮ 2003 m. kovo 27 d. sutartimi sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido ieškovui reikalavimo teises į UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir į nuostolių priteisimą. Įmonei 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, ieškovo pareikštas 2003 m. kovo 27 d. ieškinys buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu ieškovė piktybiškai vengė perduoti įmonės administratoriui turtą ir visus dokumentus, todėl tik 2006 m. liepos 18 d. bankrutuojančios įmonės administratorius pateikė ieškinį atsakovui D. U., trečiajam asmeniui ieškovei dėl 2003 m. kovo 27 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Bylos nagrinėjimas buvo tris kartus sustabdytas (nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2004 m. rugpjūčio 4 d.; nuo 2005 m. gegužės 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d.; nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. vasario 17 d.) dėl kitų nagrinėjamų bylų pagal ieškovų pareikštus reikalavimus, kurių išsprendimas turėjo įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

17Nurodė, kad ieškovai padarytą 120 176,05 Lt turtinę žalą ir 1 201 760,50 Lt neturtinę žalą grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimais ir administraciniuose teismuose nagrinėtomis bylomis. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 3 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. S-431-(7-384/2004) dalį, kuria įmonė įpareigota sumokėti atitinkamus mokesčius, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. birželio 30 d. sprendimą Nr.69-316, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr.(04)-K3-309 ir 2004 m. vasario 19 d. patikrinimo aktą Nr.91-03-23-370. Pažymėjo, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 5 d. nutartyje konstatavo, jog 1999 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 248 taikymas laike apibrėžtas pačiame nutarime (2 punktas) – numatyta, kad laikantis nurodytosios tvarkos apskaičiuojamas 1998 m. ir vėlesnių metų apmokestinamasis pelnas (pajamos). Tuo tarpu pareiškėjai teigia, kad teismas vadovavosi Vyriausybės nutarimu, kuris buvo priimtas atgaline tvarka, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovas į procesą nebuvo įtrauktas, kadangi teisiniai santykiai byloje buvo susiklostę tarp R. I. U. IĮ ir mokesčių administratoriaus.

18Teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl 1 201 760,50 Lt neturtinės žalos priteisimo dėl paskleistos informacijos apie ieškovus kaip nepatikimus žmones, nepatikimus verslininkus. Pažymėjo, kad pagal CK 2.24 straipsnį ieškinio reikalavime nurodomų teisių, susijusių su teise gerbti šeimos gyvenimą, gynimui reikalavimai turi būti reiškiami juos paskleidusiems asmenims, teises pažeidusiems asmenims ir nagrinėjami vadovaujantis atitinkamus santykius reguliuojančiais teisiniais pagrindais.

19Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus ieškovų argumentus, kad Lietuvos Respublika per savo įgaliotas institucijas - VMI, Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, diskriminuoja ieškovę kaip žmogų, kaip įmonės savininkę dėl to, kad ji nepriklauso jokiai politinei partijai ir dėl šios priežasties ieškovei kaip paprastam žmogui, eilinei Lietuvos Respublikos pilietei pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus informacija apie kitus verslo subjektus neteikiama, teismai šių VMI ir Kauno AVMI veiksmų (neveikimo) nevertino, nors buvo prašomi. Todėl teismai priiminėja diskriminuojančius sprendimus ir nutartis būtent tam, kad iš Lietuvos Respublikos būtų pašalinti apolitiški piliečiai, kurie trukdo parlamentinėms partijoms ir jų nariams vykdyti savanaudiškas užgaidas.

20Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad teismai pažeidė ieškovų teises be pagrindo atsisakydami priimti ieškinius dėl žalos atlyginimo, tuo atimdami teisę būti išklausytiems, teisę į veiksmingą teisminės gynybos priemonę, diskriminuojant ieškovus dėl socialinės padėties. Nustatė, kad pirmosios instancijos teismas du kartus – 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. vasario 15 d. nutartimis – buvo nustatęs pareiškėjams terminus ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjai visų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjų (šioje byloje ieškovų) pradinį ir patikslintą ieškinius dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjams. Tačiau tai netrukdė pareiškėjams tinkamai paruošus ieškinį, tai yra įvykdžius būtent ieškovams tenkančią pareigą pagal įstatymą, kreiptis į teismą iš naujo. Todėl visus ieškovų argumentus dėl jų pažeistų teisių ir diskriminacijos teismas vertino kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

21Teismas pripažino nepagrįstais ieškovų argumentus, kad jie buvo diskriminuojami nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. D., J. P., M. P., J. P., UAB „Avirtus“ dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises į žemę, administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad asmens kreipimasis į teismą dėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašomų priemonių pritaikymas ir to asmens suvokimas arba turėjimas suvokti neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizikos lemia civilinės atsakomybės atsiradimą dėl su laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsiradusios žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys buvo atmestas, apeliacinė instancija nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl teismų šališkumo pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. Sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad galutiniai ir įsiteisėję teismų sprendimai neatitinka ieškovų vertinimo, nesudaro pagrindo teismų sprendimus kvestionuoti ar teigti, jog buvo pažeista ieškovų teisė į teisingą teismą.

23Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad civilinio proceso trukmė nagrinėtose bylose neatitiko įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo, įtvirtinto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad jokios ieškovų teisės, dėl kurių buvo pradėta visa eilė civilinių bylų, nebuvo pažeistos, nes galutiniais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo priteista R.I. U. IĮ skola pagal sutartis, iš R.I. U. IĮ buvo priteisti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą, buvo iškelta įmonės bankroto byla ir paskelbtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl skolos, žalos ir nuostolių priteisimo. Procesų trukmei įtakos turėjo pareiškėjų elgesys, eilė iškeltų civilinių bylų vienu metu (įskaitant atvejus, kai ieškovai tarpusavyje sudaro sutartis dėl teisių perleidimo ir vėliau jas patys įvairiais pagrindais ginčija), kai vienų bylų nagrinėjimo privalomas sustabdymas dėl kitos, susijusios su nagrinėjama byla, neišvengiamai įtakoja bylos išnagrinėjimo terminus.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25Ieškovai R. I. U. ir D. U. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliantai prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinis skundas be ieškinyje ir patikslintame ieškinyje jau nurodytų aplinkybių grindžiamas šiais argumentais.

261. Teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimą, netaikė įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančių teisės normų (CPK 178 str., 225 str. 1 d.). Teismas ieškovų nurodytas faktines bylos aplinkybes kvalifikavo ne pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, šios normos pagrindu netaikė civilinės atsakomybės, atmetė ieškinį kitu nei nurodė ieškovai faktiniu pagrindu, t.y. vertino teismų ir teisėjų priimtų procesinių dokumentų (sprendimų, nutarčių) pagrįstumą ir teisingumą. Teismų veiksmų teisėtumą minėtų teisės normų kontekste turėjo įrodyti atsakovas, o ne apeliantai, kurių teisė į teisingą teismo procesą pažeista ieškinyje nurodytais neteisėtais teismų veiksmais.

272. Teismas, vertindamas reikalavimus pripažinti atsakovą pažeidusiu Konstitucijos 22, 23, 29 ir 31 straipsnius bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 14 straipsnio nuostatas, visiškai nepasisakė dėl to, kad apeliantai savo reikalavimus kildina iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jų teisės į teisingą teismo procesą pažeidimo, t.y. kad R.I. U. IĮ civilines bylas teismai nagrinėjo ir priėmė procesinius sprendimus neįtraukę apeliantų į teismo procesus (Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. B2-33-510/2007, Nr. A2-263-527/2007, Nr. 2-545-436/2007, Nr. 2-31-109/2006) - neteisėti teismų ir teisėjų veiksmai tiek pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, tiek pagal Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį.

283. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo atsakyta į daugelį šiai bylai reikšmingų klausimų, tarp jų ir į tai, ar kiti teisėjai priteistų skolas, iškeltų bankroto bylą individualiai įmonei, leistų pasisavinti įmonės ir jos savininkų turtą neįtraukę įmonės savininkų į bylų nagrinėjimo teisme procesą, nors nuo 2001 m. žinojo, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu.

294. Teismas sprendime vertino ne visus 2006 m. rugsėjo 22 d. patikslintame ieškinyje ir 2007 m. rugsėjo 3 d. sąraše nurodytus teisinius faktus, sudarančius šios bylos nagrinėjimo faktinį pagrindą, o tik tuos teismų veiksmus, kurie, teismo manymu, rodo, kad apeliantai piktnaudžiauja savo teisėmis, nevykdo pareigos rūpintis proceso skatinimu (CPK 7 str.), vilkina bankroto procedūrą, nors į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. A2-795-527/2006 apeliantas bendraatsakovu įtrauktas tik 2007 m. gruodžio 4 d. protokoline nutartimi, o į bankroto bylą Nr. B2-3-510/2013 - tik 2011 m. spalio 17 d., t.y. praėjus 8,5 metų nuo bankroto bylos R.I. U. IĮ iškėlimo ir 7 metams nuo dienos, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113/2004 atsisakė įtraukti į bankroto bylą apeliantą bendraatsakovu.

305. Teismas nepasisakė dėl neteisėtų ieškinyje nurodytų teismo veiksmų, užfiksuotų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007 arba B2-478-1/2005, civilinėje byloje Nr. B2-33-153/2007 arba Nr. B2-33-510/2007, civilinėje byloje Nr. 2-750/2004, Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojoje byloje Nr. 1556-6/2002, STT Kauno skyriaus operatyvinėje byloje pagal 2001 m. balandžio 6 d. R.I. U. pareiškimą Nr. 7-14-U-1 (kartu su vaizdo medžiaga). Teismas šiose bylose patikslintame ieškinyje išvardintus teismų atliktus neteisėtus veiksmus vertino kaip įsiteisėjusius teismų sprendimus, bet nevertino fakto, kad jie priimti neįtraukus į bylas apeliantų. Taip pat nevertino neteisėtų veiksmų dėl proceso atnaujinimo, tik konstatuodamas faktą, kad dėl neteisėtų teismų veiksmų buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-37/2002. Nors neteisėti teismų veiksmai nustatyti įsiteisėjusia 2006 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių teismų veiksmų.

316. Teismas atsisakė išreikalauti įrodymus, t.y. STT Kauno skyriaus operatyvinėje bylą pagal 2001 m. balandžio 6 d. R.I. U. pareiškimą Nr. 7-14-U-1 (kartu su vaizdo medžiaga). Taip pat neišreikalavo 5 punkte išvardintų civilinių bylų, 2006 m. civilinės bylos Nr. 3-31-109/2006, kurioje ir jos ieškinio reikalavimus pagrindžiančiuose prieduose užfiksuoti teismų neteisėti veiksmai. Teismas nevertino aplinkybių ir neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-31-109/2006, o apeliantai neįtraukti į bylą neturėjo procesinių teisių visą laikotarpį nuo 2003 m. kovo 27 d. iki 2006 m. liepos 26 d.

327. Teismas be jokio teisinio pagrindo, neišsireikalavęs minėtų bylų, teigia, kad apeliantė kaip R.I. U. IĮ savininkė įvardija save atsakove bankroto byloje ir dalyvauja ją nagrinėjant nuo jos iškėlimo pradžios, o apelianto įtraukimo į bylą klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi. Šias teismo išvadas paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1797/2013 nustatyta aplinkybė, kad apeliantai į bankroto bylą bendraatsakovais įtraukti tik 2011 m. spalio 17 d., t.y. praėjus 8,5 metų laiko tarpui nuo bankroto bylos iškėlimo R.I. U. IĮ. Tai tik patvirtina, kad apeliantai laikotarpyje nuo 2001 m. sausio 25 d. iki 2006 m. liepos 26 d. nebuvo įtraukti bylos šalimis į įmonės bankroto bylą, nebuvo išklausyti pirmosios instancijos teisme dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo, nors ne vieną kartą teikė prašymus atnaujinti procesą ir teisėtais būdais susigrąžinti pasisavintą jų asmeninį ir įmonei priklausantį 211 000 Lt vertės turtą. Šiuo laikotarpiu visi teismų priimti procesiniai dokumentai gali būti vertinami kaip neteisėti teismų veiksmai, nes priimti prieš tai neįtraukus į bylą R.I. U. IĮ savininkus, taip nusprendžiant dėl jų teisių ir pareigų.

338. Teismas nepasisakė dėl neteisėtų veiksmų, užfiksuotų Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 26-1-047-05 (kartu su vaizdo medžiaga) ir antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/03/03868 (kartu su 2003 m. lapkričio 21 d. Faktinių aplinkybių vaizdo medžiaga).

349. Teismas nepasisakė dėl patikslintame ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų užfiksuotų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-750/2014. Neteisėti veiksmai šioje byloje siejami su teismo atsisakymu atnaujinti procesą bankroto byloje.

3510. Teismas nepasisakė dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės byloje Nr. 7-384 ir Kauno AVMI R.I. U. IĮ 2003 m. vasario 28 d. patikrinime su visais priedais užfiksuotų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl akivaizdaus valstybės institucijų koordinuoto neveikimo, kuriuo siekiama pateisinti patikslintame ieškinyje nurodomus neteisėtus veiksmus.

3611. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė, jog teismas vadovavosi nutarimu, kuris buvo priimtas atgaline data, tačiau Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. nutarime Nr. 248 yra aiškiai parašyta, kad pats nutarimas priimtas 1999 m. kovo 5 d. ir laikantis jame nurodytos tvarkos apskaičiuojamas 1998 m. ir vėlesnių metų pelnas (pajamos). Joks protingas verslininkas negalėjo numatyti, kokie teisės aktai valdžios institucijų bus priimti po pusės metų. Šis teisės aktas negali būti taikomas nuomojamose patalpose 1998 m. atliktiems remonto darbams, nes tai prieštarauja konstituciniam principui - teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais.

3712 Teismas nevertino neteisėtų valstybės veiksmų, trukdančių pasinaudoti teise kreiptis į EŽTT.

3813. 2005 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimis teismai atėmė iš apeliantės teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą - pasinaudoti teise į laikinąsias apsaugos priemones dėl jos socialinės padėties. Be to, 2005 m. lapkričio 14 d. protokoline neskundžiama nutartimi teismas atsisakė įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu buvo trukdoma apeliantams pasinaudoti teise į teisingą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, nes apeliantai reikalavimų dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1910-199/2012, kuriuo ieškinys dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo paliktas nenagrinėtu, o ne atmestas, nekėlė.

3914. 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. 115) Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas teisina teisėjų neteisėtus veiksmus, dėl kurių metams laiko buvo užvilkintas civilinės bylos iškėlimas formaliais pagrindais atsisakant priimti ieškinį tik dėl to, kad apeliantai dėl socialinės padėties negalėjo pateikti tiek ieškinio priedų, kiek jų priklauso pateikti pagal CPK 113 straipsnį, nors teismui nebuvo kliūčių leisti apeliantams dėl didelės apimties nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 str. 2 d.). Tokie veiksmai vertinti kaip atsisakymas vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.).

40Apeliantai prašė prie bylos prijungti: STT Kauno skyriaus operatyvinę bylą pagal 2001 m. balandžio 6 d. R.I. U. pareiškimą Nr. 7-14-U-1 kartu su vaizdo medžiaga; Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 26-1-047-05 kartu su vaizdo medžiaga; antstolio R. S. vykdomąją bylą Nr.0070-03-03868 su vaizdo medžiaga; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bylą Nr. 7-384 su R.I. U. individualios įmonės patikrinimo medžiaga; Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. B2-33-510/2007, Nr. A2-263-527/2007, Nr. 2-545-436/2007; Nr. 2-31-109/2006; Valstybinės mokesčių inspekcijos bylą su R.I. U. individualios įmonės patikrinimo medžiagą, kurioje yra 2003 m. vasario 28 d. Patikrinimo aktas Nr. 91-02-42-552 su visais priedais.

41Atsiliepimu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus.

421. Apeliantai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teismo ar teisėjo kaltę, t.y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 str.). Apeliantai, remdamiesi savo subjektyvia nuomone ir aplinkybe, kad buvo priimti jiems nepalankūs sprendimai, įrodinėja teismui kaltę ir neteisėtus veiksmus.

432. Teisėjas (-ai) gali nusišalinti arba būti nušalintas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo(ų) nešališkumu arba nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Šiuo atveju apeliantai remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus apeliantams sprendimo priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališką.

443. Apeliantų pareikšti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia faktų, kurie reikalingi jo ginčui išspręsti pripažinimą, t.y. apeliantai prašo pripažinti egzistuojant jų reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės.

454. Neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Apeliantų nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Tokiu būdu pripažinus buvus išnagrinėtose civilinėse bylose pažeidimams, bylos būtų peržiūrėtos iš naujo šioje civilinėje byloje, o to nenumato CPK.

46Atsiliepimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) nesutinka su apeliantų pateiktu skundu ir prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo teismo pašalinti VMI iš atsakovų. Nurodo, kad pagal CPK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apeliantų pateiktu ieškiniu prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą teismų sprendimais ir nutartimis. VMI nėra reiškiamas joks materialus teisinis reikalavimas.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

49Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

50Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino konstatavęs, jog nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tvirtindami, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pasisakė ne dėl visų apelianto nurodomų valstybės institucijų (VMI ir kt.), teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų. Prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti pirmosios instancijos teismo neišreikalautus dokumentus.

51Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų prijungimo

52CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantai tvirtina, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliantų nurodomos aplinkybės nesuponuoja būtinybės bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

53Byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, juos pagrindė. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apeliantams bei jų atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių. Apeliantai yra pateikę išsamų apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kurias reiktų papildomai aiškintis. Tuo tarpu tai, ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes, ar buvo atskleista bylos esmė ir tinkamai pritaikytos procesinės bei materialinės teisės normos, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

54Apeliantai taip pat prašė prijungti prie bylos STT Kauno skyriaus operatyvinę bylą pagal 2001 m. balandžio 6 d. R.I. U. pareiškimą Nr. 7-14-U-1 kartu su vaizdo medžiaga; Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 26-1-047-05 kartu su vaizdo medžiaga; antstolio R. S. vykdomąją bylą Nr.0070-03-03868 su vaizdo medžiaga; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bylą Nr. 7-384 su R.I. U. individualios įmonės patikrinimo medžiaga; Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. B2-33-510/2007, Nr. A2-263-527/2007, Nr. 2-545-436/2007; Nr. 2-31-109/2006; Valstybinės mokesčių inspekcijos bylą su R.I. U. individualios įmonės patikrinimo medžiaga, kurioje yra 2003 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas Nr. 91-02-42-552 su visais priedais. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti apeliantų nurodomą medžiagą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

55Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes pareikštų ieškinio reikalavimų ribose pagal apeliantų teismui pateiktus atitinkamų institucijų ir teismo priimtus sprendimus, sprendžiant su apeliantų deklaruojamomis pažeistomis teisėmis susijusius klausimus. Taigi pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, įvertinti apeliantų pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Juolab, kad duomenys susiję su civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimu yra teismams prieinamoje teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Tuo tarpu apeliantai, prašydami išreikalauti mokestines ir teismų nagrinėtas bylas, nenurodo, kokias konkrečiai teismo nenustatytas ar neteisingai nustatytas aplinkybes pačios bylos (kaip tokios) ar kita medžiaga galėtų patvirtinti ar paneigti. Tai, kad apeliantai deklaruoja savo teisių pagal Konvenciją ir Konstituciją pažeidimą, nesukuria pareigos teismui savo iniciatyva apeliantų prašomoje išreikalauti medžiagoje ieškoti, kokie konkretūs neteisėti valdžios institucijų ar teismų neteisėti veiksmai lėmė šiuos, anot apeliantų, pažeidimus. Pareiga nurodyti ir įrodyti šiuos neteisėtus veiksmus tenka apeliantams (CPK 178 str.). Taigi šiuo atveju apeliantams nenurodžius, kokias pirmosios instancijos teismo neištirtas ir neįvertintas ar netinkamai įvertintas aplinkybes išreikalautini duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti šį prašymą nėra.

56Apeliacinis skundas netenkintinas.

57CK 6.271 straipsnis numato atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Pagal šią normą valstybės atsakomybė atsiranda be kaltės. Tuo tarpu CK 6.272 straipsnio 2 dalis yra speciali norma, nustatanti visišką valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, jeigu žala atsirado dėl teisėjo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį nustatyta patyrusio žalą asmens teisė gauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimo instancine tvarka faktas dar nėra neteisėtų veiksmų ir teisėjo kaltės įrodymas. Teisėjo kaltė yra tik tuomet, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas ar kitas teismo darbuotojas neturėtų daryti (CK 6.248 str. 3 d.). Teisėjo kaltė taip pat yra, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą ar vykdant teismo sprendimą, jam taikyta drausminė atsakomybė, į padarytus pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ir pan. Be to, šios teisės normos pagrindu valstybės atsakomybė atsiranda ne tik per se esant teisėjo ar teismo kaltei ir neteisėtiems veiksmams, bet ir tik tuo atveju, kai padaryti vykdant teisingumą neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su patirta žala.

58Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – apeliantams (ieškovams) (CPK 178 str.). Apeliantai, tvirtindami, kad patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde detaliai nurodyti teismų ir teisėjų priimti procesiniai sprendimai nagrinėtose civilinėse ir administracinėse bylose yra neteisėti veiksmai, lėmę žalos jiems atsiradimą, turėjo įrodyti ne tik šių veiksmų neteisėtumą, bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala. Civilinė atsakomybė negalima neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, atsakovo (t.y. valstybės) kaltė nėra preziumuojama, todėl įrodyti atsakovo kaltę tenka šias aplinkybes teigiančiai šaliai, t.y. apeliantams (ieškovams), o ne jas neigiančiam, t.y. atsakovui. Taigi įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, bylose tenka ieškovui (t.y. šiuo atveju apeliantams), kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo. Todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Dėl to nėra priimtini apeliacinio skundo argumentai, kad teismų veiksmų teisėtumą, minėtų teisės normų kontekste turėjo įrodyti atsakovas, o ne apeliantai, teigiantys, jog jų teisė į teisingą teismo procesą pažeista ieškinyje nurodytais neteisėtais teismų veiksmais.

59Apeliantų manymu, nebuvo atskleista bylos esmė, nes nebuvo atsakyta į daug svarbių klausimų, tarp jų ir ar kiti teisėjai priteistų skolas, iškeltų bankroto bylą individualiai įmonei, leistų pasisavinti įmonės ir jos savininkų turtą, neįtraukę įmonės savininkų į bylų nagrinėjimo teisme procesą, nors nuo 2001 m. žino, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų argumentai nėra pagrįsti.

60Neatsakymas į absoliučiai visus dalyvaujančio byloje asmens keliamus klausimus savaime dar nereiškia bylos esmės neatskleidimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių apeliantų deklaruojamų teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos apeliantams atsiradimą, todėl nebuvo vertinamos apeliantų nurodomos aplinkybės susijusius su teisėjų ar teismo kaltės nustatymu. Nenustačius, kad teismų ar kitų institucijų veiksmai lėmė žalos atsiradimą, nėra pagrindo kelti klausimą dėl atsakovo kaltės, nes jis nebeturi įtakos civilinės atsakomybės atsiradimui. Tuo tarpu apeliantų nurodoma aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl visų apeliantų patikslintame ieškinyje nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Todėl šiuo aspektu apeliantų nurodomi argumentai galėtų būti reikšmingi tik sprendžiant, jog dėl šių apelianto deklaruojamų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla.

61Apeliantai nurodo ieškinyje kėlę dvejopo pobūdžio reikalavimus: t.y. pripažinti atsakovą pažeidus atitinkamas Konvencijos ir Konstitucijos nuostatas bei priteisti turtinę bei neturtinę žalą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir proceso šalies reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra pareikštas vienas materialusis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl padarytų apeliantų nurodomų teisių pažeidimų yra vertintini ne kaip savarankiški (nepaisant, kad tokiais juos nurodo ieškinyje apeliantai), o kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas ir viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 str., 6.246 str.).

62Patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde išsamiai detalizuoti teismų ir teisėjų, anot apeliantų, neteisėti veiksmai, kurie iš esmės yra siejami su teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-33-510/2007, Nr. A2-263-527/2007, Nr. 2-545-4236/2007, Nr. 2-31-109/2006, Nr. 2-750/2004 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojoje byloje Nr. 1556-6/2002 ir kt.) ir administracinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A²-289-05, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. P¹?-17-06 ir kt.). Nors apeliantai tvirtina, kad teismas pasisakė ne dėl visų apeliantų detaliai patikslintame ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų, tačiau, minėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu, nes, jei žala atsirado/galėjo atsirasti ne dėl tokio pobūdžio veiksmų, jų vertinimas neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

63Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad apeliantai turtinę ir neturtinę žalą kildina šiais aspektais: 1) 1 942 805,12 Lt (po 971 402,56 Lt kiekvienam) dydžio turtinė žala, kurią sudaro R.I. U. IĮ negautos pajamos nuo 2001 m. birželio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. ir dešimteriopai didesnė neturtinė žala, siejama su tuo, kad įmonė šiuo laikotarpiu negalėjo vykdyti veiklos dėl 2001 m. Kauno apygardos teisme inicijuotos civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį R.I. U. IĮ dėl skolos už patalpų nuomą ir delspinigių išieškojimo ir jame priimtais procesiniais sprendimais (pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir pan.); 2) 84 035,30 Lt turtinė ir dešimteriopai didesnė neturtinė žala, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų dėl apeliantų nurodomo prarasto 84 035,30 Lt vertės R.I. U. IĮ turto pagal 2003 m. lapkričio 21 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 157-158); 3) 120 176,05 Lt dydžio turtinė žala ir dešimteriopai didesnė neturtinė žala grindžiama tuo, jog ne pagal galiojusius įstatymus teismo sprendimu priteista valstybės biudžetui 44 859,46 Lt mokesčių, 73 339,41 Lt nepagrįstai nepripažintos remonto išlaidos už 1998 metus nuomojamų patalpų remontą bei 1 977,18 Lt dydžio valstybės PVM skola už 1998 - 2000 m. apeliantei kaip R.I. U. įmonės savininkei; 4) 60 000 Lt turtinė ir dešimteriopai didesnė neturtinė žala siejama su apeliantės prarastomis galimybėmis susirasti gerai apmokamą darbą; 5) 220 877,05 Lt dydžio neturtinė žala siejama su tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu. Kaip minėta tiek turtinei, tiek neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą), o įrodyti šias sąlygas yra apeliantų pareiga (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žalos atsiradimo faktas dėl, anot apeliantų, neteisėtų veiksmų nėra įrodytas.

64Visų pirma, kaip matyti iš apeliantų pateikto patikslinto ieškinio ir apeliacinio skundo, apeliantai neteisėtus valstybės institucijų, teisėjų ir teismo veiksmus sieja su nagrinėtose civilinėse ir administracinėse bylose jiems priimtais nepalankiais teismo sprendimais. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). Todėl apeliantų pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl priimtų jiems nepalankių teismų sprendimų nesudaro pagrindo, nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais, šiuos apeliantų nurodomus sprendimus peržiūrėti, spręsti dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo. Tuo tarpu vertinant, ar priimant apeliantų nurodomus sprendimus nebuvo pažeistos apeliantų teisės tokiu būdu, kad lėmė jų reikalaujamos žalos atlyginimą, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, tokių pažeidimų neįžvelgia. Juolab, kad apeliantų nurodomi kaip neteisėti veiksmai atitinkamų teismų galutiniais teismo sprendimais yra patikrinti instancine tvarka ir palikti nepakeisti, išskyrus procesų metu iškilusius procesinio pobūdžio pažeidimus (susijusius su teisėjų nušalinimo instituto, proceso atnaujinimu ir pan.), kurie bylų nagrinėjimo eigoje buvo ištaisyti. Tuo tarpu, atsižvelgiant į minėtus pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir jų pagrindą, spręsti, jog buvę nustatyti procesiniai pažeidimai lėmė apeliantų prašomą atlyginti žalą nėra.

65Apeliantai sieja 1 942 805,12 Lt turtinę ir dešimteriopai didesnę patirtą neturtinę žalą su R.I. U. IĮ įmonės negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia žala galėjo būti patirta ir ji galėjo būti patirta dėl apeliantų patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde deklaruojamų valstybės institucijų, teisėjų ar teismų veiksmų. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 patenkino ieškovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo iš R.I. U. IĮ, atsakovo R.I. U. IĮ priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies (t. 1, b. l. 92). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą iš R. U. IĮ, patikrinus teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą instancine tvarka, liko nepakitęs nepaisant šio proceso metu išaiškėjusių pažeidimų taikant teisėjų nušalinimo institutą, kurie proceso eigoje buvo ištaisyti (t. 1, b. l. 96-103, 185-186, t. 2, b. l. 40). Taigi šiame kontekste spręsti dėl teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų taikant laikinąsias apsaugos priemones ar priimant apeliantui nepalankius teismo sprendimus nėra pagrindo. Juolab, kad priimtas galutinis teismo sprendimas dalyje dėl nuomos mokesčio išieškojimo iš R.I. U. IĮ yra įsiteisėjęs nenustačius jokių žemesnės instancijos teismų nei procesinio pobūdžio pažeidimų, nei teisės taikymo klaidų. Pažymėtina ir tai, kad pačios savininkės iniciatyva Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė R.I. U. IĮ bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (t. 1, b. l. 125). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 11 d. yra priimtas sprendimas dėl bankrutavusios R.I. U. IĮ pabaigos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3-510/2013). Iš teismo nutarties, kuria R.I. U. IĮ iškelta bankroto byla, ir byloje esančio Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto galima spręsti, kad R.I. U. IĮ nevykdė veiklos jau nuo 2001 m. liepos mėn. Nors anksčiau minėtoje byloje 2001 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi R.I. U. IĮ įmonei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas, tačiau jis taikytas R.I. U. IĮ kilnojamam turtui ir pačios apeliantės nekilnojamam turtui. Taip pat nėra nustatyti valstybinės institucijos (VMI ar kt.), teismo ar teisėjo neteisėti veiksmai, priimant Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-37/2002, kuris patvirtino UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ reikalavimo teisę į R.I. U. IĮ dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo bei kurio pagrindu ir buvo inicijuota bankroto byla R.I. U. IĮ, ir paliekant jį galioti. Beje, šios aplinkybės tik papildomai patvirtina, kad apeliantės įmonės veikla buvo apribota dėl objektyvių su įmonės veikla susijusių aplinkybių, t.y. nevykdant kreditoriams prisiimtų įsipareigojimų. Todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad R.I. U. IĮ veikla nutrūko ne dėl kokių nors neteisėtų valstybės institucijų, teismo ar teisėjo veiksmų po 2001 m., o iš esmės dėl objektyvių aplinkybių, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais ir inicijavus bankroto bylą pačiai sau. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtos aplinkybės reikšmingos ir sprendžiant dėl apeliantės deklaruotos patirtos 60 000 Lt turtinės ir dešimt kartų didesnės neturtinės žalos dėl to, kad ji neva negalėjo susirasti gerai apmokamo darbo dėl įmonei iškeltos bankroto bylos.

66Paminėtos aplinkybės taip pat reikšmingos ir vertinant apeliantų reikalavimo dėl prarasto 84 035,30 Lt vertės įmonės turto pagal 2003 m. lapkričio 21 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pagrįstumą (t. 1, b. l. 157-158). Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė atsakovui R.I. U. IĮ bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtas bankroto administratorius turėjo teisinį pagrindą perimti bankrutuojančios įmonės turtą. Šie bankroto administratoriaus veiksmai atitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatas (t.y. ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.). Byloje nėra nustatyta, kad bankroto byla R.I. U. IĮ iškelta nepagrįstai. Priešingai, bankroto procesas šiai dienai jau yra baigtas, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto procesas nebuvo nutrauktas ar kitokiu būdu pripažintas jo neteisėtumas.

67Apeliantų nurodomi Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai ir administraciniuose teismuose nagrinėtose bylose priimti procesiniai sprendimai, iš kurių jie kildina 120 176,05 Lt žalą ir dešimteriopai didesnę neturtinę žalą, taip pat buvo patikrinti instancine tvarka paliekant priimtus teismo sprendimus dėl R.I. U. IĮ mokestinės nepriemokos nepakeistus. Šių bylų eiga išsamiai detalizuota pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja, pažymėdama, kad nei priskaičiuotos nepriemokos pagrįstumas, nei apeliantų kvestionuojamo šios bylos nagrinėjimo metu taikyto Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 248 antikonstitucingumo ar netinkamo taikymo laike nenustatyta. Apeliantų deklaruojamų nepagrįstai nepripažintų patalpų remonto išlaidų klausimas taip pat jau yra išspręstas įsiteisėjusiais sprendimais aukščiau minėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį R.I. U. IĮ dėl nuomos mokesčio išieškojimo ir priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.

68Apeliantų pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti reiškiamas CK 2.24 straipsnio pagrindu juos paskleidusiems asmenims.

69Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius, kad jiems buvo sutrukdyta kreiptis į EŽTT. Apeliantų teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantų pareiškimas EŽTT buvo nepriimtas dėl kokių nors valstybės institucijų veiksmų (t. 3, b. l. 122-125), nėra duomenų apie šių pareiškimų nagrinėjimo eigą ir baigtį, t.y. galutinį sprendimą (nutarimą).

70Apeliantai mano, kad buvo pažeista jų teisė į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą, nes iš apeliantės buvo atimta teisė turėti atstovą pirmosios instancijos teisme, o didžioji dalis teismo sprendimų ir nutarčių yra priimti nepranešus apeliantui ir jam nedalyvaujant. Iš byloje esančių minėtų Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 15 d. nutarties turinio matyti, kad apeliantė dalyvavo nagrinėjant UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ inicijuotą ieškinį dėl skolos už nuomą priteisimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 92, 96). Iš esmės to neneigė ir pati apeliantė. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl atimtos jai teisės turėti byloje atstovą jau yra išspręsta nagrinėjant minėtą bylą kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2003), kurioje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų šiuo aspektu (t. 1, b. l. 99-103). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti kitaip, juolab, kad, kaip ir buvo pažymėta minėtoje kasacinio teismo nutartyje, asmens teisė yra pasirinkti ar vesti savo bylą patiems, ar per atstovus. Apeliantų teisės vesti bylą per atstovus pažeidimas nenustatytas ir civilinėje byloje Nr. B2-33-153/2007, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą bankroto byloje (t. 3, b. l. 111-115). Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, pagrįstumą, pažymėjo, jog pareiškėjų teisė vesti bylą per atstovą nebuvo pažeista, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjai kreipėsi tik likus trims dienoms iki paskirto teismo posėdžio, nors pareiškimas teismui dėl proceso atnaujinimo buvo pareikštas beveik prieš metus (t. 3, b. l. 116-121). Tuo tarpu nors apeliantas tvirtina, kad daugelis teismo sprendimų ir nutarčių buvo priimti jam nedalyvaujant, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kai kurie teisminiai procesai (pavyzdžiui mokestiniai ginčai) buvo susiklostę tarp R.I. U. IĮ ir mokesčių administratoriaus, todėl apelianto dalyvavimas nebuvo privalomas. Tuo tarpu nors apeliantas į bankroto procesą įtrauktas ne nuo R.I. U. IĮ bankroto proceso pradžios, šis pažeidimas buvo ištaisytas. Šių aplinkybių neneigia ir patys apeliantai. Tokiu atveju net ir sprendžiant, jog apeliantų nurodomu būdu, t.y. jog nesudarius galimybių apeliantams turėti atstovą pirmosios instancijos teisme, neįtraukus apelianto į bankroto procesą nuo jo pradžios, jų teisės buvo pažeistos, vien šie pažeidimai per se nesukelia žalos. Kaip minėta, ją įrodyti turi apeliantai. Tačiau šiuo atveju nėra pateikta įrodymų ar bent įtikinamų argumentų, kad atstovo dalyvavimas ar apelianto dalyvavimas procese tokiu būdu, kaip jis nurodo, būtų lėmęs priešingus procesinius sprendimus nei tie, kurie, anot apeliantų, sukėlė žalą.

71Konstitucijos 31 straipsnis ir Konvencijos 7 straipsnis garantuoja asmens teises baudžiamjame procese (t.y. nekaltumo prezumpcija, bausmės skyrimo pagrindai ir kt.), todėl spręsti dėl šių normų pažeidimo nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo. Apeliantas skunde tik deklaruoja Konstitucijos 22 straipsnio ir Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą, taip pat Konstitucijos 23 straipsnyje, 29 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 14 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos draudimo pažeidimą, tuo tarpu nedetalizuoja, kuo tai konkrečiai pasireiškė, kokių valstybės institucijų, teisėjo ar teismo konkrečiais veiksmais šie pažeidimai padaryti ir kokią turtinę ar neturtinę žalą šie pažeidimai apeliantams sukėlė. Todėl šie apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai faktiškai yra tik subjektyviai deklaruojami.

72Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliantų skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašė... 5. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2001 m. sausio 30 d. iki 2006 m. liepos 26 d.... 6. Ieškovai teismų ir teisėjų neteisėtus veiksmus sieja su jiems nepalankiais... 7. Nurodė, kad 2001 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismas priėmė ieškovo UAB... 8. Ieškovai savo konstitucinių teisių suvaržymus sieja su tuo, kad Vilniaus... 9. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi su peticija į EŽTT. Kadangi ieškovės... 10. Taip pat neteisėtais veiksmais nurodo tai, kad kasacinis teismas atsisakė... 11. Nurodo, kad ieškovei padaryta turtinė žala - netiesioginiai nuostoliai... 12. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 13. Visas šias išvadas teismas detalizavo įvertinęs ieškovų argumentus ir... 14. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje... 15. Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl jiems padarytos 84 035,30 žalos,... 16. Nurodė, kad ieškovai prašomai priteisti žalai pagrįsti taip pat nurodė... 17. Nurodė, kad ieškovai padarytą 120 176,05 Lt turtinę žalą ir 1 201 760,50... 18. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl 1 201 760,50 Lt neturtinės žalos... 19. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus ieškovų argumentus, kad Lietuvos... 20. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad teismai pažeidė ieškovų teises be... 21. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovų argumentus, kad jie buvo... 22. Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl teismų šališkumo pagal Konvencijos... 23. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad civilinio proceso trukmė... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. Ieškovai R. I. U. ir D. U. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo... 26. 1. Teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir taip pažeidė CPK 265... 27. 2. Teismas, vertindamas reikalavimus pripažinti atsakovą pažeidusiu... 28. 3. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo atsakyta į daugelį šiai... 29. 4. Teismas sprendime vertino ne visus 2006 m. rugsėjo 22 d. patikslintame... 30. 5. Teismas nepasisakė dėl neteisėtų ieškinyje nurodytų teismo veiksmų,... 31. 6. Teismas atsisakė išreikalauti įrodymus, t.y. STT Kauno skyriaus... 32. 7. Teismas be jokio teisinio pagrindo, neišsireikalavęs minėtų bylų,... 33. 8. Teismas nepasisakė dėl neteisėtų veiksmų, užfiksuotų Kauno miesto... 34. 9. Teismas nepasisakė dėl patikslintame ieškinyje nurodytų neteisėtų... 35. 10. Teismas nepasisakė dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos... 36. 11. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė, jog teismas vadovavosi... 37. 12 Teismas nevertino neteisėtų valstybės veiksmų, trukdančių pasinaudoti... 38. 13. 2005 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo ir 2005 m. gruodžio 1... 39. 14. 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. 115) Vilniaus apygardos... 40. Apeliantai prašė prie bylos prijungti: STT Kauno skyriaus operatyvinę bylą... 41. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pirmosios... 42. 1. Apeliantai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teismo ar teisėjo kaltę,... 43. 2. Teisėjas (-ai) gali nusišalinti arba būti nušalintas nuo jam priskirtos... 44. 3. Apeliantų pareikšti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia... 45. 4. Neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir... 46. Atsiliepimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 50. Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieškinio dėl žalos atlyginimo... 51. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų prijungimo... 52. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 53. Byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo... 54. Apeliantai taip pat prašė prijungti prie bylos STT Kauno skyriaus... 55. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas... 56. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 57. CK 6.271 straipsnis numato atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais... 58. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 59. Apeliantų manymu, nebuvo atskleista bylos esmė, nes nebuvo atsakyta į daug... 60. Neatsakymas į absoliučiai visus dalyvaujančio byloje asmens keliamus... 61. Apeliantai nurodo ieškinyje kėlę dvejopo pobūdžio reikalavimus: t.y.... 62. Patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde išsamiai detalizuoti teismų... 63. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad apeliantai turtinę ir... 64. Visų pirma, kaip matyti iš apeliantų pateikto patikslinto ieškinio ir... 65. Apeliantai sieja 1 942 805,12 Lt turtinę ir dešimteriopai didesnę patirtą... 66. Paminėtos aplinkybės taip pat reikšmingos ir vertinant apeliantų... 67. Apeliantų nurodomi Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai ir... 68. Apeliantų pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl... 69. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius, kad jiems buvo... 70. Apeliantai mano, kad buvo pažeista jų teisė į teisingą civilinės bylos... 71. Konstitucijos 31 straipsnis ir Konvencijos 7 straipsnis garantuoja asmens... 72. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....