Byla 2A-1858-221/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., K. K., M. K. ir Kauno miesto 23- ojo notarų biuro notarei J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas patikslintu pareiškimu (b. l. 48-51) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam jo motinos S. K. mirties dieną 2008 m. gruodžio 15 d. buvo reikalingas išlaikymas.

4Suinteresuotaisiais asmenimis buvo įtraukti A. K. ir Kauno miesto 23 - ojo notarų biuro notarė J. M., tačiau, kadangi A. K. 2011 m. lapkričio 2 d. mirė, paaiškėjus mirusiojo A. K. teisių perėmėjams, 2012 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi suinteresuotaisiais asmenimis buvo įtraukti D. K., K. K. ir M. K..

5Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo motina S. K. mirė 2008 m. gruodžio 15 d. Jis dėl paveldėjimo pagal įstatymą kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo, kad mama 2007 m. liepos 5 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui, pareiškėjo broliui, A. K., nors motinai S. K. priklausęs namas, esantis ( - ), statytas už pareiškėjo lėšas, tačiau dėl formalių priežasčių namas buvo perrašytas tėvui J. K.. Nurodė, kad jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nes turi stuburo problemų, yra viena akimi aklas. Jis motinos mirties dieną dirbo ir šiuo metu dirba UAB „Magnum ventus“ sargu. Jo darbo užmokestis 2008 metais buvo 10 913,33 Lt, be to, 2008 metais dar gavo 2 469,43 Lt ligos pašalpą. Nurodė, kad susirasti labiau apmokamą darbą dėl prastos sveikatos būklės ir specialių darbo sąlygų poreikio negalėjo. Kadangi mamos mirties dieną buvo tik patenkinamos sveikatos, jį materialiai galėjo išlaikyti žmona N. K., kuri 2008 metais gavo minimalias pajamas iš savo įmonės – 691 Lt. Jai taip pat nustatytas 40 procentų darbingumas, už netektą darbingumą ji 2008 m. iki rugpjūčio mėnesio gavo 479,83 Lt pensijos, nuo rugpjūčio mėnesio – 535,15 Lt. Be to, ji išlaiko savo motiną D. G., gyvenančią ( - ). Jo sutuoktinė N. K. turi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius ( - ), kur jie ir gyvena. Be to, jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Jam padeda trys suaugę jo sūnūs. Kadangi jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį.

6Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu (b. l. 58-61) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad pareiškėjo finansinė būklė yra gera, jis turi savo verslą, verčiasi mėsos gaminių gamyba ir prekyba, turi Šilainių turguje paviljoną, kurį yra išnuomojęs kitam asmeniui ir gauna dideles pajamas. Pažymėjo, kad S. K. iki mirties išlaikė A. K.. Nurodė, kad teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis savo teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, tuo tarpu pareiškėjas savo motinos neišlaikė, jai negelbėjo ūkio darbuose.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu V. K. pareiškimą atmetė; priteisė iš pareiškėjo V. K. 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti M. K., K. K. ir D. K. naudai; priteisė iš pareiškėjo V. K. 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimo A. K. išdavimo sustabdymą.

9Teismas nurodė, jog teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu – reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai palikėjo valia asmuo nušalinamas nuo palikimo, įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama apginti reikalingus išlaikymo šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teismas nurodė, jog pateiktais ir ištirtais įrodymais pareiškėjas neįrodė, jog jis motinos S. K. mirties dieną neturėjo pakankamų pajamų būtinoms reikmėms patenkinti. Be to, suinteresuotieji asmenys D. K., K. K. ir M. K. nurodė, kad jiems žinoma, jog pareiškėjas ir jo šeima gyvena pasiturinčiai, jie prekiauja rūkytais ir kitokiais mėsos gaminiais. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė N. K. išlaiko savo motiną D. G., gyvenančią ( - ), tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad jis rūpinosi savo motina S. K. ir jai padėjo, o pastaroji padėjo jam. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas V. K. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė objektyviai sumažėjusių jo galimybių įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų ir kokių nors kitų faktinių aplinkybių, iš kurių visumos galima būtų padaryti išvadą, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – išlaikymo būtinumo – nustatymo patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 5.20 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos. Byloje buvo pateikti įrodymai apie apelianto netektą darbingumą, apie gautas pajamas, turėtą turtą ir pateikti paaiškinimai apie būtinuosius poreikius. Todėl teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažintais kriterijais ir vertinti byloje esančių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų bei suinteresuotų asmenų atsikirtimų visumą.

142. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, dėl kokių priežasčių apelianto darbingumas yra sumažėjęs net 60 proc., t. y. nesiaiškino sveikatos būklės esmės, taip pat nesigilino į išvadoje apibūdintas apeliantui netinkamas darbo sąlygas, dėl ko teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, t. y. pateiktus įrodymus vertino nevisapusiškai. Teismas nevertino žymiai sumažėjusių galimybių gauti tinkamą darbą bei didesnes pajamas.

153. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 5.20 straipsnio aiškinimą, kuriame nurodoma, kad be kita ko turi būti vertinamas juridinę reikšmę turintį faktą – išlaikymo reikalingumą – prašančio nustatyti asmens turėtas turtas, o ne jo šeimos narių ar giminaičių turtas. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad apeliantas asmeninės nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos (gyvenamojo namo), o gyvena sutuoktinei priklausančiame name, kuris jai yra padovanotas.

164. Teismas sprendė, kad apelianto pateikti įrodymai yra nepakankami pajamų dydžiui nustatyti, nes jis nepateikė duomenų apie dėl netekto darbingumo gautas išmokas. Kauno rajono apylinkės teismas savo kompetencijos ribose turėjo imtis priemonių trūkstamiems įrodymams surinkti. Teismas šios savo teisės neįgyvendino ir tokio savo sprendimo neargumentavo, taip pažeisdamas LR Konstitucijoje įtvirtintą teismo pareigą vykdyti teisingumą ir civilinio proceso principą – siekti teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo.

175. Dėl būtinųjų poreikių apeliantas nurodo, jog dėl pablogėjusios sveikatos būklės jam reikėjo atlikti specialius stuburo masažus, kurie įprastai kainuoja 500 Lt, tačiau šeimos draugė juos atliko po 100 Lt už masažą. Kadangi šiuos masažus atlikusi moteris nesivertė individualia veikla, todėl apeliantas negali pateikti paslaugos kainą atspindinčių mokėjimo kvitų. Tačiau gydytojo išrašas iš ligoninės parodo, kad tie masažai apeliantui buvo būtini. Be to, sutuoktinės darbingumas siekia tik 40 proc., todėl apeliantas turėjo pasirūpinti ir sutuoktinės išlaikymu. Dėl šių priežasčių apelianto motina jį finansiškai paremdavo, taip pat finansinę paramą teikė ir teikia vaikai. To pagrįsti rašytiniais įrodymais apeliantas negali, nes ši parama buvo teikiama giminystės ryšių pagrindu be jokių įforminimų.

186. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesirūpino savo motina, o ja rūpinosi ir išlaikė tik A. K., jo vaikai ir D. K.. A. K. ir jo sūnūs K. K. ir M. K. negalėjo rūpintis savo motina (senele), nes A. K. ilgus metus prieš motinos mirtį važinėdavo į užsienį 6-8 mėnesių laikotarpiui ir Lietuvoje negyvendavo, o K. K. ilgą laiką iki senelės mirties gyveno JAV, o į Lietuvą sugrįžo apie 2008 m. lapkričio mėnesį, t. y. prieš pat S. K. mirtį. M. K. irgi ilgai nebūdavo Lietuvoje. Taigi atsakovai negalėjo rūpintis S. K., nes negyveno Lietuvoje.

197. Teismas, priteisdamas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme suinteresuotus asmenis atstovavusios advokato padėjėjos išlaidas, nesivadovavo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

208. Atsakovų pateikta informacija, kad apeliantas vykdo veiklą prekybos paviljone yra iš dalies neteisinga, kadangi paviljonas vykdo veiklą panaudos sutarties pagrindais. Prekybos paviljoną apeliantas įsigijo 1998 m., o 2007 m. jį pagal 2007 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartį perleido naudotis turgavietės savininkui UAB „Dalminta“, todėl apeliantas negavo jokių pajamų. Priešingu atveju jis turėtų mokėti turgavietės mokestį po 500 Lt ir vykdyti veiklą, kad padengti išlaidas, arba ieškoti nuomininkų. Ši veikla dėl apelianto sveikatos būklės yra perdaug sudėtinga.

219. Kadangi gyvenamasis namas, esantis Sąnašos g. 35-1, Kaune, buvo statytas už apelianto lėšas, todėl 1/3 dalis įregistruota jo vardu. Tačiau vėliau, kadangi tame name gyveno tėvai, dėl formalių priežasčių jis buvo perregistruotas tėvo J. K. vardu 1981 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Apeliantas tikėjosi, kad gyvenamąjį namą po mirties paliks jam, tačiau tai neįvyko, todėl yra priverstas prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinos S. K. mirties dieną apeliantui buvo reikalingas išlaikymas.

22Atsiliepimais į apeliacinį skundą D. K. (b. l. 176-179) K. K. (b. l. 184-187) ir M. K. (b. l. 188-191) prašė teismo apeliacinį skundą atmesti, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš V. K. D. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23Atsiliepimai grindžiami šiais tapačiais argumentais:

241. Įstatymas nenustato tėvų pareigos išlaikyti pilnametį neįgalų vaiką, kuris neturi pakankamai pajamų, todėl turto palikėja S. K. neprivalėjo išlaikyti V. K. ir palikimo atsiradimo metu neišlaikė. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Pareiškėjas neįrodė, jog jis motinos mirties dieną neturėjo galimybės gauti tinkamą darbą bei didesnes pajamas. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas stengėsi susirasti geriau apmokamą darbo vietą ir buvo atsisakyta jį priimti būtent dėl sveikatos būklės.

252. Net jeigu teismas būtų vertinęs tai, jog gyvenamasis namas yra ne pareiškėjo nuosavybė, būtina atsižvelgti į tai, jog gyvenamajame name pareiškėjui nėra draudžiama gyventi ir jis papildomų išlaidų, tokių kaip nuomos mokestis ar pan., neturi. Pareiškėjas nenurodė, jog butas, kuriame gyvena N. K. motina, priklauso pačiai pareiškėjo sutuoktinei.

263. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog nepateikti įrodymai apie gaunamas papildomas pažymas, nei pareiškėjas, nei jo atstovas neprašė teismo leisti tokius įrodymus teismui pateikti atidedant bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas pats savo neveikimu, o gal norėdamas nuslėpti gaunamas nemažas pajamas, pirmosios instancijos teismui nepateikė visų savo gaunamas pajamas pagrindžiančių įrodymų.

274. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog gaudavo finansinę paramą iš savo motinos, tačiau skirtingai teismo posėdžio metu nurodė, jog motina jam piniginės paramos neteikė. Būtina atsižvelgti į tai, jog apelianto motina S. K. kiekvieną mėnesį gaudavo tik apie 700 Lt pajamų.

285. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui prie apeliacinio skundo teikiamų dokumentų nepateikė, neprašė teismo skirti termino naujų įrodymų surinkimui, nurodė, jog jokių papildomų dokumentų neturi ir neteiks. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti teikiamus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

31Nors naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), o šioje konkrečiai nagrinėjamoje byloje pateikti papildomų įrodymų teismas pats nereikalavo, nors pareiškėjo atstovo prašymu buvo skyręs kitą parengiamąjį posėdį papildomiems įrodymams pateikti (b. l. 103), bei į tai, kad visi papildomi įrodymai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais susipažino suinteresuoti asmenys, dėl jų pasisakė atsiliepimuose į apeliacinį skundą, priima su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

32Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti šiai teisei įgyvendinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui išlaikymo nereikėjo. Su kuo pareiškėjas nesutinka.

33Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Tokią teisę turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, ir jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal šio įstatymo prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba turi jų nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, tai yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina S. K. mirė 2008 m. gruodžio 15 d. (b. l. 7). Pareiškėjui 40 proc. darbingumas nustatytas nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2009 m. birželio 9 d. (b. l. 10-12). Kaip teisingai nurodė apeliantas, Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, t. y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl invalidumo, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 dalies prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to, įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantas, pretenduodamas į mamos turto privalomąją palikimo dalį, turėjo įrodyti išlaikymo reikalingumą.

35Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005; 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2008).

36Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

37Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas nukrypo nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priimto sprendimo, teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su prašymo pagrįstumu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą rodo, kad apeliantas 2008 metais dirbo UAB „MAGNUS VENTUS“, draudžiamosios pajamos sudarė 10 913,33 Lt, ligos pašalpa 2008 m. kovo 14-15 d. sudarė 46,93 Lt, 2008 m. kovo 16 d. – 2008 m. birželio 9 d. - 2 422,50 Lt, iš viso draudžiamosios pajamos 2008 metais sudarė 13 382,76 Lt (b. l. 13). Su apeliaciniu skundu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma rodo, kad V. K. nuo 2008 m. birželio mėnesio išmokėta 4271,83 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 151-152). Nesant tokių duomenų, apylinkės teismas tiksliai nenustatė pareiškėjo gaunamų pajamų, tačiau iš jo paaiškinimų sprendė, jog pajamos sudaro apie 1000 Lt. Kaip matyti iš abiejų minėtų pažymų, apeliantas motinos mirties dieną, kaip ir pats nurodo apeliaciniame skunde, gavo 1430,62 Lt į mėnesį. Nors teismas konkrečiai nepasisakė sprendime dėl pareiškėjo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau tokios aplinkybės buvo nagrinėtos teismo posėdžio metu (b. l. 126-128). Nors apeliantas nurodo, jog dėl sveikatos būklės negali susirasti geriau apmokamo darbo, tačiau pateikia įrodymus tik dėl netekto darbingumo, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 10-12), o įrodymų, jog stengėsi susirasti geriau apmokamą darbą ir dėl sveikatos būklės buvo atsisakyta jį priimti dirbti, nepateikė. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 60 proc. nedarbingumas nustatytas nuo 2008 m. birželio 10 d. (b. l. 11), tačiau kaip matyti iš pateiktų įrodymų, apeliantas darbe, kurį dirba ir nustačius 40 proc. darbingumą, dirbo prieš tai, kaip jis pats sakė sargu dirba nuo 1975 metų (b. l. 13, 127).

38Apeliantas turi nekilnojamojo turto, t. y. jam nuosavybės teisės įregistruotos į Lietuvos Respublikoje esančius nekilnojamuosius daiktus ( - ), bei bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė kartu su N. K. į 0,1648 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (b.l. 14-28). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, apeliantas gyveno atskirai nuo mamos kartu su žmona, kurios vardu dovanojimo sutarties pagrindu registruotas gyvenamasis namas (b. l. 40-43). Atmestinas apelianto argumentas, kad apylinkės teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad jis asmeninės nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos ar namo, o gyvena sutuoktinei priklausančiame name. Teismas sprendime kaip tik pasisakė, jog tai, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais pareiškėjo sutuoktinei buvo padovanotas, neįrodo prastos pareiškėjo turtinės padėties. Kaip teisingai pažymėjo teismas, apeliantas su sutuoktine gyvena nurodytame gyvenamajame name kartu, veda bendrą ūkį bei dėl to, kaip pastebėjo suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą, apeliantas neturi papildomų išlaidų, tokių kaip nuomos mokestis ar pan. Pats apeliantas dar 1981 m. balandžio 21 d. savo gyvenamojo namo dalį yra padovanojęs (b. l. 171-173). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto nekilnojamąjį turtą, pastebi, kad apeliantas, turėdamas dalį prekybos paviljono, netgi nesiekia gauti iš jo jokių pajamų – paviljoną perdavęs naudotis neatlygintinai (b. l. 154).

39Duomenų apie patiriamas išlaidas, išskyrus paties apelianto paaiškinimą, kad masažams sumokėjo 1000 Lt nėra pateikta. Naujai pateiktas išrašas iš ligos istorijos (b. l. 150), taip pat išlaidų dėl būtinų poreikių, tokių kaip masažas, nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys, jog išrašas yra 2008 m. balandžio 14 d., rekomenduota buvo mankšta.

40Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog naudojosi mamos skiriamu išlaikymu, tačiau tokių duomenų nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovas besirengiant bylos nagrinėjimui yra nurodęs, jog tuo metu mama pareiškėjo neišlaikydavo ir jie neteigia, kad išlaikydavo (b. l. 103). Nepateikia įrodymų ir apie tai, kad jį išlaikyti padeda sūnūs. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjo suaugęs vaikas teikia jam išlaikymą, gali būti vertinama kaip patvirtinanti išlaikymo pareiškėjui reikalingumą, jeigu tokiai išvadai neprieštarauja kitų bylos aplinkybių visuma; jeigu kitos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

41Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog jo paaiškinimus teismas atmetė, rėmėsi vien suinteresuotų asmenų paaiškinimais, netinkamai vertino įrodymus. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Tai, kad atskiri byloje pateikti ir teismo žinioje buvę įrodymai, nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų palikimą neįvertintais ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

42Kiti apeliacinio skundo argumentai bei pateikti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

43Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tai, kad pareiškimas buvo atmestas, sudarė teisinį pagrindą priteisti iš pareiškėjo visas suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, ir teismas priteisė 3000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

44Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Suinteresuotus asmenis byloje atstovavo advokatė D. V. (b. l. 62, 83) bei šios advokatės padėjėja E. P. (b. l. 94-96). Advokatei D. V. už paslaugas sumokėta 2000 Lt (b. l. 122, 124), už advokatės padėjėjos paslaugas sumokėta 1000 Lt (b. l. 123). Advokatė surašiusi ir pasirašiusi atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 58-61), prašymus dėl bylos sustabdymo ir dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo (b. l. 73, 82), prašymą dėl įtraukimo šalimis (b. l. 86), minėtos advokatės kontora pateikusi keturis atsakymus į užklausimus (b. l. 97-101, 105-113), advokato padėjėja, atstovaudama tris suinteresuotus asmenis dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie užtruko tris valandas (b. l. 102-103, 126-128).

45Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai pagal 5, 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 9 punktus nagrinėjamu atveju sudarė už suinteresuotų asmenų advokatės teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme: už atsiliepimą į pareiškimą (3x800 Lt=2400 Lt), už kitų dokumentų surašymą (0,12x 800 Lt x3=288 Lt, už kiekvieną užklausą renkant bylai reikalingus dokumentus (0,012x800 Ltx4=38,40 Lt), už atstovavimą teisme (3 val.x0,15x800 Ltx80 proc.=288 Ltx3=864 Lt). Kaip minėta, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog suinteresuoti asmenys už advokatės paslaugas sumokėjo 2000 Lt, šios išlaidos yra netgi mažesnės už patvirtintus maksimalius dydžius. Tačiau už advokatės padėjėjos paslaugas sumėta 1000 Lt. Kadangi ji dalyvavo tik teismo posėdžiuose, todėl priteistina suma mažintina iki 864 Lt, nes likusias išlaidas, t. y. 136 Lt, patvirtinantys įrodymai nepateikti. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog byla nėra ypač sudėtinga, užtruko neilgą laiko tarpą, savaime nereiškia, kad galima mažinti bylinėjimosi išlaidas, kurios ir taip yra mažesnės už maksimalius dydžius, o be to, ir įstatymas įpareigoja siekti išnagrinėti bylą vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

46Pažymėtina, kad apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies patenkinimas apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu.

47Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto suinteresuotam asmeniui D. K. priteistina 1200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nepriteistinos išlaidos 300 Lt už konsultacijas, kadangi, teismo nuomone, jos nėra pagrįstos (b. l. 180-182 CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

51Iš pareiškėjo V. K., a. k. ( - ) suinteresuotų asmenų M. K., a. k. ( - ) K. K., a. k. ( - ) ir D. K., a. k. ( - ) naudai priteistą 3000 Lt atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 2864 Lt.

52Priteisti iš pareiškėjo V. K., a. k. ( - ) suinteresuoto asmens D. K., a. k. ( - ) naudai 1200 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos paslauga apeliacinėje instancijoje.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu (b. l. 48-51) prašė nustatyti juridinę... 4. Suinteresuotaisiais asmenimis buvo įtraukti A. K. ir Kauno miesto 23 - ojo... 5. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo motina S. K. mirė 2008 m. gruodžio... 6. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu (b. l. 58-61) su pareiškėjo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu V. K.... 9. Teismas nurodė, jog teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo teismo panaikinti Kauno rajono... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, dėl kokių priežasčių... 15. 3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į... 16. 4. Teismas sprendė, kad apelianto pateikti įrodymai yra nepakankami pajamų... 17. 5. Dėl būtinųjų poreikių apeliantas nurodo, jog dėl pablogėjusios... 18. 6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesirūpino savo motina, o... 19. 7. Teismas, priteisdamas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme... 20. 8. Atsakovų pateikta informacija, kad apeliantas vykdo veiklą prekybos... 21. 9. Kadangi gyvenamasis namas, esantis Sąnašos g. 35-1, Kaune, buvo statytas... 22. Atsiliepimais į apeliacinį skundą D. K. (b. l. 176-179) K. K. (b. l.... 23. Atsiliepimai grindžiami šiais tapačiais argumentais:... 24. 1. Įstatymas nenustato tėvų pareigos išlaikyti pilnametį neįgalų vaiką,... 25. 2. Net jeigu teismas būtų vertinęs tai, jog gyvenamasis namas yra ne... 26. 3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog nepateikti įrodymai apie gaunamas... 27. 4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog gaudavo finansinę paramą... 28. 5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui prie apeliacinio skundo... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Nors naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra... 32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į... 33. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio,... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina S. K. mirė 2008 m.... 35. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo... 36. Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas... 37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog... 38. Apeliantas turi nekilnojamojo turto, t. y. jam nuosavybės teisės... 39. Duomenų apie patiriamas išlaidas, išskyrus paties apelianto paaiškinimą,... 40. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog naudojosi mamos skiriamu... 41. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog jo... 42. Kiti apeliacinio skundo argumentai bei pateikti įrodymai yra teisiškai... 43. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais... 44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato... 45. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų... 46. Pažymėtina, kad apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies... 47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtus... 48. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto suinteresuotam asmeniui D.... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 50. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti iš... 51. Iš pareiškėjo V. K., a. k. ( - ) suinteresuotų asmenų M. K., a. k. ( - )... 52. Priteisti iš pareiškėjo V. K., a. k. ( - ) suinteresuoto asmens D. K., a. k....