Byla 2A-645-357/2018
Dėl teisės į palikimo privalomąją dalį nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovei I. J. ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei N. B. dėl teisės į palikimo privalomąją dalį nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7I. L. Ž. pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti jai teisę į ( - )mirusio jos tėvo J. Ž. privalomąją palikimo ½ dalį. Nurodė, kad jos tėvai J. ir T. Ž. išsituokė 2000 m., ji liko gyventi su mama. Iš tėvo jai buvo priteistas išlaikymas iki pilnametystės, kurį tėvas mokėjo. B. K. G. gimnazijoje jai suėjo 18 metų, po to tėvas išlaikymą mokėjo ir toliau. 2014 m. baigusi vidurinę mokyklą įstojo mokytis į ( - ). 2014 m. 09 mėn. ir 10 mėn. tėvas dar sumokėjo po 120 Lt išlaikymą, kuris buvo skirtas apmokėti už bendrabutį. Po to tėvas mokėti išlaikymą atsisakė ir jai pragyventi padėjo tik mama. 2014 m. 11 mėn. ar 12 mėn. ji įsidarbino 0,25 etato „( - )“, kur dirbo apie 4-6 mėn. Neturėdama lėšų pragyvenimui ir mokslams pasiėmė akademines atostogas ir 2015 m. vasaros pabaigoje išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, kur gyveno iki 2016 m. vasaros. Po to grįžo į Lietuvą tęsti mokslų. Iš Anglijos parsivežė užsidirbusi apie 1800 Eur, iš kurių 600 Eur išleido grąžinusi ankstesnes skolas. Nuo 2016 m. 09 mėn. tęsia mokslus kolegijoje, juos baigs 2018 m. vasarą. Šiuo metu yra 3-me kurse, pažymių vidurkis sudaro apie 8-9, gyvena bendrabutyje. Per laikotarpį nuo 2016 m. 09 mėn. nedirbo, nes negali dėl mokymosi grafiko; jai padeda tik mama. Dėl paskolos studijoms nesikreipė, nes nenori turėti skolų, jokio turto ir santaupų neturi, su tėvu J. Ž. iki jo mirties bendraudavo. Dėl išlaikymo iš jo prisiteisimo nesikreipė. Tėvo laidotuvėse nedalyvavo ir jokių išlaidų dėl to nepatyrė. Mirus tėvui liko jo namo ( - ), dalis ir santaupos. Jokių įrodymų dėl tėvo jai po pilnametystės teikto išlaikymo neturi. Namą J. Ž. paveldėjo su broliu iš savo tėvų 2009 m. mirus močiutei, todėl jam priklausiusi dalis turėtų atitekti ne pašaliniam žmogui, o buvusių savininkų anūkams, tame tarpe – ir jai.

82.

9Atsakovė I. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei taikyti ieškinio senatį; taip pat skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir ½ dalį teismo paskirtos baudos priteisti atsakovei. Nurodė, kad J. Ž. išsituokė 2002 metais, 2010 m. jie pradėjo artimai bendrauti, nuo to laiko iki jo mirties jie gyveno kartu jo namuose ( - ), jam priklausančioje namo dalyje. J. Ž. nedirbo, gaudavo tik apie 600-630 Lt (180 Eur) neįgalumo pašalpą, kurios neužteko pačiam pragyventi, jokių kitų pajamų neturėjo. Tik maždaug prieš 4 metus iki mirties jis buvo gavęs palikimą (žemės sklypą), kurį pardavęs gavo mažiau nei 2000 Lt; visus juos išleido gydymuisi. Jokio kito vertingo turto ir žymesnių santaupų jis neturėjo, taip pat neturėjo skolų. Atsakovė J. Ž. padėjo pragyventi, nes apie 2012-2013 m. pardavė jai priklausiusias dirbtuves, už kurias gautus 18000 Lt naudojo bendroms reikmėms. Todėl atsidėkodamas jai testamentu užrašė turėtą namo ir žemės sklypo dalį. Tarp jų net buvo sudaryta žodinė sutartis, kad ji padės J. Ž. pragyventi, o jis jai arba jos sūnui užrašys namą. Išlaikymą ieškovei J. Ž. teikė, kol jai suėjo 18 metų, tiksliau – iki 2014 m. pabaigos. Po to nuėjo pas advokatą pasitarti ir šis pasakė, kad pilnametei išlaikymo mokėti neprivalo, nes pats gauna mažas pajamas. Nuo to laiko jis dukrai išlaikymo neteikė, o ši nereikalavo. Baigusi vidurinę mokyklą ieškovė su J. Ž. nebendravo ir jo namuose nesilankė. 2015 m. ji pas jį nebuvo nei karto, išvažiavusi į Angliją nei telefonu, nei internetu su juo nebendravo, nerėmė ieškovės. Apie J. Ž. laidotuves atsakovė ieškovei pranešė per kitą asmenį, bet ieškovė laidotuvėse nedalyvavo ir prie jų išlaidų neprisidėjo. Visas J. Ž. laidojimo išlaidas – apie 1300 Eur – apmokėjo atsakovė. Atsakovė padėjo J. Ž. gyventi rūpindamasi ir pinigais, todėl šis testamentu turtą paliko jai.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovės L. Ž. ieškinį atmetė.

134.

14Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei 2014 m. rugsėjo mėn. įstojus mokytis ( - )valstybės finansuojamoje vietoje, tėvas J. Ž. išlaikymą jai teikė tik iki 2014 m. lapkričio mėn. 2015.09 mėn. - 2016.09 mėn. mokslo metų laikotarpiu, motyvuodama sunkia materialine padėtimi, ieškovė pasiėmė akademines atostogas ir išvyko dirbti į Angliją, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. tęsia mokslus kolegijoje. 2015 metais ji jokių nekilnojamųjų daiktų, kito vertingo turto ir žymesnių santaupų banko sąskaitoje neturėjo, Lietuvoje per metus gavo tik 660 Eur pajamas, susijusias su darbo santykiais, duomenų apie Anglijoje jos gautas pajamas nėra. Įvertinus šias aplinkybes ir duomenis apie jai išlaikymą teikusios motinos T. Ž. turtinę padėtį, galima konstatuoti, kad besimokančiai ieškovei parama buvo reikalinga. Tačiau kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad J. Ž. 2015 m. iki mirties priklausė tik paveldėta ½ dalis 6 a. žemės sklypo su 1958 m. statybos bendros 16500 Eur rinkos vertės gyvenamuoju namu, kuriame jis gyveno (bet ieškovė niekada negyveno ), ir priklausiniais Kelmės mieste. Jis jokio kito vertingo turto ir santaupų neturėjo, jo pajamas sudarė mažiau nei 190 Eur/mėn. neįgalumo išmokos. Be to, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas, jis buvo 57 m. amžiaus. Įvertinus ieškovės pripažinimą, jog ji Anglijoje uždirbdavo apie 900 svarų/mėn. ir viešai skelbiamus duomenis apie darbo užmokesčio dydį Didžiojoje Britanijoje, nėra jokių abejonių, kad J. Ž. mirties metu – ( - )– pačios ieškovės pajamos buvo žymiai didesnės, nei jos tėvo, kuris jai teikti išlaikymo galimybių faktiškai neturėjo. Byloje nenuginčyta ir aplinkybė, kad jam pačiam pragyventi padėjo atsakovė I. J.. Tokią išvadą patvirtina ir nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės bandymu prisiteisti išlaikymą iš J. Ž. – gavusi VGT pagalbą, ji tęsti procesą atsisakė. Liudytoja T. Ž., kurią įtarti duodant ieškovei nepalankius parodymus nėra pagrindo, nurodė, kad tai padaryta advokatui paaiškinus, jog dėl sunkios J. Ž. turtinės padėties išlaikymo gali nepavykti prisiteisti; be to, ieškovė nenorėjo, jog tėvas ateityje galėtų reikalauti išlaikymo iš jos. Šios aplinkybės patvirtina, kad esant sunkiai materialinei padėčiai ieškovė, įvertinusi visas aplinkybes, sąmoningai atsisakė išlaikymo iš tėvo priteisimo dėl jo paties sunkios turtinės padėties ir pasirinko kitą – darbo užsienyje – kelią, kuris jai leido tėvo mirties metu gauti žymiai didesnes pajamas ir vėliau tęsti mokslus, t. y. sudarė jai galimybes patenkinti būtinas gyvenimo reikmes. Tokioje situacijoje konstatuoti, kad J. Ž. mirties metu ieškovė laikytina išlaikymo reikalingu asmeniu pagal CK 5.20 str. 1 d. nuostatas, nėra pagrindo.

155.

16Teismas nurodė, kad įvertintina, jog ieškovei nuo tėvo mirties dienos buvo skirta Valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, kuri pagal kai kurių teismų praktiką įskaičiuotina į ieškovės palikėjo mirties dieną turėtas pajamas. Be to, būdama pilnametė ieškovė pati galėjo pasirūpinti pajamomis, dirbti nepilną darbo dieną, savaitgaliais ar kitu būdu, nes daug studentų susiranda darbą ar užsiima kita veikla, iš kurios gauna pajamų ir tokios galimybės gauti pajamas vertinamos tam net tikra dalimi minimalios algos (Vilniaus apygardos teismo 2017-03-16 sprendimas Nr. e2-1266-580/2017, kt.). Konstatavus ieškovės išlaikymo reikalingumo klausimo išsprendimą (gaunant pajamas užsienyje) ir J. Ž. negalėjimą teikti ieškovei išlaikymą, dėl kitų aplinkybių ( jos nesikreipimo dėl valstybės lengvatinės paskolos studijoms, stipendijos negavimo priežasčių, kt.) teismas plačiau nepasisako.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

186.

19Apeliaciniu skundu ieškovė L. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

206.1.

21Teismas neteisingai rėmėsi Kauno apygardos teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kadangi apygardos teismai nėra įgalioti formuoti teismų praktiką, kurią turi teisę formuoti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas sprendime pasisakė, kad sprendimui neturi įtakos ieškovės bendravimo su tėvu aplinkybės, tačiau teismas vis tiek sprendime detaliai išdėstė ieškovės ir mirusiojo jos tėvo J. Ž. bendravimo aplinkybes, bet nieko nepasisakė dėl paties mirusiojo netinkamo gyvenimo būdo, jo ilgamečio alkoholizmo ir faktinės aplinkybės, kad jis testamentu paliko visą turtą svetimam asmeniui, t.y. atsakovei. Teismas taip pat nevertino, kad ieškovė J. Ž. buvo vienintelė dukra ir kad J. Ž. 2014 m. pats nutraukė išlaikymo mokėjimą ieškovei, nors pats J. Ž. šią tėvo pareigą dukros atžvilgiu pripažino savanoriškai mokėdamas išlaikymą. Aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į teismą 2014 m. dėl išlaikymo priteisimo nepaneigė ieškovės teisės į išlaikymą ir į palikimo privalomąją dalį, o ieškovės mamos T. Ž. paaiškinimai apskritai nebuvo reikšmingi, nes šie paaiškinimai nepaneigė ieškovės teisės į išlaikymą.

226.2.

23Teismas be jokio pagrindo laikė įrodyta aplinkybę, kad ieškovė užsienyje uždirbo po 900 svarų per mėnesį, tačiau teismas neskaičiavo ieškovės pragyvenimo ir buto nuomos išlaidų Anglijoje, o taip pat teismas niekaip neįvertino aplinkybės, kad ieškovė laikinai išvyko į užsienį dėl sunkios materialinės padėties. Teismas neleistinai konstatavo kaip nustatytą aplinkybę ieškovės pajamas Anglijoje po 900 svarų per mėnesį, nes asmens pajamas patvirtina tik atitinkami oficialūs dokumentai, tačiau ne asmens žodiniai paaiškinimai. Taip pat teismas neleistinai konstatavo, kad nepaneigta aplinkybė, jog atsakovė padėjo materialiai J. Ž.. Ši faktinė aplinkybė niekada teisme nebuvo įrodyta, todėl ieškovei nebuvo jokių prielaidų neigti tokį atsakovės paaiškinimą. Tačiau atsakovės ir mirusiojo J. Ž. tarpusavio santykių vertinimas nebuvo ir negalėjo būti šios bylos dalyku. Šioje dalyje teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas taip pat pažeidė šalių rungimosi principą, kadangi teismas atsakovės paaiškinimus įvertino kaip įrodymus ir nusprendė, kad byloje nėra paneigti tokie atsakovės paaiškinimai. Šiuo atveju teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei.

246.3.

25Teismas, vertindamas mirusiojo J. Ž. galimybes teikti išlaikymą savo dukrai, buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi teismas atliko J. Ž. turto preliminarų vertinimą, tačiau nieko nepasisakė, kad šis turtas nebuvo sukurtas paties J. Ž., o buvo paveldėtas po J. Ž. mamos mirties.

266.4.

27Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus ieškovės atžvilgiu, kadangi teismo iniciatyva buvo pateiktas ieškovės prašymo dėl akademinių atostogų Kauno kolegijoje suteikimo kopija, kurioje buvo nurodyta atostogų suteikimo priežastis – sunki materialinė padėtis. Teismas šio dokumento niekaip nevertino. Teismo sprendimas yra persunktas bylos dokumentų citatomis, tačiau ne visų dokumentų duomenys teismo buvo įvertinti.

286.5.

29Teismas atmesdamas ieškinį prieštaravo to paties teismo nustatytam faktui, kad ieškovei parama tėvo mirties dieną buvo reikalinga. Dėl šios priežasties teismo sprendimas tapo nepagrįstu ir neteisėtu, nes teismas viena sprendimo dalimi pripažino ieškovės teisę į išlaikymą, tačiau kita sprendimo dalimi nusprendė nenustatyti ieškovei tėvo palikimo dalies. Tokios teismo išvados prieštaravo CK 5.20 straipsnio reglamentavimui ir teismų praktikai.

306.6.

31Ieškovė atitiko visus kriterijus, kuriuos detaliai teismas išnagrinėjo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, todėl kitose teismo sprendimo dalyse netinkamai buvo paneigta ieškovės teisė į privalomąją palikimo dalį. Teismo išvados dėl mirusiojo J. Ž. galimybės teikti išlaikymą ir jo subjektyvus asmenybės įvertinimas nebuvo ir negalėjo būti šios bylos dalyku, kadangi to neįpareigoja daryti nei CK 5.20 straipsnis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta teismų praktika.

327.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

347.1.

35Teismas nesivadovavo ieškovės minėtų apygardų teismų nutartyse nustatytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, tik atsižvelgė į teismų sprendimus tokio pobūdžio bylose. Nepagrįstai ieškovė teigė kad byloje įrodyta, jog J. Ž. jai teikė išlaikymą 2014 metais jau studijuojant auštojoje mokykloje, priešingai, teismas nustatė, kad išlaikymas ieškovei buvo teiktas 2014 metų rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais ir toliau jis buvo nutrauktas, o ieškovė savanoriškai jo atsisakė ir gavusi Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turėdama advokatą, ieškinio dėl išlaikymo nepadavė teismui, tuo tikslu, kad tėvas neturėtų teisės prisiteisti iš jos išlaikymo.

367.2.

37CK 3.162 straipsnyje nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, šiuo atveju ieškovė ne tik kad nesirūpino paramos reikalingu tėvu, tačiau jam gyvam esant jau sugalvojo planą ir savanoriškai atsisako iš tėvo išlaikymo, kad pastarasis turėtų mažiau galimybių iš jos prašyti jam reikalingo išlaikymo. Toks elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningo asmens, todėl jos nenoras išlaikyti savo tėvo atitinkamai teisingai ir buvo įvertintas teismo sprendime. Tai, kad J. Ž. testamentu paliko turtą atsakovei, yra visiškai protingas žingsnis, ji nebuvo velioniui svetima, jie vedė bendrą ūkį, atsakovė ji slaugė jo sunkios ligos laikotarpiu, kai tuo tarpu ieškovė apie šiuos tėvo negalavimus net nežinojo ir nelankė tėvo ir tai yra įrodyta prijungtoje civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo.

387.3.

39Atmestini ieškovės motyvai, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ji dirbdama Anglijoje, uždirbo 900 svarų, šią aplinkybę pati ieškovė patvirtino duodama paaiškinimus, prisiekusi, teismui, kad tuo metu jos toks buvo darbo užmokestis, jokių kitų įrodymų ieškovė teismui neteikė, todėl teismas ir negalėjo kitaip vertinti šių aplinkybių. Be to, ne tik ieškovė turėjo pragyvenimo išlaidas, tokias pat išlaidas turėjo ir velionis J. Ž., be to jis dar turėjo išlaidas ir gydymuisi.

407.4.

41Ieškovė teigia, tačiau neįrodo, kad jos išvykimas į užsienį buvo siekis sutaupyti lėšas mokslams, ieškovė sąmoningai neteikė įrodymų apie užsienyje gautas pajamas, kokias santaupas sutaupė ir iš ko studijavo. Ji pati patvirtino aplinkybes, kad uždirbo Anglijoje po 900 svarų per mėnesį, todėl atsakovei nebuvo pagrindo šių aplinkybių įrodinėti, ir teismas pagrįstai šią aplinkybę laikė įrodytą, o kitų aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, todėl teismas ir neturėjo pagrindo jų vertinti ar dėl jų pasisakyti. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad J. Ž. galimybės teikti išlaikymą ir jo subjektyvus asmenybės įvertinimas nebuvo ir negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku, ir tai paneigia jau kasacinio teismo praktika. Atsakovės pagalba J. Ž. yra įrodyta rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais prijungtoje civilinėje byloje dėl testamento panaikinimo. Tai įvertino sprendimu teismas ir šioje civilinėje byloje, todėl atsakovė neturėjo pareigos šių aplinkybių pakartotinai įrodinėti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui tarp tų pačių šalių.

428.

43Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė N. B. prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

46ir teisiniai argumentai ir išvados

47Apeliacinis skundas atmestinas.

489.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5010.

51Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sąlygų teisei į privalomąją palikimo dalį atsirasti egzistavimo (CK 5.20 str. 1 d.).

5211.

53Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

5412.

55CK 5.20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Minėtas įstatymo straipsnis yra plačiai ir išsamiai komentuojamas teisės doktrinoje, nurodoma, kad asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. Komentuojamame straipsnyje asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su jų nedarbingumu. Taigi išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t. y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Komentuojant CK 5.20 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006).

5613.

57Kasacinio teismo praktikoje taip pat gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009).

5814.

59Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teikto (neteikto) išlaikymo faktu, tai vien tik ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

6015.

61Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei 2014 m. įstojus mokytis ( - )valstybės finansuojamoje vietoje, J. Ž. išlaikymą jai teikė tik iki 2014 m. lapkričio mėn. 2015.09 mėn. - 2016.09 mėn. mokslo metų laikotarpiu, motyvuodama sunkia materialine padėtimi, ieškovė pasiėmė akademines atostogas ir išvyko dirbti į Angliją, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. tęsė mokslus kolegijoje. 2015 metais ji jokių nekilnojamųjų daiktų, kito vertingo turto ir žymesnių santaupų banko sąskaitoje neturėjo, Lietuvoje per metus gavo tik 660 Eur pajamas, susijusias su darbo santykiais, duomenų apie Anglijoje jos gautas pajamas nėra. Įvertinęs šias aplinkybes ir duomenis apie jai išlaikymą teikusios motinos T. Ž. turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės nepakankamą turtinę padėtį, kurią pripažinti atitinkančia CK 5.20 straipsnio 1 dalies sąlygas galima būtų, jei asmuo įrodytų neturėjus galimybių palikimo atsiradimo dieną gauti didesnių pajamų, ir išnaudojus visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos sąlygos – ar išlaikymo siekiančiam besimokančiam pilnamečiui asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti, svarbu atsižvelgti į šių sąlygų pusiausvyrą, net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negalimas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).

6216.

63Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad J. Ž. buvo 57 m. amžiaus ir jam buvo nustatytas tik 40 proc. darbingumas, kad jam iki mirties priklausė tik paveldėta dalis žemės sklypo su bendros 16500 Eur rinkos vertės gyvenamuoju namu, jis jokio kito vertingo turto ir santaupų neturėjo, jo pajamas sudarė mažiau nei 190 Eur/mėn. neįgalumo išmokos, jam pragyventi padėjo atsakovė, bei įvertinęs ieškovės parodymus, kad ji Anglijoje uždirbdavo apie 900 svarų per mėnesį, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš Ž. Ž., nes advokatas paaiškino, jog dėl sunkios J. Ž. turtinės padėties išlaikymo gali nepavykti prisiteisti, be to, ieškovė nenorėjo, jog tėvas ateityje galėtų reikalauti išlaikymo iš jos, teismas darė išvadą, kad esant sunkiai materialinei padėčiai ieškovė sąmoningai atsisakė išlaikymo iš tėvo priteisimo dėl jo paties sunkios turtinės padėties ir pasirinko kitą – darbo užsienyje – kelią, kuris jai leido tėvo mirties metu gauti žymiai didesnes pajamas ir vėliau tęsti mokslus. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokioje situacijoje konstatuoti, jog J. Ž. mirties metu ieškovė buvo išlaikymo reikalingu asmeniu atitinkančiu CK 5.20 straipsnio 1 dalies ir CK 3.194 straipsnio 3 dalies sampratą, nėra pagrindo.

6417.

65Ieškovė yra jauna, darbinga, todėl privalėjo dėti pastangas tam, kad galėtų finansiškai pasirūpinti savimi. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 str., 1.5 str.), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

6618.

67CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

6819.

69Taigi teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-409/2008; kt.).

7020.

71Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus ir padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos (CPK 185, 218 straipsniai).

7221.

73Pažymėtina, kad pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

7422.

75Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos nepažeidė šalių rungimosi principo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, sprendime nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kodėl teismas atmeta ieškinį.

7623.

77Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

7824.

79Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8025.

81Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šio išlaidos priteistinos iš ieškovės (apeliantės).

82Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

83Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Priteisti iš ieškovės L. Ž. (asmens kodas ( - ) atsakovei I. J. (asmens kodas ( - ) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

85Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. I. L. Ž. pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti jai teisę į ( - )mirusio... 8. 2.... 9. Atsakovė I. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu... 13. 4.... 14. Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, kad įvertintina, jog ieškovei nuo tėvo mirties dienos buvo... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 18. 6.... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė L. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 20. 6.1.... 21. Teismas neteisingai rėmėsi Kauno apygardos teismo ir Vilniaus apygardos... 22. 6.2.... 23. Teismas be jokio pagrindo laikė įrodyta aplinkybę, kad ieškovė užsienyje... 24. 6.3.... 25. Teismas, vertindamas mirusiojo J. Ž. galimybes teikti išlaikymą savo dukrai,... 26. 6.4.... 27. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus ieškovės atžvilgiu, kadangi teismo... 28. 6.5.... 29. Teismas atmesdamas ieškinį prieštaravo to paties teismo nustatytam faktui,... 30. 6.6.... 31. Ieškovė atitiko visus kriterijus, kuriuos detaliai teismas išnagrinėjo... 32. 7.... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. J. prašo ieškovės... 34. 7.1.... 35. Teismas nesivadovavo ieškovės minėtų apygardų teismų nutartyse... 36. 7.2.... 37. CK 3.162 straipsnyje nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai... 38. 7.3.... 39. Atmestini ieškovės motyvai, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ji... 40. 7.4.... 41. Ieškovė teigia, tačiau neįrodo, kad jos išvykimas į užsienį buvo siekis... 42. 8.... 43. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė N. B. prašo teismo... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 46. ir teisiniai argumentai ir išvados... 47. Apeliacinis skundas atmestinas.... 48. 9.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 50. 10.... 51. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sąlygų teisei į... 52. 11.... 53. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti... 54. 12.... 55. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai),... 56. 13.... 57. Kasacinio teismo praktikoje taip pat gana išsamiai aptarti išlaikymo... 58. 14.... 59. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teikto... 60. 15.... 61. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas,... 62. 16.... 63. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad J. Ž. buvo 57 m. amžiaus ir jam... 64. 17.... 65. Ieškovė yra jauna, darbinga, todėl privalėjo dėti pastangas tam, kad... 66. 18.... 67. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 68. 19.... 69. Taigi teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo... 70. 20.... 71. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės... 72. 21.... 73. Pažymėtina, kad pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti... 74. 22.... 75. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 76. 23.... 77. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį... 78. 24.... 79. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 80. 25.... 81. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 82. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 83. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą... 84. Priteisti iš ieškovės L. Ž. (asmens kodas ( - ) atsakovei I. J. (asmens... 85. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....