Byla 3K-3-322/2012
Dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovams V. S. ir J. S. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl kompensacijos vienam bendraturčiui iš kitų priteisimo už bendraturčiui atitekusią mažesnę daikto dalį negu jo turėta idealioji daikto dalis atidalijus bendrąja daline nuosavybe priklausantį daiktą, t. y. butą.

6Ieškovė E. P. teismo prašė atidalyti 4 kambarių 97,78 kv. m ploto butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės į du atskirus turtinius vienetus: a) ieškovei priteisiant 17,90 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-6; 6,92 kv. m bendro naudojimo koridorių, plane pažymėtą indeksu 3-7; 24,10 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-5; įėjimą į butą iš laiptinės, plane pažymėtos IX-5, kurio durys veda į buto koridorių, plane pažymėtą indeksu 3-7; b) atsakovams lygiomis dalimis priteisiant 22,90 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-4; 10,20 kv. m kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-3; 8,09 kv. m virtuvę, plane pažymėtą indeksu 3-2; 2,11 kv. m vonią, plane pažymėtą 3-1; 0,78 kv. m tualetą, plane pažymėtą 3-9; 4,78 kv. m. koridorių, plane pažymėtą 3-8; įėjimą į butą iš laiptinės, plane pažymėtos IX-4, kurio durys veda į buto virtuvę, plane pažymėtą indeksu 3-2. Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei iš atsakovų buto dalyje esančių šaltinių prijungti ir atsivesti į ieškovės buto dalį vandenį ir dujas.

7Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 30/100 buto, o atsakovams V. S. ir J. S. priklauso po 35/100 buto. Pagal 2003 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytą ir viešame registre įregistruotą naudojimosi tvarką, ieškovė naudojasi 17,90 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, bei 1/2 bendro naudojimo patalpų dalimi – virtuvės, pažymėtos indeksu 3-2, vonios, pažymėtos indeksu 3-1, tualeto, pažymėto indeksu 3-9, dviem koridoriais, pažymėtais indeksais 3-8 ir 3-7. Atsakovai naudojasi lygiomis dalimis 24,10 kv. m, 22,90 kv. m ir 10, 20 kv. m kambariais, plane pažymėtais indeksais 3-5, 3-4 ir 3-3, bei 1/2 nurodytų bendro naudojimo patalpų dalimi. Iš viso pagal naudojimosi tvarką ieškovei priskirta 29,24 kv. m buto, atsakovams lygiomis dalimis – po 34,27 kv. m buto. Ieškovės teigimu, ji su atsakovais nesutaria dėl buto priežiūros ir išlaikymo, bendrų patalpų švaros, tinkamo naudojimo ir būtino remonto bei galimybės netrukdomai naudotis ieškovei priklausančia buto dalimi.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės E. P. ieškinį tenkino ir atidalijo bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 97,78 kv. m bendro ploto 4 kambarių buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini): ieškovei atidalytos gyvenamosios patalpos, buto inventorizacijos plane pažymėtos indeksais 3-6 ir 3-7, kurių bendras plotas 24,82 kv. m, įėjimas į butą iš laiptinės, pažymėtos indeksu IX-5, kurio durys veda į buto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-7; atsakovams V. S. ir J. S. atidalytos gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-8 ir 3-9, kurių bendras plotas 72,96 kv. m, įėjimas į butą iš laiptinės, pažymėtos indeksu IX-4, kurio durys veda į buto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-2. Teismas įpareigojo atsakovus netrukdyti ieškovei iš atsakovų buto dalyje esančių šaltinių prisijungti ir atsivesti į ieškovės buto dalį vandenį bei dujas. Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteista 15 589,90 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią mažesnę atidalyto turto dalį.

10Remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas nustatė, kad šalys nuolat ginčijasi dėl naudojimosi bendru butu tvarkos, remonto, mokėjimo už elektrą bendrojo naudojimo patalpose. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomas atidalijimo variantas, pagal kurį jai asmeninės nuosavybės teise būtų atidalytos iš bendrosios nuosavybės patalpos, pažymėtos indeksais 3-6 ir 3-7, kurių bendras plotas 24,82 kv. m, labiausiai atitinka abiejų bylos šalių interesus, nes šalims atidalijamu plotu mažiausiai nukrypstama nuo turimų nuosavybės dalių, yra du atskiri išėjimai iš kiekvienos atidalytos nuosavybės dalies, ieškovė sutinka tiesti ir prijungti savo nuosavybės daliai visus inžinerinius tinklus. Visą atsakovams priskirtiną buto dalį galima sujungti į bendrą turtinį vienetą, turintį atskirą išėjimą iš buto į laiptinę (indeksas 3-2), o atsakovų nuosavybės dalis bute nesumažėja, netgi padidėja 4,51 kv. m. Ieškovei priklauso 30/100 buto dalių, t. y. 29,33 kv. m, padalijus butą ieškovei faktiškai priteista 24,82 kv. m, taigi ieškovės nuosavybės dalis sumažėja 4,51 kv. m. Kadangi padalijus butą ieškovės nuosavybės dalis sumažėja, o atsakovų dalis padidėja, vadovaujantis CK 4.80 straipsniu, ieškovei iš atsakovų priteistina kompensacija pinigais. Nesant šalių ginčo dėl buto rinkos vertės (338 000 Lt), teismas apskaičiavo buto vieno kvadratinio metro rinkos vertę – 3456,74 Lt ir kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę 4,51 kv. m dalį – 15 589,90 Lt.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkinus iš dalies atsakovų J. S. ir V. S. apeliacinį skundą nutarta pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą, panaikinant šio sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovų 15 589,90 Lt kompensacijos priteisimo.

12Teismas nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, bendraturčiams nesutariant dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Byloje šalys tarpusavyje nesusitarė dėl atidalijimo. Tačiau vien atsakovų nenoras atsidalyti negali būti kliūtis ieškovei įgyvendinti tokią savo teisę, kai tam yra reali galimybė. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktas atidalijimo variantas yra priimtiniausias abiems šalims, nes atidalijimas būtų įvykdytas mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiai sukeliant nepatogumų atsakovams. Ieškovės projektas parengtas specialistų, prie jo pridėti atitinkamų įmonių patvirtinimai, kad projektas yra techniškai įgyvendinamas. Atsakovų siūlomi atidalijimo variantai atsikirtimuose į ieškinį buvo parengti jų pačių. Pagal atsakovų pasiūlytą variantą ieškovei būtų priskiriamas kambarys, inventorizaciniame plane pažymėtas indeksu 3-3, virtuvė, vonia, tualetas bei koridorius (patalpos pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-8, 3-9). Taip ieškovei atitektų mažesnio ploto gyvenamasis kambarys, nei šiuo metu jai priklauso pagal nustatytą patalpų naudojimosi tvarką.

13Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisdamas kompensaciją neteisingai vertino ir nustatė kompensacijos dydį, nes bendro naudojimo patalpų rinkos vertė negali būti tokia pati kaip ir gyvenamojo ploto vertė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, ieškovei priklausantį pagal jai tenkančias nuosavybės dalis patalpų plotą (29,33 kv. m) palyginus su bendru ieškovei priskirtu plotu (24,82 kv. m), ieškovei tekusi 4,51 kv. m mažesnė patalpų dalis yra gana nedidelė ir funkciškai tokios dalies nėra galimybės natūra išskirti, todėl tokios dalies vertė negali būti vertinama ir prilyginama bendrai viso buto rinkos vertei. Darydamas šią išvadą teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties byloje Nr. 3K-3-7/2009 išaiškinimais, kad teismas, vertindamas, ar šalių nurodyti atidalijimo būdai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo principais. Ieškovei atsidalijus, jos turimo turto dalis sumažėja ir jai turėtų būti atlyginama už prarastą turtą, tačiau, vertinant atsakovų padėtį, konstatuotina, kad jų turto dalis, nors ir padidėja, tačiau dėl atidalijimo jie turi patirti papildomų nepatogumų, kurių neatidalijus buto neturėjo, t. y. naudotis įėjimu į butą per virtuvę, prarasti vieną izoliuotą kambarį, nes patekimas į patalpas, plane pažymėtas indeksu 3-5, būtų galimas tik per kambarį, plane pažymėtą 3-4. Atsakovai taip pat turėtų atstatyti perėjimą tarp kambarių 3-4 ir 3-5, dėl to vienas iš atsakovų naudojamas kambarys taptų pereinamuoju (patalpa 3-4). Be to, kaip matyti iš buto inventorizacinio plano, ieškovei atitenka kambarys su balkonu, atsakovams atidalytinose patalpose balkono nėra. Dėl to darytina išvada, kad atidalijus patalpas ieškovei tenkanti nuosavybės dalis, nors ir sumažėja 4,51 kv. m, tačiau tampa funkcionaliai vertingesnė, nei atsakovams priskirta dalis. Kadangi atsakovams po atidalijimo turimo ploto dydis nuosavybės teise padidėja 4,51 kv. m, tai laikytina, kad šio ploto padidėjimas užtikrina ir kompensuoja atsakovams sukeliamus nepatogumus atidalijant turtą ieškovės pasiūlytu būdu, todėl kompensacija iš atsakovų ieškovei nepriteistina. Teisėjų kolegija taip pat įvertino ir atsakovų finansinę galimybę mokėti kompensaciją, pripažinusi, kad atsakovai yra bedarbiai ir jų finansinė padėtis yra sunki.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė E. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

16Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino kompensaciją už bendraturčiams paliktą didesnę turto dalį reglamentuojančias teisės normas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), dėl to nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Buto patalpas atidalyti tiksliai pagal šalių turimas nuosavybės dalis nebuvo galimybės. Padalijus butą ieškovei tenkančio ploto dalis sumažėjo 4,51 kv. m. Šalys sutarė dėl buto rinkos vertės (338 000 Lt) ir buto vieno kvadratinio metro vertės (3457 Lt). Atsakovai byloje pripažino pagrįsta VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę – 3457 Lt už vieną kv. m. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad kasatorė neatlygintinai ir dėl to neteisėtai skundžiama teismo nutartimi prarado 4,51 kv. m buto ploto.

17Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį, konstatavęs, kad atsakovai yra bedarbiai ir jų finansinė padėtis yra sunki. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovų byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi ir neatskleidžiantys jų tikrosios turtinės padėties. Atsakovai teismui pateikė įrodymus, kad jie nuo 2010 m. liepos 8 d. registruoti Vilniaus darbo biržoje, tačiau nėra aišku, ar jie, būdami darbingi, per pusantrų metų iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo pradėjo dirbti, jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Atsakovams nuosavybės teise priklauso du automobiliai ir po 35/100 buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovai teismui nurodo gyvenantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taigi jie turi galimybių gauti pajamų iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalies nuomos. Atsakovai teismui nurodė, kad atliko buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų remonto darbų už 45 000 Lt.

18Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentais dėl atsakovams po buto atidalijimo atitekusios buto dalies vertingumo sumažėjimo. Atsakovams priskyrus įėjimą į butą per virtuvę, jiems patogu šiuo įėjimu naudotis palikus automobilį prie namo iš kiemo pusės. Atsakovai galės funkcionaliai naudotis jiems priskirtomis visomis patalpomis. Kasatorei balkonas atidalytoms patalpoms nebuvo priskirtas, nes balkono plotas nepriskiriamas buto plotui nei kaip gyvenamas, nei kaip naudingas plotas. Atidalijus patalpas atsakovams priskirtos sanitarinės paskirties patalpos – vonia, tualetas, virtuvė. Kasatorė, jos teigimu, prisiima nurodytos paskirties patalpų įrengimą jai atidalytoje buto dalyje.

19Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentu, kad atidalijus butą atsakovams tenkančios buto dalies vertė sumenko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje išaiškinta, kad transformacija iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Taigi atsakovams atidalyto buto dalies vertė galėjo padidėti, o ne sumažėti. Nurodytoje apžvalgoje taip pat konstatuota, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje A. R. v. V. R. byloje Nr. 3K-7-466/2008 išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Įstatymų nedraudžiama ir mišraus atidalijimo būdo, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį.

20Kasatorė pateikia pasiūlymą dėl taikaus teisminio ginčo išsprendimo, kuriuo siūlomas dar vienas buto atidalijimo natūra variantas, artimiausias šalių turimoms nuosavybės dalims, pagal kurį šalys atsidalytų butą proporcingai turimoms nuosavybės dalims. Taip atsakovų turimas buto plotas padidėtų 0,03 kv. m be jokių papildomų su buto atsidalijimu susijusių išlaidų ir nė vienai šaliai nereikės mokėti kompensacijos.

21Atsakovų J. S. ir V. S. atsiliepimu į ieškovės E. P. kasacinį skundą prašoma kasacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

22Atsiliepime į kasacinį skundą sutinkama su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad kompensacijos dydis neatitinka tikrosios netenkamo turto vertės. Atsakovams tenkanti didesnė buto dalis yra gana maža, funkciškai tokios dalies nėra galimybės atidalijant butą natūra išskirti, todėl tokios dalies vertė negali būti prilyginama bendrajai viso buto vertei. Atsakovai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovams priskirto atidalyto buto ploto padidėjimas užtikrina ir kompensuoja atsakovams sukeliamus nepatogumus atidalijant turtą (įėjimas į atsakovų buto dalį tampa tik per virtuvę, izoliuoto kambario praradimas, balkono priskyrimas ieškovei).

23Atsakovų teigimu, jų materialinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, abudu neseniai baigę studijas yra skolingi Valstybiniam studijų fondui po 7500 Lt paskolų. Atsakovai yra registruoti darbo biržoje ir aktyviai dalyvauja darbo paieškos programoje. Atsakovams paveldėjus ginčijamo buto dalis ir tapus bendraturčiais teko sumokėti iš pasiskolintų pinigų 5 proc. turto paveldėjimo mokestį. Atsakovai neturi lėšų pragyventi, byloje atsakovams atstovauja valstybės skirta kaip nepasiturintiems asmenims pagal valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą advokatė. Atsakovų vardu yra įregistruoti du automobiliai, vienas iš jų yra pavogtas. Dėl savo materialinės padėties atsakovai nepajėgūs išmokėti kompensaciją ieškovei.

24Atsakovų teigimu, kasatorė pateikė prie kasacinio skundo dar vieną buto atidalijimo natūra variantą, su kuriuo atsakovai nesutinka, tačiau šis naujas įrodymas turėjo būti teikiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl to pagal CPK 314 straipsnį šis naujas įrodymas turėtų būti nepriimamas. Kasatorės siūlomas buto atidalijimas techniškai neįmanomas, nes neatsižvelgta į buto rekonstrukcijos (perplanavimo) galimybes, neištirta buto laikančių ir atitvarinių konstrukcijų būklė. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas pasirinko vienintelį racionalų abiem šalims atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.

25Atsakovai nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais vienam bendraturčiui iš kitų už jam priskirtą atidalyto turto dalį. Byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino ir teisiškai pagrįstai sprendė kompensacijos nepriteisti.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl teisminio ginčo taikaus išsprendimo galimybės

29Kartu su kasaciniu skundu kasatorė pateikė pasiūlymą dėl taikaus teisminio ginčo išsprendimo, kuriuo siūlomas dar vienas buto atidalijimo natūra variantas, artimiausias šalių turimoms nuosavybės teisių į butą idealiosioms dalims, pagal kurį šalys atsidalytų butą proporcingai turimoms nuosavybės dalims tuo atveju, jei atsakovai nesutinka su byloje teismų nustatytu buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą pareiškė nesutikimą su kasatorės pasiūlytu ginčo taikaus išsprendimo būdu, nurodydami, kad siūlomas buto atidalijimas techniškai neįmanomas, nes neatsižvelgta į buto rekonstrukcijos (perplanavimo) galimybes. Atsakovai patvirtino, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasirinko vienintelį racionalų abiem šalims atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.

30Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų bylos šalių pareikštas nuomones dėl taikos sutarties sudarymo, nurodo, kad šalys nesusitarė dėl susitaikymo, jų teisinės pozicijos kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išsiskyrė. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal įstatymą būtina šalių susitaikymo sąlyga yra jų valios išreiškimas sudaryti taikos sutartį tarpusavyje suderintomis ir priimtinomis sąlygomis. Byloje ieškovei ir atsakovams nesusitarus dėl taikos sutarties sudarymo, teismui nebelieka galimybės sutaikyti šalis pagal ieškovės (kasatorės) pasiūlytą ginčo taikaus išsprendimo būdą.

31Dėl bendraturčiams priklausančio buto bendrosios dalinės nuosavybės objekto – buto – atidalijimo

32CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jiems nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Bendraturčiui ieškiniu teismo prašant atidalyti natūra turimą daikto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies taisykles daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant nurodytą teisės normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis V. J. v. S. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis B. M. M. v. L. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Z. L. v. J. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).

33CK 4.75 straipsnis, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų patenkinimo kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, o ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. S. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis B. M. M. v. L. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-485/2005).

34Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino ieškinyje pateiktą buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą pagal pridėtą buto patalpų atidalijimo projektą racionaliu ir pagal jį paskirstė bendraturčiams tenkančias dalis. Bylos šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą patvirtino sutinkančios su bylą nagrinėjusių teismų atliktu ginčo buto patalpų atidalijimu, tačiau šalys nesutinka su tuo, kaip teismai išsprendė kompensacijos ieškovei už jai priteistą mažesnį už jos turimas idealiąsias buto dalis (30/100) patalpų plotą.

35Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad ieškovė (kasatorė) yra įgijusi 30/100, atsakovai – po 35/100 idealiąsias buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalis. Kadangi bendras buto plotas yra 97,78 kv. m, tai pagal ieškovės turimas 30/100 buto nuosavybės dalis jai priklausytų 29,33 kv. m ploto, atsakovams pagal jų turimas dalis – atitinkamai likęs buto plotas. Pagal teismų patvirtintą buto padalijimo projektą ieškovei atiteko 24,82 kv. m buto ploto, t. y. 4,51 kv. m mažesnė nei jai priklausytų turėti, buto dalis, kuri atiteko atsakovams ir dėl kurios kompensavimo kilo ginčas. Pirmiau nurodyta, kad bendraturčiai sutinka ir jų poreikius atitinka jiems natūra tenkančios padalyto buto patalpos. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turėjo priteisti kompensaciją iš atsakovų už jiems tenkančią didesnę, nei priklausytų pagal turimas idealiąsias dalis, buto patalpų dalį.

36Kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodo, kad kompensacijos piniginiu ekvivalentu klausimas, kai vienam bendraturčių atidalijama natūra mažesnė daikto dalis, nei jam turėtų priklausyti, buvo sprendžiamas ankstesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartyje S. J. v. A. J. byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje byloje A. R. v. V. R. Nr. 3K-7-466/2008 konstatuota, kad tais atvejais, kai įmanoma atidalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį; tam, kad atidalijant daiktą nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą.

37Nagrinėjamoje byloje atidalijus butą vienam bendraturčių teko mažesnė, nei priklausytų, buto dalis, o kitiems bendraturčiams – atitinkamai didesnė. Atidalijamo daikto bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų bendraturčių kompensacijos tais atvejais, kai jam atitenkanti atidalijamo daikto dalis nesutampa su jo turimomis to daikto nuosavybės teisių idealiosiomis dalimis. Dėl to, nustačius atidalijamo daikto bendraturčiams tenkančias nelygiavertes turimoms bendrosios dalinės nuosavybės teisėms daikto dalis, teismo turi būti sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo mažesnę atidalijamo daikto dalį natūra gavusiam bendraturčiui. Priešingu atveju kompensacijos nepriteisimas reikštų didesnę, nei priklausytų pagal turimas idealiąsias dalis, atidalijamo daikto dalį gavusio natūra bendraturčio nepagrįstą praturtėjimą kito bendraturčio nuosavybės teisių į to daikto dalį sąskaita. Taigi teisingas kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinant bendraturčio gautosios atidalyto daikto dalies ir idealiosios dalies rinkos verčių skirtumą pinigais. Kai atidalijant butą sprendžiama dėl kompensacijos vienam bendraturčiui iš kito priteisimo, teismui svarbu nustatyti plotą, kuriuo sumažėja to bendraturčio turima nuosavybė atidalijus butą.

38Byloje šalys neginčijo atidalijamo buto rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 1 d. vertinimo datą – 338 000 Lt. Pagal šią vertę ieškovės gautos atidalyto buto dalies (24,82 kv. m) ir jos nuosavybės teisių idealiosios dalies (29,33 kv. m) skirtumo (4,51 kv. m) vertė yra 15 589,90 Lt. Dėl to pirmosios instancijos teismas byloje priimtu sprendimu teisiškai pagrįstai sprendė priteisti šio dydžio kompensaciją ieškovei iš atsakovų už jiems atitekusią ieškovės buto dalį (4,51 kv. m), kompensacijos dydį apskaičiuodamas kaip netekto buto ploto vertę, proporcingą viso buto plotui ir jo vertei. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir priteisimo kasacinio teismo teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai pagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais nurodoma, kad 4,51 kv. m ieškovei skirta mažesnė buto dalis yra gana nedidelė ir jos vertė negali būti vertinama bei prilyginama viso buto rinkos vertei, nepaneigia atidalyto buto bendraturčiams tenkančių dalių ir jų turimų nuosavybės idealiųjų dalių skirtumo fakto. Pagal Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 20 punktą konkretus nekilnojamasis turtas įvertinamas pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą nustatant nekilnojamojo turto verčių zoną, nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, plotą ir kitus objekto duomenis. Taigi nekilnojamojo daikto plotas yra reikšmingas, iš esmės nulemiantis šio daikto vertę. Dėl byloje nustatytų atidalytų buto dalių naudojimosi ypatumų atidalytos buto dalys ir bendraturčių turimos idealiosios dalys pagal savo vertę netampa lygiomis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad atidalijus patalpas ieškovei tenkanti nuosavybės dalis, nors ir sumažėja 4,51 kv. m, tačiau tampa funkcionaliai vertingesnė, nei atsakovams priskirta dalis, nes ieškovei atitenka kambarys su balkonu, nėra visiškai pagrįstas sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal byloje esančią 2003 m. vasario 7 d. sudarytą dalies buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė asmenine nuosavybės teise įgijo 30/100 buto dalių; pagal sutartį pirkėja, t. y. ieškovė, įgijo kambarį su prie jo esančiu balkonu nuosavybėn, taip pat įsipareigojo kartu su kitu buto bendraturčiu bendrai naudotis kitomis sutartyje išvardytomis buto patalpomis. Kambarys kartu su buto priklausiniu balkonu ieškovės nuosavybėn įgytas ir naudojamas, dėl to atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės butą ieškovei atitenkantis balkonas nesukuria pranašumo prieš kitus bendraturčius atsakovus. Dėl to teisėjų kolegija nepripažįsta teisiškai pagrįstu apeliacinės instancijos teismo nutarties vertinimo, kad ieškovei atitenkantis balkonas visiškai kompensuoja mažesnį tenkantį buto plotą.

39Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai pajėgūs sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovai yra bedarbiai ir jų finansinė padėtis yra sunki. Kasacinio teismo vertinimu, darbo neturėjimas lemia laikiną atsakovų pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimą, tačiau tai neturi įtakos atsakovų gebėjimui ateityje išmokėti kompensaciją. Jos dydis nepripažintinas nepakeliama naštą atsakovams, atsižvelgiant į jų pakankamai jauną amžių, darbingumą, įgytą profesiją ir turimą turtą. Esant įstatyme (CK 4.80 straipsnio 2 dalyje) nustatytai bendraturčio pareigai sumokėti kompensaciją pinigais kitam bendraturčiui už pirmajam tenkančią didesnę atidalyto turto dalį, nėra teisinio pagrindo atsakovus atlesti nuo nurodytos teisinės pareigos vykdymo.

40Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią kompensacijos pinigais priteisimą bendraturčiui už šiam atitekusią mažesnę atidalyto daikto dalį. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl kompensacijos priteisimo nevisiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Aptariama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta atmesti ieškinio reikalavimą priteisti kompensaciją, yra teisiškai nepagrįsta, dėl to panaikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 24 d. sprendimu atsakovas V. S. 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu). Tarnybos sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš bylą pralaimėjusios šalies kitai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas.

43Iš byloje pridėtų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovė už paduotą kasacinį skundą sumokėjo 468 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokatei už kasacinio skundo parengimą. Šios ieškovės patirtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų atsakovų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. S. nėra atleistas nuo šios rūšies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44Iš atsakovo J. S. taip pat priteistina 17,25 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 92 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą.

47Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš atsakovų V. S. ir J. S. iš kiekvieno po 734 Lt (septynis šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. P.

49Priteisti iš atsakovo J. S. valstybei 17,25 Lt (septyniolika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl kompensacijos vienam... 6. Ieškovė E. P. teismo prašė atidalyti 4 kambarių 97,78 kv. m ploto butą,... 7. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu... 10. Remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas nustatė,... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 12. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, bendraturčiams... 13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovų... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė E. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino... 17. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė... 18. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutarties... 19. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutarties... 20. Kasatorė pateikia pasiūlymą dėl taikaus teisminio ginčo išsprendimo,... 21. Atsakovų J. S. ir V. S. atsiliepimu į ieškovės E. P. kasacinį skundą... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą sutinkama su apeliacinės instancijos teismo... 23. Atsakovų teigimu, jų materialinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, abudu... 24. Atsakovų teigimu, kasatorė pateikė prie kasacinio skundo dar vieną buto... 25. Atsakovai nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nukrypo nuo... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl teisminio ginčo taikaus išsprendimo galimybės ... 29. Kartu su kasaciniu skundu kasatorė pateikė pasiūlymą dėl taikaus teisminio... 30. Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų... 31. Dėl bendraturčiams priklausančio buto bendrosios dalinės nuosavybės... 32. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi... 33. CK 4.75 straipsnis, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino... 35. Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad ieškovė (kasatorė) yra įgijusi 30/100,... 36. Kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodo, kad... 37. Nagrinėjamoje byloje atidalijus butą vienam bendraturčių teko mažesnė,... 38. Byloje šalys neginčijo atidalijamo buto rinkos vertės, nustatytos masinio... 39. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar... 40. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatytoms... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Iš byloje pridėtų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovė už paduotą... 44. Iš atsakovo J. S. taip pat priteistina 17,25 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 47. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 48. Priteisti iš atsakovų V. S. ir J. S. iš kiekvieno po 734 Lt (septynis... 49. Priteisti iš atsakovo J. S. valstybei 17,25 Lt (septyniolika litų 25 ct)... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...