Byla 2A-51-544/2018
Dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovo Ž. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-704-1056/2017 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas E. P. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo prašė atidalinti jam priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu Ž. Š. ir priteisti jam iš atsakovo 80 297 Eur kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), o jam tekusią nekilnojamojo turto dalį priteisti atsakovo nuosavybėn.
  2. Nurodė, kad jis su atsakovu yra arkinio sandėlio (unikalus Nr. ( - )), kurio rinkos vertė – 20911 Eur, buitinių patalpų pastato (unikalus Nr. ( - )), kurio rinkos vertė – 121640 Eur, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo) (unikalus Nr. ( - )), kurių rinkos vertė –18043 Eur, esančių adresu ( - ), bendraturčiai. Visais pastatais nuo jų įsigijimo 2008 m. lapkričio 26 d. naudojasi atsakovo įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Areisa“, o jis niekada šiais pastatais nesinaudojo. Jam su atsakovu priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedalus daiktas, o kartu su atsakovu nėra galimybės juo naudotis. Jam būti ½ dalies turto savininku nėra prasmės, nes negali savo turto dalimi disponuoti, atsakovas yra prisistatęs teisiškai neįregistruotų priestatų. 2016 metais siūlė atsakovui pirkti jam priklausančią turto dalį, tačiau jis į pasiūlymą nesureagavo.
  3. Bylos nagrinėjimo metu, patikslinęs reikalaujamos priteisti kompensacijos dydį, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 40 000 Eur kompensaciją, kurią jis, kaip didelę apyvartą turinčios UAB „Areisa“ savininkas, turi galimybę sumokėti. Ieškovo atstovas nurodė, kad, teismui nusprendus atidalinti turtą natūrą, prašo ieškovui prašė priteisti arkinį sandėlį, atsakovui – buitinių patalpų pastatą, o kiemo statinius padalinti šalims po ½ dalį.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, šalis atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui E. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė buitinių patalpų pastatą (unikalus Nr. ( - )) ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo) (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), o atsakovui Ž. Š. - arkinį sandėlį (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo) (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ). Kitą ieškinio dalį atmetė, šalių atstovavimo išlaidų nepaskirstė, tačiau šalims priteisė kitas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad pagal bylos duomenis bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką šalims priklausantis turtas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, juo labiau, kad nei viena šalis nereiškė pageidavimo pastatus padalinti atskiromis dalimis. Atsižvelgęs į šalių išdėstytas pozicijas, teismas vertino, jog Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta bendraturčiams priklausančių pastatų rinkos vertė nesutampa su faktine pastatų verte. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo neteisėtai pastatytas priestatas trukdo disponuoti jo turto dalimi, teismas šios aplinkybės nenustatinėjo ir nevertino, kadangi priestato statybai buvo duotas ieškovo leidimas, ką patvirtino abi šalys bei byloje esantis įgaliojimas.
  3. Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė, jog, sprendžiant dėl arkinio sandėlio priteisimo vienai iš šalių, atsižvelgiama į tai, kad šis pastatas faktiškai yra naudojamas atsakovo, jis yra suinteresuotas toliau jame vykdyti veiklą, šį pastatą priteisus ieškovui būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai ir tarp šalių nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka. Palyginęs šalių nurodytus reikalavimus bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovo reikalavimas jam priteisti arkinį sandėlį labiau atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas, nei ieškovo prašymas. Atsižvelgiant į tai, arkinis sandėlis buvo priteistas atsakovo nuosavybėn, buitinių patalpų pastatas – ieškovui, kiemo statiniai - abiem šalims po ½ dalį.
  4. Įvertinęs šalių interesų pusiausvyrą ir turtinę padėtį, aplinkybę, kad abiejų šalių nuosavybėn pageidaujamas priteisti arkinis sandėlis priteisiamas atsakovo naudai, teismas darė išvadą, kad turtas turi būti padalintas natūra, nepriteisiant pinginės kompensacijos atsakovui už tenkančią mažesnės vertės turto dalį. Kartu teismas sprendė, jog arkinio sandėlio priestatas yra teisiškai neįregistruotas, byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl šio priestato atidalijimo, todėl dėl jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra pagrindo pasisakyti.
  5. Kadangi ieškinį patenkino iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė 20,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ieškovo naudai ir, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė atstovavimo išlaidų šalimis neatlyginti.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė procesinės teisės normų pažeidimų, neatskleidė bylos esmės, kadangi atsakovui priteisė ekonomiškai daug vertingesnį arkinį sandėlį, o ieškovui – buitinių patalpų pastatą su pradėtomis neįteisintomis statybomis, kas rodo, jog teismas padalijo neįteisintus (nelegalius) statinius bei neįvertino pastatų lygiavertiškumo. Be to, teismas rėmėsi ir vertino tik atsakovo nurodytas, tačiau įrodymais nepagrįstas aplinkybes.

    8

  3. Kartu ieškovas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo atliktos neįteisintos priestato statybos teisėtumo, nors atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad buitinių patalpų pastato rekonstrukcija yra teisėta. Taigi teismas negalėjo teisingai įvertinti pastatų lygiavertiškumo, nukrypo nuo lygių dalių padalijimo principo, nors tokio būtinumo atsakovas neįrodė, ir nepadalino šalių valdomo turto taip, kad abi šalys turėtų pareigą įteisinti pradėtas statybas. Apelianto vertinimu, tai įrodo, jog nebuvo atskleista bylos esmė, įrodymai vertinti pažeidžiant nustatytas taisykles ir atsakovui suteikiant nepagrįstą pranašumą.
  4. Apelianto nuomone, teismas jam priteisė buitinių patalpų pastatą, kurio duomenys nebeatitinka Nekilnojamojo turto registre registruoto statinio duomenims, ir kuris yra neteisėta statyba. Dėl neteisėtos statybos teismas sprendime nepasisakė, todėl buvo pažeistos procesinės teisės nuostatos, reglamentuojančios sprendimo surašymą. Apelianto vertinimu, neteisėtos buitinių patalpų pastato antro aukšto statybos padarinius turi išspręsti šias statybas vykdęs atsakovas, nes ateityje kils problemų dėl pastato priklausomybės.
  5. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. Š. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir jam, be priteisto turto, priteisti 10 000 Eur kompensaciją už po turto atidalinimo atitekusią mažesnės vertės turto natūra dalį, perskirstyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
  6. Nurodo, kad pagal skundžiamą sprendimą jam atiteko mažesnės vertės turto dalis, todėl ši sprendimo dalis keistina. Mano, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo bei kad šalims priklausantis turtas turi ir gali būti atidalintas natūra. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendra turto vertė yra 160594 Eur, kiekvienam iš bendraturčių turėjo atitekti turto už 80 297 Eur, nors skundžiamu sprendimu atsakovui atiteko turto už 29 932,50 Eur, o ieškovui – už 121 640 Eur. Dėl to buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti taikomas mišrus turto atidalijimo būdas ir atsakovui priteista kompensacija už natūra tenkančią mažesnės vertės turto dalį. Apelianto nuomone, sunki ieškovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo išvis nepriteisti kompensacijos už jam tekusią didesnės vertės turto dalį, kurią, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, sumažino iki 10 000 Eur.
  7. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti 300 Eur žyminį mokestį, kuris yra taikomas turtiniams ginčams.
  8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buitinių patalpų pastatas asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovui, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pabrėžia, kad ieškovas apeliaciniame skunde keičia poziciją nurodydamas, jog turtas galėjo būti atidalintas kitaip, kas leidžia vertinti, kad ieškovas iš esmės siekia ne apginti savo teises, o pakenkti atsakovui. Papildomai pabrėžia, jog ieškovo apeliaciniame skunde vadinami neteisėtais statybos darbai buvo vykdomi su jo žinia ir įgaliojimu bei teisėtai gavus statybos leidimą. Nepaisant to, aplinkybės, kad pastatyti objektai nėra atidalinti ir ar jie atitinka statybos teisės aktų reikalavimus, nepatenka į pareikšto ieškinio reikalavimų ribas. Kartu pažymima, jog pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, kad būtent atsakovo įmonė naudojosi visais pastatais.
  9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas palaiko savo apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus ir nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.
  3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių pateiktus apeliacinius skundus, atsiliepimus į juos, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, išsamiai neištyrė ir neįvertino byloje teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su prašomo atidalinti turto sudėtimi ir verte, bei remdamasis prielaidomis nusprendė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta atskirų bendraturčiams priklausančių pastatų rinkos vertė nesutampa su faktine pastatų verte, kad naujai pastatytas (statomas) priestatas yra tik atsakovo nuosavybė ir jam priteisiamo statinio priklausinys (antraeilis daiktas) ir kad piniginės kompensacijos už didesnės vertės turto dalies priteisimą kitam bendraturčiui priteisti nėra pagrindo.

12Dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėties

13

  1. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad šalims E. P. ir Ž. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį arkinio sandėlio (unikalus Nr. ( - )), buitinių patalpų pastato (unikalus Nr. ( - )), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo) (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ) (1 t., 10 – 12 b. l.). Šis nekilnojamasis turtas tarp bendraturčių nėra atidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta, o žemės sklypas, ant kurio stovi šie pastatai, priklauso valstybei ir iš jos nuomojamas pagal nuomos sutartį.
  2. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad prie jau esančių 21 nutarties punkte nurodytų pastatų yra statomas (ar pastatytas) priestatas prie arkinio sandėlio, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip atskiras daiktas (nekilnojamojo turto objektas) (1 t., b. l. 10-12). Iš skundžiamo sprendimo turinio sektų, kad teismas vertino, jog minėtas priestatas yra tik arkinio sandėlio priklausinys (antraeilis daiktas) bei kad jis yra statomas (ar pastatytas) tik atsakovo lėšomis ir priklauso tik jam. Tačiau sprendime nėra nurodyta kokių faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių pagrindu yra padarytos minėtos išvados. Jos prieštarauja skundžiamame sprendime išdėstytoms aplinkybėms apie tai, jog aptariamas priestatas yra statytas turint bendraturčio (ieškovo) sutikimą bei kad jis teisiškai neįregistruotas, nes tai reiškia, jog nėra nustatyta, ar tai arkinio sandėlio, ar kito pastato priklausinys, ar savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (1 t., 85 b. l.). Nors 2009 metų techniniame projekte nurodyta, kad techninis projektas išduodamas priestato prie arkinio grūdų sandėlio statybai, tačiau iš pateiktos techninės dokumentacijos matyti ir tai, kad statybos rūšis – naujo statinio statyba, kad priestato pamatai projektuojami ir naujai, ir projektuojami ant esamų buitinių patalpų pamatų (tikėtina, kad tai gali būti buitinių patalpų pastato pamatai, kurie teismo sprendimu paskirti ieškovui), kad statybos darbai nurodomi atlikti ir jau esamoje, galimai ieškovui priteisto buitinių patalpų pastato, palėpėje (1 t., b. l. 61-64, 75-114).
  3. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnyje numatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, atskleidžiančių šalių santykius, susijusius su aiškiai išreikšta jų valia dėl statomo (pastatyto) priestato priskirtinumo konkrečiam bendraturčiui ir jo nuosavybės teisės į reikalingas naujai inventorizuoti ar sukurti patalpas. Kadangi bendraturčiai su bendrąja daline nuosavybe susijusius klausimus sprendžia kartu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), teismas turėjo nustatyti, ar ieškovo sutikimo statybai turinys atskleidžia jo valią atsisakyti bendrosios dalinės nuosavybės teisių į statoma priestatą ir ar jį galima laikyti nuosavybės teisių perleidimo sandoriu. To nepadarius, teisėjų kolegija neturi pagrįsto pagrindo pripažinti, kad yra pagrįsta ir teisėta teismo išvada, jog naujai statomas priestatas yra arkinio sandėlio, kuris priteistas tik atsakovui, antraeiliu daiktu, kurį ištiks pagrindinio daikto likimas.
  5. Ieškovas E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad naujai pastatytas (statomas) priestatas yra neteisėta statyba, dėl kurios teisinio registravimo jam kils neigiamų pasekmių. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Statybos (rekonstrukcijos) darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams tikrina ir vertina kompetentingos valstybės institucijos. Pagal bylos duomenis, jos aptartos priestato statybos neteisėta nėra pripažinusios. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priestato statybai yra parengtas techninis projektas, dar 2009 metais gautas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, patvirtintas Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vedėjo, išduotos specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (1 t., 62 – 64, 74 – 75, 77, 78, 79, 84, 86 – 111 b. l.). Be to, iš 2008 m. lapkričio 27 d. notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo matyti, kad atsakovas statybos darbus vykdė turėdamas ieškovo sutikimą tvarkyti projektinę dokumentaciją (technines sąlygas), leidžiančią atlikti statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus, gauti ir pateikti visus šiems tikslams reikalingus dokumentus, leidimus, pažymas ir kt. (1 t., b. l. 85). Ieškovas jokių kitų susitarimų su atsakovu dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) į bylą nepateikė, taip pat byloje nėra nustatyta, jog minėtas sutikimas yra pripažintas negaliojančiu ar panaikintas (CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokiems duomenims, be papildomo įrodymų tyrimo ir išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, negalima spręsti, kad priestato statyba neteisėta, o taip pat iš teismo sprendimo motyvų taip ir liko neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu aptariamas statinys yra tik ieškovo nuosavybė, o ne bendroji dalinė abiejų bendraturčių nuosavybė pagal CK 4.77 straipsnio nuostatas.
  6. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai, taip pat nebaigti statyti statiniai, kurių statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar jį rekonstruoti. Statinio plotas, kaip ir kiti geometriniai statinio parametrai, nustatomi kadastriniais matavimais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad statinys nebaigtas statyti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas jo bendrasis plotas negali būti kliūtis bendraturčiams atidalyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal bylos duomenis, naujai statomo pastato kadastriniai matavimai, kuriais, be kitų kadastro duomenų, būtų nustatytas atskirų pastatą sudarančių patalpų plotas ir bendrasis pastato plotas, neatlikti. Šalių siūlomuose atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto variantuose (projektuose) tokiais duomenimis nesiremiama, nors, siekiant galutinai išspręsti šalių ginčą, tai būtina.
  7. Kadangi byloje nėra ginčo, kad priestatas yra pastatytas (statomas), bet nenustatyta, ar jis yra vieno ar abiejų bendraturčių nuosavybė, koks jo baigtumas ir vertė, ar jis yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį, ar jis bus vieno iš esančių pastatų priklausinys, tai, nesant minėto neįregistruoto statinio specialių žinių turinčių asmens atliktų matavimų (inventorizavimo) ir įvertinimo, šio ginčo tarp bendraturčių negalima išspręsti iš esmės, nes neįmanoma lygiomis dalimis padalinti (atidalinti) bendraturčių valdomos dalinės nuosavybės. Šiuo aspektu ieškovas teisingai nurodo, kad ginčas nebuvo išspręstas galutinai ir taip, kad dėl jo ateityje nekiltų bendraturčių ginčų.

14Dėl atidalijimo būdo

15

  1. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į jų interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. Š. yra įmonės UAB „Areisa“ direktorius (1 t., 133 – 134 b. l.), kad UAB „Areisa“ naudojasi ir valdo pastatą – arkinį sandėlį (unikalus Nr. ( - )) įmonės reikmėms (1 t., 116 b. l.), kad ji jį prižiūri, remontuoja nuo pat nuosavybės įgijimo, o ieškovas faktiškai naudojo ir valdė buitinių patalpų pastatą (unikalus Nr. ( - )), šiuo metu naudotis buitinių patalpų pastatu nei viena iš šalių nesiekia, o kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )) šalys yra išnuomavę (1 t., b. l. 11). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas šalių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, padarė teisingą išvadą, kad turtas dalus, kad jį galima atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl tarp šalių dalintinas natūra.

16Dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės

  1. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis Nekilnojamojo turto registro, kitų viešų registrų duomenimis, individualaus turto vertinimo ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-12/2008; Nr. 3K-3-92/2008, Nr. 3K-3-285/2009).
  2. Įrodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančių klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.).
  3. Kaip jau minėta, 2011 m. sausio 1 d. arkinio sandėlio vidutinė rinkos vertė buvo 20 911 Eur, buitinių patalpų pastato – 121 640 Eur, o kitų inžinerinių pastatų – 18 043 Eur (1 t., 10 – 12 b. l.). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas tik į tai, jog abi šalys siekia, kad joms natūra būtų priteistas būtent arkinis sandėlis, darė prielaidą, tikroji reali šio sandėlio rinkos vertė nesutampa su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta verte. Kita vertus, byloje esantys įrodymai: šalių paaiškinimai, duomenys apie tai, kad arkinis sandėlis buvo atnaujintas, remontuotas, įrengtas kaip grūdų džiovykla, kad atsakovas yra į jį investavęs pinigines lėšas (1 t., 62 – 64, 74 – 78, 79, 85, 86 – 114, 129 b. l.), - leidžia pagrįstai manyti, kad šio nekilnojamojo turto vertė išties gali būti kitokia (didesnė), nei Nekilnojamojo turto registro išraše 2011 m. sausio 1 d. nustatyta vidutinė turto rinkos vertė. Tokią išvadą papildomai leidžia daryti ir kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateikta preliminari išvada dėl turto vertės ir turto vertės nustatymo pažyma, kuriose nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2009 m. birželio 25 d. arkinio sandėlio rinkos vertė buvo ženkliai didesnė (nuo 66 612 Eur iki 53 290 Eur), o buitinių patalpų pastato vertė buvo ženkliai mažesnė (nuo 20 273 Eur iki 23 169 Eur) (2 t. 8 – 12 b. l.). Šalių paaiškinimai pirmosios instancijos teisme dėl turto vertės iš esmės buvo skirtingi, kadangi nė viena iš šalių nenurodė sutinkanti su registre nurodyta kiekvieno atskiro pastato rinkos verte, o atsakovas nepagrindė, iš ko susideda prašoma priteisti kompensacija.
  4. Atskirų bendrąja nuosavybės teise valdomų objektų vertė priklauso nuo galimybės atskirai juose plėtoti atitinkamą verslą, taip pat nuo verslo pobūdžio, jo pelningumo. Be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar, atidalijus nekilnojamojo turto objektus ir vienam bendraturčiui priteisus arkinį sandėlį, kuriame plėtojamas verslas, o kitam – buitinių patalpų pastatą, naudotą nuomai, atidalijimas yra proporcingas, ar jis atitinka bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nepažeidžia bendraturčio (savininko) teisių ir interesų. Dėl to tik individualaus turto vertinimo būdu nustačius visų dalintinų nekilnojamojo turto objektų individualias vertes, atsižvelgiant į jų tiesioginę paskirtį ir galimybę panaudoti verslui, teismas gali spręsti dėl taikytino bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo ir teisingos kompensacijos priteisimo.
  5. Šioje byloje, nors duomenys apie turto vertę nesutapo tarpusavyje ir su kitais įrodymais, jie pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirti ir kartu su kitais įrodymais įvertinti pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-185 straipsniai), dėl to tikroji minėto turto rinkos vertė byloje liko tinkamai nenustatyta, o naujai statomo priestato vertė iš viso nebuvo nustatinėjama. Nesant pakankamai objektyvių ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų duomenų, patvirtinančių tikrąsias šio turto rinkos vertes, teismo išvada nesivadovauti byloje esančiais ir nenuginčytais oficialiais dokumentais yra padaryta vadovaujantis prielaidomis. Nenustačius tikrosios bendraturčių valdomo turto vertės, negalima nustatyti kokios vertės turtas kiekvienam bendraturčiui turi būti paskirtas proporcingai jo turimai nuosavybės teisės daliai ir negali būti užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo principas.
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 30-34 punktuose išdėstytą teismų praktiką bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė vienos iš esminių aplinkybių sprendžiant turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą - prašomo atidalinti turto rinkos vertės. Todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

17Dėl kompensacijos nepriteisimo

18

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atidalijamo daikto bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų bendraturčių kompensacijos tais atvejais, kai jam atitenkanti atidalijamo daikto dalis nesutampa su jo turimomis to daikto nuosavybės teisių idealiosiomis dalimis. Dėl to, nustačius atidalijamo daikto bendraturčiams tenkančias nelygiavertes turimoms bendrosios dalinės nuosavybės teisėms daikto dalis, teismo turi būti sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo mažesnę atidalijamo daikto dalį natūra gavusiam bendraturčiui. Priešingu atveju kompensacijos nepriteisimas reikštų didesnę, nei priklausytų pagal turimas idealiąsias dalis, atidalijamo daikto dalį gavusio natūra bendraturčio nepagrįstą praturtėjimą kito bendraturčio nuosavybės teisių į to daikto dalį sąskaita. Taigi teisingas kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinant bendraturčio gautosios atidalyto daikto dalies ir idealiosios dalies rinkos verčių skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-322/2012; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į virš išdėstytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė vienos iš esminių aplinkybių sprendžiant turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą - prašomo atidalinti turto realios rinkos vertės. Nenustatęs šios aplinkybės, teismas priėmė neteisėtą ir objektyviais duomenimis nepagrįstą sprendimą nepriteisti kompensacijos nei turtu, nei pinigais tam bendraturčiui, kuriam galimai buvo paskirta ir priteista mažesnės vertės bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis.

19Dėl įrodinėjimo pareigos, šalių reikalavimų ir įrodymų vertinimo

20

  1. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
  2. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepareiškė reikalavimų, susijusių su minėto naujai statomo priestato nuosavybės, baigtumo, padalijimo, nors dėl to turėjo pasisakyti, jei siekia visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus galutinio ginčo išnagrinėjimo ir sąžiningai naudojasi savo teisėmis. Vis dėlto teismas turi įvykdyti savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), todėl, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, turėjo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 3-5 punktai, 226 straipsnis).
  3. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką bei teisinį įrodymų vertinimo reguliavimą, sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, įvertino ne visus įrodymus, neatsižvelgė į jų visetą ir dėl to galėjo padaryti neteisingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir jų įrodytinumo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

21Dėl procesinės bylos baigties

22

  1. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių nuosavybės dalių, nuo įstatyme ir teismų praktikoje teikiamo prioriteto turto atidalijimui natūra ir kad šalims priklausantis turtas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, tačiau nenustatė šiai bylai tinkamai išspręsti esminių faktinių aplinkybių, netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas (CK 4.80 straipsnis) ir kasacinio teismo suformuluotos jų taikymo taisykles, pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei ekspertizės skyrimas (CPK 176, 185, 212 straipsniai), rėmėsi prielaidomis, neatskleidęs bylos esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį teismo sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti nustatytų trūkumų (siūlyti patikslinti ieškinio reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šalims priklausančio nekilnojamojo turto sudėtimi, rinkos verte, šiuos įrodymus vertinti, nustatyti kompensacijos dydį), nes tai faktiškai reikštų bylos išnagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais ir tai neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.

23Dėl žodinio proceso

24

  1. Apeliantas E. P. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla nėra tinkamai ištirta. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šalių procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25Dėl žyminio mokesčio

26

  1. Atsakovas skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nepagrįstai įpareigojo jį už apeliacinį skundą sumokėti 259 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 25). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra neturtinio pobūdžio ginčas, kadangi tokiu reikalavimu neprašoma priteisti ko nors daugiau, nei priklauso bendraturčiui. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju buvo konstatuotos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje (1 t., 9 b. l.). Kadangi už apeliacinius mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju už ieškinį buvo nustatytas 41 Eur žyminis mokestis (1 t., 34 b. l.), tai sudaro pagrindą atsakovui grąžinti be pagrindo sumokėtą 259 Eur žyminį mokestį (2 t., 34 b. l.).

27Dėl naujų įrodymų priėmimo

28

  1. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas E. P. pateikė naujus įrodymus – preliminarią išvadą dėl turto vertės ir turto vertės nustatymo pažymą, kuriais yra grindžiami apeliacinio skundo argumentai (2 t., b. l. 8-12). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos esme, jie buvo išsiųsti kitai šaliai (2 t., b. l. 42) ir ji dėl jų galėjo pasisakyti, dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

30Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31Atsakovui Ž. Š., a. k. ( - ) iš valstybės biudžeto grąžinti 259 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 57.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas E. P.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5.
    1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas... 6. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 7.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo... 8.
      2. Kartu ieškovas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas... 9. Teismas... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11.
        1. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies,... 12. Dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto... 13.
          1. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta ir... 14. Dėl atidalijimo būdo... 15.
            1. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą... 16. Dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto... 17. Dėl kompensacijos nepriteisimo... 18.
              1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 19. Dėl įrodinėjimo pareigos, šalių reikalavimų ir įrodymų vertinimo... 20.
                1. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui... 21. Dėl procesinės bylos baigties... 22.
                  1. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 23. Dėl žodinio proceso... 24.
                    1. Apeliantas E. P. prašo apeliacinį skundą... 25. Dėl žyminio mokesčio... 26.
                      1. Atsakovas skunde teisingai nurodo, kad pirmosios... 27. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 28.
                        1. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas E. P.... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 30. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. rugpjūčio 2 d.... 31. Atsakovui Ž. Š., a. k. ( - ) iš valstybės biudžeto grąžinti 259 Eur...