Byla 2A-53-480/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo R. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovams S. S., A. Ž. ir jų atstovei advokatei Astai Skujytei, atsakovei R. G. ir jos atstovei advokatei Giedrei Cimbolienei, trečiajam asmeniui R. P.,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. (jos materialinių ir procesinių teisių perėmėjos R. G.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-308/2016 pagal ieškovų S. S. ir A. Ž. ieškinį atsakovei M. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bei atsakovės M. P. priešieškinį ieškovams S. S. ir A. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo R. P..

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6

  1. Ieškovai S. S. ir A. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), bei pastatu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), (su priklausiniais) esančiais ( - ), tvarką: paskirti ieškovams S. S. ir A. Ž. bendrai naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 1-7, 1-8, 1-3; veranda ir koridoriumi, plane pažymėtais indeksais: veranda - 1-4, koridorius – 1-5 (bendras naudojimosi plotas – 55.64 kv. m); paskirti atsakovei M. P. naudotis tambūru, plane pažymėtu indeksu 1-1, virtuve, plane pažymėta indeksu 1-2, ir sandėliu, plane pažymėtu indeksu 1-9 (bendras naudojimosi plotas – 31.26 kv. m); paskirti M. P. naudotis šiais ūkiniais pastatais: ūkinis pastatas plane 4l1m, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas plane 5l1m, unikalus Nr. ( - ); bendrai su ieškovais naudotis kiemo statiniu – lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), ir gręžiniu, unikalus numeris nesuteiktas; paskirti ieškovams S. S. ir A. Ž. naudotis bendrai šiais ūkiniais pastatais: ūkinis pastatas plane 6l1m, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas plane 7l1m, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas plane 8l1m, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas plane 9l1m, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas plane 10l1m, unikalus Nr. ( - ); ūkinis pastatas plane 12l1m (p), unikalus Nr. ( - ); paskirti ieškovams S. S. ir A. Ž. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A, kuri apibrėžta plane taškais (13, 12, 37, 46, 45, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 24, 17, 16, 15, 14, 13); dalimi A1, kuri apibrėžta plane taškais (1, 2, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 27, 26, 25, 23, 22, 21, 20, 19, 1); paskirti atsakovei M. P. naudotis žemės sklypo dalimi B, kuri apibrėžta plane taškais (37, 11, 36, 35, 3, 2, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 25, 23, 24, 44, 43, 42, 41, 40, 39, 38, 45, 46, 37); paskirti bendrai ieškovams ir atsakovei naudotis takeliu ir lauko tualetu, plane apibrėžtu taškais 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 24 ir šuliniu, plane apibrėžtu taškais 25, 26, 27, 29, 28, 25; 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką: paskirti ieškovams S. S. ir A. Ž. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A, kuri apibrėžta plane taškais 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 23, 22, 21, 20, 4, 5; paskirti atsakovei M. P. naudotis žemės sklypo dalimi B, kuri apibrėžta plane taškais 4, 20, 21, 22, 23, 11, 12, 19, 18, 3, 4. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė paveldėjimo pagrindu yra tapę bendrosios dalinės nuosavybės turėtojais - žemės sklypo su statiniais (gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais), esančiais ( - ). Tarp bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų susiklostė itin konfliktiški santykiai, ieškovai ir atsakovė nesutaria dėl naudojimosi paveldėtu turtu - gyvenamuoju namu su priklausiniais, nes atsakovė šiuo metu viena užėmusi visą gyvenamąjį namą ir neįsileidžia ieškovų. Dėl ieškovų negalėjimo patekti į gyvenamąjį namą kyla nesutarimai, ieškovams taip pat norisi vasarą pabūti tėviškėje, gyvenamasis namas jiems turi asmeninės vertės. Atsakovė, neturėdama bendraturčių (ieškovų) sutikimo, jau yra atlikusi gyvenamajame name pakeitimus, remonto darbus, todėl tambūras, virtuvė, sandėlis realiai pertvarkyti į gyvenamosios paskirties patalpas.
  2. Atsakovė M. P. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė: 1) atidalinti jai iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo Nr. 2 bendro 5,9724 ha ploto, adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir valdomo žemės sklypo Nr. 1 bendro 3,5429 ha ploto, adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), natūra sekančiai: -15 910 kv. m ploto žemės sklypą pagal siūlomą žemės sklypo projektą Nr.2 pažymėta A; -789/35429 dalis žemės sklypo, kurio plotas yra 35 429 kv. m siūlomu projektu Nr. 1 pažymėta A.(789 kv. m); 2) pripažinti M. P. asmeninės nuosavybės teisę į atidalintus sklypus (789 kv. m): - 15 910 kv. m ploto žemės sklypą pagal siūlomą žemės sklypo projektą Nr.2 pažymėta A; -789/35429 dalis žemės sklypo, kurio plotas yra 35 429 kv. m siūlomu projektu Nr. 1 pažymėta A; 3) atidalinti M. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo statinio - gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Nr.1, natūra sekančiai: -patalpą, plane pažymėtą 1-1; -patalpą, plane pažymėtą 1-3 bei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į atidalintas patalpas gyvenamajame name; 4) pripažinti, kad 27/35429 dalis žemės sklypo, kurio plotas yra 35 429 kv. m, siūlomu projektu Nr. 1 pažymėta D, E lieka atsakovės ir ieškovų bendroje nuosavybėje; 5) atidalinti M. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomų statinių žemės sklype Nr.1., ( - ), natūra sekančiai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 8J1m; ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 9J1ml; ūkinis pastatas unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 10J1m; ūkinis pastatas unikalus Nr. ( - ) plane pažymėtas 12JimP; 6) pripažinti M. P. asmeninės nuosavybės teises į atidalintus statinius: ūkinis pastatas unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 8J1m; ūkinis pastatas unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 9J1ml; ūkinis pastatas unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 10J1m; ūkinis pastatas unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 12JimP. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. ieškovė, turėdama bendraturčių pritarimą, ketindama suderinti ir sudaryti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių atidalinimą, pavedė K. P. firmos „Gmatas“ atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, sudaryti bylas bei atlikti šių bylų teisinę registraciją. Atsakovė nuolat gyvena name ir vykdo žemės ūkio darbus. Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės sumažins konfliktų tikimybę tarp bendraturčių, sumažės bendraturčių skaičius ir bendrosios nuosavybės apimtis.
  3. Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo Nr. 2, unikalus Nr. ( - ), ir valdomo žemės sklypo Nr. 1, unikalus Nr. ( - ), natūra sekančiai: 29 830 kv. m ploto žemės sklypą (29 830/59 724 dalių) pagal siūlomą žemės sklypo projektą Nr.2 pažymėta B; 17 695 kv. m ploto žemės sklype (17 695/35 429 dalių) pagal siūlomą žemės sklypo projektą Nr. 1, pažymėta F; pripažinti trečiajam asmeniui atidalintus sklypus asmeninės nuosavybės teises. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsiliepimu siekia jam priklausančių žemės sklypų dalių atidalijimo nuo kitų bendraturčių, asmeninės nuosavybės nustatymo šiems žemės sklypams, atskirto daikto kaip atskiro turto nuo ieškovų ir atsakovo, susiformavimą. Jis sutinka su A. Ž. ir S. S. patikslintu ieškiniu pateiktu preliminariu sklypų planu nurodyta naudojimosi tvarka, pagal UAB „Geolimbas“ sudarytus planus. Patikslinant jam priklausančių sklypų ribas pagal pridedamus K. P. firmos „Gmatas“ paruoštus sklypų Nr.1 ir Nr.2 planus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; nustatė ieškovų S. S., A. Ž. ir atsakovės M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) bei pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), (su priklausiniais - ūkiniais statiniais) esančiais ( - ), tvarką: paskyrė ieškovams S. S. ir A. Ž. bendrai naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksu 1-7, plotas - 22,94 m2, indeksu 1-8, plotas – 13,61 m2, kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-3, plotas - 11,47 m2; veranda ir koridoriumi, plane pažymėtais indeksais: veranda - 1-4, plotas – 4,02 m2, koridorius – 1-5, plotas – 3,60 m2; (bendras naudojimosi plotas – 55.64 kv. m); paskyrė atsakovei M. P. naudotis tambūru, plane pažymėtu indeksu 1-1, plotas – 3,27 m2; virtuve, plane pažymėta indeksu 1-2, plotas – 17,54 m2; sandėliu, plane pažymėtu indeksu 1-9, plotas 10,45 m2; patalpa plane pažymėta 1-6, plotas 1,31 m2 (bendras naudojimosi plotas – 32,57 kv. m); paskyrė M. P. naudotis šiais ūkiniais pastatais: ūkinis pastatas, plane pažymėtas 4l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 21 m2; ūkinis pastatas, plane pažymėtas 5l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 60 m2; bendrai su ieškovais naudotis kiemo statiniu – lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), ir gręžiniu, unikalus numeris nesuteiktas; paskyrė ieškovams S. S. ir A. Ž. naudotis bendrai šiais ūkiniais pastatais: ūkinis pastatas, plane pažymėtas 6l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 16 m2; ūkinis pastatas, plane pažymėtas 7l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 25 m2; ūkinis pastatas, plane pažymėtas 8l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 14 m2; ūkinis pastatas, plane pažymėtas 9l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 21 m2; ūkinis pastatas, plane pažymėtas 10l1m, unikalus Nr. ( - ), plotas 38 m2; ūkinis pastatas, plane pažymėtas 12l1m (p), unikalus Nr. ( - ), plotas 35 m2; paskyrė ieškovams S. S. ir A. Ž. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A, kuri apibrėžta 2015-09-04 UAB „Geolimbas“ 2015-09-04 parengtame plane taškais (13, 12, 37, 46, 45, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 24, 17, 16, 15, 14, 13); dalimi A1, kuri apibrėžta plane taškais (1, 2, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 27, 26, 25, 23, 22, 21, 20, 19, 1); paskyrė atsakovei M. P. naudotis žemės sklypo dalimi B, kuri apibrėžta 2015-09-04 UAB „Geolimbas“ 2015-09-04 parengtame plane taškais (37, 11, 36, 35, 3, 2, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 25, 23, 24, 44, 43, 42, 41, 40, 39, 38, 45, 46, 37); paskyrė bendrai ieškovams ir atsakovei naudotis takeliu ir lauko tualetu, 2015-09-04 UAB „Geolimbas“ parengtame plane apibrėžtu taškais 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 24 ir šuliniu, plane apibrėžtu taškais 25, 26, 27, 29, 28, 25; 2) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ): paskyrė ieškovams S. S. ir A. Ž. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A, kuri apibrėžta 2015-09-04 UAB „Geolimbas“ 2015-09-04 parengtame plane taškais 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 23, 22, 21, 20, 4, 5; paskyrė atsakovei M. P. naudotis žemės sklypo dalimi B, kuri apibrėžta 2015-09-04 UAB „Geolimbas“ 2015-09-04 parengtame plane taškais 4, 20, 21, 22, 23, 11, 12, 19, 18, 3, 4.
  2. Teismas nustatė, kad 2001-05-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovai ir atsakovė po tėvo J. Ž. mirties paveldėjo 464/972 dalis žemės sklype, kurio plotas 9,27 ha, su jame esančiais gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kitos paskirties statiniu (lauko tualetu). Šalys 2001-05-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra paveldėjusios 17734 dalis 3,5429 ha žemės sklype ( - ), kuriame yra gyvenamasis namas 86,41 kv. m bendro ploto, 68,67 kv. m naudingo ploto, 8 ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, kur S. S. priklauso 5924/35429 dalių, A. Ž. 5886/35429 dalių ir M. P. 5924/35429 dalių į žemės sklypą, bei kiekvienam po 1/3 dalį į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, bei 2008-08-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 17695/35429 dalių priklauso trečiajam asmeniui R. P. (dėl trečiajam asmeniui tenkančio žemės sklypo dalies ginčo nėra). Gyvenamasis namas susideda iš 4 kambarių, koridoriaus, verandos, tambūro (priemenės) ir sandėlio.
  3. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą 2015-09-06 UAB „Geolimbas“ sudarytą žemės sklypo, esančio ( - ), planą ieškovams bendram naudojimui yra siūloma paskirti 11299 kv. m ploto sklypo dalį, atsakovei 5913 kv. m ploto sklypo dalį, bei atskirtas 17695 kv. m ploto R. P. žemės sklypas. Pagal 2015-09-06 UAB „Geolimbas“ sudarytą žemės sklypo, esančio ( - ), planą ieškovams S. S. ir A. Ž. bendram naudojimui yra siūloma paskirti 19908 kv. m ploto sklypo dalį, atsakovei M. P. 9986 kv. m ploto sklypo dalį, bei atskirtas 29830 kv. m ploto R. P. žemės sklypas. Tiek ieškovams, tiek atsakovei naudotis tektų apytikriai vienodos vertės žemė, priskirtos žemės sklypo dalys būtų nepertauktos, į jiems paskirtas žemės sklypo dalis galėtų patekti neinant per gretimus sklypus, abi pusės turėtų priėjimus per jiems priskirtas naudojimui žemės sklypo dalis prie jiems priskirtų naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais dalių.
  4. Atsakovė su patikslintu priešieškiniu pateikė 2015-08-26 K. P. firmos „Gmatas“ parengtus projektus atidalinti žemės sklypą ( - ) (planas Nr.1) ir atidalinti žemės sklypą ( - ) (planas Nr. 2). Atsakovė prašo pagal planą Nr.1 atidalinti jai 789/35429 pažymėtą A (789 kv. m), kur jai ši prašoma atidalinti žemės sklypo dalis tektų pagrinde namų kiemo, esančio prie gyvenamojo namo ir dalies ūkinių pastatų. Atsakovė prašo pagal planą Nr. 2 atidalinti jai 15910 kv. m (1,5910 ha ), kur jai ši prašoma atidalinti žemės sklypo dalis A tektų nuo kaimo gatvės, o ieškovams siūloma C ir D dalis tektų į sklypo pakraštį link melioracijos griovio, bei ieškovai į šią jiems priskirtiną žemės sklypo dalį galėtų patekti tik per atsakovės ar trečiojo asmens R. P. žemės sklypo dalis arba per neįvardinto gretimo žemės sklypo savininko žemę (pažymėto taškais 18, 7, 8).
  5. Teismas nurodė, kad šalys – ieškovai ir atsakovė yra artimi giminaičiai (seserys ir brolis), bei turtas jiems atiteko paveldėjimo keliu pagal idealiąsias dalis po 1/3 dalį likusio tėvo palikimo. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus. Vadovaujantis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, numatytais CK 4.75 str., atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad šiam konkrečiam ginče turėtų būti taikomas tik turto atidalinimas ir turėtų būti sukurti atskiri turto objektai - asmeninės nuosavybės objektai, bei patenkinus ieškinį nebūtų galimybės naudotis turto dalimis pagal nustatytą jų naudojimosi tvarką. Iš surinktų įrodymų matyti, kad ginčo objektai – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei abu žemės sklypai sudaro vientisą ūkinį junginį (kaimo sodybą su gretimai esančiais žemės sklypais). Iš ieškovų pateiktų argumentų matyti, kad šalims nėra būtinumo atidalinti šiuos objektus ir juos naudoti kaip atskirus, o nustačius naudojimosi tvarką kiekviena šalis žinotų kuria dalimi naudojasi. Tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinių pastatų eksploatavimas, priežiūra ar remontas faktiškai galimas būtų įgyvendinti tik ieškovų ir atsakovės bendrais veiksmais. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktas atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principo, būtų pažeidžiami ieškovų turtiniai interesai, todėl priešieškinio reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė.
  6. Teismas nurodė, kad ieškovų pateiktas gyvenamojo namo patalpų naudojimosi variantas atitiktų šalių turimas nuosavybės dalis. Šalims tektų santykinai izoliuotos patalpos, abi pusės turėtų po atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą. Kadangi atsakovė ginčo name gyvena nuolat, tikslinga jai paskirti ieškovų siūlomas patalpas: plane pažymėtas 1-1 (įėjimo tambūras), 1-9 (sandėlis), kur yra atžymėjimas apie ten stovinčią dujinę viryklę, 1-2 (gyvenamasis kambarys), su kartu prie šio kambario esančia virtuvine krosnimi. Patalpa 1-6 yra už virtuvinės krosnies ir galima numanyti, kad tai buvo patalpa malkoms laikyti, bei tokiu būdu ši patalpa būtų patalpos, pažymėtos 1-2 priklausiniu, dėl to ši patalpa priskirtina naudotis atsakovei kartu su patalpa 1-2. Patalpų, pažymėtų 1-9, priskyrimas ieškovams galėtų kelti naujus ginčus ar konfliktus tarp šalių, kadangi ieškovai būtų priversti patekti į šias patalpas per atsakovės patalpą, pažymėtą 1-1. Teismas nurodė, kad paskyrus patalpas pagal atsakovės siūlomą variantą, atsakovei tektų naudotis ženkliai didesne patalpų dalimi, nei jai priklauso pagal paveldėjimą. Atsakovė patalpų, pažymėtų 1-3, priskyrimo būtinumą jai motyvavo ir dėl prieigos prie elektros skaitiklio, tačiau elektros skaitiklio buvimas šiame kambaryje negali būti laikomas faktoriumi, kuris lemtų šios patalpos priskyrimą atsakovei. Šiuo metu pagal normatyviniais aktais nustatytą tvarką kaimuose yra vykdoma elektros apskaitos skaitiklių iškėlimas už namų valdos ribų ir šalys turi teisę kreiptis į elektros energiją tiekiančią organizaciją dėl elektros įvado su skaitikliu perkėlimo į viešo naudojimo vietą. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovų pateiktą naudojimosi ūkiniais statiniais planą būtų užtikrinta kiekvienos iš šalies teisė naudotis šiais ūkiniais statiniais. Teismas laikė, kad ieškovų siūlomas variantas yra tinkamas, kadangi jie siekia naudotis tais ūkiniais statiniais, kurie patektų į jiems priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, o atsakovei tektų naudotis ūkiniais statiniais esančiais jai priskirtoje žemės sklypo dalyje.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė M. P. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti visą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 33-44). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai nustatė atidalijimo ir naudojimosi tvarkos santykį, nepasisakė ir neišsprendė trečiojo asmens reikalavimų, nors trečiasis asmuo pareiškė teismui savo atsiliepime reikalavimą dėl jam priklausančio žemės sklypo dalies atidalijimo nuo kitų bendrasavininkų, pateikė teismui atidalijimo planą su taškais. Savo poziciją trečiasis asmuo teismui išdėstė aiškiai, prieštaravo ieškovų planui, kur buvo nukrypsta nuo šalių susitarimo laikytis žemės sklypų taisyklingos, tiesios formos. Šiam reikalavimui pritarė ir su juo sutiko ieškovai ir atsakovė. Išspręsdamas bylą teismas privalėjo pasisakyti dėl trečiojo asmens pozicijos ir jo reikalavimą tenkinti arba atmesti.
    2. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos teikti pirmenybę atidalijimui prieš naudojimosi daiktu tvarkos nustatymą, suteikė pirmenybę būtent naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui, taip pat sprendimu užprogramavo ir padidino konfliktų galimybę tarp bendraturčių ateityje ir tuo pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neatskleidė bylos esmės. Priešingai, negu konstatavo teismas, abiejų žemės sklypų, gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų kompleksas nėra vientisas. Žemės sklypai yra vienas nuo kito atskirti keliu ir suformuoti atskirai, kiekvienam žemės sklypui yra suteiktas atskiras adresas, unikalus numeris ir yra skirtingo ploto. Atidalijimu siekiama ne tik apeliantei, bet ir ieškovams užtikrinti bei palengvinti, supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir ateityje siekiama išvengti ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
    3. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovams ir apeliantei atitenkantį namo plotą, neteisingai įvertino patalpų paskirtį, ir, priskirdamas apeliantei išskirtinai technines patalpas, iš esmės atėmė iš apeliantės galimybę gyventi paveldėtame name, suteikdamas ieškovams išskirtines sąlygas valdyti, disponuoti bei apeliantės sąskaitą sutvarkytomis patalpomis. Apeliantė siekė, kad gyvenamųjų patalpų atidalijimas būtu atliktas pagal sutartą ir nusistovėjusi naudojimąsi tvarką – jai atitektų namo patalpos 1-1 (tambūras), 1-2 (virtuvė), 1-3 (kambarys), kuriose ji savo lėšomis atliko remontą. Kad toks susitarimas egzistavo teismui parodė liudytojas P. Ž., ieškovas A. Ž.. Teismas, priskirdamas atsakovei naudotis patalpomis: 1-1 (tambūras), 1-2 (virtuvė) ir 1-9 (sandėlis) ir papildomai priskirdamas apeliantei tariamą patalpą 1-6, neproporcionaliai blogina apeliantės padėtį.
    4. Apeliantės siūlomas patalpų pasiskirstymas atitinka visų šalių interesus nes užtikrina kiekvienam iš bendraturčių galimybė turėti atskirą gyvenamąjį kambarį, užtikrinta galimybė ieškovams turėti atskirą įėjimą į namą per 1-4 patalpą (tambūras), bei atliekant pertvarkymą - patalpa 1-9 gali būti pertvarkoma į ieškovų virtuvę, uždarant patekimą į 1-9 patalpą per 1-1 tambūrą. Toks atidalijimas užkirstų kelią šalims kontaktuoti tarpusavyje ir padarytų neįmanomais konfliktus ateityje.
    5. Teismas, skirdamas apeliantei tik technines namo patalpas, tuo pablogindamas jos padėtį, visiškai nesprendė klausimo dėl teisingo atlyginimo apeliantei dėl jos padėties pabloginimo, taip pat nesiekė nustatyti ir teisingo atlyginimo apimties - taigi konstatuotina, kad byloje teismas neišsprendė ir nenustatinėjo turto piniginės išraiškos, tačiau išsprendė ginčą tokiu būdu, kad ateityje šalims teks bylinėtis dėl galimo atlygio, o tai prieštarauja proceso ekonomiškumui ir koncentracijai.
    6. Teismas neanalizavo galimybės padalinti gyvenamąjį namą natūra, atmesdamas apeliantės reikalavimą dėl jo nepasisakė, tai reiškia, nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo nusistatęs tenkinti tik ieškinį dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo - tuo teismas pažeidė šalių lygybės prieš įstatymą bei teismo nešališkumo principus. Analizuojant apeliantės reikalavimą atidalinti minėto namo 1/3 nuo kitų bendraturčių dalių, yra akivaizdu, kad atidalijimas natūra yra galimas ir užtikrina visų proceso šalių interesus. Be to, pačiam daiktui padaroma minimaliausia žalą bei šalims užtikrinamas jų ankščiau pasiekto susitarimo dėl namo patalpų padalijimo, įvykdymas.
    7. Teismas, spręsdamas atidalijimo ar naudojimosi daiktu nustatymo tvarką, nėra saistomas pateiktais reikalavimais nes šioje byloje jie nėra vienodi. Teismas galėjo spręsti dėl namo patalpų atidalijimo bei, laikydamas, kad ūkinių pastatų atidalijimas neatitinka idealiųjų dalių, ginčą dėl šių ūkinių pastatų išspręsti nustatydamas ūkinių pasatų naudojimosi tvarką. Toks sprendimas atitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų, tačiau teismas nesvarstė galimybės priimti tokį sprendimą.
    8. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, ne tik neatsižvelgė į apeliantės, dirbančios žemės ūkyje, interesus, bet ir pasiekė ekonominės žemės sklypo naudmenos sumažėjimą, kadangi nustatytos siauros atraižos (kiekvieno bendraturčio žemės sklypo plotis keisis nuo 5,0 m iki 18 m) neleidžia siekti žemės naudojimosi efektyvumo.
    9. Teismas nustatė naudojimosi tvarką tariamu vandens gręžiniu, dėl kuriuo nei viename šalių procesiniame dokumente nepasisakyta. Teismui yra pateiktas įrodymas, kad ieškovams suteikiama teisė naudotis šuliniu bendrasavininko R. P. žemėje, tačiau toks vandens griežinys privalo turėti RC unikalų numerį, o byloje tokių duomenų nėra. Darytina išvada, kad teismas savo iniciatyva nustatė naudojimosi tvarką daiktui, kuriuo iš esmės nėra ir dėl kuriuo nėra pareikšti reikalavimai.
  2. Ieškovai S. S. ir A. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 48-53). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, todėl šalys yra praradusios galimybę taikiai susitarti dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos. Atsakovė nuolat gyvena ir viena siekia naudotis visu trijų įpėdinių paveldėtu turtu, faktiškai visais būdais siekia apriboti kitiems įpėdiniams jų teisę naudotis šiuo turtu. Ieškovų nuomone, svarbi aplinkybė, jog atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį netoli ginčo turto - ( - ), kurio plotas virš 20 ha. ( - ) kaime taip pat yra gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kurie nuosavybės teise priklauso M. P..
    2. Teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo. Ieškovai siekė, kad bendraturčiams atitektų atskiros patalpos (kambariai), kurių plotas būtų artimiausias jiems tenkančiai idealiai turto daliai, kad turtu būtų naudojamasi įeinant ir išeinant per atskirus įėjimus į namą, kad šalims tektų kuo mažiau kontaktuoti tarpusavyje. Ieškovai prašė paskirti atsakovei naudotis tambūru 1-1, virtuve 1-2 ir sandėliu 1-9. Atsakovė patalpoje 1-9 yra įsirengusi virtuvę, kuria ir įėjimu į gyvenamąjį namą 1-1 naudojasi. Šalių liko neaptarta patalpa 1-6, tačiau ji funkciniu ryšiu susijusi su patalpa 1-3, kuri paskirta naudotis A. Ž., todėl ir teisė ja naudotis turi atitekti A. Ž..
    3. Atsakovė ignoruoja faktinę aplinkybę, jog šalia gyvenamojo namo yra keletas ūkinių pastatų, kuriais naudotis ginčo šalys turi vienodas teises. Kadangi ūkiniai pastatai „išmėtyti“ sklype, yra gręžinys, lauko tualetas, nėra galimybės šalims izoliuotai naudotis sklypu, siekiant patekti į ūkinius pastatus, naudotis gręžiniu, lauko tualetą t. y., kurie taip pat susiję su pagrindiniu daiktu funkciniais ryšiais ir tarnauja kaip pagalbiniai daiktai. Ieškovai, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais, rėmėsi dalimis, kurios priklauso kaip paveldėjimo teise atitekusios idealiosios turto dalys, be to, siekė atskirti ūkinius pastatus taip, kad ginčo šalys kuo mažiau kontaktuotų tarpusavyje. Teismas priėmė šalims priimtiniausią sprendimą.
    4. Teismas pagrįstai papildomai pasisakė dėl naudojimosi gręžiniu. Trečiasis asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime, yra išdėstęs teisme savo poziciją ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atžvilgiu, jis neteikė apeliacinio skundo, todėl teismo sprendimas jį tenkina. Šalys teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jie neturi jokių pretenzijų į trečiojo asmens nuosavybės teise valdomas žemės sklypų dalis, bei tarp jų nėra jokių ginčų dėl naudojimosi gretimais žemės sklypais tvarkos su trečiuoju asmeniu. Gręžinys yra įrengtas atsakovės iniciatyva ir lėšomis, imperatyvaus reikalavimo registruoti gręžinį VĮ Registrų centre nėra. Atsakovė turi gręžinio įrengimo dokumentus.
    5. Teismas tinkamai išsprendė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais. Teismas pagrįstai įžvelgė atsakovės siūlomos naudojimosi žemės sklypais tvarkos ydingumą, kadangi ji neatkurtų socialinės tvarkos tarp šalių, o dar labiau sukurtų sudėtingus santykius, įpareigotų gretimų žemės sklypų savininkus dalyvauti ginčo šalims naudojantis nuosavybės teise priklausančiais sklypais, o tokios aplinkybės sąlygotų naują bylinėjimąsi.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų S. S., A. Ž. patikslintas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atmestas atsakovės M. P., kurios materialinių bei procesinių teisių perėmėja yra R. G., patikslintas priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
  4. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė nustatyti naudojimosi bendru turtu (gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, dviem žemės sklypais) tvarką, o atsakovė jai tenkančią šio turto dalį prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi šalys prašė taikyti skirtingus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus.
  5. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; kt.). Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką; atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
  6. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-/2012).
  7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad mišrus atidalijimo būdas galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iš bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Dėl to turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas.
  8. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
  9. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
  10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė daiktinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nesiaiškino galimybių rasti šalims tinkamiausią sprendimo būdą, bet esminę reikšmę suteikė aplinkybei, jog ieškovų siūloma naudojimosi tvarka (gyv. namo, o taip pat ir kito turto) yra artima jiems priklausančioms idealiosioms dalims, jie nesuinteresuoti gauti piniginės kompensacijos ir abi šalys turėtų atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą.
  11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodytas bendras gyvenamojo namo plotas, kuris sutampa su Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis, kuriuose nurodoma kadastrinių duomenų nustatymo data – 2000 m. spalio 27 d., ir kuriais remiantis teismas nustatė šalims pagal jų turimas nuosavybės dalis tenkantį plotą, nesutampa su gyvenamojo namo inventorizacinio brėžinio, parengto 1988 m. liepos 6 d., pagal kurį nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, duomenimis. Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovai, siūlydami nustatyti naudojimosi tvarką, tiek atsakovė siūlydama atidalyti jai tenkančią turto dalį, nepateikia objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti naudojimuisi paskirtą ar prašomą atidalinti turto vertę. Nors pagal bylos duomenis nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentui, jog jai paskirta naudotis patalpa – virtuvė (plane pažymėta 1-2) pablogina jos turtine padėtį, palyginus su ieškovams atitenkančiais kambariais (plane pažymėti 1-3, 1-7, 1-8), nes pagal minėtus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra įregistruoti 4 kambariai, kas leidžia daryti išvadą apie visų šių 4 patalpų tapatumą, tačiau atsižvelgiant į namo inventorizaciniame brėžinyje pavaizduotas išorines sienas, patalpų aukštį yra akivaizdu, kad patalpos 1- 1, 1 – 9, nėra lygiaverčios patalpoms 1-3, 1-7, 1-8, ir tai iš dalies patvirtina atsakovės skundo argumentus dėl naudojimuisi paskirtų patalpų nelygiavertiškumo. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi patalpomis tvarką, nors pagal ją ir konstatavo nežymų ploto neatitikimą idealiosioms dalims, tačiau visiškai nesvarstė kompensavimo už tai būdo.
  12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė teikdama procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, tiek ir pasisakydama (pradinės atsakovės materialinių bei procesinių teisių perėmėja) apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodo, jog ji siekia turto atidalijimo. Tačiau, viena vertus, kaip iš esmės teisingai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, teismas neanalizavo galimybės padalinti gyvenamąjį namą (o taip pat ir kitą turtą) natūrą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tokio reikalavimo byloje nepakanka, o atsakovė siekdama jai tenkančios dalies turto atidalijimo, tokio reikalavimo leistinais įrodymais nepagrindė (kompetentingų specialistų parengtų dokumentų, skaičiavimų ar kt. nepateikė), nes tokiu atveju turi būti išspręstas patalpų šildymo (nagrinėjamu atveju ir krosnimis), elektros instaliacijos, naujų patekimo į patalpas įrengimas bei esamų panaikinimas, lėšų tokiems darbams atlikti ir kiti klausimai (kaip pvz. atidalijamo turto rinkos vertės), kadangi atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Taigi turi būti pagrįstos ir techninės atsidalijimo galimybės. Nors teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, tačiau jo veiksmai įrodinėjimo procese yra reglamentuoti CPK 179 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Taip pat pažymėtina ir tai, jog ir nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka nėra recionali, nes kaip matyti iš gyvenamojo namo inventorizacinio brėžinio, name yra trys krosnys, iš byloje esančių nuotraukų matyti vienas kaminas, todėl paskyrus ieškovams naudotis patalpa 1-5, kurioje, kaip nustatyta šalių paaiškinimais, yra patekimas į palėpę (vietą tarp stogo ir lubų), kurioje sueina dūmtraukiai, neužtikrinama atsakovei krosnies tinkamo naudojimo ir nepašalinama šalių konflikto.
  13. Nekilnojamųjų daiktų savininku tampama ne iš karto, o atlikus konkrečius įstatyme nustatytus veiksmus. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimą lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimą. Nesant statinio teisinės registracijos, negali atsirasti daiktinė ir kitokios teisės į tokį (nesuformuotą) turtą, todėl ir naudojimosi tvarka į neįregistruotus statinius negali būti nustatyta.
  14. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl priešieškinio nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos turtu (ne tik gyvenamuoju namu, bet ir ūkiniais pastatais, žeme) nustatymo esminę reikšmę suteikdamas turimai turto daliai nuosavybės teisėje, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o dalis tiek ieškovų, tiek atsakovės pareikštų reikalavimų turėtų būti tikslinami, kas yra galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme panaudojant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
  15. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundų argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Pažymėtina (nagrinėjamu atveju tai aktualiausia būtų dėl ūkinių pastatų), kad tais atvejais, kai bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne vienas, o keli daiktai, atidalijimo natūra galimybė gali būti svarstoma ne tik sprendžiant, ar įmanoma atidalyti natūra kiekvieną konkretų daiktą, bet ir priteisiant vieną daiktą vienam bendraturčiui, o kitą – kitam, tačiau turi būti bendraturčių sutikimas taip atsidalyti, be to, svarbu nustatyti atidalijamų daiktų rinkos vertę tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamų bendraturčių nuosavybės teisės dalys ir, esant atidalijamų turto vienetų verčių neatitikčiai, priteisti teisingą kompensaciją tam bendraturčiui, kuriam tenka mažesnės vertės turtas. Iš esmės analogiškos nuostatos turėtų būti taikytinos ir sprendžiant naudojimosi tvarkos turtu nustatymo klausimą. Tik išsprendus naudojimosi bendru namu bei ūkiniais pastatais tvarką ar atidalijus juos iš bendrosios dalinės nuosavybės, atitinkamai vadovaujantis Žemės įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatomis spręstinas klausimas ir dėl bendraturčiams priklausančių žemės sklypų.
  16. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai