Byla eB2-1930-945/2018
Dėl S. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Dumesta ir Ko“ bankroto byloje

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, Monikai Morkevičiūtei, Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant kreditoriui S. K., kreditoriaus atstovei advokatei Eglei Mockienei, atsakovės UAB „Dumesta ir Ko“ atstovei advokato padėjėjai A. G., trečiojo asmens I. V. atstovui advokatui Ž. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl S. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Dumesta ir Ko“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

31.

4Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 39–40) atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. 2017 m. kovo 20 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 92–93) prie bankroto bylos buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-1667-230/2017 pagal S. K. ieškinį atsakovei UAB „Dumesta ir Ko“ dėl skolos priteisimo, kurioje priimtu 2017 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu S. K. iš atsakovės priteista 94 545,52 Eur skolos, 2 665,52 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, taip pat pateikti prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo.

52.

6Byloje kilo ginčas dėl S. K. (toliau – kreditorius) reiškiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

73.

8Kreditorius ieškiniu ir po bylų sujungimo teiktu prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (1 t., e. b. l. 1–5; 2 t., e. b. l. 107–111; 4 t., e. b. l. 99–100) prašo priteisti jam iš atsakovės 94 545,52 Eur skolos, 2 665,52 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (892,21 Eur), atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kreditorius nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. gegužės 3 d. būdamas atsakovės direktoriumi (iki 2014 m. birželio 13 d. – ir akcininku) (1 t., e. b. l. 6, 336), o nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. – atsakovės darbuotoju (1 t., e. b. l. 6, 337–338), įnešdamas lėšų į bendrovės kasą ar sąskaitą banke, taip pat apmokėdamas už prekes ir paslaugas, turėjo išlaidų, kurių dalis jam nebuvo atlyginta. Reikalavimą kreditorius grindžia avanso apyskaitomis ir atsakovės vadovo pasirašytu skolų suderinimo aktu. Palūkanų sumą (2 665,52 Eur) kreditorius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. lapkričio 29 d.), procesines palūkanas (892,21 Eur) už skolos ir palūkanų sumas – už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2016 m. gruodžio 5 d.) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. vasario 10 d.). Kreditorius nurodė savo lėšas į įmonę investavęs, kadangi kaip akcininkas buvo suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu. 2014 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., e. b. l. 6) kreditorius nurodė sudaręs tam, kad gautų lėšų įmonės veiklai finansuoti. Kreditorius tvirtino tikėjęsis susigrąžinti akcijas, buvo pasiekęs susitarimą dėl akcijų išpirkimo sąlygų (4 t., e. b. l. 110–113), kurio nepavyko įgyvendinti.

94.

10Atsakovės bankroto administratorius, teikdamas teismui prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nurodė sutinkantis su 84 003,52 Eur kreditorinio reikalavimo suma (3 t., e. b. l. 1–2), apskaičiuota atsižvelgiant į atsakovės vadovo reiškiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytus duomenis apie atsakovės skolą kreditoriui (2 t., e. b. l. 20, 36). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė poziciją patikslino nurodydama, kad kreditorinio reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje (toliau – Specialisto išvada) pateiktus duomenis dėl dalies į kreditoriaus avanso apyskaitas įtrauktų sumų nepagrįstumo.

115.

12Trečiasis asmuo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (3 t., e. b. l. 151–156) ir trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai turi būti atmesti, kadangi dalies išlaidų pagrįstumą paneigia Specialisto išvadoje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 18 d. papildomoje specialisto išvadoje (10 t., e. b. l. 3–26) (toliau – Papildoma specialisto išvada) pateikta informacija, be to, kreditorius neįrodė turėjęs tiek lėšų, kiek pagal avanso apyskaitas nurodė skyręs įmonės veiklai finansuoti. Dėl dalies reikalavimų atsisakymo

136.

14Kaip minėta, kreditorius savo reikalavimą grindžia į avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. lapkričio 16 d. įtrauktomis sumomis. 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiuose kreditoriaus atstovė nurodė, kad kreditorius sutinka su Specialisto išvadoje ir Papildomoje specialisto išvadoje išdėstyta pozicija dėl šių į avanso apyskaitas įtrauktų sumų nepagrįstumo: 2013 m. gegužės 23 d. sąskaitos (41 Eur sumai) ir 2015 m. kovo 25 d. sąskaitos (29 Eur sumai), išrašytų kitai įmonei, 2014 m. spalio 8 d. sąskaitos (106,11 Eur sumai), išrašytos už atsakovei nepriklausiusio automobilio remontą, 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 2015 m. spalio 5 d. per klaidą į apskaitą įtrauktos 82,76 Eur (23,23 Eur + 59,53 Eur) sumos už kurą. Reikalavimo įtraukti šią skolos dalį (41 Eur + 29 Eur + 106,11 Eur + 82,76 Eur = 258,87 Eur) į kreditorinio reikalavimo sumą kreditorius atsisakė, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 4 punktu, šios reikalavimo dalies nagrinėjamas nutraukiamas. Dėl atsakovės prievolių kreditoriui laikotarpiu iki 2013 m. sausio 1 d.

157.

16Kaip matyti iš avanso apyskaitos už 2013 m. sausio mėn. (6 t., e. b. l. 67) turinio, 2012 m. gruodžio 31 d. buvo fiksuota 1 266,67 Eur (4 373,56 Lt) atsakovės skola kreditoriui. Nors į bylą nebuvo pateikti jokie papildomi dokumentai, kurie leistų įvertinti, kaip įsiskolinimas susidarė, tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens atstovai 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino šios avanso apyskaitoje užfiksuotos įsiskolinimo sumos pagrįstumo neginčijantys, manantys, kad netikslinga rinkti papildomus įrodymus dėl skolos susidarymo aplinkybių. Dėl nurodytos priežasties, vadovaudamasis CPK 178 straipsniu, 182 straipsnio 5 punktu, 187 straipsniu, teismas sprendžia, kad kreditorius įrodė 1 266,67 Eur skolos egzistavimo 2013 m. sausio 1 d. faktą. Dėl atsakovės prievolių kreditoriui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

178.

18Avanso apyskaitose už 2013 m. (6 t., e. b. l. 67–78) užfiksuota, kad kreditorius nurodytu laikotarpiu į bendrovės kasą įnešė 10 254,59 Eur, į banko sąskaitą – 3 316,15 Eur, už bendrovės vardu įsigytas prekes ir paslaugas sumokėjo 16 130,99 Eur, t. y. iš viso turėjo 29 701,73 Eur išlaidų. Kreditoriui buvo grąžinta 21 054,04 Eur, todėl susidarė 8 647,69 Eur (29 701,73 Eur – 21 054,04 Eur) skirtumas, o bendra įsiskolinimo suma padidėjo iki 9 914,36 Eur (1 266,67 Eur + 8 647,69 Eur). Atsakovės atstovė 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino 8 647,69 Eur įsiskolinimo už 2013 m. neginčijanti. Trečiojo asmens atstovas tame pačiame teismo posėdyje nurodė sutinkantis su Papildomoje specialisto išvadoje išdėstyta pozicija dėl dalies į avanso apyskaitas įtrauktų sumų nepagrįstumo. Trečiojo asmens atstovas patvirtino kitų avanso apyskaitose už 2013 m. nurodytų išlaidų fakto neginčijantis.

199.

20Papildomoje specialisto išvadoje, įvertinus 2013 m. duomenis, kaip nepateisinta įvardijama 2 215,38 Eur suma, kurią sudaro: 1 453,89 Eur, kuriuos į sąskaitą įnešė kitas asmuo; 429,65 Eur dydžio apmokėjimai už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas; 41 Eur išlaidos, nesusijusios su įmonės veikla; ir 290,84 Eur išlaidos už kurą, įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai. Kaip minėta nutarties 6 pastraipoje, kreditorius ir jo atstovė 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad 41 Eur suma pagal UAB „Garfus“ 2013 m. gegužės 23 d. sąskaitą į apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai, kadangi sąskaita buvo išrašyta kitai kreditoriui priklausančiai įmonei UAB „Saudara“. Šios reikalavimo dalies nagrinėjimą nutraukęs, teismas pasisako dėl kitų išlaidų, kurių pagrįstumą ginčija trečiasis asmuo.

2110.

22Byloje kilus ginčui dėl priežasčių, nulėmusių kreditoriaus apsisprendimą naudoti asmenines lėšas atsakovės veiklai finansuoti, teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 (8 t., e. b. l. 57–68), į bylą surinkti įrodymai patvirtina sunkią įmonės finansinę padėtį jau 2013 m., taip pat įmonės nemokumą 2014 m. pabaigoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties 32 pastraipa). Ši aplinkybė, ją vertinant kartu su įrodymais, kad 2013 m. kreditorius buvo atsakovės akcininkas ir direktorius (1 t., e. b. l. 6, 336), bei nuosekliais liudytojos A. B. parodymais, kad, įmonėje stingant piniginių lėšų, kreditorius savo lėšomis finansavo įmonės veiklą, patvirtina kreditoriaus argumentą, jog 2013 m. jis turėjo suinteresuotumą įmonės veiklos tęstinumu, o kartu objektyvų pagrindą investuoti į įmonę asmeninių lėšų. Vien ta aplinkybė, kad lėšų perdavimas nebuvo įforminamas kaip paskola, esant lėšų įmokėjimo faktą patvirtinantiems įrodymams ir buhalteriškai avanso apyskaitose, dėl kurių sudarymo aplinkybių nekilo ginčo, užfiksuotiems duomenims, jog mokėjimams buvo naudojamos asmeninės kreditorius lėšos, nepaneigia kreditoriaus reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Teismas reikšminga pripažįsta aplinkybę, kad, kaip matyti iš Papildomos specialisto išvados turinio, net ir patikrinimą atlikusi institucija nekėlė klausimo dėl didžiosios dalies avanso apyskaitose nurodytų sumų, kurias kreditorius įnešė į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, panaudojo prekėms ar paslaugoms įsigyti, nors šis lėšų perdavimas taip pat nebuvo įformintas paskolos ar kitokiu sandoriu, tik buvo užfiksuotas įmonės buhalterijoje.

2311.

24Byloje nekilo ginčo dėl Papildomoje specialisto išvadoje (5 papildoma lentelė; 10 t., e. b. l. 9) užfiksuotos aplinkybės, kad 2013 m., laikotarpiu nuo liepos 11 d. iki lapkričio 25 d., į atsakovės sąskaitą banke 6 mokėjimais buvo įnešta 3 316,15 Eur suma. Atliekant du mokėjimus (2013 m. liepos 11 d. 3 010 Lt sumai ir 2013 m. lapkričio 12 d. 2 010 Lt sumai, iš viso 5 020 Lt arba 1 453,89 Eur sumai) mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet bendrovės buhaltere dirbusi A. B. Pasisakydama dėl to, kad 1 453,89 Eur suma neturėtų būti pripažinta bendrovės prievole kreditoriui, tyrimą atlikusi institucija išreiškė poziciją, jog reikalavimą bendrovei gali reikšti būtent kasos pajamų orderyje įvardintas mokėjimą atlikęs asmuo.

2512.

26Teismas pažymi, kad reikalavimas pripažinti atsakovės prievole kreditoriui pinigų sumas, kurios buvo įneštos į atsakovės banko sąskaitą ir negrąžintos kreditoriui, turi būti vertinamas visų į bylą surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis). Šiuo aspektu reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės:

2712.1.

28Nors į bylą nebuvo pateiktos kasos pajamų orderių kopijos, 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai pripažino, kad įnešant pinigus mokėtoju buvo įvardijama atsakovė, kartu nurodant pinigus įnešusį asmenį – kreditorių arba buhalterę A. B., priklausomai nuo to, kas pinigus įnešdavo, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“ (tokių 2015 m. išrašytų kasos pajamų orderių pavyzdžiai – 1 t., e. b. l. 102, 124). Kaip nurodė kreditorius, teikdamas paaiškinimus 2017 m. liepos 18 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiuose, visais atvejais į banko sąskaitą buvo įnešamos kreditoriaus asmeninės lėšos, kai kuriuose kasos pajamų orderiuose A. B. nurodoma tik dėl to, kad kreditorius paprašydavo jos nuvykti į banką, o įnešant pinigus bankas reikalaudavo asmens dokumento ir įvardindavo pinigus įnešantį asmenį. Teikdama parodymus 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiuose A. B. nurodė, kad šie lėšų įnešimai buvo vykdomi kreditoriaus sąskaita, liudytoja savo lėšų niekada nenaudojo, būdama buhaltere gali patvirtinti, jog tam nebuvo naudojamos ir bendrovės lėšos, kurios buvo apskaitytos bendrovės banko sąskaitoje ar kasoje. Liudytoja patvirtino, kad kasos operacijos buvo įforminamos kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiais, visos bendrovės lėšos, perduotos kreditoriui iš bendrovės kasos, užfiksuotos avanso apyskaitose.

2912.2.

30Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad į banko sąskaitą galėjo būti įneštos atsakovei priklausančios lėšos. 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai negalėjo įvardinti nei vieno fakto, kuris leistų abejoti liudytojos A. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad visos kreditoriui iš bendrovės kasos perduotos lėšos buvo užfiksuotos kasos išlaidų orderiuose ir avanso apyskaitose. Kad nėra pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu, nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutarties 47 pastraipoje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad įmonėje 2013 m. buvo (galėjo būti) neapskaitytų lėšų, kurias kreditorius būtų galėjęs įnešti į įmonės sąskaitą banke. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 51–52 pastraipų turinio, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie neapskaitytas pajamas, todėl pirmą kartą klausimą nagrinėjęs teismas be pagrindo sprendė, jog tokios lėšos, bet ne asmeninės kreditoriaus lėšos, galėjo būti naudojamos į avanso apyskaitas įtrauktiems mokėjimams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad papildomi duomenys ekspertizės ar specialisto išvados forma turėtų būti renkami tuo atveju, jeigu teismui kiltų abejonių dėl įmonės ūkinių operacijų turinio. Jokių abejones galinčių kelti aplinkybių (konkrečių lėšų neapskaitymo 2013 m. faktų) 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai neįvardijo, priešingai, trečiojo asmens atstovas tiek nurodytame teismo posėdyje, tiek ir baigiamojoje kalboje galimą lėšų neapskaitymą siejo su vėlesniu laikotarpiu (2014 m.) atsakovės išduotais vekseliais ir iškėlus bankroto bylą neperduota turto dalimi, pripažindamas, kad kitų duomenų apie galimai neapskaitytas lėšas byloje nėra.

3112.3.

32Byloje nesant duomenų apie atsakovės ar trečiųjų asmenų lėšų panaudojimą į avanso apyskaitą įtrauktoms išlaidoms finansuoti, negali būti vertinama kaip reikšminga mokėjimo dokumentuose nurodyta mokėjimų paskirtis. Kaip nurodė A. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžiuose, mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“ buvo naudojama pagal nutylėjimą, t. y. paskirtis, kuri įrašoma tuo atveju, jeigu mokėtojas nedetalizuoja, neįvardija kito, specifinio lėšų pervedimo tikslo. Kad buvo panaudotos asmeninės kreditoriaus lėšos, buvo užfiksuojama buhalteriniuose dokumentuose – avanso apyskaitose, dėl kurių sudarymo aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo.

3312.4.

34A. B. patvirtinus, kad savo asmeninių lėšų į atsakovės banko sąskaitą ji neįnešė, įnešti lėšas jos paprašydavo ir lėšas jai perduodavo kreditorius, taip pat nesant duomenų, kad ginčijamais mokėjimais į banko sąskaitą galėjo būti įneštos apskaitytos bendrovės lėšos, kurių perdavimo kreditoriui faktas nebuvo įformintas, arba neapskaitytos atsakovės lėšos, abejoti kreditoriaus argumentais, kad bendrovei buvo pervestos kreditoriui priklausiusios lėšos, nėra pagrindo. Trečiojo asmens argumentai, kad kreditorius galimai neturėjo pakankamų teisėtų lėšų šaltinių jo nurodoma apimtimi finansuoti atsakovės veiklą, patys savaime, nesant jokių duomenų apie galimus alternatyvius lėšų šaltinius, negali būti vertinami kaip paneigiantys kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Neteisėtai įgytų lėšų panaudojimas įmonės veiklai finansuoti gali tapti pagrindu inicijuoti savarankišką (mokestinio patikrinimo ar baudžiamąjį) procesą kreditoriaus atžvilgiu (kaip matyti iš bylos medžiagos, toks patikrinimas yra atliekamas (10 t., e. b. l. 172–175)), kurio rezultatu galėtų tapti finansinių sankcijų kreditoriaus atžvilgiu (įskaitant neteisėtai įgyto turto konfiskavimą) taikymas, tačiau nepaneigia fakto, kad kreditorius atsakovei perdavė lėšų, kurios buvo panaudotos atsakovės veikloje. Priešinga išvada lemtų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, kadangi nepripažinus kreditoriaus reikalavimo teisės į lėšas, pervestas į atsakovės sąskaitą, nebeliktų jokio lėšų gavimo ir disponavimo jomis pagrindo (CK 6.237, 6.240, 6.242 straipsniai). Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje pateikiama nuoroda dėl būtinybės ištirti duomenis apie kreditoriaus pajamas ir jų pakankamumą išlaidoms finansuoti (pvz., sąskaitų išrašus, pajamų deklaracijas (5 t., e. b. l. 160–172; 8 t., e. b. l. 123–127; 10 t., e. b. l. 94–106)) nėra imperatyvi, ja akcentuojama, jog pirmą kartą išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl lėšų nepakankamumo yra grindžiama prielaidomis, dėl kurių kylančios abejonės turi būti pašalintos. Reikšminga teismas pripažįsta ir tą aplinkybę, kad lėšų nepakankamumas galėtų tapti šalutiniu įrodymu, jog kreditoriaus nurodytoms išlaidoms buvo naudojamos atsakovės lėšos, jeigu į bylą būtų surinkta įrodymų apie neapskaitytas atsakovės lėšas. Tokių įrodymų nesurinkus, kreditoriaus oficialių pajamų vertinimas, kaip minėta, negali paneigti jo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo.

3513.

36Apibendrindamas nutarties 10–12 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad lėšų įnešimo faktą patvirtinantys mokėjimų dokumentai, kartu su kreditoriaus avanso apyskaitų duomenimis bei buhalterės A. B. parodymais dėl lėšų kilmės ir finansinių operacijų įforminimo, nesant objektyvių duomenų apie galimus kitus lėšų šaltinius, leidžia vertinti kaip pagrįstą kreditoriaus reikalavimą 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. lapkričio 12 d. mokėjimais į atsakovės banko sąskaitą įneštų lėšų (iš viso 1 453,89 Eur) sumą pripažinti atsakovės prievole kreditoriui.

3714.

38Papildomoje specialisto išvadoje (41 lentelė; 10 t., e. b. l. 14) taip pat nurodyta, kad kreditorius į avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukė 429,65 Eur dydžio apmokėjimus už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas. Papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 299,32 Eur (1 028,50 Lt pagal sąskaitą ir 5 Lt už pavedimą) 2013 m. liepos 2 d. UAB „Siglus“ sumokėjo R. S., o 130,33 Eur (450 Lt) 2019 m. rugsėjo 19 d. K. M. sumokėjo A. B. Kaip minėta nutarties 12.1 pastraipoje, teikdama parodymus 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiuose A. B. vienareikšmiškai patvirtino savo lėšų įmonės veiklai finansuoti nenaudojusi, pinigus, reikalingus atsiskaityti už prekes (paslaugas) gavusi iš kreditoriaus. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir buvusi atsakovės vadybininkė R. S., duodama parodymus 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu. Liudytoja nurodė išlaidas patvirtinančius dokumentus perdavusi buhalterei A. B., kuri buhalteriškai jas apskaitė įtraukdama į kreditoriaus avanso apyskaitą. Kaip minėta nutarties 12 pastraipoje, mokėjimus atlikusioms atsakovės darbuotojoms patvirtinus, kad jų lėšos atsiskaitant su kreditoriais nebuvo naudojamos, nesant duomenų apie neapskaitytas atsakovės lėšas, abejoti avanso apyskaitos duomenimis, kuriuose užfiksuota išlaidas atitinkanti atsakovės prievolė kreditoriui, nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 47 pastraipoje konstatavo, kad į bylą surinkti įrodymai neleidžia abejoti nuoseklių byloje apklaustų atsakovės darbuotojų parodymų, kad mokėjimo dokumentuose nurodyti darbuotojai mokėjimams nenaudodavo asmeninių lėšų, pinigus gaudavo iš kreditoriaus, patikimumu. Bylą nagrinėjant pakartotinai nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų abejoti nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada, o pakartotinai apklausta liudytoja A. B. nuosekliai laikėsi savo ankstesnėse apklausose išdėstytos pozicijos. Teismas pažymi, kad Papildomoje specialisto išvadoje įvardijami neatitikimai siejami su formaliais buhalterinės apskaitos trūkumais, taip pat egzistuojančia galimybe, kad finansines pretenzijas atsakovei pareikš mokėjimo dokumentuose nurodyti asmenys. Išvadoje nekeliamas klausimas dėl išlaidų, kurias patvirtinančiuose dokumentuose mokėtoju nurodytas kreditorius, pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijamus mokėjimus atlikę asmenys pretenzijų atsakovei neturi, patvirtina pinigus gavę iš kreditoriaus. Ginčo dėl to, kad nurodytomis lėšomis buvo įvykdytos atsakovės prievolės kreditoriams, susiję su įmonės veikla, nėra. Dėl nurodytų priežasčių atsisakymas šioje pastraipoje aptariamą sumą pripažinti atsakovės prievole kreditoriui Papildomoje specialisto išvadoje ir trečiojo asmens teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais lemtų egzistuojančios turtinės prievolės paneigimą remiantis subjektyviomis prielaidomis dėl panaudotų lėšų kilmės.

3915.

40Papildomoje specialisto išvadoje (8 papildoma lentelė; 10 t., e. b. l. 12) taip pat nurodoma, kad į kreditoriaus avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukta 290,84 Eur išlaidų už kurą, 2013 m. įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai, suma. Nesutikdamas su šia pozicija kreditorius akcentavo, kad 2013 m. vasario 2 d., 2013 m. kovo 17 d. ir 2013 m. spalio 19 d. atsakovės darbuotojas J. P. vežė skalbinius pagal sutartį su UAB „Mantinga“. Nors kreditorius pripažino, kad nurodytą dieną vairuotojui nebuvo fiksuojama darbo diena, tiek kreditorius, tiek ir parodymus 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje davęs J. P. patvirtino, kad darbo sąlygos įmonėje buvo vertinamos lanksčiai, vairuotojas sutikdavo pagal poreikį padirbėti šeštadieniais, o kelionių realumą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (10 t., e. b. l. 79–85), kuriuose užfiksuotas kuro pylimų datas atitinkantis skalbinių perdavimas, išlaidų kurui realumą patvirtina kuro įsigijimo kvitai. Kaip ir kiti byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai, J. P. 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtino, kad kurui įsigyti buvo naudojamos jam kreditoriaus perduotos lėšos, savo lėšų įmonės veiklai finansuoti liudytojas nenaudojo. Šie įrodymai pripažįstami pakankamais išvadai, kad kreditorius į avanso apyskaitą pagrįstai įtraukė 174,59 Eur (199,46 Lt + 200,92 Lt + 202,43 Lt) / 3,4528) sumą, daryti.

4116.

42Kartu teismas pažymi, kad Papildomoje specialisto išvadoje užfiksuoti kuro pylimo ne darbo dienomis 2013 m. kovo 2 d., 2013 m. kovo 30 d. ir 2013 m. gruodžio 24 d. Kaune ir Kauno r. faktai. 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje kreditorius paaiškino, kad nurodytomis dienomis jis vežė vėjo jėgainės detales Kaune gyvenančiam remontininkui, su kuriuo bendradarbiavo užsakymų neįformindamas ir atsiskaitymo fakto nefiksuodamas (atsiskaitydamas asmeninėmis lėšomis). Vieninteliai įrodymai, kuriais kreditorius grindė šias jo nurodytas aplinkybes, yra jo paties rašytinis paaiškinimas ir jo nurodomo remontininko kvalifikacijos pažymėjimas bei kuro įsigijimo kvitai (10 t., e. b. l. 90–93). Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka ir iš CPK 185 straipsnio kylančia įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisykle, reikalavimą civilinėje byloje reiškianti šalis turi pateikti teismui įrodymus, kurie leistų jos poziciją vertinti kaip labiau tikėtiną. Nagrinėjamu atveju kreditorius, neįformindamas nei kelionės fakto, nei santykių su asmeniu, pas kurį nurodo vykęs kuro pylimo dieną, sukūrė situaciją, neleidžiančią objektyviai įvertinti jo nurodomų su kuro pylimu susijusių aplinkybių, todėl spręsti, kad kreditorius įrodė kurą nurodytomis dienomis pylęs į atsakovei priklausančią transporto priemonę, kurią naudojo su atsakovės veikla susijusiais tikslais, nėra pagrindo. Dėl nurodytos priežasties teismas sutinka su trečiojo asmens atstovo pozicija, kad kreditorius neįrodė 116,25 Eur (117,23 Lt + 183,51 Lt + 100,65 Lt) / 3,4528) išlaidų už kurą sumos įtraukimo į avanso apyskaitą pagrįstumo.

4317.

44Apibendrindamas nutarties 8–16 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kreditorius įrodė įsiskolinimo pagal 2013 m. avanso apyskaitas padidėjimo 8 490,44 Eur (8 647,69 Eur – 41 Eur – 116,25 Eur) suma iki 9 757,11 Eur (1 266,67 Eur + 8 490,44 Eur) 2013 m. gruodžio 31 d. faktą. Dėl atsakovės prievolių kreditoriui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

4518.

46Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 1–79) užfiksuota, kad pagal avanso apyskaitas kreditorius 2014 m. į bendrovės kasą įnešė 2 635,54 Eur, į banko sąskaitą – 13 556,33 Eur, už bendrovės vardu įsigytas prekes ir paslaugas sumokėjo 14 473,85 Eur, t. y. iš viso turėjo 30 665,72 Eur išlaidų. Kreditoriui buvo grąžinta 19 792,42 Eur, todėl susidarė 10 873,30 Eur (30 665,72 Eur – 19 792,42 Eur) skirtumas (40 lentelė; 5 t., e. b. l. 60–61). Tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens atstovai 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžių metu nurodė palaikantys Specialisto išvadoje nurodytą poziciją dėl dalies į avanso apyskaitas įtrauktų sumų nepagrįstumo. Trečiojo asmens atstovas papildomai nurodė nesutinkantis, kad kitoms išlaidoms, kurių faktas neginčijamas, kreditorius naudojo jam priklausančias lėšas.

4719.

48Specialisto išvadoje (41–42 lentelės; 5 t., e. b. l. 61–62), įvertinus 2014 m. duomenis, kaip nepateisinta įvardijama 12 887,22 Eur suma, kurią sudaro: 11 295,18 Eur, kuriuos į sąskaitą įnešė kitas asmuo; 569,59 Eur dydžio apmokėjimai už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas; 106,11 Eur išlaidos, nesusijusios su įmonės veikla; ir 916,34 Eur išlaidos už kurą, įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai. Kaip minėta nutarties 6 pastraipoje, kreditorius ir jo atstovė 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad 106,11 Eur suma pagal UAB „Silberauto“ 2014 m. spalio 8 d. sąskaitą į apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai, kadangi sąskaita buvo išrašyta už atsakovei nepriklausiusio automobilio remontą. Šios reikalavimo dalies nagrinėjimą nutraukęs, teismas pasisako dėl kitų išlaidų, kurių pagrįstumą ginčija atsakovė ir trečiasis asmuo.

4920.

50Nutarties 10 pastraipoje konstatuota, kad kreditorius, kaip atsakovės akcininkas ir direktorius, turėjo suinteresuotumą finansuoti atsakovės veiklą asmeninėmis lėšomis. Į bylą pateikta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., e. b. l. 6) patvirtina, kad atsakovės akcijas kreditorius 2014 m. birželio 13 d. pardavė trečiajam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 (8 t., e. b. l. 57–68), įvertinęs akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat faktą, kad naujoji akcininkė suteikė atsakovei paskolą, kartu su aplinkybėmis, jog atsakovė išdavė vekselius trečiajam asmeniui, už kuriuos laidavo kreditorius, taip užtikrindamas dalies atsakovės prievolių naujajai akcininkei įvykdymą, kad vekseliuose nurodytos sumos, taip pat akcininkei 2015 m. išmokėtos sumos atitiko kreditoriaus 2014 m. ir 2015 m. atliktų įnašų sumas, konstatavo kreditoriaus suinteresuotumą įmonės padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties 33, 37–38 pastraipos). Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir liudytojos A. B. paaiškinimus, kad kreditorius akcijas perleido siekdamas gauti paskolą ir tikėdamasis, jog po skolos padengimo akcijos jam bus grąžintos, 2016 m. liepos 10 d. kreditoriaus ir įmonės akcininkės sutartį, kuria kreditorius prisiėmė 37 200 Eur įmonės skolą trečiajam asmeniui ir susitarė ateityje sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (4 t., e. b. l. 110–113), kuria kreditorius iš trečiojo asmens įsigytų įmonės akcijas už 2014 m. birželio 13 d. sutartyje nurodytą jų pardavimo kainą (5 800 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kreditorių, atsakovės akcininkę ir atsakovę iš esmės siejo paskolos teisiniai santykiai, o įmonės akcijų perleidimu buvo užtikrintas suteiktos paskolos įmonei grąžinimas, todėl kreditoriaus mokėjimai galėjo būti atlikti siekiant patenkinti turtinį interesą susigrąžinti įmonės akcijas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties 33–34, 46 pastraipos). Šioms aplinkybėms esant nustatytoms įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, jų pagrįstumas bylą nagrinėjant pakartotinai negali būti kvestionuojamas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

5121.

52Byloje nekilo ginčo dėl Specialisto išvadoje (20 lentelė; 5 t., e. b. l. 44) užfiksuotos aplinkybės, kad 2014 m. į atsakovės sąskaitą banke 4 mokėjimais buvo įnešta 13 556,33 Eur suma. 2014 m. liepos 17 d. atliekant mokėjimą 11 295,18 Eur (39 000 Lt) sumai mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet bendrovės buhaltere dirbusi A. B. Kaip ir nutarties 11 pastraipoje nurodytu atveju dėl 2013 m. įmokėtų sumų, pasisakydama dėl to, kad 11 295,18 Eur suma neturėtų būti pripažinta bendrovės prievole kreditoriui, tyrimą atlikusi institucija išreiškė poziciją, jog reikalavimą bendrovei gali reikšti būtent kasos pajamų orderyje įvardintas mokėjimą atlikęs asmuo. Teismas pažymi, kad šią poziciją paneigiantys argumentai yra išsamiai aptarti nutarties 12 pastraipoje.

5322.

54Papildomai akcentuotina, kad ginčydamas lėšų šaltinį trečiojo asmens atstovas 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje nurodė, jog 2014 m. atsakovė išdavė vekselį R. Ž. 30 000 Eur sumai ir du vekselius trečiajam asmeniui 13 000 Eur sumai, tačiau šios sumos nebuvo įtrauktos į atsakovės apskaitą. Trečiojo asmens atstovo vertinimu, būtent neapskaitytas bendrovės lėšas kaip savas kreditorius galėjo naudoti įmonės veikloje ir jas įtraukti į avansines apyskaitas. Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad sutikti su tokia trečiojo asmens atstovo pozicija nėra pagrindo.

5523.

56Kaip matyti iš Specialisto išvados (5 t., e. b. l. 4–8), 2014 m. birželio 9 d. vekseliu atsakovė įsipareigojo sumokėti R. Ž. 30 000 Eur sumą, tačiau atsakovės apskaitoje nebuvo užfiksuota nei pinigų pagal vekselį gavimo faktas, nei atsakovės prievolė grąžinti vekselyje nurodytą sumą. Specialistė konstatavo, kad nėra duomenų apie pinigų skolinimąsi, pažeidimu įvardindama ne tai, jog nebuvo apskaityti pinigai, bet tai, kad apskaitoje nebuvo duomenų apie vekselį ir iš jo kylančias prievoles. Jokių papildomų duomenų, kad nurodyta suma ar jos dalis būtų buvusi perduota įmonei, į bylą nepateikta. Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad 2016 m. R. Ž. kreipėsi į antstolį dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo, tačiau atsakovė iniciavo procesą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tokio proceso iniciavimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nepripažino piniginių lėšų pagal vekselį gavimo fakto. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, aptartų 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, teikdama ieškinį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1720-305/2016 atsakovė nurodė, kad 2013–2014 m. tarp atsakovės ir R. Ž. nebuvo jokių ūkinių–finansinių santykių, iš kurių kylančias prievoles būtų buvę galima užtikrinti vekseliu. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (8 t., e. b. l. 128–131) matyti, kad tarp atsakovės ir R. Ž. buvo pasiektas susitarimas, kurio pagrindu atsakovė atsiėmė reikalavimus dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, R. Ž. atsisakė reikalavimų pagal vekselį, atsakovei buvo grąžintos vykdymo procese išieškotos lėšos ir vykdymo procesas nutrauktas, be to, R. Ž. pripažino, kad 30 000 Eur sumą jam grąžino kreditorius. 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu R. Ž. patvirtino pretenzijų atsakovei vekselio pagrindu neturintis. Teismas, įvertinęs kreditoriaus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1720-305/2016 teiktame atsiliepime į ieškinį (9 t., e. b. l. 170–175) išdėstytą poziciją, kad lėšos iš R. Ž. buvo pasiskolintos įmonės veiklai finansuoti, panaudotos vėjo jėgainei ir automobiliui įsigyti, pažymi, jog ši pozicija yra nesuderinama su kreditoriaus nagrinėjamoje byloje pateikta pozicija, kad pinigai buvo skolinami jam, kaip fiziniam asmeniui, o atsakovė vekseliu užtikrino jo asmeninės prievolės vykdymą. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 49 pastraipoje, šie neatitikimai kelia klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo ir jo teikiamų paaiškinimų patikimumo. Kartu teismas pažymi, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog kreditoriaus minimas automobilis 2014 m. spalio 11 d. buvo įsigytas kitos kreditoriui priklausančios įmonės UAB „Saudara“ vardu, o šį sandorį finansavo kreditorius (9 t., e. b. l. 188–192; 10 t., e. b. l. 54–57, 76–78), atsakovė iš UAB „Saudara“ automobilį įsigijo tik 2015 m. balandžio 10 d. (3 t., e. b. l. 173–177), neleidžia abejoti aplinkybe, kad kreditorius iš R. Ž. gautomis lėšomis disponavo savo nuožiūra. Sisteminė aptartų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad lėšos atsakovei vekselio pagrindu nebuvo perduotos, atsakovė nepripažino prievolių R. Ž. vekselio pagrindu egzistavimo, lėšomis disponavo kreditorius, kad ir koks santykis dėl vekselyje nurodytos sumos susiklostė tarp R. Ž. ir kreditoriaus, jis neturėjo ir ateityje neturės realios finansinės įtakos atsakovei, kadangi R. Ž. patvirtino neturintis pretenzijų dėl vekselyje nurodytos sumos nei atsakovei, nei kreditoriui. Dėl nurodytų priežasčių kreditoriaus iš R. Ž. gautos lėšos negali būti vertinamos kaip atsakovei priklausantys pinigai, neįtraukti į atsakovės apskaitą, o šių lėšų galimas panaudojimas atsakovės veiklai finansuoti nepaneigia ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

5724.

58Įvertinus į bylą surinktus įrodymus, tokią pačią išvadą galima daryti ir dėl atsakovės trečiajam asmeniui 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 27 d. išduotų vekselių bendrai 13 000 Eur sumai. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 36–39) pateiktoje išsamioje atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio finansinių santykių analizėje nurodoma, kad nei vekseliai, nei pinigų pagal juos perdavimas, nei prievolės pagal vekselius atsakovės apskaitoje neužfiksuoti, visos finansinės atsakovės prievolės trečiajam asmeniui kildinamos iš paskolos sutarčių, kurių pagrindu atliktos įmokos, akcininkei grąžintos lėšos, taip pat skolų likučiai, kaip nurodoma Specialisto išvadoje, yra užfiksuoti įmonės apskaitoje: 2014 m. birželio 16 d. paskolos sutartimi akcininkė paskolino atsakovei 81 093,61 Eur (280 000 Lt), o 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitoje užfiksuota 81 093,69 Eur (280 000,31 Lt) prievolė; per 2015 m. atsakovė grąžino 68 643 Eur ir metų pabaigoje užfiksuotas 12 450,69 Eur skolos likutis. Prie šios sumos pridėjus trečiojo asmens atsakovei 2016 m. balandžio 29 d. pervestą 20 550 Eur sumą ir 2016 m. birželio 20 d. pervestą 10 000 Eur sumą, gaunama 43 000,69 Eur (4 t., e. b. l. 110–113) suma iš esmės atitinka kreditoriaus ir trečiojo asmens 2016 m. liepos 10 d. sudarytoje sutartyje nurodytą atsakovės finansinės prievolės trečiajam asmeniui sumą – 43 000 Eur. Būtent Specialisto išvadoje nurodyta likusi nepadengta prievolių pagal paskolos sutartis suma – 34 600,69 Eur – Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 137–139) buvo patvirtinta kaip trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje. Nors trečiojo asmens atstovas 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje nepripažino prievolių pagal vekselius įvykdymo fakto, teismui padarius pertrauką kreditorius per EPP sistemą pateikė teismui elektroniniu parašu patvirtintas vekselių originalų elektronines kopijas (11 t., e. b. l. 1–7), nurodydamas, kad originalo turėjimas patvirtina faktą, jog prievolė pagal vekselį yra įvykdyta (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Pateikus šiuos dokumentus trečiojo asmens atstovas abejonių dėl dokumentų autentiškumo nekėlė, nurodė, kad trečiasis asmuo negali pateikti teismui vekselių originalų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų kreditoriaus argumentą, jog vekseliai po apmokėjimo buvo grąžinti kreditoriui. Kartu 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje kreditorius patvirtino jokių pretenzijų atsakovei jo turimų vekselių pagrindu nereikšiantis ir reikšti negalintis, kadangi tai nesuderinama su jo pozicija, jog lėšos pagal vekselius buvo perduotos jam asmeniškai, bet ne atsakovei. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad vekseliuose nurodytos sumos ne tik nebuvo perduotos atsakovei ar įtrauktos į įmonės apskaitą, bet ir jų buvimo faktas nepatvirtina atsakovės finansinių prievolių trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo vekselių pagrindu iš atsakovės mokėjimų negavo, per įstatyme nustatytą terminą pretenzijų vekselių pagrindu atsakovei nepareiškė ir iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad pagal vekselius būtent atsakovės sąskaita kreditorius iš trečiojo asmens galėjo gauti lėšų, kurias vėliau panaudojo įmonės veiklai finansuoti, nėra pagrindo.

5925.

60Apibendrindamas nutarties 21–24 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad į bylą surinktų įrodymų visuma nesukuria pakankamo pagrindo abejoti kreditoriaus pozicija, jog į atsakovės banko sąskaitą buvo įneštos kreditoriui priklausiusios piniginės lėšos.

6126.

62Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 63) taip pat nurodyta, kad kreditorius į avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukė 569,59 Eur dydžio apmokėjimus už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas. Išvadoje nurodyta, kad UAB „Grand stile“ išrašytų 2014 m. spalio 6 d. sąskaitos 183,33 Eur (633 Lt) sumai, 2014 m. lapkričio 14 d. sąskaitos 193,76 Eur (669 Lt) sumai ir 2014 m. gruodžio 15 d. sąskaitos 192,50 Eur (664,65 Lt) sumai (iš viso 569,59 Eur (183,33 Eur + 193,76 Eur + 192,50 Eur)) mokėjimo dokumentuose nurodytas ne kreditorius, bet atsakovės vairuotojas J. P. Kaip minėta nutarties 15 pastraipoje, teikdamas parodymus 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje J. P. patvirtino savo asmeninių lėšų atsakovės veiklai finansuoti niekada nenaudojęs, apmokėjimui už paslaugas ar prekes reikalingas pinigų sumas gaudavęs iš kreditoriaus, jokių pretenzijų atsakovei neturintis. Mokėjimus atlikusiam atsakovės darbuotojui patvirtinus, kad jo lėšos atsiskaitant su kreditoriais nebuvo naudojamos, nesant duomenų apie neapskaitytas atsakovės lėšas, abejoti avanso apyskaitos duomenimis, kuriuose užfiksuota išlaidas atitinkanti atsakovės prievolė kreditoriui, nėra pagrindo. Kaip minėta nutarties 14 pastraipoje, nėra pagrindo abejoti ir atsakovės darbuotojų parodymų patikimumu. Be to, Specialisto išvadoje įvardijami neatitikimai siejami su formaliais buhalterinės apskaitos trūkumais, taip pat egzistuojančia galimybe, kad finansines pretenzijas atsakovei pareikš mokėjimo dokumentuose nurodyti asmenys, todėl, nesant ginčo, jog nurodytomis lėšomis buvo įvykdytos atsakovės prievolės, susiję su įmonės veikla, atsisakymas šioje pastraipoje aptariamą sumą pripažinti atsakovės prievole kreditoriui Specialisto išvadoje, atsakovės ir trečiojo asmens teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais lemtų egzistuojančios turtinės prievolės paneigimą remiantis subjektyviomis prielaidomis dėl panaudotų lėšų kilmės.

6327.

64Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 46–47, 64) taip pat nurodoma, kad į kreditoriaus avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukta 916,34 Eur išlaidų už kurą, 2014 m. įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai, suma. Nesutikdamas su šia pozicija kreditorius akcentavo, kad 2014 m. sausio 4 d., 2014 m. vasario 22 d., 2014 m. balandžio 5 d., 2014 m. gegužės 17 d., 2014 m. birželio 7 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. gruodžio 24 d. atsakovės darbuotojas J. P. vežė skalbinius pagal sutartį su UAB „Mantinga“ ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (7 t., e. b. l. 3–6, 12, 14, 17–18, 26–27). Teismas pažymi, kad šios kreditoriaus pozicijos pagrįstumą patvirtinantys argumentai yra išsamiai aptarti nutarties 15 pastraipoje. Kartu teismas akcentuoja, kad 2014 m. birželio 7 d. buvo atlikti du kuro pylimai, kurių metu iš viso buvo įpilta 94,48 litrai (48,48 + 46) kuro. Šias išlaidas kreditorius grindė to paties UAB „Mantinga“ užsakymo vykdymu (7 t., e. b. l. 17–18). Be to, trečiojo asmens atstovas į bylą pateikė duomenis apie techninius automobilio Opel Vivaro parametrus (10 t., e. b. l. 142–145), kur užfiksuota, kad automobilio kuro bako talpa yra 90 litrų. Kreditoriui nepateikus jo 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad kuro bakas buvo modifikuotas, padidinant jo talpą, patvirtinančių įrodymų, taip pat duomenų, jog nurodytą dieną tarp kuro užpylimų buvo nuvažiuotas pakankamas atstumas ir sunaudota tiek kuro, kad į kuro baką būtų įmanoma įpilti antruoju kuro kvitu grindžiamą kuro kiekį, teismas sprendžia, jog išlaidos už 46 litrų kuro kiekį į avanso apyskaitą buvo įtrauktos nesant pakankamų šių išlaidų ryšį su atsakovės veikla ir kuro užpylimą būtent į atsakovei priklausančią transporto priemonę patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad šios išvados nepaneigia kreditoriaus pateikti duomenys apie kuro pylimus 2016 m. gruodžio 20 d. (10 t., e. b. l. 86–89). Aplinkybė, kad ir kiti asmenys į apskaitą įtraukė abejonių dėl pagrįstumo keliančius duomenis apie išlaidas kurui, nepatvirtina kreditoriaus argumento, kad kreditorius įrodė tokių išlaidų faktą ir ryšį su atsakovės veikla.

6528.

66Kreditorius taip pat pateikė duomenis, kad specialistas 2014 m. kovo 1 d. įvykdė užduotį atlikti vėjo jėgainės kompiuterio–valdiklio parametrų koregavimą ir bandymus vietoje (7 t., e. b. l. 9–11), taip pat 2014 m. gegužės 24 d. atliko vėjo jėgainės prietaisų bandymus vietoje (7 t., e. b. l. 15–16). Kita vertus, kreditorius nepateikė jokių duomenų, kad specialistas realiai vykdė prašymą dėl vėjo jėgainės remonto darbų 2014 m. gegužės 10 d. (7 t., e. b. l. 13). Be to, kreditorius nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad 2014 m. vasario 27 d. į Kauno r., 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. spalio 8 d. į Prienų r. buvo vykta su atsakovės veikla susijusiais tikslais. Vien abstraktus įrašas kelionės lape (7 t., e. b. l. 7–8, 22–25), nesant tinkamai įformintų nei atsakingo darbuotojo darbo laiko, nei transporto priemonės naudojimo tikslų, nėra pagrindas spręsti, kad nurodytą dieną įsigytas kuras buvo panaudotas įmonės veikloje. Tas pats pasakytina ir apie kreditoriaus pateiktus duomenis, susijusius su kelione į Kauną 2014 m. birželio 24 d. (7 t., e. b. l. 19–21). Į bylą pateikti duomenys apie 2014 m. birželio 23 d. vykusią kelionę, o su 2014 m. birželio 24 d. kelione susijusios aplinkybės grindžiamos tik kreditoriaus paaiškinimais, kurie, dėl nutarties 23 pastraipoje nurodytų kreditoriaus paaiškinimų patikimumo aspektų, nėra pakankami išlaidoms pagrįsti.

6729.

68Apibendrindamas nutarties 27–28 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina ginčijamų išlaidų kurui dalies – 528,64 Eur (104,51 Lt + 101,53 Lt + 200,55 Lt + 203,51 Lt + 300,55 Lt + 50,57 Lt + 198,11 Lt + 211,37 Lt + 199,14 Lt + 255,44 Lt = 1 825,28 Lt / 3,4528), pagrįstumą.

6930.

70Nutarties 17 pastraipoje konstatavęs, kad atsakovės skola kreditoriui 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 757,11 Eur, taip pat nepagrįstomis pripažinęs nutarties 18 pastraipoje nurodyto papildomo 10 873,30 Eur įsiskolinimo pagal 2014 m. avanso apyskaitas dalis dėl 106,11 Eur išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla, ir 387,70 Eur (916,34 Eur – 528,64 Eur) išlaidų kurui (nutarties 19, 29 pastraipos), teismas sprendžia, kad atsakovės įsiskolinimas kreditoriui 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 20 136,60 Eur (9 757,11 Eur + 10 873,30 Eur – 106,11 Eur – 387,70 Eur). Dėl atsakovės prievolių kreditoriui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

7131.

72Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 1–79) užfiksuota, kad pagal avanso apyskaitas (1 t., e. b. l. 7–264) kreditorius 2015 m. į bendrovės kasą įnešė 200 Eur, turėjo 597 Eur komandiruočių išlaidų, į banko sąskaitą įnešė 73 050 Eur, už bendrovės vardu įsigytas prekes ir paslaugas sumokėjo 41 496,97 Eur, t. y. iš viso turėjo 115 343,97 Eur išlaidų. Kreditoriui buvo grąžinta 13 800 Eur, todėl susidarė 101 543,97 Eur (115 343,97 Eur – 13 800 Eur) skirtumas (40 lentelė; 5 t., e. b. l. 60–61). Tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens atstovai 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžių metu nurodė palaikantys Specialisto išvadoje nurodytą poziciją dėl dalies į avanso apyskaitas įtrauktų sumų nepagrįstumo. Trečiojo asmens atstovas papildomai nurodė nesutinkantis, kad kitoms išlaidoms, kurių faktas neginčijamas, kreditorius naudojo jam priklausančias lėšas.

7332.

74Specialisto išvadoje (41–42 lentelės; 5 t., e. b. l. 61–62), įvertinus 2015 m. duomenis, kaip nepateisinta įvardijama 36 268,04 Eur suma, kurią sudaro: 33 950 Eur, kuriuos į sąskaitą įnešė kitas asmuo; 604,12 Eur dydžio apmokėjimai už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas; 155,67 Eur išlaidos, nesusijusios su įmonės veikla; 82,76 Eur suma, į apskaitą įtraukta per klaidą; ir 1 475,49 Eur išlaidos už kurą, įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai. Specialistė papildomai nurodė, kad 416,66 Eur (216,67 Eur + 199,99 Eur) buvo įtraukti į apskaitą kaip išlaidos kurui 2015 m. sausio ir spalio mėn. būnant komandiruotėse Vokietijoje, nors buhalteriniai dokumentai kelia abejonių dėl tokių išlaidų realumo (44 lentelė; 5 t., e. b. l. 72). Kaip minėta nutarties 6 pastraipoje, kreditorius ir jo atstovė 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad 29 Eur suma pagal UAB „Marijampolės eoltas“ 2015 m. kovo 25 d. sąskaitą į apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai, kadangi sąskaita buvo išrašyta kitai kreditoriui priklausančiai įmonei UAB „Saudara“, taip pat sutiko su Specialisto išvadoje nurodyta aplinkybe, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 2015 m. spalio 5 d. per klaidą į apskaitą įtrauktos 23,23 Eur ir 59,53 Eur sumos (iš viso 82,76 Eur) už kurą. Šių reikalavimo dalių nagrinėjimą nutraukęs, teismas pasisako dėl kitų išlaidų, kurių pagrįstumą ginčija atsakovė ir trečiasis asmuo.

7533.

76Byloje nekilo ginčo dėl Specialisto išvadoje (27 lentelė; 5 t., e. b. l. 49) užfiksuotos aplinkybės, kad 2015 m. į atsakovės sąskaitą banke 13 mokėjimų buvo įnešta 73 050 Eur suma. 2015 m. kovo 19 d. atliekant mokėjimą 20 000 Eur sumai, 2015 m. kovo 27 d. atliekant mokėjimą 5 000 Eur sumai, 2015 m. birželio 12 d. atliekant mokėjimą 1 600 Eur sumai, 2015 m. birželio 25 d. atliekant mokėjimą 1 800 Eur sumai, 2015 m. liepos 21 d. atliekant mokėjimą 4 550 Eur sumai ir 2015 m. spalio 27 d. atliekant mokėjimą 1 000 Eur sumai (iš viso 6 mokėjimais sumokant 33 950 Eur) mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet bendrovės buhaltere dirbusi A. B.. Kaip ir nutarties 11 pastraipoje nurodytu atveju dėl 2013 m. įmokėtų sumų, pasisakydama dėl to, kad 33 950 Eur suma neturėtų būti pripažinta bendrovės prievole kreditoriui, tyrimą atlikusi institucija išreiškė poziciją, jog reikalavimą bendrovei gali reikšti būtent kasos pajamų orderyje įvardintas mokėjimą atlikęs asmuo. Teismas pažymi, kad šią poziciją, taip pat trečiojo asmens atstovo motyvus, kad įmokoms galėjo būti panaudotos atsakovei priklausiusios lėšos, paneigiantys argumentai yra išsamiai aptarti nutarties 12, 21–24 pastraipose. Reikšminga teismas pripažįsta ir nutarties 20 pastraipoje aptartą aplinkybę, kad akcininkei 2015 m. išmokėtos sumos atitiko kreditoriaus 2015 m. atliktų įnašų sumas, kas patvirtina kreditoriaus suinteresuotumą tokius mokėjimus atlikti. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo abejoti aptariamų sumų įtraukimo į kreditoriaus avanso apyskaitas teisėtumu.

7734.

78Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 51–52) taip pat nurodyta, kad kreditorius į avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukė 604,12 Eur dydžio apmokėjimus už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas. Išvadoje nurodyta, kad UAB „Grand stile“ išrašytos 2015 m. sausio 21 d. sąskaitos 193,20 Eur sumai mokėjimo dokumente nurodytas atsakovės vairuotojas J. P., UAB „Širmulis“ išrašytos 2015 m. sausio 19 d. sąskaitos 140,36 Eur sumai mokėjimo dokumente nurodyta atsakovės darbuotoja S. K., UAB „Nėgė“ išrašytų 2015 m. birželio 12 d. sąskaitos 6,96 Eur sumai ir 2015 m. spalio 29 d. sąskaitos 5,20 Eur sumai mokėjimo dokumentuose nurodyta atsakovės darbuotoja R. V., 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m. spalio 30 d. sąskaitų 5,20 Eur sumoms mokėjimo dokumentuose nurodyta atsakovės darbuotoja L. J., MB Dextina 2015 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos 248 Eur sumai mokėjimo dokumente nenurodyta mokėjusio asmens duomenų, tačiau kreditorius mokėjimo atlikti negalėjo, kadangi tuo metu buvo komandiruotėje Vokietijoje. Teismas pažymi, kad argumentai, jog visi atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje patvirtino nenaudoję asmeninių lėšų mokėjimams atlikti, jog abejoti šių parodymų patikimumu nėra pagrindo, kad Specialisto išvadoje įvardijami neatitikimai siejami su formaliais buhalterinės apskaitos trūkumais, taip pat egzistuojančia galimybe, jog finansines pretenzijas atsakovei pareikš mokėjimo dokumentuose nurodyti asmenys, išsamiai aptarti nutarties 14, 26 pastraipose. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad faktas, jog ne pats kreditorius atliko mokėjimus, paneigia jo lėšomis atliktų mokėjimų įtraukimo į avanso apyskaitą teisėtumą.

7935.

80Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 51) nurodoma, kad į kreditoriaus avanso apyskaitą yra įtraukta 190 Eur suma, sumokėta pagal 2015 m. vasario 4 d. Vokietijos įmonės Resort Mark Brandenburg išrašytą sąskaitą. Specialistė pažymi, kad į komandiruotę buvo siunčiamas tik kreditorius (tai užfiksuota ir komandiruotės dokumentuose (1 t., e. b. l. 237–238; 10 t., e. b. l. 153)), tačiau buvo sumokėta už 3 asmenų nakvynę viešbutyje. Skirtingai nei 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžiuose nurodė kreditorius, Specialisto išvadoje užfiksuotas ne mokėjimas už trivietį kambarį, bet faktas, kad buvo mokama už trijų asmenų nakvynę. Ši aplinkybė, kartu su trečiojo asmens į bylą pateiktomis nuotraukomis ir duomenimis apie jų padarymo datą (10 t., e. b. l. 146–147) bei liudytojo V. V. parodymais 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu, leidžia abejoti kreditoriaus paaiškinimų, kad į komandiruotę jis vyko vienas, pagrįstumu. Vertindamas šią aplinkybę nutarties 23 pastraipoje aptartame kreditoriaus paaiškinimų patikimumo kontekste, teismas pažymi ir šių paaiškinimų bei kreditoriaus į bylą pateiktų įrodymų (10 t., e. b. l. 151–153, 188–197) neatitikimus. Tvirtindamas, kad 2015 m. vasario 3 d. nakvojo Vokietijoje pakeliui į Daniją, kreditorius pateikė įsakymą dėl komandiruotės, kuriame galutiniu tikslu įvardinta Vokietija, ir pridėjo kelionės lapą, kuriame neužfiksuotas vykimo į Daniją faktas. Kreditoriaus į bylą pateikta su Vokietijos įmone 2015 m. sausio 22 d. pasirašyta sutartis nepatvirtina fakto, kad ši sutartis buvo pasirašyta liudytojui V. V. būnant Vokietijoje, nepaneigia liudytojo paaiškinimų, kad būtent jis su kreditoriumi ir dar vienu asmeniu 2015 m. vasario 3 d. vyko į Vokietiją. 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovės iniciatyva išklausyta V. V. paaiškinimų, teiktų Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-320-571/2017 (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 43 min. 36 sek. iki 1 val. 44 min. 10 sek.) ištrauka, kurioje liudytojas nurodė pats apmokėjęs dviejų kelionių į Vokietiją išlaidas, leidžia abejoti šio liudytojo parodymų nuoseklumu, tačiau nepatvirtina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tiek konstatavus, kad išlaidas apmokėjo V. V., tiek ir sprendus, jog išlaidos buvo apmokėtos kreditoriaus lėšomis, akivaizdu, kad įtraukti trijų asmenų nakvynės išlaidas į atsakovės buhalterinę apskaitą nebuvo pagrindo. Dėl nurodytos priežasties teismas sutinka su Specialisto išvadoje pateikta pozicija, kad kreditorius pagrindė tik 1/3 nakvynės išlaidų sumos, t. y. 63,33 Eur (190 Eur / 3), o 126,67 Eur (190 Eur – 63,33 Eur) suma į apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai.

8136.

82Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 52–53, 64) taip pat nurodoma, kad į kreditoriaus avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukta 1 475,49 Eur išlaidų už kurą, 2015 m. įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai, suma. Nesutikdamas su šia pozicija kreditorius akcentavo, kad 2015 m. sausio 24 d., 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. vasario 7 d., 2015 m. vasario 14 d., 2015 m. kovo 21 d., 2015 m. balandžio 4 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 11 d., 2015 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės darbuotojas J. P. vežė skalbinius pagal sutartį su UAB „Mantinga“ ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (7 t., e. b. l. 30–33, 36–39, 42–45, 61–62, 66–67, 74–77). Teismas pažymi, kad šios kreditoriaus pozicijos pagrįstumą patvirtinantys argumentai yra išsamiai aptarti nutarties 15 pastraipoje. Kartu teismas akcentuoja, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. užfiksuoti du kuro pylimai (48,05 litrų ir 44,79 litrų). Priežastys, dėl kurių vėlesnio iš jų išlaidos negali būti įtrauktos į apskaitą, aptartos nutarties 27 pastraipoje.

8337.

84Teismas taip pat pažymi, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog užsakymas, pagal kurį išrašyta 2015 m. vasario 6 d. sąskaita, buvo vykdomas būtent 2015 m. vasario 1 d. (7 t., e. b. l. 34–35). Be to, kaip ir nutarties 27 pastraipoje aprašytu atveju, kreditorius nepateikė pakankamų 2015 m. vasario 1 d. turėtų išlaidų (2015 m. sausio 31 d. įpilti 62,93 litrai kuro, o 2015 m. vasario 1 d. – dar 56,67 litrai) ryšį su atsakovės veikla ir kuro užpylimą būtent į atsakovei priklausančią transporto priemonę patvirtinančių įrodymų. Pakankamų duomenų nebuvo pateikta ir siekiant pagrįsti 2015 m. vasario 22 d išlaidas (pozicija grindžiama atsakovės vienašališkai surašytais duomenimis; 7 t., e. b. l. 40–41), 2015 m. balandžio 15 d. kelionės į Vilkaviškį ir 2015 m. liepos 13 d. kelionės į Vievį išlaidas (dokumentuose nenurodytas kelionės tikslas; 7 t., e. b. l. 46–48, 68–70), 2015 m. rugpjūčio 6 d. kelionės į Klaipėdą išlaidas (teismui pateikta užduotis specialistui, tačiau nėra duomenų, ar specialistas užduotį vykdė ir kada; 7 t., e. b. l. 78). Kitaip teismas vertina į avanso apyskaitas įtrauktas išlaidas, susijusias su 2015 m. balandžio 27 d. kelione į Ariogalą (7 t., e. b. l. 49–51), 2015 m. gegužės 2 d. ir 2015 m. liepos 4 d., 2015 m. gruodžio 24 d. kelionėmis į Klaipėdą (7 t., e. b. l. 52–55, 63–65, 84–86), 2015 m. liepos 16 d. kelione į Tauragę (7 t., e. b. l. 71–73). Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų dokumentų, nurodytomis dienomis kreditorius atsakovės vardu sudarinėjo sandorius su trečiaisiais asmenimis, susijusius su įmonės veikla, todėl abejoti poreikiu vykti į sandoriuose nurodomą jų sudarymo vietą nėra pagrindo.

8538.

86Kreditorius taip pat pateikė duomenis apie komandiruotę į Vokietiją 2015 m. gegužės 17 d. (7 t., e. b. l. 56–58). Nors Specialisto išvadoje nurodoma, kad tą dieną vykę du kuro pylimai yra nesuderinami tarpusavyje, teismas pažymi, kad tarp mokėjimo kvituose nurodytų degalinių (Kauno g. 15, Marijampolėje ir Lubiejewska 143, Ostrkow Mazowiecka) yra apie 250 km atstumas, o laiko skirtumas tarp kuro pylimų, atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos laiko zonas, buvo daugiau nei 2,5 val. (nuo 11 val. 2 min. Lietuvoje iki 12 val. 35 min. Lenkijoje), todėl vienareikšmiškai spręsti, jog nurodytą atstumą per nurodytą laiką kreditorius negalėjo nuvažiuoti, nėra pagrindo. Į bylą pateikti duomenys (7 t., e. b. l. 59–62) paneigia ir Specialisto išvadoje užfiksuotą prieštaravimą dėl 2015 m. birželio 9 d. vykusių kuro pylimų. Kaip minėta nutarties 36 pastraipoje, Marijampolėje kurą pylė J. P., vykdydamas UAB „Mantinga“ užsakymą, o Lenkijoje kurą pylė kreditorius, vykdamas į komandiruotę Vokietijoje. Kreditorius taip pat pateikė įrodymus apie komandiruotę į Vokietiją 2015 m. lapkričio 28 d. (7 t., e. b. l. 82–83) bei specialisto 2015 m. rugsėjo 18 d. Skuode vykdytą užduotį (7 t., e. b. l. 79), todėl abejoti šių išlaidų pagrįstumu nėra pagrindo.

8739.

88Apibendrindamas nutarties 36–38 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina ginčijamų išlaidų kurui dalies – 1 169,08 Eur (57,13 Eur + 59,97 Eur + 70,68 Eur + 62,39 Eur + 61,36 Eur + 56 Eur + 61,38 Eur + 97,08 Eur + 10,01 Eur + 59,81 Eur + 31,84 Eur + 59,93 Eur + 72,19 Eur + 93 Eur + 57,43 Eur + 49,37 Eur + 51,80 Eur + 70,01 Eur + 10 Eur + 9,55 Eur + 68,15 Eur), pagrįstumą.

8940.

90Įvertinęs Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl komandiruotėse į Vokietiją turėtų 416,66 Eur išlaidų kurui (5 t., e. b. l. 68–78) teismas konstatuoja, kad specialistė savo poziciją neformuluoja kategoriškai, akcentuoja buhalterinių dokumentų tarpusavio nesuderinamumą, pažymi, jog yra galimas tiek faktas, kad kreditorius nebuvo komandiruotėse, tiek aplinkybė, jog komandiruotės vyko, tačiau nebuvo tinkamai įforminti dokumentai. Teismas pažymi, kad Specialisto išvadoje yra patvirtintas įsakymų dėl komandiruočių egzistavimo faktas (7 t., e. b. l. 70). Be to, į bylą buvo pateiktas kelionės lapas ir atsakovės su Vokietijos įmone 2015 m. sausio 22 d. pasirašyta sutartis (10 t., e. b. l. 151–153, 188–197). Patys kuro pylimo kvitai patvirtina ir išlaidų realumą. Kartu teismas akcentuoja, kad šioje byloje konstatuoti piniginių operacijų ar naudojimosi transporto priemonėmis įforminimo netikslumai, kai mokėjimo operacijas atlikdavo kiti atsakovės darbuotojai, bet šios operacijos buvo įtraukiamos į apskaitą kaip atliktos kreditoriaus lėšomis, taip pat kai nebuvo tinkamai įforminami kelionės lapai, darbo laiko apskaitoje nefiksuojamas kreditoriaus ar kitų atsakovės darbuotojų darbo laikas, patys savaime neleidžia spręsti, jog kreditorius komandiruočių laiku buvo Lietuvoje, nepaneigia avanso apyskaitose užfiksuotų aplinkybių, kad kreditorius turėjo išlaidų, susijusių su atsakovės veikla.

9141.

92Teismas taip pat pažymi, kad Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 34–35) yra nuoroda apie į avanso apyskaitas už 2015 m. įtrauktas išlaidas atsakovei priklausiusio automobilio Mercedes Benz S350 remontui, kuriose užsakovu įvardintas R. K. nebuvo atsakovės darbuotoju. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės. Pirma, liudytoju 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje apklaustas R. K. patvirtino, kad jis naudojosi automobiliu iki automobilio pardavimo UAB „Saudara“, o aptariamos sąskaitos buvo išrašytos po to, kai UAB „Saudara“ pardavė automobilį atsakovei. Antra, galimą netikslumą UAB „Silberauto“ išrašytose sąskaitose specialistė nevertino kaip paneigiantį kreditoriaus turėtų išlaidų pagrįstumą, sąskaitose nurodytų sumų neįvardindama kaip nepateisinamų, neįtrauktinų į kreditorinio reikalavimo sumą. Sutikdamas su tokia pozicija teismas sprendžia, kad formalus netikslumas sąskaitose, paneigtas jose nepagrįstai nurodyto asmens, negali būti vertinamas kaip keliantis abejonių dėl fakto, jog automobiliu naudojosi kreditorius ir būtent kreditoriaus lėšomis buvo finansuojamas automobilio remontas.

9342.

94Nutarties 30 pastraipoje konstatavęs, kad atsakovės skola kreditoriui 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 20 136,60 Eur, taip pat nepagrįstomis pripažinęs nutarties 31 pastraipoje nurodyto papildomo 101 543,97 Eur įsiskolinimo pagal 2015 m. avanso apyskaitas dalis dėl 155,67 Eur (126,67 Eur + 29 Eur) išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla, 82,76 Eur išlaidų, kurios į apskaitą įtrauktos per klaidą ir 306,41 Eur (1 475,49 Eur – 1 169,08 Eur) išlaidų kurui (nutarties 32, 39 pastraipos), teismas sprendžia, kad atsakovės įsiskolinimas kreditoriui 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 121 135,73 Eur (20 136,60 Eur + 101 543,97 Eur – 155,67 Eur – 82,76 Eur – 306,41 Eur). Dėl atsakovės prievolių kreditoriui laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d.

9543.

96Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 1–79) užfiksuota, kad pagal avanso apyskaitas (1 t., e. b. l. 265–272) kreditorius 2016 m. į bendrovės kasą įnešė 961,30 Eur, į banko sąskaitą įnešė 1 100 Eur, už bendrovės vardu įsigytas prekes ir paslaugas sumokėjo 7 018,30 Eur, t. y. iš viso turėjo 9 079,60 Eur išlaidų. Kreditoriui buvo grąžinta 47 407,71 Eur, t. y. įsiskolinimas sumažintas 38 328,11 Eur (9 079,60 Eur – 47 407,71 Eur) (40 lentelė; 5 t., e. b. l. 60–61).

9744.

98Specialisto išvadoje (41–42 lentelės; 5 t., e. b. l. 61–62), įvertinus 2016 m. duomenis, kaip nepateisinta įvardijama 714,05 Eur suma, kurią sudaro: 300 Eur dydžio apmokėjimai už prekes, kuriuos atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet kitas atsakovės darbuotojas; ir 414,05 Eur išlaidos už kurą, įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai. Specialistė papildomai nurodė, kad be į šioje pastraipoje nurodytos netinkamai apskaitytos 414,05 Eur išlaidų dalies – 85,41 Eur, į apskaitą buvo įtraukta dar 90 Eur išlaidų kurui 2016 m. vasario mėn. būnant komandiruotėje Vokietijoje, nors buhalteriniai dokumentai kelia abejonių dėl tokių išlaidų realumo (44 lentelė; 5 t., e. b. l. 72). Be to, kreditorius nesutiko su Specialisto išvadoje nurodoma jam grąžintų lėšų dalimi – 10 542 Eur.

9945.

100Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 60) nurodyta, kad kreditorius į avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukė 300 Eur dydžio apmokėjimą pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. advokato R. B. išrašytą sąskaitą, kurį atliekant mokėtoju nurodytas ne kreditorius, bet atsakovės darbuotoja R. S.. Teismas pažymi, kad argumentai, jog visi atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje patvirtino nenaudoję asmeninių lėšų mokėjimams atlikti, kad abejoti šių parodymų patikimumu nėra pagrindo, jog Specialisto išvadoje įvardijami neatitikimai siejami su formaliais buhalterinės apskaitos trūkumais, taip pat egzistuojančia galimybe, kad finansines pretenzijas atsakovei pareikš mokėjimo dokumentuose nurodyti asmenys, išsamiai aptarti nutarties 14, 26 pastraipose. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad faktas, jog ne pats kreditorius atliko mokėjimus, paneigia jo lėšomis atliktų mokėjimų įtraukimo į avanso apyskaitą teisėtumą.

10146.

102Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 57, 64) taip pat nurodoma, kad į kreditoriaus avanso apyskaitą nepagrįstai įtraukta 414,05 Eur išlaidų už kurą, 2016 m. įsigytą ne darbo dienomis, nesant pakankamai duomenų apie tuo metu buvusią kelionę ir/ar kelionės maršruto atitikimą kuro įsigijimo vietai, suma. Nesutikdamas su šia pozicija kreditorius akcentavo, kad 2016 m. kovo 12 d. atsakovės darbuotojas J. P. vežė skalbinius pagal sutartį su UAB „Mantinga“ ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (7 t., e. b. l. 97). Teismas pažymi, kad šios kreditoriaus pozicijos pagrįstumą patvirtinantys argumentai yra išsamiai aptarti nutarties 15 pastraipoje. Kartu teismas akcentuoja, kad 2016 m. kovo 12 d. užfiksuoti du kuro pylimai (57,92 litrų ir 69,97 litrų). Priežastys, dėl kurių vėlesnio iš jų išlaidos negali būti įtrauktos į apskaitą, aptartos nutarties 27 pastraipoje.

10347.

104Kreditorius taip pat pateikė duomenis apie komandiruotes į Vokietiją 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 19 d. (7 t., e. b. l. 89–91, 98–99). Specialisto išvadoje nurodoma, kad 2016 m. vasario 29 d. vykę du kuro pylimai yra nesuderinami tarpusavyje. Teismas pažymi, kad ginčydamas šį argumentą kreditorius pateikė 2016 m. vasario 26 d. įsakymą dėl komandiruotės į Vokietiją nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. kovo 2 d. (7 t., e. b. l. 91), taip pat mokėjimo kvitus, pagal kuriuos 2016 m. vasario 28 d. 5.27 val. buvo pilta kuro Marijampolėje ir 2016 m. vasario 29 d. 18.55 val. pilta kuro Vokietijoje. Šie duomenys ne tik nepaneigia Specialisto išvadoje išdėstytos pozicijos, kad kreditorius negalėjo pilti kuro būdamas Marijampolėje 2016 m. vasario 29 d. 8.07 val., bet, priešingai, šią poziciją patvirtina. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų šio kuro pylimo aplinkybes ir paskirtį, kreditorius į bylą nepateikė, todėl teismas sutinka su Specialisto išvadoje pateikta pozicija, kad nurodytos išlaidos negalėjo būti įtraukiamos į apskaitą.

10548.

106Teismas taip pat pažymi, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog 2016 m. kovo 2 d. buvo vykstama į Klaipėdos r. (pateiktas aktas yra be datos, pasirašytas tik aktą sudariusios šalies, jame nurodoma, kad atlikti darbai yra susiję su kitoje vietovėje (Vilkaviškio r.) esančiu objektu; 7 t., e. b. l. 92–95). Tas pats pasakytina ir apie 2016 m. kovo 9 d. kelionę į Kauną (pateikta tik vienašališkai išrašyta sąskaita, nėra jokių kelionės faktą patvirtinančių dokumentų; 7 t., e. b. l. 96).

10749.

108Kaip matyti iš Specialisto išvadoje aprašytų duomenų apie kuro naudojimą po 2016 m. gegužės 3 d., kai kreditorius nebebuvo atsakovės direktoriumi (7 t., e. b. l. 59–60), specialistė pažeidimu įvardija ne kuro įsigijimo, bet netinkamo jo nurašymo faktą. Specialisto išvadoje nenurodoma, kad šios išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į kreditoriaus avanso apyskaitą (7 t., e. b. l. 63–64). Šiuo aspektu reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės. Pirma, kuro kvitų įtraukimo į apskaitą teisėtumą pripažino tuometinis atsakovės vadovas A. K. Antra, būtent atsakovės vadovas buvo atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymą. Trečia, netinkamas degalų nurašymas į sąnaudas gali tapti pagrindu reikšti reikalavimą dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau nepaneigia buhalterinių duomenų dėl kreditoriaus turėtų išlaidų pagrįstumo.

10950.

110Apibendrindamas nutarties 46–49 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina ginčijamų išlaidų kurui dalies – 214,07 Eur (85,41 Eur + 50,33 Eur + 78,33 Eur), pagrįstumą laikotarpiu iki 2016 m. gegužės 3 d. ir visų išlaidų, turėtų po 2016 m. gegužės 5 d., pagrįstumą.

11151.

112Įvertinęs Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl komandiruotėje į Vokietiją turėtų 90 Eur išlaidų kurui (5 t., e. b. l. 68–78) teismas konstatuoja, kad specialistė savo poziciją neformuluoja kategoriškai, akcentuoja buhalterinių dokumentų tarpusavio nesuderinamumą, pažymi, jog yra galimas tiek faktas, kad kreditorius nebuvo komandiruotėse, tiek aplinkybė, jog komandiruotės vyko, tačiau nebuvo tinkamai įforminti dokumentai. Teismas pažymi, kad Specialisto išvadoje yra patvirtintas įsakymų dėl komandiruočių egzistavimo faktas (7 t., e. b. l. 70). Faktines išlaidas patvirtinantys kvitai buvo pateikti į bylą (7 t., e. b. l. 89–91, 98–99). Kaip minėta nutarties 40 pastraipoje, šioje byloje konstatuoti piniginių operacijų ar naudojimosi transporto priemonėmis įforminimo netikslumai, kai mokėjimo operacijas atlikdavo kiti atsakovės darbuotojai, bet šios operacijos buvo įtraukiamos į apskaitą kaip atliktos kreditoriaus lėšomis, taip pat kai nebuvo tinkamai įforminami kelionės lapai, darbo laiko apskaitoje nefiksuojamas kreditoriaus ar kitų atsakovės darbuotojų darbo laikas, patys savaime neleidžia spręsti, kad kreditorius komandiruočių laiku buvo Lietuvoje, nepaneigia avanso apyskaitose užfiksuotų aplinkybių, jog kreditorius turėjo išlaidų, susijusių su atsakovės veikla.

11352.

114Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal kreditoriaus avanso apyskaitas skirtumas tarp kreditoriaus išlaidų ir iš atsakovės gautų lėšų sudaro 94 545,52 Eur, o atsakovės buhalterinėje apskaitoje įtraukta 84 003,52 Eur suma. Skirtumą tarp šių sumų (94 545,52 Eur – 84 003,52 Eur = 10 542 Eur) sudaro 10 000 Eur, kurie atsakovės apskaitoje nurodyti kaip išmokėti kreditoriui pagal 2016 m. birželio 20 d. kasos išlaidų orderį, ir 542 Eur, kurie, kaip nurodyta Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 57), pagal apskaitos registrą 2016 m. liepos mėn. buvo grąžinti kreditoriui, tačiau nėra išsaugotas grąžinimą patvirtinantis žiniaraštis. Kaip matyti iš Specialisto išvados 36 lentelėje (5 t., e. b. l. 56) pateikto mokėjimo dokumentų sąrašo, 542 Eur mokėjimo dokumentas nėra užfiksuotas, o iš bendros sąraše esančių mokėjimo dokumentų sumos atėmus 10 000 Eur, kurių išmokėjimo faktą kreditorius ginčija, gaunama 1 136 Eur suma (200 Eur + 170 Eur + 526 Eur + 240 Eur) atitinka ieškinyje nurodytą kreditoriaus gautų lėšų sumą.

11553.

116Vertindamas šalių ginčą dėl 542 Eur įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą, teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, kaip nurodoma Specialisto išvadoje, 542 Eur išmokėjimo kreditoriui faktą patvirtinantis dokumentas nėra išsaugotas. Specialisto išvados 36 lentelėje (5 t., e. b. l. 56) pateiktame mokėjimų sąraše toks dokumentas nėra užfiksuotas. Antra, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., e. b. l. 336–338) patvirtina, kad kreditorius 2016 m. liepos mėn. nebebuvo atsakovės direktoriumi, dirbo darbų saugos specialistu, atsakovės direktoriumi, kuris atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, buvo A. K. Trečia, pinigų išmokėjimo faktas nebuvo užfiksuotas ir kreditoriaus bei bendrovės direktoriaus pasirašytoje 2016 m. liepos mėn. avanso apyskaitoje (1 t., e. b. l. 274). Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su kreditoriaus pozicija, kad, kreditoriui avanso apyskaitomis įrodžius įsiskolinimo faktą, atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti atsiskaitymo 542 Eur sumai realumą. Dėl nurodytos priežasties kreditoriaus prašymas 542 Eur įtraukti į jo kreditorinio reikalavimo sumą pripažįstamas pagrįstu.

11754.

118Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus dėl 10 000 Eur sumos išmokėjimo kreditoriui 2016 m. birželio mėn., teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Dalyvaujantys byloje asmenys neginčija 2018 m. birželio 11 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo minimo fakto, kad 2016 m. birželio 21 d. iš atsakovės banko buvo išimta 10 000 Eur suma. Nėra ginčo ir dėl A. K. 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdyje, kreditoriaus ir A. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžiuose nurodytos aplinkybės, kad A. K., pripažindamas atsakovės skolos kreditoriui faktą, 2016 m. birželio 20 d. nurodė buhalterei A. B. paruošti kasos dokumentus, patvirtinančius 10 000 Eur įnešimo į kasą ir išmokėjimo kreditoriui faktus. Liudytoja A. B. taip pat patvirtino paruošusi į bylą pateiktus 2016 m. birželio 20 d. kasos pajamų orderį Nr. DUM00069 (6 t., e. b. l. 131), pagal kurį 10 000 Eur sumą į atsakovės kasą turėjo įnešti A. K., su nuoroda, kad pinigai gauti iš banko, ir kasos išlaidų orderį Nr. 41 (6 t., e. b. l. 133), pagal kurį tą pačią dieną nurodyta suma turėjo būti išmokėta kreditoriui. Kreditorius pripažino pasirašęs kasos išlaidų orderyje. Šie duomenys patvirtina tiek atsakovės vadovo ketinimą grąžinti kreditoriui dalį įsiskolinimo, tiek ir aktyviais veiksmais išreikštą kreditoriaus valią pinigus priimti.

11955.

120Ginčas byloje kilo dėl to, ar 10 000 Eur suma buvo faktiškai išmokėta kreditoriui. Atsakovė ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad pinigų išmokėjimo faktą patvirtina kreditoriaus parašas kasos išlaidų orderyje. Kreditorius akcentuoja, kad kasos išlaidų orderis ir kiti dokumentai, kuriais įrodinėjamas nurodytos sumos įtraukimas į apskaitą, yra suklastoti, dėl dokumentų klastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 11 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (9 t., e. b. l. 186–187) turinio, tyrimas atliekamas atsižvelgiant į kreditoriaus pareiškimą, kad nurodytuose dokumentuose yra A. B. parašai, nors A. B. neigė šiuos dokumentus pasirašiusi. Liudytoja A. B., tiek teikdama parodymus nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (9 t., e. b. l. 150–151) patvirtino kasos dokumentus parengusi, tačiau jų nepasirašiusi, kadangi 2016 m. birželio 20 d. A. K. neatvyko ir neatnešė jai, kaip kasininkei, pinigų, iš kasos jokie pinigai taip pat nebuvo perduoti kreditoriui. Liudytoja patvirtino, kad 2016 m. birželio 20 d. buvo paskutinė jos darbo diena prieš kasmetines atostogas, išeidama iš darbo nepasirašytus dokumentus ji paliko ant darbo stato, o grįžusi po atostogų jų nerado. Abejoti šiais liudytojos paaiškinimais nėra pagrindo, juos patvirtina ir aplinkybė, kad pinigai iš atsakovės banko sąskaitos buvo išimti A. B. kasmetinių atostogų metu (9 t., e. b. l. 116), t. y. 2016 m. birželio 21 d. Šis faktas yra nesuderinamas su kasos knygos išraše (6 t., e. b. l. 132) užfiksuotais duomenimis apie 10 000 Eur sumos įnešimą į kasą 2016 m. birželio 20 d. ir šios sumos išmokėjimą kreditoriui tą pačią dieną. Teismui pagrįstų abejonių kelia ir į bylą pateikto 2016 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 12A (9 t., e. b. l. 115), kuriuo A. K. paskyrė save atsakingu už įmonės kasą A. B. kasmetinių atostogų metu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 29 d., autentiškumas. Viena vertus, šiuo įsakymu siekiama įrodyti aplinkybė, kad kasos operacijas įformino A. K., yra nesuderinama su pačiuose kasos dokumentuose esančiais A. B. parašais, kurių autentiškumas yra ginčijamas. Kita vertus, iš kitų teismui pateiktų įsakymų ir įsakymų registracijos žurnalo (9 t., e. b. l. 107–122) turinio matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 12A nebuvo įtrauktas į įsakymų apskaitą, jo numeris dubliuojasi su A. K. pasirašyto 2016 m. liepos 12 d. įsakymo dėl S. K. kasmetinių atostogų, numeriu. Be to, teikdamos parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. B. (9 t., e. b. l. 150–151) ir R. S. (9 t., e. b. l. 154–155) nurodė, kad su 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 12A A. B. nebuvo supažindinta (įmonėje galiojusią praktiką supažindinti darbuotojus su įsakymais, turinčiais įtakos jų darbui, patvirtina kitų į bylą pateiktų įsakymų kopijos; 9 t., e. b. l. 107–122), kasa A. K. nebuvo perduota, nei 2016 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 12A, nei kasos orderiai buhalterei grįžus iš atostogų nebuvo perduoti, neužregistruoti, įsakymas buvo rastas tarp kitų dokumentų kaip papildomas lapas, neregistruotas įsakymų registre, su juo A. B. nebuvo supažindinta. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovės kasos operacijos buvo įformintos netinkamai.

12156.

122Kartu teismas sprendžia, kad nutarties 55 pastraipoje užfiksuoti kasos operacijų trūkumai, taip pat ikiteisminio tyrimo dėl buhalterės parašų autentiškumo ir A. K. veiksmų, siekiant fiksuoti kasos operacijas, teisėtumo vykdymas patys savaime nepaneigia fakto, kad iš atsakovės banko sąskaitos išimtos lėšos buvo perduotos kreditoriui. Atsižvelgdamas į CPK 178, 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, kreditoriaus 2016 m. liepos mėn. avanso apyskaitoje (1 t., e. b. l. 274) užfiksuota, kad kreditorius, 2016 m. gegužės 5 d. pradėjęs dirbti darbų saugos specialistu, iki 2016 m. liepos 1 d. nebuvo panaudojęs papildomų asmeninių lėšų įmonės veiklai finansuoti, nenurodytų 2016 m. gegužės 3 d. suderinimo akte (1 t., e. b. l. 273, 335), sudarytame atleidžiant kreditorių iš atsakovės direktoriaus pareigų. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad 10 000 Eur išmokėjimas nebuvo siejamas su egzistuojančiais darbo santykiais, atsakovės vadovas ėmėsi veiksmų, kad kreditoriui būtų grąžinta skola, susidariusi jam vadovaujant įmonei. Be to, kaip nurodyta nutarties 10, 20 pastraipose, kreditoriaus suinteresuotumą investuoti asmenines lėšas į įmonės veiklą nulėmė, jo, kaip įmonės akcininko, statusas bei vėlesnis siekis šį statusą atkurti. Kaip nurodė pats kreditorius 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžiuose, jo apsisprendimą išlaidas forminti ne pasirašant paskolos sutartis, bet naudojant avanso apyskaitas, lėmė siekis išvengti ribojimo teikti beprocentines paskolas ir su tuo susijusių mokestinių prievolių. Nurodytos aplinkybės, įvertinant ir faktą, kad, būdamas atsakovės direktoriumi, kreditorius priėmė vienašalius sprendimus dėl tarpusavio santykių įforminimo, leidžia spręsti, kad tiek aptariamas įsiskolinimas, tiek ir ginčytinas santykis dėl dalies įsiskolinimo padengimo, savo esme yra išskirtinai civilinio teisinio pobūdžio, kuriam taikomas šalių lygiateisiškumo principas. Antra, kaip minėta nutarties 54 pastraipoje, pinigų išmokėjimo faktas yra grindžiamas kreditoriaus rašytiniu pakvitavimu (6 t., e. b. l. 133), kurio autentiškumą jis pripažįsta. Kitaip tariant, ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos su galimu dokumento klastojimu susijusios aplinkybės gali atskleisti A. B. dalyvavimo aptariamuose įvykiuose laipsnį, taip pat padėti atsakyti į klausimą, ar tinkamai buvo įformintos kasos operacijos, bet nepaneigia fakto, kad pinigai iš atsakovės sąskaitos buvo išimti ir kreditorius patvirtino juos gavęs. Trečia, pinigų gavimo faktą kreditorius ginčija šalutiniais įrodymais, kurie esamoje situacijoje negali būti vertinami kaip pakankami. Dėl paties kreditoriaus paaiškinimų nepatikimumo pasisakyta nutarties 23 pastraipoje. Dėl nurodytos priežasties vien kreditoriaus paaiškinimai, kad jis kasos išlaidų orderį pasirašė negavęs pinigų ir dokumentą paliko ant buhalterės stalo, A. K. šią aplinkybę neigiant ir tvirtinant, kad pinigai buvo perduoti, nepatvirtina kreditoriaus valios trūkumų, nepaneigia kreditoriaus raštu išreikštos valios patvirtinti dalies skolinio įsipareigojimo įvykdymo faktą. Gi buhalterinės apskaitos trūkumai, kartu su galimais bandymais šiuos trūkumus ištaisyti, tepatvirtina A. K. siekį buhalteriškai įforminti disponavimo įmonės lėšomis faktą bei vėlesnį siekį galimai neteisėtais būdais pateisinti savo veiksmus. Ketvirta, kreditorius nurodė dalies skolos grąžinimo reikalavęs ir aptariamą dokumentą pasirašęs dėl to, kad jam skubiai reikėjo pinigų, kuriuos ketino paskolinti kitam asmeniui. Ši išvada, įvertinus aplinkybę, kad kreditorius yra verslininkas, kuriam, kaip jis pats nurodė 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje, priklauso ne viena įmonė, kelia pagrįstų abejonių dėl kreditoriaus elgesio patvirtinant pinigų gavimą ir vėliau šį faktą ginčijant. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs faktą, kad tiek Specialisto išvadoje ir Papildomoje specialisto išvadoje, tiek ir šioje nutartyje nustatyta visa eilė atsakovės veiklos ir finansinių operacijų įforminimo trūkumų, teismas sprendžia, jog vien aplinkybė, kad nebuvo tinkamai įforminti kasos dokumentai, nepaneigia atsakovei priklausiusios 10 000 Eur sumos išmokėjimo kreditoriui fakto.

12357.

124Teismas kaip nepagrįstą atmeta trečiojo asmens atstovo argumentą, kad ne viso bendrovei priklausiusio turto perdavimas bankroto administratoriui leidžia spręsti, jog turtas buvo realizuotas ir už jį gautos lėšos galėjo būti naudojamos įmonės veiklai finansuoti, jas įtraukiant į kreditoriaus avanso apyskaitas. Pirma, šis argumentas yra pateikiamas kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida. Antra, net jeigu kreditorius ir būtų neteisėtai realizavęs įmonės turtą ir savo nuožiūra naudojęs už šį turtą gautas lėšas, nurodyta aplinkybė galėtų tapti pagrindu reikšti kreditoriui reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo ar nepagrįsto praturtėjimo, tačiau nepaneigia kreditoriaus šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrįstumo.

12558.

126Nutarties 42 pastraipoje konstatavęs, kad atsakovės skola kreditoriui 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 121 135,73 Eur, taip pat nustatęs, kad į kreditoriaus avanso apyskaitas už 2016 m. buvo nepagrįstai įtraukta 199,98 Eur (414,05 Eur – 214,07 Eur) išlaidų už kurą suma (nutarties 50 pastraipa), o Specialisto išvadoje nurodyta skirtumo tarp kreditoriui grąžintų sumų ir jo turėtų išlaidų suma (įsiskolinimo sumažinimas 38 328,11 Eur) nepagrįstai padidinta įtraukiant mokėjimo dokumentais nepagrįstą atsiskaitymą 542 Eur sumai (nutarties 53 pastraipa), teismas sprendžia, kad atsakovės įsiskolinimas kreditoriui sudaro 83 149,64 Eur (121 135,73 Eur – 199,98 Eur – 38 328,11 Eur + 542 Eur), todėl prašymas šią sumą pripažinti kreditoriniu reikalavimu atsakovės bankroto byloje tenkinamas kaip pagrįstas.

12759.

128Įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties (8 t., e. b. l. 57–68) 58 pastraipoje pateiktus argumentus dėl įskaitymo instituto taikymo, teismas pažymi, kad šie argumentai buvo susiję su pirmą kartą bylą išnagrinėjus Kauno apygardos teisme priimtos 2018 m. sausio 22 d. nutarties (7 t., e. b. l. 170–179) trūkumais. Bylą išnagrinėjus pakartotinai buvo konstatuota, kad šalis siejo lankstūs teisiniai santykiai, kurių eigoje kreditorius naudojo savo lėšas įmonės veiklai finansuoti, o šioms išlaidoms iš dalies kompensuoti jam buvo perduodamos bendrovės piniginės lėšos ir taip mažinamas bendrovės įsiskolinimas. Spręsti, kad šalys turėjo priešpriešinių finansinių prievolių, kurias būtų galima įskaityti, iš į bylą surinktos medžiagos nėra pagrindo. Dėl palūkanų priteisimo

12960.

130Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, palūkanos gali būti skaičiuojamos iki nutarties dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju kreditorius nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. kilo darbdavio pareiga sumokėti jam 93 393,58 Eur. Įvertinęs nutarties 43–58 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad dalis skolos – 2 287,94 Eur – susidarė kreditoriui dirbant darbų saugos specialistu (šių sumų, įtrauktų į avanso apyskaitas, pagrįstumas nebuvo nuginčytas). Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreditoriui buvo grąžinta dalis iki 2016 m. gegužės 3 d. susidariusios skolos – 11 136 Eur (Specialisto išvados 36 lentelė; 5 t., e. b. l. 56). Šios aplinkybės, įvertinus nutarties 58 pastraipoje nustatytą įsiskolinimo sumą, leidžia spręsti, kad atsakovės skola kreditoriui 2016 m. gegužės 3 d. sudarė 91 997,70 Eur (83 149,64 Eur (bendra įsiskolinimo suma) – 2 287,94 Eur (skolos dalis, susidariusi po 2016 m. gegužės 3 d.) + 11 136 Eur (grąžinta skolos, susidariusios iki 2016 m. gegužės 3 d., dalis)). Šios sumos sumokėjimo terminas suėjo šalims pasirašius 2016 m. gegužės 3 d. suderinimo aktą (1 t., e. b. l. 273, 335) ir tą pačią dieną nutrūkus darbo santykiams. Palūkanų suma už laikotarpį iki 2016 m. birželio 8 d. (36 dienas) apskaičiuojama taip: 91 997,70 Eur * 5 proc. / 365 * 36 = 453,69 Eur. 2016 m. birželio 8 d. atsakovei skolos sumą sumažinus 200 Eur iki 91 797,70 Eur (91 997,70 Eur – 200 Eur), už laikotarpį iki 2016 m. birželio 17 d. (9 dienas) palūkanų suma apskaičiuojama taip: 91 797,70 Eur* 5 proc. / 365 * 9 = 113,18 Eur. 2016 m. birželio 17 d. atsakovei skolos sumą sumažinus 170 Eur iki 91 627,70 Eur (91 797,70 Eur – 170 Eur), už laikotarpį iki 2016 m. birželio 21 d. (4 dienas) palūkanų suma apskaičiuojama taip: 91 627,70 Eur * 5 proc. / 365 * 4 = 50,21 Eur. 2016 m. birželio 21 d. atsakovei skolos sumą sumažinus 10 000 Eur iki 81 627,70 Eur (91 627,70 Eur – 10 000 Eur), už laikotarpį iki 2016 m. liepos 25 d. (34 dienas) palūkanų suma apskaičiuojama taip: 81 627,70 Eur * 5 proc. / 365 * 34 = 380,18 Eur. 2016 m. liepos 25 d. atsakovei skolos sumą sumažinus 526 Eur iki 81 101,70 Eur (81 627,70 Eur – 526 Eur), už laikotarpį iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. (24 dienas) palūkanų suma apskaičiuojama taip: 81 101,70 Eur * 5 proc. / 365 * 24 = 266,64 Eur. 2016 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei skolos sumą sumažinus 240 Eur iki 80 861,70 Eur (81 101,70 Eur – 240 Eur), už laikotarpį iki 2016 m. lapkričio 16 d. (90 dienų) palūkanų suma apskaičiuojama taip: 80 861,70 Eur * 5 proc. / 365 * 90 = 996,93 Eur. 2016 m. lapkričio 16 d. kreditorius buvo atleistas iš darbų saugos specialisto pareigų, todėl darbdaviui kilo pareiga įvykdyti 2 287,94 Eur prievolę pagal avanso apyskaitą (tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 207 straipsnis), ir bendra pradelsto įsipareigojimo suma padidėjo iki 83 149,64 Eur (80 861,70 Eur + 2 287,94 Eur). Palūkanų suma už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. vasario 10 d., kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis (2 t., e. b. l. 39–40) dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (86 dienas), apskaičiuojama taip: 83 149,64 Eur * 5 proc. / 365 * 86 = 979,57 Eur. Iš viso kreditoriui iš atsakovės priteisiama 3 240,40 Eur (453,69 Eur + 113,18 Eur + 50,21 Eur + 380,18 Eur + 266,64 Eur + 996,93 Eur + 979,57 Eur) palūkanų. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13161.

132Tenkinęs reikalavimus dėl 83 149,64 Eur skolos ir 3 240,40 Eur palūkanų, iš viso 86 390,04 Eur sumos, priteisimo kreditoriui iš atsakovės, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad byloje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiamas kreditorinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo klausimas, sprendžia, jog yra pagrindas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1667-230/2017, pakeisti, priteisti kreditoriui iš atsakovės 83 149,64 Eur skolos ir 3 240,40 Eur palūkanų, 86 390,04 Eur sumą pripažįstant S. K. kreditoriniu reikalavimu atsakovės bankroto byloje.

13362.

134Išnagrinėjus bylą sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kreditorius pateikė duomenis apie 6 800 Eur atstovavimo išlaidas (1 t., e. b. l. 340–342; 5 t., e. b. l. 130–134; 7 t., e. b. l. 130–132; 10 t., e. b. l. 179–184). Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie 1 200 Eur atstovavimo išlaidas (10 t., e. b. l. 186–187). Įvertinęs byloje atliktų procesinių veiksmų apimtį, ginčo santykių įvairiapusiškumą ir reikalavimo sumos dydį, teismas sprendžia, kad šias išlaidas vertinti kaip nepagrįstai dideles nėra pagrindo. Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus priteistino atlyginimo dydžio.

13563.

136Kreditoriui už 2016 m. lapkričio 29 d. pateiktą ieškinį (1 t., e. b. l. 1–5) galėjo būti skaičiuojamas 1 929,75 Eur atlyginimas (2,5 * 771,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai), už Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1667-230/2017 teiktą atsiliepimą į prieštaravimus ir 2017 m. kovo 23 d. teiktą prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (2 t., e. b. l. 107–111) – 991,63 Eur (793,30 Eur * (0,85 + 0,4)) suma (Rekomendacijų 7, 8.5, 8.16 punktai). Už 2017 m. balandžio 23 d. rašytinius paaiškinimus (4 t., e. b. l. 101), 2017 m. gegužės 11 d. prašymą (4 t., e. b. l. 99–100), 2017 m. gegužės 18 d. prašymą (4 t., e. b. l. 144) ir atstovės dalyvavimą 2 val. 44 min. trukusiame 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje (4 t., e. b. l. 157–165) galėjo būti skaičiuojama 740,52 Eur (822,80 Eur * (0,1 + 0,4 + 0,1 + 0,3)) suma (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19, 9 punktai), už atstovės dalyvavimą 2 val. trukmės 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje (5 t., e. b. l. 137–146) – 163,52 Eur (817,6 Eur * 0,2) suma (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai). Už 2017 m. spalio 9 d. prašymo (5 t., e. b. l. 160–161), 2017 m. spalio 17 d. prašymo (5 t., e. b. l. 173–174), 2017 m. spalio 20 d. prašymo (5 t., e. b. l. 195), 2017 m. lapkričio 20 d. prašymo (6 t., e. b. l. 79–80), 2017 m. lapkričio 27 d. prašymo (6 t., e. b. l. 89–90), 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo (6 t., e. b. l. 106–107) ir 2017 m. gruodžio 18 d. prašymo (6 t., e. b. l. 138) parengimą, kreditoriaus atstovės dalyvavimą 2017 m. spalio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžiuose (5 t., e. b. l. 180–191; 6 t., e. b. l. 109–116), kurių bendra trukmė sudarė apie 4 val., galėjo būti skaičiuojama 922,57 Eur (838,70 Eur * (7 * 0,1 + 0,4)) suma (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19, 9 punktai). Už 2018 m. sausio 2 d. prašymo (7 t., e. b. l. 1–2), dviejų 2018 m. sausio 15 d. prašymų (7 t., e. b. l. 128–129, 133–134), 2018 m. vasario 5 d. prašymo (7 t., e. b. l. 187–188) ir 2018 m. vasario 5 d. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties (8 t., e. b. l. 1–12), kuris buvo patenkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi (8 t., e. b. l. 57–68), parengimą, kreditoriaus atstovės dalyvavimą 3 val. trukmės 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdyje (7 t., e. b. l. 160–168) galėjo būti skaičiuojama 851,90 Eur (850,80 Eur * (4 * 0,1 + 0,4 + 0,3)) suma (Rekomendacijų 7, 8.15, 8.17, 8.19, 9 punktai). Teismas taip pat pažymi, kad nutartimi, bet ne sprendimu, klausimas dėl skolos priteisimo buvo išspręstas dėl to, jog jo nagrinėjimas buvo prijungtas prie atsakovės bankroto bylos. Ši aplinkybė nepaneigia teisinio santykio sudėtingumo, o kartu ir fakto, kad kreditoriaus atstovės teiktas atskirasis skundas tik savo pavadinimu, bet ne apimtimi ir faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų sudėtingumu, atitiko skundui dėl teismo priimtos nutarties keliamus reikalavimus, o už apeliacinio skundo parengimą (būtent toks dokumentas dėl ginčo būtų priimtas, jeigu byla nebūtų prijungta prie bankroto bylos) būtų galima skaičiuoti ne 340,32 Eur (850,80 Eur * (4 * 0,1 + 0,4 + 0,3)), bet 2 127 Eur (850,80 Eur * 2,5) sumą (Rekomendacijų 7, 8.9, 8.15, 8.16, 8.19, 9 punktai). Už 2018 m. gegužės 10 d. prašymo (8 t., e. b. l. 122), 2018 m. gegužės 14 d. pareiškimo (8 t., e. b. l. 136–137) parengimą galėjo būti skaičiuojama 442,40 Eur (884,80 Eur * (0,1 + 0,4) suma (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.17 punktai). Už 2018 m. liepos 9 d. prašymo (9 t., e. b. l. 107), 2018 m. liepos 31 d. prašymo (9 t., e. b. l. 185), 2018 m. rugsėjo 4 d. prašymo (10 t., e. b. l. 45), 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymo (10 t., e. b. l. 74–75), 2018 m. rugsėjo 12 d. rašytinių paaiškinimų (10 t., e. b. l. 138–139), 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo (10 t., e. b. l. 150), 2018 m. rugsėjo 20 d. prašymo (10 t., e. b. l. 179–180) parengimą, kreditoriaus atstovės dalyvavimą 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžiuose (9 t., e. b. l. 161–167; 10 t., e. b. l. 64–68, 165–171), kurių trukmė buvo apie 9 val., galėjo būti skaičiuojama 1 432 Eur (895,20 Eur * (7* 0,1 + 0,9)) suma (Rekomendacijų 7, 8.15, 8.16, 8.19, 9 punktai). Bendra suma, paskaičiuota taikant maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 7 474,29 Eur (1 929,75 Eur + 991,63 Eur + 740,52 Eur + 163,52 Eur + 922,57 Eur + 851,90 Eur + 442,40 Eur + 1 432 Eur), t. y. daugiau už kreditoriaus prašomą priteisti sumą.

13764.

138Teismas taip pat pažymi, kad trečiojo asmens prašomą priteisti 1 200 Eur sumą viršija maksimali suma, kuri gali būti apskaičiuota už 2017 m. gegužės 3 d. atskirąjį skundą (3 t., e. b. l. 151–156) (822,80 Eur * 0,4= 329,12 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.15 punktai) ir trečiojo asmens atstovo dalyvavimą 2 val. 44 min. trukusiame 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje (4 t., e. b. l. 157–165) (822,80 Eur * 0,3 = 246,84 Eur), 2 val. trukmės 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje (5 t., e. b. l. 137–146) (817,6 Eur * 0,2 = 163,52 Eur), 2017 m. spalio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžiuose (5 t., e. b. l. 180–191; 6 t., e. b. l. 109–116), kurių bendra trukmė sudarė apie 4 val. (838,70 Eur * 0,4 = 335,48 Eur), 3 val. trukmės 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdyje (7 t., e. b. l. 160–168) (850,80 Eur * 0,3 = 255,24 Eur), 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžiuose (9 t., e. b. l. 161–167; 10 t., e. b. l. 64–68, 165–171), kurių trukmė buvo apie 9 val. (895,20 Eur * 0,9 = 805,69 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai). Bendra 2 135,89 Eur suma gaunama net neįvertinus trečiojo asmens atstovo reikštų procesinių prašymų.

13965.

140Teismas pažymi, kad kreditorius prašė patvirtinti 98 103,25 Eur kreditorinį reikalavimą (94 545,52 Eur skolos + 2 665,52 Eur palūkanų + 892,21 Eur procesinių palūkanų), o teismo patenkintų reikalavimų suma sudaro 86 390,04 Eur (83 149,64 Eur skolos + 3 240,40 Eur palūkanų) arba 88 proc. (86 390,04 Eur / 98 103,25 Eur * 100) reikalautos sumos. Nors, kaip nurodyta nutarties 6 pastraipoje, dalies reikalavimų bylos nagrinėjimo metu kreditorius atsisakė, tokią kreditoriaus poziciją nulėmė jo sutikimas su trečiojo asmens ir atsakovės argumentais dėl dalies sumų įtraukimo į kreditoriaus avanso apyskaitas nepagrįstumo. Kitaip tariant, kreditorius pripažino, kad dalis jo reikalavimų buvo nepagrįsti. Dėl nurodytos priežasties, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, kreditoriui tenka pareiga atlyginti trečiajam asmeniui 12 proc. trečiojo asmens turėtų atstovavimo išlaidų – 144 Eur (1 200 Eur * 12 proc.).

14166.

142Tuo pačiu pagrindu konstatuojama kreditoriaus teisė į 88 proc. atstovavimo išlaidų atlyginimą – 5 984 Eur (6 800 Eur * 88 proc.). Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ši išlaidų suma turi būti paskirstoma ne tik atsakovei, bet ir trečiajam asmeniui. Tokią išvadą leidžia daryti kelios aplinkybės. Teikdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto administratorius sutiko su 84 003,52 Eur kreditorinio reikalavimo suma, kuri ir buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 148–150). Atskirąjį skundą dėl šios nutarties teikė būtent trečiasis asmuo, reikalaudama prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti visa apimtimi (3 t., e. b. l. 151–156). Net ir teismui 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi (4 t., e. b. l. 45–46) pasinaikinus 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir ėmusis vertinti reikalavimo pagrįstumą iš esmės, būtent trečiasis asmuo nesutiko su jokios kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimu, o atsakovės atstovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad administratorius sutinka su kreditorinio reikalavimo suma, neviršijančia 33 553,55 Eur (6 t., e. b. l. 65–66, 67–78). Be to, teismas pažymi, kad visa eilė procesinių veiksmų byloje buvo atlikta būtent trečiojo asmens atstovo iniciatyva. Būtent trečiojo asmens atstovas teikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties (3 t., e. b. l. 151–156), taip pat reikšmės ginčo baigčiai neturėjusius argumentus dėl turtinės kreditoriaus padėties ir su šiais argumentais susijusius prašymus dėl įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, nepagrįstais pripažintus argumentus dėl vekselių išdavimo R. Ž. ir trečiajam asmeniui fakto įtakos kreditorinio reikalavimo pagrįstumui, kurių vertinimas turėjo esminės įtakos teismo posėdžių, taip pat viso proceso trukmei, o kartu ir kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, proporcingas atsakovės neginčytai patenkinto kreditorinio reikalavimo daliai (33 553,55 Eur / 86 390,04 Eur * 100 * 5 984 Eur = 2 324,19 Eur). Vadovaujantis ekonomiškumo principu šią sumą įskaičius su priešpriešine išlaidų atlyginimo suma, priteista iš kreditoriaus trečiajam asmeniui (144 Eur), iš trečiojo asmens kreditoriui priteisiamas 2 180,19 Eur (2 324,19 Eur – 144 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

14367.

144Kita kreditoriaus išlaidų atlyginimo dalis (5 984 Eur – 2 324,19 Eur = 3 659,81 Eur) priteisiama kreditoriui iš atsakovės. Ši suma priteisiama iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės, turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, nepagrįstai nesutinkant su jos atžvilgiu pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Kartu teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės atstovės 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje išdėstytą poziciją, kad dalis atstovavimo išlaidų turi būti tvirtinama kaip kreditorinis reikalavimas, kadangi atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi, kad atsakovės pareiga atlyginti dalį kreditoriaus atstovavimo išlaidų yra kildinama būtent iš atsakovės bankroto administratoriaus teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytos pozicijos dėl dalies kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo. Jeigu administratorius būtų sutikęs su kreditoriaus finansiniu reikalavimu, pareiga atlyginti kreditoriaus atstovavimo išlaidas atsakovei nebūtų kilusi. Būtent administratoriaus procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nulėmė procesinės prievolės atsakovei atsiradimą, todėl teismas sprendžia, kad šios prievolės atsiradimas kyla iš administravimo veiklos ir prievolė turi būti vykdoma iš įmonės administravimui skiriamų lėšų.

145Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Nutarė

146Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1667-230/2017, pakeisti.

147Nutraukti reikalavimo dalies dėl 258,87 Eur skolos sumos pripažinimo kreditoriniu reikalavimu nagrinėjimą.

148Priteisti S. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „Dumesta ir Ko“, juridinio asmens kodas ( - ), 83 149,64 Eur (aštuoniasdešimt trijų tūkstančių šimto keturiasdešimt devynių eurų 64 ct) skolą, 3 240,40 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 40 ct) palūkanas.

149Patvirtinti S. K. 86 390,04 Eur (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties eurų 4 ct) kreditorinį reikalavimą UAB „Dumesta ir Ko“ bankroto byloje, kurį sudaro 83 149,64 Eur skola ir 3 240,40 Eur palūkanos.

150Priteisti S. K., asmens kodas ( - ) iš trečiojo asmens I. V., asmens kodas ( - ) 2 180,19 Eur (dviejų tūkstančių šimto aštuoniasdešimties eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

151Priteisti S. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „Dumesta ir Ko“, juridinio asmens kodas ( - ), bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 3 659,81 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

152Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. 1.... 4. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 39–40)... 5. 2.... 6. Byloje kilo ginčas dėl S. K. (toliau – kreditorius) reiškiamo kreditorinio... 7. 3.... 8. Kreditorius ieškiniu ir po bylų sujungimo teiktu prašymu dėl kreditorinio... 9. 4.... 10. Atsakovės bankroto administratorius, teikdamas teismui prašymą dėl įmonės... 11. 5.... 12. Trečiasis asmuo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (3 t., e. b. l.... 13. 6.... 14. Kaip minėta, kreditorius savo reikalavimą grindžia į avanso apyskaitas... 15. 7.... 16. Kaip matyti iš avanso apyskaitos už 2013 m. sausio mėn. (6 t., e. b. l. 67)... 17. 8.... 18. Avanso apyskaitose už 2013 m. (6 t., e. b. l. 67–78) užfiksuota, kad... 19. 9.... 20. Papildomoje specialisto išvadoje, įvertinus 2013 m. duomenis, kaip... 21. 10.... 22. Byloje kilus ginčui dėl priežasčių, nulėmusių kreditoriaus... 23. 11.... 24. Byloje nekilo ginčo dėl Papildomoje specialisto išvadoje (5 papildoma... 25. 12.... 26. Teismas pažymi, kad reikalavimas pripažinti atsakovės prievole kreditoriui... 27. 12.1.... 28. Nors į bylą nebuvo pateiktos kasos pajamų orderių kopijos, 2018 m. rugsėjo... 29. 12.2.... 30. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad į banko... 31. 12.3.... 32. Byloje nesant duomenų apie atsakovės ar trečiųjų asmenų lėšų... 33. 12.4.... 34. A. B. patvirtinus, kad savo asmeninių lėšų į atsakovės banko sąskaitą... 35. 13.... 36. Apibendrindamas nutarties 10–12 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas... 37. 14.... 38. Papildomoje specialisto išvadoje (41 lentelė; 10 t., e. b. l. 14) taip pat... 39. 15.... 40. Papildomoje specialisto išvadoje (8 papildoma lentelė; 10 t., e. b. l. 12)... 41. 16.... 42. Kartu teismas pažymi, kad Papildomoje specialisto išvadoje užfiksuoti kuro... 43. 17.... 44. Apibendrindamas nutarties 8–16 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas... 45. 18.... 46. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 1–79) užfiksuota, kad pagal avanso... 47. 19.... 48. Specialisto išvadoje (41–42 lentelės; 5 t., e. b. l. 61–62), įvertinus... 49. 20.... 50. Nutarties 10 pastraipoje konstatuota, kad kreditorius, kaip atsakovės... 51. 21.... 52. Byloje nekilo ginčo dėl Specialisto išvadoje (20 lentelė; 5 t., e. b. l.... 53. 22.... 54. Papildomai akcentuotina, kad ginčydamas lėšų šaltinį trečiojo asmens... 55. 23.... 56. Kaip matyti iš Specialisto išvados (5 t., e. b. l. 4–8), 2014 m. birželio... 57. 24.... 58. Įvertinus į bylą surinktus įrodymus, tokią pačią išvadą galima daryti... 59. 25.... 60. Apibendrindamas nutarties 21–24 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas... 61. 26.... 62. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 63) taip pat nurodyta, kad kreditorius į... 63. 27.... 64. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 46–47, 64) taip pat nurodoma, kad į... 65. 28.... 66. Kreditorius taip pat pateikė duomenis, kad specialistas 2014 m. kovo 1 d.... 67. 29.... 68. Apibendrindamas nutarties 27–28 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas... 69. 30.... 70. Nutarties 17 pastraipoje konstatavęs, kad atsakovės skola kreditoriui 2013 m.... 71. 31.... 72. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 1–79) užfiksuota, kad pagal avanso... 73. 32.... 74. Specialisto išvadoje (41–42 lentelės; 5 t., e. b. l. 61–62), įvertinus... 75. 33.... 76. Byloje nekilo ginčo dėl Specialisto išvadoje (27 lentelė; 5 t., e. b. l.... 77. 34.... 78. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 51–52) taip pat nurodyta, kad... 79. 35.... 80. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 51) nurodoma, kad į kreditoriaus avanso... 81. 36.... 82. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 52–53, 64) taip pat nurodoma, kad į... 83. 37.... 84. Teismas taip pat pažymi, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog... 85. 38.... 86. Kreditorius taip pat pateikė duomenis apie komandiruotę į Vokietiją 2015 m.... 87. 39.... 88. Apibendrindamas nutarties 36–38 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas... 89. 40.... 90. Įvertinęs Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl komandiruotėse į... 91. 41.... 92. Teismas taip pat pažymi, kad Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 34–35)... 93. 42.... 94. Nutarties 30 pastraipoje konstatavęs, kad atsakovės skola kreditoriui 2014 m.... 95. 43.... 96. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 1–79) užfiksuota, kad pagal avanso... 97. 44.... 98. Specialisto išvadoje (41–42 lentelės; 5 t., e. b. l. 61–62), įvertinus... 99. 45.... 100. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 60) nurodyta, kad kreditorius į avanso... 101. 46.... 102. Specialisto išvadoje (5 t., e. b. l. 57, 64) taip pat nurodoma, kad į... 103. 47.... 104. Kreditorius taip pat pateikė duomenis apie komandiruotes į Vokietiją 2016 m.... 105. 48.... 106. Teismas taip pat pažymi, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog... 107. 49.... 108. Kaip matyti iš Specialisto išvadoje aprašytų duomenų apie kuro naudojimą... 109. 50.... 110. Apibendrindamas nutarties 46–49 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas... 111. 51.... 112. Įvertinęs Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl komandiruotėje į... 113. 52.... 114. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal kreditoriaus avanso apyskaitas... 115. 53.... 116. Vertindamas šalių ginčą dėl 542 Eur įtraukimo į kreditorinio reikalavimo... 117. 54.... 118. Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus dėl 10 000 Eur sumos išmokėjimo... 119. 55.... 120. Ginčas byloje kilo dėl to, ar 10 000 Eur suma buvo faktiškai išmokėta... 121. 56.... 122. Kartu teismas sprendžia, kad nutarties 55 pastraipoje užfiksuoti kasos... 123. 57.... 124. Teismas kaip nepagrįstą atmeta trečiojo asmens atstovo argumentą, kad ne... 125. 58.... 126. Nutarties 42 pastraipoje konstatavęs, kad atsakovės skola kreditoriui 2015 m.... 127. 59.... 128. Įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties (8 t., e.... 129. 60.... 130. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.210... 131. 61.... 132. Tenkinęs reikalavimus dėl 83 149,64 Eur skolos ir 3 240,40 Eur palūkanų,... 133. 62.... 134. Išnagrinėjus bylą sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 135. 63.... 136. Kreditoriui už 2016 m. lapkričio 29 d. pateiktą ieškinį (1 t., e. b. l.... 137. 64.... 138. Teismas taip pat pažymi, kad trečiojo asmens prašomą priteisti 1 200 Eur... 139. 65.... 140. Teismas pažymi, kad kreditorius prašė patvirtinti 98 103,25 Eur kreditorinį... 141. 66.... 142. Tuo pačiu pagrindu konstatuojama kreditoriaus teisė į 88 proc. atstovavimo... 143. 67.... 144. Kita kreditoriaus išlaidų atlyginimo dalis (5 984 Eur – 2 324,19 Eur = 3... 145. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26... 146. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą,... 147. Nutraukti reikalavimo dalies dėl 258,87 Eur skolos sumos pripažinimo... 148. Priteisti S. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „Dumesta ir Ko“,... 149. Patvirtinti S. K. 86 390,04 Eur (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių... 150. Priteisti S. K., asmens kodas ( - ) iš trečiojo asmens I. V., asmens kodas (... 151. Priteisti S. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „Dumesta ir Ko“,... 152. Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama...