Byla 2A-549-124/2012
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. F. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10-339/2012 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Nustatė

2I. R. M. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tokią tvarką: jis, naudosis 40,25 ha ploto žemės sklypu, plane pažymėtu žalia spalva, atsakovė naudosis 20,13 ha ploto žemės sklypu, plane pažymėtu geltona spalva.

3Ieškovas nurodė, kad jis 2007-12-18 iš I. V. nusipirko 1/300 dalis žemės ūkio paskirtis žemės sklypo, kurio bendras plotas 60,38 ha, o 2008-01-18 iš R. K. nusipirko dar 1/300 dalis to paties žemės sklypo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/300 dalys šiame žemės sklype. Tokiu būdu jam nuosavybės teise priklauso 40,25 ha ploto žemės, o atsakovei – 20,13 ha ploto žemės bendrame žemės sklype, esančiame ( - ). Tarp jo ir atsakovės nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o atsakovė bendru sutarimu tai daryti atsisako. Nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jis negali disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi. S. B. individuali įmonė parengė Žemės sklypo preliminarus naudojimo planą, pagal kurį ir turėtų būti nustatyta naudojimosi juo tvarka, tačiau atsakovė pasirašyti atsisako.

4Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ( 133–134 b. l.) ieškinį tenkino, nustatė 60,3800 ha ploto žemės sklypu naudojimosi tvarką: R. M. naudosis 40,25 ha ploto žemės sklypu, prie teismo sprendimo pridėtame plane pažymėtu žalia spalva, R. F., naudosis 20,13 ha ploto žemės sklypu, prie teismo sprendimo pridėtame plane pažymėtu geltona spalva, priteisė iš R. F. bylinėjimosi išlaidas.

5Teismas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 60,3800 ha, esančio ( - ). Ieškovas pateikė žemė sklypo naudojimo preliminarų planą, parengtą matininko S. B., kuriame žalia spalva pažymėta ieškovui siūloma naudotis 40,25 ha ploto žemės sklypo dalis ir geltona spalva pažymėta atsakovei siūloma naudotis 20,13 ha žemės sklypo dalis. Toks pat žemės sklypo planas sudarytas ir atlikus kadastrinius matavimus. Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti priešieškinį bei savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, tačiau to nepadarė. Šalys dėl naudojimosi žemės sklypu nesusitaria, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka šalims nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis. Duomenų, kad ieškovo pateiktame projekte ieškovui ir atsakovei siūlomi naudotis žemės sklypai yra nelygiaverčiai, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ginčo žemės sklype yra pastatyti atsakovei priklausantys pastatai. Taigi, byloje nenustatyta, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeistų šalių interesus.

6Atsakovė R. F. apeliaciniu skundu (140–141 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Pirmos instancijos teismo patvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų, kadangi pagal tokius, vien tik spalvomis apibrėžtus žemės sklypus, nėra jokios galimybės jais naudotis natūroje, tai yra realiai pažymėti riboženkliais. Žemės sklypų ribos privalo būti apibrėžtos koordinatėmis arba bent jau žemės sklypus ribojančiais taškais (orientyrais). Be to turi būti nustatyta ir privažiavimo ar kokio tai kitokio patekimo į sklypą tvarka.

82. Bendrame 60,3800 ha ploto žemės sklype yra 38 ha miško, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie bendraturčiams tenkančias naudotis dalis vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Minėtame žemės sklype be ten esančio 38 ha miško yra ir 0,62 ha užstatytos teritorijos, kuri teismui pateiktame ir patvirtintame plane nėra net pažymėta. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą (146–147 b. l.) ieškovas R. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012-05-04 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino tą aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama daugiau kaip pusantrų metų, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti priešieškinį bei savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, tačiau to nepadarė. 2009 m. balandžio mėnesį matininkas padarė 60,380 ha žemės sklypo preliminarų padalinimo planą, kad būtų nustatyta sklypo naudojimosi tvarka tarp dviejų bendraturčių. Preliminarus planas buvo daromas atsižvelgiant į visus žemės sklype esamus privažiavimus, į medžius pagal jų rūšis, kad santykis būtų vienodas. Žemės sklype pagal kadastrinę pažymą yra 0,62 ha užstatytos teritorijos, kuri pagal preliminarų planą patenka į jam priklausančią dalį. Toje vadinamoje užstatytoje teritorijoje nėra nieko, išskyrus keletą senų obelų bei krūva apaugusių akmenų, tačiau ji įvardijama kaip pieva.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

12CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).

13Atsakovė apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo ieškinį, nes teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, pateiktas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra netikslus, jai paskirta dalis yra nelygiavertė bendro sklypo dalis.

14Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

15Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003).

16Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Apeliantė kaip tik ir nurodo, kad ieškovo pateiktas žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų, nes yra apibrėžtas vien tik spalvomis ir nesudaro realios galimybės jais naudotis natūroje, realiai pažymėti riboženkliais. Kaip ir bet kurią kitą teisę atidalyti ar nusistatyti naudojimosi tvarką bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vėlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas, ką numato ir Nekilnojamo turto registrų įstatymo 2str., 12 str. Teismas priėmė ir bylą nagrinėjo , remdamasis 2009 metais paruoštu preliminariu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuris neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį apibrėžto žemės sklypo plano sąvokos , Žemės įstatymo reikalavimų(13 b. l.). Teismas vadovavosi ieškovo pateikta schema, kuri apibūdina šalims skirtinas naudotis žemės sklypo dalis tik pagal spalvas, o ne pagal koordinates, ne pagal kadastrinius matavimus. Toks teismo patvirtintas planas yra ydingas ir neįgyvendinamas, nebus galima įregistruoti registre.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ne visada sugebėjo tinkamai atstovauti savo interesus , visą teismo procesą nebuvo apsisprendęs , kokį būdą siekia pasirinkti -ar nusistatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, ar siekia atsidalinti (63,85,128 b.l.), kas matyti ir iš ieškinio. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas , nes jis leidžia visiškai ar iš dalies nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiui, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra(CK4.37str.1d.). Kadangi ieškovas veikė be profesionalaus teisininko, teismas, matydamas, kad ieškovas nesugebės tinkamai atstovauti savo interesus, turėjo pasiūlyti pasirūpinti tinkamu atstovavimu(CPK161str.).Teismas visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikto žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, atlikto pagal geodezinius išmatavimus (81 b. l). Pateikus naują žemės ribų paženklinimo-parodymo ir žemės sklypo padalijimo planą, ieškovui nebuvo pasiūlyta patikslinti reikalavimus, tam nustatant atitinkamą terminą. Taip pat atlikus matavimus ir pateikus šį planą , teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti jos žemės sklypo padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tam nustatant atitinkamą terminą, juolab, kad atsakovė keitė atstovus, dalyje teismo posėdžių dalyvavo be atstovo. Nors teismas nurodė, kad toks pat žemės sklypo planas sudarytas ir atlikus kadastrinius matavimus, tačiau tai paneigia pats planas, nes palyginus su preliminariu sklypo padalinimu matyti, kad skiriasi kai kurie duomenys -išmatavimai tarp koordinačių 43 ir 46, 28 ir 29(13, 81 b.l.).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010,2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).Sutiktina su apeliantės argumentu, kad teismo proceso metu nebuvo tiriamos aplinkybės apie bendraturčiams tenkančias naudotis žemės sklypo dalis vertingumo požiūriu. Nors teismas padarė išvadas, kad nėra nustatyta, jog ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų šalių interesus, tačiau šių aplinkybių visiškai netyrė, nebuvo pasiūlyta ieškovui pateikti duomenis apie žemės sklypų vertę, nebuvo aiškintasi, kokia miško dalis iš bendrame sklypo plote esančio 38 ha miško patenka į ieškovo dalį bei kokia dalis patenka į atsakovės nurodomą naudotis žemės sklypo dalį ir kokia kiekvienos dalies vertė pinigine išraiška. Taip pat nesiaiškintos aplinkybės, kokiu būdu atsakovė pateks į jai skirtą žemės sklypo dalį. Atsakovė nurodo, kad žemės sklype yra 0.62 ha užstatytos teritorijos, į kurią ji kaip bendraturtė turi teisę . Teismas šios aplinkybės neištyrė. Šalys šią aplinkybę aiškino prieštaringai. Paveldėjimo dokumentai patvirtina, kad ginčo sklype yra įregistruoti pastatai(118-121 b. l.). Atsakovė nurodo, kad ji įgijo nuosavybės teisę į šiuos pastatus pagal dovanojimo sutartį, tačiau teismas neišreikalavo nei dovanojimo sutarties, nei kitų įrodymų apie tai, kokiame sklype randasi pastatai. Atsakovė pateikė paveldėjimo liudijimą, kuriame nurodyta aplinkybė, kad atsakovės tėvas I. V. paveldėjo statinius, esančius ginčo sklype (118-121 b. l.). Nors pagal registro duomenų banko įrašus šie pastatai nėra įregistruoti šiame sklype, tačiau teismas turi remtis ne tik registro duomenimis, bet ir išsiaiškinti realią padėtį, tirti ir nustatyti aplinkybę, ar tie pastatai nėra pastatyti šiame sklype ir kur jie randasi, pareikalauti pateikti iš Registrų centro inventorines bylas, apžiūros aktus ar faktinių aplinkybių konstatavimo aktus ir kitus atitinkamus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nekilnojamojo turto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad jai žemę padovanojo jos mama , todėl turėtų būti pareikalauta ir dovanojimo sutartis, o taip pat įrodymai, kokiu pagrindu atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę ir į ginčo žemės sklypą, t.y. šiuo atveju teismas turėjo aiškintis ir šalių nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindą (CK 4.47 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims nepateikus šio įrodymo, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti šalims jį pateikti (CPK 177, 178 str.).

18Pats ieškovas pripažįsta, kad yra atžymėtas užstatytas plotas 0,62 ha, į kurio 1/3 dalį turi teisę ir atsakovė . Nustačius , kad žemės sklype yra statiniai, turi būti atsižvelgiama ir į atsakovės teisę patekti į juos bei naudotis jai priklausančia statinių dalimi. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui išsiaiškinti nutartyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos naudojimosi tvarkai nustatyti.Taip pat turėtų būti išspręsti kiti nutartyje nurodyti klausimai dėl ieškinio patikslinimo pagal naujai paruoštą planą bei dėl būdo –atidalinimo ar naudojimosi žemės sklypu pasirinkimo, suteikiant galimybę atsakovei pateikti atsidalinimo ar žemės naudojimo tvarkos nustatymo planą pagal atliktus kadastrinius matavimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui atlikus kadastrinius matavimus, atsakovė turėtų galimybę pateikti savo žemės sklypo naudojimo ar atidalinimo planą.

19Pažymėtina, jog tuo atveju, jei bendraturtis-atsakovė prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdama patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004).

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

21Kolegija mano, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės, neįvertintas prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypu pagrįstumas, nenustatytos tam teisiškai reikšmingos aplinkybės, teismas nagrinėjo ieškinį pagal netinkamai paruoštą projektą , apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, ieškinį iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės.

22Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

24Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. R. M. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti... 3. Ieškovas nurodė, kad jis 2007-12-18 iš I. V. nusipirko 1/300 dalis žemės... 4. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ( 133–134... 5. Teismas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o... 6. Atsakovė R. F. apeliaciniu skundu (140–141 b. l.) prašo panaikinti Telšių... 7. 1. Pirmos instancijos teismo patvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 8. 2. Bendrame 60,3800 ha ploto žemės sklype yra 38 ha miško, tačiau byloje... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (146–147 b. l.) ieškovas R. M. prašo... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 13. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo ieškinį, nes teismo... 14. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 15. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis... 16. Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi... 18. Pats ieškovas pripažįsta, kad yra atžymėtas užstatytas plotas 0,62 ha, į... 19. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei bendraturtis-atsakovė prieštarauja... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 21. Kolegija mano, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos... 22. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti...