Byla 2A-17-538/2014
Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio, delspinigių, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aliui Galminui, atsakovui E. O., jo atstovui advokatui Mariui Navickui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. V. ir atsakovo E. O. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui E. O. dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio, delspinigių, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė G. V. ieškiniu prašė nutraukti 2011-05-22 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu E. O. nuo 2012-03-02 ir priteisti iš atsakovo E. O.: 1350 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 769,50 Lt delspinigių, 70415,67 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, neapsaugojo patalpų nuo vagysčių, todėl dėl atsakovo kaltės patyrė žalą ir teigė, kad, jei atsakovas būtų saugojęs patalpas, tai vagystės nebūtų įvykusios. Pripažino, kad su atsakovu sutarė, kad jis už vieną mėnesį nemokės nuomos mokesčio, kol patalpose darys kosmetinį remontą. Taip pat pripažino, kad ankstesni nuomininkai galėjo turėti nuomojamų patalpų raktą.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-06-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš E. O. G. V. naudai 1200 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 216 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 188,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš G. V. E. O. naudai 1500 litų išlaidų, turėtų už advokato pagalbą byloje. Priteisė iš G. V. ir E. O. į valstybės biudžetą po 26,45 Lt iš kiekvieno teismo turėtų pašto išlaidų. Nurodė, kad šalys 2011-05-22 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2011 m. gegužės 22 d. pasirašytas negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį ieškovės atstovas R. V. perdavė atsakovui E. O. minėtas patalpas. Akte patalpų ir jose esančių komunikacijų, sistemų defektų nenustatyta. Iš ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo aktų nustatė, kad 2011m. gegužės 22d. ieškovės atstovas, vadovaudamasis minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, perdavė atsakovui ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Tarp šalių 2011-05-22 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta 2012-03-01. Trečiasis asmuo G. M. patvirtino, kad jam sudarant pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, jokios nuomos sutarties nebuvo, nes R. V. buvo įsipareigojęs iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nutraukti nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti ieškovės reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, be to, ieškovė G. V. nuo 2012-05-29 nėra nuomos sutarties patalpų savininkė ir nebeturi teisės reikšti tokio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio ieškovei nuo sutarties pasirašymo dienos iki jos nutraukimo dienos. Atsakovo paaiškinimų, kad jis susitarė, jog nemokės nuomos mokesčio iki kol nepradės vykdyti veiklos pagal nuomos sutartį, nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė pagal numos sutartį nesumokėtą nuomos mokestį už aštuonis mėnesius, t. y.1200 Lt. Vadovaujantis nuomos sutarties 8.3. punktu, nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 0,2% dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių bei neįvykdytų įsipareigojimų pagal nuomos sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino netesybas aiškiai per dideles bei sumažino iki 0,1 proc. ir priteisė 216 Lt. Ieškovė G. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. O. 70415,67 Lt turtinės žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, kad patyrė turtinę žalą dėl įvykdytų vagysčių iš atsakovui išnuomotų patalpų. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovės turtui dėl vagysčių buvo padaryta žala, tačiau kokią pareigą pagal 2011-05-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo prisiėmęs atsakovas, ieškovė neįrodė. Atsakovas paaiškino, kad jis saugojo patalpas uždarydamas langus ir užrakindamas duris taip, kaip jas saugojo R. V.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs įpareigotas sudaryti išsinuomoto pastato draudimo sutartį, ar samdyti sargą išsinuomotam pastatui saugoti, ar sudaryti sutartį dėl pastato apsaugos (reagavimas suveikus signalizacijai).

4Apeliaciniu skundu ieškovė G. V. prašo iš dalies panaikinti Šilalės rajono miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir buvo perduotas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas atsakovui E. O.. Be to nustatė, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio ieškovei nuo pat sutarties pasirašymo dienos, tačiau priteisė tik už aštuonis nuomos mėnesius, motyvuodamas tuo, kad per vieną mėnesį atsakovas patalpose turėjo pasidaryti kosmetinį remontą. Tačiau atsakovas pripažino iš dalies ieškinį ir teisme buvo pareiškęs, jog sutinka sumokėti ieškovei visą nesumokėtą nuomos mokestį už 9 mėnesius, iš viso 1350 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė už vieną mėnesį 150 Lt. Teismas sprendime, konstatavo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2012 m. kovo 1 d. Tačiau atsakovas pranešimą apie sutarties nutraukimą pareiškė tik po vagysčių, todėl nepagrįstai teigia, kad patalpos buvusios netinkamos nuomai. Taip pat teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį iki 0,1 proc. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala, tačiau nepagrįstai nurodė, kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo veiksmų. Žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesaugojo jam perduotų patalpų ir jose buvusio ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Prieš pasirašant nuomos sutartį, atsakovas buvo supažindintas ir įpareigotas apsaugoti priimtą turtą, jam buvo pasiūlyta daug alternatyvų, t. y. pasisamdyti sargą, sudaryti sutartį su apsaugos tarnybomis, apdrausti turtą, pačiam saugoti patalpas ir t.t. Tačiau, kaip matyti, atsakovas elgėsi neapdairiai, nesugebėjo apsaugoti patalpų ir jose buvusio turto bei dėl tokių atsakovo veiksmų, neveikimo ieškovė patyrė didžiulius nuostolius, turtinę žalą. Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas ir dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo, tačiau teismas nieko dėl jos nepasisakė.

5Apeliaciniu skundu atsakovas E. O. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą dalyje dėl 1200 Lt nuomos mokesčio ir 216 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo E. O. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Likusioje dalyje Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad 2008-01-23 pasirašyta sutartis su nuomininku UAB „LLP“ nebuvo vykdoma bei su šiuo nuomininku nutraukta nuomininkui nevykdant sutarties sąlygų. Patalpos iki šiol nėra naudojamos pagal paskirtį. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad atsakovui buvo perduotas ir trumpalaikis turtas, tačiau ant šio akto nėra atsakovo parašų. Ieškovė atsisakė priimti pretenzijas dėl išnuomotų daiktų trūkumų bei reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir šios aplinkybės patvirtina, kad nuomos mokesčio atsakovas nemokėjo su nuomotojo žinia bei jo sutikimu, t. y. iki tol, kol patalpos nebus paruoštos naudojimui pagal paskirtį. Tinkamai neperdavus naudotis nuomojamas patalpas, tiek ir jas perdavus netinkamos būklės, atsakovui negali kilti pareiga mokėti sutartyje numatyto nuomos mokesčio bei delspinigių.

6Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo netenkinti apeliacinio skundo, jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovės G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo E. O. apeliacinis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Iš 2011-05-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.01/2011 (b.l.9-11) nustatyta, kad ieškovės G. V. atstovas R. V. (b.l.13) 2011 m. gegužės 22 d. su atsakovu E. O. (nuomininku) sudarė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki 2018m. gegužės 2 d. (b. l. 18-21), pagal kurią ieškovės atstovas įsipareigojo perduoti atsakovui 121,38 m² ir 0,38 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ), su kitais statiniais ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurių paskirtis – kavinės – baro veikla, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 dienos, mokėti 150 Lt dydžio nuomos mokestį. Pagal nuomos sutarties 8.2 punktą sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas atsako už išnuomotų patalpų apsaugą, o sutarties 6.1.4 punktu susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. 2011 m. gegužės 22 d. pasirašytas negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį ieškovės atstovas R. V. perdavė atsakovui E. O. minėtas patalpas. Akte patalpų ir jose esančių komunikacijų, sistemų defektų nenustatyta (b.l.12). Iš ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo aktų (b.l.14-16) nustatyta, kad 2011m. gegužės 22d. ieškovės atstovas, vadovaudamasis minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, perdavė atsakovui ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ( CK 6.477 str. 1 d., 6.530 str. 1d.). Nuomotojas įgyja teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio (CK 6.497 str. 1 d. 3 p.). Tai numatyta ir šalių sudarytoje nuomos sutartyje (7.3.3p.). Be to sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad kiekviena sutarties šalis turi teisę motyvuotai nutraukti šią sutartį apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.497 str. 1d.5p., 6.498 str. 5p.). Atsakovas E. O. pateikė teismui įrodymus (b.l.187-188), kad jis 2011-12-01 išsiuntė paštu ieškovės atstovui R. V., nuomos sutartyje nurodytu adresu, laišką su 2011-11-30 pranešimu apie tai, kad 2011-05-22 sudaryta sutartis nutraukiama nuo 2012-03-01, kadangi nuomotojas nepašalino po sutarties sudarymo paaiškėjusių kavinės trūkumų. Nustatyta, kad ieškovės atstovo R. V. dukra S. R. atsisakė priimti E. O. laišką. Šią aplinkybę liudytoja S. R. patvirtino teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kartu gyvenančio šeimos nario atsisakymas priimti laišką prilygintinas jo įteikimui (CPK 123 str. 3d., 124 str. 2d.) bei pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių 2011-05-22 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta 2012-03-01.

11Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ( CK 6.477 str. 1 d., 6.530 str. 1d.). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 1200 Lt nuomos mokestį už aštuonis mėnesius. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašo priteisti visą nuomos mokestį, t. y. 1350 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad su atsakovu susitarė, jog už vieną mėnesį nebus mokamas nuomos mokestis (t. 1, b. l. 142). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistą nuomos mokesčio sumą.

12Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti 769,50 Lt delspinigių sumos iki 216 Lt. CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai jų dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje prašoma priteisti nuomos mokesčio suma yra 1350 Lt, o prašomas priteisti delspinigių dydis – 769,50 Lt, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 216 Lt delspinigių, kurie nėra per dideli ir atlieka kompensacinę funkciją. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., CPK 3 str. 7 d., 177 str., 178 str., 185 str.).

13Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 70415,67 Lt turtinės žalos atlyginimo.

14Ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesaugojo išsinuomotų patalpų, nors pagal nuomos sutarties 8.2 punktą buvo atsakingas už išnuomotų patalpų apsaugą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal ilgalaikio turto sąrašą paskaičiavo, jog nuostoliai sudaro 45497 Lt (b.l.22), pagal trumpalaikio turto sąrašą paskaičiavo, kad nuostoliai sudaro 5311,40 Lt (b. l. 23), be to paskaičiavo, jog kavinės – baro vidaus ir išorės statybos – remonto darbų išlaidas sudaro 19607,27 Lt (b. l. 24). Vėliau ieškovės atstovas R. V. pateikė 2011-11-11 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.165-166) ir teigė, kad su pirkėju buvo sutaręs parduoti nuomojamas patalpas už 120 000 Lt, tačiau po vagysčių nuniokotas kavinės patalpas pardavė tik už 35800 litų ir dėl to ieškovė patyrė apie 90000 litų turtinę žalą.

15CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

16Šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas šias patalpas išsinuomojo kavinės–baro veiklai; sutarties 7.1. punkte apibrėžtas sutarties terminas –iki 2018 m. gegužės 2 d., t. y. sutartis buvo sudaryta apibrėžtam septynerių metų terminui; sutarties 7 punkte nustatyti sutarties galiojimo terminas, nutraukimo tvarka ir t. t. Įstatyme – CK 6.483 straipsnyje – yra nustatyta, kad nuomotojas privalo garantuoti, jog daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas visą nuomos terminą. Taip pat įstatyme nustatyta, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė, sudarydamas sutartį. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. CK 6.485 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog nuomotojui pareiga atsakyti už daikto trūkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trūkumus nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad perduodant išnuomojamas patalpas, šalys pasirašė 2011-05-22 priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nenurodyti jokie patalpų trūkumai, taip pat tą pačią dieną surašė ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo–priėmimo aktus, kuriuos pasirašė abi šalys (t. 1, b. l. 12–16).

17Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (CK 6.256 straipsnis). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė. Nepakankamai apdairus, rūpestingas, atidus asmens elgesys reiškia kaltę neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad nuomos sutarties 8.2 punkte nustatyta, jog nuomininkas atsako už išnuomotų patalpų apsaugą, o sutarties 6.1.4 punktu susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Iš ikiteisminio tyrimo bylų Nr. 93-1-00508-11 ir Nr.93-1-00513-11 dėl svetimo turto vagystės iš ieškovei G. V. priklausančios kavinės „Pakelė“, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šiose bylose sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Iš 2012-03-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0118/07/0003 matyti, kad pastato–kavinės, esančios ( - )., apardytos fasado detalės, pirmajame aukšte nėra langų ir vienerių durų. Nuo pastato fasado nuimta elektros skydinė, apardytos stogo apdailos dailylentės. Metalinis sandėliukas, esantis šalia pastato išplėštas (durys atviros). Pastato-kavinės viduje nuplėšti santechniniai įrenginiai: kranai, kriauklės, klozetai. Pastato rūsyje – vandens šildytuvo nėra, matosi grubaus išmontavimo požymiai ir kt. (t. 1, b. l. 25–34). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal ilgalaikio turto sąrašą paskaičiavo, jog nuostoliai sudaro 45497 Lt (b.l.22), pagal trumpalaikio turto sąrašą paskaičiavo, kad nuostoliai sudaro 5311,40 Lt (b. l. 23), be to paskaičiavo, jog kavinės – baro vidaus ir išorės statybos – remonto darbų išlaidas sudaro 19607,27 Lt (b. l. 24). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju galima konstatuoti neteisėtus nuomininko veiksmus (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys). bei nuomotojos nurodytos žalos ryšį – kad vagystė iš patalpų įvykdyta dėl to, jog nuomininkas netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo nuomojamas patalpas ir jose esantį turtą. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis dėl nuomotojo reikalaujamų nuostolių, konstatuoja, kad nuostoliai dėl ginčo patalpų yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, nenuginčyti nuomininko. Taigi nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti nuomininkui civilinę atsakomybę dėl nuomotojams padarytos žalos. Priteisiant žalos dydį teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriteistina žala dėl kavinės–baro vidaus ir išorės statybos remonto darbų 19607,27 Lt, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė patalpas pardavė kitiems asmenims, patalpų neremontavo, todėl konstatuotina, kad ieškovė žalos, susijusios su remonto darbais, nepatyrė (CPK 178 str., 185 str.). Nors ieškovė nurodo, su pirkėju buvo sutarusi parduoti nuomojamas patalpas už 120 000 Lt, bet po vagysčių nuniokotas kavinės patalpas pardavė tik už 35800 litų, tačiau ieškinyje nėra pareikšta reikalavimo priteisti nuostolius dėl mažesnės pastato pardavimo kainos bei nėra nurodyta su tuo susijusių aplinkybių, todėl dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti. Nustatyta, kad ieškovės nuostoliai sudaro iš viso 50 808,40 Lt (45497Lt +5311,40 Lt). Tai, kad atsakovui buvo perduotas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, patvirtina priėmimo-perdavimo aktai, kuriuos atsakovas pasirašė be jokių pastabų. Tuo labiau, kad atsakovas pripažino, jog kavinės patalpose ketino vykdyti veiklą, todėl visi perduoti daiktai jam būtų reikalingi veiklai vykdyti. Šių daiktų vagystės faktą patvirtina pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taigi atsakovas neišsaugojo jam patikėto turto, todėl turi atlyginti nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Tačiau CK 6.251 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žala atsirado ne dėl tyčinių atsakovo veiksmų, o kitiems asmenims įvykdžius vagystes. Atsižvelgiant į nuostolių dydį, yra pagrindas daryti išvadą, kad priteisus visą sumą, atsakovui atsirastų sunkių pasekmių, todėl yra pagrindas sumažinti priteistiną nuostolių dydį iki 16936 Lt (CPK 178 str., 185 str., CK 6.251 str. 2 d., 1.5 str.).

19Ieškovė prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d), o šiuo atveju nėra įstatymo, kuris nustatytu nuomininkui neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 str., 185 str.).

20Esant nurodytoms, aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei 16936 Lt žalos atlyginimo, t. y. netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl naikintina Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteistina 16936 Lt žalos atlyginimo. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 555 Lt žyminio mokesčio ieškovei (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė turėjo 4015 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 74, 131, t. 2, b. l. 23, 88). Atsakovas turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 215–216). Tenkinus ieškovės ieškinio dalį (24 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 963,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1518,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1140 Lt. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai reikalavimai, todėl jie įskaitomi bei iš atsakovo ieškovei priteistina 378,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu, teismas

Nutarė

22Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

23Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. O. ieškovei G. V. 16936 Lt turtinės žalos atlyginimo.

24Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės G. V. atsakovui E. O. priteista 1500 litų išlaidų, turėtų už advokato pagalbą byloje.

25Priteisti iš atsakovo E. O. ieškovei G. V. 378,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

26Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė G. V. ieškiniu prašė nutraukti 2011-05-22 sudarytą negyvenamųjų... 3. Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-06-17 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė G. V. prašo iš dalies panaikinti Šilalės... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas E. O. prašo panaikinti Šilalės rajono... 6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo... 7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo netenkinti... 8. Ieškovės G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo E. O.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Iš 2011-05-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.01/2011 (b.l.9-11)... 11. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui... 12. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 13. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas... 15. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 16. Šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas šias patalpas... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju galima konstatuoti neteisėtus... 19. Ieškovė prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų... 20. Esant nurodytoms, aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu, teismas... 22. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.... 23. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo... 24. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo... 25. Priteisti iš atsakovo E. O. ieškovei G. V. 378,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 26. Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo...