Byla e2A-760-480/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“, atstovaujamos advokato Donato Ramanausko, ir atsakovės Tauragės teritorinės darbo biržos apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8-714/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“ ieškinį atsakovams A. I. ir Tauragės teritorinei darbo biržai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 12 110,30 Eur turtinės žalos ir 1 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos veiklos sritis yra keleivių vežimas. Ieškovė 2014 m. vasario 7 d. tarpininkaujant Tauragės teritorinei darbo biržai (toliau – ir Tauragės TDB) sudarė darbo sutartį su atsakovu A. I., su kuriuo taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria jis įsipareigojo atlyginti įmonei žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, neužtikrinus jam patikėtų materialinių vertybių saugumo. 2014 m. balandžio 21 d. A. I. nesuvaldė mikroautobuso „MersedesBenz 313“, nuvažiavo nuo kelio bei šonu trenkėsi į medžius. Eismo įvykio metu buvo sužaloti devyni keleiviai ir sugadintas įmonei priklausantis turtas – mikroautobusas. Dėl Tauragės darbo biržos neatskleistų duomenų ir dėl A. I. veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 7 792,79 Eur sugadinto mikroautobuso remonto išlaidos. Be to, remiantis Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, ieškovė atlygino žalą nukentėjusiems asmenimis, iš viso 4 317,51 Eur, todėl bendra padarytos turtinės žalos suma sudaro 12 110,30 Eur. Taip pat įmonė patyrė neturtinę žalą, nes pablogėjo įmonės reputacija. Atsakovas A. I. ieškovei žalą padarė neteisėtais veiksmai, kadangi nesuvaldė mikroautobuso, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medžius. Be to, jis pateikė darbdaviui 2011 m. galiojančią pažymą, kad gali vairuoti transporto priemones, tačiau nuslėpė duomenis apie sveikatos būklę, nors jis turi sveikatos sutrikimą, dėl kurio staiga praranda sąmonę, jam 2013 m. lapkričio 4 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Tauragės teritorinė darbo birža tokius duomenis turėjo, juos buvo pateikęs pats A. I., tačiau vistiek tarpininkavo jį įdarbinant vairuotoju – konduktoriumi, tai yra nuslėpė šią informaciją nuo ieškovės.
  2. Atsakovė Tauragės teritorinė darbo birža su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovė Tauragės teritorinę darbo biržą atsakove įtraukė nepagrįstai, kadangi ginčas yra kilęs tarp ieškovės ir atsakovo A. I.. A. I. Tauragės teritorinėje darbo biržoje 2013 m. spalio 28 d. buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas įsidarbinti kasininku – pardavėju, tačiau 2013 m. gruodžio 23 d. jis pranešė, kad apsisprendė dirbti pagal verslo liudijimą. Atsakovui pačiam susiradus vairuotojo konduktoriaus darbą, 2014 m. sausio 31 d. individualaus užimtumo veiklos planas buvo pakoreguotas, pakeičiant pageidavimą dirbti vairuotoju konduktoriumi. R. A. UAB direktorius G. E. 2014 m. vasario 5 d. pasiūlyme dėl įdarbinimo jokių kvalifikacinių reikalavimų nenurodė, todėl iš karto buvo planuojama įdarbinti A. I.. Ieškovė pati susirado asmenį, kurį įdarbino. A. I. nebuvo išreiškęs pageidavimo, kad darbo birža teiktų duomenis apie jo sveikatos būklę.
  3. Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies;

    8priteisė iš atsakovo A. I. ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ naudai 2055,15 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 290,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš Tauragės teritorinės darbo biržos ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ naudai 4 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 563,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ valstybės naudai 324,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

  2. Teismas nurodė, kad A. I. buvo informavęs darbo biržą apie jam nustatytą 40 procentų darbingumo lygį ir pateikęs išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, todėl Tauragės teritorinė darbo birža, 2016 m. vasario 3 d. pasiūliusi A. I. vairuotojo konduktoriaus darbą, pasiūlė jam netinkamą darbą pagal sveikatos būklę. Paaiškinimai, kad A. I. pats susirado darbą, kad šio darbuotojo pageidavo darbdavys, neatleidžia darbo biržos nuo atsakomybės dėl netinkamo tarpininkavimo paslaugų atlikimo. Pats A. I. negalėjo nežinoti apie savo sveikatos būklę ir kokio darbo jam negalima dirbti. Būdamas suaugęs, veiksnus žmogus, turintis pakankamą išsilavinimą, patirtį, jis turėjo suprasti, kad negali dirbti vairuotoju vežant keleivius komerciniais tikslais. Veikdamas kaip protingas, sąžiningas, atsakingas ir rūpestingas asmuo, jis turėjo informuoti darbdavį apie savo sveikatą ir neįgalumą. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir sveikatos būkle sukėlė skaudžias pasekmes, o paties A. I. veiksmai teismo nuosprendžiu buvo pripažinti nusikalstamais.
  3. Teismas taip pat nurodė, kad sudarant darbo sutartį nuo paskutinio A. I. sveikatos patikrinimo buvo praėję daugiau nei dveji metai, todėl darbdavys privalėjo pareikalauti, kad jis pasitikrintų sveikatą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 1 lentelės 3.1 punktą. Darbdavys, priimdamas į darbą A. I., turėjo žinoti apie jo negalią, nes jo darbo vieta buvo subsidijuojama pagal sutartį su teritorine darbo birža, jis buvo priskirtas pažeidžiamai grupei G3, kaip asmuo turintis neįgalumą. Tauragės TDB šią aplinkybę turėjo atskleisti būsimam darbdaviui. Nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos nesutrukdė Tauragės TDB jau po eismo įvykio pateikti dokumentų kopijas darbdavį atstovaujančiai advokatų kontorai. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio, žalos keleiviams ir įmonei, galėjo nebūti, jei A. I. arba įdarbinimo tarpininkas Tauragės darbo birža būtų tinkamai informavusi darbdavį apie įdarbinamą asmenį. Veikdama principingai darbo birža neturėjo siūlyti netinkamo darbuotojo ir tam darbuotojui - dėl sveikatos būklės netinkamo darbo, net jei ir numanė esant kažkokį susitarimą tarp A. I. ir G. E.. Tokiu atveju darbdavys būtų galėjęs sudaryti darbo sutartį su darbuotoju laisva valia, be tarpininko ir be subsidijavimo, savo rizika.
  4. Teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl neteisėtų (nusikalstamų) A. I. veiksmų. Priežastinis ryšys yra akivaizdus – keleiviai buvo sužaloti, transporto priemonė sugadinta eismo įvykio metu. Teismas taip pat konstatavo priežastinio ryšio buvimą tarp A. I. neteisėtų veiksmų ir darbdaviui UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ padarytos žalos, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti A. I. atžvilgiu deliktinę atsakomybę kaip darbuotojui, su kuriuo buvo sudarytos darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartys (DK 255 str. 2 ir 3 p.). Teismas sprendė, kad Tauragės teritorinės darbo biržos veiksmai netinkamai vykdant įdarbinimo tarpininko pareigas tiesiogiai žalos ieškovei nepadarė, tačiau turėjo įtakos tos žalos atsiradimui, todėl darbo birža yra atsakinga už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 3.246 str. 2 d., 6.247 str.). Teismas nurodė, kad šiuo atveju žala atsirado dėl skirtingų atsakovų veiksmų, todėl žalos atlyginimas iš kiekvieno jų priteistinas atskirai. Žalos atlyginimas solidariai negalėtų būti priteistas, kadangi skiriasi atsakovų atsakomybės pagrindai.
  5. Teismas nurodė, kad ieškovei taip pat galėjo arba turėjo būti žinomi duomenys, jog A. I. yra pripažintas iš dalies darbingu, nes jo darbo vieta buvo subsidijuojama. A. I. nebuvo pasitikrinęs sveikatos, kaip to reikalauja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo nuostatos, darbdavys privalėjo to reikalauti, bet nereikalavo. Be to, byloje yra duomenys, kad veždamas keleivius įmonės transportu A. I. 2014 m. kovo 8 d. jau buvo padaręs administracinės teisės pažeidimą, jam buvo paskirta bauda už tai, kad būdamas neblaivus vairavo autobusą, vežė 17 vaikų grupę specialiu maršrutu. Byloje nėra duomenų, kad po minėto įvykio iki eismo įvykio 2014 m. balandžio 21 d. būtų imtasi kokių nors priemonių darbuotojo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškovė iš dalies pati kalta dėl žalos atsiradimo, nes keleivių pervežimo paslaugas vykdančios įmonės didelis neatsargumas, nerūpestingumas, vangumas rūpinantis saugiu keleiviu pervežimu ir tuo pačiu savo reputacija turėjo įtakos žalai atsirasti. Todėl teismas sumažino priteistinos turtinės žalos dydį, o neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.
  6. Teismas nenustatė, kad dėl atsakovų veiksmų buvo pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovų veiksmų buvo kaip nors kitaip pakenkta juridinio asmens interesams, pablogėjo jo veiklos rezultatai, buvo destabilizuota įmonės veikla ar panašiai. Keleivius vežančios įmonės reputacija žymiai labiau galėtų pablogėti dėl to, kad keleivinius autobusus vairuoja neblaivūs vairuotojai, tačiau dėl to įvykio ieškovė atsakovui A. I. jokių pretenzijų nereiškė. Teismas nepriteisė neturtinės žalos iš A. I., atsižvelgęs į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, priteistinos turtinės žalos dydį.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, atstovaujama advokato Donato Ramanausko, prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistina turtinė žala buvo sumažinta ½ dalimi, o neturtinę žalą apskritai atsisakyta priteisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus bei apeliantės interesus. Pagal teismo sprendime padarytą išvadą ir iš atsakovų priteistą turtinės žalos dalį, didžiausiu kaltininku dėl kilusio eismo įvykio pripažintina ieškovė, t. y. subjektas, nežinojęs ir neturėjęs galimybės gauti informacijos apie tai, jog A. I. negali dirbti vairuotojo darbo dėl sveikatos būklės.
    2. Teismo sprendimo išvados ir motyvai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas skirtingai įvertino ieškovės atsakomybę dėl žalos atsiradimo – vienoje pastraipoje nurodė, jog turtinės žalos dydis mažintinas vienu trečdaliu, tačiau kitoje pastraipoje nurodė, kad priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas viena antrąja dalimi. Iš sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardintų piniginių sumų, priteistų iš abiejų atsakovų, matyti, jog priteistinos turtinės žalos dydis buvo sumažintas viena antrąja dalimi, tačiau dėl kokių priežasčių, teismas nepasisakė.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo žinoti apie A. I. negalią, nes jo darbo vieta buvo subsidijuojama pagal sutartį su teritorine darbo birža. A. I. darbo vieta buvo subsidijuojama pagal ieškovės ir Tauragės teritorinės darbo biržos 2014 m. vasario 7 d. sudarytą įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį, kuri buvo sudaryta pagal Europos socialinio fondo projektą. Projekto tikslas - padidinti vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus, ilgalaikių bedarbių bei jaunimo iki 29 m. galimybes įsidarbinti ir išlikti aktyviais darbo rinkoje, o ne dėl A. I. neįgalumo. Minėtoje sutartyje nėra nurodoma, jog A. I. priklauso pažeidžiamai grupei G3 ar kad jis yra neįgalus.
    4. Teismo argumentai, kad jeigu darbo birža nebūtų siūliusi A. I. vairuotojo konduktoriaus darbo, tikėtina, jis būtų vis tiek įsidarbinęs pas ieškovę, yra nepagrįsti, paremti subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais ir spėlionėmis. Tiek tuometinis ieškovės direktorius G. E., tiek Tauragės darbo biržos Jurbarko skyriaus darbuotojos, tiek pats A. I. patvirtino, jog dar iki 2014 m. vasario 3 d. A. I. ieškovei pasiūlė būtent darbo biržos darbuotojos, kad A. I. iki tol įmonės direktoriaus nepažinojo, susipažino tik darbo biržos darbuotojoms nusiuntus jį pokalbiui.
    5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad prieš A. I. pradedant dirbti mikroautobuso vairuotoju, apeliantė privalėjo pareikalauti, kad jis pasitikrintų sveikatą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 1 lentelės 3.1 punktą. Kadangi A. I. ieškovei pateikė galiojančią sveikatos pažymą bei atsižvelgiant į tai, kad įdarbinimas vyko per kompetentingą ir specializuotą įdarbinimo instituciją, ieškovei nebuvo jokio pagrindo abejoti A. I. sugebėjimais, galimybėmis ir sveikata.
    6. Teismas nepagrįstai vertino visiškai su šia byla nesusijusias aplinkybes, kad, 2014 m. kovo 8 d., veždamas keleivius įmonės transportu, A. I. jau buvo padaręs administracinės teisės pažeidimą. Apeliantės manymu, tai nėra niekaip susiję su nagrinėjamu atveju, todėl į bylą ir nebuvo pateikti duomenys apie ieškovės veiksmus po darbuotojo padaryto administracinės teisės pažeidimo. Tai, kad A. I. vairavo mikroautobusą lengvai išgėręs, niekaip nėra susiję su jo sveikatos būkle ir tai neturėjo būti pagrindas ieškovei iš jo reikalauti papildomų medicininių dokumentų. Minėtu atveju buvo imtasi priemonių tik dėl to, kad A. I. daugiau nevairuotų išgėręs.
    7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodęs, kad nenustatyta, jog dėl atsakovų veiksmų buvo pakenkta apeliantės dalykinei reputacijai. Apie dėl A. I. kaltės sukeltą eismo įvykį buvo ne kartą publikuojama žiniasklaidoje ir interneto portaluose. Tai neabejotinai turėjo įtakos žmonių nuomonių formavimuisi. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, atsakovų turtinę padėtį bei apeliantės verslo mastą, 1450 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir teisingas patirtiems netekinamas.
    8. Teismas, netenkindamas prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo, neatsižvelgė į pasekmes, į atsakovų kaltę, jų elgesį, turtinę padėtį bei kitas, bylai reikšmės turinčias faktines aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo motyvai prieštaringi ir nenuoseklūs, nes iš pradžių teismas nurodo, kad neturtinė žala apeliantei nepriteistina dėl to, kad nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog buvo pakenkta apeliantės reputacijai. Vėliau teismas nurodo, kad neturtinė žala iš A. I. nepriteistina, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, priteistinos turtinės žalos dydį.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovė Tauragės teritorinė darbo birža prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui A. I. darbo biržoje 2014 m. vasario 3 d. buvo suformuotas pasiūlymas dirbti vairuotoju konduktoriumi R. A. UAB. A. I. darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelėje nurodytas žodis „Rekomenduota“ yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes asmuo atitiko ESF „Išlik darbo rinkoje“ papildomą rėmimo požymį. R. A. UAB pati pasirinko A. I., o siūlymas - rekomendacija nėra privaloma darbdaviui vykdyti tolimesnius asmens įdarbinimo įmonėje veiksmus, jei darbdaviui darbuotojas netinka.
    2. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad Tauragės TDB teikė rašytinį pasiūlymą R. A. UAB dėl atsakovo A. I. įdarbinimo subsidijuojant. Darbo birža tiesiogiai netarpininkavo įdarbinant atsakovą, jam rekomendacija įsidarbinti nebuvo išduota. Būtent R. A. UAB direktorius G. E., pats pasirinkęs A. I. kaip tinkamą sau darbuotoją, pateikė darbo biržai 2014 m. vasario 5 d. pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo. Darbdavys pats pasirašė darbo sutartį su A. I., niekas darbdavio nevertė šią sutartį pasirašyti, tokiu atveju darbdavys prisiėmė sau ir riziką.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbdavys būtų galėjęs sudaryti darbo sutartį su darbuotoju laisva valia, be tarpininko ir be subsidijavimo, savo rizika. Darbdavio pateiktas A. I. 2014 m. vasario 4 d. Motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų periodinio baigimo kvalifikacijos pažymėjimas įrodo, kad su darbdaviu A. I. asmeniškai vykdė derybas ir savarankiškai susitarė dėl įsidarbinimo įmonėje. Būtent subsidijavimo sutarties su darbo birža sudarymas buvo R. A. UAB tikslas. Tik dėl šios priežasties darbdavys iš anksto susirado A. I., su juo susitarė dėl jo įdarbinimo įmonėje.
    4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbo birža pasiūlė A. I. pagal jo sveikatos būklę netinkamą darbą, taip pat duomenis apie atsakovo sveikatą turėjo atskleisti būsimam darbdaviui. Ieškovė nekėlė jokių kvalifikacinių reikalavimų laisvai darbo vietai užimti, o pasirinkusi atsakovą, patvirtino, jog jis reikalavimus atitinka. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nenumatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi darbo biržai, tokie sprendimai privalomi tik darbdaviui ir darbuotojui. Atsakovas nebuvo pateikęs darbo biržai sutikimo atskleisti darbdaviui duomenis apie jo sveikatą, todėl darbo birža ieškovei jų nepateikė.
    5. Teismas byloje turėjo nustatyti faktą ar priėmimo į darbą metu A. I. turėjo teisę vairuoti (autobusų, mikroautobusų) transporto priemones, taip pat, ar jo vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra teisėta. Apeliantės nuomone, ši pažyma galimai išduota nesilaikant teisės aktų reikalavimų, joje nesimato duomenų, kas šią pažymą išdavė, ją išdavusio gydytojo ar gydytojų komisijos vardų, pavardžių, parašų, gydymo įstaigos antspaudo. Darbdavys, prieš priimdamas į darbą A. I., privalėjo pareikalauti būsimo darbuotojo pasitikrinti sveikatą iš naujo, tačiau to nepadarė.
    6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tik iš dalies kalta dėl žalos atsiradimo. Darbdavys po A. I. padaryto eismo įvykio 2014 m. kovo 8 d. turėjo jį atleisti iš darbo nedelsiant, tačiau darbdavys toliau jam leido dirbti įmonėje vairuotoju - konduktoriumi. Būtent dėl tokių neatsakingų darbdavio veiksmų įmonė patyrė sekantį eismo įvykį 2014 m. balandžio 21 d., kurį sukėlė vėl atsakovas A. I.. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo konstatuoti, kad būtent ieškovė pati kalta dėl žalos atsiradimo.
    7. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, todėl sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina, nes teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio dalyje ir jam skirta bauda, taip pat nuspręsta iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.264 straipsnį būtent samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.
    8. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje yra daug rašytinių dokumentų, turinčių reikšmės išspęsti ginčą teisingai, byloje esantiems rašytiniams dokumentams būtinas jų detalus aiškinimas, teisinis ginčas yra užsitęsęs, nes ieškovė ilga laiką vilkino bylą savo naudai, apeliantė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
  3. Ieškovė UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, atstovaujama advokato Donato Ramanausko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Tauragės teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Tauragės teritorinė darbo birža, rekomenduodama darbuotoją, nutylėjo įdarbinimui ypač reikšmingas aplinkybes, kad A. I. negali dirbti vairuotojo darbo bei, kad jam nustatytas nedarbingumas, ir taip suklaidino ieškovę. Pagal pateiktą rekomendaciją ieškovei nebuvo jokio pagrindo abejoti siūlomo darbuotojo galimybėmis dirbti vairuotojo-konduktoriaus darbą.
    2. Pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. darbo ieškančio asmens kortelę A. I. sutiko, kad visi jo minėtoje kortelėje nurodyti duomenys, tame tarpe ir informacija apie sveikatą, būtų skelbiami Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje. Akivaizdu, kad šis sutikimas darbo biržai suteikė teisę atskleisti duomenis apie jo sveikatą ne tik konkrečiai ieškovei, bei visiems potencialiems darbdaviams.
    3. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą teritorinės darbo biržos yra atsakingos už į jas besikreipiančių darbuotojų ir darbdavių tinkamą informavimą, konsultavimą bei tarpininkavimą, ko šiuo atveju Tauragės teritorinė darbo birža tinkamai neatliko.
    4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė, pasirinkusi savo įmonėje dirbti rekomenduojamą darbuotoją A. I., sutiko, kad šis asmuo atitiko visus tai darbo vietai keliamus reikalavimus. Akivaizdu, kad bet kuris vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas fizinis ar juridinis asmuo žinodamas, kad darbuotojas dėl savo sveikatos būklės negali dirbti vairuotojo darbo, jo nerekomenduotų darbdaviui, ieškančiam vairuotojo net ir tuo atveju, jei darbdavys šiai darbo vietai nekelia jokių kvalifikacinių reikalavimų.
    5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai cituojami įvairūs teisės aktai apie neįgalių darbuotojų įdarbinimą, jų sveikatos tikrinimą ir kt., nes šiuo atveju darbdaviui nebuvo žinoma, jog jis įdarbina neįgalų darbuotoją. Šią aplinkybę nutylėjo tiek pats A. I., tiek Tauragės teritorinė darbo birža. Bylos šalys nereiškė jokių abejonių dėl darbuotojo pateiktos sveikatos pažymos teisėtumo, šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, todėl ne teismas, o bylos šalys turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą.
    6. Apeliaciniame skunde pateikiamos Kauno apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų apžvalgų ir teismų praktikos ištraukos, niekaip nepaaiškinant ir nesusiejant to su šia civiline byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
  4. Atsakovė Tauragės teritorinė darbo birža atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Atsakovė Tauragės teritorinė darbo birža atsiliepimą grindžia argumentais, kurie yra nurodyti jos pateiktame apeliaciniame skunde.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl atmeta atsakovės Tauragės teritorinės darbo biržos prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bei atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl darbuotojo atsakomybės
  1. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. I. Tauragės teritorinėje darbo biržoje (toliau –Tauragės TDB) kaip asmuo, ieškantis darbo, buvo įregistruotas 2012-11-12; 2012-11-14 su juo buvo sudaryta Sutartis dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų Nr. PRPF-23; 2013-09-25 A. I. buvo perregistruotas kaip darbo ieškantis asmuo; pagal 2013-10-28 individualaus užimtumo veiklos planus tikslas nustatytas ieškoti pardavėjo kasininko arba autobuso konduktoriaus darbo; A. I. 2013-12-23 apsilankius Darbo biržoje pažymėtas apsilankymo tikslas: laikina veikla pagal verslo liudijimą. 2014-02-03 A. I. apsilankius Darbo biržoje jam rekomenduota dalyvauti subsidijuojamų darbo vietų priemonėje vairuotojo konduktoriaus vietai R. A. UAB užimti; 2014-02-05 R. A. UAB, atstovaujama direktoriaus G. E., pateikė Darbo biržai pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, pasiūlydamas 1-2 vairuotojus-konduktorius pagal neterminuotas darbo sutartis, nekeliant įdarbinamiems darbuotojams jokių kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos reikalavimų. 2014-02-07 buvo sudaryta darbo sutartis tarp R. A. UAB ir A. I., pagal kurią A. I. buvo priimtas dirbti vairuotoju-konduktoriumi, 2014-02-10 tarp R. A. UAB ir A. I. buvo sudaryta tipinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2014-02-10 A. I. pateikė Darbo biržai bendrai finansuojamo iš Europos fondo lėšų projekto dalyvio apklausos anketą, kurioje nurodė, kad priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, nes yra neįgalus, jo darbo vieta buvo subsidijuojama pagal 2014-02-07 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. IDR-6-7. Įsidarbindamas R. A. UAB vairuotoju-konduktoriumi A. I. pateikė darbdaviui galiojančią iki 2018-12-19 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kad pagal sveikatos būklę gali vairuoti be apribojimų A, B kategorijos transporto priemones bei C, D, E kategorijos transporto priemones, bei 2014-02-04 pažymėjimą G Nr. 014264 apie tai, kad 2014 m. baigė 1 sav. trukmės Motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų profesinio mokymo programą, jam pratęsta vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti keleivius komerciniais tikslais; dar 2013-11-09 buvo išduota Darbingumo lygio pažyma D1-1 Nr. 0760477, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu iki 2014-11-03 A. I. darbingumo lygis 40 procentų, jis iš dalies darbingas, netekęs 60 procentų darbingumo; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus 2013-11-05 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2408 nurodoma, kad A. I. negali dirbti veikiant fiziniams rizikos veiksniams, tai yra vairuoti transporto priemones. Kauno apylinkės teismo 2016-01-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-246/2016 nustatyta, kad A. I. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, tai yra jis 2014-04-21 apie 10.15 val. Kauno rajone, kelyje Nr. 141 Kaunas - Jurbarkas vairuodamas maršrutinį mikroautobusą Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas maršrutu Kaunas - Jurbarkas, Raudondvaryje ties ( - ) g. esančiu pastatu Nr. 69 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad, turėdamas sveikatos problemų, sirgdamas epilepsija, vairavo maršrutinį mikroautobusą žinodamas, kad dėl sveikatos būklės autotransporto priemonės vairuoti neturi teisės ir dėl sveikatos būklės jo vairuoti negali; pasijutęs blogai, nesustabdė automobilio ir vairavo jį toliau, kol dėl sveikatos būklės nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinį kelkraštį ir atsitrenkė į medžius, šio eismo įvykio metu padarydamas automobilyje važiavusiems keleiviams kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir nežymius sveikatos sutrikdymus, tai yra, jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1 d.; teismas darė išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo sveikatos būklę (yra tik 40 procentų darbingas, iki eismo įvykio jau buvęs patyręs epilepsijos priepuolius), vairavo visuomeninio susisiekimo transporto priemonę ir ja vežė keleivius, vertino A. I. veiką kaip nusikalstamą nerūpestingumą. Eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz 313“, kurios remontas pagal pateiktas sąskaitas faktūras kainavo 7 792,79 Eur, be to, ieškovė atlygino žalą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: D. B. 300,00 Eur, Z. Ž. – 2000,00 Eur, E. M. – 2017,51 Eur, iš viso 4 317,51 Eur, todėl bendra padarytos turtinės žalos suma yra 12 110,30 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, o taip pat priteisti neturtinę 1 448,10 Eur žalą dėl pablogėjusios įmonės reputacijos.
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; kt.).
  3. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsniai).
  4. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 279 straipsnio 1 dalies (papildant pažymėtina ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis) nuostata, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl skirtingų atsakovų veiksmų, todėl teisingai sprendė dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kiekvieno jų atskirai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žalos atlyginimas solidariai negalėtų būti priteistas ir dėl skirtingų atsakovų atsakomybės pagrindų: A. I. yra atsakingas pagal DK nuostatas, Tauragės TDB– pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo bei CK nuostatas.
  5. Ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog jos kaip darbdavės veiksmai negalėjo lemti žalos atsiradimo bei turėti reikšmės žalos dydžio nustatymui, o atsakovė Tauragės TDB kelia klausimą dėl vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – jos kaltės – nebuvimo.
  6. DK 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Ši norma įtvirtinta ir CK 6.282 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje.
  7. Bylos medžiaga nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, t. y. ji nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo A. I. veiksmais (Kauno apylinkės teismo 2016-01-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-246/2016, CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, turinčias reikšmės žalos atsiradimui, teisėtai galėjo spręsti klausimą dėl žalos dydžio sumažinimo.
  8. Vienas iš darbdaviui atlygintinos žalos dydžio mažinimo kriterijų yra netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų, kad žala neatsirastų, vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2012; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ne. 3K-3-605-313/2015).
  9. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 1 d.). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems darbo kodekso 265 straipsnyje. DK 265 straipsnio, reglamentuojančio privalomą sveikatos patikrinimą, 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Profesijų, darbų, Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-07 įsakymu Nr. 301 Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigose (ginčui aktuali nuo 2009-01-01 galiojusi redakcija) patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 1 punktas numato, kad vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus, o pagal 1 lentelės 3.1 punktą, vairuotojai, dirbantys sąlygomis, kai yra padidinta grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. automobilių, skirtų keleiviams vežti – autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su krovinių automobilių važiuokle ir turinčių daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, periodiškai turi tikrintis sveikatą 1 kartą per dvejus metus. Byloje esanti Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kuri buvo pateikta sudarant darbo sutartį, išduota 2011 m. gruodžio mėn., kurioje nurodyta, kad ji galioja iki 2018-12-19 – vairuojant 2 grupės kategorijų transporto priemones, ir iki 2021-12-14 – vairuojant 1 grupės kategorijų transporto priemones. Pažymėtina, kad abi šios pažymos nuorodos dėl galiojimo terminų buvo netinkamos priimant į darbą keleiviams vežti, todėl darbdavys, sudarydamas su atsakovu darbo sutartį 2014 m. vasario 7 d., privalėjo pareikalauti, kad atsakovas A. I. pasitikrintų sveikatą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 1 lentelės 3.1 punktą. To nepadariusi ieškovė, kaip verslo subjektas, kurios pagrindinė veiklos sritis pagal Juridinių asmenų registro duomenis - keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje, prisiėmė riziką dėl atsiradusių pasekmių.
  10. Teisėjų kolegija galėtų sutikti su ieškove tik tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas vienoje pastraipoje nurodė, jog turtinės žalos dydis mažintinas vienu trečdaliu, o kitoje pastraipoje nurodė, kad jis mažintinas viena antrąja dalimi, tačiau toks sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytas netikslumas, sistemiškai jį aiškinant su sprendimo rezoliucine dalimi, kurioje priteistas žalos dydis sumažintas viena antrąja dalimi, nesudaro pagrindo iš esmės vertinti, kad teismo sprendimo išvados ir motyvai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o toks netikslumas galėtų turėti reikšmės sprendimo teisėtumui.
  11. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės skundo argumentais, kad 2014-03-08 A. I. padarytas administracinės teisės pažeidimas, kai jis būdamas neblaivus (nustatytas 0,26 promilės girtumas) vežė 17 vaikų grupę specialiu maršrutu, nėra susijęs su A. I. sveikatos būkle ir nagrinėjamu atveju, tačiau tokia aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, charakterizuoja ir darbdavio – keleivių pervežimo paslaugas vykdančios įmonės, nerūpestingumą, vangumą rūpinantis saugiu keleivių pervežimu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
  12. Be to, negalima laikyti, kad atsakovas, delsdamas informuoti darbdavį apie nustatytą invalidumą ir nedarbingumą, laikėsi DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai.

14Dėl darbo biržos atsakomybės

  1. Ieškovė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo žinoti apie A. I. negalią, nes jo darbo vieta buvo subsidijuojama pagal sutartį su teritorine darbo birža. Pažymėtina, kad įdarbinimas subsidijuojamas teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims, kurie darbo rinkoje laikomi papildomai remiamais (Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalis).Tokiais asmenimis laikomi ir darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas darbingumo arba neįgalumo lygis (Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai). Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo 2014-02-07 sutarties Nr. IDR-6-7, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės Tauragės TDB, 7 punkte numatyta, kad pasikeitus neįgalaus asmens darbingumo lygiui, darbo birža nutraukia arba, įvertinusi finansines galimybes, pakeičia šią sutartį <...>, o pagal šios sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigoja įdarbinti Tauragės TDB siunčiamą bedarbį A. I. R. A. UAB vairuotojo-konduktoriaus darbo funkcijoms atlikti pagal darbo sutartį neterminuotai nuo 2014-02-10 ir gauna 50 proc. dydžio subsidiją jo darbo užmokesčiui kompensuoti (sutarties 2 p.). Tokios sutarties nuostatos yra aiškios ir suprantamos vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui, jos turėjo būti suprantamas ir ieškovei, kuri yra verslo subjektas, turinčiai patirties sutarčių sudaryme bei jomis prisiimančiai rizikas, kad subsidijas darbo užmokesčiui kompensuoti gauna už neįgalaus A. I. įdarbinimą vairuotojo-konduktoriaus darbo funkcijoms atlikti.
  2. Sudarydama su atsakovu A. I. darbo sutartį pažeidžiant DK nuostatas (šios nutarties 25 punktas) ieškovė prisiėmė riziką dėl atsiradusių pasekmių. Ieškovės bandymas šią riziką perkelti ant asmens, suteikusio rekomendaciją, yra nepagrįstas.
  3. Atsakovė Tauragės TDB apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad teritorinės darbo biržos teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įsidarbinant ir individualios užimtumo veiklos paslaugas. Ji A. I. įdarbinti tik rekomendavo (nors tvirtina ir tai, jog šio ginčo atveju nustatytos formos rekomendacija A. I. nebuvo išduota), tačiau siūlymas - rekomendacija nėra privaloma darbdaviui vykdyti tolimesnius asmens įdarbinimo įmonėje veiksmus, darbdavys pats sprendė dėl A. I. įdarbinimo, tad Tauragės TDB nėra atsakinga už kilusį įvykį ir atsiradusią žalą.
  4. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Tauragės TDB žinojo, kad atsakovui A. I. yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo Tarnybos Tauragės teritorinio darbo skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatęs, kad A. I. negali vairuoti transporto priemonių. Ieškovė ir remiasi būtent šia aplinkybe, kad žinodama, jog A. I. negali vairuoti transporto priemonių, nuslėpė šią aplinkybę nuo ieškovės bei tarpininkavo įdarbinant A. I. vairuotoju-konduktoriumi. Nurodo, kad dėl Tauragės TDB duomenų neatskleidimo ir A. I. sukelto eismo įvykio ieškovė patyrė žalą.
  5. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės Tauragės TDB deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Teisėjų kolegija vertina, kad pasirašęs Darbo ieškančio asmens kortelėje (reg. Nr. 940332334) atsakovas A. I. savanoriškai išreiškė valią ir sutiko, kad jo duomenys (jų tarpe ir informacija apie sveikatą), reikalingi jam žinomu tikslu – darbo paieškai, būtų atskleisti visiems potencialiems darbdaviams (LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas, CPK 3 straipsnio 6 punktas).
  6. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, teritorinė darbo birža įgyvendina užimtumo rėmimo priemones ir teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įsidarbinant ir individualios užimtumo veiklos paslaugas. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbo birža darbdaviams teikia informaciją apie užimtumo rėmimo priemones bei jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, teritorinėse darbo biržose registruotų asmenų kvalifikaciją ir kompetencijas, sąlygas, kuriomis bedarbiai gali įgyti darbdaviams reikiamas kvalifikaciją ir kompetencijas, taip pat darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų rėmimą įdarbinant ar kuriant jiems darbo vietas; tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų (įstatymo 20 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tinkamas darbuotojas apibūdinamas kaip asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti), o tinkamo darbo sąvoka pateikta to paties straipsnio 15 punkte. Įdarbinimas subsidijuojant organizuojamas siekiant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje (įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  7. Ieškovė Tauragės TDB paskelbė pranešimą apie savo įmonėje esamą laisvą vairuotojo – konduktoriaus darbo vietą, kuriai nenurodė jokių kvalifikacinių reikalavimų. Tačiau net ir nekeliant jokių kvalifikacinių reikalavimų, Tauragės TDB, žinodama apie ieškovės įmonėje esamą laisvą vairuotojo-konduktoriaus darbo vietą bei turėdama duomenis apie tai, kad A. I. negali vairuoti transporto priemonių, rekomenduodama A. I. dalyvauti subsidijavimo darbų priemonėje vairuotojo–konduktoriaus vietai užimti R. A. UAB (pakeistas ieškovės pavadinimas), netinkamai vykdė Užimtumo rėmimo įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Tačiau nei minėtame įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad darbo biržos rekomendacija yra privaloma darbdaviui įdarbinti teritorinės darbo biržos siųstą asmenį ir kad darbo biržai yra nustatyta atsakomybė už netikslios ar neteisingos rekomendacijos suteikimą. Teritorinė darbo birža darbo ieškantį asmenį tik siunčia dalyvauti darbuotojų atrankoje (Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-476 patvirtinto Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo 21.5 punktas), o darbdavys sprendžia dėl darbuotojo tinkamumo užimti laisvą darbo vietą įmonėje. Darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio (DK 14, 93 straipsniai). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju darbdavys (t. y. ieškovė), pasirinkęs savo įmonėje dirbti atsakovą A. I. ir su juo sudaręs darbo sutartį, pripažino, kad šis asmuo atitiko ieškovės užregistruotos laisvos darbo vietos reikalavimus. Tačiau darbo sutartį su atsakovu ieškovė sudarė pažeisdama DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas (šios nutarties 25 punktas).
  8. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
  9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  10. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija vertina, kad Tauragės TDB veiksmai vykdant įdarbinimo tarpininkavimo pareigas (šios nutarties 34 punktas) yra pernelyg nutolę nuo darbdaviui atsiradusios žalos, todėl negalėjo turėti įtakos tos žalos atsiradimui ( šios nutarties 35 punktas).
  11. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013).
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kad Tauragės TDB yra atsakinga už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 3.246 straipsnio 2 dalis, 6.247 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
  13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl 4 000 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės Tauragės TDB; ši sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmesti (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės teisingai konstatavo, jog žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju turėtų būti priteistinas atskirai iš kiekvieno atsakovo, nes solidari atsakomybė negalima, todėl rezoliucinėje dalyje priteisiant žalą iš Tauragės TDB nuorodą „iš kiekvieno po“ vertina kaip rašymo apsirikimą, nes ši suma iš atsakovo A. I. nebuvo priteista.

15Dėl neturtinės žalos

  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio nuostatos dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tik fiziniams asmenims. Ginant pažeisto juridinio asmens dalykinę reputaciją taikomos CK 2.24 straipsnio taisyklės (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).
  2. Pastebėtina, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl dalykinės reputacijos gynimo, o tik prašė priteisti neturtinę žalą dėl pablogėjusios įmonės reputacijos.
  3. Ieškovė, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nenustatęs, jog dėl atsakovų veiksmų buvo pakenkta apeliantės dalykinei reputacijai, niekuo šių argumentų neįrodo. Apeliaciniame skunde įrodymų taip pat neteikiama, todėl argumentai vertintini kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta ieškovės nuomonė. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovų veiksmų kaip nors buvo pakenkta juridinio asmens interesams, pablogėjo jo veiklos rezultatai, buvo destabilizuota įmonės veikla ir panašiai, t. y. realaus reputacijos pablogėjimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Ieškovė skunde teigia, kad apie sukeltą eismo įvykį buvo ne kartą publikuojama žiniasklaidoje, tarp jų ir didžiausiuose Lietuvos interneto portaluose, girdėjo daug žmonių atsiliepimų, kad važiuoti šios įmonės autobusais yra nesaugu, ir tai neabejotinai turėjo įtakos įmonės reputacijai, tačiau ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad tuos duomenis paskleidė būtent atsakovai, kuriems byloje ji pareiškė reikalavimą.
  4. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  5. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).
  6. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  7. Panaikinus sprendimo dalį, kuria iš Tauragės TDB buvo priteista 4 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimui, naikintina ir sprendimo dalis dėl 563,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš šios atsakovės ieškovei priteisimo. Kadangi Tauragės TDB nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą yra atleista, tenkinus jos apeliacinį skundą 90 Eur žyminio mokesčio valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 96 straipsnio 2 dalis.). Tenkinus Tauragės TDB apeliacinį skundą, ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ turėtos bylinėjimo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į Tauragės TDB apeliacinį skundą parengimą) nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 3 dalis).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

18Sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Tauragės teritorinės darbo biržos ieškovės UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ naudai 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 563,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.

19Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“, j. a. k. 258302610, valstybei 90 (devyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai