Byla e2S-525-657/2017
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. atstovaujamos advokato Pauliaus Vinklerio atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1673-523/2016 pagal pareiškėjos atsakovės D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugpjūčio 10 d. S. V. pareiškimą, kuriuos prašė panaikinti jos ( - ) d. sudarytąjį testamentą (registro Nr. 23), ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015 ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas D. S. kasacinį skundą atsisakė priimti.
  2. Pareiškėja atsakovė D. S. 2016 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo žinoma esminė aplinkybė, jog ekspertizių metu nesivadovauta Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 punktu ir Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo aprašo, patvirtinto 2013 m. birželio 12 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-616, 6 punktu. Sprendimas buvo pagrįstas 2015 m. sausio 30 d. pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktu Nr. ( - ) ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktu Nr. ( - ). Tačiau 2016 m. sausio 4 d. VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialisto išvada Nr. ( - ) rodo, kad pastarieji du aktai turi esminių prieštaravimų, todėl negalėjo būti patikimu pagrindu nuginčyti S. V. paskutinę valią. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymų apklausti specialistus, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad nurodyti teismo psichiatrinės ekspertizės aktai turi esminių trūkumų, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
  3. Ieškovė O. G. su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad yra pakartoti apeliaciniame ir kasaciniame skunduose dėstyti deklaratyvūs ir nepagrįsti argumentai apie byloje nustatytas ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes. Pareiškėja neįrodė ir nepagrindė nei naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei ar šios aplinkybės yra esminės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymus dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialisto išvada Nr. ( - ), kurios teiginius pareiškėja vertina kaip naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę, buvo priimta 2016 m. sausio 4 d. ir pateikta kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui. Pareiškėja apie šią specialisto išvadą žinojo dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai, kad dėl šios išvados apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje atskirai nepasisakė, nereiškia, kad išvada buvo nevertinta sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Pareiškėja šia išvada jau rėmėsi, pasinaudodama procesine teise peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą instancine tvarka. Nelaikytina, kad minėta išvada iš esmės pakeistų įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ši išvada atlikta atlygintinai advokatų kontoros užsakymu, joje pateiktos išvados, kuriomis tik kritiškai įvertintos pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktų išvados, tačiau nepateikta išvada, kad S. V., panaikindama savo anksčiau sudarytą testamentą, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir reikšmę. Dėl šių priežasčių pareiškėjos nurodoma VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialisto išvada Nr. ( - ) negali būti vertinama, kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Pareiškėja terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti prašo atnaujinti, remdamasi tuo, kad naudojosi instancinėmis priemonėmis bei nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. spalio 3 d. buvo nedarbinga dėl ( - ). Pareiškėjos nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis ir praleistas terminas neatnaujintinas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad tuo metu visiškai negalėjo judėti ir dėl to nebuvo fizinių galimybių sudaryti sutartį su teisines paslaugas teikiančiais asmenimis. Tai, kad pareiškėja, naudodamasi instancine teismų sprendimų peržiūros tvarka jau disponavo duomenimis, kurių pagrindu prašo atnaujinti procesą, nesudaro pagrindo pripažinti svarbia termino praleidimo priežastimi.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6

  1. Atskirajame skunde apeliantė D. S. atstovaujama advokato Pauliaus Vinklerio prašė panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti prašymus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ specialisto išvados Nr. ( - ) nepripažino esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčiu rašytiniu įrodymu. Pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas rodo, kad pirmosios instancijos teisme įrodinėtinos aplinkybės ir įrodinėjimo dalykas turėjo ryškių trūkumų, nebuvo moksliškai pagrįstos, prieštaravo medicininiams dokumentams, t. y. negalėjo būti patikima įrodinėjimo priemone, kurios pagrindu teismas pripažino, kad mirusioji S. V. ginčijamo sandorio metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Šis įrodymas turi esminės reikšmės sprendžiant dėl mirusiosios S. V. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ specialisto išvada Nr. ( - ) buvo įvertinta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą atsisakė priimti, nurodęs, kad ji gauta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
    2. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismo nuomonė, kad tik tokia judėjimo negalia, kai pareiškėja negalėtų apskritai judėti, galėtų būti pateisinama termino praleidimo prasme yra nepagrįsta. Pareiškėja, net ir turėdama didelių sveikatos problemų, pagal galimybes stengėsi kuo aktyviau ginti savo interesus. Viso proceso metu pareiškėja buvo rūpestinga, atidi. Ji net sunkiai judėdama po operacijos ieškojo teisinės pagalbos, kad galėtų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015.
  2. Atsiliepime į atsakovės D. S. atskirąjį skundą ieškovė O. G. prašė atskirąjį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs. Teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, tinkamai įvertinęs visas aplinkybes, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylos. Pareiškėjos prašyme nurodyti faktai ir aplinkybės nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą byloje, nes prašyme yra pakartotinai pateikiami pareiškėjos vertinimai ir pasvarstymai apie byloje nustatytas ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes. Jurbarko rajono apylinkės teismas priimdamas ginčijamą nutartį neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismui netenkinus pareiškėjos reikalavimų, ieškovei turėjo būti priteistos teisinės išlaidos, susijusios su atsiliepimo parengimu, buvo pateikti jas pagrindžiantys dokumentai
  3. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Dėl termino prašymui skundui paduoti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
  3. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, jos nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir neatnaujino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
  4. Taigi, apeliantė, prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, motyvuodama tuo, kad jo praleidimo priežastys yra labai svarbios: nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. spalio 3 d. buvo nedarbinga, jai buvo sudėtinga judėti dėl ( - ). Byloje nustatyta, kad specialisto išvadą pareiškėja gavo 2016 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 18 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas tik 2016 m. spalio 25 d. (b.l. 2). Iš pateikto medicinos įstaigos VšĮ Kauno kalniečių poliklinika 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. 656-S(4.4) matyti, jog pareiškėja buvo gydyta traumatologijos skyriuje iki 2016 m. birželio 13 d., vėliau gydėsi reabilitacinėje sanatorijoje ir ambulatoriškai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos judėjimas buvo apribotas, negalėjo bendrauti su savo advokatais, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jos nurodytos aplinkybės nėra pripažintinos svarbiomis šio termino atnaujinimui. Ši nustatyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą netenkinti apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti ir dėl skundo esmės.
  5. Dėl proceso atnaujinimo 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), todėl jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje bei kasacinėje teismų instancijose, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2007).
  6. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).
  7. Kaip jau minėta proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
  8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).
  9. Pareiškėja D. S. prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir šį prašymą grindė argumentais, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą paaiškėjo nauja aplinkybė, kad byloje nebuvo priimta ir vertinta VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos“ 2016 m. sausio 4 d. specialisto K. D. išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, jog ekspertizės aktuose, kuriais rėmėsi teismas nagrinėdamas bylą, pateiktos išvados stokoja mokslinio pagrįstumo ir išsamumo ir nėra įtikinamų duomenų, jog S. V. pasirašydama 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimą, turėjo tokį psichikos sutrikimą, kuris buvo tiek gilus, kad galėjo totaliai sutrikdyti jos pažinimo funkcijas, mąstymą, kritiką, valią, t.y. jos gebėjimą suvokti esminę sandorio pusę, jo moralines pasekmes ir savo veiksmus bei galėjimą laisvai priimti sprendimą sandorio sudarymo metu. Šis naujas įrodymas ir naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad S. V. pilnai suvokė ir suprato, kokį dokumentą pasirašė 2012 m. rugpjūčio 10 d.
  10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus.
  11. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog teismai minėtoje byloje sprendė, kad ginčijamo pareiškimo sudarymo metu S. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, juos teisingai valdyti bei pilnai išreikšti savo valią. Tokios išvados pagrįstumą patvirtino byloje teismo paskirtos dvi pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, liudytojų gydytojo A. V. ir psichologės R. B., dirbančių ( - ), ( - ) seniūno V. V., gydžiusios gydytojos T. Š. parodymai. Teismai konstatavo, jog atsakovės liudytojų parodymai prieštarauja byloje esantiems medicininiams dokumentams apie S. V. sveikatos būklę, todėl jais pagrįstai nesivadovautina. Teismui nekėlė abejonių byloje atliktų S. V. pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, kurios buvo atliktos skirtingose ekspertinėse įstaigose Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriuje ir Šiaulių teismo psichiatrijos skyriuje. Kauno apygardos teismas atsisakė priimti naują įrodymą VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ 2016 m. sausio 4 d. specialisto išvadą dėl 2015 m. sausio 30 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) ir dėl 2015 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) Nr. ( - ) vertinimo, kadangi ji gauta po bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad specialisto tyrimas buvo atliktas advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai prašymu, išvadoje reiškiama specialisto K. D. nuomonė, kritikuojami atliktų ekspertizių aktai, tačiau sutinkamai su Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu, tačiau šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Taigi, apeliantės nurodyta esą naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl S. V. sveikatos būklės, jos gebėjimo suvokti savo veiksmus pasirašant 2012 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimą buvo išsamiai išnagrinėta minėtoje civilinėje byloje ir tinkamai įvertinta. Pateikta specialisto išvada neleidžia daryti bent tikėtinos išvados, jog ji galėjo turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.
  12. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai (atsakovei) D. S. buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą ir dėl šių aplinkybių teismai yra padarę išvadas, todėl pagrįstai pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė.
  13. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-384/2015, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

11Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai