Byla 2A-775-230/2014
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2685-800/2013 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biuro notarei A. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, sudarytą tarp O. K. ir A. K., patvirtintą Garliavos miesto notarų biuro notarės A. Ž. (notarinio registro Nr. AŽ-1231). Nurodė, kad jam po motinos mirties paaiškėjo apie neteisėtai sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo atsakovui sandorį. 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartimi O. K. padovanojo broliui – atsakovui gyvenamąjį namą, kiemo statinius, žemės sklypą, esančius ( - ). Ieškovui kilo pagrįstų abejonių, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo išreikšta O. K. laisva valia. O. K. iki mirties 2012-02-21 gyveno šiam name kartu su atsakovu ir jo šeima, buvo silpnos sveikatos, nes po maždaug prieš 10 metų patirto stipraus insulto negalėjo vaikščioti, galėjo tik atsisėsti. Paskutiniais metais itin pašlijo sveikata, sutriko atmintis, regėjimas, vėliau pradėjo nepažinti žmonių, šeimos narių. Nuo 2007-03-08 O. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi atsakovas su savo šeima gyveno pas motiną, todėl jis savo nuožiūra ja rūpinosi, darė jai įtaką. Ieškovas apsilankymų pas motiną metu 2011 metų rudenį pastebėjo, jog ji yra prislėgta, išgąsdinta, nedaug ką pasakodavo, apsiverkdavo. Atsakovas sudarė aplinkybes, leidžiančias motinai O. K. suprasti, jog ji yra nuo jo visapusiškai priklausoma. Todėl O. K. dėl minėtų aplinkybių, ekonominio priklausomumo, psichologinio spaudimo buvo priversta pasirašyti 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį. Kadangi sandoriu nėra išreikšta tikroji, laisva valia, motina nesupratusi atliekamų veiksmų esmės, todėl ieškovas sandorį prašė pripažinti negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. tarp O. K. ir A. K. sudarytą gyvenamojo namo, kiemo statinių, žemės sklypo, esančių ( - ) dovanojimo sutartį Nr. AŽ-1231, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biuro notarės A. Ž.. Priteisė iš atsakovo ieškovui 615 Lt žyminį mokestį, 1 600 Lt advokato pagalbos išlaidas, 1 334,50 Lt už ekspertizės atlikimą, o iš atsakovo valstybei – 85,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 612 Lt žyminį mokestį.

7Teismas nustatė, kad 2011-09-02 dovanojimo sutartimi Nr. AŽ-1231 O. K. padovanojo sūnui A. K. gyvenamąjį namą, kitus statinius bei žemės sklypą, esančius ( - ). O. K. mirė ( - ). Specialus nuolatinės slaugos poreikis O. K. buvo nustatytas nuo 2007-03-08 iki 2010-03-08, vėliau pratęstas nuo 2010-05-28 iki 2013-05-28.

8Teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė pomirtinę O. K. teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri 2013 m. sausio 10 d. teismo psichiatrinės ekspertizės aktu Nr. 83TPK-10/2012 nustatė, kad O. K. sandorio sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2013 m. rugsėjo 10–19 d. pakartotinės pomirtinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad O. K. 2011-09-02 dovanojimo sandorio sudarymo ir pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo kraujagysline silpnaprotyste, tokia būsena atsirado maždaug apie 2007 metus ir tęsėsi iki mirties. O. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė silpnaprotystė galėjo įtakoti jos veiksmus ir valią sudarant dovanojimo sutartį. Teismas vertindamas ekspertizės išvadas nurodė, kad šias išvadas vienu atveju padarė dviejų teismo ekspertų komisija, pakartotinės pomirtinės ekspertizės atveju – trijų teismo ekspertų komisija, ekspertizės grindžiamos O. K. medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie jos sveikatos būklę, išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, todėl sąryšyje su O. K. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudarė teisiškai pagrįstą pagrindą padaryti išvadą, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas duomenų bei įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo, byloje nenustatė, jų nepateikė ir atsakovas. Atsakovas O. K. laisvą apsisprendimą sudaryti dovanojimo sutartį jo naudai įrodinėjo tik liudytojų parodymais, kurie yra prieštaraujantys tarpusavyje, todėl nesudaro pagrindo atmesti bei paneigti ekspertų išvadas. Nors dovanojimo sandorį tvirtinusi notarė ir nurodė, jog įsitikino O. K. valia pokalbio metu, tačiau teismas vertino, kad notarė neturi specialių medicininių, psichiatrinių žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti O. K. psichikos būklę dovanojimo sutarties sudarymo metu. Todėl tai, kad išoriškai O. K. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų, turinčių tam specialių žinių – išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje išklausytų šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei susipažinęs su teismo pomirtinių ekspertizių išvadomis, sprendė, kad O. K. 2011-09-02 dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, todėl šią sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nors ieškovas ieškinį prašė tekinti CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą pagrindžiančius argumentus, sprendė, kad šalių elgesys ir dovanojimo sutarties sudarymo sąlygos nesuteikia pagrindo besąlygiškai išvadai, kad O. K. buvo priversta sudaryti sandorį, t. y. padovanoti turtą dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis. Teismas iš įrodymų visumos padaręs išvadą, kad mirusioji O. K. dovanojimo sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir tinkamai jų valdyti, ieškinį tenkino CK 1.89 straipsnio pagrindu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti nurodytus ekspertus ir liudytoją, pripažinti trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biuro notarės A. Ž. dalyvavimą byloje būtinu, prijungti prie bylos naujus įrodymus: Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintus liudytojos Z. T. parodymus, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos pranešimą, atsakovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir sustabdyti šią bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01748-13 dėl dokumento suklastojimo. Atskirai pateiktu pareiškimu prašo prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagos patvirtintas kopijas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir neatskleidus bylos esmės, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Nurodo šiuos skundo argumentus:

  1. Dėl atsakovo pažeistos teisės į tinkamą teismo procesą

11Ieškinys pareikštas LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui net neginčijus sandorio LR CK 1.89 straipsnio pagrindu ir neteikiant paaiškinimų, kad O. K. būtų buvusi tokios psichinės būklės, jog negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o teismas, prieš skirdamas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nenurodė atsakovui, kad yra būtina atsikirtinėti į tas aplinkybes, jog O. K. ginčo sandorio sudarymo metu neva nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Kadangi ekspertizės aktai buvo priimti nesant O. K. gydžiusių gydytojų parodymų, todėl, siekiant išsiaiškinti ekspertizės netikslumus, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą apklausti O. K. gydžiusią gydytoją ir bent vieną ekspertizę atlikusį ekspertą. Šios gydytojos parodymai būtų patvirtinę esminę aplinkybę, kad O. K. nebuvo konstatuota pastoviai išreikštų psichikos sutrikimų, todėl būtų itin reikšmingi siekiant teisingai išspręsti bylą ir nustatyti, ar O. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tačiau teismas, netenkinęs šio prašymo ir tai motyvuodamas bylos nagrinėjimo užvilkinimu, nepagrįstai suabsoliutino proceso koncentracijos principą, tačiau pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovo teisę pagrįsti atsikirtimus į ieškinį, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

  1. Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo

12Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė LR CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad O. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Nors sprendime teismas nurodo, kad vertino įrodymų visumą, tačiau 2013-10-31 vykusio teismo posėdžio metu nuspręsdamas atsisakyti apklausti O. K. gydžiusią gydytoją, akivaizdžiai išdėstė nuostatą, kad ekspertizių aktai jam yra pakankami įrodymai apie O. K. psichinę būklę ginčo sandorio sudarymo metu. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti ekspertizių aktais. Abejones dėl šių ekspertizių išvadų pagrįstumo atsakovas pareiškė vos tik su jomis susipažinęs, tai patvirtina jo pareikštas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo bei pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2013-11-27 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01748-13 dėl dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal atsakovo pareiškimą, kuriame jis išdėstė įtarimus, kad gydytoja psichiatrė G. T. galimai suklastojo protinės būklės tyrimą (MMSE), kadangi jį atliko neapžiūrėjusi pacientės ir nesilankiusi pas ją namuose). Be to, teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje išvardijo liudytojų parodymus, tačiau jų nevertino, jais remdamasis nepadarė absoliučiai jokios išvados, t. y. neįvertino įrodymų visumos. Net paties ieškovo paaiškinimai prieštarauja ekspertizių išvadoms, o ieškovo liudytojai nepateikė jokios informacijos apie O. K. psichinę būklę. Atsakovo liudytojai patvirtino, kad O. K. visiškai suprato savo veiksmus, ji orientavosi aplinkoje, šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, be to, liudijo ne tik giminaičiai, bet ir kaimynai, buvę nuomininkai. Todėl nepagrįsta ir teismo išvada, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, kurie keltų abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo ir kad atsakovas tokių nepateikė. Teismas pats pripažino, kad svarbu nustatyti, ar asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, tačiau byloje nėra jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų O. K. psichinę būseną ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, jog iki sandorio sudarymo paskutinis įrašas medicininiuose dokumentuose atliktas 2010-06-11, nurodant tik dėl sauskelnių įsigijimo. Kadangi paskutiniai medicininiai įrašai padaryti prieš daugiau kaip vienerius metus iki sandorio, todėl buvo būtina liudytoja apklausti sandorį tvirtinusią ir su O. K. bendravusią notarę, kuri atsiliepime į ieškinį nurodė, kad O. K. puikiai orientavosi erdvėje. Be to, teismas visiškai nevertino 2011-09-27 Kraujagyslių chirurgijos skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų, kuriame konstatuojama, kad O. K., atlikus tyrimus ambulatoriškai ir ją išrašant, yra geros būklės, išrašoma tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Akivaizdu, kad jos sveikata po patirto susirgimo buvo pagerėjusi, jai nebuvo reikalingas tolimesnis intensyvus gydymas ir ji pati dėl psichikos sutrikimų nesiskundė. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktinę situaciją ginčijamo sandorio sudarymo metu ir nevertino šio sandorio sudarymo priežasčių. Atsakovas su motina namų valdoje, kurią motina ginčijamu sandoriu padovanojo atsakovui, gyveno nuo pat gimimo, jis rūpinosi namų valda, ją prižiūrėjo, rekonstravo, laikė save bendraturčiu, iš esmės pagerinusiu gyvenamąjį namą ir pastačiusiu garažą bei ūkinį pastatą, todėl dovanojimo sutarties sudarymas visiškai logiškas ir teisingas O. K. sprendimas, kurį ji padarė niekieno neverčiama.

  1. Dėl ekspertizių aktų nepagrįstumo

13Pasisakydamas dėl LR CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.), o ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Byloje atliktų dviejų ekspertizių išvados yra prieštaringos. Pirmojoje nustatyta, jog O. K. kraujagyslinė demencija konstatuota 2011-09-06, t. y. ginčijamos sutarties sudarymo metu, tuo tarpu pakartotinės ekspertizės metu buvo padaryta išvada, jog O. K. dovanojimo sutarties sudarymo metu sirgo kraujagysline silpnaprotyste, kuri atsirado apie 2007 m. ir tęsėsi iki mirties. Šios išvados prieštarauja ir O. K. gydytojos parodymams, patvirtintiems notaro, kuriuose gydytoja pažymi, jog O. K. sirgo depresija apie 2008 m., tačiau minėtas susirgimas buvo epizodinis, susijęs su pablogėjusia fizine būkle. Įrašai medicininiuose dokumentuose taip pat patvirtina, jog O. K. psichinė būsena buvo pablogėjusi būtent 2007 metais ir šie įrašai atitinka gydytojos parodymus, kad pacientė tuo metu sirgo depresija. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienoje ekspertizėje nebuvo vertinama, kokie vaistai buvo skiriami O. K., ar jos emocinė būklė pakito po jų skyrimo, ar nuotaikų kaita buvo epizodinė, ar pastovi, t. y. nebuvo susistemintas pacientės gydymas ir jo įtaka jos psichinei būsenai. Šios aplinkybės buvo pakankama priežastis pirmosios instancijos teismui nesiremti ekspertų išvadomis. Iš medicininių dokumentų įrašų matyti, kad 2007–2008 metais, kuomet buvo siekiama pagerinti O. K. emocinę būseną, ji buvo lankoma namuose nuolat, taip pat stacionarizuota ligoninėje: 2007-02-27, 2007-02-28, 2007-03-08, 2007-03-11-28, 2007-05-10, 2007-08-07, 2007-11-26, 2008-05-08, 2008-07-29. Tuomet po 2008 m. psichiatro konsultacijos O. K. būklė akivaizdžiai pagerėjo, ji iš tiesų daugiau nebebuvo konsultuota psichiatro, nors medicininiuose dokumentuose yra padarytas 2010-05-28 įrašas, jog ji neva konsultuota psichiatro, tačiau dėl šio dokumento suklastojimo fakto atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau teismas nevertino argumentų dėl šio psichiatro įrašo suklastojimo ir neatliko LR CPK 300 straipsnyje nustatytos pareigos pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymių turinčius asmens veiksmus. Todėl yra pagrindas išvadai, kad teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės buvo atliktos vadovaujantis galimai suklastotais medicininiais dokumentais, neatsižvelgiant į jų neišsamumą, neatitikimą liudytojų parodymams bei notaro paaiškinimams, todėl pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktais vadovavosi nepagrįstai.

  1. Dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti sandorį LR CK 1.89 straipsnio pagrindu

14Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas yra O. K. sūnus, įpėdinis, išreiškęs valią priimti jos palikimą, tokiu būdu perimdamas jos materialinę teisę ginčyti dovanojimo sutartį. Pagal LR CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, vadovaujantis LR CK 5.1 straipsniu teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo priėmimo būtų kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas yra įstojęs į paveldėjimo santykius. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog turėjo teisę pareikšti šį ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia LR CK 1.89 straipsnio pagrindu, o pirmosios instancijos teismas minėtos ieškovo teisės turėjimo/neturėjimo nesiaiškino ir netyrė. Tik pateikus liudijimą apie O. K. palikimą priėmusius įpėdinius teismas galėjo daryti išvadą, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Laiko nepagrįstais atsakovo skundo argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo netenkinant jo prašymo apklausti O. K. gydžiusią gydytoją, kadangi prašymas buvo pateiktas jau po ekspertizių, baigiant bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atsakovo prašymu teismas pirmiausia apklausė liudytojus, paskyrė atlikti vieną, paskui kitą ekspertizę, todėl rungtyniškumo principas nebuvo pažeistas. Be to, atsakovo atstovas nenurodė teismui jokios naujos aplinkybės, dėl kurios būtų būtina apklausti papildomai naują liudytoją. O. K. sveikatos būklė iki mirties buvo nustatyta ir įvertinta pagal didesnę įrodomąją galią turinčius oficialius rašytinius įrodymus: asmens sveikatos istoriją, ekspertų išvadas. Teismas tirdamas, vertindamas visas abiejų šalių iškeltas aplinkybes apklausė daug liudytojų, buvo atliktos dvi ekspertizės, visas procesas užtruko netrumpą laiko tarpą. Teismas pagrįstai vadovavosi tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės aktais, nes jos viena kitai neprieštaravo, o tik papildė viena kitą. Tai patvirtina, kad teismo priimtas sprendimas nėra formalus. Nors skunde teigiama, kad medicininiuose įrašuose 2010-05-28 padarytas įrašas yra suklastotas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiškimų dėl galimo įrašo suklastojimo nereiškė, neprašė skirti rašysenos ar kitos rūšies ekspertizės dėl asmens sveikatos istorijoje esančio įrašo. Kadangi įstatymas neįpareigoja ieškovą nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, taikydamas ieškovo nenurodytą teisinį pagrindą, peržengė reikalavimo ribas. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančios LR CK 1.89 straipsnio pagrindu, o pirmosios instancijos teismas minėtos ieškovo teisės neišaiškino ir netyrė. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai įstatyminiai įpėdiniai, būdami potencialūs mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimai neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui tapti teisių perėmėju. Todėl nesuteikimas teisės tokiam įpėdiniui ginčyti jų teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas yra iš esmės pagerinęs namą, neturi jokių sąsajų su nagrinėjamu ginču, t. y. sandorio ginčijamu, kai asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą ir prašymų, pareikštų siekiant surinkti papildomus įrodymus byloje, išsprendimo

19Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, pareiškė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintus liudytojos Z. T. parodymus, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos pranešimą ir atsakovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 2, b. l. 24–28). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi atsakovas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai suklastoto 2010 m. gegužės 28 d. dokumento O. K. sveikatos istorijoje kreipėsi ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2013 m. lapkričio 27 d., ir šiomis aplinkybėmis yra grindžiamas apeliacinis skundas, todėl šie įrodymai priimtini, nes būtinybė juos pateikti atsirado po teismo sprendimo priėmimo.

20Vėliau 2014-04-11 pateiktu prašymu atsakovas prašė prijungti prie bylos pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagą (t. 2, b. l. 75–143). Šis prašymas buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. 144–145), papildomai pateikti įrodymai taip pat buvo priimti į bylą, dėl ko apeliacinio skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka buvo atidėtas, suteikiant priešingai šaliai galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus dėl šių įrodymų, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

21Atsakovo prašymas prijungti prie bylos notaro patvirtintus liudytojos Z. T. parodymus netenkintinas, kadangi įrodymais yra liudytojų parodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kurie turi būti gauti CPK 189–196 straipsniuose numatyta tvarka, t. y. juos šaukiant atvykti į teismą ir duoti parodymus bei juos apklausus teismo posėdyje, prieš tai liudytojui prisiekus. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Tokiu atveju prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima priimti į bylą rašytinius liudytojos Z. T. parodymus.

22Be to, atsakovas apeliaciniu skundu reiškia prašymą šią liudytoją apklausti teismo posėdyje, taip pat prašo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti jo nurodytus ekspertizes byloje atlikusius ekspertus ir pripažinti trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biuro notarės A. Ž. dalyvavimą byloje būtinu. Atsakovas prašymą apklausti O. K. gydžiusią gydytoją ir apklausti bent vieną ekspertą buvo pareiškęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau pastarasis šį atsakovo prašymą atmetė, nurodydamas, kad tokį prašymą jis galėjo pareikšti anksčiau, be to, atsižvelgė į tai, kad byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, o toks atsakovo prašymas tik užvilkins bylos nagrinėjimą (t. 1, b. l. 171–173). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas buvo atmestas pagrįstai, nes CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovas prašymą apklausti liudytoją Z. T. turėjo galimybę reikšti kur kas anksčiau, t. y. dar prieš sprendžiant klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, būtent kuomet buvo apklausti šalių liudytojai (t. 1, b. l. 71–76, 82–85) arba kai atsakovas pareiškė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę (t. 1, b. l. 126–130, 131–132), tačiau atsakovas tokio prašymo savalaikiai nereiškė. Pažymėtina, kad atsakovas prašymą apklausti liudytoją Z. T. ir bent vieną iš ekspertų pirmosios instancijos teisme pareiškė po to, kai buvo atlikta pakartotinė ekspertizė ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jau vykstant teismo posėdžiui ir tik po to, kai buvo netenkintas atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo negalėjimo atvykti į teismo posėdį. Be to, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2013 m. rugsėjo 26 d. (t. 1, b. l. 160), o teismo posėdis vyko 2013 m. spalio 31 d., todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko, kad laiku pareikštų prašymus dėl liudytojos Z. T. ir ekspertų apklausos bei kitų papildomų įrodymų surinkimo. Todėl toks atsakovo procesinis elgesys negali būti pripažintas tinkamu ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti be jokių objektyvių priežasčių pavėluotai pateiktą atsakovo prašymą. Prašymo pripažinti notarės A. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu atsakovas pirmosios instancijos teismui iš viso nebuvo pareiškęs. Prašydamas iškviesti apklausai ekspertus, atsakovas net nenurodo, kokias aplinkybes ir kokius prieštaravimus ar neaiškumus jis norėtų išsiaiškinti, pateikdamas ekspertams tam tikrus konkrečius klausimus. Tokia atsakovo pozicija rodo tai, kad jis tik siekia papildomo bylos nagrinėjimo, net neturėdamas pagrįstų ir konkrečiai išreikštų abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo. Kadangi įrodinėjimo dalykas yra O. K. psichinė sveikatos būklė sandorio sudarymo metu, todėl akivaizdu, kad įrašai medicininiuose dokumentuose vertintini, kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai, ir gydytojo apklausa gali tik papildyti šiuos duomenis, bet ne juos paneigti. Nei O. K. gydžiusios gydytojos (Z. T.), nei notarės apklausa šiuo požiūriu negalėtų būti vertinama, kaip galėjusi turėti esminę reikšmę ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad notarė A. Ž. byloje yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 29–31), jame išdėsčiusi savo poziciją sprendžiamo ginčo atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tai yra įvertinęs, todėl neaišku, kodėl būtina ją apklausti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas netinkamai vykdo įrodinėjimo pareigą ir savo procesiniais veiksmais trukdo pasiekti civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkuri teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), bendradarbiavimo (CPK 8 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus. Todėl netenkina nurodytų atsakovo prašymų, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teismui, o juos pareiškus pavėluotai, buvo pagrįstai atmesti (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

23Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

24CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Atsakovas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia būtinybe sudaryti atsakovui sąlygas pateikti papildomus įrodymus ir mano, kad tai užtikrintų galimybę teisingiau išspręsti bylą. Tačiau, kaip jau nurodyta, nenustatytos CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos priimti į bylą naujus įrodymus, todėl atsisakyta juos priimti ir dėl šios priežasties nelieka būtinybės ir poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jei atsakovas būtų manęs, kad jo apeliacinės instancijos teikiami įrodymai galėtų turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui, jis neabejotinai juos būtų pateikęs laiku, o ne tik siekdamas pagrįsti apeliacinio skundo argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ir nurodyto atsakovo prašymo netenkina (CPK 322 straipsnis).

25Dėl prašymo sustabdyti bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje

26Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai suklastoto 2010 m. gegužės 28 d. dokumento O. K. sveikatos istorijoje Nr. 30K (t. 2, b. l. 26–28, 77–143, 163). Galimai suklastotas dokumentas – tai O. K. sveikatos istorijoje esantis protinės būklės tyrimas (MMSE) (t. 2, b. l. 80). Ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas, sprendimas jame dar nepriimtas (t. 2, b. l. 163). Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl vieno O. K. sveikatos istorijoje esančio galimai suklastoto dokumento, o byloje buvo pateikta kur kas daugiau O. K. sveikatos būklę apibūdinančių medicininių duomenų ir ekspertai vertino jų visumą, todėl spręstina, kad nėra būtinybės stabdyti nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu ar poreikio ją stabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nėra aišku, kiek užtruks ikiteisminis tyrimas ir koks bus jo rezultatas, o skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu, todėl bylos sustabdymas tik nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

27Dėl atsakovo pažeistos teisės į tinkamą teismo procesą

28Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, kadangi ieškinį patenkino ne tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, todėl jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai atsikirsti ieškinio pagrindui, kurio ieškovas nebuvo nurodęs. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui net neginčijus sandorio LR CK 1.89 straipsnio pagrindu ir neteikiant paaiškinimų, kad O. K. būtų buvusi tokios psichinės būklės, jog negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį kitu, nei nurodė ieškovas, teisiniu pagrindu, pagrįstai tokį sprendimą grindė teismo teise ex officio taikyti ginčo santykiams faktinį ieškinio pagrindą atitinkančias teisės normas. Tai atitinka ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus. Kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Toks teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir E. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje S. N. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-29/2009; kt.). Nors ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, kaip dovanotojos (O. K.) sudarytą dėl ekonominio priklausomumo, psichologinio spaudimo, t. y. teigiant, kad ji buvo priversta jį sudaryti, tačiau grindžiant ieškinį buvo nurodytos ir faktinės aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle, jos suvokimu, kadangi ieškovas nurodė, kad O. K. po patirto stipraus insulto patyrė ne tik fizinius sutrikimus, bet ir jai sutriko atmintis, ji pradėjo nepažinti žmonių, buvo prislėgta, sutrikusi. Ieškovas tiek nurodydamas šias aplinkybes, tiek teigdamas, kad O. K. buvo įtakojama atsakovo ir dovanojimo sutartį faktiškai pasirašė priversta susidėjusių aplinkybių, nuosekliai tvirtino, kad sandoryje nėra išreikšta tikroji jos valia, t. y. dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia dėl joje išreikštos O. K. valios ydingumo. Bylos nagrinėjimo eiga patvirtina, kad ir pačiam atsakovui buvo aiškus ir žinomas šis ieškinio pagrindas, t. y., kad sandoris buvo sudarytas asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnio pagrindu), nes šios aplinkybės buvo abiejų šalių įrodinėjimo dalykas. Šių aplinkybių patvirtinimui arba paneigimui buvo skiriamos ekspertizės, šalys siekdamos jas įrodyti arba paneigti kvietėsi liudytojus ar teikė kitus įrodymus. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismui pritaikius kitą teisinį pagrindą, t. y. ginčo santykiui taikytiną teisės normą, atsakovui buvo apribota teisė teikti atsikirtimus, nes jis šia teise faktiškai naudojosi ir teikė atsikirtimams pagrįsti įrodymus (prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, apklausti liudytojus, išreikalauti rašytinius įrodymus).

29Dėl atsakovo apribotos teisės teikti atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, kai pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą apklausti O. K. gydžiusią gydytoją ir apklausti bent vieną ekspertą, jau yra pasisakyta sprendžiant apelianto prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, todėl šie argumentai nebekartotini. Kaip jau nurodyta, pats atsakovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės.

30Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

31Teismas dėl konkrečios aplinkybės buvimo (nebuvimo) gali spręsti tik tada, kai pasisako dėl kiekvieno įrodymo ir jo reikšmės bei kai visapusiškai ir išsamiai įvertina jų visumą.

32Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad O. K. dovanojimo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Apelianto nuomone, teismo išvadą nulėmė dviejų byloje paskirtų ekspertizių išvados, tačiau teismas turėjęs įvertinti įrodymų visumą ir tik iš jos spręsti apie O. K. gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir iš pateiktų įrodymų visumos sprendė, kad ekspertų išvados neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams, todėl nekyla jokių abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo. Kolegija sutinka, kad ekspertų išvados yra pagrįstos byloje surinktais medicininiais duomenimis apie O. K. sveikatos būklę (įrašais sveikatos istorijose), ekspertai juos išanalizavo ir įvertino bei išvadas motyvuotai pagrindė. Nors atsakovas teigia, jog jis reiškė abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo, todėl buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, su kurios išvadomis jis taip pat nesutinka, tačiau jis nepateikia jokių konkrečių jo abejones pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Vien abejoti išvadomis nepakanka, reikia pagrįstų ir patvirtintų argumentų, kad tokios abejonės galėtų kilti. Bandymas sudaryti prielaidas suabejoti ekspertizių išvadų pagrįstumu, pateikiant prašymus apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų prijungimo, kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsakovui tuo nepasinaudojus laiku ir tinkamai, vertintinas tik kaip siekimas užtęsti bylos nagrinėjimą.

33Pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė byloje apklaustų liudytojų parodymų turinį, bet ir juos įvertino, padarydamas išvadą, kad jie turi tam tikrų prieštaravimų ir savo duomenimis nepaneigia ekspertizės išvadų. Kaip pripažįsta ir pats atsakovas, liudytojai neturi specialių medicininių žinių, todėl negali tinkamai įvertinti asmens psichinę būklę, ir jų parodymų patikimumo lygis sprendžiamo ginčo aspektu nėra toks pat, kaip įrašų medicininiuose dokumentuose. Atsakovo nurodyti ieškovo paaiškinimų ir šalių liudytojų parodymų fragmentai, kurie, apelianto nuomone, nepatvirtina O. K. blogos psichinės būklės sandorio sudarymo metu, tėra įrodymų dalis, tačiau vertinant įrodymų visumą jie nepaneigia teismo padarytos išvados. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato teismo pareigos analizuoti ir vertinti kiekvieną šalių paaiškinimų ar liudytojų parodymų sakinį, nes teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje tik glausta forma turi nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktas). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, kadangi nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejones teismo padarytų išvadų pagrįstumu.

34Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nenustatė O. K. psichinės būklės būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu, kadangi paskutinis įrašas medicininiuose dokumentuose buvo padarytas 2010 m. birželio 11 d., t. y. daugiau kaip prieš metus laiko iki sandorio sudarymo ir jame nėra informacijos apie O. K. psichinę būklę (jame tik pažymėta, kad nusipirko sauskelnes). Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymų visuma, t. y. dviejų ekspertizių aktais, medicininiais įrašais sveikatos istorijoje, kurių nepaneigė kiti byloje pateikti įrodymai. Ekspertai, duodami išvadą, įvertino visus medicininius įrašus O. K. sveikatos istorijoje, ir turėdami specialių žinių laikė esant pakankamai duomenų duoti nurodytą išvadą. O. K. sveikatos istorijoje yra pakankamai įrašų, liudijusių jos psichinės būklės sutrikimus bei jų negrįžtamumą, nes nėra fiksuota jokių pagerėjimų. Kitas medicininis dokumentas – 2011 m. rugsėjo 27 d. Kraujagyslių chirurgijos išrašas, kuriame nėra fiksuota O. K. psichinės būklės sutrikimų, nereiškia, kad jų nebebuvo, kadangi O. K. tuo metu buvo gydyta dėl dešinės pėdos gangrenos, todėl išraše nurodyti būtent su šiuo gydymu susiję duomenys.

35Dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo ir jų vertinimo bei sandorio sudarymo priežasčių nustatymo

36Pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-538/2013; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. IĮ „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2011; kt.). Kaip jau nustatyta, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai neteikė pakankamo pagrindo abejoti ekspertizių išvadų pagrįstumu, nes jas iš esmės patvirtina pakankamai daug įrašų medicininiuose dokumentuose. Atsakovo nurodomi neva esantys prieštaravimai tarp dviejų ekspertizių išvadų faktiškai yra nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad pirmąja ekspertize (atlikta 2013-01-10) kraujagyslinė demencija O. K. konstatuota sandorio sudarymo metu, t. y. 2011 m. rugsėjo 6 d. (t. 1, b. l. 101–102), o pakartotinė ekspertizė (atlikta 2013 m. rugsėjo 10–19 d.) nustatė, kad O. K. sirgo kraujagysline demencija, kuri atsirado apie 2007 m. ir tęsėsi iki mirties (t. 1, b. l. 157–159). Tačiau šiose išvadose jokio prieštaravimo nėra, kadangi pakartotinei ekspertizei buvo keliamas ne tik klausimas dėl O. K. psichinės būklės ginčo sandorio sudarymo metu, bet ir klausimas, nuo kada tokia būsena atsirado ir, kiek laiko ji tęsėsi. Todėl tai ne prieštaravimas, o tik atsakymas į papildomą klausimą, Atsakovas teigdamas, kad ekspertizių metu nebuvo vertinama, kokie vaistai buvo skiriami O. K. po psichiatro konsultacijos 2008-05-08 ir kaip po to kito jos emocinė būklė, tokių klausimų nekėlė, prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę (t. 1, b. l. 126–130). Bet kuriuo atveju ekspertai, konstatuodami, jog sandorio sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, laikė, kad jiems pakanka duomenų tokiai išvadai duoti.

37Atsakovas taip pat teigia, kad teismas nevertino dovanojimo sandorio sudarymo priežasčių. Kadangi O. K. gyveno su atsakovo šeima, atsakovas ja rūpinosi ir prižiūrėjo namų valdą, ją rekonstravo, todėl O. K. ir padovanojo jam namų valdą. Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. S ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2013; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Tačiau byloje nėra pateikta jokių tokią O. K. valią – dovanoti namų valdą atsakovui patvirtinančių įrodymų. Esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms (gyvenimą kartu ir namų valdos priežiūrą bei jos rekonstravimą) būtų galima daryti tik niekuo nepagrįstas prielaidas dėl dovanotojos tikrosios valios sudaryti šį sandorį, tačiau tai nėra įrodinėjimo procese nustatyta aplinkybė. Pažymėtina, kad atsakovas, laikydamas save gyvenamosios valdos faktiniu bendraturčiu, šias savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, prašydamas jį pripažinti bendraturčiu, prisidėjusiu prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.

38Dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu

39Atsakovo nuomone, ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu, kadangi jis nėra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis būtų įstatymo nustatyta tvarka įstojęs į paveldėjimo santykius ir būtų perėmęs O. K. materialinę teisę ginčyti dovanojimo sutartį.

40Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). Nors ieškovas O. K. teisių paveldėjimo būdu nėra perėmęs, tačiau jis jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, būtent ginčo sandoris yra kliūtis ieškovui, kaip įstatyminiam įpėdiniui, tapti O. K. teisių perėmėju. Todėl nesuteikus teisės tokiam asmeniui ginčyti galbūt jo teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui, kadangi būtų neužtikrina reali pažeistų teisių gynyba. Dėl šių priežasčių nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovui nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, jis nėra pretendentas į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme ir nelaikytinas tinkamu subjektu reiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Toks subjekto, turinčio teisę ginčyti sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu, aiškinimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. S ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2013).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimo, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti jo atstovavimo išlaidas, turėtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (CPK 98 straipsnis), kurių dydis pagal pateiktus duomenis yra 500 Lt (t. 2, b. l. 65).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

44Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. ( - ) ieškovui K. K. (a. k. ( - ) 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2011 m.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad 2011-09-02 dovanojimo sutartimi Nr. AŽ-1231 O. K.... 8. Teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė pomirtinę O. K. teismo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 11. Ieškinys pareikštas LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui net... 12. Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė LR CPK 185 straipsnio 1... 13. Pasisakydamas dėl LR CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 14. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas yra O. K. sūnus, įpėdinis,... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą ir prašymų, pareikštų siekiant... 19. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, pareiškė prašymą prijungti prie... 20. Vėliau 2014-04-11 pateiktu prašymu atsakovas prašė prijungti prie bylos... 21. Atsakovo prašymas prijungti prie bylos notaro patvirtintus liudytojos Z. T.... 22. Be to, atsakovas apeliaciniu skundu reiškia prašymą šią liudytoją... 23. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 24. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko... 25. Dėl prašymo sustabdyti bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas... 26. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis kreipėsi dėl... 27. Dėl atsakovo pažeistos teisės į tinkamą teismo procesą ... 28. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, kadangi... 29. Dėl atsakovo apribotos teisės teikti atsikirtimus pagrindžiančius... 30. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ... 31. Teismas dėl konkrečios aplinkybės buvimo (nebuvimo) gali spręsti tik tada,... 32. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 33. Pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė byloje apklaustų liudytojų... 34. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nenustatė O. K.... 35. Dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo ir jų vertinimo bei sandorio sudarymo... 36. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei... 37. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas nevertino dovanojimo sandorio sudarymo... 38. Dėl subjekto, turinčio teisę ginčyti sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu ... 39. Atsakovo nuomone, ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį CK... 40. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir neteikia pagrindo... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 44. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. ( - ) ieškovui K. K. (a. k. ( - ) 500 Lt...