Byla 2A-16/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ir atsakovės D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje 2-977-368/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avertis“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Avertis“ 2011-05-23 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. S. 3 013 000 Lt skolą, 358 258,12 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp atsakovės ir L. S. (toliau – pardavėjas) 2008 m. birželio 4 d. buvo sudaryta Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės (toliau ŽŪB) „Vadokliai“ 1 800 000 Lt dydžio pajaus pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią nuosavybės teisė į perkamą pajų atsakovei perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, o pirkimo kainą – 3 013 000 Lt ji įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2009 m. Tvirtino, kad 2011-05-12 pardavėjas L. S. su ieškovu sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria šis įgijo teisę reikalauti iš atsakovės D. S. jos nesumokėtą kainos dalį ir netesybas pagal pajaus pirkimo–pardavimo sutartį. Teigė, kad atsakovė buvo informuota apie kreditoriaus pasikeitimą, kad buvo pareikalauta, jog ji įvykdytų šiuos sutartinius įsipareigojimus ieškovui, tačiau prievolė neįvykdyta iki šiol.

6Pažymėjo, kad įgijusi šią nuosavybės teisę, atsakovė aktyviai naudojosi jo suteikiamomis teisėmis – dalyvavo žemės ūkio bendrovės narių susirinkimuose, balsuodavo juose priimamais klausimais, teisminiu būdu kėlė klausimus, susijusius su ŽŪB „Vadokliai“ veiksmais. Sandoris buvo realiai įvykdytas, todėl negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, t. y. neturintis jokių realių padarinių.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovo UAB „Avertis“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė šiam iš atsakovės D. S. 3 013 000 Lt skolą, 15 000 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 30 000 Lt žyminį mokestį.

9Teismas nustatė, kad 2008-06-04 pajaus perleidimo sutartis buvo patvirtinta atsakovės ir pagal ją ši įsipareigojo iki 2009 m. sumokėti pardavėjui 3 013 000 Lt už 1 800 000 Lt dydžio pajaus dalį su balsavimo teise. Pagal sutarties 5 punktą ji turi būti įregistruota per 15 dienų bendrovėje, o buvusio pajininko turtines teises ir pareigas naujasis pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento. Nustatė, kad Panevėžio rajono ŽŪB „Vadokliai“ direktorius 2011-10-11 pažymoje nurodė, kad bendrovės pajų apskaitos dokumentuose 2008-06-04 įregistruota, jog 2008-06-04 atsakovė iš L. S. įsigijo 1 800 000 Lt pajų.

10Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Nustatė, jog, pasinaudodama įsigyta 1 800 000 Lt pajaus dalimi su balsavimo teise, ji dalyvavo 2008-06-20 visuotiname pajininkų susirinkime ir priimant nutarimus (t. 1, b. l. 10–12). Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad D. S. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2011-05-20 pateikė ieškinį ŽŪB „Vadokliai“ dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. 2-4233-828/2011); kad toje byloje ji prašė teismo įpareigoti atsakovo ŽŪB „Vadokliai“ direktorių ir kitus valdymo organus netrukdyti naudotis įstatymuose ir bendrovės įstatuose numatytomis bendrovės nario teisėmis; kad pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. A2.2-220-205/2011 ji kaip ŽŪB „Vadokliai“ narė 2011-02-09 kreipėsi į ŽŪB „Vadokliai“, prašydama pateikti informaciją apie jos turimų pajų skaičių, bendrovės narių skaičių, jų valdomų pajų skaičių, pateikti bendrovės įstatus.

11Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė naudojosi jai suteiktomis ŽŪB „Vadokliai“ narės teisėmis ir savo aktyviais veiksmais pripažino, jog yra bendrovės narė, todėl atmetė jos argumentus, kad pagal sutartį pajaus realiai ji neįgijo ir neprivalo už jį atsiskaityti. Pažymėjo, kad argumentus, jog minėta sutartis yra tariamas sandoris, ji pradėjo teikti tik ieškovui pareiškus šį ieškinį teisme.

12Teismas nustatė, kad pati atsakovė nurodė, jog pagal sutartį neatsiskaitė, todėl patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 3 013 000 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo (CK 6.256 str., 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą dėl 358 258,12 Lt palūkanų priteisimo nurodė spręsti teismo nuožiūra galimai jas mažinant, į tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo, į skolos dydį, taip pat į tai, kad tik 2011-05-12 buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, o jau 2011-05-23 ieškovas pateikė teismui ieškinį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas priteistinų palūkanų pagal sutartį dydį sumažino nuo 358 258,12 Lt iki 15 000 Lt.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Apeliacinius skundus dėl minėto Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimo pateikė tiek ieškovas UAB ,,Avertis“, kuris apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo pakeistas jo teisių perėmėju L. S. (CPK 48 str. 1 d.), tiek atsakovė D. S. .

15Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas pažeidė jos procesinę teisę būti išklausytai, pateikti savo paaiškinimus, taip pat teisę būti atstovaujamai atstovo, nes byla išnagrinėta nedalyvaujant nei jai, nei jos atstovui (CPK 42 str., 51 str.). Taip pat neatsižvelgė į advokato, su kuriuo atstovavimo teisme sutartis sudaryta 2011-10-07, tai yra iki 2011-10-12 teismo posėdžio likus dviems darbo dienoms, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę susipažinti su medžiaga. Be to, naujasis jos atstovas apie teismo posėdį nebuvo informuotas CPK nustatyta tvarka. Klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo suderintas tiek su ieškovo atstovais, tiek ir su bylą nagrinėjančiu teisėju, o protokoline nutartimi jos prašymas dėl bylos atidėjimo buvo atmestas nenurodant jokių motyvų. Taip pat neatsižvelgė ir į prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo išdėstytą aplinkybę, jog ji yra pateikusi ieškinį atsakovams L. S. ir UAB „Avertis“ dėl jos ir L. S. 2008-06-04 sudarytos ŽŪB „Vadokliai“ pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Bylą išnagrinėjo, pažeisdamas jos teises ginti savo interesus žodiniame bylos nagrinėjime.

172. Teismas nepagrįstai vertino ŽŪB „Vadokliai“ direktoriaus 2011-10-11 pažymą, kuriame nurodoma, jog pajų apskaitoje užregistruota, kad ji 1 800 000 Lt pajų įsigijo iš L. S. , kaip faktinio šios sutarties vykdymo patvirtinimą, nes, jos žiniomis, šie pajai dokumentuose nebuvo apskaityti. Teismas be pagrindo nevertino atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad dėl sutarties nevyko jokios derybos, nebuvo sudaryta preliminariųjų sutarčių ar ketinimų protokolų; kad ginčijama sutartis pasirašyta atgaline data; kad sutartyje nenurodyta jokių išlygų dėl jos vykdymo; kad iki ieškinio pateikimo dienos ji nėra gavusi pretenzijų ar reikalavimų sumokėti minėtą sumą.

183. Teismas be pagrindo sprendė, kad ji naudojosi savo kaip pajininkės teisėmis, pateikdama ieškinius Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Pasvalio rajono apylinkės teisme. Minėtos bylos nutrauktos atsisakius ieškinių, o teisinių santykių nutraukimas su ankstesniu atsakovės atstovu yra tiesiogiai susijęs būtent su apeliantės teises pažeidžiančių skundų teismams pateikimu, formaliai veikiant D. S. vardu, tačiau jai pačiai šių bylų neinicijuojant.

19Atsiliepimu ieškovas L. S. prašo atsakovės D. S. apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad:

201. Teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą šalims nedalyvaujant, nes atsakovės atstovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo užimtumą kitose bylose, dėl ko negalėjo atvykti į teismo 2011-10-12 posėdį, tuo tarpu CPK 246 straipsnis nenumato pagrindo atidėti teismo posėdį dėl to, kad atstovas dėl laiko stokos nepasirengė nagrinėti bylą ar nesusipažino su jos medžiaga. Atsakovės atstovas turėjo 4 dienas susipažinti su byla, o ji pati turėjo sudaryti atstovavimo sutartį su tokiu advokatu, kuris galėtų tinkamai jai atstovauti ir laiku pasiruošti bylai.

212. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas iki 2011-10-12 posėdžio nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti jos ieškinį, kuriuo ginčija sandorį, esantį bylos ieškinio reikalavimo pagrindu. Be to, net ir priimtas toks ieškinys nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiomis bylos nagrinėjimo metu.

223. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas dėl to, kad teismas nemotyvavo protokolinės nutarties, kuria nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovei bei jos atstovui, o naujasis atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie posėdį. Priešingai, CPK nenumato teisės šaliai ginčyti teismo posėdžio metu priimtos žodinės nutarties, o tai, kad sprendime nepasisakyta dėl prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo jo naikinimui. Be to, atsakovė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, todėl naujajam jos atstovui pakartotinis šaukimas neturėjo būti siunčiamas.

234. Priešingai nei teigiama, preliminariosios sutarties sudarymas nėra būtina pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. Aplinkybė, kad sutartis sudaryta ant vieno lapo, nepagrindžia jos fiktyvumo, be to, joje nurodytos visos sutarties sąlygos – dalykas, kaina, apmokėjimo terminas, nuosavybės teisės perleidimo momentas. Teiginiai, kad sutartis surašyta atgaline data, nepagrįsti jokiais įrodymais, o apeliantės prielaidas dėl sutarties fiktyvumo paneigia tarp tų pačių šalių sudaryta kita 2008-06-27 pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, kurios ji neginčija. Priešingai, atsakovė antstoliui, vykdančiam šioje byloje priimtą nutartį, pateikė prašymą areštuoti pagal 2008-06-27 pirkimo–pardavimo sutartį įsigytus pajus.

245. Apeliantės teiginys, kad bylų teismuose iškėlimas buvo sąlygotas jos buvusio atstovo tik formaliai veikiant atsakovės vardu, yra nepagrįstas. Jokių dokumentų, kad atsakovė būtų kreipusis į Lietuvos advokatų tarybą informuodama apie netinkamus atstovo veiksmus, nepateikta.

25Apeliaciniu skundu ieškovas L. S. prašo pakeisti teismo sprendimą – priteisti visą ieškovo reikalaujamą palūkanų sumą – 358 258,12 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinas 5 proc. dydžio palūkanas. Šios palūkanos visiškai atitinka kompensuojamąją paskirtį ir nereiškia dvigubo palūkanų priteisimo, nes sudaro tik 0,014 proc. per dieną. Tuo tarpu sumažinus jas iki 15 000 Lt, tokios palūkanos sudarytų tik 0,15 proc. per metus.

272. Teismas, palūkanų sumą sumažinęs daugiau kaip 20 kartų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė, naudodamasi visomis pajininko teisėmis, ilgą laiką nėra sumokėjusi net skolos dalies.

283. Teismas, sumažindamas ieškovo reikalaujamų priteisti palūkanų sumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nereikalavo jų mažinti. Tuo tarpu viešasis interesas nagrinėjamoje byloje neegzistuoja.

29Atsiliepimu atsakovė D. S. prašo ieškovo L. S. apeliacinį skundą atmesti, o už piktnaudžiavimą proceso teisėmis reiškiant šį skundą skirti baudą. Atsakovė D. S. teigia, kad:

301. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad palūkanų dydis turi būti padidintas. Jų suma sudaro daugiau kaip 10 proc. pagrindinio reikalavimo. Be to, beveik trejus metus skaičiuotinos 412,74 Lt palūkanos per dieną yra neprotingai didelės.

312. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl neįvykdytos tariamos atsakovės prievolės jis apskritai patyrė kokius nors nuostolius. Be to, L. S. per beveik trejus metus niekada nėra reikalavęs vykdyti tariamą prievolę.

323. Ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo proceso teisėmis, nors teismo posėdžio metu pats nurodė palūkanų mažinimo klausimą paliekantis spręsti teismui, galimai jas mažinant. Dėl aiškiai nepagrįsto skundo ieškovui turėtų būti taikoma CPK 95 straipsnyje numatyto dydžio bauda.

334. Priešingai nei teigia apeliantas, įstatymas nedraudžia teismui savo iniciatyva sumažinti ieškovo reikalavimą, jei to reikalauja viešasis interesas ar yra nustatyti teismų praktikos išaiškinti netesybų ar palūkanų sumažinimo pagrindai. Be to, atsakovė nesutiko su ieškiniu visa apimtimi, t. y. tiek dėl pagrindinio reikalavimo, tiek dėl palūkanų priteisimo.

34Atsakovė D. S. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį dėl 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia (CPK 163 str.). Teigiama, kad pripažinus šią sutartį niekine, išnyktų vienintelis šio ieškinio teisinis pagrindas. Be to, nesustabdęs bylos, apeliacinės instancijos teismas neturėtų galimybės remtis kitoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis. Prašė atsižvelgti į tai, jog teismas bylą išnagrinėjo jei bei jos atstovui nedalyvaujant.

35Atsakovė šį pateiktą prašymą 2013-04-15 patikslino, teigdama, jog yra pagrindas bylą stabdyti taip pat ir dėl Šiaulių apygardos prokuratūroje vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-03033-11, kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja, o tiriama L. S. nusikalstamos grupuotės stambaus masto sukčiavimo jos atžvilgiu schema. Dėl šios priežasties, atsakovės įsitikinimu, egzistuoja fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas (CPK 164 str.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, 178 straipsniu, o taip pat teismų praktikos nuostatomis svarstomais klausimais, 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė atsakovės D. S. prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus pabaigtas jos nurodytas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-03033-11, vykdomas Šiaulių apygardos prokuratūroje, nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių duomenų, kokią konkrečiai prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai gali turėti ikiteisminio tyrimo institucijos išvados ir kaip jos yra susijusios su civilinėje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, taip pat nenurodyta, kokių bylai reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

37Kartu teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, CPK 2 straipsniu, 7 straipsniu bei 163 straipsnio 3 punktu, o taip pat teismų praktikos išaiškinimais, tenkindama kitą atsakovės D. S. prašymo dalį, paminėta nutartimi buvo sustabdžiusi šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1865-599/2013 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams L. S. ir UAB „Avertis“ dėl D. S. ir L. S. 2008-06-04 sudarytos ŽŪB „Vadokliai“ pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

38Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kolegija nustatė, kad ši byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta po skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008); kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės D. S. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir ją išnagrinėjo atsakovei bei jos atstovui nedalyvaujant, nesprendė klausimo dėl galimo minėtų bylų sujungimo galimybės (CPK 136 str. 4 d.); kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat atmetė atsakovės argumentus, susijusius su ginčo sutarties tariamu pobūdžiu, pažymėdamas, kad juos atsakovė ėmė kelti tik ieškovui pareiškus šį ieškinį teisme, – tokiu būdu iš dalies pasisakydamas dėl šios sutarties realumo. Remdamasi nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teisėjų kolegija, sprendė, kad tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos ir šios bylos yra tiesioginis teisinis ryšys – nuo civilinės bylos dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia rezultato tiesiogiai priklausys, ar atsakovė D. S. turi atsakyti pagal sutartimi prisiimtas prievoles, dėl kurių netinkamo vykdymo nagrinėjamoje byloje jai yra pareikšti ieškovo L. S. reikalavimai ir priimtas teismo sprendimas.

39Teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1865-599/2013 (Nr. 2-262-599/2014) yra baigta nagrinėti, priėmus įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-1845-611/2014). Taigi civilinė byla, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, yra išnagrinėta (CPK 167 str.).

40Beje, pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei bylos medžiagą kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. spendimu D. S. ginčyta 2008-06-04 sutartis dėl ŽŪB „Vadokliai“ pajaus perleidimo buvo pripažinimo niekine ir negaliojančia, konstatavus, jog ginčijamu sandoriu šalys nesiekė teisinių sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Ši išvada buvo grindžiama nustatytomis aplinkybėmis: kad atsakovas L. S. ir toliau dalyvavo bendrovės veikloje, o ieškovė D. S. niekada iš esmės šioje veikloje nedalyvavo tik stengėsi apginti savo pažeistas teises; kad atsakovai teismui nepateikė pajininkų knygos originalo, o tik jos kopiją; kad taip pat nepateikti originalūs pirminiai pajų apskaitos dokumentai, t. y. pajų registracijos žurnalai, knygos ir kt., iš kurių turinio būtų galima daryti išvadą, jog perleisti pajai realiai priklausė atsakovui L. S. sutarties sudarymo momentu ir jų perleidimas yra užfiksuotas pirminėje pajų apskaitoje; kad pagal Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-09-25 rašto Nr.8-15488 turinį atsakovas L. S. prokurorams yra pripažinęs, jog ši sutartis yra niekinė, nes pajai tik fiktyviai perkelti ieškovei D. S. etc.

41Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu panaikino šį pirmosios instancijos teismo spendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės D. S. ieškinį atmetė. Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2008-06-04 ŽŪB „Vadokliai“ pajininkų knygos originalas yra perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai; kad teismui pateikta jos kopija yra tinkamai patvirtina advokato ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų TS Vyriausiosios tyrėjos; kad ieškovės teiginiai dėl knygos suklastojimo neparemti jokiais leistinais įrodymais; kad ji 2008-06-02 užpildė prašymą įstoti į bendrovės narius, 2008-06-09 sumokėjo 100 Lt stojimo mokestį, 2008-06-20 pasirašė dalyvavusi pajininkų-bendrovės narių susirinkime; kad teikė prašymus bendrovei dėl informacijos, dokumentų pateikimo, reikalavo sušaukti narių susirinkimą, nutraukti netinkamą juridinio asmens veiklą; kad 2011-04-08 ją pašalinus iš bendrovės narių, su tuo nesutiko ir kreipėsi į teismą; teisme bendrovės vadovui iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą už atsisakymą pateikti jai informaciją; kad iš Kredito unijos „Sostinės kreditas“ siekdama gauti iki 3 500 000 Lt paskolą išviešino nuosavybės teisę į šį pajų; kad 2008-08-04 notarų biure ji pareiškė ir savo parašu patvirtino tai, jog nuosavybės teise jai priklauso minimas pajus, įgytas 2008-06-04 sutartimi; kad 2011-05-16 gavusi UAB „Avertis“ pranešimą dėl reikalavimo teisės pagal šią sutartį perėmimą ir reikalavimą grąžinti skolą, su juo nesutikdama dėl sandorio tariamo pobūdžio, – 2011-06-08 antstoliui be kito turto nurodė ir „ne mažesnį kaip 860 000 Lt pajinį įnašą ŽŪB „Vadokliai“; kad ji turi patirties įsigyjant kitų žemės ūkio bendrovių (ŽŪB „Mežaičiai“) pajus už beveik 0,5 mln. Lt bei kitą turtą – turi daugiau nei 100 nekilnojamojo turto objektų; kad ji nepagrindė teiginių, jog atsakovas ginčo sutartimi siekė tik paslėpti savo turtą nuo kreditorių (R. P. ), teisėsaugos institucijų etc.

42Remdamasis nustatytų aplinkybių visetu šis apeliacinis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas L. S. realiai perdavė ieškovei D. S. savo turimą ŽŪB „Vadokliai“ pajų, o pastaroji šiuo sandoriu įgijo bendrovės pajininkės teises; kad vien jos paaiškinimai nepaneigia surinktų rašytinių įrodymų, objektyviai atspindinčių aktyvų nuosavybės teisių įgyvendinimą, – todėl apylinkės teismo sprendimą panaikino ir ieškovės ieškinį atmetė (CK 1.86 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl šią bylą pagal ieškovo L. S. ir atsakovės D. S. apeliacinius skundus nagrinėja neperžengdama juose apibrėžtų ribų. Tačiau pirmiausiai sprendžiama dėl atsakovės pateiktų prašymų sustabdyti / atidėti bylos nagrinėjimą, o taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

45Dėl atsakovės D. S. prašymų sustabdyti / atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

46Apeliantė atsakovė D. S. 2014-09-17 kreipėsi į šį teismą, prašydama neatnaujinti sustabdytos civilinės bylos, nurodydama, kad dėl pirmiau paminėto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo yra ruošiamas kasacinis skundas, be to, Šiaulių apygardos prokuratūra 2014 m. liepos 18 d. nutarimu atnaujino / vykdo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03033-11 dėl L. S. nusikalstamų veikų, susijusių su 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties sudarymu bei jos vykdymu. Ieškovas L. S. 2014-09-29 teismui taip pat pateikė prašymą atidėti šios bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs atsakovės pateikto pirmiau minėto kasacinio skundo priėmimo klausimą.

47Teisėjų kolegija netenkina šių prašymų (CPK 178 str., 185 str.).

48Prašymas stabdyti bylą grindžiamas CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, ne viename savo sprendime yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo procesas pats savaime negali būti traktuojamas kaip vada privalomai sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą; kad vien ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuriame būtų grindžiamas kaltinimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, – nereiškia privalomo civilinės bylos sustabdymo; kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla reiškia, jog teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamajame procese, naudojant tik šiame procese taikomus įrodymų rinkimo būdus (krata, poėmis, asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, pasiklausymas, slaptas sekimas, galimybė atlikti tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir kt.), ir yra būtini civilinėje byloje; kad įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia šiai bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti). Tuo pačiu kasacinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl bylos stabdymo fakultatyviuoju – CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, kai susidariusi situacija vertinama jo nuožiūra, remiamasi proceso koncentracijos, operatyvumo, ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009; 2011 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-236/2011; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012 etc.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika, remdamasi nagrinėjamos bylos faktiniu bei teisiniu pagrindu, konstatuoja, kad dėl apeliantės D. S. nurodyto ikiteisminio tyrimo proceso nėra pagrindo šią bylą stabdyti nei pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nei pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

50Vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) taip pat atmetami apeliantės prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą, ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs jos pateikto pirmiau minėto kasacinio skundo priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nurodytas kasacinis skundas Nr. 3P-2217/2014 2014 m. rugsėjo 29 d. tik įregistruotas kaip gautas; kad ši civilinė byla apeliaciniame teisme gauta dar 2011-12-19; kad tuo atveju, jeigu būtų panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, o 2008-06-04 pajaus perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, – atsakovei D. S. neužkirstas kelias inicijuoti panaikinimą jai nepalankaus teismo sprendimo dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka atnaujinus procesą. Apeliantės prašyme nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo spręsti priešingai (CPK 185 str.).

51Teisėjų kolegija netenkina D. S. prašymo dėl šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Visų pirma CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Antra, apeliantė, teikdama šį prašymą, kuris teismui nėra privalomas, teisėjų kolegijos nuomone, nepateikė argumentų, suteikiančių pagrindą spręsti, kad šią bylą yra būtina nagrinėti žodiniame procese: abu apeliantai teismui pateikė išsamius skundus bei atsiliepimus į vienas kito skundą, kuriuose aiškiai atskleidė savo faktinius bei teisinius argumentus, todėl teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais bylos duomenimis (CPK 322 str.).

52Dėl atsakovės D. S. apeliacinio skundo

53Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio proceso kodekso normų bei jos proceso teisių esminio pažeidimo. Pagrįsdama šiuos savo teiginius, apeliantė be kita ko nurodo, jog teismas neteisėtai šią bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei jai pačiai, nei jos atstovui, neužtikrino jos teisės byloje būti išklausytai, atstovaujama profesionalaus teisininko ir visiškai nemotyvuota nutartimi, be pagrindo atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą.

54Remiantis bylos medžiaga sprendžiama, jog minėti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šį teismo sprendimą dėl, apeliantės teigimu, teismo padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, 109 straipsnio, 117 straipsnio, o taip pat CPK 42 straipsnio, 12 straipsnio, 17 straipsnio, CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 1 punkto etc. nuostatų pažeidimų (CPK 185 str.).

55Vertinant teismo sprendimo teisėtumą šiuo aspektu, turėtina omenyje tai, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl neatsiskaitymo pagal dar 2008-06-04 sudarytą pajaus perleidimo sutartį; kad nagrinėjamas ieškinys atsakovei D. S. buvo pareikštas 2011 m. gegužės 23 d.; kad šiame teismo procese atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas pagal 2011-03-08 teisinių paslaugų teikimo sutartį; kad atsakovė dalyvavo pasirengime nagrinėti šią bylą ir teikė parengiamuosius dokumentus; kad asmeniškai pačiai atsakovei dar 2011-09-21 buvo įteiktas pranešimas apie tai, kad šią bylą teismas nagrinės 2011-10-12 10.30 val. įvyksiančiame teismo posėdyje; kad jos prašymas atidėti šios bylos nagrinėjimą teismui buvo pateiktas 2011-10-10, pateikiant išrašą iš 2011-10-07 teisinių paslaugų teikimo sutarties dėl kito profesionalaus teisininko paslaugų nurodant, jog advokato, kuris nespėjo susipažinti su bylos medžiaga, atvykimas į teismo posėdį yra netikslingas bei neekonomiškas, jog atidėjus bylos nagrinėjimą paaiškės faktas ar bus teismo priimtas ieškinys dėl 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, suteikiantis pagrindą stabdyti šią bylą; kad į teismo 2011-10-12 posėdį neatvyko nei atsakovė, nei jos atstovas, o prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmestas protokoline teismo nutartimi ir byloje turtint duomenis, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti D. S. ieškinį dėl 2008-06-04 pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia; kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinė byla dėl šio sandorio nuginčijimo pradėta pagal D. S. ieškinio pareiškimą, kuris teismui buvo pateiktas 2011-11-21 ir priimtas jai pašalinus teismo nustatytus ieškinio trūkumus (civilinė byla Nr. 2-21398-599/2011, Nr. 2-262-599/2014).

56Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 7 straipsnio 2 dalies imperatyviu nurodymu, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, o taip pat CPK 42 straipsnio 5 dalies nurodymu, kad šalys, be kita ko, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu; kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį būtent teismui tenka pareiga procesą byloje organizuoti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, – teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti atsakovės D. S. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuris, kaip jau minėta, buvo iš esmės siejamas tik su siekimu inicijuoti naują teisminį procesą dėl sutarties pripažinimo niekine, negaliojančia ir siekti šios bylos sustabdymo. Tokią išvadą patvirtina taip pat tai, kad atsakovė su apeliaciniu skundu / atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą šios instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra taip pat ir fakto instancija, nepateikė jokių kitų naujų įrodymų, ir siekia bylos nagrinėjimo sustabdymo (CPK 314 str.).

57Taigi turint omenyje tai, kad apeliantė įgyvendino savo proceso teisę į apeliaciją; kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pirmiau šioje nutartyje jau nurodytą informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1865-599/2013 dėl minimos pajaus perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, iškeltą po skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo, – tuo pagrindu 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patenkinusi jos prašymą ir sustabdžiusi šios bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. 3 p.); kad bylos nagrinėjimas atnaujintas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustačius, jog ši civilinė byla Nr. 2-1865-599/2013 (Nr. 2-262-599/2014) yra baigta nagrinėti, priėmus įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kuriuo D. S. ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. 2A-1845-611/2014) (CPK 167 str.), – teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, 109 straipsnio, 117 straipsnio, o taip pat CPK 42 straipsnio, 12 straipsnio, 17 straipsnio, 51 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies etc. nuostatų pažeidimu šiame procese yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).

58Teisėjų kolegija sutinka su šio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 12 protokolinė nutartis, kuria iš esmės atmestas teisme gautas ir posėdyje paskelbtas atsakovės atstovo advokato P. K. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, yra nemotyvuota (CPK 246 str. 2 d., 290 str. 2 d., 291 str. 2 d.). Tačiau esant anksčiau išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, kuriuos nustatytos nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, šis argumentas pats savaime negali būti pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pagal CPK 328 straipsnį yra draudžiama naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą / nutartį vien formaliais pagrindais, o CPK 329 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui / nutarčiai panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, atsakovės argumentai, kuriais ji gynėsi nuo pareikšto ieškinio iš esmės tvirtindama, kad pajaus perleidimo sutartis tarp jos ir ieškovo L. S. buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, kad tokiu būdu pastarasis veikė nesąžiningai jos atžvilgiu etc., – yra išnagrinėti ir įvertinti pirmiau ne kartą minėtoje kitoje civilinėje byloje, kurioje yra priimtas galiojantis teismo sprendimas atmesti D. S. ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia (CK 1.86 str.). Šio teismo nustatytos minėtos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje bei patvirtina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra patvirtina teismo išvadą, kad ieškovas, vadovaudamasis galiojančiu sandoriu, pagrįstai reikalauja iš atsakovės D. S. atsiskaitymo (CPK 182 str. 1 d. 2 p., 263 str. 1 d., CK 6.189 str., 6.200 str., 6.256 str.).

59Beje, pažymėtina tai, kad pagal byloje esančią medžiagą, kurią teismui pateikė pati atsakovė D. S. su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimo, ji, be kito turto, nuosavybės teisėmis Pakruojo rajone, Vilniaus mieste ir rajone, Palangos mieste ir kitose vietovėse valdo daugiau nei 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, statinių, patalpų etc. (2 t., b. l. 21-54). Be to, minėtame Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nustatyta, kad jai taip pat priklauso beveik 5 000 000 Lt vertės ŽŪB „Mežaičiai“ pajus. Tai leidžia manyti, kad atsakovė D. S. turi patirties tiek įsigydama, tiek valdydama vertingą turtą, tai yra supranta pasirašomų sutarčių, atskirų jų sąlygų, kitų teisinę reikšmę turinčių dokumentų esmę, teisines pasekmes, o taip pat riziką, galinčią kilti pasirašant sutartis, kuriomis, jos pačios teigimu, nebuvo siekiama sukurti tas teisines pasekmes, kurios jose yra įvardijamos (CPK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 3 d., 4 d.). Apeliacinio teismo nuomone, paminėtos aplinkybės taip pat neleidžia sutikti su atsakovės tvirtiniu, kad nagrinėjama teisinė situacija kilo išimtinai tik dėl ieškovo L. S. nesąžiningo elgesio (CPK 185 str.).

60Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo teismui nagrinėti iš naujo atmeta kaip nepagrįstą, papildomai nenagrinėdama ir nepasisakydama dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde bei ieškovo atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip iš esmės neturinčių teisinės reikšmės (CPK 329 str., 330 str.).

61Dėl ieškovo L. S. apeliacinio skundo

62Apeliantas L. S. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintus jo reikalavimą, iš atsakovės D. S. priteista 15 000 Lt palūkanų, ir priteisti visą jo reikalaujamą palūkanų sumą – 358 258,12 Lt. Teigia, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti reikalaujamas priteisti 5 proc. dydžio palūkanas, kurios atitinka kompensacinę jų paskirtį; kad neatsižvelgta į aplinkybę, jog atsakovė ilgą laiką nėra sumokėjusi skolos; kad mažinant šias palūkanas buvo peržengtos nagrinėjamos bylos ribos, nes atsakovė to nereikalavo.

63Nesutikdamas su minimos skundžiamo teismo sprendimo dalies argumentais bei išvadomis, apeliantas teisingai nurodo, kad sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl netesybų reikalaujanti sutarties šalis neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes, priešingu atveju, būtų paneigta netesybų, kaip prievolių užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.314 str., 6.249 str. 1 d. etc.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-310/2010 ir kt.). Tačiau jis be pagrindo nepasisako dėl kitų kasacinio teismo išaiškinimų apie tai, kad sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, kad net šalimis susitarus dėl taikytinų netesybų dydžio, teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir pakeisti priteistinų netesybų dydį tais atvejais, kai jos yra aiškiai per didelės, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ar nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 etc.).

64Taigi šalys, sutartyje nustatydamos netesybų dydį, gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, privalo nustatyti ar reikalaujamos priteisti netesybos nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, jų lygiateisiškumo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką priklausomai nuo byloje nustatytos faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu ir dėl šios priežasties nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus jų dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 etc.).

65Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis teismų praktikos nuostatomis, bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, teisingai įvertino faktines aplinkybes, aiškino, taikė aktualias materialiosios teisės normas ir paminėtu būdu sumažinęs ieškovo reikalaujamas priteisti palūkanas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Visų pirma būtina pažymėti teismo nurodytą aplinkybę, kad pagal teismo 2011 m. spalio 12 d. posėdžio protokolo duomenis ieškovo atstovė, palaikydama reikalavimą dėl 5 procentų dydžio, tai yra 358 258,12 Lt, palūkanų priteisimo, jų mažinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 120-121). Antra, teismas pagrįstai vertino tiek pačios skolos dydį, tiek tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo. Trečia, vertinant šias teismo išvadas, taip pat yra reikšminga aplinkybė, kad pagal bylos medžiagą šios skolos iš atsakovės D. S. pareikalauta tik 2011-05-23 pateikiant ieškinį teisme, tai yra tik po to, kai iš UAB ,,Avertis“ 2011-05-12 sutartimi įgijo reikalavimo teises, ir nei šios bendrovės ieškinio pareiškime, nei jos pačios ar teisių perėmėjo L. S. procesiniuose dokumentuose nėra duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nors atsakovė ja nuosekliai rėmėsi tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).

66Taigi apelianto L. S. skunde išdėstyti motyvai šiuo klausimu, o taip pat papildomai pateiktas rašytinis įrodymas – Lietuvos banko duomenys apie palūkanų normas (CPK 314 str.), teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl jam priteistinų palūkanų dydžio sumažinimo, todėl šis skundas dėl minimos teismo sprendimo dalies pakeitimo yra atmetamas kaip nepagrįstas, papildomai nenagrinėjant ir pasisakant dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde bei atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip iš esmės neturinčių teisinės reikšmės (CPK 329 str., 330 str.).

67Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo L. S. , bei atsakovės D. S. apeliacinius skundus ir remdamasi šioje nutartyje pirmiau pateiktais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

68Bylinėjimosi išlaidos

69Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus nei ieškovo L. S. , nei atsakovės D. S. apeliacinių skundų, kiekvieno iš jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

70Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovei D. S. buvo atidėtas mokėjimas 25 500 Lt žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už pateikiamą apeliacinį skundą (2 t., b. l. 87-88). Todėl šį apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš jos priteisiama nurodyta žyminio mokesčio dalis.

71Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Priteisti iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25 500 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Avertis“ 2011-05-23 kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. Pažymėjo, kad įgijusi šią nuosavybės teisę, atsakovė aktyviai naudojosi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovo UAB... 9. Teismas nustatė, kad 2008-06-04 pajaus perleidimo sutartis buvo patvirtinta... 10. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad sutartis nesukėlė jokių teisinių... 11. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad... 12. Teismas nustatė, kad pati atsakovė nurodė, jog pagal sutartį neatsiskaitė,... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Apeliacinius skundus dėl minėto Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 20... 15. Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 16. 1. Teismas pažeidė jos procesinę teisę būti išklausytai, pateikti savo... 17. 2. Teismas nepagrįstai vertino ŽŪB „Vadokliai“ direktoriaus 2011-10-11... 18. 3. Teismas be pagrindo sprendė, kad ji naudojosi savo kaip pajininkės... 19. Atsiliepimu ieškovas L. S. prašo atsakovės D. S. apeliacinį skundą... 20. 1. Teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą šalims nedalyvaujant, nes atsakovės... 21. 2. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas iki 2011-10-12 posėdžio... 22. 3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad egzistuoja absoliutus teismo... 23. 4. Priešingai nei teigiama, preliminariosios sutarties sudarymas nėra būtina... 24. 5. Apeliantės teiginys, kad bylų teismuose iškėlimas buvo sąlygotas jos... 25. Apeliaciniu skundu ieškovas L. S. prašo pakeisti teismo sprendimą –... 26. 1. Teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinas 5 proc. dydžio palūkanas.... 27. 2. Teismas, palūkanų sumą sumažinęs daugiau kaip 20 kartų, neatsižvelgė... 28. 3. Teismas, sumažindamas ieškovo reikalaujamų priteisti palūkanų sumą,... 29. Atsiliepimu atsakovė D. S. prašo ieškovo L. S. apeliacinį skundą atmesti,... 30. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad palūkanų dydis turi būti padidintas.... 31. 2. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl neįvykdytos tariamos... 32. 3. Ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo proceso... 33. 4. Priešingai nei teigia apeliantas, įstatymas nedraudžia teismui savo... 34. Atsakovė D. S. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti... 35. Atsakovė šį pateiktą prašymą 2013-04-15 patikslino, teigdama, jog yra... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, 178 straipsniu,... 37. Kartu teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos žmogaus teisių ir... 38. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kolegija... 39. Teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šios civilinės bylos... 40. Beje, pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos... 41. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu... 42. Remdamasis nustatytų aplinkybių visetu šis apeliacinis teismas sprendė, kad... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 45. Dėl atsakovės D. S. prašymų sustabdyti / atidėti bylos nagrinėjimą,... 46. Apeliantė atsakovė D. S. 2014-09-17 kreipėsi į šį teismą, prašydama... 47. Teisėjų kolegija netenkina šių prašymų (CPK 178 str., 185 str.).... 48. Prašymas stabdyti bylą grindžiamas CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu.... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu... 50. Vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 str.)... 51. Teisėjų kolegija netenkina D. S. prašymo dėl šios bylos nagrinėjimo... 52. Dėl atsakovės D. S. apeliacinio skundo... 53. Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 54. Remiantis bylos medžiaga sprendžiama, jog minėti argumentai nesuteikia... 55. Vertinant teismo sprendimo teisėtumą šiuo aspektu, turėtina omenyje tai,... 56. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 7 straipsnio 2... 57. Taigi turint omenyje tai, kad apeliantė įgyvendino savo proceso teisę į... 58. Teisėjų kolegija sutinka su šio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos... 59. Beje, pažymėtina tai, kad pagal byloje esančią medžiagą, kurią teismui... 60. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovės D. S. apeliacinį... 61. Dėl ieškovo L. S. apeliacinio skundo... 62. Apeliantas L. S. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies... 63. Nesutikdamas su minimos skundžiamo teismo sprendimo dalies argumentais bei... 64. Taigi šalys, sutartyje nustatydamos netesybų dydį, gali susitarti dėl... 65. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis teismų praktikos... 66. Taigi apelianto L. S. skunde išdėstyti motyvai šiuo klausimu, o taip pat... 67. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo L. S. , bei atsakovės D. S.... 68. Bylinėjimosi išlaidos... 69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 70. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovei D. S.... 71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 73. Priteisti iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į...