Byla 2-100-299/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pareiškėjui G. S., jo atstovui, advokatui Rolandui Stirbinskui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovui R. U., žodinio proceso tvarka, viešajame posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriui bei Šilutės skyriui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjas, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo seneliai E. Z., gimusi 1900 m. ir mirusi 1966 m. bei J. Z., gimęs 1884 m. miręs 1973 m. iki 1944 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Šilutės r. ir Pagėgių sav. teritorijoje valdė 96,8 ga žemės plotus. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelių E. Z. ir J. Z. mirties, jų įstatyminiais įpėdiniais buvo E. Z. (C.), mirusi 1986 m., G. Z., gim. 1960-09-15.

3Pareiškėjas nurodo, kad 2012 m. birželio mėn. 7 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 07 05 d. sprendimą ir prašymą patenkino bei atnaujino pareiškėjui terminą prašymui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Z. ir E. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Šilutės ir Pagėgių rajonuose bei terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. 2012-07-19 prašymu ( reg. Nr.34FP-2673) pareiškėjas kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių tikslu atkurti nuosavybės teises. 2012-08-02 jis gavo atsakymą, kad jo pateikti dokumentai neatitinka dokumentų, išvardintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos tvarkos 12 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 06 10 d, nutarime Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų" išvardintų papildomų dokumentų, nurodydami, kad trūksta dokumentų įrodančių pareiškėjo senelių nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo motina E. Z. ( C.) mirė 51 metų amžiaus 1986 07 01 d. likus penkeriems metams iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios. Gyvų asmenų, kurie būtų galėję papasakoti apie senelių sodybą Rukų k., dirbamos žemės plotus buvusioje Rytų Prūsijoje (dabartiniuose Šilutės ir Pagėgių r.) nebebuvo. 2010 m. spalio mėnesį Vokietijos Raudonojo kryžiaus organizacija pranešė, kad atradusi dokumentus apie senelių nuosavybę ir juos persiuntusi Leipcigo miesto notarui. Susipažinus su pateiktais dokumentais aktuose iš federalinio žalos atlyginimo archyvo rado reikalingą informaciją kurioje patvirtinta, kad jo seneliai turėjo žemės ūkio paskirties žemę Pagėgių sav. ir Šilutės r. teritorijoje, taip pat turėjo namą su ūkiniais pastatais. Surinkus informaciją iš likusių dar gyvų liudytojų kreipėsi į UAB „ Pamario krašto projektai " kurių pagalba buvo suruošti penkių sklypų , į kuriuos galimai bus atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktai. Sudaryti vietovių kuriuose yra ir buvo žemė kartografavimo planai masteliu 1:10000. Atlikus šiuos darbus buvo nustatyta, kad jo seneliai E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis ( - ) (sklypas įsiterpęs tarp kelio Šilutė- Pagėgiai ir geležinkelio) valdė 26,0ha. žemės , ( - ) nuosavybės teisėmis valdė 33,4 ha žemės, ( - ) 15,0 ha žemės, ( - ), 6,0 ha. žemės, ( - ), 16,4 ha žemės viso valdė 96,8 ha dydžio žemės plotą.

4Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovas R. U. su pareiškimu nesutiko, prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2007 m. spalio 15 d. rašte Nr.R4-4582 „Dėl nuosavybės", adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad dokumentų apie J. Z. (C.) g. 1884 m., ( - ), turėtus pastatus ir žemę, apie G. turėtą žemę pagal pareiškėjo pateiktus duomenis archyve saugomuose fonduose nerasta. Minėtame Lietuvos centrinio valstybinio archyvo rašte nenurodyta, ar nerasta dokumentų apie Stoniškių kaime turėtą žemę. Pažymėtina tai, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius neturi Rukų, Stoniškių ir Berštininkų kaimų, esančių Pagėgių savivaldybėje, išlikusios archyvinės planinės medžiagos. Nurodo, kad iš esmės tarp pateiktų dokumentų tik dėl žemės, esančios Rukų kaime yra kažkokia informacija, o būtent pareiškėjo senelių užpildytoje pabėgėlių anketoje yra minima žemė, esanti Rukų kaime, kurią lyg ir valdė pareiškėjo seneliai.

5Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš esmės nesutinka su pareiškimu. Nurodo, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė Teismui Federalinio žalos atlyginimo archyvo dokumentų vertimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad informacija paremta klausimo ir atsakymo principu, nėra žinoma ar informacijai apie valdytą turtą buvo pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šilutės skyriuje nėra Sausgalvių (senuosiuose dokumentuose - Sausgaliai) teritorijos žemės išskirstymo planų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti E. Z. ir J. Z. valdytos žemės buvimo vietą. Pagal pareiškėjo pateiktą Klaipėdos apskr. Šilutės r. Šilutės sen. Sausgalvių k. žemės sklypo kartografavimo planą matyti, kad į sklypą patenka kultūros paveldo objektas Sausgalvių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės, kurių unikalus kodas Nr. 24296. Šios kapinės pažymėtos ir Rytprūsių fotoarchyvo planuose. Kapinės visuomet buvo bendrojo naudojimo objektas, tad abejotina, kad jos galėjo patekti į privatų žemės sklypą. Taip pat suinteresuoto asmens atstovė, prieš tai buvusių posėdžių metu suabejojo liudytojų parodymais nurodydama, kad liudytojai negali tiksliai žinoti žemės plotus, nors jie ir nurodo tiksliai žemės sklypų plotus.

6Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. Z. ir J. Z. įstatyminis įpėdinis buvo E. Z. (C.), mirusi 1986 m., G. S.. Šis pareiškėjo reikalavimas yra kiek nesuprantamas, kadangi įpėdinių pagal įstatymą eilę nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai, o vaikaičiai - antros eilės įpėdiniai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nenustatinėtinas teismo toks juridinę reikšmę turintis faktas, kurį reglamentuoja įstatymai.

7Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nėra susijęs su jo kompetencija, todėl prašo spręsti klausimą teismo nuožiūra.

8Liudytoja L. F. nurodo, kad ji pažįsta pareiškėją. Ji buvo pažįstama gerai su pareiškėjo motina E. C. (Z.). Paaiškino, kad pareiškėjo motina yra ją vežusi į Stoniškius, Mažaičius, Berštininkus, Rukus, Sausgalvius ir rodydavo, kad ten yra buvusi jos žemė. Aiškindavo, kokio dydžio buvo tie žemės sklypai, rodė, kad ten buvo jų namas.

9Liudytoja V. A. parodė, kad ji pažįsta pareiškėją, ji pažinojo pareiškėjo senelius Julių ir Erną. Liudytoja paaiškino, kad ji dirbdavo pas pareiškėjo senelius. Pareiškėjo seneliai gyveno Rukų kaime, tačiau jie turėjo daug žemės, ši žemė buvo išmėtyta po įvairias vietoves.

10Liudytojas H. Z. parodė, kad yra pareiškėjo brolis. Paaiškino, kad jis žinojo apie tai, kad jo seneliai J. ir E. turėjo nemažai žemės. Apie tai jam pasakojo mama E. Z. (C.), ji jį buvo nuvežusi į tuos žemės plotus, kur pagal mamos pasakojimus, seneliai turėjo žemę. Rodė, kad Rukuose jie turėjo namą su žemės sklypus. Aiškino, kad turėjo Rukuose 6 ha žemės, Sausgalviuose 16 ha žemės sklypą. Taip pat važiavo į Mažaičių k., ten turėjo 15 ha žemės. Tą mama pasakojo 1985 metais.

11Pareiškimas atmestinas.

12Dėl įstatyminių įpėdinių nustatymo.

13Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po senelių E. Z. ir J. Z. mirties, jų įstatyminiais įpėdiniais buvo E. Z. (C.), mirusi 1986 m., G. Z., gim. ( - ). Toks prašymas yra nepagrįstas. Nustatyta, kad E. Z., gim. ( - ) mirė 1966-01-15 Vokietijoje, Bad Bentheim (b.l. 53) O J. Z., gimęs ( - ) mirė ( - ) Vokietijoje, Neunheus (b.l. 55). Lietuvos Respublikos CK 573 str. (1964 m. redakcija, galiojusi 1966 m.) buvo nurodomi galimi įstatyminiai įpėdiniai. Tokiu būdu įstatymas apibrėžė įstatyminių įpėdinių sąvoką, todėl atskirai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negalimas, kadangi tokį faktą jau nustato pats įstatymas. Pareiškėjui tik pakanka pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra E. Z. ir J. Z. anūkas.

14Dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo sąlygų

15Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo seneliai E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Pagėgių sav. Stoniškių k. (sklypas įsiterpęs tarp kelio Šilutė- Pagėgiai ir geležinkelio) valdė 26,0ha. žemės , Pagėgių sav. Stoniškių sen. Berštininkų k. nuosavybės teisėmis valdė 33,4 ha žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Mažaičių k. 15,0 ha žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Rukų k., 6,0 ha. žemės, Šilutės r. Šilutės sen. Sausgalvių k., 16,4 ha žemės viso valdė 96,8 ha dydžio žemės plotą.

16Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo lydimaisiais teisės aktais.

17Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo kausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, taikytinas taip pat ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (iki 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio įstatymo pakeitimo galiojo nuostata, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą, o sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priima apskrities viršininkas (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 100 punktai). Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo praleidęs terminą kreiptis į minėtas institucijas, tačiau 2012-06-07 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendimu šį terminą atnaujino (b.l. 20-22).

18Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.)

19Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės remiasi dokumentais, kurie pateikti teismui, t.y. aktais iš Vokietijos federalinio žalos atlyginimo archyvo. Šie aktai remiasi anketomis, kurios buvo pateiktos užpildymui asmenims, kurie Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo laikomi pabėgėliais tikslu kompensuoti jiems patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ši informacija buvo subjektyvi, rėmėsi tik pačių asmenų pateikta žodine informacija, jų patikimumas buvo menkas. Iš šių aktų matyti, kad atsakinėdami į anketose nurodytus klausimus E. Z. ir J. Z. nurodė, kad jie turėjo Rukuose, Pagėgių sav. žemės bei pastatus, tačiau apie kitus žemės sklypus, kuriuos nurodo pareiškėjas, šiuose aktuose nėra minima. Taip pat nustatyta, kad Šilutės r., Sausgalvių k. nurodytame žemės sklype, kuriuos galimai valdė E. Z. ir J. Z. buvo senos kapinės, todėl mažai tikėtina, kad nuosavybės teise valdomoje žemėje galėtų būti kapinės, kurios dažniausiai būdavo bendros paskirties žemės sklypuose. Liudytojų parodymai taip pat yra abejotini. Apklausos metu liudytojai gana tiksliai nurodė žemės sklypų plotus, o toks tikslumas kelia abejonių dėl liudytojų parodymų patikimumo.

20Iš visų išdėstytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Pagėgių sav. Stoniškių k. valdė 26,0ha. žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Berštininkų k. nuosavybės teisėmis valdė 33,4 ha žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Mažaičių k. 15,0 ha žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Rukų k., 6,0 ha. žemės, Šilutės r. Šilutės sen. Sausgalvių k., 16,4 ha žemės viso valdė 96,8 ha dydžio žemės plotą, todėl jo pareiškimas atmestinas (CPK 178 str.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., teismas

Nutarė

22Pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu, prašo nustatyti... 3. Pareiškėjas nurodo, kad 2012 m. birželio mėn. 7 d. Lietuvos Vyriausiasis... 4. Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovas R. U.... 5. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus atstovas... 6. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. Z. ir J. Z.... 7. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 8. Liudytoja L. F. nurodo, kad ji pažįsta pareiškėją. Ji buvo pažįstama... 9. Liudytoja V. A. parodė, kad ji pažįsta pareiškėją, ji pažinojo... 10. Liudytojas H. Z. parodė, kad yra pareiškėjo brolis. Paaiškino, kad jis... 11. Pareiškimas atmestinas.... 12. Dėl įstatyminių įpėdinių nustatymo.... 13. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po... 14. Dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo sąlygų... 15. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 16. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus... 17. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus... 18. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl... 19. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės remiasi dokumentais, kurie pateikti... 20. Iš visų išdėstytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjas... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., teismas... 22. Pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos...