Byla 2A-1368-264/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-375/2015 pagal pareiškėjo UAB „Girga“ pareiškimą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Kauno vandenys“, BAB bankas SNORAS, AB LESTO, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, VĮ „Turto bankas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Girga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-375/2015 pagal pareiškėjo UAB „Girga“ pareiškimą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Kauno vandenys“, BAB bankas SNORAS, AB LESTO, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, VĮ „Turto bankas“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja UAB „Girga“ pareiškime, kurį vėliau patikslino ( I tomas b. l. 3 – 5, 46 – 48) prašė nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teise transformatorinę 2H2p (unikalus Nr.: ( - )), inžinierinius tinklus – vandentiekio tinklus (unikalus Nr. ( - )), inžinierinis tinklus – nuotekų tinklus (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), pagal įgyjamąją senatį.

4Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į pareiškimą ( I tomas b. l. 58 – 61) prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

5Suinteresuotas asmuo AB LESTO rašytiniuose paaiškinimuose ( I tomas b. l. 75 – 76) nurodė, kad nepretenduoja į transformatorinės TR-103 pažymėtos 2H2p pastatą ir nesiekia jo įgyti nuosavybės teise, todėl palieka spręsti teismo nuožiūra ar yra teisės aktų nustatyti pagrindai nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą pareiškėjui.

6Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą ( I tomas b. l. 97 – 99) nurodė, kad priimtas sprendimas neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą ( I tomas b. l. 107 – 111) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

8Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą ( I tomas b. l. 127 – 128) prašė pareiškimo netenkinti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

11Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog transformatorinė ir inžinieriniai tinklai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 178 str.). Nesant įrodymų, jog šio turto statybos procesas buvo teisėtas, teismas konstatavo, jog nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo t.y. nėra CK 4.68-4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, jog faktas, kad administracine tvarka nėra konstatuotas statinių neteisėtos statybos faktas dar neįrodo, jog statybos darbai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, nes pareiga įrodyti, kad statiniai yra atsiradę teisei neprieštaraujančiu būdu tenka pareiškėjai. Kadastrinių matavimų atlikimas, unikalaus numerio suteikimas jokiu būdu nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre ( Nekilnojamojo turto registro įst. 9, 13 str., Nekilnojamojo turto kadastro įst. 3 5,7 str.). Registrų centro duomenimis visi ginčo objektai formuojami ir šie duomenys yra nenuginčyti, todėl nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais ( Nekilnojamojo turto registro įst.4 str.). Byloje nėra pateikta ir įrodymų, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas ginčo statinį suformuoti kaip nekilnojamąjį daiktą. J. G., pats nebūdamas turto savininku, negalėjo jo perleisti pareiškėjui, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui J. G. perleido tik siurblinės pastatą, kurį jis įsigijo aukciono būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis asmuo būtų privatizavęs ir ginčo statinius (CPK 178 str.). Bylos duomenys rodo, kad transformatorinė ir nuotekų tinklai statyti 1976 m. Statybos metai leidžia daryti išvadą, jog jie buvo statomi valstybės lėšomis, todėl yra viešoji, o ne privačioji nuosavybė. Ginčo pastatai, kaip konstatuota Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. ( - ), nėra siurblinės priklausiniai. Privatizuotas ir pareiškėjui kaip turtinis įnašas buvo perduotas tik siurblinės pastatas, todėl ši aplinkybė taip pat paneigia pareiškėjos aiškinimus, jog ginčo statinius ji valdė teisėtai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

13Pareiškėja UAB „Girga“ apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 73 – 78) prašo panaikinti 2015-03-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-375/2015 ir priimti naują sprendimą – UAB „Girga“ pareiškimą patenkint. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

141. Teismas neteisingai taikė ir aiškino įgyjamosios senaties normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisingą teismo sprendimą. Teismo sprendimas yra prieštaringas ir negali būti laikomas teisėtu.

152. Nesutiktina su teismo sprendimo argumentu, jog VĮ Registrų centre nėra įregistruotas pats daiktas. Priešingai šiam teiginiui, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad vienu Registro numeriu Nr. ( - ) yra įregistruotas pilno baigtumo pastatas- siurblinė, pažymėta indeksu plane lHlp, kuri priklauso UAB „Girga“ nuosavybės teise nuo 1997-11-10, bei pastatas - transformatorinė 2H2p (unikalus Nr.: ( - )), ir inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai (unikalus Nr. ( - )), inžineriniai tinklai- nuotekų tinklai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ). Tiek transformatorinė, tiek inžineriniai tinklai yra įregistruoti atskirais unikaliais numeriais, kas tik patvirtina, kad šie statiniai nėra siurblinės priklausiniai, ką nustatė ir 2008-10-27 Kauno apylinkės teismas. Faktas, kad statiniai buvo statyti 1976 metais ir nuo to laiko nebuvo surašyti jokie savavališkos statybos aktai tik patvirtina statybos teisėtumo faktą. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik nuosavybės teises įregistruotam statiniui - siurblinei, kurią bendrovė įsigijo 1997-04-25 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 bei priėmimo - perdavimo akto pagrindais iš buvusio nekilnojamojo turto objekto savininko J. G., dėl to, kad pastatas buvo apkaltas dailylentėmis, pastatytas priestatas. Nors teismas cituoja LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, tačiau tai senos įstatymo redakcijos. Teismo cituotas NTK įstatymo 9 str. reglamentuoja kadastro duomenų pakeitimą, bet ne įrašymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VĮ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymo 12 str. aiškiai numato, kad „atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentu yra tam tikri dokumentai, tarp kurių ir teismo sprendimai. Ši norma toliau numato, kad tokiu atveju kadastro tvarkytojui teikiamas vienas iš nurodytų dokumentų, pvz. teismo sprendimas, prašymas įregistruoti ir kadastrinių matavimų byla. Šiuo atveju prašomiems nustatyti įgyjamosios senaties faktą statiniams, atlikti kadastriniai matavimai, jų baigtumas yra 100 procentų, statiniams suteiktas unikalus numeris. Be to, galutinai šie nekilnojamieji daiktai negali būti nurodyti kaip nuosavybė, nes būtina sąlyga įgyjamajai senačiai nustatyti – statiniai negali būti įregistruoti viešajame registre kito asmens vardu.

163. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, nukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo atveju teismas

17įrodymus vertino formaliai, paviršutiniškai, nevertindamas įrodymų visumos. Nesutiktina su teismo argumentu, jog statiniai, kuriems prašoma nustatyti įgyjamosios senaties faktą yra viešoji nuosavybė. Visų pirma, pažymėtina, kad tam, kad būtų pilnai išsiaiškinta ši aplinkybė, į bylą buvo įtraukta eilė suinteresuotų asmenų. Tačiau tiek Kauno miesto Savivaldybė, tiek AB „Lesto”, tiek UAB „Kauno vandenys” , tiek kitos įstaigos pareiškė, jog šis turtas nėra įtrauktas nei į valstybės turto balansą, nei į savivaldybės ir neprieštaravo fakto nustatymui, nurodydami, jog šis turtas nėra įtrauktas į jų balansą, kas leidžia daryti išvadą, kad šie statiniai nėra viešoji nuosavybė. Byloje surinkti įrodymai, jų nuoseklus vertinimas leidžia spręsti, jog šiuo atveju yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos.

184. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose dėl įgyjamosios senaties, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą (2012-02-21 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-49/2012, 2012-01-31 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-l 1/2012, 2006-11-13 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2006). Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ginčo pastatai negali būti laikomi neteisėta statyba ir turi būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, taip pat ištaisyti valstybės institucijų bei suinteresuotų asmenų padarytas klaidas nekilnojamojo daikto įgijimo ir sukūrimo procese, todėl CK 4.68-4.71 straipsnių nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Bylos duomenimis, ginčo pastatų būklė atitinka statinio esminius reikalavimus, jis nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas savavališka statyba ir nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu. 2012-01-31 LAT nutartyje NR. 3K-3-11/2012 yra konstatuota, kad pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojų nesąžiningumą. Tačiau išaiškinimų apylinkės teismas nepaisė ir jais nesivadovavo

19Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą (II tomas b. l. 82 – 84) prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

201. Apeliantės reikalavimas nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja UAB „Girga“ įgijo nuosavybės teise transformatorinę 2H2p (unikalus Nr. ( - )), inžinerinius tinklus - vandentiekio tinklus (unikalus Nr. ( - )), inžinerinius tinklus - nuotekų tinklus (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), pagal įgyjamąją senatį galėtų būti tenkinamas tik esant visoms būtinoms įgyjamosios senaties sąlygoms. Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų apie tai, jog ginčo statiniai būtų pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atlikti ginčo statinių kadastriniai matavimai nepatvirtina aplinkybės, kad jie buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka, turint statybos teisėtumą pagrindžiančius dokumentus. Teismas pagrįstai nurodė, jog faktas, kad administracine tvarka nėra konstatuotas statinių neteisėtos statybos faktas dar neįrodo, jog statybos darbai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog šios bylos ginčo objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šią aplinkybę patvirtina įrašas „Statusas:Formuojamas“. Sutinktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog į kadastrą įrašomi suformuoto nekilnojamojo turto duomenys, kadastrinių matavimų atlikimas, unikalaus numerio suteikimas jokiu būdu nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

21Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į apeliacinį skundą( II tomas b. l. 86 – 92) prašo atmesti likviduojamos UAB „Girga“ apeliacinį skundą ir palikti 2015-02-03 Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, visiškai prasilenkia su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aktualiu teisiniu norminiu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

221. Pastatas ir tinklai yra viešoji nuosavybė, todėl negali būti įgyjami pareiškėjos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde visiškai be pagrindo teigiama, kad neva byloje nustatyta, kad J. G. perdavė pareiškėjai jo privatizuotą siurblinę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ) bei pastatą ir tinklus, kurie neva jam buvo perduoti siurblinės pastato privatizavimo metu. Šie teiginiai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, 1995-06-23 Kauno rajono Privatizavimo tarnybos pažyma įrodo, kad J. G. privatizavo tik minėtą siurblinę. Kita vertus, J. G. perdavė pareiškėjai taip pat tik siurblinę, ką patvirtina 1997-04-25 pareiškėjos akcininkų susirinkimo protokolas ir 1997-04-25 akcininkų susirinkimo turtinių įnašų įvertinimo aktas bei 1997-04-25 akcininkų susirinkimo protokolas Nr.2. Jokio kito turto J. G. nebuvo privatizavęs ar perdavęs pareiškėjai. Byloje taip pat nustatyta, kad pastatas ir tinklai nėra minėtos siurblinės priklausiniai. Teismas padarė teisingą išvadą, kad pastatas ir tinklai nuosavybės teise priklauso valstybei nepaisant to, kad apie tai nėra atitinkamo įrašo Nekilnojamojo turto registre. Tokia teismo pozicija visiškai atitinka LAT suformuotą teisminę praktiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011, LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė).

232. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo siekiant ištaisyti nekilnojamojo daikto sukūrimo ir privatizavimo proceso metu valstybės padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008, LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė).

243. Pareiškėja valdo pastatą ir tinklus neteisėtai (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta ir sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad J. G. nebūdamas pastato ir tinklų savininku neturėjo teisės perduoti šio turto pareiškėjai. Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti fakto, kad pareiškėja teisėtai valdo pastatą ir tinklus. Suinteresuotas asmuo palaiko teismo išvadas dėl draudimo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (žr. šio atsiliepimo 1 p.). Remiantis LAT suformuota teismine praktika pareiškėja negali būti laikoma teisėta pastato ir tinklų valdytoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB ,, Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K- 3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė). Byloje nustatyta ir pareiškėja pripažįsta, kad siurblinė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), buvo rekonstruota savavališkai. Siurblinė buvo perstatyta į kavinę su gyvenamomis patalpomis. Šiuo metu kavinės veikla nėra vykdoma, o šis pastatas iš esmės realiai naudojamas tik gyvenamajai paskirčiai. Savavališkos statybos faktas buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2008- 05-06 sprendimu užbaigtoje civ. byloje Nr. ( - ). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pastatas ir tinklai buvo pastatyti teisėtai. Sutiktina su teismo išvada dėl pastato ir tinklų teisėto valdymo fakto nebuvimo (CK 4.23 str. 2, 3 d.).

254. Teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, viena vertus, pastato ir tinklų privatizavimą J. G. vardu, o kita vertus - šių objektų perdavimą pareiškėjai. Pareiškėja neįrodė, kad 1995-06-23 Kauno rajono Privatizavimo tarnybos pažymoje pateikti duomenys tik apie siurblinės pastato privatizavimą neatitinka tikrovės. Šiuos duomenis papildančių įrodymų pareiškėja taip pat nepateikė. Pareiškėjai buvo perduota tik siurblinė. Papildomų įrodymų pareiškėja į byla nepateikė. Byloje taip pat konstatuota, kad pastatas ir tinklai nėra siurblinės, kurią J. G. privatizavo ir vėliau turtiniu įnašu perdavė pareiškėjai, priklausiniai. Pareiškėja neįrodė nei pastato ir tinklų nebuvimo viešąja nuosavybe, nei šių objektų valdymo teisėtumo, nors šių faktų įrodinėjimas buvo pareiškėjos pareiga (CPK 178 str.), nes būtent ji siekė pastato ir tinklų įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde laikytina, kad ne suinteresuoti asmenys turi įrodinėti faktą, kad ginčo objektai sukurti ir priklauso valstybei ar savivaldybei, o pareiškėja turėjo įrodyti, kad šie objektai nėra viešoji nuosavybė. Pareiškėjai to neįrodžius, teismas tinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, teisingai konstatavo (CPK 185 str.), kad pastatas ir tinklai yra valstybės nuosavybė.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Byloje keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties sąlygas (CK 4.68–4.71straipsniai), aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu siekia įgyti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą - transformatorinę 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklus.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti reikalavimai, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės valdymo faktas šiuo būdu gali būti patvirtinamas tik nustačius CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.

29Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pareiškėjai neįrodžius nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi visų būtinų sąlygų.

30Apeliaciniame skunde pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad ginčo statiniai nėra įregistruoti kaip daiktai ir kad transformatorinė 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklai yra valstybės nuosavybė.

31Apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo turtas nėra valstybės, kad pareiškėja jį įgijo ir valdo teisėtai, i t. y. byloje nenustatytos visos CK 4.68 str. 1 d. nurodytos sąlygos, būtinos, kad būtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

32Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo, šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).

33Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinio teismo nutartyse pažymėta, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011:kt.).

34Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. G. perdavė pareiškėjai ne tik 1995 m. privatizuotą siurblinę 1H1p, esančią ( - ), bet ir ginčo statinius (transformatorinę 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklus), tačiau šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

35Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1995-06-23 Kauno rajono Privatizavimo tarnybos pažyma, 1997-04-25 pareiškėjos akcininkų susirinkimo protokolas ir 1997-04-25 akcininkų susirinkimo turtinių įnašų įvertinimo aktas bei 1997-04-25 akcininkų susirinkimo protokolas Nr.2, patvirtina, kad J. G. 1995-06-03 aukciono būdu privatizavo tik siurblinės pastatą, kurį vėliau ir perdavė pareiškėjai nuosavybėn. Jokių kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad J. G. 1995-06-03 privatizavo ir ginčo statinius nėra. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo statiniai (transformatorinė 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklai) nuosavybės teise priklauso valstybei nepaisant to, kad apie tai nėra atitinkamo įrašo Nekilnojamojo turto registre, ar nėra duomenų apie jo įtraukimą į valstybės balansą, kadangi nebuvo perleisti privačion nuosavybėn specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

36Apeliantės procesiniuose dokumentuose teigiama, kad ginčo statiniai yra privatizuotos siurblinės 1H1p priklausiniai, tačiau ši aplinkybė paneigta įsiteisėjusiu 2008 10 27 Kauno apylinkės teismo sprendimu (prijungtos civ. bylos Nr. ( - )). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuo pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (pvz.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014 ir kt.);

37Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek įsiteisėjusiu 2008 10 27 Kauno apylinkės teismo sprendimu (prijungtos civ. bylos Nr. ( - )) nustatyta aplinkybe, kad ginčo statiniai nėra privatizuotos siurblinės 1H1p priklausiniai bei įsiteisėjusiu 2008 05 06 sprendimu (prijungtos civ. bylos Nr. ( - )) nustatyta aplinkybe, kad 2007 m. užfiksuota siurblinės savavališka rekonstrukcija, ji perstatyta į kavinę su gyvenamomis patalpomis, todėl įpareigota per 1 mėn. atstatyti siurblinę į pradinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėja (apeliantė) ginčo statinius įgijo ir jais naudojasi nuo 1997 04 25, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų 2014 07 17 išrašo (1 t. b. l. 11-12), nekilnojamojo turto ginčo statinių kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo statinių kadastriniai matavimai atlikti ir unikalūs numeriai suteikti 2007-01-04, statusas – formuojamas, transformatorinės ir nuotekų tinklų nurodyti statybos metai - 1976 m., vandentiekio tinklų - 1997 m., t.y. po siurblinės pastato privatizavimo, todėl apeliantės teiginiai dėl ginčo statinių privatizavimo 1995 m. ir perdavimo J. G. privačion nuosavybėn prieštarauja byloje esantiems įrodymams, taip pat neįrodo jų įgijimo nuo 1997 04 25 bei valdymo teisėtumo, nesant jokių duomenų apie tai, jog ginčo statiniai būtų pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutiktina su teismo išvada dėl ginčo statinių teisėto valdymo fakto nebuvimo (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Pažymėtina, kad bylos duomenimis ginčo statiniai yra 0, 1000 ha žemės sklype, kuris įregistruotas BAB bankas SNORAS nuosavybės teise (1 t. b. l. 13), iš suinteresuoto asmens procesinių dokumentų turinio matyti, kad prieštarauja pareiškėjos prašymui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui. Bylos duomenimis nekilnojamieji daiktai –transformatorinės pastatas, vandentiekio ir nuotekų tinklai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neįregistruotos, atlikti tik kadastriniai matavimai (1 t. b.l.11, 145-178). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Pareiškėja dėl ginčo statinių įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras, taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 str. 1 p.).

38Esant nurodytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

40Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja UAB „Girga“ pareiškime, kurį vėliau patikslino ( I tomas b.... 4. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į pareiškimą ( I tomas b.... 5. Suinteresuotas asmuo AB LESTO rašytiniuose paaiškinimuose ( I tomas b. l. 75... 6. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą ( I... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą ( I tomas b.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškimą atmetė.... 11. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai... 13. Pareiškėja UAB „Girga“ apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 73 – 78)... 14. 1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino įgyjamosios senaties normas,... 15. 2. Nesutiktina su teismo sprendimo argumentu, jog VĮ Registrų centre nėra... 16. 3. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus... 17. įrodymus vertino formaliai, paviršutiniškai, nevertindamas įrodymų... 18. 4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos... 19. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį... 20. 1. Apeliantės reikalavimas nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės... 21. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į apeliacinį skundą( II... 22. 1. Pastatas ir tinklai yra viešoji nuosavybė, todėl negali būti įgyjami... 23. 2. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl CK 1.5 str.... 24. 3. Pareiškėja valdo pastatą ir tinklus neteisėtai (CK... 25. 4. Teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Byloje keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų,... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti reikalavimai, nurodant... 29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pareiškėjai neįrodžius... 30. Apeliaciniame skunde pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo... 31. Apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta... 32. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali... 33. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m.... 34. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. G. perdavė pareiškėjai ne tik... 35. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai:... 36. Apeliantės procesiniuose dokumentuose teigiama, kad ginčo statiniai yra... 37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek... 38. Esant nurodytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimas... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330... 40. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 41. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....