Byla e2-9082-287/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: ieškovei I. D. ir jos atstovui advokatui V. P., atsakovui A. D. ir jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, institucijos, duodančios išvadą, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovei Eglei Koskutei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei I. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turtinių įsipareigojimų paskirstymo, neteisėtai valdomų daiktų grąžinimo ir tėvystės nuginčijimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė I. D. 2018 m. birželio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, prašydama priteisti iš atsakovo A. D. dukros G. D. išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, į ieškovės I. D. sąskaitą. Uzufrukto teise gautų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. D.. Taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo A. D. valstybės naudai ieškovei I. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji, I. D. (Ž.), gimusi ( - ), ir A. D., gimęs ( - ), susituokė ( - ), santuoka įregistruota Pakruojo rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Šeimoje I. D. ir A. D. augina dukrą G. D., gimusią ( - ). Dukra G. D. gyvena kartu su mama I. D. ir šiuo metu yra jos pilnai išlaikoma. Tėvas A. D. kartu su šeima negyvena nuo 2018 m. kovo 1 d., dukra nesirūpina ir materialiai (finansiškai) nepadeda jos išlaikyti. Dukros G. D. išlaikymui I. D. išleidžia apie 200 Eur kas mėnesį, t. y. apie 100 Eur išleidžiama maistui, 30 Eur sudaro išlaidos rūbams, avalynei, 20 Eur sudaro išlaidos mokyklinėms prekėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 40 Eur sudaro išlaidos higienos, kūno priežiūros priemonėms, vaistams, medikamentams. Taip pat reikia mokėti už gyvenamojo būsto išlaikymą ir komunalines paslaugas. I. D. šiuo metu yra nedirbanti, jos mėnesinės pajamos yra 45 Eur, savo ir dukros išlaikymui išleido visas turėtas santaupas. Jai dukrą išlaikyti padeda jos mama D. Ž. ir jos giminaičiai bei pažįstami asmenys, tačiau dukros poreikiai tenkinami tik iš dalies. Dukra G. D. mokosi Pakruojo rajono Rozalimo pagrindinėje mokykloje. Atsakovas yra dirbantis, turi nuolatinį darbą ( - ), kas reiškia, kad turi ir nuolatines pajamas, ieškovės žiniomis jo mėnesinis darbo užmokestis yra 400 Eur. Ieškovės I. D. galimybės teikti pilną dukros išlaikymą yra ribotos. Visų pirma, šiuo metu ji neturi darbo. Antra, jos gyvenamojoje vietoje surasti nuolatinį apmokamą darbą galimybės yra ribotos. Trečia, ieškovė turi sveikatos sutrikimų, kas riboja jos galimybę įsidarbinti. Normaliam dukros G. D. auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovo A. D. dukros G. D. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. D. dukrai G. D. laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, į ieškovės I. D. sąskaitą.

6Atsakovas A. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė santuoką, įregistruotą ( - ). Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – Ž.. Priešieškiniu atsakovas nurodė, kad išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja. Dalijamo turto neturi. Prašė nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai TEO LT, AB pagal įrangos pirkimo- pardavimo sutartį Nr. ( - ), bei įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), yra jo asmeniniai turtiniai įsipareigojimai, kuriuos jis dengia asmeniškai. Prašė įpareigoti ieškovę grąžinti jam neteisėtai valdomus jo asmeninius daiktus: televizorių Philips 40 PFT4100, įrangą prie televizoriaus (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - )), bei kompiuterį HP 15-ac018na. Taip pat prašė nustatyti, kad jis nėra ieškovės I. D. dukters G. D. tėvas, o ji nėra jo duktė. Be to, prašė išreikalauti iš VSDVF pažymą apie ieškovės gautas pajamas nuo jų santuokos pradžios.

7Priešieškiniu atsakovas nurodė, kad su ieškove susituokė ( - ). Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Bendrų vaikų neturi. Jo ir ieškovės santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes gyventi santuokoje nebegali. Šioje byloje neturėtų būti skiriamas bandomasis laikotarpis susitaikymui, nes santuoka yra iširusi, santuokinio gyvenimo nebegyvena. Su ieškove susipažino 2012 m. gruodžio pabaigoje, Rozalime, per Naujuosius metus. Tuo metu ieškovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl alkoholio vartojimo bei vaiko nepriežiūros. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios apribojimo jos dukters atžvilgiu. Ingrida jam patiko ir norėdamas jai pagelbėti, galvodamas, kad sugebės ją pakeisti, jis sudarė su ja santuoką ir kreipėsi dėl tėvystės pripažinimo jos dukrai G. Ž.. Tarp jo ir G. „tėvo-dukters“ santykiai nesusiklostė, nes vaikas jį nuolat ignoravo, o ieškovė nepasikeitė – vartojo alkoholį bei buvo jam neištikima. Ieškovė nuo pat santuokos pradžios niekur nedirbo, darbo neieškojo. Jis ją su dukra pilnai išlaikė. Jie gyveno ieškovės sesers J. B. namuose. Jis padarė butui remontą, nupirko baldus. Ieškovė buvo nuolat nepatenkinta. Nedirbdama ieškovė nuolat skaičiuodavo, kiek ir ko jis jai yra skolingas. Jis pavargo, nebenori gyventi nuolatinėje įtampoje, nepagarboje, nors yra vienintelis šeimos „pragyvenimo šaltinis“. Jis stengėsi kurti ir palaikyti šeimą, ieškovė ir jos duktė to nevertino ir nevertina. Dėl šių priežasčių jis nutarė nutraukti santuoką. Ieškovė savo elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, jis nėra ieškovės dukters G. biologinis tėvas. Savo tėvu G. jo nelaiko ir niekada nelaikė, jį ignoruoja, ir bendraujant su juo ji tai pabrėžia, vadina jį vardu. Tėvystę G.jis davė, nes galvojo, kad I. D., tuo metu – Ž., kuriai buvo apribota motinos valdžia, nebevartos alkoholio, ir jai bus grąžinta duktė. Duktė jai buvo grąžinta, bet alkoholiu ji piktnaudžiauja iki šiol. Dėl šių priežasčių jis nori nuginčyti tėvystę. Ieškovė 2012 metais kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir nurodė savo dukters biologinį tėvą – Z. M.. Ieškovė yra rodžiusi jam nutartį, priimtą toje byloje dėl tėvystės nuginčijimo. G. biologinio tėvo Z. M. nuotrauką ieškovė jam parodė internete, kur buvo nurodyta ir jo gimimo data – ( - ). Be to, atsakovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį išsimokėtinai iš TEO LT, AB jis pirko televizorių Philips 40 PFT4100 už 357,60 Eur, įrangą prie televizoriaus už 324 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - )), kompiuterį HP 15-ac018na už 608,40 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - )). Kadangi pirkti minėtus daiktus buvo jo iniciatyva, jis už juos moka iki šiol ir jie yra jo asmeninė nuosavybė, o ieškovė jam juos grąžinti atsisako, teismo prašo įpareigoti ieškovę jam juos grąžinti. Ar ieškovė turi turtinių įsipareigojimų, jam nėra žinoma.

8Atsiliepimu į atsakovo A. D. priešieškinį, ieškovė I. D. prašė teismo priešieškinį atmesti, nes atsakovas A. D. priešieškiniu nurodo, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovės I. D. kaltės. Ieškovė pažymėjo, kad nors priešieškiniu nurodoma, kad ji vartoja alkoholį, yra atsakovui neištikima, pažeidžia lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas, tačiau atsakovas nepateikia nė vieno įrodymo (duomenų), kad toks faktas buvo ir/ar yra. Ieškovė paaiškino, kad nuo santuokos pradžios yra dirbusi, o šiuo metu yra registruota Darbo biržoje ir aktyviai ieško darbo. Atsakovas A. D. 2018 m. kovo mėnesį pats paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, todėl, įvertinus faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nėra. Atsakydama į atsakovo prašymą nustatyti, kad jis nėra G. D. tėvas, ieškovė nurodė, kad A. D. nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvystė mergaitei buvo nustatyta per prievartą ar apgaulę. Dukra G. D. iki šiol A. D. laiko savo tėvu ir noriai su juo bendrauja. Nuo 2013 metų atsakovas su dukra G. D. noriai bendravo, ja rūpinosi, prižiūrėjo, jų tarpusavio santykiai atitinka tėvo ir dukros santykius. Šioje byloje įvertinus, per penkių metų laikotarpį susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių ir atsakovo elgesį, tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, todėl mano, kad atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra atmestinas. Dėl atsakovo prašymo santuokoje įgytą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad atsakovo A. D. pateiktos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad televizorius Philips 40 PFT4100 ir įranga prie televizoriaus, kompiuteris HP 15-ac018na įgyti santuokos metu, todėl pripažinti šį turtą atsakovo asmenine nuosavybe nėra teisinio pagrindo. Priešieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe yra nepagrįstas, todėl prašė teismo jį atmesti. Be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ji neteisėtai valdytų santuokoje įgytą turtą, todėl reikalavimas įpareigoti ieškovę grąžinti neteisėtai valdomus atsakovo asmeninius daiktus: televizorių Philips 40 PFT4100, įrangą prie televizoriaus bei kompiuterį HP 15-ac018na, yra teisiškai nepagrįstas.

9Teismo posėdžio metu ieškovė I. D. nurodė, kad ieškinį palaiko. Atsakovas tėvystę jos dukrai suteikė savo noru, kai jie pradėjo kartu gyventi. Dukra atsakovą pamilo, kaip savo tėvą. Kadangi dukra atsakovą laiko tėvu, jai reikalingas išlaikymas. Dukra gyvena su ja. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2013 m. birželio 21 d., o dukra yra gimusi 2006 m. liepos 17 d. Su atsakovu kartu gyveno šešis metus. Kažkurį laiką gyveno nesusituokę. Kai jis nusprendė ją vesti, norėjo, kad visų trijų būtų vienodos pavardės. Nuėjo į Civilinės metrikacijos skyrių ir surašė pareiškimą, kad jos dukters tėvu būtų įrašytas A. D., o dukters pavardė pakeista iš Ž. į D. pavardę. Biologinis mergaitės tėvas Z. M. ją paliko, kai sužinojo, kad ji laukiasi ir tada ji grįžo pas mamą į Lietuvą. Apie biologinį tėvą ji žino nedaug. Mergaitei tėvystės nustatinėti nežada, nes dukra tėvu laiko atsakovą, o apie biologinį tėvą nieko nenori žinoti ir jo nepripažįsta. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. nepadeda išlaikyti dukters. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais iš atsakovo gavo po 190 Eur išlaikymą. Žino, kad atsakovas išėjo iš darbo, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Jau rugsėjo mėnesį išlaikymo nebeteikė. Su dukra atsakovas nebendrauja, užblokuoja visus numerius. Atsakovas ieškovę paliko, nes susirado kitą moterį. Iš atsakovo dukros išlaikymui prašo 150 Eur, nes dukros išlaikymui per mėnesį reikia 300 Eur. Ji pati nedirba, nes serga depresija. Anksčiau yra dirbusi viešuosius darbus, ir „pagal kvitus“, be to, dar kartu gyvendama su atsakovu, 2 metus dirbo Ispanijoje. Tuo metu dukra augo su atsakovu bei jos mama. Ji – registruota darbo biržoje. Dabar paskutiniu metu dirbo „pagal žalius kvitus“, rinko akmenis, per dieną gauna 20 Eur. Kadangi serga depresija, vartoja vaistus, negali susirasti pastovaus darbo. Su atsakovu bandė taikytis, jis buvo grįžęs trims dienoms ir vėl išėjo, nes turi kitą moterį. Ji sutinka nutraukti santuoką abipusiu sutarimu. Nesutinka, kad po santuokos nutraukimo, jai būtų palikta pavardė – Ž.. Kompiuterį atsakovas jau pasiėmė, o televizorius reikalingas dukrai ir atsakovas sakė, kad jį palieka. Pakartojo, kad nesutinka su tėvystės nuginčijimu, nes dukra atsakovą laiko tėvu. Atsakovo bendrauti su dukra neprivers, tačiau ji netrukdo jiems bendrauti, todėl bendravimo tvarka nereikalinga. Dukrą jai padeda išlaikyti jos mama ir brolis. Padeda rūbais, maistu, kartais duoda ir pinigų. Atsakydama į atsakovo klausimus, nurodė, kad tikrojo vaiko tėvo neieško, nes pats vaikas to nenori. Atsakovui paklausus, kodėl G. jam nerašo ir neskambina, ieškovė nurodė, kad jis užblokavęs numerius ir jam neįmanoma paskambinti. Atsakydama į institucijos atstovės klausimus nurodė, kad mergaitė draugams atsakovą pristato, kaip tėtį. Vaikas žino, kad atsakovas yra netikras jos tėvas. Gyvenant santuokoje dukra atsakovą vadindavo vardu, nes toks buvo jų susitarimas. Iš pradžių vaikas nedrįso vadinti jo „tėte“.

10Ieškovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Šalys teismo proceso metu sutarė santuoką nutraukti bendru sutarimu, todėl priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės prašo atmesti. Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra svarbus ne vien biologinės tėvystės buvimas, bet ir socialinis bei teisinis ryšys. Pažymėjo, kad atsakovas tėvystę G. D. suteikė dar prieš sudarant santuoką. Atsakovas siekė tam tikro teisinio ir socialinio ryšio ir šis ryšys egzistavo ir egzistuoja. Vaikas atsakovą laiko tėvu, todėl vien tas faktas, kad atsakovas nėra biologinis tėvas, nėra pagrindas tėvystei nuginčyti. Todėl prašo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmesti. Dėl santuokoje įgyto turto nurodė, kad proceso metu kompiuterį atsakovas atsiėmė, o televizorių padovanojo dukrai. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti.

11Atsakovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra G. D. tėvas. Prižiūrėjo vaiką, rūpinosi ja ir padėjo ieškovei, dirbdamas visus šiuos metus. Stengėsi kurti gerovę, tačiau ieškovė nesistengė, vartojo alkoholį, nesirūpino vaiku. Vaikas iki santuokos ir po santuokos, kurį laiką gyveno su ieškovės motina. Su vaiku bendravo, tačiau ji buvo nedrąsi mergaitė, ir, kaip tėvo, jo iš pradžių nepripažino. Kadangi nenorėjo traumuoti vaiko, todėl po santuokos jai davė savo pavardę, nežinodamas į kokią situaciją pakliūva. Televizorių paliko, dovanoja ieškovei. Kompiuterį pasiėmė. Televizoriaus priedelį ir interneto imtuvą nori atsiimti ir grąžinti tai įstaigai, kuriai jie priklauso. Turtinius įsipareigojimus prisiima sau. Išėjo iš darbo, nes nieko nebelieka, viską atskaičiuoja. Išlaikymą jam atskaičiavo antstoliai. Atskaičius mokesčius, jam likdavo 40 eurų. Pinigus mokesčiams dabar skolinasi iš žmonių. Šiuo metu dirba pagal „žaliuosius čekius“, tačiau pinigų neturi net malkoms nusipirkti. Yra nupirkęs ieškovei skalbimo mašiną, už kurią moka. G. jį visada vadino vardu. Dėl to vaiką yra keletą kartų subaręs ir nurodęs, kad jei ji jo nevadina „tėčiu“, tai tegul nieko jam nesako. Kai vaikas nusikalsdavo ir jis bandydavo ją drausminti, tai ieškovė ir jos mama jam sakydavo, kad jis nėra mergaitės tėvas ir liepdavo nesikišti, tačiau jis stengdavosi išlaikyti tėvo įvaizdį. Kai vaikas „prisidirbdavo“, eidavo aiškintis jis, o ne mama. Mama nereaguodavo. Ieškovei išvažiavus į Ispaniją, mergaitė gyveno pas ieškovės motiną ir namo pareidavo tik daiktų pasiimti. Jis padarė namie remontą, kiek galėjo. Ieškovė parveždavo pinigų iš Ispanijos, tačiau jis turėjo savo pinigų. Remontus darė ir jos, ir savo pinigais, tačiau ieškovė nurodydavo, kad jis jai yra skolingas. Ieškovė vis jį spaudė, kad per mažai uždirba. Viskas, kas buvo padaryta jo lėšomis, jis palieka. Ieškovė yra kelis kartus bandžiusi jį išvaryti iš namų, išmetusi drabužius. Ieškovė vartojo alkoholį, todėl jis bandė kalbėtis su jos motina, kad viską pakeistų. Ir su ieškovės seserimi apie tai kalbėjo telefonu. Mergaitė yra sakiusi, kad norėtų, kad jis – A., išeitų. Jo manymu, vaikas turėtų susipažinti su tikruoju tėvu, seserimi, seneliais. Su ieškiniu nesutinka. Vaiką turėtų išlaikyti jos tikras tėvas. Kai nurodė save vaiko tėvu, padarė klaidą, nes nežinojo įstatymų. Ieškovė per santuokos metus, bendrai paėmus, išdirbo gal pusę metų, o Ispanijoje – 8 mėnesius ir parvežė vieną kartą virš 1000, o kitą kartą tik 1000. Su ieškove susitarė, kad santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nori, kad po santuokos nutraukimo ieškovei buvo palikta pavardė – Ž., kad nebūtų traumuojamas vaikas, jei ateityje atsiras tikras tėvas, be to jos sesuo, seneliai gali ieškoti pagal mamos ikisantuokinę pavardę. Jai turėtų būti suteikta tikro tėvo pavardė. Jei reikės – ateityje aplankys, padės, bet tegul stengiasi ieškoti tikro tėčio. Į ieškovės atstovo klausimą nurodė, kad tėvystės suteikimo metu, nežinojo situacijos, jog ieškovė bandė ieškoti tikro vaiko tėvo. Tėvystę suteikė skubotai, neapgalvojęs. Notaras jo neinformavo apie pasekmes. Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas, kai nunešė pareiškimus dėl santuokos sudarymo, pastebėjo, kad, kaip atrodys, kad jie susituoks, o vaikas bus kita pavarde, todėl jis skubotai suteikė tėvystę. Kad ieškovė vartojo alkoholį, gali paliudyti žmonės. Apie tai žinojo ieškovės mama, nors ir nepaliudys, kaip ieškovė daužė televizorių, kaip buvo susilaužiusi koją. Įrodymų neturi, tačiau tai pačios ieškovės sąžinės reikalas. Jo nuomone, ieškovė ir depresija susirgo dėl alkoholio vartojimo. Jis ragino jos nevartoti alkoholio, bet ji jo neklausė. Kai ieškovė paskutinį kartą buvo Ispanijoje, jam paskambino D. N., kuri pasakė, kad ieškovė buvo parsivedus lenką ir abu buvo girti. Į institucijos, duodančios išvadą, atstovės klausimus nurodė, kad vaikas apie biologinį tėvą nekalba, bet čia gal mamos įtaka. Vaikui per „facebook“ rodė jos tėvo nuotrauką. Jie patys, po santuokos, prieš išvykstant ieškovei į Ispaniją, bandė ieškoti vaiko tėvo, rašė žinutes ir skambino per „facebook“, bet jis neatsiliepė. Vaikas sakydavo, kad Z. M. jai – ne tėvas, jis jai nereikalingas. Kai gyveno šeimoje, bandė visi kartu leisti laiką, bendrauti. Jis bandė „įeiti į tėvo vaidmenį“, padėdavo paruošti pamokas. Jis, kaip jau nurodė, bandė ją drausminti, bet jam neleisdavo. Vaikas buvo pavogęs papuošalus iš vienos kaimo gyventojos ir jis ėjo aiškintis, o ieškovė nėjo. Jis turėdavo atstovėti už vaiką vienas. Važiuodavo į darbą ir palydėdavo vaiką į mokyklą. Palydėtų ir kaimyno vaiką. Mano, kad vaikas jį vertino, kaip gerą dėdę. Prie žmonių ji jo vengdavo, gėdydavosi. Be to, kaip minėjo, vaikas nurodė, kad norėtų, jog „A. išeitų iš namų“. Galima sakyti, kad jie su vaiku buvo, kaip draugai. Jis bendravo su vaiku, kaip trečias asmuo tarp ieškovės ir jos dukters. Su kaimynų vaiku, taip pat elgtųsi. Vaikas priimdavo jo pagalbą, ir jis mano, kad bet koks vaikas būtų priėmęs. Vaikas, kurį laiką gyveno pas močiutę. Dabar bendravimo su vaiku nesulaukia. Matė G. miesto šventėje, tačiau ji prie jo net nepriėjo. Mergaitė pakankamai drąsi, aktyvi ir bendraujanti. Mergaitė tėčiu pavadindavo, tik kai siekdavo naudos, pinigų. Vaikas kartais jį ir apkabindavo, jo nebijojo. Galvojo, kad ieškovė sutiks išsiskirti bendru sutikimu, gražiuoju, o dabar elgiasi negarbingai, prašo išlaikymo. Jis mano, kad didesnė trauma – ne tėvystės nuginčijimas, o tikro tėvo nepažinojimas. Mergaitė visada žinojo, kad jis netikras jos tėvas.

12Atsakovo atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vaiko išlaikymui išleidžia 200 Eur, tačiau prašo 300 Eur, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl vaiko išlaikymui reikalaujamos sumos. Atsakovas uždirba šiuo metu nedaug, todėl teismui patenkinus ieškinį atsakovas galėtų skirti daugiausia 70 Eur. Nurodė, kad priešieškinį palaiko. Nurodė, kad atsakovas suteikė vaikui ne tėvystę, o savo pavardę. Vaikas kartu su atsakovu gyveno tik neilgą laiko tarpą ir daugiausia gyveno su močiute, ieškovės motina. Nurodė, kad institucija, teikianti išvadą, nėra psichologai ir negali tinkamai nuspręsti ar tarp vaiko ir atsakovo yra susiklostę socialiniai santykiai, kaip tarp vaiko ir tėvo. Mano, kad ieškovė turi rasti tikrą, biologinį vaiko tėvą, todėl prašo nuginčyti tėvystę ir panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas yra G. D. tėvas. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – „Ž.“. Turto dalinti neprašo, tik grąžinti priedėlį prie televizoriaus. Nurodė, kad turtinius įsipareigojimus padengs atsakovas. Prašo ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies, nes dalis reikalavimų yra įvykdyta.

13Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Paskruojo rajono savivaldybėje (iki 2018 m. liepos 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) (toliau – Institucija, duodanti išvadą) byloje pateikė dvi išvadas: vieną dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas bei dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad mažametė G. D. dėl psichologinių priežasčių atsakovą laiko savo tėvu, nors jis ir nėra jos biologinis tėvas. Vaikui yra svarbesnis emocinis ryšys su A. D., apie biologinį tėvą nieko nenori žinoti, todėl išvadoje konstatuojama, kad vaiko požiūriu A. D. yra jos tėvas.

14Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio metu nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su G. D.. Bendravimas buvo sudėtingas, nes vaikas daug verkė. Mergaitė atsakovą A. D. suvokia, kaip tėtį, nurodė, kad jo pasiilgsta, norėtų bendrauti. Išdėstė, kaip jie leisdavo laisvalaikį, jis padėdavo jai ruošti pamokas, eidavo pasivaikščioti. Mergaitei labai skaudu, kad tėtis, taip ji vadina A. D., išsikraustė iš namų. Norėtų su juo bendrauti. Institucijos nuomone, šiuo atveju svarbi socialinė tėvystė, nes mergaitė biologinio tėvo nepažįsta, sakė, kad nieko apie jį nenori žinoti ir jai jis nereikalingas, nes atsakovą laiko savo tėčiu. Mergaitė yra labai jautri ir pati nesugebėtų prieiti ir pakalbinti atsakovo, todėl iniciatyva turėtų būti iš A. D. pusės. Be biologinio tėvo nustatymo, mano, kad netikslinga ir negalima vaiko palikti be tėvo. Pritaria ieškiniui. Nurodė, kad turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Mano, kad tėvystė neturi būti nuginčyta, o vaikui turi būti priteistas išlaikymas.

15Teismas konstatuoja:

16G. D. gimimo liudijime, išduotame ( - ), nurodyta, kad jos tėvas – A. D. ir motina – I. Ž. (po santuokos – D.). Atsakovas A. D. priešieškiniu prašo nuginčyti tėvystę.

17Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir šalių bei atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas G. D. tėvystę suteikė ne vėliau, kaip ( - ), nes tokia yra gimimo liudijimo išdavimo data, kuriame nurodyta, kad A. D. yra G. D. tėvas. Duomenų, kad atsakovas G. D. suteikti tėvystę būtų verčiamas ar prieš jį būtų panaudota apgaulė, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojo paskatintas, neapgalvojęs pasekmių ir nežinodamas įstatymų, suteikė G. D. savo pavardę ir tuo pačiu tėvystę, kad po santuokos sudarymo jo, ieškovės bei G. pavardės būtų vienodos. Tačiau iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė santuoką įregistravo tik ( - ), tai yra, po tėvystės suteikimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams.

18Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, nurodo, kad G. D. nelaiko jo savo tėvu, vadina jį vardu, su juo nebendrauja, yra sakiusi, jog norėtų, kad jis – „A.“ išsikraustytų iš namų, tarp jų nėra susiklostęs „vaiko – tėvo“ ryšys, tačiau iš byloje esančių duomenų bei paties atsakovo parodymų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad „vaiko – tėvo“ ryšys egzistavo ir vis dar egzistuoja. Pats atsakovas A. D. teismui ne kartą nurodė, kad beveik 5 metus išlaikė šeimą – ieškovę bei jos dukrą, kartu su vaiku leisdavo laisvalaikį, eidavo pasivaikščioti, ruošdavo pamokas, ištikus nesklandumams, eidavo atstovauti G. D., lydėdavo vaiką į mokyklą ir pan., tai yra elgėsi su vaiku taip, kaip elgtųsi tėvas, nors kelis kartus teismo posėdžio metu bandė nurodyti, kad taip pat elgtųsi ir su bet kuriuo kaimynų vaiku.

19Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

20Tiek ieškovė, tiek išvadą duodanti institucija, nurodė, kad G. D. savo tėvu laiko A. D.. Kaip nurodyta institucijos pateiktoje išvadoje, vaikas nurodo, kad savo draugams A. D. pristatydavo, kaip tėvą, nors ji žino, kad jis nėra jos biologinis tėvas. G. D. savo paaiškinime, kuris yra byloje, nurodė, kad su atsakovu gerai sutardavo, nesipykdavo, jis ją nuveždavo dviračiu į mokyklą, padėdavo ruošti pamokas, kartu leisdavo laisvalaikį, vaikščiodavo gamtoje, važinėdavo dviračiais, žiūrėdavo televizorių, vedžiodavo šunį. Norėtų, kad tėvai ir toliau gyventų kartu. Po atsakovo išsikraustymo mergaitė jam parašė 3 SMS žinutes, tačiau atsakymų negavo. G. D. nurodė, kad jokio kito tėvo nepažįsta, bei apie biologinį tėvą žinoti nenori.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas).

22Atsakovas A. D. ne kartą nurodė, kad jis nėra G. D. tėvas. Be to, pasak jo, G. D. jo savo tėvu nelaiko ir niekada nelaikė, jį ignoruoja ir bendraujant su juo, tai pabrėžia, vadina jį vardu, tačiau byloje esantys duomenys rodo priešingai. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „stengėsi išlaikyti tėvo įvaizdį“, „įeiti į tėvo vaidmenį“, tai yra, dėjo pastangas, kad G. D. suvoktų jį, kaip tėvą bei juo laikytų. Kaip nurodė pats atsakovas, mergaitę netgi bardavo, kai ši jo nevadindavo tėvu, o kreipdavosi vardu. Iš išdėstyto yra akivaizdu, kad atsakovas pats skatino visus tuos metus G. D. laikyti jį savo tėvu ir kad šie santykiai „vaiko ir tėvo“ buvo sukurti, tačiau dabar, nutrūkus atsakovo ir ieškovės ryšiams, atsakovas siekia įrodyti priešingai, taip siekdamas išvengti prievolės išlaikyti nepilnametę G. D..

23Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Todėl šiuo atveju svarbu, kad galimas tėvystės nuginčijimas nepažeistų vaiko interesų. Nuginčijimo instituto paskirtis ne tik biologinės tiesos konstatavimas, bet ir siekimas, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju iškyla biologinės bei faktinės tėvystės santykio problema ir ši problema turi būti sprendžiama atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo atveju svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, „vaiko – tėvo“ ryšys neegzistavo ir neegzistuoja, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę bei perspektyvas ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teikiamas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę, ne tik kaip į biologinį ryšį, leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

24Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad per 5-6 ieškovės ir atsakovo bendravimo ir gyvenimo metus susiformavo glaudūs atsakovo ir vaiko (ieškovės dukters) santykiai, vaikas žino atsakovą, kaip vienintelį tėvą, yra prie jo prisirišęs, nori su juo bendrauti, pats atsakovas nurodė, kad ieškovės dukrą augino kaip savo vaiką. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas ir jausmai. Atsakovo nurodytas socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos šiai dienai yra neaiškios. Institucija, duodanti išvadą byloje, priešieškinio taip pat nepalaiko, nurodydama, kad nuginčyti tėvystę nėra jokio pagrindo.

25Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo dėl šio ginčo netaikytinas, nes ginčo tarp šalių dėl tėvystės nėra ir šalys nereikalavo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo A. D. priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo G. D. yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismui atmetus šį priešieškinio reikalavimą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo G. D. iš atsakovo A. D. priteisimo.

27Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

29Ieškinyje ieškovė I. D. nurodė, kad G. D. išlaikymui išleidžia apie 200 Eur kas mėnesį, t. y. apie 100 Eur išleidžia maistui, 30 Eur sudaro rūbams, avalynei, 20 Eur sudaro išlaidos mokyklinėms prekėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 40 Eur sudaro higienos, kūno priežiūros priemonėms, vaistams, medikamentams. Taip pat reikia mokėti už gyvenamojo būsto išlaikymą ir komunalines paslaugas. Ieškinyje nurodyta, jog šiuo metu dukters poreikiai tenkinami tik iš dalies, o normaliam dukros G. D. auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį, todėl prašo iš atsakovo priteisti 150 Eur. Ieškovė pateikė prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus (kvitus), kuriais grindžia patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas.

30Ieškinio teismui pateikimo metu atsakovas A. D. dirbo ( - ). Iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis 2018 m. sausio - 2018 m. kovo mėnesiais buvo apie 370 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas, jo paties prašymu, buvo atleistas iš darbo. Kaip nurodė atsakovas A. D. teismo posėdžio metu, iš darbo išėjo, nes, kai išskaitydavo išlaikymą vaikui, jam nieko nelikdavo. Dabar atsakovas dirba „pagal žaliuosius čekius“. Teismas daro išvadą, kuri iš esmės yra pagrįsta paties atsakovo A. D. parodymais, kad atsakovas iš darbo išėjo, vengdamas teikti išlaikymą G. D.. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pinigų neturi, skolinasi pinigus iš kitų žmonių, kad galėtų sumokėti mokesčius ir nurodė, kad teismui netekinus jo priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad jis nėra vaiko G. D. tėvas, jis galėtų vaikui teikti didžiausią išlaikymą – 70 Eur.

31Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Šiuo atveju atsakovas pats pripažino, kad išėjo iš darbo savo noru, tokiu būdu sąmoningai pablogindamas savo finansinę padėtį bei siekdamas išvengti prievolės išlaikyti nepilnametę G. D.. Tačiau atsakovas A. D. nėra neįgalus, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi siekti kuo didesnio darbo užmokesčio bei kiek įmanoma labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neturi pareigos išlaikyti kitų asmenų, todėl teismas daro išvadą, kad jis yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai G. D..

32Kaip jau buvo minėta, ieškovė I. D. nurodė, kad dukros G. D. poreikiams kas mėnesį išleidžia po 200 Eur, ir taip patenkina mergaitės poreikius tik iš dalies, todėl normaliam dukros auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 300 Eur per mėnesį. Ir nors ieškovė nedetalizavo, kokiems vaiko poreikiams tenkinti buvo išleista dar 100 Eur, tačiau teismas mano, jog akivaizdu, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan., todėl ieškovės I. D. ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo A. D. nepilnametės dukters G. D. išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki G. D. pilnametystės.

33Atsakovas A. D. priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės I. D. santuoką įregistruotą 2013 m. birželio 21 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 24, dėl ieškovės I. D. kaltės. Vykstant teismo procesui šalys susitarė, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51 – 3.53 str.).

34Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje, kartu nebegyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio, bendro ūkio neveda, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra visos sąlygos šį priešieškinio reikalavimą tenkinti ir jis tenkintinas. Atsakovo A. D. ir ieškovės I. D. santuoka, įregistruota ( - ) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

35Šiuo metu galiojančioje CK 3.59 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tiek kasacinio teismo praktika, tiek tolesni įstatymų leidėjo veiksmai suponuoja išvadą, kad dalyvavimo vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka yra privalomai santuokos nutraukimo byloje spręstini klausimai.

36CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju byloje nė viena iš šalių nepateikė reikalavimo, nutraukus santuoką, nustatyti nepilnametės G. D. gyvenamąją vietą. Kadangi mergaitė gyvena su motina I. D., bylos metu nenustatyta aplinkybių, kad vaikas negalėtų toliau gyventi su ieškove, be to, atsižvelgiant į atsakovo priešieškinio reikalavimą nuginčyti tėvystę, nepilnametės G. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. D. jos gyvenamojoje vietoje.

37Kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. D. dukrai G. D. bendrauti nedraus ir nereikia nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovas A. D., taip pat neprašė nustatyti bendravimo tvarkos, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

38Atsakovas A. D. priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos ikisantuokinę pavardę – Ž.. Ieškovė su tokiu priešieškinio reikalavimu nesutinka.

39CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaiku. Šiuo atveju, neegzistuoja joks pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų galima tenkinti šį atsakovo reikalavimą. Teismo proceso metu atsakovas A. D. ir ieškovė I. D. susitarė, kad jų santuoką jie nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, o ne kuris vienas iš jų. Teismui netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl atsakovo A. D. tėvystės G. D. nuginčijimo, sutuoktiniai turi bendrą nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, šis atsakovo priešieškinio reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų santuokos metu turėtos pavardės, t. y. ieškovei – D., atsakovui – D.

40Atsakovas A. D. priešieškiniu nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį išsimokėtinai iš TEO LT, AB pirko televizorių Philips 40 PFT4100 už 357,60 Eur, įrangą prie televizoriaus už 324 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - )), kompiuterį HP 15-ac018na už 608,40 Eur (įrangos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - )). Kadangi pirkti minėtus daiktus buvo jo iniciatyva, jis už juos moka iki šiol ir jie yra jo asmeninė nuosavybė, o ieškovė jam juos grąžinti atsisako, todėl teismo prašė įpareigoti ieškovę jam juos grąžinti. Teismo proceso metu atsakovas A. D. iš ieškovės I. D. atsiėmė kompiuterį HP 15-ac018na, o teismo posėdžio metu nurodė, kad televizorių Philips 40 PFT4100 palieka ieškovei I. D., tačiau prašė jam grąžinti įrangą prie televizoriaus – televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvą, kad galėtų grąžinti tai įstaigai, kuriai ji priklauso. Ir nors ieškovė su tokiu reikalavimų nesutiko, tačiau teismas mano, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas pagal byloje pateiktus duomenis, nes dėl minėto daikto yra sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir pagal šią sutartį už minėtą daiktą mokamos kas mėnesį nustatyto dydžio įmokos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nepateikė prašymo perimti turtinius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, o atsakovas tokį prašymą teismui pateikė. Be to, sutartis sudaryta atsakovo vardu ir jis iki šiol vykdė turtinius įsipareigojimus pagal įrangos pirkimo - pardavimo sutartis, todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovė įpareigotina per 7 kalendorines dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui A. D. jam priklausančią įrangą – televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvą. Taip pat tenkintinas atsakovo A. D. priešieškinio reikalavimas ir nustatytina, kad turtiniai įsipareigojimai pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) ir įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ) yra jo asmeniniai turtiniai įsipareigojimai.

41Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas teismo sprendimas, naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

42Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

43Ieškovė I. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1148-7355, o atsakovas A. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1107-7340 yra 100 procentų atleisti nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 268-271, 279 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

Nutarė

45Ieškovės I. D. ieškinį tenkinti visiškai.

46Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., asmens kodas ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G. D. pilnametystės (( - )), išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

47G. D., asmens kodas ( - ) priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. D., asmens kodas ( - )

48Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

49Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

50Atsakovo A. D. priešieškinį tenkinti iš dalies.

51Nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp A. D., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) ir I. Ž. (D.), gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei – D., atsakovui – D.

52Nepilnametės G. D., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti jos motinos I. D., asmens kodas ( - ) gyvenamojoje vietoje.

53Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - )ir įrangos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ) yra atsakovo A. D., asmens kodas ( - ) asmeniniai turtiniai įsipareigojimai.

54Įpareigoti ieškovę I. D., asmens kodas ( - ) per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui A. D., asmens kodas ( - ) jam priklausančią įrangą – televizoriaus priedėlį ir interneto imtuvą.

55Atsakovo A. D. reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

56Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

57Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė I. D. 2018 m. birželio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji, I. D. (Ž.), gimusi ( - ), ir A. D.,... 6. Atsakovas A. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį... 7. Priešieškiniu atsakovas nurodė, kad su ieškove susituokė ( - ). Pakruojo... 8. Atsiliepimu į atsakovo A. D. priešieškinį, ieškovė I. D. prašė teismo... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė I. D. nurodė, kad ieškinį palaiko.... 10. Ieškovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, tas pačias... 11. Atsakovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra G. D. tėvas.... 12. Atsakovo atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu... 13. Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 14. Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio... 15. Teismas konstatuoja:... 16. G. D. gimimo liudijime, išduotame ( - ), nurodyta, kad jos tėvas – A. D. ir... 17. Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir šalių bei atstovų paaiškinimų... 18. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, nurodo, kad G. D.... 19. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir... 20. Tiek ieškovė, tiek išvadą duodanti institucija, nurodė, kad G. D. savo... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo... 22. Atsakovas A. D. ne kartą nurodė, kad jis nėra G. D. tėvas. Be to, pasak jo,... 23. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių... 24. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad per 5-6... 25. Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo A. D. priešieškinio... 27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį... 29. Ieškinyje ieškovė I. D. nurodė, kad G. D. išlaikymui išleidžia apie 200... 30. Ieškinio teismui pateikimo metu atsakovas A. D. dirbo ( - ). Iš byloje... 31. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia... 32. Kaip jau buvo minėta, ieškovė I. D. nurodė, kad dukros G. D. poreikiams kas... 33. Atsakovas A. D. priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės I. D.... 34. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai... 35. Šiuo metu galiojančioje CK 3.59 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad... 36. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas šeimos bylas,... 37. Kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. D. dukrai... 38. Atsakovas A. D. priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo ieškovei... 39. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl... 40. Atsakovas A. D. priešieškiniu nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį... 41. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytos... 42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282... 43. Ieškovė I. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96... 45. Ieškovės I. D. ieškinį tenkinti visiškai.... 46. Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), išlaikymą... 47. G. D., asmens kodas ( - ) priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto... 48. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti... 49. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi... 50. Atsakovo A. D. priešieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Pakruojo rajono savivaldybės... 52. Nepilnametės G. D., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti jos... 53. Nustatyti, kad turtiniai įsipareigojimai pagal įrangos pirkimo-pardavimo... 54. Įpareigoti ieškovę I. D., asmens kodas ( - ) per 7 (septynias) kalendorines... 55. Atsakovo A. D. reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.... 56. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 57. Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo...