Byla 2-1018/2012
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Agroma“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-1248-395/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Agroma“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-1248-395/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4BŽŪB „Agroma“ 2011 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl paruošto civilinio ieškinio, kur atsakovas UAB „Rapslita“ dėl pasėlių pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ŽŪB „Agroma“ pateikimo teismui“ nutarė „Imtis visų reikalingų skubių priemonių pateikti ieškiniui ir įgyvendinti galiojantį spalio 10 d. sprendimą“. Kreditorių susirinkimas 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl paruošto civilinio ieškinio kur atsakovas UAB „Tauragės agrotechnika“ pateikimo teismui“ nutarė „Imtis visų reikalingų skubių priemonių pateikti ieškiniui ir įgyvendinti galiojantį spalio 10 d. sprendimą“.

5Kreditorius R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2011 m. gruodžio 7 d. BŽŪB „Agroma“ kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad teisė kreiptis su ieškiniu suteikta administratoriui, o ne kreditorių susirinkimui, todėl kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą neįeinančiais į jo kompetenciją klausimais ir tokiu būdu pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas. Be to, ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai ne tik prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms, bet ir protingumo bei sąžiningumo principams, pažeidžia bankrutavusios bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Administratoriui nereiškiant savo iniciatyva pageidavimo ginčyti atskirus sandorius, šie klausimai negalėjo būti net svarstomi kreditorių susirinkime.

6Suinteresuotas asmuo BŽŪB „Agroma“ administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotasis asmuo A. G. prašė kreditoriaus R. J. prašymą atmesti. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriaus skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnyje nustatytos tvarkos, už darbotvarkėje sprendžiamus nutarimus balsavo 74,773 procentai bankrutuojančios bendrovės kreditorių.

7BŽŪB „Agroma“ kreditorius UAB „Baltic Agro“ prašė kreditoriaus R. J. prašymą atmesti. Nurodė, jog ŽŪB „Agroma“ buvusiam vadovui R. J. pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, perleidus turtą susijusiai bendrovei ir nereikalaujant atsiskaitymo, tuo privedant bendrovę prie bankroto. Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti, pagrįsti, galiojantys.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R. J. skundą (ieškinį) dėl 2011-12-07 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bankrutuojančios ŽŪB „Agroma“ bankroto byloje atmesti.

10Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas BŽŪB „Agroma“ kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas sutinkamai su ĮBĮ 24 straipsnio reikalavimais absoliučios kreditorių balsų daugumos pagrindu. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas, savo skunde teigdamas, jog negalėjo būti priimtas nutarimas dėl įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos bendrovei atlyginimo, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, yra neteisus, nes minėtos aplinkybės nepaneigia bankroto administratoriaus teisių imtis savarankiškų veiksmų CPK nustatyta tvarka, nepaisant baudžiamojo persekiojimo rezultatų (CPK 2 ir 5 straipsniai, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 23 punktai). Teismas sprendė, jog ginčo atveju skundžiamo kreditorių susirinkimo teisėtumą užtikrina IBĮ 21-24 straipsnių nuostatos, kurios, kaip ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisminės gynybos garantijos, nebuvo pažeistos.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti R. J. skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nepranešus apie posėdžio datą, neįteikus byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų, taip apribojant pareiškėjo galimybę atsikirsti į byloje dalyvaujančių asmenų argumentus. Tuo teismas pažeidė CPK 153 straipsnio nuostatas ir šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
  2. Teismas nepasisakė dėl visų apelianto skunde nurodytų argumentų, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, tuo pažeidžiant CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  3. Teismas netinkamai išaiškino ĮBĮ normas. ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimo teisės priimti sprendimus dėl civilinių bylų kėlimo galimiems ar tariamiems skolininkams. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 9, 14 ir 23 punktais, teisė nuspręsti, ar kreiptis į teismą su ieškiniu suteikta administratoriui, tačiau nagrinėjamu atveju administratorius nereiškė pageidavimo teikti ieškinį, tad šio klausimo neturėjo svarstyti ir kreditorių susirinkimas.
  4. Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia CK 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 3 dalies ir 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes kreditorius UAB „Baltic Agro“, kurio vienintelio balsais buvo priimti sprendimai, piktnaudžiauja turimomis teisėmis, siekdamas reikšti ieškinius ne pats, o administratoriaus pagalba, taip siekiant išvengti galimų neigiamų ieškinio atmetimo pasekmių.

13Atsakovas BŽŪB „Agroma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį. Atsakovas nurodo, kad skundžiami nutarimai buvo priimti teisėtai, laikantis bankroto procedūrą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 85,640 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, o už ginčijamus nutarimus balsavo 74,773 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

14Atsakovas UAB „Baltic agro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto argumentas, kad teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešęs pareiškėjui, pažeidė CPK 153 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, apie rašytinį procesą jiems pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantas apie teismo posėdį galėjo sužinoti iš teismo internetinio puslapio arba paskambinęs į teismo raštinę.
  2. Atskirojo skundo argumentai dėl teismo netinkamo ĮBĮ normų aiškinimo yra nepagrįsti. ĮBĮ, reglamentuojantis kreditorių susirinkimo teises ir kreditorių susirinkimo bei administratoriaus tarpusavio santykius, turi viršenybę prieš CK. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 ir 20 punktus, bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, vykdo teismo ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsniu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas priėmė teisėtą nutarimą absoliučios kreditorių balsų daugumos pagrindu, susirinkime dalyvaujant keturiems kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 85,640 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

17Byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį bei faktinį pagrindus, taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

18Dėl teismo proceso formos

19Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl egzistuojančio CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo – teismas išnagrinėjo bylą, nepranešęs apeliantui apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir nedalyvaujant apeliantui, t.y. teismas, apelianto teigimu, nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Analizuodama šį atskirojo skundo argumentą, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į šiam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad „<...> bankroto <...> bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai“. CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tačiau šio straipsnio 2 dalis nustato ir kitą galimą teismo posėdžio formą – rašytinį teismo posėdžio procesą CPK numatytais atvejais. CPK nėra nuostatų dėl teismo posėdžių formos (rašytinės ar žodinės), kuria turėtų būti nagrinėjami konkretūs klausimai, kylantys iš bankroto teisinių santykių todėl šiuo atveju aktuali CPK 1 straipsnio išimtis. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kuriame nors nėra tiesiogiai nurodyta, kokia procesine forma (rašytine ar žodine) teisme nagrinėjami ginčai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, tačiau šiame įstatyme nėra ir imperatyvios nuostatos, kad tokie ginčai turi būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika šiuo klausimu, ginčų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia nei CPK, nei ĮBĮ nuostatų ir yra laikomas pagrįsta ir tinkama teismo posėdžio forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1804/2011, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-213/2012, 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-235/2012, 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-576/2012 ir kt.). Šio klausimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka atitinka ir bankroto procesui keliamą tikslą – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei, likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, ir toks tikslas įgyvendinamas nagrinėjant bankroto bylą kuo operatyviau ir efektyviau, taikant įstatymuose nustatytus procesinius ypatumus. Priešingu atveju toks procesas būtų neracionalus, neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principų. Pažymėtina, kad CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį yra informuojami skelbiant specialiame interneto tinklalapyje, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka, informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigos teismui informuoti bylos dalyvius apie tokį posėdį įstatymas nenumato, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatuoti apelianto nurodytą procesinės teisės normos pažeidimą nėra pagrindo.

20Dėl teismo nutarties motyvuotumo

21Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be to, teismas nepasisakė dėl visų apelianto ieškinyje (skunde) nurodytų argumentų, todėl teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį. Dėl šio atskirojo skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota pozicija, jog reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto argumento. Teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl tų argumentų, kurie apibrėžti ieškinio ribomis, teismas išanalizavo visas ieškovo nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, savo išvadas grindė teisės normomis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir/ar savo išvadų tinkamai nemotyvavo.

22Dėl ĮBĮ pažeidimo

23Teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja teismo padarytais pažeidimais, netinkamai aiškinant ĮBĮ nuostatas. Apelianto teigimu, ĮBĮ nenumato kreditorių susirinkimo teisės priimti sprendimus dėl civilinių bylų kėlimo galimiems ar tariamiems skolininkams, o pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 9, 14 ir 23 punktus, teisė nuspręsti, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, suteikta administratoriui, tačiau administratoriui nereiškus pageidavimo teikti ieškinį, šio klausimo neturėjo svarstyti ir kreditorių susirinkimas.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš bankroto proceso tikslų - ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23, 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Kreditorių susirinkimas, kurio paskirtis yra kreditorių interesų gynimas, priima nutarimus balsų dauguma, susirinkimo nariai, balsuodami jo kompetencijai pavestais klausimais, tokiu būdu išreiškia kreditorių valią. Nei administratorius, nei teismas negali paneigti šios valios, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkimas priima sprendimus, prieštaraujančius teisės aktams, t. y. neteisėtus pagal savo esmę ar procedūrine prasme arba akivaizdžiai prieštaraujančius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Tuo tarpu įmonės administratorius yra teismo paskirtas asmuo, pakeičiantis bankrutuojančios įmonės vadovą, iš esmės atliekantis vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas, ginantis visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga bei bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Kreditorių susirinkimo teisės išvardintos ĮBĮ 23 straipsnyje, administratoriaus funkcijos – ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje. Nors įstatymas atriboja kreditorių susirinkimo ir administratoriaus teises, pareigas, funkcijas ir tiesiogiai nenumato kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl ieškinių pareiškimo įmonės skolininkams, o administratoriui numato pareigą imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.), atsižvelgiant į kreditorių ir administratoriaus statuso ypatumus, jų paskirtį ir interesus bankroto procese, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimas, turintis teisę spręsti visus esminius su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus, turi teisę spręsti ir dėl veiksmų, siekiant išsiieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės skolininkų. Tai atitinka ir kreditorių interesus – patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, nes patenkinus ieškinius, būtų priteisiamos piniginės sumos įmonei, iš kurių būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikrais atvejais kreditorių nuomonė dėl civilinių bylų inicijavimo administratoriui yra reikšminga, nes tokiu būdu administratorius užsitikrina kreditorių pritarimą savo veiksmams. Kita vertus, kreditorių susirinkimo teisėtumas gali būti patikrintas teismine tvarka, pateikus teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad skundžiami 2011-12-07 BŽŪB „Agroma“ kreditorių susirinkimo nutarimai trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais būtų neteisėti tiek procedūrine prasme, nes nenustatyta, kad nutarimai būtų priimti, pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, tiek savo esme, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog žalos padarymo įmonei klausimas nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo institucijos baudžiamojo proceso tvarka, neužkerta kelio imtis savarankiškų veiksmų, siekiant išsiieškoti skolas civilinio proceso tvarka, nepaisant baudžiamojo persekiojimo rezultatų. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, kad kreditorius UAB „Baltic Agro“, kurio vienintelio balsais buvo priimti skundžiami sprendimai, piktnaudžiauja turimomis teisėmis, siekdamas reikšti ieškinius ne pats, o administratoriaus pagalba, taip siekiant išvengti galimų neigiamų ieškinio atmetimo pasekmių, kadangi, kaip minėta, kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl veiksmų, siekiant išsiieškoti skolas iš įmonės skolininkų, o patenkinus tokį ieškinį, piniginės sumos būtų priteisiamos ne vienam kreditoriui, o įmonei ir iš šių sumų būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

25Remiantis išdėstytu, R. J. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. BŽŪB „Agroma“ 2011 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimas 3-iuoju... 5. Kreditorius R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 6. Suinteresuotas asmuo BŽŪB „Agroma“ administratoriaus UAB „Valnetas“... 7. BŽŪB „Agroma“ kreditorius UAB „Baltic Agro“ prašė kreditoriaus R.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R.... 10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas BŽŪB „Agroma“ kreditorių... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 13. Atsakovas BŽŪB „Agroma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 14. Atsakovas UAB „Baltic agro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atmestas... 17. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį... 18. Dėl teismo proceso formos... 19. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl... 20. Dėl teismo nutarties motyvuotumo... 21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 22. Dėl ĮBĮ pažeidimo... 23. Teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja teismo... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš bankroto proceso tikslų - ginti... 25. Remiantis išdėstytu, R. J. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą....