Byla e2-108-907/2019
Dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Muradui Bakanui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės atstovui Ramūnui Palkui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G., Z. J., V. T. ir I. K. ieškinį atsakovui P. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių rajono savivaldybei dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

41.

5ieškovai V. G., Z. J., V. T. ir I. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami pagal 2018-09-14 parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą (servituto plotas 166 m2) žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui P. B., nustatyti 166 m2 plote 5,22 m ploto neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, kuri servituto nustatymo plane pažymėta taškais 1;2;3;4;5;6;7; pagal 2018-09-14 parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą (servituto plotas 614 m2) žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui P. B., nustatyti 614 m2 plote 5,22 m ploto neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, kuri servituto nustatymo plane pažymėta taškais 1;2;3;4;5;6;7;8; priteisti iš atsakovo P. B. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (143-147 b. l.).

62.

7Ieškovai V. G., Z. J., V. T. ir I. K. ieškinyje nurodė, jog ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso gyvenama sodyba, adresu ( - ) (unikalus žemės sklypo Nr. ( - ), unikalus pastato Nr. ( - )), kurioje jis nuolat gyvena ir ūkininkauja apie 10 metų. I. V. G. šalia minimos gyvenamos sodybos priklauso 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. ( - )) žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Ieškovas V. G. yra ūkininkas (pažymėjimo serija ŪPD Nr. ( - )), įsigytame žemės sklype ūkininkauja – augina gyvulius, paukščius, taip pat jis yra ( - ) pirmininkas ir savo įsteigtoje šeimynoje ( - ) globoja 23 vaikus. Minimo sklypo teritorijoje ieškovas V. G. pastatė vasarnamį, kuriame vasaros metu su savo globojamais šeimynos vaikais atostogauja bei dirba ūkio darbus. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su Z. J. priklausančia gyvenamąja sodyba. Z. J. sodyboje (Šiaulių r. sav., ( - )) gyvena ir ieškovės I. K. bei ieškovo V. T. šeima. I. I. K. ir V. T. augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du turi lengvą negalią. Kadangi šeimoje auga nepilnamečiai asmenys dėl suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių trūkumų I. K. ir V. T. šeima yra stebima ir lankoma Kuršėnų seniūnijos socialinių darbuotojų. I. I. K. su vaikais V. K. (gim. ( - )), G. K. (gim. ( - )), D. T. (gim. ( - )) ir K. K. (gim. ( - )) yra deklaravę gyvenamosios vietos adresą ir nuolatos minimoje sodyboje gyvena nuo 2017-10-05. I. V. T. aptariamoje sodyboje taip pat gyvena kartu su savo šeima. Visi ieškovai į jiems priklausančią sodybą ir ūkį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu. Minimas kelias ėjo per žemės ūkio paskirties sklypus (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )), kurie priklauso ūkininkui atsakovui P. B.. 2007 m. (tikslios datos ieškovai V. G. ir Z. J. nepamena) atsakovas suarė ieškovų naudojamą kelią, teigdamas, kad šio kelio neturėtų būti (vėliau nurodė, kad ši žemės sklypo dalis nuosavybes teise priklauso jam, t.y. atsakovui), kad kelias jam trukdo ūkininkauti ir pasiūlė naudotis kitu, aplinkiniu lauko keliuku norint ieškovams pasiekti savo sodybas. Konfliktas tarp kaimyninių sklypų savininkų tęsėsi keletą metų, per kuriuos šalys, siekiant išspręsti ginčą, kreipėsi į policiją, seniūniją, tačiau jokio susitarimo tarp šalių pasiekta nebuvo. Atsakovui suarus kelią, ieškovai turimu ekskavatoriumi jį vėl nusistumdydavo. 2015-06-22 ieškovas V. G. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (toliau - NŽT) su prašymu išsiaiškinti, kodėl buvo panaikintas kelias, vedantis į sodybą, adresu Šiaulių r. sav., ( - ). NŽT savo 2015-07-28 atsakyme Nr. 31SD-3537(14.31.104) teigė nustačiusi, kad per žemės ūkio paskirties sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) (projektinis Nr.116) ir Nr. ( - ) (projektinis Nr. 152), esančius Šiaulių r. sav., ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000-08-29 įsakymu Nr. 1574 „Dėl Šiaulių rajono ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, žemės sklypuose (projektinis Nr. 116 ir Nr. 152) buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias. 2001-11-30 parengtuose žemės sklypų abrisuose 4 metrų pločio kelias buvo pažymėtas, žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktuose buvo nurodyta, kad įsiterpusių kelių plotas yra išminusuotas iš bendro žemės sklypų ploto. Žemės sklypų planuose, parengtuose 2001-12-18 atliekant preliminarius matavimus, sutartiniais ženklais buvo nurodyta, kad kelias į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Pagal šiuos planus žemės sklypai buvo perleisti privačion nuosavybėn. Atsakovo užsakymu 2009-10-28 buvo atlikti kadastriniai matavimai. NŽT nustatė, kad kadastrinius matavimus atlikusi tuometinio VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo matininkė G. R. nesivadovavo Žemės reformos žemėtvarkos projektu, preliminariais žemės sklypų planais, žemės sklypų abrisais, nesant parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų buvusi pakeista kelio vieta, žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo privatizuotas. Vadovaujantis kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusios redakcijos LR Kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 balandžio 15d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojo nuo 2008-12-07 iki 2010-05-09), 22 punktu, žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, turėjo būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus patvirtinus tuometinei Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai R. R., žemės sklypų savininkas P. B. kadastro duomenis įregistravo Nekilnojamo turto registre. Vadovaujantis 2015-07-28 raštu Nr. 31SD-3575(14.31.104), NŽT atsakovą informavo apie neteisingai atliktus jo žemės sklypų Geruogių kaime kadastrinius matavimus ir bendro naudojimo kelio neleistiną panaikinimą bei pasiūlė atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn. Atsakovui atsisakius geranoriškai atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, NŽT kreipėsi su prašymu į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1232-289/2016 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ ir Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos prokuratūra šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (bylos Nr. eA-706-261/2018), kuris 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2017-10-19 antstolis Tomas Ubartas, nuvykęs į minimą sodybą (Šiaulių r. sav., ( - )), naudodamas technines priemones, užfiksavo, kad prie sodybos yra suartas laukas, per kurį eina lauko keliukas, prastumdytas buldozerio, vedantis link vieškelio. Prie išvažiavimo iš sodybos keliukas buvo visiškai užartas, padengtas pažliugusiu purvo sluoksniu, pelkėtas, lengvuoju automobiliu nepravažiuojamas. Šiuo metu sodyboje (Šiaulių r. sav., ( - )) nuolatos gyvena septyni žmonės: ieškovas Z. J., ieškovė I. K., V. K., G. K., K. K., D. T. ir ieškovas V. T.. Taip pat kasdien į sodybą prižiūrėti gyvulių atvyksta ir ieškovas V. G.. Kadangi ieškovas V. G. vairuoja visureigį, jam pavyksta sodybą pasiekti aplinkiniu lauko keliuku, jeigu būna sausesni orai ir keliukas nėra apsemtas. Jeigu lauko keliukas būna nepravažiuojamas, ieškovas būna priverstas į sodybą per suartą lauką eiti pėsčiomis. Sodybos nuolatiniai gyventojai jokios transporto priemonės neturi, kaip matyti iš antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių protokolo foto nuotraukų, gyventojai su mažamečiais vaikais, išvykdami iš savo gyvenamosios vietos, priversti klampoti per suartą, pažliugusį lauką. I. V. T. tvirtinimu, esant lietingiems orams, vaikus einančius į mokyklą tenka tiesiog fiziškai pernešti ant nugaros per suartą lauką iki vieškelio bei grįžus vaikams po pamokų, parsinešti juos. 2013 m. rugpjūčio 3 d. ieškovui Z. J. priklausančioje sodyboje (Šiaulių r. sav., ( - )) kilo gaisras. Gaisro metu degė pastatas, tuo metu priklausęs ieškovui V. G.. Remiantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017-12-07 išduota pažyma Nr. 51-1332 dėl kilusio gaisro, pažymima, kad gaisro metu sudegė medinis ūkinis pastatas, jame buvęs šienas (apie 15 tonų) apdegė ir buvo sulietas vandeniu. Kuršėnų komandos autocisterna vykstant į gaisro vietą siauru keliu negalėjo privažiuoti, todėl važiavo aplinkiniu keliu. Šiaulių rajono Paežerių autocisterna važiuojant į gaisro vietą užklimpo pelkėje, buvo ištraukta pravažiuojančio traktoriaus. Kaip matyti iš minimo 2013 m. įvykusio gaisro aplinkybių, jeigu sodybos gyventojams prireiktų skubios specialiųjų tarnybų (greitoji, policija, ugniagesiai ir t.t.) pagalbos, jie tiesiog būtų nepasiekiami. Atsakovo jiems siūlomas alternatyvus lauko keliukas pasiekti sodybai ne tik kad yra nepravažiuojamas, bet ir dvigubai ilgesnio atstumo nei kad buvęs tiesus kelias per lauką iki vieškelio. Taigi, esant dabartinei situacijai, kelio servituto nustatymas per atsakovui priklausančius sklypus ieškovams yra būtinas, nes kitaip jų patekimas į jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra akivaizdžiai ir neprotingai atsakovo iniciatyva apsunkintas. Nenustačius kelio servituto, ieškovų sklypai tampa izoliuoti nuo normalios galimybės į juos patekti, nėra įmanoma protingomis sąnaudomis nekilnojamųjų daiktų naudoti pagal paskirtį.

83.

9A. P. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (106-108 b. l.). Nurodė, jog ieškovai nepateikė dokumentų apie žemės sklypų konkrečią vietą ir kad jiems yra kliūčių patekti į žemės sklypus bei kad į žemės sklypą negali patekti kitu keliu, t.y., įrodymų, jog jie visai neturi galimybės patekti kitais keliais į jiems priklausančius žemės sklypus ir apskritai turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nesant šių duomenų, negalima net įvertinti ir pasisakyti kaip servituto nustatymas pagerintų ieškovų patekimą į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, ieškovų ieškinio patenkinimas nepagrįstai ribotų atsakovo teises. Jokio lauko ar kitokio keliuko atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose nėra. Atsakovas jau daug metų dirba ieškinyje nurodytus žemės sklypus, todėl patenkinus ieškovų ieškinį, tektų dirbamą žemę paversti servitutiniu lauko keliuku, t.y. padarant tokį, kuriuo būtų galima pravažiuoti (tačiau tik vienam asmeniui, nes jis vestų tik į vieną sodybą). Pažymėtina, jog prie visų žemės sklypų yra suformuoti keliai ir visi asmenys, tame tarpe ir ieškovai, turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Taip pat pažymėtina, jog ieškovai prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog servitutas turi būti atlygintinas. Todėl teismas negali ieškovų ieškinio tenkinti ir nustatyti neatlygintiną servitutą ieškovams nenurodant jų mokėtinos servituto sumos, jei visgi servitutas ir būtų pripažintas reikalingu.

104.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su ieškiniu sutiko (1 t., 75-77, 109-111 b. l.). Nurodė, jog CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 2 dalis). Nustatant servitutą yra įprasta atlyginti tarnaujančiojo daikto savininkui dėl servituto atsirandančius nuostolius (CK 4.129 str.) ir nustatyti sąlygas, kieno lėšomis kelias bus įrengiamas, remontuojamas, prižiūrimas (CK 4.114 str. 1 ir 2 dalys). Ieškovai ieškinyje nurodo, kad ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus sklypo Nr. ( - ), unikalus pastato Nr. ( - )). Z. J. sodyboje (Šiaulių r. sav., ( - )) gyvena ir ieškovės I. K. bei ieškovo V. T. šeima. I. V. G. priklauso 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. ( - )) žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Visi ieškovai į jiems priklausančią sodybą ir ūkį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu. Minimas kelias ėjo tarp žemės ūkio paskirties sklypų (kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 116, unikalus Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 152, unikalus Nr. ( - )), kurie priklauso ūkininkui atsakovui P. B.. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovų ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrįstas, nes ilgą laiką į ieškovų šiuo metu nuosavybės teise valdomus ar naudojamus žemės sklypus (kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) buvo patenkama bendro naudojimo valstybei nuosavybės teise priklausančiu keliu (žemės juosta), kuris buvo iš esmės toje pačioje vietoje, kurioje ieškovai šiuo ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą. Dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo kilęs teisminis ginčas (administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-706-261/2018)).

125.

13Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Šiaulių rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (2 t., 31 b. l.). Jos nuomone ieškovai patikslintame ieškinyje nepateikė pakankamai argumentų, jog servitutas per atsakovo žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jų interesų įgyvendinimą. Ieškovai turi patekimą į savo žemės sklypą per bendro naudojimo kelią. Ieškovai siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovo teises pažeistų daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė į privažiavimą į savo žemės sklypus. Servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

146.

15Ieškovų atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas ieškinį, jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad į ieškovų žemę veda trys keliai: A – tiesiausias ir trumpiausias kelias (apie 200 m), buvęs valstybės bendro naudojimo kelias, kuris buvo panaikintas ir kur ieškovai prašo nustatyti servitutą, B – dvigubai ilgesnis (apie 400 m), dešinėje perkeltas kelias, tačiau kelias nesuformuotas, tik paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas, C- pravažiavimas iš kitos pusės, pro apačią geležinkelio, pro tunelį, ten stovi vanduo (apie 600 m). Nei vienas kelias nėra tinkamas ieškovams pravažiuoti, tačiau A kelias yra trumpiausias, seniūnija siūlo padėti jį įsirengti. Ieškovas V. G. žada savo lėšomis jį įsirengti ir prižiūrėti. Ieškovai prašo neatlygintiną servitutą nustatyti, mokėti nesutinka. B kelias ilgesnis, didesni ir įrengimo kaštai. Jeigu jis būtų tvarkingas, ieškovams jis tiktų.

167.

17Ieškovas V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2019-03-19 teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pirko abu žemės sklypus valstybinės žemės, vėliau vieną iš jų pardavė Z. J.. Minėtame žemės sklype laiko gyvulių, paukščių. Jam nesvarbu, kur kelias, svarbu, kad būtų pravažiuojamas. Prašo nustatyti 4 m pločio ir apie 200 m ilgio servitutą, kad pasiekti savo žemės sklypą trumpiausiu keliu. P. B. neleido pilti žvyro ir pataisyti dešine puse einantį keliuką (B), nes jis tai darė neturėdamas leidimo. Jis pats bandė padaryti kelią per P. B. žemės sklypus, kur prašo nustatyti servitutą, nustumdė žemes su buldozeriu, dėjo akmenis, bet atsakovas lauką suarė, vėžes vis suaria, akmenis nurinko. Jis, dėdamas akmenis, nekeitė žemės paviršiaus, o atsakovas, pildamas žvyrą ant B keliuko, keitė, tam reikia leidimo. Sutinka mokėti 1000 Eur vienkartinį servituto mokestį ir pats sutinka įrengti čia kelią, dar seniūnija žada jam padėti.

188.

19Ieškovas Z. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2019-03-19 teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis neturi kito kelio patekti į savo sodybą ir žemės sklypą, kaip tik per atsakovo žemės sklypus. Pas jį sodyboje gyvena jo pažįstami asmenys V. T. ir I. K., kurie bendrai su juo prižiūri V. G. gyvulius ir paukščius, kokiu pagrindu jie gyvena, jis pasakyti negalėjo. Jis transporto priemonės neturi, bet kada nors turės. Jo žemės sklype V. G. laiko senus automobilius. Jis juos ardo, iš kelių automobilių surenka vieną, niekur nedirba, pajamų negauna, tik V. G. moka, nes jam padeda rūpintis ūkiu. Iš B kelio į jo žemės sklypą nėra galimybių patekti, o iš A kelio per V. G. žemę yra nustatytas servitutas, jis gali patekti. Nesutinka mokėti už naudojimąsi svetima žeme nustačius servitutą.

209.

21Ieškovas V. T. ir I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

2210.

23Atsakovas P. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime. Paaiškino, kad 1992 metais jis tą žemės sklypą, kur dabar jo nuosavybė, nuomojo, po to įsigijo nuosavybėn. Tuo metu A kelio nebuvo, B kelias buvo, ėjo į V. G. sodybą, ten buvo sandėliai. Visi pravažiuodavo. Tik nusipirko žemės sklypą V. G., pradėjo ardyti, plėšti, savavališkai išstumdė jo pasėlius, teko kviesti policiją. Dėl kelio B taisymo jis kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę, pasakė, kad leidimų jokių nereikia, tai atvežė ir pylė žvyro, atvežto iš karjero. T. V. G. atvažiavo ir užstatė savo buldozerį, neleido užpilti žvyro ir pataisyti kelio. V. G. nuo kelio jo užpiltą žvyrą kabino ir vežė pas save. Jo žemės sklypuose V. G. juodžemį nustumdė iki molio, dėjo akmenis. Visi daro kelius ne per žemės sklypo vidurį, o jo kraštu, o čia prašo nustatyti servitutą per patį sklypų vidurį. Keliu B palei griovį važiavo ir jo seneliai, kelias yra, tik truputį reikia paremontuoti, bet V. G. nei pats remontuoja, nei jam neleidžia. Gaisrinė važiavo C keliu, todėl ir užklimpo, nuvažiavo už geležinkelio ir pasiklydo. Antroje pusėje yra dar trys sodybos, jiems irgi kelio reikia, ne tik V. G.. V. G. nustumia žemės sluoksnį, suskaido jo žemės sklypą, purkštuvai yra 24 m ilgio, kombainai didžiuliai, sudėtinga pravažiuoti, apsisukti, kai taip laukas suskaidytas. Tiek anksčiau, tiek dabar dirba tą lauką ištisai, perlipa per tas vėžes, kiekvieną kartą išlygina. Jis su lengvuoju automobiliu pravažiavo B keliu, tai V. G. su savo visureigiu negali užklimpti. Tai vietinės reikšmės kelias, visi turi prisidėti ir jį taisyti. Servitutas turi būti nustumtas į sklypo kraštą. Nesvarsto klausimo dėl servituto atlygintinumo, nes šalia jo sklypo yra kelias, 6 m juosta gana plati, gali ir kombainas pravažiuoti. Prieš darbus pravažiuoja, pažiūri, kaip kelias, ir grūdus veža, nėra užklimpę.

2411.

25Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas palaikė atstovaujamąjį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime.

2612.

27Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Andraitienė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime. Paaiškino, kad ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus sklypo Nr. ( - ), unikalus pastato Nr. ( - )). Z. J. sodyboje (Šiaulių r. sav., ( - )) gyvena ir ieškovų I. K. ir V. T. šeima. I. V. G. priklauso 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. ( - )) žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Visi ieškovai į jiems priklausančią sodybą ir ūkį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu, kuris buvo suformuotas ir pažymėtas 2001 m. planuose. Minimas kelias ėjo tarp žemės ūkio paskirties sklypų (kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 116, unikalus Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 152, unikalus Nr. ( - )), kurie priklauso ūkininkui atsakovui P. B.. 2009 metais atliekant kadastrinius matavimus rodikliai buvo pakeisti, kelias buvo iškeltas į dešinę pusę pagal griovį, P. B. žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 16) kelio visai neliko, o kelias, buvęs žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 152) buvo įbraižytas kitoje vietoje - prie griovio. P. B. žemės sklypų šone buvo paliktas laisvas kelio ruožas, priklausantis valstybei, skirtas pravažiuoti ir eiti. Dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo buvo kilęs teisminis ginčas, administracinė byla buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-706-261/2018). Buvo konstatuota, jog buvo pažeistas Nuostatų 65 punktas, tačiau administracinio teisės akto panaikinimas būtų neproporcinga priemonė viešajam interesui apginti. Be to, kaip konstatavo teismas, tai nebuvo viešas interesas, minėtas kelias aptarnavo tik vieną asmenį. Valstybė lauko kelių remontui lėšų neskiria, tokius kelius asmenys tvarkosi dažniausiai patys, tačiau jie yra naudojami. Jeigu būtų nustatomas servitutas, tai pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tokie servitutai, kurie nustatomi privačioje nuosavybėje, turi būti tik atlygintini. Pradžioje žemės sklypas buvo suformuotas V. G., vėliau dalis jo parduota Z. J.. Bendro naudojimo kelias buvo pavaizduotas planuose, realiai jis buvo nepravažiuojamas, sunku pasakyti, per kur žmonės važinėjo. ( - ) sodyba atiteko Z. J.. V. G. žemės sklypas apgaubia Z. J. žemės sklypą. Į Z. J. žemės sklypą veda du keliai į kelią A ir į kelią B per V. G. žemės sklypą, nes nustatytas ir įregistruotas servitutas per V. G. žemės sklypą, taigi, Z. J. turi išvažiavimą į kelią B. B kelias – tai valstybinės žemės juosta 5 m pločio iki kanalo, ji eina toliau iki bendro naudojimo kelių. Tai vietinės reikšmės kelias ir lauko kelias, pagal LR Kelių įstatymą – tai viešas kelias, naudojamas bendro naudojimo reikmėms. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime konstatavo: „...kad į V. G. sodybą ateina trys keliai: nuo ( - ) kaimo palei geležinkelį, nuo ( - ) kaimo ir nuo ( - ) kaimo. Taigi aplinkybė, kad ginčijamais aktais patvirtinus 2009 metų kadastrinius matavimus ginčo sklypuose, V. G. nebuvo suvaržyta teisė privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodybą ( - ), Kuršėnų seniūnijoje kitais, gretimais, alternatyviais keliais, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta...“. Vadinasi, V. G. galimybė patekti į jo žemės sklypą yra, jo teisės nepažeistos, servituto nustatymas nėra būtinas. Z. J. patenka į savo žemės sklypą per du nustatytus servitutus V. G. žemėje. Be to, jeigu teismas nustatytų servitutą per atsakovo P. B. žemę, Z. J. per V. G. žemę turėtų nusistatyti kitą servitutą, nes toje vietoje yra iškasta kūdra, per kūdrą nepravažiuotų. Tai matyti iš dronu darytų fotografijų. B kelią turėtų prižiūrėti valstybė, paprastai prižiūri savivaldybė. Visi trys keliai nepravažiuojami, į visus reikia investuoti, dėl bendro naudojimo kelių taisymo galima kreiptis pagalbos į seniūniją, o servitutinis kelias remontuojamas tik privačių asmenų lėšomis išimtinai. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo P. B. žemės sklypams įregistruota hipoteka, todėl servitutas gali būti nustatomas tik visų kreditorių sutikimu, šiai dienai tokio sutikimo nėra, todėl, nustačius servitutą, būtų pažeistos hipotekos kreditorių teisės.

2813.

29Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Šiaulių rajono savivaldybės atstovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime. Paaiškino, kad Šiaulių rajono savivaldybei priklauso taisyti bendro naudojimo kelią tik iki sodybos, esančios Kuršėnų kaimiškoji sen., ( - ). B kelias yra laisvas valstybinės žemės ruožas tik tam, kad galima būtų patekti į žemės sklypus. Ieškovai neįrodė, jog servituto nustatymas yra vienintelis būdas patekti į jų žemės sklypus. Jie prašo nustatyti servitutą, nes taip naudingiau ir patogiau. Nepaneigė, jog iš viso neturi būdų patekti į žemės sklypą, išskyrus servitutą. Mano, jog servituto nustatymas neatitiktų interesų pusiausvyros. A kelias taip pat nebuvo savivaldybės prižiūrimas. Jį tvarkyti ir prižiūrėti savivaldybei nepriklauso, jo gerinti savivaldybė neturi pareigos. Ieškinys netenkintinas.

3014.

31Byloje nustatyta, kad 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 31-13036 ir Nr. 31-13037 A. B. ir A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ) kaime, A. B. į 6,16 ha žemės, o A. A. į 6,15 ha žemės, grąžinant jiems natūra bendrosios nuosavybės teise 12,31 ha žemės (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 27-28, 29-30 b. l.). 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimų Nr. 31-13036 ir Nr. 31-13037 pagrindu buvo įregistruotas 12,3100 ha žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), kadastro numeris ( - ), Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., atliekant preliminarius matavimus buvo suformuotas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1574 (žemės sklypo Nr. 116) (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 16-19 b. l.). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas surašytas, žemės sklypas paženklintas 2001 m. lapkričio 30 d. Prie šio Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pridėtas žemės sklypo Nr. 116 2001 m. lapkričio 30 d. abrisas (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 20, 21-22, 23-26 b. l.). 2002 m. rugsėjo 3 d. mirus A. B., 616/1231 dalį 12,3100 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), paveldėjo M. B., kuri palikimą priėmė, tačiau negavo paveldėjimo teisės liudijimo. 2006 m. vasario 13 d. mirus M. B., 616/1231 dalį 12,3100 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Šiaulių r. sav., paveldėjo R. R.. Jai 2007 m. vasario 27 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2336 (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 33 b. l.). 2007 m. kovo 23 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi R. R. ir A. A. 12,3100 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), Šiaulių r. sav., perleido P. B. (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 34-39, 40-41 b. l.).

3215.

332002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 31-13038 A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko O. B. nuosavybės teisėmis valdytą 1,34 ha žemę ( - ), Šiaulių r., perduodant neatlygintinai A. A. nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,48 ha žemės sklypą (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 52-53 b. l.). 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr.31-13038 pagrindu buvo įregistruotas 1,4800 ha žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), kadastro numeris ( - ), Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. Minėtas žemės sklypas atliekant preliminarius matavimus buvo suformuotas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu N r. 1574 (žemės sklypo Nr. 152) (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 16-19 b. l.). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas surašytas, žemės sklypas paženklintas, 2001 m. lapkričio 30 d., prie šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pridėtas žemės sklypo Nr. 152 2001 m. lapkričio 30 d. abrisas (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 45, 46-47, 48-51 b. l.). 2005 m. liepos 28 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 8858, ir 2005 m. liepos 28 d. priėmimo – perdavimo aktu, notarinio registro Nr. 8860, A. A. 1,4800 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), Šiaulių r. sav., perleido P. B. (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 56-60, 61-63, 64-65 b. l.).

3416.

352009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ buvo pakeistas P. B. privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, ( - ) kaime (sklypo kadastrinis Nr. ( - )), plotas iš 12,31 į 123113 kv. m. ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis bei žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 44 b. l.). 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ buvo pakeistas P. B. privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, ( - ) kaime (sklypo kadastrinis Nr. ( - )) plotas iš 1,48 į 14812 kv. m. ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis bei žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 68 b. l.).

3617.

37Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) yra pažymėtas kelias. A. A. ir A. B. atkuriant nuosavybės teises preliminariais matavimais buvo suformuoti 12,31 ha ir 1,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šių žemės sklypų ribos buvo paženklintos riboženkliais, apie tai 2001 m. lapkričio 30 d. surašyti Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai, kurių 3 punkte yra nurodyta: žemės sklype Nr. 152 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m pločio keliai (0,06 ha); žemės sklype Nr.116 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m pločio keliai (0,19 ha). ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, tačiau atsakovo užsakymu 2009-10-28 atlikus kadastrinius matavimus, jis buvo nustumtas į kraštą.

3818.

39Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso 0,1500 ha ploto žemės sklypas ir gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus sklypo Nr. ( - ), unikalus pastato Nr. ( - )), kurioje jis nuolat gyvena ir ūkininkauja apie 10 metų (1 t., 95-96 b. l.). I. V. G. šalia minimos gyvenamos sodybos priklauso 0,9680 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (1 t., 97-98 b. l.). I. V. G. yra ūkininkas (pažymėjimo serija ŪPD Nr. 0083175) (1 t., 7-8 b. l.), įsigytame žemės sklype ūkininkauja – augina gyvulius, paukščius, taip pat jis yra Žemaičių krašto šeimynų asociacijos (kodas 302805973) pirmininkas ir savo įsteigtoje šeimynoje „Vaiko šviesa“ globoja 23 vaikus. Minimo sklypo teritorijoje ieškovas V. G. pastatė vasarnamį, kuriame vasaros metu su savo globojamais šeimynos vaikais atostogauja bei dirba ūkio darbus. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su Z. J. priklausančia gyvenamąja sodyba. Z. J. sodyboje (Šiaulių r. sav., ( - )) gyvena ir ieškovės I. K. bei ieškovo V. T. šeima, kurie augina nepilnamečius vaikus, iš kurių du turi lengvą negalią (1 t., 11-14 b. l.). Visi ieškovai į jiems priklausančią sodybą ir ūkį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu. Minimas kelias ėjo per žemės ūkio paskirties sklypus (kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 116, unikalus Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), projektinis Nr. 152, unikalus Nr. ( - )), kurie priklauso ūkininkui atsakovui P. B. (1 t., 99-102 b. l.). 2007 m. (tikslios datos ieškovai V. G. ir Z. J. nepamena) atsakovas suarė ieškovų naudojamą kelią, dėl to nuolat kyla konfliktai, todėl prašo buvusio bendro naudojimo kelio vietoje nustatyti kelio servitutą, kad ieškovai galėtų patekti į jų naudojamus bei nuosavybės teise turimus žemės sklypus ir naudotis jais pagal paskirtį.

4019.

41Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1232-289/2016 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ ir Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Šiaulių rajone“ panaikinimo atmetė, kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 188-204 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūra šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (bylos Nr. eA-706-261/2018), kuris 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016).

4220.

43Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami buvusio bendro naudojimo kelio vietoje nustatyti servitutą,- dviejuose atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, nes siūlomas alternatyvus lauko keliukas Z. J. ir V. G. žemės sklypams pasiekti yra nepravažiuojamas ir dvigubai ilgesnis, ieškovai žada už naudojimąsi svetimu daiktu P. B. sumokėti 1000 Eur kompensaciją ir patys įsirengti keliuką, jeigu būtų nustatytas servitutas. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, jog servituto nustatymas per vidurį jo dviejų žemės sklypų neatitiktų jo interesų, tai trukdytų žemės sklypais naudotis pagal paskirtį, juos įdirbti, nes sudėtinga būtų ir technikai pravažiuoti, ir laukus apsėti bei derlių nuimti, be to, yra alternatyvus lauko kelias palei griovį, sklypų šone, kuris yra tinkamas naudoti, žinoma, jį dar galima patvarkyti, užpilti žvyru, mano, jog ieškovai turi privažiavimą prie savo žemės sklypų, todėl servituto nustatymas nėra būtinas. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė manė, jog ieškovai turi galimybę privažiuoti iki savo žemės sklypų alternatyviu keliuku, situaciją jau įvertino administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu, tačiau dėl servituto nustatymo paliko spręsti teismui. Šiaulių rajono savivaldybės atstovas R. P. su ieškiniu nesutiko, manė, jog servituto nustatymas nepagrįstai apribotų atsakovo nuosavybės teises, nes ieškovai turi patekimą į savo žemės sklypus per bendro naudojimo kelią.

4421.

45Byloje kilęs ginčas dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą ir jo atlygintinumo, t.y. ieškovai nurodo, kad jiems kelias yra būtinas ir jie neturi kito privažiavimo, prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, sutinka sumokėti tik 1000 Eur už naudojimąsi servitutu ir patys įsirengtų minėtą kelią, o atsakovas teigia, kad yra bendro naudojimo vietinės reikšmės keliukas - valstybinės žemės ruožas palei griovį, kuriuo ieškovai turi galimybę naudotis, o ne siekti patogumo atsakovo sąskaita, todėl servituto nustatymas nėra būtinas.

4622.

47Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

4823.

49Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; kt.). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas.

5024.

51Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.

5225.

53Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovų daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovams). Kaip paminėta, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įvertinti ar servituto per kito savininko sklypą nustatymas yra objektyviai būtinas.

5426.

55Iš šalių bei trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad į ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausantį 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypą, adresu Šiaulių r. sav., ( - ), ir ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklausančius 0,1500 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus žemės sklypo Nr. ( - ), unikalus pastato Nr. ( - )), kuriame taip pat gyvena ieškovų V. T. ir I. K. šeima, galima trimis keliais: A – tiesiausiu ir trumpiausiu keliu (ieškovų nuomone apie 200 m ilgio), buvusiu valstybės bendro naudojimo keliu, kuris buvo panaikintas ir kur ieškovai prašo nustatyti servitutą atsakovo P. B. žemėje, B – dvigubai ilgesniu keliu (ieškovų nuomone apie 400 m ilgio), einančiu dešinėje pusėje nuo atsakovo P. B. žemės sklypų pagal griovį, nukeltu į pakraštį atliekant matavimus, kur paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas privažiavimui prie žemės sklypų bei C- keliu iš kitos žemės sklypų pusės (nuo geležinkelio pusės), pro tunelį, einantį pro apačią geležinkelio (ieškovų nuomone apie 600 m. ilgio) (1 t., 120 b. l.). Minėto fakto neginčija nei šalys, nei tretieji asmenys. Minėtas faktas konstatuotas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu: „...kad į V. G. sodybą ateina trys keliai: nuo ( - ) kaimo palei geležinkelį, nuo ( - ) kaimo ir nuo ( - ) kaimo. Taigi aplinkybė, kad ginčijamais aktais patvirtinus 2009 metų kadastrinius matavimus ginčo sklypuose, V. G. nebuvo suvaržyta teisė privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodybą ( - ), Kuršėnų seniūnijoje kitais, gretimais, alternatyviais keliais...“. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl šalys minėtame sprendime nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad ieškovai į jiems nuosavybės teise priklausančius ar naudojamus žemės sklypus gali patekti trimis keliais ir kad ieškovams teisė patekti į jų žemės sklypus nebuvo suvaržyta, turi prejudicinę galią, to pakartotinai įrodinėti nereikia.

5627.

57I. Z. J. nurodo, jog jo žemės sklypą apgaubia ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, ir jis turi nustatytą servitutą tik pravažiuoti per V. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į kelią A, tačiau neturi pravažiavimo į kelią B, todėl jo vienintelis susisiekimas yra servituto A nustatymas. Tačiau minėtas argumentas neatitinka tikrovės, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso 0,1500 ha ploto žemės sklypas ir gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus žemės sklypo Nr. ( - ), unikalus pastato Nr. ( - )) (1 t., 95-96 b. l.). I. V. G. šalia minimos gyvenamos sodybos priklauso 0,9680 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu Šiaulių r. sav., ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (1 t., 97-98 b. l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto žemės sklypo plano (1 t., 112-113 b. l.) matyti, jog V. G. žemės sklypas apgaubia Z. J. žemės sklypą. Iš Z. J. žemės sklypo veda du keliai į kelią A ir į kelią B per V. G. žemės sklypą, nes yra nustatyti ir įregistruoti du kelio servitutai per V. G. žemės sklypą, taigi, Z. J. turi išvažiavimą tiek į kelią A, tiek į kelią B (1 t., 97-98, 112-113 b. l.). Be to, priešingai nei teigia ieškovai, iš ortografinio žemėlapio (1 t., 120 b. l.) bei dronu darytos fotonuotraukos (2 t., 74 b. l.) matyti, kad situacija šiai dienai yra pasikeitusi: jeigu teismas nustatytų servitutą per atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, ieškovas Z. J. per V. G. žemės sklypą norėdamas išvažiuoti į kelią A turėtų vėl iš naujo nusistatyti kitą servitutą, vedantį į kelią A, nes V. G. žemėje toje vietoje, kur yra nustatytas ir įregistruotas servitutas, šiuo metu yra iškastas vandens telkinys, per kurį Z. J. pravažiuoti ar praeiti neturėtų galimybės.

5828.

59Visi šie duomenys rodo, kad nėra pagrindinės sąlygos – objektyvaus būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovo žemės sklypus, t.y. ieškovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypus per dokumentuose numatytus kitus du kelius – B ir C.

6029.

61Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; kt.).

6230.

63Ieškovai tvirtina, jog patogesnis yra kelias A, einantis per atsakovo P. B. žemę, kur prašo nustatyti servitutą, jis yra dvigubai trumpesnis, todėl sąnaudos jį įrengti yra mažesnės, be to, jį padėti įrengti pasisiūlė seniūnija. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, ieškovai nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, kiek kelias B yra ilgesnis už kelią A, kur prašo nustatyti servitutą, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kiek kainuotų vieno ar kito kelio įrengimas. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovais, kad sąnaudos įsirengti, kad būtų labiau tinkamas važinėti, kelią B, t. y., laisvą paliktą palei griovį valstybinės žemės ruožą, yra labai didelės ir kur kas protingiau ir ekonomiškiau būtų įsirengti kelią A, kur ieškovai prašo teismo nustatyti servitutą, t. y., važinėti keliu per atsakovo žemės sklypų vidurį. Iš ieškovų pateiktų antstolio Tomo Ubarto 2017 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., 47-60 b. l.) ir 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (2 t., 39-75 b. l.) bei atsakovo pateikto antstolio Arturo Bložės 2018 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų bei vaizdo įrašų, esančių kompaktiniame diske (2 t., 6-10 b. l.), matyti, kad tiek per atsakovo žemės sklypus einantis kelias A, tiek per valstybinės žemės laisvą ruožą dešinėje atsakovo žemės sklypų pusėje einantis kelias B nedaug skiriasi, be to, minėto kelio tik dalis yra laisvas valstybinės žemės ruožas, einantis pagal griovį, didžioji dalis – yra kelias, nors ir žemesnės kategorijos, tačiau planuose pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias 5 m. pločio (1 t., 116-119 b. l.).

6431.

65Iš ieškovų pateiktų antstolio Tomo Ubarto 2017 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., 47-60 b. l.) ir 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (2 t., 39-75 b. l.) bei atsakovo pateikto antstolio Arturo Bložės 2018 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų bei vaizdo įrašų, esančių kompaktiniame diske (2 t., 6-10 b. l.), matyti, kad atsakovo žemės sklypuose yra suartas laukas, per kurį eina dvi vėžės, lauko keliukas, prastumdytas buldozerio, vedantis link vieškelio, tai išvažinėtas lauko kelias, jis nėra žvyruotas ir gerai padarytas kelias, o norint normaliai važinėti visais metų laikais jį reikia sutvarkyti, investuoti tam tikras lėšas. Antrasis pagal griovį einantis kelias yra beveik geresnis, vietomis gal kiek prastesnis, tačiau ir šioje vietoje yra lauko kelias, kurį sutvarkius (užpylus žvyro ir t.t.) taip pat galima važiuoti, nes tiek anksčiau juo važinėjo, tiek ir dabar tuo keliu yra važinėjama. C kelias panašus į kitus kelius. A. T. Ubarto konstatuota, jog visi trys keliai šlapi, pelkėti išvažinėti ir lengvuoju automobiliu nepravažiuojami (2 t., 39-75 b. l.), t. y., visi keliai yra prastos kokybės, todėl norint važinėti, į visus reikia investuoti lėšų jų įrengimui. Nors ieškovas V. G. nurodė, jog kelią A jis ketina įrengti pats, kad jam jį padėti įrengti pasisiūlė seniūnija, tačiau teismas sutinka su trečiųjų asmenų atstovais, jog valstybė, t. y. tiek savivaldybė, tiek seniūnija privalo rūpintis, prižiūrėti ir padėti pataisyti valstybinės ar vietinės reikšmės kelius, esančius valstybinės žemės ruože, tačiau seniūnija negali pažadėti ir neturi galimybės padėti įrengti privačioje nuosavybėje esančio kelio. Ieškovai nepateikė teismui duomenų, jog jie kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę ar seniūniją dėl vietinės reikšmės kelio (kelio B) sutvarkymo ir kad jiems tai padaryti buvo atsisakyta, kad tokį atsisakymą būtų skundę administracine tvarka, kad buvo paskaičiuota, kiek tai kainuotų ir ar ženkliai tai viršytų kelio A sutvarkymą. Be to, jeigu yra galimybė naudotis valstybinės žemės ruožu privažiavimui, servituto nustatymas per privačią nuosavybę, o tai nėra šiai dienai nuginčyta, per vidurį žemės sklypų, nes ieškovams naudingiau ir patogiau,- būtų neproporcinga priemonė ir aiškiai pažeistų atsakovo teisėtus interesus.

6632.

67Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad gero kelio padarymo sąmata gali būti didelė, tačiau norint įsirengti tokios kokybės kelią, koks yra atsakovo sklype, t.y. išvažinėtas lauko kelias, kai kuriose vietose įmetus statybinių atliekų, akmenų, užpylus žvyro, kainuotų ženklai mažiau, o padaryti atsakovo sklype esantį kelią atitinkamo lygio, suma neaišku ar skirtųsi nuo B kelio pataisymo, todėl teismo nuomone, naujo kelio kaštai nėra ta aplinkybė, kuri leistų nustatyti atsakovo žemės sklype servitutą, nors ieškovai tokių paskaičiavimų ir nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; kt.).

6833.

69Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuris vedė tik į vieną žemės sklypą, kuris yra dabar V. G. nuosavybė. Plane kelias buvo pavaizduotas, bet per kur ir kaip važinėjo tada gyventojai, kaip juo ir ar naudojosi, nėra aišku, tai teismo posėdyje patvirtino trečiųjų asmenų atstovai. Atsakovo užsakymu 2009-10-28 atlikus kadastrinius matavimus, kelias liko, tik jis buvo iškeltas į žemės sklypo pakraštį, t. y., dešinėje atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pusėje - buvo paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas privažiuoti prie žemės sklypų, toliau pereinantis į vietinės reikšmės kelią 5 m. pločio. Šią situaciją jau yra įvertinęs Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1232-289/2016 įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu. Dešinėje pusėje esančiu B keliu žmonės naudojosi ir anksčiau, nes V. G. žemės sklypo vietoje buvo sandėliai,- kad privažiuoti prie sandėlių bei kitų, toliau esančių sodybų. Kad jis buvo naudojamas, išvažinėtas, matyti ir ortografiniame žemėlapyje, o bendro naudojimo kelias per atsakovo žemės sklypus kažin ar buvo naudojamas, tokių duomenų byloje nėra, nebent buvo juo patenkama tik į vieną sodybą. 2009 m. jį nukėlus į žemės sklypų pakraštį, jo žemėlapiuose nebeliko. Įsigiję žemės sklypus ieškovai V. G., o vėliau ir Z. J. nesinaudojo keliu, esančiu dešinėje žemės sklypų pusėje, jį apleido, jo neprižiūrėjo, netvarkė, todėl jo būklė suprastėjo. Tačiau neturėdami tam jokio pagrindo nuolat buldozeriu nustumdydavo žemes anksčiau buvusio bendro naudojimo kelio vietoje atsakovo žemės sklypuose, dėjo akmenis, jį gilino, nors neturėjo jokios teisės privačioje nuosavybėje taip elgtis, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai bei administracinė teisena. I. I. K. ir V. T. savo gyvenamąją vietą su nepilnamečiais vaikais deklaravo tik 2017 m. (1 t., 11 b. l.), t. y., jau gerokai po to, kai bendro naudojimo kelias per atsakovo žemės sklypus buvo panaikintas, jis buvo nukeltas į žemės sklypų pakraštį, todėl kaip juo naudojosi, taip ir neaišku.

7034.

71Taigi, ieškovai pasirinko naują vietą keliui (per atsakovo žemės sklypus) ir apleido dešinėje atsakovo žemės sklypų pusėje jiems privažiuoti nustatytą kelią ir jis tapo toks koks yra dabar, jie nedėjo jokių pastangų išsaugoti kelią, pagerinti jo būklę, nesikreipė į savivaldybę dėl kelio tvarkymo. Nepaisant to, kad privažiavimas iki ieškovų žemės sklypų B ir C keliais yra apsunkintas dėl prastos jų būklės, neatima iš ieškovų galimybės jais naudotis, tuo labiau patekti į savo žemės sklypus. Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus ieškovams, tačiau jis neapsunkina kitų asmenų teisės į nuosavybę. Šiuo atveju ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieškovų prašomo kelio servituto, ieškovai negalės patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, sodybą) esamais keliais, o teiginiai, jog ieškovams nurodytais keliais pravažiavimas yra nepatogus, ilgesnis ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovo sklypus, kadangi kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis).

7235.

73Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog už bendro naudojimo kelių įrengimą ir techninę būklę Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra atsakinga Šiaulių rajono savivaldybė. Šiaulių savivaldybė yra žemės, kurioje suprojektuotas privažiavimas prie ieškovams priklausančio sklypo patikėtinė, ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teises dėl tinkamo privažiavimo iki jų žemės sklypų, savo teises turėtų ginti būtent ta tvarka – kreipdamiesi į Šiaulių rajono savivaldybę, skųsti jos pateiktą atsakymą, jeigu jis jų netenkina, administracine tvarka, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, jie nei karto dėl kelių būklės nesikreipė į Šiaulių rajono savivaldybę. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų, kelią pravažiavimui ieškovai iki savo žemės sklypų turi, tačiau vietoje to, kad imtųsi priemonių administraciniais aktais nustatyto privažiavimo tvarkymui, jie naudoja per atsakovo žemės sklypus savavališkai išvažinėtą sklypų dalį ir pareikštu ieškiniu reikalauja nustatyti servitutą per atsakovo sklypus. Toks ieškovų elgesys negali pateisinti atsakovo nuosavybės teisių apribojimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių neapriboti atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovai siekia patenkinti savo interesus atsakovo sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Esant tokiai situacijai servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko – atsakovo – nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

7436.

75Teismas taip pat negali sutikti su ieškovų teiginiu, kad jie neturėjo galimybės ir teisės remontuoti vietinės reikšmės kelio, nes jis priklauso savivaldybei, todėl kelio dešinėje pusėje būklė labai suprastėjo. Maža to, ieškovas V. G. dar trukdė atsakovui minėtą kelią tvarkyti, užpilti ant jo žvyro, nors tam leidimo net nereikia. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovai būtų kreipęsi dėl kelio remonto į savivaldybę ar kitas valstybės institucijas, ar, kad būtų prašę leisti paremontuoti kelią savo lėšomis ir jiems buvo pateiktas neigiamas atsakymas.

7637.

77Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad per atsakovo žemės sklypus eina bendro naudojimo kelias, nes minėtas kelias dar 2009 metais buvo perkeltas į žemės sklypų pakraštį, tai konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame nustatytų aplinkybių iš naujo ginčyti negalima. Atsakovo privati nuosavybė šiai dienai nėra nuginčyta, kelio per jo žemės sklypų vidurį numatyta nėra. Ieškovai negali pasirinkti, kuriuo keliu jiems naudotis patogiau ir naudingiau, jeigu yra paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas, privalo juo ir naudotis, jį prižiūrėti patys ar dėl to kreiptis į atitinkamas institucijas, ir tam neturi reikšmės, kad tas ruožas ilgesnis, negu jų pageidaujamas nustatyti servitutas.

7838.

79Pažymėtina, kad nors ieškovai teismo prašo nustatyti laikiną neatlygintinį kelio servitutą, realiai jo nustatymas praktiškai reikštų nuolatinį kelio servituto nustatymą, nes Šiaulių rajono savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu tikrai nesiruošia tiesti kelio ieškovams, nes jis reikalingas tik ieškovams, jis nėra prioritetinis, kainuoja pakankamai daug, o savivaldybė neturi pakankami tam lėšų. Be to, neatlygintino servituto neribotam laikui nustatymas, sumokant tik 1000 Eur vienkartinį mokestį, per vidurį žemės sklypų, o ne pakraštyje, esant valstybinės žemės ruožui, skirtam privažiuoti būtent prie ieškovų žemės sklypų, aiškiai pažeistų atsakovo, kaip savininko teises ir teisėtus interesus, neatitiktų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

8039.

81Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nenustatytas ieškovų prašomo nustatyti kelio būtinumas, kad ieškovai turi kitą vietą patekti į savo žemės sklypus (be to, dar yra ir C kelias), į tai, kad servitutas negali būti nustatomas tik todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau, naudingiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio asmens nuosavybės teisę, į tai, kad nustačius servitutą ieškovui Z. J. vis tiek nebūtų pravažiavimo į savo žemės sklypą, nes ten yra vandens telkinys, reikėtų vėl nustatyti ir registruoti servitutą, o tai reikštų ir papildomas išlaidas, ieškovų ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

8240.

83Kadangi šioje byloje neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, tiesioginę teisinę aktualiją praranda ir servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas.

8441.

85Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinio netenkinus, atsakovui solidariai iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 363,00 Eur būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu (2 t., 11-12 b. l.) ir 1210,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovas teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.).

8642.

8723,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl jos lygiomis dalimis priteistinos valstybei iš kiekvieno ieškovo - po 5,86 Eur.

88Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

89ieškinį atmesti.

90Priteisti atsakovui P. B., a. k. ( - ) solidariai iš ieškovų V. G., a. k. ( - ) Z. J., a. k. ( - ) V. T., a. k. ( - ) ir I. K., a. k. ( - ) 1573,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

91Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų V. G., a. k. ( - ) Z. J., a. k. ( - ) V. T., a. k. ( - ) ir I. K., a. k. ( - ) 23,44 Eur (dvidešimt trijų eurų, 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y., po 5,86 Eur iš kiekvieno, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

92Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. 1.... 5. ieškovai V. G., Z. J., V. T. ir I. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo... 6. 2.... 7. Ieškovai V. G., Z. J., V. T. ir I. K. ieškinyje nurodė, jog ieškovui Z. J.... 8. 3.... 9. A. P. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (106-108 b.... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje,... 14. 6.... 15. Ieškovų atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas ieškinį, jame... 16. 7.... 17. Ieškovas V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir... 18. 8.... 19. Ieškovas Z. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir... 20. 9.... 21. Ieškovas V. T. ir I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio... 22. 10.... 23. Atsakovas P. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti... 24. 11.... 25. Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas palaikė atstovaujamąjį, su... 26. 12.... 27. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovų... 28. 13.... 29. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 30. 14.... 31. Byloje nustatyta, kad 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko... 32. 15.... 33. 2002 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu... 34. 16.... 35. 2009 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr.V-6516... 36. 17.... 37. Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte,... 38. 18.... 39. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 40. 19.... 41. Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 42. 20.... 43. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami buvusio bendro... 44. 21.... 45. Byloje kilęs ginčas dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą ir jo... 46. 22.... 47. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 48. 23.... 49. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas... 50. 24.... 51. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės... 52. 25.... 53. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio... 54. 26.... 55. Iš šalių bei trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų ir byloje esančių... 56. 27.... 57. I. Z. J. nurodo, jog jo žemės sklypą apgaubia ieškovui V. G. nuosavybės... 58. 28.... 59. Visi šie duomenys rodo, kad nėra pagrindinės sąlygos – objektyvaus... 60. 29.... 61. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi... 62. 30.... 63. Ieškovai tvirtina, jog patogesnis yra kelias A, einantis per atsakovo P. B.... 64. 31.... 65. Iš ieškovų pateiktų antstolio Tomo Ubarto 2017 m. spalio 19 d. faktinių... 66. 32.... 67. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad gero kelio padarymo sąmata gali... 68. 33.... 69. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad ( - ) kadastro vietovės žemės... 70. 34.... 71. Taigi, ieškovai pasirinko naują vietą keliui (per atsakovo žemės sklypus)... 72. 35.... 73. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog už bendro naudojimo kelių... 74. 36.... 75. Teismas taip pat negali sutikti su ieškovų teiginiu, kad jie neturėjo... 76. 37.... 77. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad per atsakovo žemės sklypus eina bendro... 78. 38.... 79. Pažymėtina, kad nors ieškovai teismo prašo nustatyti laikiną... 80. 39.... 81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nenustatytas ieškovų... 82. 40.... 83. Kadangi šioje byloje neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo... 84. 41.... 85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 86. 42.... 87. 23,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00... 88. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 89. ieškinį atmesti.... 90. Priteisti atsakovui P. B., a. k. ( - ) solidariai iš ieškovų V. G., a. k. (... 91. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų V. G., a. k. ( - ) Z. J., a.... 92. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...