Byla 1A-32-334/2018
Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

2sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

3dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

4gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,

5nuteistajam E. A.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių.

7Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu paskirtas įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – ir įpareigotas per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. F. 1027,31 eurų turtinę žalą.

8Iš E. A. priteista:

  • R. F. 1027,31 eurų turtinei žalai ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
  • R. F. 1335,94 eurų atstovavimo išlaidų.
  • Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 236,15 eurų R. F. gydymo išlaidų.
  • 32,62 eurų kelionės išlaidų.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10

  1. Skundžiamu nuosprendžiu E. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. apie 02 val. 22 min. ( - ) esančioje kavinėje ( - )konflikto metu atstūmė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atbulas krito ant grindų, po to padavė nukentėjusiajam kairę ranką ir šiam keliantis, abu virto ant suolo, po to grumtynių metu stūmė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis krito aukštielninkas ant žemės, taip bendrais veiksmais nukentėjusįjį sužalojo, t. y. R. F. padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, dešinio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik išorinė plokštelė, lengvą galvos smegenų sukrėtimą , tai yra nesunkiai sutrikdė R. F. sveikatą.
  2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija veikos kvalifikavimą. Teigia, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino visas faktines aplinkybes, reikšmingas jo tyčiai konstatuoti, kadangi pačiame kaltinime nurodytos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad jis nenorėjo sužaloti R. F., o kilusių pasekmių jis negalėjo numatyti, todėl akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra tyčinės kaltės, kaip būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymio. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vieną po kito išdėstė įrodymus, tačiau nepateikė jokių objektyvių išvadų ir motyvų, kurie iš įrodymų patvirtina, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis mano, kad jo veiksmai galėtų atitikti BK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, kadangi tokių padarinių jis nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes galimai ir galėjo bei turėjo tai numatyti. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas neišsamiai išanalizavęs visus įrodymus, klaidingai juos įvertinęs nepagrįstai konstatavo, kad nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog E. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir, kad nukentėjusiojo veiksmai galėjo būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistojo gyvybę ir sveikatą. Byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais bei vaizdo įrašais nustatyta, kad nukentėjusysis R. F. konflikto metu buvo visiškai girtas, buvo konflikto iniciatorius ir pirmas pradėjo smurtinius veiksmus, tačiau teismas įrodymus vertino selektyviai, pasirinkdamas nukentėjusįjį R. F. teisinančius įrodymus ir ignoruodamas nuteistojo kaltę paneigiančius duomenis. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, nuteistojo veiksmai, t.y. jį parvertusio ant žemės girto, agresyviai nusiteikusio ir smaugiančio R. F. grumtynių metu nustūmimas nuo savęs (dėl ko nukentėjusysis krito aukštielninkas ir taip buvo nesunkiai sužalota jo sveikata) atitinka kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir turėtų būti vertinami, kaip veikimas būtinosios ginties būklėje. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė esminius BPK nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą. Jis teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtų įrodymų visumos, o nuteistojo kaltę grindė tik R. F. parodymais, kuris konflikto metu buvo visiškai girtas ir paties fakto net neprisimena, nurodo tik iš vaizdo įrašo matytus vaizdus. Teismas nevertino aplinkybių, kad R. F. turėjo tikslą jį apkalbėti ir nurodyti neteisingas aplinkybės (dėl buvusių darbinių santykių), nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp jo ir nukentėjusiojo parodymų, ir priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris yra naikintinas. Be to apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl pirmos instancijos teismo šališkumo. Nuteistasis nurodo, kad 2015-10-02 E. A. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. ( - )kuris dėl teismo (teisėjos Z. G.) šališkumo 2017-04-13 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Iš naujo perduotą bylą nagrinėjo V. R., kuri šiame teisme dirba nuo 2004 m. Atsižvelgiant į tai, kad Anykščių rajono apylinkės teisme yra tik trys teisėjai, teisme teisėja Z. G. dirba nuo 1995 m ir daugiau nei 10 metų buvo teismo pirmininke, tiesiogiai vadovavusi teisėjai V. R., todėl nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl teismo proceso objektyvumo ir šališkumo. 2017-07-11 buvo pareikštas nušalinimas teisėjai ir teismui, tačiau teisėja nenusišalino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio net tik motyvai ir argumentai, bet ir pats turinys yra analogiški 2015-10-02 nuosprendžiui, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikinamas BPK 326 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nuteistasis nesutinka su civiliniu ieškiniu. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog žala atsirado dėl paties neblaivaus nukentėjusiojo veiksmų, nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, o 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas prieštarauja tiek teismų praktikai, tiek ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams, todėl turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
  4. Atsiliepimu į E. A. apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir E. A. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad E. A. ir jo atstovo pateikti argumentai, jog E. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis niekuo nepagrįsti. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl pirmos instancijos teismo šališkumo taip pat niekuo nepagrįstos. Civilinių ieškinių priteisimo klausimus teismas išsprendė vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, jie yra pagrįsti ir jų atmesti nėra įstatyminio pagrindo.
  5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
  6. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas.
  7. Nuteistasis savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas išsamiai neišanalizavęs įrodymų visumos ir teisingai neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, kad nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog nuteistasis E. A. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. BPK 20 straipsnis nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio.
  8. Šioje byloje E. A. nuteistas už tai, kad konflikto metu, t.y. 2011 m. gruodžio 28 d. apie 2.22 val. kavinėje ( - ) atsistūmė nuo savęs nukentėjusįjį R. F., kuris aukštielninkas krisdamas ant grindų nesunkiai susižalojo. Teismas konstatavo, kad nukentėjusio R. F. veiksmas – rankos padavimas, noras apkabinti, nėra toks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į E. A. sveikatą, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi šiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais: kaltinamojo E. A. parodymais, nukentėjusiojo R. F. parodymais, liudytojų - M. M., A. S., R. B., G. A., J. P., R. F., D. S., E. L., V. Ž., E. V., D. Š., R. T., A. P., N. P., E. Ž., J. D., parodymais, ekspertų - A. S., M. K. parodymais, specialistų - G. A., A. M., K. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros informacija, įvykio registracijos informacija, DVD skaitmenine laikmena su ( - ) apsaugos kamerų filmuota medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (toliau – specialisto išvada), komisinės ekspertizės aktu Nr. ( - ) teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. ( - ) bei ekspertizės aktu Nr. ( - ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nukentėjusysis veikė ne pavojingai, todėl negalėjo sąlygoti būtinosios ginties, nėra pagrįstos ir prieštarauja nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumai.
  9. Pirminės apklausos metu nuteistasis parodė, kad buvo pakviestas į V. Ž. gimtadienio vakarą ir jis vedė tą renginį, buvo blaivus, per visą vakarą išgėrė dvi stiklines sidro. Įpusėjus šventei gal tarp 22.00-23.00 salėje pamatė tris kolegas M. M., A. S. ir R. F.. Vienu metu jam būnant prie baro, prie jo priėjo R. F., kuris išreiškė pretenzijas, kad per jį R. F. turėjo pakeisti tarnybą, nes nuteistasis, būdamas jo viršininku parašė tarnybinį pranešimą. Į konfliktus nuteistasis nesivėlė, tuo pokalbis ir baigėsi. Baigiantis vakarui, kai dauguma svečių jau buvo išsiskirstę, nuteistasis susirinko aparatūrą, apsirengė ir ketino eiti namo, kai tuo metu prie jo priėjo R. F. ir pradėjo žodžiais kibti dėl tarnybos, kalbėjo apie tarnybos laikotarpį. Besikalbant R. F. neišlaikęs pusiausvyros užgriuvo ant nuteistojo ir jie abu nugriuvo ant minkštasuolio. Stodamasis R. F. užkliuvo už medinės pakylos laiptelio ir griuvo ant nugaros. Nuteistasis atsistojęs pamatė, kad R. F. guli ant nugaros, priėjęs prie jo pamatė, kad jis guli ir nesikelia, į aplinką nereaguoja. Nuteistasis duodamas pirminius parodymus, praėjus keletui dienų po įvykio, visų veiksmų nedetalizavo, konkrečių kilusio konflikto eigos aplinkybių nenurodė. Pats nukentėjusysis R. F. pirminės apklausos metu patvirtino, kad prieš atvažiuojant į kavinę pasveikinti V. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus, o atvykęs ir toliau vartojo alkoholį. Žino, kad vakaro pabaigoje tarp jo ir E. A. įvyko žodinis konfliktas, tačiau kada tiksliai konfliktas įvyko ir kas pradėjo šį konfliktą jis nepamena. Jis nepamena ir konflikto esmės, pamena tik tiek, kad konflikto metu jis paslydo ir nugriuvo nuo pakylos, kas vyko jam nugriuvus, nepamena. Įvykius pradeda prisiminti tik nuo tada, kai atsibudo ligoninėje. Prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, nes patyrė galvos traumą nugriuvęs nuo pakylos, jokių pretenzijų E. A. neturėjo. Pakartotinės apklausos metu nuteistasis E. A. patikslino duotus pirminius parodymus ir nurodė, kad R. F. į gimtadienį atvyko neblaivus, agresyviai nusiteikęs, kelis kartus jam praeinant pro jį, iškeikė necenzūriniais žodžiais, kelis kartus jam sakė, kad gaus į snukį. Apie tokį R. F. elgesį, nuteistasis pasakė V. Ž., pastarasis pasakė, kad su R. F. pasikalbės dėl jo elgesio. Baigiantis kavinėje vykusiam vakarui, jam būnant prie muzikos įrangos aikštelės ir dedant į krepšį nešiojamą kompiuterį, prie jo priėjo R. F., kuris buvo girtas, tai nuteistasis suprato iš jo nekoordinuotų judesių, kalbos, jautėsi alkoholio kvapas. R. F. be jokios priežasties pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, sakydamas – kur susiruošei, tuoj gausi į snukį. Jis vengdamas konflikto pasakė, kad su juo muštis neketina ir norėjo eiti link išėjimo durų, tačiau tuo momentu R. F. jam smogė dešine ranka į galvą, dėl ko jis pajuto skausmą ir apsvaigo. Į kurią tiksliai vietą pataikė, neatsimena. Tada R. F. sugriebė jam už drabužių ir vėl ketino smogti jam į veidą, tačiau nuteistasis vengdamas smūgių R. F. atstūmė nuo savęs ir jis dėl girtumo neišsilaikęs ant kojų nugriuvo ant grindų. Tada nuteistasis priėjęs prie jo ramino, kad taip nebesielgtų ir su juo muštis neketina, padėjo jam atsistoti. Tačiau R. F. nenusiramino ir atsistojęs staiga abiem rankomis sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti, bei stumdamas jį nugriovė ant šalia stovėjusio minkštasuolio, bei toliau jį smaugė. Dėl smaugimo jam pradėjo temti akyse, todėl jis gindamasis rankomis nustūmė R. F. nuo savęs. Tada R. F. dėl girtumo neišsilaikė ant kojų ir aukštielninkas griuvo ant grindų. R. F. krisdamas ant grindų, kurios išklotos plytelėmis, susitrenkė galvą ir apsvaigo, tuo konfliktas ir baigėsi. Tą aplinkybę, kad R. F. buvo konfliktiškai nusiteikęs ir agresyvus patvirtina liudytojai - E. L., D. S. bei V. Ž.. Liudytojas E. L. parodė, kad pats E. A. sakė, kad „( - )“ raunasi, bet praleido pro ausis, nesigilino. Liudytoja D. S. taip pat parodė, kad baigiantis vakarui, lipdama laiptais apačion, pamatė R., kuris jai pasirodė piktas, kažko laukiantis, ji pasiūlė R. F. parvežti namo, bet jis atsisakė ir ji išėjo. Liudytojas V. Ž. parodė, kad vakaro metu prie jo buvo priėjęs E. A. ir sakė, kad R. F. prie jo kabinėjasi, nori kažką išsiaiškinti dėl tarnybinio pranešimo surašymo. Į pabaigą vakarui liudytojas V. Ž. matė, kaip R. F. stovėjo priešais A. ir kažką dėstė, mosikavo rankomis. Iš R. F. gestikuliavimo suprato, kad jis kažkuo nepatenkintas, todėl priėjo prie jų ir atsistojęs tarp jų pasakė, jog reikia viską baigti. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vakaro metu tarp R. F. ir E. A. buvo žodinis konfliktas, kurio iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis krito aukštielninkas ant grindų, patvirtina liudytojas M. M., kuris parodė, kad vakarui baigiantis matė, kad E. A. ir R. F. buvo kartu ant pakylos ir matė, kaip R. F. nuo pakylos krenta aukštielninkas ant grindų. Jis suprato, kad E. A. R. F. stūmė ir šis krito, tačiau įvykusio konflikto nematė, jokių aplinkybių nenurodė. Kitų liudytojų mačiusį konfliktą nėra.
  10. Teismų praktikoje nurodoma, kad būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016, 2K-P-135-648/2016). Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju liudytojų, tiesiogiai mačiusių ir galinčių detaliai nurodyti bei išdėstyti visas įvykio aplinkybes, nėra, o nukentėjusysis visų įvykio aplinkybių neprisimina, tokiu atveju ypatingą reikšmę turi ( - ) kavinės apsaugos kamerų filmuotos medžiagos analizė.
  11. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pirmosios instancijos teisme peržiūrėtą vaizdo įrašą bei specialisto išvadą ir sugretinęs juos kartu su nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, bei įvertinęs visų duomenų kontekste, daro išvadą, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti ne tyčia siekiant sužaloti nukentėjusįjį, bet sąlygoti pavojingos jam situacijos - nukentėjusiojo veiksmų, kurie teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į E. A. sveikatą. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį, asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą, kadangi besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo 02 val. 21 min 44 s iki 55 s nukentėjusysis R. F. svirduliuodamas ir prisilaikydamas už minkštasuolio eina link muzikos įrangos aikštelės. Matyti, kad nuteistasis E. A. prieina prie R. F., jie šnekasi. Iš specialisto išvados ir vaizdo įrašo matyti, kad R. F. uždeda kairę ranką E. A. ant dešinio peties, o dešinę ranką ant kaklo (sprando) virš kairio peties. Nukentėjusysis R. F. patraukia rankas E. A. nusiimant krepšį nuo peties, jis pasideda krepšį ant minkštasuolio ir šnekasi su R. F.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. A. siekia krepšio ir nori nueiti, tačiau R. F. staigiai ir stipriai dešine ranka suduoda E. A. į kaklo ir pečių sritį, tačiau pastarasis neprarasdamas pusiausvyros atstumia R. F. nuo savęs ir šis griūna atbulas ant grindų. Nors R. F. tvirtino, kad jis tik uždėjo ranką, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog nuo suduoto smūgio E. A. pasvyra į šoną, o tai tik patvirtina, jog smūgis buvo stiprus, nes nuo rankos uždėjimo nuteistasis, būdamas blaivus ir pakankamai tvirto kūno sudėjimo, nebūtų pasviręs į šoną. Matyti, kad E. A. tiesia ranką ir stengiasi padėti R. F. atsikelti nuo grindų, tačiau R. F. stodamas nuo grindų, staigiu kojų atsispyrimu į grindis, stumia E. A. į minkštasuolius ir R. F. užgriūna jį, tada E. A. atstumia R. F. nuo savęs, ko pasėkoje šis krenta ant grindų. Šis vaizdo įraše užfiksuotas momentas yra esminis tuo, kad nukentėjusysis, akivaizdžiai netikėtai atsispirdamas nuo grindų, stūmė nuteistąjį į minkštasuolius. Juolab, kad jokiais bylos duomenimis niekaip nepaneigti apelianto E. A. parodymai, kad nukentėjusysis jį smaugė, todėl teigti, kad tokie nukentėjusiojo R. F. veiksmai nebuvo pavojingi, realūs ir akivaizdūs, negalima. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, tai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame matyti R. F. nekoordinuota eisena, liudytojų bei jo paties parodymai, jog dėl girtumo įvykio aplinkybių jis nepamena. Liudytojų parodymais nustatyta, kad tarp R. F. ir E. A. vakaro metu buvo žodinis konfliktas, R. F. mosikavo rankomis ir buvo piktas, norėjo išsiaiškinti dėl praeityje parašyto tarnybinio pranešimo, dėl kurio jis turėjo pakeisti tarnybą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nusiteikęs konfliktiškai ir agresyviai. Nuteistasis buvo blaivus, nekonfliktiškas ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. A. būdamas policijos pareigūnu žinojo ir suprato, kaip reikia elgtis konfliktinėje situacijoje su neblaiviu asmeniu, todėl stengdamasis išvengti kylančio konflikto, norėjo pasišalinti iš konflikto zonos, tačiau pats nukentėjusysis suduodamas netikėtą ir stiprų smūgį nuteistajam E. A. į kaklo ir pečių sritį neleido to padaryti. Akivaizdu, kad net ir po suduoto smūgio E. A. nebuvo priešiškai nusiteikęs ir stengėsi padėti R. F. atsistoti nuo grindų, tačiau net ir tada nukentėjusysis nenutraukė savo agresyvių veiksmų ir puolė nuteistąjį, stūmė E. A. į minkštasuolius ir užgriuvo ant jo. Nepaneigta E. A. versija, jog jo atstūmimas buvo įtakotas R. F. užgriuvimo ir smaugimo. Pažymėtina, jog vaizdo medžiaga patvirtina, jog E. A. nepanaudojo fizinės jėgos ir nebuvo nusiteikęs panaudoti fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, nesudavė jokių smūgių, o nukentėjusiojo R. F. atstūmimas, nuo kurio R. F. griuvo aukštielninkas ant grindų, jo pobūdis rodo tik E. A. gynybą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai negali būti vertinami pavojingais, realiais ir kėsinamaisiais į nuteistojo sveikatą, dėl kurios būtų galima būtinoji gintis, paneigta. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis stūmė ir užgriuvo nuteistąjį E. A. ir taip pasikėsino į jo sveikatą, tai patvirtina ne tik nuteistojo parodymai, paaiškinimai, tačiau ir vaizdo įrašai bei specialisto išvada. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo vaizdo įraše tiek atskirai, tiek kartu nuteistojo E. A. ir nukentėjusiojo R. F. veiksmų, nesulygino su specialisto išvadoje iškadruota vaizdo medžiaga kiekvieno asmens atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis nebuvo sužalotas nepaneigia galimybės gintis nuo pradėto, realaus ir pavojingo kėsinimosi. Teisėjų kolegija pažymi, kad gynyba yra aktyvūs veiksmai, kuriais atremiamas kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, todėl asmuo manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančiojo asmens smūgio besiginantys gali netekti galimybės gintis. Šiuo nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis yra tvirto kūno sudėjimo, buvo girtas, sudavė pirmą smūgį nuteistajam, kurį šis nutraukė atstumdamas R. F. nuo savęs, tačiau pastarasis neatsisakė savo pavojingų veiksmų ir stūmė bei užgriuvo E. A., todėl jis turėjo teisę gintis, o nukentėjusiojo atstūmimas nuo savęs buvo atsakas į jo pavojingus veiksmus. Pripažįstama, jog nuteistojo gynybos veiksmai atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju abejonių nekyla, kad nukentėjusiojo veiksmai nuteistojo atžvilgiu buvo pradėti, realūs ir pavojingi, todėl nuteistasis atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, ne dėl to, kad tyčia siekė jį sužaloti, tačiau siekdamas apsiginti. Nustačius minėtas sąlygas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad E. A. neatsako pagal jam pareikštą kaltinimą, nes jis veikdamas būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nors ir padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai padarė gindamasis ( BK 28 straipsnis), todėl nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę baudžiamoji byla nutrauktina. (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
  12. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl E. A. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikiant būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis). Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla E. A. nutrauktina.

1113. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl pirmos instancijos teismo ir teisėjos V. R. šališkumo. Nuteistasis nurodo, kad 2015-10-02 E. A. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kuris dėl teismo (teisėjos Z. G.) šališkumo 2017-04-13 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Iš naujo perduotą bylą nagrinėjo V. R., kuri šiame teisme dirba nuo 2004 m. Atsižvelgiant į tai, kad Anykščių rajono apylinkės teisme yra tik trys teisėjai, teisme teisėja Z. G. dirba nuo 1995 m ir daugiau nei 10 metų buvo teismo pirmininke, tiesiogiai vadovavusi teisėjai V. R., todėl nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl teismo proceso objektyvumo ir šališkumo. 2017-07-11 buvo pareikštas nušalinimas teisėjai ir teismui, tačiau teisėja nenusišalino. Kolegija pažymi, kad teisėjo šališkumas procese gali būti tiek subjektyvus, tiek objektyvus. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. nurodytų pagrindų. BPK 58 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad nušalinimo pagrindu gali būti ir proceso dalyvių nurodomos kitokios, tai yra šio straipsnio pirmos dalies 1-3 punktuose ar antroje dalyje nurodytos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių BPK 57 str. 2 d. nurodyto asmens, taigi ir teisėjo, nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys, jog nešališkumo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, o būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę. Pažymėtina, jog apelianto nurodyta aplinkybė, jog teisėja Z. G. tuo pačiu dirbusi minėto teismo pirmininke, ir tuo pagrindu galėjo turėti įtakos V. R. priimtam sprendimui byloje niekuo neparemtas. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie teisėjos V. R. šališkumą ar jai darytą poveikį, o apelianto išsakyti argumentai yra tik niekuo neparemtos prielaidos, kurios negali būti tvirtu motyvu abejoti teisėjos V. R. šališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, jog nuosprendį byloje priėmęs teismas buvo šališkas.

1214. Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio neturtinei žalai jo dydžio ir pagrįstumo klausimas. Darant išvadą, jog baudžiamoji byla nutraukiama, kolegija dėl ieškinio neturtinei žalai dydžio plačiau nepasisako, pagal esamą teisinį reglamentavimą civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

1315. Priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, naikintina nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis), R. F. patirtos atstovavimo išlaidos, nutraukus bylą, nepripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš E. A. nepriteistinos.( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kitos proceso išlaidos, nutraukus bylą, apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl iš E. A. nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti.

16E. A. baudžiamąją bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnis).

17Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

18Nukentėjusiojo R. F. ir ( - )teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

19R. F. patirtas atstovavimo išlaidas, proceso išlaidas dėl kelionės išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir iš E. A. nepriteisti.

Ryšiai