Byla 2A-1151/2014
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1267-264/2014 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Waveland“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Waveland“, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 345 000 Lt skolos, 6900 Lt palūkanų pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį (Sutarties 5 p.) už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., 14 427,90 Lt delspinigių pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį (Sutarties 6 p.) už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje teigė, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. tarp ieškovo J. V. ir atsakovo UAB „Waveland“ buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 345 000 Lt paskolą. Visą paskolos sumą ieškovas pervedė atsakovui dviem bankiniais pavedimais. Paskolos grąžinimo terminas buvo 2013 m. rugsėjo 24 d., tačiau atsakovas paskolos negrąžino. Ieškovo teigimu, paskola yra atlygintinė, todėl atsakovas turi sumokėti sutartyje numatytas palūkanas už naudojimąsi pinigais, taip pat delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos.

6Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui J. V. iš atsakovo UAB „Waveland“ 345 000 Lt skolos, 6900 Lt palūkanų, 14 427,90 Lt delspinigių, 2874 Lt žyminio mokesčio.

7Atsakovas UAB „Waveland“ pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su preliminariu sprendimu, kad ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą grindžia 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi, pateikė apsimestinius reikalavimus, nes pinigai pagal ją buvo skirti įmonės finansavimui, ieškovas šias lėšas investavo į įmonę, siekdamas ją netiesiogiai valdyti, nes būdamas advokatu negali užsiimti verslu tiesiogiai.

8Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad 0,1 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl turėtų būti sumažinti iki 0,01 proc., teigė, kad sutartinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją. Paaiškino, kad ieškovas nepranešė įmonei, kad nepratęs paskolos termino, be to, įmonė jokio turto bei piniginių lėšų neturi. Prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių terminui tam, kad atsakovas turėtų realias galimybes atsiskaityti su ieškovu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir UAB „Waveland“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

11Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas lėšas investavo į verslą, o ne paskolino atsakovui, pažymėjęs, jog paskolos sutartyje nėra sąlygos, kad paskola yra suteikta tam tikram tikslui. Kadangi atsakovas pinigus gavo, anot teismo, jis turi pareigą juos grąžinti, nepriklausomai nuo to, kaip ir kur juos panaudojo. Teismas atmetė atstovo argumentus, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Nurodė, kad sutartyje numatytos 2 proc. dydžio palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, tuo tarpu sutartyje sutarti 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra šalių suderinta sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Pažymėjo, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl prievolių užtikrinimo priemonių ir jų masto, todėl neturi būti paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad paskolos sutarties šalys laisvai išreiškė savo valią dėl prisiimamos atsakomybės už neįvykdytas prievoles masto, atsakovas yra privatus juridinis asmuo, turintis patirties verslo santykiuose, pagal sutartį suteikta paskola yra didelė, sprendė, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai neprieštarauja protingumo reikalavimams, nėra aiškiai per dideli. Be to, teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pateisintų intervenciją į šalių susitarimą.

12Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovas neturi realių galimybių per ilgesnį laikotarpį atsiskaityti su ieškovu, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas neturi prasmės. Teismo vertinimu, atidėjus teismo sprendimo vykdymą, nebus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas bei bus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai bei teisėtų interesų pusiausvyra, todėl atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Waveland“ prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. galutinį sprendimą pakeisti, sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistus delspinigius, taikant 0,01 proc. normą už kiekvieną dieną, patenkinti atsakovo prašymą - sprendimo dėl 345 000 Lt skolos, 6900 Lt palūkanų priteisimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, skolą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė netesybų institutą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nagrinėjamos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006, pateikti išaiškinimai dėl netesybų įskaitinio pobūdžio, procesinių palūkanų paskirties ir įstatymo nustatytų nuostolių ir netesybų santykio.
  2. Ieškovas sutiko su sutartyje numatytomis palūkanomis – 6900 Lt, kurios, šiuo atveju, apelianto nuomone, laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.
  3. Teismas, nagrinėdamas delspinigių mažinimo klausimą, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotomis taisyklėmis.
  4. Apelianto teigimu, sutartis buvo sudaryta investiciniais pagrindais, ieškovas tokiu būdu siekė netiesiogiai valdyti įmonę ir dalyvauti jos valdyme, gauti pelną, apeinant LR Advokatūros įstatymo nustatytus apribojimus, todėl paskolos investavimas į įmonę buvo įformintas paskolos sutartimi.
  5. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovas yra advokatas, todėl jau sutarties sudarymo metu, būdamas kvalifikuotas teisininkas, jis buvo pranašesnis derybų metu, todėl numatė sau naudingą delspinigių normą.
  6. Teismas nesiaiškino ieškovo patirtų nuostolių, tačiau sprendime konstatavo, kad suteikta paskola yra didelė, 0,1 proc. dydžio delspinigiai neprieštarauja protingumo reikalavimams ir nėra aiškiai per dideli.
  7. Ieškovas byloje nepateikė duomenų apie patirtų nuostolių dydį, todėl 6900 Lt palūkanų ir 0,01 proc. dydžio delspinigiai visiškai padengia ieškovo patirtus minimalius nuostolius.
  8. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, turėjo atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Nagrinėjamu atveju, apelianto nuomone, teismas gynė išimtinai ieškovo interesus, nevertino aplinkybės, kad skolos suma yra labai didelė, kad iš tiesų lėšos buvo investuojamos ne vienų metų laikotarpiui, o su aiškia nuostata pratęsti terminą (sutarties 3 p.), kad išieškant skolą iš karto, bus paralyžiuota bendrovės veikla ir bendrovė bus privesta prie bankroto. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neturi realių galimybių per ilgesnį laikotarpį atsiskaityti su ieškovu, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas neturi prasmės. Pažymi, kad nors bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau ji vykdo veiklą ir gauna pajamų. Veiklos sutrikimai atsirado, kai ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį ir areštavo visą turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Atkreipia dėmesį, kad sprendimą iš pradžių galės vykdyti iš areštuotų lėšų, o vėliau iš veiklos gaunamų lėšų.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas būtų realus ir realiai užtikrintų didžiulės skolos grąžinimą.
  2. Atsakovo pajamos parodo, jog net išdėsčius sprendimo vykdymą, atsakovas nepajėgs jo įvykdyti. Be to, antstolė S. V. 2014 m. vasario 10 d. areštavo atsakovo sąskaitą papildomai 86 442,65 Lt sumai.
  3. Apeliacinis skundas pareikšta, siekiant vilkinti procesą.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20Byloje sprendžiami sutartinių delspinigių sumažinimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo klausimai.

21Byloje pareikšto ieškinio materialinių reikalavimų pagrįstumą ieškovas J. V. įrodinėja su atsakovu UAB „Waveland“ 2012 m. rugsėjo 17 d. sudaryta paskolos sutartimi, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 345 000 Lt dydžio paskolą su sąlyga, jos grąžinimo terminą nustatant 2013 m. rugsėjo 24 d., su galimybe šį terminą pratęsti. Sutartimi taip pat nustatyta, kad suteikiama paskola yra atlygintinė, tai yra už naudojimąsi pinigais paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 2 procentų dydžio metines palūkanas (sutarties 5 d.), ir kad jei paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą ar vėluoja sumokėti palūkanas pagal šią sutartį, iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo paskolos gavėjas moka 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties 6 d.).

22Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydžiu ir mano, kad jie turi būti sumažinti bent iki 0,01 proc., bei sprendimu netenkinti jo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 18 mėnesių laikotarpiui.

23Dėl delspinigių

24Apeliaciniu skundu atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis

256900 Lt dydžio palūkanomis, tačiau mano, kad šiuo atveju jos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, anot apelianto, ieškovas turėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį, tačiau to nepadarė, todėl priteistos palūkanos ir atsakovo prašoma delspinigių (0,01 proc.) norma visiškai padengs jo minimalius nuostolius.

26Taigi, ginčo išsprendimui pirmiausia svarbu nustatyti, kokiam tikslui paskolos sutartyje buvo nustatytos 2 proc. dydžio palūkanos.

27Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2006; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Aiškindamas palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jos ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000; 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001, 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

28Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

29Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

30CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė.

31Byloje nebuvo paneigta, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, neįrodyta, jog sutartis buvo sudaryta investiciniais pagrindais. Kaip minėta, paskolos sutarties 5 dalyje šalys aiškiai susitarė, kad suteikiama paskola yra atlygintinė ir kad už naudojimąsi pinigais paskolos gavėjas moka 2 proc. dydžio metines palūkanas. Vadinasi, teismo priteistos palūkanos atlieka mokėjimo, o ne kompensuojamąją funkciją. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad priteistos 6900 Lt dydžio palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, taigi, ir vertinant priteistų delspinigių dydį, į šią sumą neturi būti atsižvelgiama.

32Pagal CK įtvirtintą nuostatą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl sutartinių delspinigių tikslo ir esmės, t. y. kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi ieškovas, prašydamas priteisti sutartimi sutartas netesybas, neprivalėjo detalizuoti jų dydžio pagrįstumo, nes jie laikytini minimaliais sutartais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio atskirai įrodinėti nereikia.

33Kita vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Teismas turi teisę sumažinti netesybų dydį, tačiau negali iš viso jų nepriteisti, jei sutartinė prievolė yra pažeista. Be to, teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

34Nagrinėjamu atveju paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys dėl tokio minimalių nuostolių (t. y. netesybų) dydžio susitarė laisva valia, todėl toks susitarimas sandorio šalims turi įstatymo galią, tuo labiau, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir jis turi patirties verslo santykiuose, taigi, ir sudarant sandorius. Todėl atsakovui laisva valia įsipareigojus paskolą grąžinti ieškovui iki 2013 m. rugsėjo 24 d. (duomenų apie tai, kad šis terminas būtų pratęstas, byloje nėra) ir šios pareigos neįvykdžius, ieškovas turėjo teisinį pagrindą už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną skaičiuoti delspinigius. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apskaičiuotų delspinigių sumos dydis – 14 427,90 Lt, palyginus su suteiktos paskolos dydžiu (345 000 Lt), nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokie delspinigiai neatitinka protingumo, teisingumo principų, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki šiol būtų grąžinęs ieškovui bent dalį pripažįstamos paskolos ir palūkanų, todėl skundžiamą sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovo ieškovui priteisti 14 427,90 Lt dydžio delspinigius, keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

36CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

37Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-262/2014)

38Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį, sprendžia, jog šiuo atveju iš tiesų nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 18 mėnesių laikotarpiui.

39Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2013 m. gruodžio 31 d. balanso ir VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 16 d. rašto Nr. (3.11.4)KATS-257, įregistruoto nekilnojamojo turto atsakovas neturi, viso jo turto vertė 99 354 Lt (iš jos net 87 929 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir tik 4482 Lt dydžio lėšos), nuosavas kapitalas neigiamas (pažymėtina, kad praėjusiais finansiniais metais dar buvo teigiamas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 405 697 Lt (iš jų 60 697 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš pateiktų 2013 m. finansinės būklės rodiklių matyti, kad 2013 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga. Šie duomenys iš tiesų leidžia teigti, kad bendrovės finansinė būklė balansuoja ties nemokumo riba. Be to, nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovo turtas, kurio, ieškovo teigimu, realiai surasta ir aprašyta tik 80 000 Lt.

40Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol net iš dalies nėra įvykdęs neapskųstos teismo sprendimo dalies. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jo finansinė padėtis ateityje pagerės ir jis turės galimybių visiškai įvykdyti teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą nebus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas bei pažeisti šalies, kurio naudai jis priimtas, lūkesčiai bei teisėtų interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo naikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta netenkinti atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 18 metų laikotarpiui, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

42Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

43Nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, skundžiama Kauno apygardos tesimo 2014 m. sausio 23 d. galutinio sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 5. Ieškinyje teigė, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. tarp ieškovo J. V. ir atsakovo... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsakovas UAB „Waveland“ pateikė teismui prieštaravimus dėl... 8. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. galutiniu sprendimu Kauno... 11. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas lėšas... 12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį,... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Waveland“ prašo Kauno apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 19. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 20. Byloje sprendžiami sutartinių delspinigių sumažinimo ir sprendimo vykdymo... 21. Byloje pareikšto ieškinio materialinių reikalavimų pagrįstumą ieškovas... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. Dėl delspinigių... 24. Apeliaciniu skundu atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. 6900 Lt dydžio palūkanomis, tačiau mano, kad šiuo atveju jos laikytinos... 26. Taigi, ginčo išsprendimui pirmiausia svarbu nustatyti, kokiam tikslui... 27. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo... 28. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar... 29. Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip... 30. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje... 31. Byloje nebuvo paneigta, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai... 32. Pagal CK įtvirtintą nuostatą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 33. Kita vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos yra... 34. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 0,1 procentų... 35. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo... 36. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo... 37. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus duomenis apie jo finansinę... 39. Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2013 m. gruodžio 31 d. balanso ir VĮ... 40. Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol net iš dalies nėra įvykdęs... 41. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 43. Nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 45. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. galutinį sprendimą palikti...