Byla 2A-860-407/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – D. J. ir BTA Insurance Company SE

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š. ir P. L. Š. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – D. J. ir BTA Insurance Company SE.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai S. Š. ir P. L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (toliau – ir ligoninė) 500 000 Lt (144 810 Eur) neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ligoninės (jos gydytojo D. J.) veiksmų laiku ieškovei S. Š. neatlikus cezario pjūvio operacijos, dėl ko mirė vienas iš ieškovų dvynių.
  2. Po atliktos dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros ieškovė S. Š. laukėsi trynukų (vienas vaisius žuvo 10 nėštumo savaitę). Pasak ieškovų, esant komplikuotam nėštumui bei gresiant priešlaikiniam gimdymui, nėščiosios priežiūrą vykdžiusi gydytoja R. P. rekomendavo ir ieškovai dėl minėtų priežasčių buvo apsisprendę nėštumą baigti cezario pjūvio operacija. 2011-04-28, nubėgus vaisių vandenims, ieškovai atvyko į ligoninės gimdymo skyrių, kuriame juos priėmė gydytojas D. J.. Ieškovų teigimu, minėtas gydytojas nepaisė ieškovų prašymo atlikti cezario pjūvio operaciją ir, nenustatęs indikacijų atlikti cezario pjūvio operaciją, priėmė sprendimą baigti gimdymą natūraliais gimdymo takais. Vykstant gimdymo procesui, prasidėjo kraujavimas iš gimdymo takų, pradėjo retėti pirmojo dvynio širdies susitraukimai, įtariant priešlaikinį placentos atsidalinimą, ryškėjant pirmojo dvynio hipoksijai, buvo priimtas sprendimas baigti gimdymą skubia cezario pjūvio operacija. Pirmajam naujagimiui buvo diagnozuota asfikcija (gimė klinikinės mirties būsenoje), ir jis 2011-04-29 21 val. mirė.
  3. Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau –Komisija) 2011-11-24 sprendimu nusprendė, kad ieškovei S. Š. ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Komisija iš dalies tenkino ieškovų prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo – nustatė 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinę žalą ir įpareigojo ligoninę ją atlyginti. Dėl šio Komisijos sprendimo ligoninė pateikė ieškinį, prašydama minėtą sprendimą panaikinti. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2015-01-28 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2632-585/2015 ligoninės ieškinį atmetė.
  4. Nesutikdami su Komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 500 000 Lt (144 810 Eur) neturtinės žalos, lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui po 250 000 Lt.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kiekvienam ieškovui po 72 405 Eur (po 250 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2632-585/2015 buvo nustatyti neteisėti atsakovės (jos gydytojo D. J.) veiksmai (laiku neatlikta cezario operacija), kurie laikytini prejudiciniais faktais šioje byloje ir iš naujo nebeįrodinėjami (CPK 182 str. 2 p.). Įvertinęs VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų specialistų ir gydytojo V. G. išvadas, teiktas Komisijai, civilinėje byloje Nr. 2-2632-585/2015 atliktos ekspertizės išvadas, teismas sprendė, jog ieškovei laiku neatlikta cezario pjūvio operacija priežastiniu ryšiu yra susijusi su ieškovų naujagimio mirtimi.
  3. Spręsdamas dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino, kad iki gimdymo nebuvo jokių duomenų, leidžiančių prognozuoti realią grėsmę vaisiaus gyvybei, todėl tokioje situacijoje ieškovų patirta jų naujagimio mirtis yra ypač skaudi. Teismas nurodė atsižvelgiantis į teismų praktikoje šiuo metu taikomus neturtinės žalos atlyginimo dydžius vaiko netekties atveju, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1110/2014. Pagal šiuos kriterijus teismas sprendė, kad yra pagrindas kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteisti po 72 405 Eur (po 250 000 Lt) neturtinės žalos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba teismo sprendimą pakeiti sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Jau išnagrinėtoje prejudicinėje byloje konstatuota, kad Komisijos nutarimas dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos priteisimo yra teisingas ir objektyvus.
    2. Teismas, pagrįsdamas ieškovams priteistinos 144 810 Eur neturtinės žalos dydį, remiasi tariamai nagrinėjamai bylai aktualiomis neturtinės žalos atlyginimo vaiko netekties atveju bylomis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110/2014, tačiau minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. Be to, minėtose bylose priteista atitinkamai 28 962 Eur (100 000 Lt) ir 14 4814 (50 000 Lt), t. y. teismo nurodyta teismų praktika ne patvirtina, bet paneigia faktą, kad teismo priteistas 144 810 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas. Pagal teismų praktiką vidutinis neturtinės žalos dydis dėl sveikatos sužalojimų, gyvybės netekimų yra 14 481 Eur (50 000 Lt) ir yra tik kelios bylos, kuriose neturtinės žalos dydis siekė daugiau kaip 28 962 Eur (100 000 Lt), tačiau minėtose bylose buvo sprendžiamas mažamečių vaikų netekties atlyginimo klausimas, kuriose tėvų ir vaikų ryšys buvo ilgesnis ir glaudesnis negu nagrinėjamoje byloje.
    3. Teismas nevertino individualių bylai svarbių neturtinės žalos padarymo aplinkybių. Teismas neteisingai nurodė, kad pagal esamas indikacijas ieškovei S. Š. turėjo būti atlikta planuota cezario pjūvio operacija, kadangi ieškovai nepateikė tokių įrodymų. Ieškovė į ligoninę atvyko jau prasidėjus gimdymui, indikacijų skubios ir planinės cezario pjūvio operacijos atlikimui nebuvo. Teismo motyvai, kad cezario pjūvio operaciją atlikus laiku buvo galima išvengti naujagimio mirties, o iki gimdymo nebuvo jokių duomenų, leidžiančių prognozuoti realią grėsmę vaisių gyvybei, yra nepagrįsti. Po dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje ieškovės nėštumas buvo ypatingai sudėtingas, ieškovė itin ilgai po atlikto aborto negalėjo pastoti ir nėštumo metu ne kartą buvo kilusi reali grėsmė vaisių gyvybei (vieno vaisiaus žuvimas, šlapimo takų infekcija, gresiantis itin ankstyvus priešlaikinis gimdymas). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų specialistų komanda, teikdama išvadas Komisijai, nurodė, kad jeigu cezario pjūvio operacija būtų atlikta iki placentos priešlaikinio atsiskyrimo, išeitys, ko gero, būtų palankios naujagimiui. Pirmojo naujagimio mirties priežastis buvo priešlaikinis dalinis placentos atsidalijimas, prieš gimdymą nustatyti ar įtarti galimą priešlaikinį gimdos atsidalijimą yra neįmanoma, šios komplikacijos išsivystymą lemia objektyvios priežastys, nepriklausančios nei nuo gydytojo kompetencijos, nei nuo jo veiksmų prieš gimdymą ar jo metu. Šis klinikinis atvejis buvo nenuspėjamas ir neišvengiamas nepriklausomai nuo sveikatos priežiūros specialistų veiksmų. Gydytojų specialistų išvados tik tikėtinai nurodo, kad atlikus skubią cezario pjūvio operaciją pasekmės naujagimiui galėtų būti palankesnės. Tačiau gydytojai specialistai taip ir nenurodo, jog placentos atšoką ar nepilnavertį virkštelės prisitvirtinimą, kurie ir nulėmė naujagimio mirtį, gydytojas D. J. galėjo objektyviai nustatyti iki gimdymo pradžios. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamoje ligoninės direktoriaus sudarytos darbo grupės ataskaitoje nurodoma, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo teikiamos tinkamai.
    4. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, tačiau teismas nevertino ligoninės ir jos gydytojų kaltės formos, gydytojų veiksmų kryptingumo ir turinio, t. y. vieno iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti net nenagrinėjo, o iš karto preziumavo ligoninės (jos gydytojo) kaltę, jos nedetalizuodamas.
    5. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai vertino įrodymus. Pirma, teismas visiškai nevertino nei Komisijos nutarimo, nei Komisijos nutarimu nustatyto 14 481 Eur neturtinės žalos dydžio, nors pagal kasacinio teismo praktiką bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Komisijos sprendimą dėl įpareigojimo atlyginti žalą ir šiame sprendime apskaičiuotą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Taip pat teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytą kasacinio teismo bylą Nr. 3K-3-288/2014, kurioje buvo spręstas žalos atlyginimo klausimas vaiko netekimo atveju ir priteistas 5 792 (20 000 Lt) neturtinės žalos dydis. Be to, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju neadekvatus neturtinės žalos dydžio nustatymas pažeistų daugelio ligoninės pacientų interesus. Ligoninės finansinė padėtis yra ypatingai sunki, einamųjų metų deficitas yra 241 197 Eur, jei ligoninės kreditoriais taps ir ieškovai, ligoninės skola sieks 390 000 Eur, ligoninė tokių sumų neturi galimybės sumokėti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas atsisakytų prijungti ligoninės finansinės atskaitomybės dokumentus kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas.
    6. Nagrinėjamoje byloje teismas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nevertino, o formaliai rėmėsi prejudicinėje byloje nustatytais faktais. Tačiau ieškovams nesutinkant su Komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu ginčas teisme nagrinėjamas iš esmės ir teismas turi nustatyti ne tik neturtinės žalos dydį, bet ir visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Prejudiciniame sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjant šią bylą, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės ir jų apimtis yra tapačios, tačiau prejudicinis sprendimas neturtinės žalos dydžio kontekste nepaneigia ieškovų teisės reikalauti priteisti didesnę nei Komisijos sprendimu nustatyta neturtinę žalą. Atsakovė negali kvestionuoti aplinkybių ir teismo išvadų, kurios jau nustatytos prejudiciniu sprendimu.
    2. Atsakovės su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra pateikti pavėluotai ir neturi reikšmės byloje, todėl juos turėtų būti atsisakoma priimti.
    3. Atsakovė, cituodama teismų praktiką, remiasi tik jai palankiais teismo precedentais. Į nagrinėjamą bylą faktinėmis aplinkybėmis panaši kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005 (žalą padarė aplaidžiai veikę gydymo įstaigos darbuotojai, žala susijusi su gimdymu), tačiau šioje byloje žala yra nepalyginamai didesnė, nes vienas iš ieškovų dvynukų mirė, o ne buvo sužalotas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismų praktikoje nėra priteista panašaus dydžio neturtinės žalos.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Minėta, kad pagal ieškovų pareiškimą dėl neteisėtai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ginčą tarp šalių privaloma neteismine tvarka išnagrinėjusi Komisija 2011-11-24 sprendimu nusprendė, kad ieškovei S. Š. buvo neteisėtai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir nustatė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigodama ligoninę ją atlyginti ieškovams (1 t., b. l. 15-20). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientas, kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.). Iš šios bylos bei prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2632-585/2015 medžiagos matyti, kad su Komisijos sprendimu nesutiko abi ginčo šalys, t. y. tiek ieškovai, tiek ligoninė, pateikdami ieškinius. Minėti ieškiniai buvo išnagrinėti atskirose civilinėse bylose (šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-2632-585/2015). Taigi susiklostė tokia situacija, kai dviejose skirtingose bylose buvo nagrinėjamas tas pats ginčas. Tokia situacija yra iš esmės ydinga. Tokiu atveju išnagrinėjus vieną civilinę bylą ir esant įsiteisėjusiam procesiniam teismo sprendimui, kita civilinė byla turėtų būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi ginčas tarp šalių išspęstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
  2. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ligoninės ieškinį dėl to paties Komisijos sprendimo, abi šalys pirmosios instancijos teismą informavo ne vieną kartą (1 t., b. l. 103-104, 140-141, 144-145, 152-154), prašydamos sujungti nagrinėjamas bylas, tačiau teismas į nurodytas aplinkybes ir pateiktus prašymus neatsižvelgė. Tai, jog yra nagrinėjama ši civilinė byla pagal ieškovų S. Š. bei P. L. Š. ieškinį buvo informuotas ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2632-585/2015 pagal ligoninės ieškinį. Nepaisant šių šalių nurodytų aplinkybių, minėtos civilinės bylos buvo išnagrinėtos atskirai. Civilinė byla pagal ligoninės ieškinį išnagrinėta pirmiau – 2015-01-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015-11-26, ligoninės ieškinys dėl Komisijos 2011-11-24 sprendimo panaikinimo buvo atmestas.
  3. Esant tokioms aplinkybėms, būtina nustatyti, ar nėra pagrindo nutraukti šią civilinę bylą (esant išnagrinėtam tarp šalių kilusiam ginčui dėl S. Š. suteiktų ligoninės sveikatos priežiūros paslaugų), jei nėra – kokią įtaką minėtas sprendimas turi nagrinėjamai bylai. Pačios apeliantės pozicija dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2632-585/2015, reikšmės nagrinėjamai bylai, nėra nuosekli. Viena vertus, ligoninė nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimu, kuriame konstatuota, kad Komisijos nutarimas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra teisingas ir objektyvus (1 t. b. l. 197-200; 2 t. b. l. 2-12). Kita vertus, ligoninė nurodo, kad šioje byloje teismas turėjo ne tik nustatyti neturtinę žalą, bet ir kitas ligoninės civilinės atsakomybės sąlygas, o ne formaliai remtis išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų bylų nagrinėjimo dalyką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovams Komisijos sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas neįėjo į išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2632-585/2015 teisminio nagrinėjimo dalyką.
  5. Civilinėje byloje Nr. 2-2632-585/2015 ligoninės ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, kad nebuvo indikacijų atlikti cezario pjūvio operaciją anksčiau ir gydytojas D. J. savo pareigas atliko tinkamai, o ieškovų naujagimės mirtį nulėmė ne gydytojo D. J. veiksmai, o objektyvios priežastys (civilinės bylos Nr. 2-2632-585/2015 1 t., b. l. 8-16). Jokių argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ligoninė pateiktame ieškinyje nenurodė. Tuo tarpu S. Š. ir P. L. Š. atsiliepime į ligoninės ieškinį minėtoje byloje nurodė sutinkantys su Komisijos nustatytomis ligoninės, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, civilinės atsakomybės sąlygomis, išskyrus Komisijos sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio, nurodydami, kad dėl neturtinės žalos yra kreipęsi į teismą (civilinės bylos Nr. 2-2632-585/2015 1 t., b. l. 93-103). Iš visos civilinės bylos Nr. 2-2632-585/2015 medžiagos matyti, kad neturtinės žalos dydžio klausimas nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas – ligoninė minėtoje byloje įrodinėjo, kad jai apskritai nekyla civilinė atsakomybė, nes nėra ligoninės (jos gydytojo) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp gydytojo D. J. veiksmų bei ieškovų naujagimės mirties, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, tuo tarpu S. Š. ir P. L. Š. įrodinėjo, kad šios sąlygos egzistuoja, kartu pabrėždami kad jie nesutinka su Komisijos sprendimu nustatytu neturtinės žalos dydžiu, dėl ko yra pateikę atskirą civilinį ieškinį, nagrinėjamą kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos nėra pagrindo nutraukti, kadangi neturtinės žalos dydžio klausimas nebuvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2632-585/2015 dalykas. Tai, jog minėtoje byloje nebuvo vertinamas Komisijos sprendimu nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas, tiesiogiai nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendime, kuriame teismas konstatavo, kad bylos procese atlikto tyrimo apimtimi, tai yra tiek, kiek buvo tikrinta, ar S. Š. buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ar ne, nėra pagrindo naikinti Komisijos sprendimo. Minėtame sprendime taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ir neigiamų padarinių, nurodant, kad gydytojo neveikimas nebuvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis, tačiau panaikino galimybę S. Š. išvengti netikėtų neigiamų pasekmių, tiesiogiai kilusių dėl negalimų vienareikšmiškai numatyti komplikacijų.
  6. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame konstatuoti neteisėti ligoninės (jos gydytojo) veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovų naujagimės mirties, šios aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir neturi būti iš nustatinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ligoninės, jos gydytojo D. J. veiksmų vertinimu ir priežastinio ryšio su atsiradusiais padariniais (ieškovų naujagimės mirtimi).

8Dėl neturtinės žalos dydžio

  1. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti kiekvienam ieškovui po 72 405 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. y. kiekvienam ieškovui po 250 000 Lt, iš viso – 500 000 Lt). Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo pažeistos vertybės svarba, aplinkybėmis, kad nesant neteisėtų gydytojo veiksmų buvo galima išvengti naujagimio mirties, o iki gimdymo nebuvo jokių duomenų, leidžiančių prognozuoti realią grėsmę naujagimių gyvybei ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose, konkrečiai, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110/2014.
  2. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuorodos į teismų praktiką (nurodytą 16 punkte), neatitinka teismo priteistos neturtinės žalos dydžio – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 už vaiko mirtį iš sveikatos priežiūros įstaigos tėvams buvo priteista 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110/2014 už vaiko mirtį iš sveikatos priežiūros įstaigos motinai buvo priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje teismas, nurodęs, kad vadovaujasi šiomis nutartimis, ieškovams priteisė 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovams bendrą 500 000 Lt neturtinę žalą prieštarauja ne tik pirma nurodytai teismų praktikai, kuria teismas nurodė besivadovaujantis, bet ir kitiems skundžiamo sprendimo motyvams, pavyzdžiui, teismas nurodė tenkinantis ieškinį iš dalies, tačiau priteisė visą ieškiniu prašomą neturtinę žalą (kitų reikalavimų ieškiniu nebuvo reiškiama, t. y. teismas tenkino ieškinį visiškai), bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nurodė nesivadovaujantis ieškovų cituojama kasacinio teismo byla Nr. 3K-7-255/2005, kurioje bendra priteista neturtinės žalos suma atitinka šioje byloje teismo priteistą neturtinės žalos dydį (500 000 Lt). Šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji dalis neatitinka jo sprendimo priteisti 500 000 Lt neturtinę žalą.
  3. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Asmens teisės į gyvybę savo esme yra absoliuti teisė, kurią pažeidus, jos neįmanoma atkurti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, žalos dydį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, taip pat atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
  4. Šioje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų gydytojo D. J. veiksmų buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Dėl šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas neįmanomas. Taigi vienas iš esminių kriterijų, nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas. Ieškovų patirta žala netekus ką tik gimusio vaiko negali būti prilyginama žalai, patirtai dėl sveikatos sužalojimo, todėl šiuo atveju nesivadovaujama apeliantės nurodyta teismų praktika civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, klausimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė S. Š. laukėsi po dirbtinio apvaisinimo procedūros, ilgą laiką buvo gydytas nevaisingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų įdėtos pastangos susilaukti vaikų, kuo ilgiau juos išnešioti, ieškovų nurodytos aplinkybės, kad kūdikiai buvo labai laukiami, ieškovų lūkesčiai buvo siejami su dviejų vaikų auginimu, neleidžia spręsti, kad nagrinėjama situacija žymiai skiriasi nuo tų atvejų, kai tėvai neteko ne naujagimio, bet jau paaugusių vaikų.
  5. Kaip minėta aukščiau, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Gydytojo D. J. tyčinių veiksmų, t. y. siekio padaryti žalą nenustatyta. Be to, priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama ir į apeliantės veiklos pobūdį, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismo nesaisto Komisijos sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis, juo labiau, kad Komisijos sprendime nėra jokių motyvų, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatytas toks neturtinės žalos dydis (50 000 Lt). Kaip minėta, ieškovams nesutinkant su Komisijos sprendimu, teismas ginčą sprendžia iš esmės, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
  6. Kartu pažymėtina, kad tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį dėl jos pobūdžio yra objektyviai neįmanoma. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju įvertinus neturtinės žalos nustatymo kriterijus – pažeistos vertybės pobūdį, kilusias pasekmes, apeliantės (jos gydytojo) kaltės formą, apeliantės veiklos pobūdį, panašaus pobūdžio bylas bei bendruosius teisės principus, ieškovams pirmosios instancijos teismo priteista 500 000 Lt neturtinė žala mažintina iki 100 000 Lt (28 962 Eur). Pateiktame ieškinyje ieškovai prašė priteisti neturtinę žalą lygiomis dalimis, savo išgyvenimų, patirtų dėl naujagimės mirties, nediferencijuodami, todėl ieškovams neturtinė žala priteisiama lygiomis dalimis, kiekvienam ieškovui po 50 000 Lt (14 481 Eur).
  7. Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio klausimas teismo gali būti sprendžiamas tik konkrečioje byloje įvertinus svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes. Motyvai, kuriais vadovaudamasi teisėjų kolegija ieškovams nustatė 100 000 Lt dydžio neturtinę žalą, apibendrintai nurodyti 21 punkte. Apeliantės nuoroda į 2014-05-29 kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje 3K-3-288/2014, kurioje motinai už suaugusio sūnaus mirtį iš sveikatos priežiūros įstaigos priteista 20 000 Lt neturtinė žala, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio.
  8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas sumažinant ieškovams atlygintiną neturtinę žalą iki 28 962 Eur, kiekvienam iš tėvų po 14 481 Eur.

9 Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Kartu su apeliaciniu skundu ligoninė (apeliantė) pateikė naujų įrodymų, kuriuos prašo prijungti prie bylos, – pažymas, pasirašytas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų, 2016-05-05 VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atliko vertinimo ataskaitą, ligoninės finansinės atskaitomybės dokumentus. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, sprendžiant dėl naujų įrodymų prijungimo, reikia įvertinti jų ryšį su bylos dalyku (CPK 180 str.).
  2. Apeliantė nurodo, kad prašomais prijungti finansinės atskaitomybės dokumentais įrodinėtų sunkią finansinę ligoninės padėtį, dėl kurios negali būti paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ir į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Ši civilinė byla nagrinėjama nuo 2012 m. sausio mėn., skundžiamas sprendimas priimtas 2016-04-11. Per visą šį daugiau nei ketverių metų laikotarpį apeliantė, kuri buvo atstovaujama advokato (1 t., b. l. 47), pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, susijusių su ligoninės finansine padėtimi. Apeliantės argumentas, kad anksčiau ji neturėjo galimybės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, parengtų 2016-03-31, nepaneigia fakto, kad apeliantė galėjo pateikti ligoninės finansinės atskaitomybės dokumentus už ankstesnį finansinį laikotarpį. Todėl šie įrodymai neprijungiami prie bylos. Apeliantės pateiktas 2016 m. gegužės mėn. pažymas (2 t., b. l. 13-19), kuriose išreikštas ligoninės gydytojų nesutikimas su gydytojo V. G. išvadomis, bei 2016-05-05 atlikto vertinimo ataskaitą (2 t., b. l. 22-27), kuria apeliantė siekia įrodyti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei S. Š. buvo suteiktos tinkamai, taip pat atsisakoma prijungti kaip nereikšmingas nagrinėjamam ginčui, kadangi esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimui, apeliantės ir jos gydytojo veiksmų neteisėtumas bei priežastinis ryšys šioje byloje iš naujo nebeįrodinėtini.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nuo priteistos sumos dydžio (28 962 Eur) iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 868,86 Eur (28 962 Eur x 3 proc., CPK 83 str. 1 d. 3 p, 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 8 p., 80 str. 1 d. 1 p.).
  2. Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 1 955 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 32). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamas 1 564 Eur žyminis mokestis (iš kiekvieno ieškovo po 782 Eur).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

13,,Pradinę atsakovę viešąją įstaigą Vilniaus miesto universitetinę ligoninę pakeisti atsakove viešąja įstaiga Vilniaus miesto klinikine ligonine.

14Ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti ieškovams S. Š. (asmens kodas ( - ) ir P. L. Š. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (juridinio asmens kodas 302692454) po 14 481 Eur (po keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) kiekvienam ieškovui neturtinės žalos atlyginimo.

16Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (juridinio asmens kodas 302692454) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 euro centus) žyminio mokesčio.

17Kitą ieškinio dalį atmesti.“

18Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (juridinio asmens kodas 302692454) iš ieškovų S. Š. (asmens kodas ( - ) ir P. L. Š. (asmens kodas ( - ) po 782 Eur (po septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai