Byla 2A-1110/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir atsakovės Ž. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4404-302/2013 pagal ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ieškinį atsakovei Ž. R. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 56-25 panaikinimo, tretieji asmenys D. Š., I. P., D. R., E. L., BTA Insurance Company SE, bei pagal atsakovės Ž. R. priešieškinį ieškovui Viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Insurance Company SE, AB Lietuvos draudimas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl s

5Ieškovas prašė panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Komisija) 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 56-25 dėl atsakovės prašymo tenkinimo iš dalies ir įpareigojimo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (toliau- Santariškių klinikos) atlyginti jai 30 000 litų dydžio neturtinę žalą, o atsakovės pareiškimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 18 d. Komisija išnagrinėjo Ž. R. pareiškimą dėl pacientei J. P. (Ž. R. dukrai) Santariškių klinikose netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovas nesutinka su minėtu Komisijos sprendimu. Nurodė, kad 2007 m. birželio 4 d. J. P. buvo stacionarizuota į Santariškių klinikų II širdies chirurgijos skyrių, siuntimo diagnozė - įgimta aortos vožtuvo yda, būklė po Rosso operacijos 1999 m., triburio vožtuvo konduito stenozė I-II laipsnio ir nesandarumas, būklė po sepsio, funkcinė klasė II-III. J. P. apžiūrėję gydytojai vaikų kardiologai ligos istorijoje Nr.7-13684 nurodė, kad pacientė atvyko ištyrimui dėl fizinio krūvio netoleravimo, greitesnio fizinio nuovargio, širdies plakimų, įtariamų vegetacijų ant plaučių arterijos vožtuvo. Nustačiusi lėtinio tonzilito ir adenoidų diagnozę, gydytoja pacientei rekomendavo planinį operacinį gydymą. 2007 m. birželio 8 d. konsiliumo metu nutarta, kad infekcijos šaltinis buvo tonzilės. Komisija savo sprendimą grindžia Valstybinio medicininio audito inspekcijos (toliau- VMAI) 2007 m. gruodžio 10 d. sprendime 4A-258-342K nurodytomis aplinkybėmis, t.y. kad 2007 m. birželio 11 d. J. P. tonzilių pašalinimo operacijos metu operavusi gydytoja otorinolaringologė D. Š. pažeidė dešiniosios ir kairiosios išorinių miego arterijų stambiosios šakos (liežuvinės ir veidinės arterijos) bei dešinės išorinės miego arterijos sienelę. Ieškovas nesutinka su tokiu VMAI teiginiu ir pažymi, kad kraujavimas, pažeidus tokias stambias arterijas ir jos stambias šakas, paprastai būna profuzinis, labai stiprus, jo neįmanoma nepastebėti gydytojui, kitam medicinos personalui, net ne medikui, o sustabdyti tamponais absoliučiai neįmanoma. Ieškovas taip pat nurodo, kad operacijos metu komplikacijų nebuvo, pacientė nukraujavo 800 ml. Didesnis nei įprastos tonzilektomijos metu nukraujavimas galėjo būti nulemtas uždegiminės aplinkinių audinių reakcijos, kapiliarų ir smulkių kraujagyslių sienelių trapumo. Pacientė buvo išrašyta į namus po 4 parų, kai paprastai pacientai po tokių operacijų jau kitą parą išvyksta iš stacionaro. Ieškovas taip pat nesutiko su Komisijos teiginiais, jog gydytojai otorinolaringologai neorganizavo gydytojų angiochirurgų ir/ar hematologo konsultacijos kraujavimo priežasčiai nustatyti bei efektyvesnio gydymo taktikai parinkti, ir pažymi, jog prieš ir po operacijos kraujo krešumo rodikliai buvo normalūs, šeimyninėje anamnezėje kraujo krešėjimo sutrikimų nebuvo, buvusios labai sudėtingos Rosso operacijos metu kraujo krešumo sutrikimų nebuvo. Todėl hematologo konsultacija papildomos informacijos nebūtų suteikusi. Pacientė buvo beveik 14 metų, stambaus kūno sudėjimo (mergaitė svėrė apie 61 kg), taigi jos svoris ir ūgis atitiko suaugusio moteriškos lyties individo duomenis. Todėl, esant klinikinėms indikacijoms pooperaciniam nuskausminimui, ir buvo pasirinktas Sol. Diclac, o skiriama dozė neviršijo maksimalios leistinos. Nurodė, kad Ž. R. savo patirtą neturtinę žalą sieja su dukters mirtimi, įvykusia 2007 m. birželio 17 d., todėl termino kreiptis į Komisiją su pareiškimu pradžia skaičiuotina nuo nurodytos datos. Komisija turėjo skundą palikti nenagrinėtą, pateikus jį praleidus įstatymo nustatytą vienerių metų terminą. Be to, Komisija be VMAI išvadų rėmėsi ir gydytojų specialistų - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ANG ligų klinikos vadovo prof. U. ir šios klinikos docento V. K. tyrimo išvadomis. Jose nurodoma, kad stambiųjų kraujagyslių pažeidimas negalėjo būti padarytas; operacija atlikta metodiškai teisingai; vėlyvojo kraujavimo metu taikytos priemonės buvo adekvačios; teiktos paslaugos atskirose gydymo etapuose buvo adekvačios. Komisija taip pat nagrinėjo ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr.(S-752-190/2012). Akivaizdu, jog VMAI sprendimo išvados yra paneigtos kitais tyrimo metu surinktais įrodymais-specialistų išvadomis. Pasak ieškovo, Komisija, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrusi teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nusprendė iš dalies tenkinti Ž. R. prašymą, nes akivaizdu, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsirasti Santariškių klinikų civilinei atsakomybei bei pareigai atlyginti neturtinę žalą nėra.

6Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą dalyje dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir ją padidinti iki 400 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš karto po dukros mirties atsakovės iniciatyva buvo atliekami įvairūs šio mirtino įvykio tyrimai ir patikrinimai, tačiau jie visi buvo epizodiniai, o pagrindinis, kuris ir turėjo nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, įvertinti kaltų asmenų teisinę atsakomybę - ikiteisminis tyrimas taip ir baigėsi iki galo neištyrus visų aplinkybių, nes buvo nutrauktas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino suėjimo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi. Nežiūrint minėtų bandymų aiškintis mirties aplinkybes, iš ieškovo pusės taip ir nebuvo atsakyta į esminį klausimą - kodėl 2007 m. birželio 11 d. atliktos mirusiajai tonzilių šalinimo operacijos pasekmė buvo mirtis, nors tiek medicinos moksle, tiek Santariškių klinikų informacijoje apie tokias operacijas nurodoma, kad tokios operacijos nesukelia mirties, o Lietuvoje per visą tokių operacijų atlikimo praktiką pasitaikė vos viena mirtis ir ta pati dėl šalutinio poveikio. Buvo konstatuota, jog pacientę mirtis ištiko dėl staigaus ir gausaus kraujavimo iš išorinių miego arterijų dėl jų pažeidimo 2007 m. birželio 11 d. tonzilių šalinimo operacijos metu - chirurginiu būdu nupjovus dešiniosios ir kairiosios išorinių miego arterijų stambiosios šakos (liežuvinės ir veidinės arterijos) galus bei pažeidus dešinės išorinės miego arterijos sienelę. Tokie paciento audinių pažeidimai yra mirtinai pavojingi (faktiškai baigiasi mirtimi) ir nėra priimtini tonzilių šalinimo operacijos metu, t.y. tonzilės turi būti pašalinamos nepadarius tokių paciento audinių pažeidimų. Jie galėjo būti padaryti tik dėl gydytojo klaidos -subjektyvios, kai gydytojas netinkamai atlieka operaciją, arba objektyvios, jei stambiosios kraujagyslės yra anomalinės padėties, turi uždegimų, randų ir pan. Specialistų išvadose nurodoma, kad pažeistos stambiosios kraujagyslės nebuvo anomalinės padėties, nebuvo jokių randų, uždegimų ar kitų objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti operacijos metu padarytus paciento audinių pažeidimus. Komisijos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma (30 000 Lt), kurią ieškovas turi išmokėti atsakovei už žalą dėl nepilnametės dukters mirties, neadekvati padarytai žalai, todėl didintina. Komisijos sprendime neatsižvelgta į tai, kad pažeista fundamentali vertybė - teisė į gyvybę, atsakovės teisė turėti vaikų, buvo pažeistas ryšys su labai artimu žmogumi - mirusioji buvo atsakovės vienintelė dukra, kuriai atsakovė atidavė daug savo laiko ir pastangų, tiek puoselėjant jauną gyvybę bendrai, tiek dedant pastangas dėl jos sveikatos savybių. Pagal pripažintą teismų praktiką neturtinės žalos dydis mirties atveju prasideda nuo 100 000 Lt sumos. Ypatingai artimi atsakovės ryšiai su mirusia nepilnamete dukra, patirti ilgalaikiai ir stiprūs išgyvenimai, ieškovo kaltės laipsnis ir neteisėtų veiksmų pobūdis lemia, kad atsakovės atveju priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti daug didesnis negu pripažįstama minimali atlygintinos neturtinės žalos suma gyvybės atėmimo atveju. Atsakovė taip pat nurodo, kad iš pateikiamo tonzilių pašalinimo operacijos aprašymo ir pasisakymo dėl jos specialistų išvadose matyti, kad operacijos metu padaryti pacientės audinių pažeidimai buvo labai grubūs ir net netikėti tos srities specialistams, be to, tonzilių šalinimo operacija nebuvo būtina, ji iš esmės nėra sudėtinga ir tinkamai atliekama nekelia pavojaus gyvybei, dėl ko atsakovė ir sutiko su jos atlikimu. Pats ieškovas ne tik neatliko jokio išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo, nors tokią pareigą turėjo pagal teisės aktų reikalavimus, bet netgi ir neinformavo apie mirties faktą savo draudikų (atitinkamai šie irgi neatliko jokio tyrimo), nerodė jokio dėmesio atsakovei, taip rodydamas nepagarbą jai, jos mirusiai dukrai ir dar labiau didino netekties skausmą, išgyvenimus. Tyrimų metu teiktos nepagrįstos prielaidos ir jokiais medicininiais dokumentais neparemti pamastymai, kad dėl įvykusios nelaimės kalta pacientė (jos organizmas), o mirtį sukėlė ne audinių pažeidimai, bet po jos atsiradęs galimai dėl pačios pacientės veiksmų atitrūkęs krešulys, netgi žemino atsakovę. Be to, ieškovas neinformavo atsakovės, kad apdrausta jo civilinė atsakomybė, tuo pačiu nepateikė ir informacijos apie draudimo paslaugą teikiančią bendrovę.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas sutiko su Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. Ml828/07(01) nurodoma pacientės J. P. mirties priežastimi, t.y. kad mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio ir vidinio kraujavimo, hemoraginio šoko, atsiradusių po tonzilių pašalinimo operacijos, kurios metu buvo pažeistos dešiniosios ir kairiosios išorinių miego arterijų stambiosios šakos (liežuvinės ir veidinės arterijos) bei dešinės išorinės miego arterijos sienelė, tačiau nesutiko, kad šie pažeidimai atsirado dėl ieškovo darbuotojų, operavusių pacientę ir gydžiusių ją pooperaciniu laikotarpiu veiksmų. Teismas nurodė, kad ieškovo ir pacientę gydžiusių gydytojų veiksmų neatitikimas ligoninės vidaus ir išorės dokumentams yra konstatuotas VMAI kontrolės 2007 m. gruodžio 10 d. išvadose. Įvertinęs šias išvadas, teismas sprendė, jog nors šiose išvadose nurodyti gydytojų veiksmai, kurie neatitinka ligoninės vidaus ar išorės dokumentų reikalavimams (tokie kaip medicininių dokumentų neužpildymas, medicininio preparato Diclac 75mg skyrimas pacientei skausmo malšinimui), ne visi turėjo įtakos ir reikšmės įvykusioms pasekmėms. Tačiau pažymėjo, jog byloje nėra paneigta, kad kiti gydytojų veiksmai ar jų neatlikimas galėjo turėti įtakos atsiradusioms pasekmėms. Teismas įvertino ir kitas į bylą pateiktas specialistų išvadas. Pažymėjo, jog specialistų vertinimas atliktų ieškovo gydytojų veiksmų operuojant ir prižiūrint J. P. pooperaciniu periodu nėra vienareikšmiškas. Tačiau specialistai sutiko, kad tonzilių šalinimo operacijos atlikimo pasekmė - paciento mirtis yra itin reta komplikacija. Nors ieškovas mėgino įrodyti, kad pacientės arterijų anomalija buvo kaip tik tokio išskirtinio atvejo pasekmė, tačiau teismas sprendė, kad tokia anomalija nėra patvirtinta bylos įrodymais. Ieškovo nurodomose baudžiamojoje byloje esančiose specialistų išvadose tokios konstatacijos nėra, nes ekspertai darė tik prielaidas, kad tokia anomalija galėjo būti. Tokių anomalijų nėra konstatuota specialisto išvadoje Nr. Ml828/07(01) po atliktos J. P. autopsijos, kurios metu buvo realiai tiriami mirusiosios organai. Be to, kad tonzilių šalinimo operacijos metu pažeistos arterijos nebuvo anomalinės padėties, nebuvo jokių uždegimų, randų ar kitokių aplinkybių, kurios objektyviai galėjo lemti ar lėmė arterijų pažeidimą chirurginiu būdu tonzilių šalinimo operacijos metu ar kraujavimą iš arterijų pooperaciniu laikotarpiu, yra nurodyta specialisto išvadose 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvadose Nr. KM 4 (16/129)/11 (01). Nebuvo nustatyta ir jokių objektyvių duomenų, kad kraujagyslės būtų buvusios trapios natūraliai ar dėl poveikio joms (nekrotizuotos ar pan.). Po atliktos mirusiosios autopsijos išvadoje buvo nurodyta, kad mergaitės mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio ir vidinio kraujavimo, hemoraginio šoko, atsiradusių po tonzilių pašalinimo operacijos, kurios metu buvo pažeistos dešiniosios ir kairiosios išorinių miego arterijų stambiosios šakos (liežuvinės ir veidinės arterijos) bei dešinės išorinės miego arterijos sienelė. Tokiu būdu sprendė, kad nors ir nėra duomenų apie tiesioginį kurio nors iš gydytojo pažeidusį arterijas veiksmą, tačiau nėra paneigtas faktas ir jo neneigia šalys bei tretieji asmenys, kad operacijos metu ar pooperaciniu periodu buvo arterijos pažeistos ir gydytojai, esant pažeistoms arterijoms, neatliko visų veiksmų, kurie galėjo įtakoti kraujo stabdymą ir atstatant kraujo kiekį organizme. Ieškovo darbuotojai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina.

9Spręsdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltės formą, kurį aiškiai nėra tyčinė. Ieškovas neveikė neteisėtai ir nesiekė padaryti žalos, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas teikdamas paslaugas. Ieškovo darbuotojai stengėsi, jų supratimu, daryti viską, kad išvengti įvykusių pasekmių, tačiau situacija nebuvo įvertinta kaip tiek pavojinga pacientės atžvilgiu, kiek buvo realiai. Įvertino, kad pažeista fundamentali vertybė - teisė į gyvybę, pažeistas ryšys su labai artimu žmogumi - mirusioji buvo atsakovės vienintelė dukra. Todėl akivaizdu, kad atsakovės išgyvenimai netekus dukros yra nepamatuojamai dideli, jie negali būti išreikšti jokiu dydžiu. Teismas, atsižvelgiant į teismų priteisiamas sumas analogiškose bylose, sprendė, kad Komisijos nustatytas dydis 30 000 Lt yra teisėtas ir pagrįstas.

10Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovė praleido terminą reikšti reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės dukra mirė 2007 m. birželio 17 d., todėl atsakovė reikalavimą Komisijai turėjo pareikšti iki 2008 m. birželio 18 d. Tačiau teismas nesutiko su ieškovu, kad Komisija be pagrindo atnaujino ieškinio senaties terminą ir išnagrinėjo atsakovės skundą. Nurodė, kad atsakovė ieškinio senaties termino laikotarpiu savo teises siekė apginti nesikreipdama į teismą: ji nuosekliai laikėsi pozicijos dėl gydytojų kaltės, jos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atliekamus tyrimo veiksmus patvirtina prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsakovė neveikė pasyviai, o siekė nustatyti ieškovo darbuotojų kaltę, gauti tam tikrą satisfakciją. Teismas nenustatė, kad ieškovė savo teisėmis piktnaudžiavo, sąmoningai delsė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Todėl Komisija turėjo pagrindą atnaujinti terminą ir išnagrinėti atsakovės prašymą.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

12Ieškovas Santariškių klinikos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria Santariškių klinikų ieškinys atmestas, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Atsakovė ieškinio senaties terminą praleido beveik trimis metais dėl subjektyvių priežasčių. Todėl jo atnaujinti nebuvo galima. Įstatymo nuostatos senaties termino skaičiavimo pradžios nesieja su asmens situacijos suvokimu, veiksmais ar neveikimu. Atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą laiku, naudojosi advokato teisine pagalba. Be to, teismas savo sprendimu pasisako tik dėl senaties termino atsakovei kreiptis į Komisiją, tuo tarpu ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį priešieškiniui dėl neturtinės žalos pateikimo teismui.

142. Teismas, nenurodydamas ne tik veiksmų, bet ir gydytojų, kurie juos atliko, ir konstatuodamas pakankamą Santariškių klinikų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, tokį sprendimą priėmė nepagrįstai ir neteisėtai bei pažeidė ieškovo regreso teisę.

153. Teismas neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus - specialistų išvadas. Vienas jų nemotyvuotai atmetė, kitų iš viso nevertino. Visų klinicistų komisijos išvados (6 ekspertizės/specialistų išvados) patvirtino, kad J. P. gydymas Santariškių klinikose buvo teisingas, operacija atlikta tinkamai, o medicininė pagalba suteikta laiku.

164. Specialisto išvada Nr. M 1828/07 (01) pateikta po patalogoanatominio tyrimo yra nepagrįsta ir nelogiška. Joje pateiktas vertinimas gali būti netikslus, nes po operacijos iki mirties praėjo šešios paros, per tiek laiko audiniuose vyksta nekrotiniai žaizdos gijimo pokyčiai, audiniai keičiasi. Stabdant profuzinį kraujavimą paskutinio kraujavimo metu ekstremaliomis aplinkybėmis, žaizdos audiniai taip pat pažeidžiami. Nebuvo įvertinta anomalinė kraujagyslių padėtis, o tai šiuo atveju esminis ligos eigą galėjęs lemti faktorius.

175. Teismo sprendimo teiginiai, kad po operacijos nebuvo kreipiamasi į kitus specialistus, kad angiochirurgų kompetencijai priklausė gydymo priemonės, galėjusios pakeisti ligos eigą, yra nepagrįsti. Pacientei atvykus į Santariškių klinikas pakartotinai 2007 m. birželio 16 d. ryte, ji nekraujavo, išvalius krešulius tamponais net nebuvo atliekama elektrokoaguliacija. Tai rodo, kad profuzinio gausaus kraujavimo ar kitų stambiųjų kraujagyslių pažeidimų požymių nebuvo, nebuvo ir indikacijų kitų specialistų (angiochirurgų ) konsultacijai. Pacientė buvo sąmoninga, aktyvi, valgė, gėrė. Specialistų išvadose aiškiai įvardintas jos kraujavimo mechanizmas, mirties priežastys ir tai, kad medicininėmis priemonėmis pacientei nebuvo galima padėti.

186. Teismas neįvertino aplinkybės, kad VMAI savo tyrimą atliko tik nagrinėdama medicinos dokumentus, nepasitelkusi jokių ekspertų ar kompetentingų specialistų. VMAI paskirtis vertinti gydymo įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumą bei siekti gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. VMAI išvada prieštarauja kitoms byloje vertintoms specialistų išvadoms, kuriomis ji buvo paneigta.

19Atsakovė Ž. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl jos priešieškinio - jį tenkinti ir pakeisti 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą dalyje dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir ją padidinti iki 400 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Teismas neatsižvelgė į nagrinėjamo ginčo ypatumus. Neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tik dėl vienos vertybės (gyvybės atėmimo) ir tai pagal minimalius kriterijus. Tuo tarpu nebuvo atsižvelgta į tai, kad gyvybė buvo atimta nepilnamečiam vaikui, kurį siejo ypatingas ir ilgalaikis ryšys su atsakove, buvo pažeista atsakovės teisė į šeimą, o ieškovo veiksmai tiek operacijos metu, tiek pooperaciniu gydymo metu, tiek aiškinantis įvykio aplinkybes tik padidino atsakovės išgyvenimus, patirtą stresą, pailgino laiką, kai jis buvo patiriamas, ir dėl to yra pagrindas jai pripažinti teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimą negu paprastai taikomas.

212. Teismų praktikoje 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti taikoma, kai padaromi rimtesni sveikatos sutrikimai, t.y. daug mažesni sveikatos sutrikimai negu gyvybės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-77/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Pagal teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydis mirties atveju, kai objektyviai ji negrėsė, o ją lėmė kalto asmens veiksmai, prasideda nuo 100 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2005; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2009; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2006 ir kt.).

223. Tokiu atveju, kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, turi būti vadovaujamasi principu, kad priteistinos žalos dydis turi būti maksimaliai didelis (CK 6.251 str. 2 d.). Atsižvelgtina į atskirais atvejais įstatymų nustatytą atlygintiną neturtinės žalos dydį (Teismų įstatymo 101 str. 5 d., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 40 str. 1 d., Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 31 str., Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 str. 11 d. - mirties atveju 120 mėnesių jo mėnesio atlyginimo dydžio, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str. - 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų). Įvertintina ir individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės, t.y. kad mirusioji buvo vienintelė atsakovės dukra, kuri nuo pat mažesnės turėjo problemų su sveikata, kas lėmė, jog atsakovė neturėjo ir negalėjo turėti jokios nuolatinės darbo vietos, savo gyvenimą siejo būtent su dukros sveikatos gydymu ir stiprinimu, o tai lėmė ypatingą jų tarpusavio ryšį, emocinius išgyvenimus dėl jos netekties.

234. Ieškovo kaltės laipsnis yra didelis, operacija buvo atlikta ypatingai neatidžiai, o tai lemia ir didesnę civilinę atsakomybę, taikytiną kaip nusikaltimo atveju. Iš pateikiamų tonzilių pašalinimo operacijos aprašymo ir specialistų pasisakymo dėl jos matyti, kad operacijos metu padaryti pacientės audinių pažeidimai buvo labai grubūs ir operaciją dariusi gydytoja turėjo visas galimybes tai nustatyti. Šalintini paciento audiniai turi būti revizuojami operaciją atliekančio gydytojo tik vizualiai, prieš jų šalinimą juos identifikuojant. Po mirties nebuvo atliekamas histologinis tyrimas, nes operacijos pasekmės buvo tokios aiškios (grubios), kad matomos vizualiai.

24Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti dalyje - padidinti neturtinės žalos sumą kaip prašoma jos apeliaciniame skunde. Nurodo šiuos argumentus:

251. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, o jeigu ir praleido - tai dėl svarbių priežasčių. Be to, ieškinio pradžia skaičiuotina nuo 2011 birželio 14 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo, kas reiškė, jog atsakovė išnaudojo šį savo teisių gynybos būdą. Atsakovė civilinį procesą inicijavo 2011 m. spalio 28 d. pareiškimu Komisijai, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Būtent ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti esminiai įrodymai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Įvykio aplinkybių sudėtingumą patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek ieškovo pozicija procesiniuose dokumentuose, įskaitant apeliacinį skundą.

262. Negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai ieškovo apeliaciniame skunde cituojamos epizodinės specialistų išvados (jų dalys), kurios remiasi iš esmės prielaidomis (naudojami žodžiai „greičiausiai“, „galėjo sąlygoti“ ir pan.), kurios nėra motyvuotos.

273. Ieškovas nepaneigė savo kaltės. Jo kaip gydymo įstaigos atsakomybė atsiranda ne todėl, kad jis neišgydė pacientės, o todėl, kad papildomai, nepriimtinai pažeidė pacientės audinius taip, kad ją reikėjo gydyti visai nuo kitų pasekmių negu ji kreipėsi į gydymo įstaigą. Nė vienas specialistas nepatvirtino ieškovo versijos, kad kraujavimas iš kraujagyslių galėjo būti dėl jų sienelių nekrozijos, kai operacijos metu buvo stabdomas kraujavimas elektrokauteriu.

284. Komentuodami išvadą Nr. M1828/07(01), specialistai 2008 m. gruodžio 19 d. raštu nurodė, kad nustatytas ir aprašytas audinių pažeidimas rodo, kad kraujagyslės buvo pažeistos chirurginiu būdu, o kraujagyslių plyšimų ar panašių dalykų nėra nustatyta.

29Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovo ir atsakovės apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovo Santariškių klinikos apeliacinį skundą - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą, o atsakovės Ž. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

301. Atsakovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovas prašė jį taikyti, bet teismas šio prašymo nenagrinėjo ir dėl praleisto ieškinio senaties termino visiškai nepasisakė.

312. Ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas, kadangi nėra jokių svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių kliūčių, kurios būtų trukdžiusios atsakovei įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą.

323. Pirmosios instancijos teismas neįvertino specialisto išvadų, kuriose nustatyta, jog pacientės kraujagyslės turėjo anomalinių savybių; jos nėra nustatinėjamos prieš tonzilių šalinimo operaciją; kitų gydytojų specialistų konsultacija nebūtų suteikusi tokios informacijos, kuri būtų galėjusi pakeisti įvykių eigą; teiktas gydymas nebuvo mirties priežastimi, o mirtis įvyko plyšus pakitusių, nekrotizuotų kraujagyslių sienelėms vėlyvame pooperaciniame periode.

33Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

341. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teismui nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje. Analogiškas aplinkybes įvertino Komisija ir nustatė atlygintinos sumos dydį.

352. Atsakovės nurodomas įstatymų lyginimas ir analogija nėra galimas. Įstatymas išskiria tam tikras asmenų grupes pagal jų profesinius požymius, nurodomas išmokas moka valstybė, o ne kaltas asmuo, toks atlyginimas taikomas asmenims, mokėjusiems privalomo draudimo įmokas. Nesant specialaus įstatymo, reglamentuojančio žalos atlyginimą nepilnamečio asmens mirties atveju, kiti įstatymai negali būti taikomi kaip analogija.

363. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais nėra įmanoma. Pinigine kompensacija nėra siekiama nubausti žalą padariusį asmenį.

374. Įstatymas nenumato kaip reikšmingos neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybės, jog ieškovas buvo apsidraudęs. Jis pagal savo kompetenciją negalėjo imtis jokių kitokių (buvo aptartos įvykio aplinkybės) veiksmų bei tirti įvykio aplinkybes. Ieškovas informavo savo draudimo bendrovę. Priešingai nei tvirtino atsakovė, po pacientės mirties buvo atliktas histologinis tyrimas. Be to, neaišku, kaip su minėtomis aplinkybėmis susiję atsakovės argumentai įtakojo žalos atsiradimą.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 4 d. atsakovės dukra buvo paguldyta į Santariškių klinikas, kur ją apžiūrėję gydytojai nustatė lėtinio tonzilito diagnozę (lėtinės infekcijos šaltinį), rekomendavo planinį operacinį gydymą ir paskyrė gydymą antibiotikais. 2012 m. birželio 11 d. jai buvo atlikta planinė tonzilių šalinimo operacija, kurią atliko gydytoja D. Š.. 2007 m. birželio 15 d. pacientė išleista gydytis namuose. 2007 m. birželio 16 d. ryte ji iš namų Greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežta atgal į Santariškių klinikas dėl ūmaus kraujavimo iš gerklės. Gydytojas A. L. pašalino krešulius iš gerklės, tonzilių nišų kraujavimas buvo sustabdytas. 2007 m. birželio 17 d. 15.45 val. J. P. pradėjo gausiai kraujuoti iš ryklės. Pacientė buvo nugabenta į tvarstomąjį, kur gydytojai A. L. ir I. P. mėgino sustabdyti profuzinį kraujavimą, skubią pagalbą teikė ir gaivino gydytojai anesteziologai reanimatologai, tačiau širdies veikla neatsistatė ir 17.45 val. buvo konstatuota mirtis. Komisija 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 56-25 nusprendė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei J. P. Santariškių klinikose buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą; iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojo ieškovą atlyginti 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

41Šalys kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkinti jų reikalavimai dėl Komisijos sprendimo. Ieškovas tvirtina, kad jo darbuotojų kaltės dėl pacientės mirties nėra, ieškovo gydytojų neteisėtų veiksmų pateiktuose specialistų išvadose nekonstatuota, todėl nėra civilinės atsakomybės taikymo pagrindų. Be to, teismas nepasisakė dėl ieškovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino priešieškiniui dėl neturtinės žalos pateikimo teismui. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimu dalyje dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir prašo ją padidinti iki 400 000 Lt.

42Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

43Dėl ieškinio senaties

44Ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl ieškinio senaties termino kreiptis į Komisiją, nors ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį priešieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikti teismui. Ieškovo manymu, termino kreiptis į teismą pradžia yra 2007 m. birželio 17 d., nes atsakovė savo patirtą neturtinę žalą sieja su nurodytą dieną įvykusia dukters mirtimi. Tuo tarpu atsakovė su priešieškiniu kreipėsi į teismą tik 2013 m. gegužės 17 d. Taigi, ieškovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui teismui dėl žalos atlyginimo pareikšti, skaičiuodamas jį nuo pacientės mirties dienos. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais dėl praleisto ieškinio senaties termino.

45Nagrinėjamam ginčo santykiui taikomos CK ir specialaus įstatymo, t.y. nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šioje materialiosios teisės normoje nustatytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1251/2014). Todėl atsakovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, turėjo kreiptis į teismą dėl ginčo su sveikatos priežiūros įstaiga nagrinėjimo iš esmės per 30 dienų terminą. Komisija sprendimą priėmė 2013 m. balandžio 18 d., atsakovė priešieškinį pareiškė teismui 2013 m. gegužės 20 d., t.y. nepraleidusi 30 dienų termino. Todėl šiuo aspektu konstatuoti praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir atsakovės, susijusio su žalos atlyginimo dydžio nagrinėjimu iš esmės, nėra teisinio pagrindo.

46Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad buvo praleistas trejų metų bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. ieškovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino nėra pagrindo sieti išimtinai su atsakovės nepilnametės dukters mirtimi, nes šis faktas savaime dar nesudaro pagrindo spręsti apie galimai pažeistas atsakovės teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jos dukrai. Sveikatos priežiūros institucijų darbuotojai teikia profesines paslaugas, tai sietina su specifinėmis žiniomis, kurios asmeniui, neturinčiam specialių žinių, natūraliai gali būti nežinomos ar netinkamai/nepakankamai suprantamos. Pažymėtina, jog atsakovės iniciatyva buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, galimam jos teisių pažeidimo faktui nustatyti, kurio metu buvo pateikta ne viena specialisto išvada. Paskutinė specialisto išvada ikiteisminio tyrimo institucijai pateikta 2011 m. kovo 30 d. (baudžiamosios bylos Nr. 10-2-00280-07 b. l. 2-26). Atsakovės advokatas 2011 m. liepos 21 d. supažindintas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie ir leido spręsti atsakovei apie jos teisių pažeidimą, sveikatos priežiūros institucijai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jos dukrai (baudžiamosios bylos Nr. 10-2-00280-07 b. l. 40-43) (CK 1.127 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, o ir bet kuriuo atveju dėl paminėtų priežasčių būtų pakankamas pagrindas jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.).

47. Pastebėtina ir tai, kad dėl kraujavimo pooperaciniame periode pacientė buvo hospitalizuota į gydymo įstaigą ir dvi dienas iki mirties jai buvo teikiamos paslaugos, susijusios su gausiu kraujavimu. Byloje nėra įrodymų, kad dėl kokių nors priežasčių pacientės kraujavimas negalėjo būti suvaldytas (juo labiau, jei, anot ieškovo, stambiosios kraujagyslės nebuvo pažeistos), kodėl nebuvo imtasi alternatyvių gydymo būdų, apsiribota skysčių nustatymu ir nebuvo bandoma atstatyti kraujo kiekį organizme. Kaip minėta, gydymo įstaigos neteisėti veiksmai vertinti ne rezultato, o proceso aspektu, Teisėjų kolegijos vertinimu,

48CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, kad jo kaltės dėl pacientės mirties nėra. Jis neįrodė savo teiginių, kad Priešingai, komisijinėje specialisto išvadoje Nr. KM 4 (16/129)/11 (01) nurodoma, kad pacientės kaklo kraujagyslių anatominė padėtis nebuvo anomalinė (t. 2, b. l. 199).š Komisijos sprendimo turinio ir 2008 m. sausio 7 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos konferencijos, tonzilių šalinimo operacijos pasekmė - paciento mirtis itin reta komplikacija, siekia apie 0,02 % (t. 1, b. l. 20, t. 1, b. l. 61). Tai rodo, kad paciento mirtis po tonzilių šalinimo operacijos medicininiu požiūriu pateisinama tik labai aiškiomis ir nustatytomis aplinkybėmis, kurių atsiradimą įtakoja medicinos mokslo nevaldomos priežastys. Gydymo įstaiga yra atsakinga už tokių priežasčių valdymą ir nustatymą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra kalta dėl jų sukeltų pasekmių (žalos), jei neįrodo, kad tos pasekmės atsirado dėl konkrečių priežasčių, nevaldomų medicinos mokslo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kuo aptariamas klinikinis atvejis buvo toks nenuspėjamas ir neišvengiamas nepriklausomai nuo sveikatos priežiūros specialistų veiksmų, kad patektų į minėtus išskirtinius atvejus, lemiančius sunkias mirtinas pasekmes, t.y. ieškovas savo kaltės prezumpcijos įrodymais nepaneigė.

49Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

50, todėl Komisijos nustatyta suma didintina iki 50 000 Lt (CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtina perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovė patyrė 9 849 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, įskaitant ikiteisminę ginčo sprendimo stadiją (t. 1, b. l. 152-155; t. 3, b.l. 134). Pakeitus sprendimą atsakovės naudai, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau-Rekomendacijos), bylos sudėtingumą, o taip pat ir tai, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteistina 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.).

53Apeliacinės instancijos teisme bylos rezultatas iš esmės yra palankus atsakovei. Ji patyrė 3 993 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 225-226). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), dėl ko, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo ir iš dalies tenkinus atsakovės skundą, pastaroji turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pagal Rekomendacijas atsiliepimas į apeliacinį skundą pagal 8.11 punktą – 1,5 MMA, apeliacinis skundas pagal 8.9 punktą - 3 MMA. Kita vertus, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pateiktuose procesiniuose dokumentuose didele dalimi teikiami jau pirmosios instancijos teismui teikti argumentai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

56„Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

57Priteisti atsakovei Ž. R., a. k. ( - ) iš ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, pakeičiant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 56-25, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

58Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atsakovei Ž. R. bei 113 Lt teismo išlaidų į valstybės biudžetą.

59Kitą priešieškinio dalį atmesti.“

60Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei Ž. R. ir 600 Lt žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl s... 5. Ieškovas prašė panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Pacientų... 6. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį ir... 9. Spręsdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos... 10. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovė praleido terminą reikšti... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai... 12. Ieškovas Santariškių klinikos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 13. 1. Atsakovė ieškinio senaties terminą praleido beveik trimis metais dėl... 14. 2. Teismas, nenurodydamas ne tik veiksmų, bet ir gydytojų, kurie juos atliko,... 15. 3. Teismas neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus - specialistų... 16. 4. Specialisto išvada Nr. M 1828/07 (01) pateikta po patalogoanatominio tyrimo... 17. 5. Teismo sprendimo teiginiai, kad po operacijos nebuvo kreipiamasi į kitus... 18. 6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad VMAI savo tyrimą atliko tik... 19. Atsakovė Ž. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 20. 1. Teismas neatsižvelgė į nagrinėjamo ginčo ypatumus. Neturtinės žalos... 21. 2. Teismų praktikoje 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti taikoma, kai... 22. 3. Tokiu atveju, kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, turi būti... 23. 4. Ieškovo kaltės laipsnis yra didelis, operacija buvo atlikta ypatingai... 24. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus... 25. 1. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, o... 26. 2. Negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai ieškovo apeliaciniame skunde... 27. 3. Ieškovas nepaneigė savo kaltės. Jo kaip gydymo įstaigos atsakomybė... 28. 4. Komentuodami išvadą Nr. M1828/07(01), specialistai 2008 m. gruodžio 19 d.... 29. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovo ir... 30. 1. Atsakovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų... 31. 2. Ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas, kadangi nėra jokių... 32. 3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino specialisto išvadų, kuriose... 33. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės... 34. 1. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios... 35. 2. Atsakovės nurodomas įstatymų lyginimas ir analogija nėra galimas.... 36. 3. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 37. 4. Įstatymas nenumato kaip reikšmingos neturtinės žalos dydžiui nustatyti... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 40. Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 4 d. atsakovės dukra buvo paguldyta į... 41. Šalys kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkinti... 42. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas... 43. Dėl ieškinio senaties ... 44. Ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik... 45. Nagrinėjamam ginčo santykiui taikomos CK ir specialaus įstatymo, t.y.... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad buvo praleistas trejų metų... 47. . Pastebėtina ir tai, kad dėl kraujavimo pooperaciniame periode pacientė... 48. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi... 49. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 50. , todėl Komisijos nustatyta suma didintina iki 50 000 Lt (CK 6.250 str. 2 d.).... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtina perskirstyti... 53. Apeliacinės instancijos teisme bylos rezultatas iš esmės yra palankus... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo... 56. „Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Priteisti atsakovei Ž. R., a. k. ( - ) iš ieškovo Viešosios įstaigos... 58. Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės... 59. Kitą priešieškinio dalį atmesti.“... 60. Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės...