Byla 2S-1098-823/2011
Dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Masada“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Masada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 2005 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 139, Šiauliuose, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Masada“ ir UAB „Bitė Lietuva“ nutraukimą pagal UAB „Bitė Lietuva“ 2011 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 5020-1 pripažinti neteisėtu. Taip pat ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ nevykdyti 2005 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 139, Šiauliuose, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Masada” ir UAB „Bitė Lietuva“. Ieškovas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui faktiškai nutraukus nuomos sutartį, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų problematiškas, nes nuomos santykiai faktiškai jau būtų nutrūkę.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Masada“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2011 m. sausio 5 d. atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pranešimu Nr. 5020-1 ieškovui pranešė, kad 2005 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 139, Šiauliuose, nuomos sutartis nutraukiama nuo 2011 m. vasario 14 d. Ieškinio reikalavimas yra pripažinti sutarties nutraukimą pagal šį pranešimą neteisėtu. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nevykdyti minėtos nuomos sutarties, kuri skundžiamu atsakovo pranešimu yra nutraukiama. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, pirmosios instancijos teismo nuomone, iš esmės išspręstų pareikšto ieškinio reikalavimą, dėl to prašoma laikinoji apsaugos priemonė netektų ieškinio apsaugos funkcijos.

5Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Masada“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „Bitė Lietuva“ nevykdyti 2005 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 139, Šiauliuose, nuomos sutarties. Nurodo, kad skundas teikiamas siekiant išnaudoti visas procesines galimybes apsaugoti pažeidžiamas ieškovo teises, taip pat siekiant išvengti nuostolių ar sumažinti galimus ne tik ieškovo, bet ir atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ nuostolius ateityje, kadangi ieškovui palankus procesinis sprendimas šioje byloje suponuos ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada išvada apie ieškinio dalyko ir laikinųjų apsaugos priemonių tapatumą nėra pagrįsta. Ieškinio dalykas yra reikalavimas vienašalį sandorį dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinti negaliojančiu. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui nevykdyti nuomos sutarties, nereikštų ieškinio reikalavimo išsprendimo. Teismas, taikydamas tokią laikinąją apsaugos priemonę, niekaip nepasisakytų dėl atsakovo vienašalio sandorio – 2011 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. 5020-1, teisėtumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis ekonomiškumo ir teisingumo principų. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Nagrinėjamu atveju uždraudimas atsakovui nutraukti nuomos sutartį, apelianto nuomone, būtų tinkama ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė, atitinkanti ekonomiškumo ir teisingumo principus. Jeigu teismas patenkintų ieškinio reikalavimą nuomos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, tai nuomos sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, negaliotų ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.95 straipsnis 1 dalis), todėl atsakovas turėtų toliau vykdyti nuomos sutartį. Teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, būtų išlaikytas status quo, ir nei ieškovas, nei atsakovas nepatirtų neproporcingos žalos. Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui faktiškai nutraukus nuomos sutartį, palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų problematiškas, nes nuomos santykiai faktiškai jau būtų nutrūkę. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų įvykdoma, kadangi atsakovas pranešė nutrauksiąs nuomos sutartį nuo 2011 m. vasario 14 d.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės išspręstų pareikšto ieškinio reikalavimą, dėl ko prašoma laikinoji apsaugos priemonė netektų ieškinio apsaugos funkcijos. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja nuoseklią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktiką. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civ. bylose: 2007 m. gruodžio 6 d. byloje Nr. 2-811/2007; 2007 m. spalio 25 d. byloje Nr. 2-717/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. byloje Nr. 2-538/2007; 2008 m. balandžio 10 d. byloje Nr. 1-263/2008; 2008 m. balandžio 24 d. byloje Nr. 2-304/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. byloje Nr. 2-573/2008; 2008 m. rugsėjo 18 d. byloje Nr. 2-697/2008). Šiuo atveju ieškovas reiškia materialųjį teisinį reikalavimą – pripažinti 2005 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 139, Šiauliuose, nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Nuomos sutartis nuo 2011 m. vasario 14 d. yra nutraukta vienašališkai atsakovo pranešimu. Taigi prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone ieškovas siekia įpareigoti atsakovą vykdyti jau vienašališkai nutrauktą nuomos sutartį. Nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalykas, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas reikštų ginčo išsprendimą iš esmės. Be to, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatliktų ieškinio apsaugos funkcijos, t. y. ji niekaip nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo galimu neįvykdytinumu. Tarp ginčo šalių sutartiniai nuomos santykiai jau yra nutrūkę, taigi ieškovas, net ir teismui tenkinus jo pareikštą ieškinį, t. y. konstatavus, kad nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, viso labo galėtų reikšti atsakovui pretenzijas ne dėl nutrūkusios nuomos sutarties tolimesnio vykdymo, bet dėl nuostolių atlyginimo. Tai, kad faktiškai nutrūkus nuomos santykiams, nėra įmanoma atsakovo įpareigoti vykdyti nutrūkusią nuomos sutartį, pripažįsta ir pats apeliantas, nurodydamas, kad „<... > atsakovui faktiškai nutraukus Nuomos sutartį, tokio galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų problematiškas, nes nuomos santykiai nuo 2011 m. vasario 14 d. būtų laikomi faktiškai nutrūkę“.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas, o pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį civ.b. Nr. 2-1575/2010).

9Savo pažeistų materialinių teisių gynybos būdą, vadovaudamasis dispozityvumo principu, pasirenka ieškovas, atitinkamai suformuluodamas ieškinio dalyką. Būtent byloje pareikštų materialinių – teisinių reikalavimų dalykas lemia konkrečių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti byloje pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartį civ. b. Nr. 2-163/ 2005; 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį civ. b. Nr. 2-2368/2010).

10Ieškovas UAB „Masada“ nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2005 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 139, Šiauliuose, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Masada“ ir UAB „Bitė Lietuva“, nutraukimą pagal UAB „Bitė Lietuva“ 2011 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 5020-1 neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui nevykdyti minėtos nuomos sutarties, nėra tapati byloje pareikštam materialiniam - teisiniam reikalavimui. Tačiau, atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką, darytina išvada, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui nevykdyti nuomos sutarties, neatitinka byloje pareikšto materialinio – teisinio reikalavimo esmės ir vien dėl to pirmosios instancijos teismo negalėjo būti taikoma. Priešingai nei teigia apeliantas, vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia tolimesnės nuomos santykių tarp šalių tąsos. Kaip atskirajame skunde nurodo pats apeliantas, pripažinus vienašalį nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu galimas ieškovo interesu gynybos būdas yra nuostolių atlyginimas. Reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti nuomos sutartį ieškiniu nėra reiškiamas. Tokiu būdu uždraudimas atsakovui nevykdyti nuomos sutarties niekaip neprisidėtų prie būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamą nutartį pagrindęs netinkamais argumentais, padarė teisingą išvadą dėl ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo negalimumo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, būdama iš esmės teisėta ir pagrįsta, negali būti naikinama formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog bylos duomenimis atskirojo skundo nagrinėjimo metu nuomos santykiai tarp šalių jau yra nutrūkę (b.l. 9, 30). Teismas negali uždrausti atsakovui nutraukti nuomos sutarties, kuri jau yra nutraukta, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neįvykdoma ir prieštarautų bendrajam teisės principui lex non cogit ad impossibilia (lot. įstatymas nereikalauja neįmanomo).

12Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai