Byla e2-37061-545/2019
Dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei Ž. S., –

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei Ž. S., –

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3621,75 Eur negrąžintos paskolos, 2097,27 Eur palūkanų, arba, teismui netenkinus šio reikalavimo, alternatyviai šiam reikalavimui, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 677,48 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-09-15 ir 22 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo 2019-09-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos, 445,73 Eur tarpininkavimo mokesčio, 11,09 Eur mokėjimo palūkanų, 25,34 Eur delspinigių, 18 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6Dėl skolos priteisimo.

7Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr oferta_264733, platformoje www.gosavy.com (toliau – Platforma), kuri yra administruojama ieškovo UAB „Bendras finansavimas“, siekdama sudaryti Vartojimo kredito sutartį su Platformoje registruotais) skolintojais. Po atsakovės pateiktos Vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_264733 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – Skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu tarp atsakovės ir Skolintojų (iš viso 168 asmenys) 2018-03-22 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 264733 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei Skolintojai suteikė 3900,00 Eur dydžio tikslinį kreditą (paskolą refinansavimui), 60 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 22 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 36,55 proc., Sutarties (sudarymo) tarpinkavimo mokestis 409,50 Eur, mėnesinis tarpininkavimo mokestis 8,58 Eur, o atsakovė įsipareigojo Skolintojams grąžinti kreditą Vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.17 punktu ir 2.17.2 papunkčiu 2019-04-16 Sutartis buvo nutraukta. Atsakovė negrąžino 3621,75 Eur kredito dalies. Vadovaujantis9.7 p. sąlyga ir Sutarties Siūlymų (Akceptų) 3 skirsnio nuostatotmis reikalavimo teisę į atsakovės skolą iš Skolintojų automatiškai įgijo ieškovas (nutraukus Sutartį). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo infromuota tuo pačiu 2019-04-16 pranešimu, kuriuo buvo informuota apie sutarties nutraukimą.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 3621,75 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistna 445,73 Eur tarpininkavimo mokesčio (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9 p., CK 6.4, 6.38, 6.189 straipsnio 1 dalis).

9Dėl mokėjimo palūkanų.

10Vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1.3, 2.6 punktais bei SAVY Portalo naudojimo sutarties 1.20 punktu už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju nuo 2018-10-15 (paskutinės įmokos pagal Sutartį ir mokėjimų grafiką dienos) iki 2019-09-15, atsakovei nevykdant savo prievolių pagal Sutartį, susidarė 677,48 Eur mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 22 proc.) įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šias palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 677,48 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2018-10-15 iki 2019-09-15.

11Dėl 22 proc. mokėjimo palūkanų normos.

12Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2097,27 Eur palūkanų, arba alternatyviai (teismui netenkinus šio reikalavimo), priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 677,48 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-09-15 ir 22 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo 2019-09-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos. Pažymėtina, kad nėra tiksliai žinoma kada atsakovė grąžins ieškoui skolą (nustos naudotis kreditoriaus pinigais), todėl prašymas priteisti 2097,27 Eur palūkanų, skaičiuojant palūkans į ateitį negali būti tenkintinas. Ieškovas alternatyviai prašo priteisti fiksuotą procentine išraišką išreiškta palūkanų normą, nuo negrąžinto kredito sumos, norsi ir ieškovas šias palūkanas įvardina kaip sutartines įvertinus ieškinio priedus darytina išvada, kad ieškovas prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 p. nustayta, kad mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kap atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.19 p. nustatyta, kad Nutraukus Vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas privalo grąžinti visą paskolos sumą, iki sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas mokėjimo palkanas bei kitus pradelstus mokėjimus (delspinigius už 180 d.). Sutarties nutraukimas nesutabdo palūkanų skaičiavimo. Taigi nutraukus Sutartį atsakovės prievolė mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus (ieškovo) pinigais neišnyko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovui 3621,75 Eur kredito dalį (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 22 proc. dydžio metines mokėjimo palūkanas nuo 3621,75 Eur negrąžinto kredito sumos, nuo 2019-09-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, dėl to tenkintinas.

13Dėl delspinigių.

14CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6. 72 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas Sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 punktu susitarė dėl netesybų – „Pavėluotų įmokų mokėjimo atveju, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti 0,05 % vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis * metinė palūkanų norma / 100 / 360 * Pradelstų dienų skaičius). Vėlavimo palūkanos mokamos ir nuo pradelsto mokėti Mėnesinio tarpininkavimo mokesčio.“ Ieškovas paskaičiavo atsakovei 25,34 delspinigių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 25,34 Eur delspinigių tenkintinas. Iekšovui iš atsakovės priteistina 25,34 Eur delspinigių un ne ilgeisnį nei 180 d. laikotarpį, ki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

15Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 11,09 Eur mokėjimo palūkanų vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 punktu, kuriame nustatyta, kad „Pavėluotų įmokų mokėjimo atveju, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti 0,05 % vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis * metinė palūkanų norma / 100 / 360 * Pradelstų dienų skaičius).“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos, nagrinėjamu atveju Skolintojai ir atsakovė Sutarties 2.11 p. susitarė dėl mokėjimo palūkanų, kurios mokamos nuo įmokos (paskolos dalis + palūkanos + tarpininkavimo mokestis) dalies, kuri nėra grąžinta laiku, t. y. iš esmės tai yra kompensacinės, o ne mokėjimo palūkanos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem). Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kadangi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos 11,09 Eur ir 25,34 Eur delspinigiai, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas – delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Nagrinėjamu atveju delspinigiai 25,34 Eur didesnė suma (taikant įskaitymo principą) apima mažensę kompensacinių palūkanų sumą 11,09 Eur, todėl prašymas priteisti 11,09 Eur pagal ieškovą mokėjimo, teismo vertinimu kompensacinių palūkanų atmestinas.

16Dėl 18 proc. metinių procesinių palūkanų.

17Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Nagrinėjamu atveju Skolintojai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų dėl kreipimosi į teismą (ieškinį teikia ieškovas, kuris be to įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą), be to procesinės palūkanos viršijančios tris kartus įstatymu numatytą 5 proc. normą nelaikytinomis protingomis ir sąžiningomis vartotojo (atsakovės) atžvilgiu bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo bei sąžiningmo princų turiniu, todėl mažintinos iki įstatymino dydžio 5 procentų metinės palūkanų normos. Pažymėtina ir tai, kad negali būti naudojamąsi nevienoda šalių padėtimi, atsakovė ėmė tikslinį kreditą – refinansavimui (padengti ankstensnes skolas) atsakovės derybinės galimybės buvo žymiai prastesnės. Taigi vadovaujantis CK 6.37 straipsniu bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 4770,30 Eur (3621,75 Eur + 445,73 Eur + 677,48 Eur + 25,34 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-14) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 961,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas ieškinyje suformoluvo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

20Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

21Nors šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, pažymėtina, kad visgi netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis nesuponuoja to, kad minėtos išlaidos priteistinos, kad jos pagrįstos ir pan.

22Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

23Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, pažymi, kad nors jos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau nelaikytinos protingomis esamos bylos atžvilgiu.

24Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 961,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

25Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

26Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą (byla dėl skolos priteisimo, nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, ieškinyje pagrinde pacituotos sutarčių nuostatos, įstatymai), darbo laiko sąnaudas (ieškinys tenkintas sprendimu už akių, teismo posėdžių nebuvo paskirta), teisinių paslaugų teikimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvadą, kad prašomos priteisti 961,20 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis bei mažintinos iki 300,00 Eur.

27Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 89,67 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 269,00 Eur (300*89,67) advokato teisnei pagalbai patirtų išlaidų ir 107,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) žyminio mokesčio, iš viso 376,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

29Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

Nutarė

30ieškinį patenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. ( - ) 3621,75 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną Eur 75 ct) skolą, 445,73 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 73 ct) tarpininkavimo mokesčio, 677,48 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 48 ct) mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2018-10-15 iki 2019-09-15, 22 (dvidešimt dviejų) procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 3621,75 Eur sumos, nuo 2019-09-15 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 25,34 Eur (dvidešimt penkis Eur 34 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu už akių priteistos 4770,30 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-14) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 376,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Bendras finansavimas“, į. k. 303259527, naudai.

32Kitą ieškinio dalį atmesti.

33Priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

34Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

35Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

36Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3621,75 Eur... 3. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų... 6. Dėl skolos priteisimo.... 7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė elektroniniu būdu... 8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje... 9. Dėl mokėjimo palūkanų.... 10. Vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1.3, 2.6 punktais bei SAVY... 11. Dėl 22 proc. mokėjimo palūkanų normos.... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2097,27 Eur... 13. Dėl delspinigių.... 14. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 15. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 11,09 Eur mokėjimo... 16. Dėl 18 proc. metinių procesinių palūkanų.... 17. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 19. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 961,20 Eur išlaidų už advokato... 20. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų... 21. Nors šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus... 22. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato... 23. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio,... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 961,20 Eur bylinėjimosi... 25. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už... 26. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą (byla dėl... 27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas... 28. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur... 29. Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286... 30. ieškinį patenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. ( - ) 3621,75 Eur (tris tūkstančius... 32. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovės Ž. S., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 3,36 Eur... 34. Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas... 35. Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu... 36. Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi...