Byla e2-220-381/2017
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TAVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5439-450/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gabringa“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ 2016 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo panaikinimo, dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja UAB „Gabringa“ 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Versenta“ 2016 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių neskirstyti kreditoriams bedrovės sąskaitoje esančių lėšų iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5250-656/2016 pagal ieškovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovei BUAB „Versenta“ dėl 1 419 200 Eur skolos priteisimo.
  2. 2016 m. spalio 18 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, prašė nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad nebeliko ginčo objekto – BUAB „Versenta“ 2016 m. spalio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkimo nutarime nuspręsta panaikinti ginčijamą 2016 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Atskirą prašymą nutraukti bylą pareiškė ir suinteresuotas asmuo – BUAB „Versenta“ kreditorius UAB „TAVC“.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą nutraukė, priteisė pareiškėjai iš BUAB „Versenta“ bankroto administravimui skirtų lėšų 602,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  4. Suinteresuotas asmuo BUAB „Versenta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „UBC“, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalies dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikinimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai išlaidas priteisė iš įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų: skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, o administratorius neturėjo jokios įtakos nei pareiškėjos ginčyto nutarimo priėmimui, nei vėlesniam jo panaikinimui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens BUAB „Versenta“ atskirąjį skundą patenkino – panaikino 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl 602,42 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo iš BUAB „Versenta“ bankroto administravimo išlaidų ir nurodė, kad šios išlaidos priteistinos iš BUAB „Versenta“.
  2. Įvertinęs aplinkybę, kad 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gabringa“ inicijuotas teisminis procesas buvo nutrauktas pareiškėjai atsisakius nuo skundo (CPK 293 straipsnio 4 punktas) dėl to, kad bendrovės kreditoriai vėliau vykusiame susirinkime nusprendė panaikinti pareiškėjos skundžiamą nutarimą, teismas sutiko su administratoriaus pozicija, kad jis neturėjo įtakos nei skundžiamo nutarimo priėmimui, nei jo panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė sutinkąs su administratoriaus pareikštu skundu, todėl skundžiamos nutarties dalį panaikino ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendė, kad pareiškėjos UAB „Gabringa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje priteistinos iš BUAB „Versenta“ (ne iš administravimui skirtų lėšų).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo UAB „TAVC“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai UAB „Gabringa“ iš BUAB „Versenta“ priteista 602,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ginčas pagal pareiškėjos UAB „Gabringa“ skundą nebuvo išnagrinėtas iš esmės, dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo nebuvo pasisakyta, pati pareiškėja prašė teismą priimti jos atsisakymą nuo skundo. Ginčo atveju nebuvo priimtas sprendimas nei vienos iš šalių naudai, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš BUAB „Versenta“ yra nepagrįstas.
  2. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimais yra išreiškiama kreditorių valia, bankrutuojanti bendrovė kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams neturi įtakos, todėl ir pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš jos lėšų.
  3. Nėra teisinga ir pagrįsta, neišnagrinėjus ginčo iš esmės ir nepriėmus procesinio sprendimo vienos iš šalių naudai, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų kreditorių. Tokia situacija lemia pastarųjų interesų pažeidimą.
  4. Pareiškėja, siekdama kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą išspręsti iš esmės, galėjo šia teise pasinaudoti, tačiau priėmė sprendimą atsisakyti nuo skundo ir prašyti teismą nutraukti jos inicijuotą bylą, todėl prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką dėl bylinėjimosi išlaidų.
  5. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą panašioje į nagrinėjamą situacijoje yra pasisakęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bankrutuojančios įmonės vieno iš jos kreditorių naudai būtų neteisingas ir neprotingas, nes didina bankrutuojančios įmonės finansinius įsipareigojimus vienam iš kreditorių (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-377-450/2014).
  1. Pareiškėja UAB „Gabringa“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2319-450/2016, skyrė suinteresuotam asmeniui UAB „TAVC“ 2 896 Eur baudą už veiksmus, trikdančius operatyvų ir sklandų BUAB „Versenta“ bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1780-370/2016 nurodytą teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad UAB „TAVC“, kaip didžiausia BUAB „Versenta“ kreditorė, savo veiksmais stabdo visas bankroto procedūras ir į bankroto procesą siekia įtraukti su ja susijusius trečiuosius asmenis, vienas iš jų – UAB „Vilniaus pramogų arena“. Paminėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad BUAB „Versenta“ bankroto administratorius atlieka neteisėtus veiksmus, veikia prieš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas ir principus, nepaskirsto kreditoriams lėšų, todėl tik teismui įsikišus buvo galima užtikrinti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Dėl to teismas įpareigojo bankroto administratorių paskirstyti turimas lėšas kreditoriams per dvi dienas nuo 2016 m. liepos 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini skundo argumentai, kad bankrutuojanti įmonė neturėjo įtakos šioje byloje ginčyto 2016 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui.
  2. Pareiškėja tinkamai ir sąžiningai naudojosi jai, kaip kreditorei, suteikta teise apskųsti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie tiesiogiai susiję su jos turimo finansinio reikalavimo patenkinimu.
  3. Suinteresuotas asmuo skunde teigia, kad yra neteisinga ir neteisėta pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų kreditorių, tačiau skunde pareiškė reikalavimą priteisti iš pareiškėjos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors skundžiama nutartis buvo priimta dėl BUAB „Versenta“ pateikto atskirojo skundo, o ne dėl pareiškėjos veiksmų.
  4. Nutraukus šią civilinę bylą buvo patenkinti būtent pareiškėjos interesai, nes būtent ji nesutiko su skundžiamu nutarimu, o jį priėmus – apskundė tokį kreditorių susirinkimo sprendimą teismui. Galiausiai pareiškėjos interesai buvo patenkinti, nes nutarimas buvo panaikintas.
  5. Skunde minima Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis sprendžiant skundžiamos nutarties klausimą yra visiškai nereikšminga, nes nuo jos priėmimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje buvo priimta daug kitų reikšmingų nutarčių, be to pasikeitė ir faktinė situacija – bankrutuojanti įmonė pardavė turtą, jos banko sąskaitoje buvo lėšos, skirtos kreditorių reikalavimų patenkinimui, tačiau tik dėl nesąžiningų didžiojo įmonės kreditoriaus veiksmų visos bankroto procedūros buvo stabdomos.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Gabringa“ inicijavo BUAB „Versenta“ 2016 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti bankrutavusios įmonės administratorių neskirstyti lėšų, esančių įmonės banko sąskaitoje iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovei BUAB „Versenta“ dėl 1 419 200 Eur skolos priteisimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5250-656/2016), teisėtumo teisminės peržiūros procedūrą. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo gautas UAB „Gabringa“ pareiškimas dėl skundo atsisakymo. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. spalio 11 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimu buvo panaikintas jos ginčijamas nutarimas, todėl, nelikus ginčo objekto, ji prašė teismą bylą pagal jos skundą nutraukti ir priteisti 602,42 Eur atstovavimo išlaidų. 2016 m. spalio 18 d. nutartimi teismas šią bylą nutraukė, o pareiškėjos prašytą atlyginti atstovavimo išlaidų sumą priteisė iš suinteresuoto asmens BUAB „Versenta“ administravimui skirtų lėšų. Tokį teismo procesinį sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų apskundė BUAB „Versenta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „UBC“. Apeliuodama į tai, kad administratorius neturėjo jokios įtakos nei pareiškėjos ginčyto BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui, nei šio nutarimo panaikinimui, bankrutavusi įmonė prašė panaikinti nurodytą nutarties dalį. Sutikęs su BUAB „Versenta“ skundu, teismas skundžiama nutartimi panaikino 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš BUAB „Versenta“ administravimui skirtų lėšų ir nurodė, kad šios išlaidos priteistinos iš BUAB „Versenta“.
  5. Apeliantės teigimu, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai UAB „Gabringa“ apskritai neturėjo būti priteisiamos, kadangi jos ginčyto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, ji pati pareiškė atsisakymą nuo skundo, taip pat nėra bankrutavusios įmonės kaltės dėl nurodyto nutarimo priėmimo ir jo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai iš BUAB „Versenta“ priteisimo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl skundo argumento, kad bankrutavusi bendrovė neturi įtakos kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams, nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčijo BUAB „Versenta“ valdymo organo – kreditorių susirinkimo – 2016 m. liepos 13 d. nutarimą, siekdama, kad nebūtų stabdomas bankrutavusios įmonės banko sąskaitoje esančių lėšų paskirstymas jos kreditoriams. Taigi atsakove, t. y. asmeniu, kuriam pareikštas atitinkamas materialusis teisinis reikalavimas, pagal pareiškėjos skundą laikytina BUAB „Versenta“ (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad BUAB „Versenta“ ir jos kreditorių bei pačios įmonės interesus atstovaujantis asmuo – bankroto administratorius, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, pareiškėjos skundo tenkinimo atveju būtent bankrutavusi įmonė atsakytų už neteisėto jos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą.
  7. Kaip minėta, ginčo neišnagrinėjimas iš esmės nepaneigia proceso šalies teisės reikalauti procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  8. Anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atsisakymą nuo skundo lėmė 2016 m. spalio 11 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos ginčytą 2016 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Tokiu būdu bankrutavusi bendrovė iš esmės patenkino pareiškėjos skundą, o ginčo objektas išnyko, nes kreditoriai (taigi, ir pareiškėja) įgijo teisę reikalauti paskirstyti lėšas, esančias įmonės banko sąskaitoje, kuo ir pasireiškė pareiškėjos teisinis interesas, ginčijant kreditorių susirinkimo 2016 m. liepos 13 d. nutarimą. Atsižvelgiant į tai, tolimesnis pareiškėjos skundo nagrinėjimas šioje konkrečioje situacijoje iš esmės būtų buvęs teisiškai nereikšmingas, nors apskritai pagal teismų praktiką kreditorių susirinkimo naujas nutarimas tuo pačiu klausimu galioja tik į ateitį ir nepanaikina anksčiau priimtų nutarimų teisinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-184-381/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką). Todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju turėjo pagrindo prašyti nutraukti jos inicijuotą bylą, nes jokių kitų teisinių padarinių kreditorių susirinkimo 2016 m. liepos 13 d. nutarimo nuginčijimas pareiškėjai nebūtų sukėlęs, nei juos sukėlė naujai priimtas kreditorių susirinkimo 2016 m. spalio 11 d. nutarimas. Ši aplinkybė nepaneigia teisėtos ir pagrįstos teismo išvados, kad materialiuoju teisiniu požiūriu bylą laimėjo pareiškėja, o pralaimėjo – BUAB „Versenta“, todėl būtent bankrutavusiai bendrovei tenka pareiga atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  9. Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantė grindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-377-450/2014, pateiktu išaiškinimu, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bankrutuojančios įmonės vieno iš jos kreditorių naudai būtų neteisingas ir neprotingas, nes didina bankrutuojančios įmonės finansinius įsipareigojimus vienam iš kreditorių.
  10. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo nuostatą, vadovautis apeliantės nurodytu žemesnės instancijos teismo išaiškinimu apeliacinės instancijos teismas neprivalo.
  11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, kuomet pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti bendrovė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų svarbu nustatyti, ar atitinkamos išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti. Nustačius tokias aplinkybes, išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).
  12. Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad atitinkami administratoriaus veiksmai ar valia nėra aplinkybės, reikšmingos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš administravimui skirtų lėšų klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos šiame procese patirtos 602,42 Eur išlaidos, atsižvelgiant į jų atsiradimo momentą ir pagrindą, atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai patenkino BUAB „Versenta“ skundą, spręsdamas, kad nurodytos pareiškėjos išlaidos atlygintinos ne iš BUAB „Versenta“ administravimui skirtų lėšų, o iš bankrutavusios įmonės bendrų lėšų, skirtų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nepaisant to, pareiškėja skundo dėl teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties nepateikė, o įstatymas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą nepriimti apeliantei blogesnio, negu yra skundžiamas, procesinio sprendimo (CPK 313 straipsnis). Dėl to aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs BUAB „Versenta“ atskirąjį skundą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, nesudaro šio procesinio sprendimo panaikinimo pagrindo. Panaikinti skundžiamą nutartį neteikia pagrindo ir apeliantės skundo argumentai, dėl kurių iš esmės buvo pasisakyta anksčiau nurodytuose šios nutarties motyvuose.
  13. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (sutartis dėl teisinių paslaugų, 2016 m. lapkričio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2016 m. lapkričio 22 d. vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad pareiškėja UAB „Gabringa“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 231,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Tačiau Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į UAB „Gabringa“ pateikto atsiliepimo apimtį, į tai, kad atsiliepime iš esmės nurodomos ginčo faktinės aplinkybės, 231,70 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų Rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl UAB „Gabringa“ priteistina jų dalis – 100 Eur (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TAVC“ (j. a. k. 302344362) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Gabringa“ (j. a. k. 301537262) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai