Byla 2A-2668-553/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3107-129/2015 pagal ieškovo UAB „Altolėkis“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 18 287,94 Lt skolos – užmokesčio už atliktus tarptautinius pervežimus, 3 000 Lt delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad su atsakovu 2014-04-09 sudarė pervežimo sutartį - užsakymą Nr. JM140409/2659, 2014-04-15 pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. JM140415/2681, 2014-05-05 pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. JM140505/2702 ir 2014-05-14 pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. JM140514/2727, pagal kurias ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinius iš Vengrijos bei Čekijos į Lietuvą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus tarptautinius pervežimus sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas sutarto užmokesčio už krovinių gabenimą nesumokėjo (b. l. 29-32).

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad nesutinka su ieškovo prašoma priteisti 21 287,94 Lt suma, delspinigiais, palūkanomis ir išlaidomis teisinėms paslaugoms, nes kaip matosi iš sutarčių už paslaugas apmokama pateikus reikalingų dokumentų originalus. Ieškovas, atsakovo teigimu, pateikia įrodymus, jog siuntė atsakovui registruotą korespondenciją, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aiškus laiškų turinys. Taip pat atsakovo teigimu, ieškovas meluoja, jog sutartyje buvo suderinta delspinigių suma (b. l. 73).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-18 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „VIJURI“ 5 296,55 EUR skolos, 868,86 EUR delspinigių, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 165,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 185,07 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Altolėkis“; priteisė valstybės naudai iš atsakovo UAB „VIJURI“ 5,16 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo 2014-12-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „VIJURI“ turtui paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

9Teismas nurodė, kad sprendžiant iš abiejų šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pervežimo teisiniai santykiai. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas neginčija, jog sudarė su ieškovu pervežimo sutartis – užsakymus bei neginčija fakto, jog ieškovas savo įsipareigojimus pervežti krovinius nurodytu maršrutu įvykdė tinkamai. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo sutarčių - užsakymų sąlygų – apmokėjimo – įvykdymo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog apmokama tik pateikus reikalingų dokumentų originalus, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis negavo ieškovo siųstų dokumentų originalų ar gavo neoriginalius dokumentus. Teismas nurodė, kad skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl atsakovo pareiga yra įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), atsiskaitymo su ieškovu terminus praleido. Kadangi atsakovas neginčijo krovinių pervežimo paslaugų suteikimo faktų, teismas sprendė, kad šiuo atveju jis negali ginčyti ir savo pareigos atsiskaityti už paslaugas, kurios buvo suteiktos. Kadangi atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 7, 9, 11, 13) su ieškovu neatsiskaitė, atsakovo prievolės įvykdymo terminai yra suėję, todėl, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 296,55 EUR (18 287,94 Lt) skolą pagrįstas. Šalys pervežimo sutartimis – užsakymais susitarė, jog, vėluojant atsiskaityti sutartyje nurodytais terminais, skaičiuojami 0,4 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, todėl teismas laikė, kad reikalavimas priteisti 868,86 EUR (3 000 Lt) netesybas už vėlavimą atsiskaityti yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovui pažeidus savo prievolę laiku atsiskaityti su ieškovu, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 165,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11Nurodo, kad:

  1. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl procesinių palūkanų, tačiau CMR konvencija. Konvencija yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas, nei nacionalinis įstatymas, dėl to jos nuostatoms taikytinas prioritetas. CMR konvencijos 27 str. numato tik 5 proc. dydžio palūkanų normą, kurios gali reikalauti vežėjas;
  2. Teismas iš atsakovo priteisė 868,86 EUR dydžio delspinigius, taigi nuo priteistos sumos priteisti delspinigiai sudaro 16,4 proc. Tai yra neprotingai didelė suma, kuri neatitinka netesybų paskirties, tačiau reiškia atsakovo nubaudimą, nors atsakovo prievolių nevykdymas buvo visiškai pagrįstas šalių sudarytos sutarties nuostatomis dėl numatytų atidedamųjų prievolių vykdymo sąlygų. Rinkoje yra įprastas 0,02-0,04 proc. delspinigių dydis. Apelianto manymu, nustatytos netesybos arba apskritai nepriteistinos arba mažintinos iki 0,02 proc. ir ribotinos netesyboms taikytinu ieškinio senaties terminu (6 mėn.);
  3. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais argumentais, neva ieškovas pateikė atsakovui originalius CMR važtaraščius bei savo PVM sąskaitas faktūras paštu. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais tariamais dokumentų siuntimo įrodymais, tačiau nesiaiškino, ką ir kada ieškovas siuntė atsakovui. Originalių ginčo CMR važtaraščių ieškovas atsakovui iki šios dienos nėra pateikęs, dėl to neatsirado atsakovo mokėjimo prievolė.

12Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimą.

13Nurodo, kad:

  1. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2014 m. balandžio-gegužės mėn. laikotarpį ieškovas pagal atsakovo keturis pervežimo sutarčių užsakymus atliko keturis krovinių pervežimus, už kuriuos atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 5 296,55 EUR sumą. Atsakovas neneigė, kad visi ketuti pervežimo užsakymai-sutartys buvo abiejų šalių pasirašytos, priimtos vykdyti, ieškovas atsakovo nurodytus krovinius pervežė ir dėl vežimo atsakovas ieškovui pretenzijų nepareiškė;
  2. Ieškovas pateikė pašto registravimo dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas dėl kiekvieno vežimo išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras ir išsiuntė atsakovui kartu su originaliais CMR važtaraščiais;
  3. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog iš ieškovo paštu gaudavo PVM sąskaitas-faktūras, anksčiau kelis kartus yra gavęs ir originalius CMR važtaraščius, tačiau originalūs važtaraščiai dėl ginčo sutarčių atsakovui esą nebuvo pateikti. Tai reiškia, kad atsakovas gavo nurodytus dokumentus, tačiau teismui jų pateikti nenorėjo;
  4. Ieškovas pateikė taikos sutartį, kuri buvo pasirašyta atsakovo dėl skolos mokėjimo išdėstymo iki teismo posėdžio. Tuo metu ieškovas, siekdamas greito atsiskaitymo, net neprašė jam priklausančių delspinigių. Tačiau atsakovas taikos sutarties nevykdė. Pasirašydamas taikos sutartį atsakovas nenurodė, kad ieškovas privalo jam pateikti originalius CMR važtaraščius. Tai reiškia, kad visi originalūs CMR važtaraščiai ir PVM sąskaitos-faktūros tuo metu buvo pas atsakovą;
  5. Atsakovas, pasirašydamas krovinių sutartis-užsakymus, prisiėmė pareigą mokėti ieškovui sutartyje nustatytus delspinigius dėl vėlavimo atsiskaityti. Atsakovas, prieš pasirašant sutartis, privalėjo įvertinti savo galimybes atsiskaityti ir nekaupti, o mažinti delspinigių sumą, tačiau to nedarė, net nepaaiškindamas priežasčių dėl delsimo atsiskaityti. Atsakovui vėluojant atsiskaityti ieškovas patyria nuostolius, nes negali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais ir todėl moka jiems delspinigius už vėlavimą atsiskaityti;
  6. Nesutinka, jog atsakovui turi būti taikoma CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatyta 5 proc. palūkanų norma, nes konvencijoje nurodyta, kad ši norma taikoma vežėjui, kai jam pateikiamas reikalavimas (dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas-vežėjas reikalauja iš užsakovo – siuntėjo, verslininko atsiskaitymo už vežimą, todėl teismas teisėtai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo skolą ir delspinigius šalių sudarytų pervežimo sutarčių pagrindu.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2014-04-09 sudarė pervežimo sutartį - užsakymą Nr. JM140409/2659, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinį maršrutu Vengrija – Lietuva (b. l. 8); 2014-04-15 atsakovas su ieškovu pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. JM140415/2681, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinį maršrutu Vengrija – Lietuva (b. l. 10); 2014-05-05 šalys pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. JM140505/2702, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinį maršrutu Vengrija – Lietuva (b. l. 12) ir 2014-05-14 ieškovas su atsakovu pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. JM140514/2727, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo krovinį maršrutu Čekija – Lietuva (b. l. 14). Atsakovas sutartimis įsipareigojo sumokėti už atliktus pervežimus sutartą kainą per 35 dienas po CMR ir sąskaitos originalų pateikimo. Pervežimo paslaugų atlikimą patvirtina pateikti Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) (b. l. 43, 48, 49, 55, 56, 61). Ieškovas už atliktas paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras (b. l. 7, 9, 11, 13), kurių atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 5 296,55 EUR (18 287,94 Lt) sumą.

21Dėl skolos pagal pervežimo sutartis.

22Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl priteistos skolos ir delspinigių. Apelianto manymu mokėjimo prievolė jam neatsirado, kadangi apeliantas iki šiol nėra gavęs originalių CMR važtaraščių, o pagal pasirašytas sutartis numatyta, jog apelianto prievolė mokėti atsiranda tik po originalių dokumentų pateikimo apeliantui momento.

23Ieškovas originalių CMR važtaraščių ir PVM sąskaitų-faktūrų įteikimą atsakovui grindžia 2014-04-16, 2014-04-25, 2014-05-12, 2014-05-22 pašto siuntų registracijos išrašais (b. l. 44-45, 50-52, 57-58, 62-63). Nors apeliantas teigia, kad teismas nesiaiškino, ką ir kada ieškovas siuntė atsakovui, tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Atsižvelgus į byloje esančių CMR važtaraščių, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir pašto siuntų registrų išrašų datas, teismas neturėjo pagrindo abejoti siunčiamų dokumentų turiniu, kadangi iš nurodytų aplinkybių, labiau tikėtina, kad buvo siunčiami CMR važtaraščiai ir PVM sąskaitos-faktūros. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas, neigiantis originalių CMR važtaraščių gavimo faktą, neturi teisinių galimybių tai įrodyti ir gintis nuo pareikšto ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, kadangi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taigi, apeliantas siekdamas įrodyti, jog negavo originalių CMR važtaraščių, turėjo pareigą paneigti ieškovo pateiktus įrodymus – pateikti paaiškinimą ir įrodymus, kokius dokumentus gavo iš ieškovo nurodytomis registruotomis pašto siuntomis, tačiau jokiais leistinais rašytiniais įrodymais ar paaiškinimais to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio logiškai paaiškinamo ieškovo motyvo neteikti atsakovui atitinkamų dokumentų, nes tai prieštarautų jo paties interesams gauti užmokestį už tinkamai suteiktas paslaugas. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas gavo originalius CMR važtaraščius ir įgijo prievolę sumokėti ieškovui už suteiktas pervežimo paslaugas.

24Dėl delspinigių.

25Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o turėjo taikyti CMR konvencijoje numatytas 5 proc. dydžio palūkanų normą.

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

27Apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti taikoma ne CK 6.210 straipsnio 2 dalis, o šalių santykius reglamentuojančios CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytos metinės palūkanos negali viršyti 5 proc., nepagrįsti. CMR konvencija, be kitų, reglamentuoja ir vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas už tai, kad atsakovas pavėlavo mokėti, todėl taikoma ne CMR konvencija, bet CK 6.210 str. 2 d. Toks teisės normų taikymas atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

28Dėl delspinigių dydžio pagrįstumo.

29Apeliantas mano, kad priteisti delspinigiai yra neprotingai didelis ir turi būti arba visai nepriteistini arba mažintini iki 0,02 proc.

30Pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (LR CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turi būti pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus bei įrodymus. Jeigu šalys atitinkamu laiku nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 314 straipsnis). LR CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Apeliantas tiek prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, tiek atsiliepime į ieškinį išreiškė nesutikimą su priteista suma ir palūkanomis, tačiau neginčijo delspinigių dydžio ir nereiškė prašymo dėl delspinigių mažinimo, nesutikimą motyvuodamas tik argumentais dėl dokumentų originalų nepateikimo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo teisę ir galėjo panaudoti šiuos argumentus, jei juos vertino svarbiais nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teisme šie apelianto argumentai išsamiai nebenagrinėjami ir dėl jų apeliacine tvarka nepasisakoma.

31Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 18... 5. Nurodė, kad su atsakovu 2014-04-09 sudarė pervežimo sutartį - užsakymą... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad nesutinka su ieškovo prašoma priteisti 21 287,94 Lt suma,... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-18 sprendimu ieškinį tenkino:... 9. Teismas nurodė, kad sprendžiant iš abiejų šalių nurodytų aplinkybių bei... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Nurodo, kad:
  1. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas ne... 12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus,... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2014-04-09 sudarė pervežimo... 21. Dėl skolos pagal pervežimo sutartis.... 22. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl priteistos skolos ir... 23. Ieškovas originalių CMR važtaraščių ir PVM sąskaitų-faktūrų... 24. Dėl delspinigių.... 25. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2... 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinės... 27. Apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti taikoma ne CK 6.210 straipsnio... 28. Dėl delspinigių dydžio pagrįstumo.... 29. Apeliantas mano, kad priteisti delspinigiai yra neprotingai didelis ir turi... 30. Pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu... 31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti...