Byla 2A-61/2012
Dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgrąžų vaistinė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-521-71/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saulėgrąžų vaistinė“ dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Saulėgrąžų vaistinė“, ir patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 249 514,02 Lt, 15,21 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2008 m. vasario 12 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos 123 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios Krymo g. 28 D, Šiauliuose. Nuomos mokestis buvo nustatytas 50,00 Lt (plius PVM) už 1 kv. m. per mėnesį, o nuomos sutarties terminas - nuo nuomojamų patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos iki 2015 m. kovo 31 d. Nuomojamų patalpų perdavimo priėmimo aktas buvo pasirašytas 2008 m. kovo 3 d. Nuomos sutarties 5.4 p. buvo numatyta, kad atsakovas turi teisę nutraukti Nuomos sutartį, įspėjęs ieškovą prieš 6 mėnesius. 2008 m. kovo 28 d. Nuomos sutarties 1.1 ir 1.2.1 punktai buvo pakeisti, nustatant, kad atsakovui išnuomojamos 97,93 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios pastato pirmajame aukšte, plane pažymėtos indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-16, 1-17, Krymo g. 28 D, Šiauliuose. Nuomos mokestis buvo nustatytas 5 089,50 Lt (plius PVM) per mėnesį. Atsakovas 2008 m. gruodžio 11 d. raštu informavo ieškovą, kad po 6 mėnesių nuo šio rašto datos nutraukia nuomos sutartį. Todėl ne vėliau kaip 2009 m. birželio 12 d. atsakovas turėjo pagal perdavimo-priėmimo aktą perduoti ieškovui tvarkingas nuomojamas patalpas. Tačiau minėtu laiku tvarkingų nuomojamų patalpų ieškovui atsakovas neperdavė. Ieškovo vertinimu, atsakovo pateiktas 2009 m. birželio 12 d. antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad nuomojamos patalpos jam buvo perduotos 2009 m. birželio 12 d., nes jame užfiksuoti faktai prieštarauja atsakovo 2009 m. liepos 14 d. ir 2009 m. liepos 22 d. raštams, kuriuose nurodyta, jog ieškovo atstovas 2009 m. birželio 12 d. atvyko, tačiau neturėjo įgaliojimų priimti patalpų iš atsakovo. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009 m. liepos 1 d. jis gavo registruotą laišką, kuriame buvo 4 vnt. raktų. 2009 m. liepos 14 d. rašte atsakovas nurodė, kad tai nuomojamų patalpų raktai, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, atrakinti minėtų patalpų jais buvo neįmanoma. Atsakovui registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas atvykti 2009 m. rugpjūčio 6 d. 10 val. ir bandyti atrakinti patalpų duris minėtais raktais arba patekti į patalpas mechaniniu būdu, tačiau atsakovo atstovai minėtą dieną neatvyko. 2009 m. rugpjūčio 6 d. faktines aplinkybes (kad neatvyko atsakovo atstovai ir į patalpas buvo patekta mechaniniu būdu, taip pat kad buvo užfiksuoti patalpų trūkumai) užfiksavo antstolė V. Š. 2009 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 71-22. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 09/3-175 informavo atsakovą apie nuomojamų patalpų trūkumus ir pasiūlė juos pašalinti, tačiau atsakovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodė, kad patalpų perdavimo momentu rašte paminėtų defektų nebuvo. Pasak ieškovo, šis atsakovo pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi jokio nuomojamų patalpų perdavimo nebuvo, o į patalpas buvo patekta mechaniniu būdu. Ieškovo nuomone, atsakovas nevykdė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti. Kadangi atsakovas neperdavė nuomojamų patalpų, ieškovas neturėjo galimybės parengti šias patalpas taip, kad jas būtų galima išnuomoti kitiems asmenims ir nepatirti nuostolių. Be to, atsakovas neleido ieškovui pakabinti skelbimą dėl patalpų išnuomojimo. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo veiksmai prieštarauja minėtiems principams. Ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, kad nuomos sutartis nebus nutraukta vos jai įsigaliojus, o atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo numatyti, kad ieškovas dėl to gali patirti nuostolių, todėl turėjo sudaryti sąlygas ieškovui siekti tų nuostolių sumažinimo, t. y. vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str. 3 d.). Ieškovo vertinimu, dėl atsakovo kaltės jam buvo padaryta iš viso 249 514,02 Lt dydžio žala. Nuostoliais už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą (nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai) ieškovas laikė nuomos mokestį už 2 mėnesius – 10 179,00 Lt. Taip pat teigė, kad iš viso pagal nuomos sutartį ieškovas nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. kovo 31 d. turėjo gauti 344 115,87 Lt nuomos mokesčio be PVM. Kadangi 2009 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas sudarė nuomos sutartį su UAB „Sigesta“, pagal kurią nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. dvejiems metams buvo išnuomotos ir atsakovui nuomotos patalpos, 344 115,87 Lt suma mažintina iki 273 606,27 Lt, ir pritaikius pelno mokestį, nuostolių suma mažintina 2009 m. – 20 proc., o vėliau 15 proc. – iš viso 40754 Lt suma. Todėl ieškovo teigimu, iš atsakovo priteistina suma sudaro 232 852,27 Lt. Taip pat teigė, kad pagal nuomos sutarties 4.4 punktą, dėl sutarties nutraukimo kalta šalis (šiuo atveju atsakovas) privalo sumokėti kitai sutarties šaliai 13 300 Lt dydžio baudą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 408,67 Lt už stogelio virš įėjimo į nuomojamas patalpas durų įrengimą, teigdamas, kad sudarant nuomos sutartį su atsakovu, buvo minėtas stogelis, kurį atsakovas nuardė, o naujo neįrengė. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis turėjo atkurti buvusią patalpų padėti: pakeisti durų šerdelę, plyteles, pašalinti patalpų defektus, sutvarkyti elektros instaliaciją, demontuoti ir išvežti į sąvartyną stiklinę bei gipso kartono pertvarą, kurią atsakovas be ieškovo sutikimo buvo įsirengęs. Už šiuos darbus UAB „Šiaulių lyra“ ieškovas sumokėjęs 4074,08 Lt, todėl ši suma turi būti taip pat priteista iš atsakovo. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 15,21 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) iš atsakovo UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ ieškovui UAB „Vaivorykštė“ priteisė 15 474,20 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 661,10 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš ieškovo UAB „Vaivorykštė“ 20,13 Lt, iš atsakovo UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ - 1,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei;

83) likusią ieškinio dalį atmetė.

9Teismas konstatavo, kad 2008 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutarties 5.4 punktu šalys susitarė dėl teisės nutraukti sutartį be sutarties pažeidimo, tik laikantis įspėjimo termino. Anot teismo, ieškovui atsakovo išsiųstas 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą patvirtina, kad atsakovas laikėsi sąlygos įspėti kitą sutarties šalį, todėl teismas pripažino, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigė 2008 m. birželio 12 d. Teismo vertinimu, nors šios sutarties nutraukimo datos ieškovas nepripažįsta, tačiau atsakovui rašytame 2008 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 08/3-254 dėl baudos sumokėjimo jis nurodė būtent tokią sutarties nutraukimo datą. Ieškovo reikalavimą sumokėti baudą teismas pripažino nepagrįstu, nustatęs, kad atsakovas laiku įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog būtent ieškovo (nuomotojo) iniciatyva sutarties 5.4 punktas buvo įtrauktas į sutartį, todėl pats ieškovas turėjo būti apdairus ir rūpestingas, prieš sudarydamas sutartį.

10Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog 2009 m. birželio 12 d. nuomojamos patalpos nuomotojui nebuvo perduotos dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog su ieškovu buvo raštiškai susitarta dėl patalpų perdavimo laiko, kaip to reikalauja nuomos sutarties 6.3 punktas, o nuomos sutartis nenumato galimybės telefonu susitarti dėl patalpų perdavimo, teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai organizavo patalpų perdavimą, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, todėl privalo mokėti nuomos mokestį. Įvertinęs byloje pateiktą antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ieškovo raštą dėl patalpų priėmimo, atsakovo atsakymą į ieškovo raštą, teismas pripažino, kad patalpos ieškovui buvo perduotos 2009 m. rugpjūčio 6 d., todėl priteisė iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. - iš viso 8 991,45 Lt.

11Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo negautas pajamas teismas pripažino nepagrįstu. Pažymėjo, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, kai jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų neva neteisėtų atsakovo veiksmų bei ieškovo nurodytų negautų pajamų nėra. Pasak teismo, reikalavimas priteisti nuostolius negali būti grindžiamas prognozuojamų ateityje nuostolių dydžiu. Reikalavimus ieškovas grindžia būtent prognozuojamu būsimų piniginių įplaukų dydžiu, tačiau jo nurodyta pinigų suma negali būti laikoma negautomis pajamomis. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas išnuomojo patalpas UAB „Sigesta“ tik dvejų metų laikotarpiui, todėl šiai dienai negali būti nustatyta, kiek laiko nuomos sutartis bus vykdoma, ar joje nurodytas patalpų nuomos mokestis nebus keičiamas, nėra aišku, kokias pajamas iš patalpų gaus ieškovas, sutarčiai pasibaigus. Teismas pripažino, kad skaičiuojant ieškovo negautas pajamas, nėra pagrindo preziumuoti, jog atitinkamų pajamų dydis yra lygus pajamų, kurias ieškovas gautų patalpų nuomos sutartyje su UAB „Sigesta“ nustatytomis sąlygomis atveju, dydžiui.

12Įvertinęs atsakovo 2008 m. balandžio 2 d. raštą, rašytą ieškovui, su prašymu leisti nuardyti virš įėjimo į patalpas esantį stogelį, taip pat ieškovo sutikimą ir leidimą išmontuoti stogelį bei prašymą grąžinti šviestuvus, antstolių V. Š. ir E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose nėra užfiksuota, jog virš nuomojamų patalpų būtų stogelis, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų grąžinęs seną stogelį ieškovui, teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš stogelio montavimo išlaidas yra pagrįstas.

13Teismas taip pat pripažino, kad antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti prilygintas patalpų perdavimo aktui, nes realiai patalpos ieškovui nebuvo perduotos ir jomis negalima buvo naudotis, nebuvo perduoti raktai. Tai, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo perduotos patalpos, anot teismo, patvirtina byloje surinkti įrodymai: atsakovo 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimas ieškovui, jog jis nutraukia nuomos sutartį, 2009 m. liepos 8 d. ieškovo pranešimas Nr. 09/3-139, rašytas atsakovui apie raktų gavimą. Teismo vertinimu, telefoniniai pokalbiai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, jog šalys susitarė dėl patalpų perdavimo laiko, todėl šalių pateiktos pokalbių išklotinės negali būti vertinamos. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog jis šalino nuomotose patalpose atsakovo paliktus defektus, kurie buvo užfiksuoti antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ieškovo reikalavimą atlyginti turėtas defektų šalinimo išlaidas pripažino pagrįstu ir nutarė iš atsakovo ieškovui priteisti 4 074,08 Lt.

14Teismo vertinimu, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas šioje byloje negali būti taikomas, nes šalys buvo sudariusios patalpų nuomos sutartį ir joje reikalaujamų sankcijų nebuvo numačiusios. Atsižvelgęs į patenkintą ieškinio reikalavimo dalį, kuri sudaro 6,2 procentus, teismas atitinkamai priteisė iš atsakovo dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 661,10 Lt, tačiau atsisakė priteisti ieškovo reikalaujamas išlaidas už antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, nurodęs, nes ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, o antstolės G. B. kontorai sumokėti 250 Lt nėra susiję su šia byla.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą: 1) prie pirmosios instancijos teismo priteistos 15 474,20 Lt sumos papildomai ieškovui priteisti 54 631,96 Lt; 2) į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas papildomai įtraukti 250,00 Lt, sumokėtus antstolei G. B., ir 729,22 Lt, sumokėtus antstoliui M. P., ir paskirstyti šias išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai; 3) priteisti iš atsakovo 15,21 proc. dydžio procesines metines palūkanas. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti žyminį mokestį ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo nuostolius, patirtus už laikotarpį, kai buvo vėluojama grąžinti nuomojamą daiktą. Anot ieškovo, papildomai turi būti priteista

    1838,37 Lt nuostolių. Teismas nepagrįstai laikė, kad nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. įskaitytinai yra 23 dienos, nes iš tikrųjų yra 24 dienos, be to, 5 089,50 Lt padalinus iš 31 d., yra ne 161,65 Lt, bet 164,18 Lt, todėl už 24 dienas priteistina 3 940,32 Lt.

  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo negautą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai. Teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais jis ėmėsi nuspręsdamas, kad nuomojamos patalpos ieškovui buvo perduotos 2009 m. rugpjūčio 6 d. Nors apeliantas 2009 m. rugpjūčio 6 d. paštu gavo iš atsakovo 4 vnt. raktų, bet tai buvo raktai ne nuo nuomojamų patalpų išorinių durų ir į nuomojamas patalpas jis negalėjo patekti. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 09/3-175 prašė atsakovo pašalinti nuomotų patalpų trūkumus iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., tačiau 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu atsakovas atsisakė trūkumus šalinti. Ieškovo iniciatyva patalpų trūkumai buvo pašalinti 2009 m. rugpjūčio 19 d., tai patvirtina UAB „Šiaulių lyra“ atliktų statybos remonto darbų aktas, PVM sąskaita faktūra SLY Nr. 0008154 bei 2009 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 235. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas turėjo teisę skaičiuoti negautas pajamas iki 2009 m. rugpjūčio 19 d., kada visiškai buvo pašalinti patalpų trūkumai, tačiau negautas pajamas apeliantas skaičiavo iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., t. y. iki termino, kurį buvo nurodęs atsakovui kaip galutinį terminą trūkumams pašalinti. Teismas nepagrįstai sutrumpino šį terminą iki 2009 m. rugpjūčio 6 d., todėl papildomai priteistina 985,06 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. birželio 12 d. 2008 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 08/3-254 buvo tik cituojama, kad gautas atsakovo pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2009 m. birželio 12 d. Be to, ieškovas 2009 m. liepos 27 d. pranešime Nr. 09/3-159 nurodė, jog patalpos turi būti grąžintos ne 2009 m. birželio 12 d., o 2009 m. birželio 13 d., nes būtent tą dieną baigiasi sutarties terminas, apie ką atsakovui buvo pranešta ir 2009 m. gegužės 6 d. raštu. Tai, kad 2009 m. birželio 13 d. yra paskutinė nuomos termino diena, patvirtino ir pats atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais, nes jis apmokėjo nuomą už 2009 m. birželio 1-13 d., po ieškovo kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Kadangi nuomos terminas turėjo baigtis 2009 m. birželio 13 d., šeštadienį, ieškovas patalpas turėjo priimti pirmadienį - 2009 m. birželio 15 d. Be to, į bylą atsakovo pateiktas perdavimo-priėmimo aktas yra datuotas 2009 m. birželio 15 d.
  4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti nuomos mokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Pagal nuomos sutartį ieškovas turėjo gauti 124 118,13 Lt nuomos mokesčio be PVM. Už 97,93 kv. m. ploto patalpas apeliantas iš UAB „Sigesta“ turi gauti 70 509,60 Lt nuomos mokesčio (97,93 Lt x 30,00 Lt x 24 mėn.). Šia suma sumažinus iš atsakovo priteistiną sumą, likutis sudaro 53 608,53 Lt (124 118,13 Lt – 70 509,60 Lt). Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. birželio 12 d., patalpos apeliantui grąžintos 2009 m. rugpjūčio 6 d. Vadinasi, nuomininkas ilgiau negu 30 dienų naudojosi patalpomis, pasibaigus sutarties terminui, o pagal patalpų nuomos sutarties 1.5 punktą, nuomos sutartis tapo neterminuota. Todėl turėjo būti priteistos ir negautos pajamos, nes nuomojamos patalpos nebuvo perduotos laiku dėl atsakovo kaltės.
  5. CK 6.221 str. 2 d. numato, kad ir teisėtas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas nepasisakė dėl sutarties 5.6 punkto, kuriame nurodyta, kad išsikėlimas iš nuomojamų patalpų anksčiau sutarties termino ar veiklos patalpose nevykdymas neatleidžia nuomininko nuo nuomos mokėjimo. Atsakovas yra didelis ir garsus, daug metų rinkoje veikiantis vaistinių tinklas, todėl jis puikiai suvokė šito punkto reikšmę ir šis punktas patvirtino šalių susitarimą tęsti sutartinius santykius visą sutartyje numatytą terminą.
  6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuomos sutartis, pagal kurią patalpos išnuomotos UAB „Sigesta“, negarantuoja, kad ši bendrovė patalpas nuomosis iki nuomos termino pabaigos, kad ši sutartis nebus nutraukta ir kokias pajams gaus iš jų apeliantas. Toks aiškinimas, anot apelianto, yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog sutartis su UAB „Sigesta“ yra terminuota (terminas pasibaigia 2011 m. rugpjūčio 25 d.) ir joje nenumatyta galimybė UAB „Sigesta“ sutartį nutraukti prieš terminą. Šios sutarties 4.4 punkte numatyta, kad UAB „Sigesta“ neturi teisės nutraukti sutarties prieš terminą, o pagal 5.3 punktą išsikėlimas iš nuomojamų patalpų anksčiau sutarties termino ar veiklos jose nevykdymas neatleidžia nuomininko nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Todėl reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skirtumą, kurį apeliantas gaudavo iš atsakovo ir iš UAB „Sigesta“ nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d., yra visiškai pagrįstas.
  7. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad į bylą pateiktas antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas prieštarauja Antstolių įstatymo 23 str. nuostatoms. Šiame protokole yra numatyta, kad antstolė, vykdydama pavedimą konstatuoti 2009 m. rugpjūčio 6 dieną vykusias faktines aplinkybes, šias aplinkybes pradėjo konstatuoti 2009 m. rugpjūčio 6 d. 10 val. ir pabaigė tą pačią dieną 10:30 val., bet protokolą surašė 2009 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po 6 dienų. Antstolių įstatymo 23 straipsnyje numatyta antstolio pareiga protokolą perduoti ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo surašymo, bet ne nuo faktinių aplinkybių konstatavimo pradžios ar pabaigos.
  8. Teismas nepriteisė 13 300 Lt baudos, remdamasis vienintele aplinkybe, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą ieškovą įspėjo laiku. Tačiau įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas neturi jokio ryšio su netesybų dydžiu bei jų sumokėjimu, nes netesybos buvo numatytos dėl sutarties nutraukimo anksčiau sutarties termino. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad nuomininkas neturi teisės nutraukti sutarties prieš terminą, išskyrus sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose numatytus atvejus, t. y. kai patalpos pasidaro nebetinkamos naudoti arba nuomininkas įspėja nuomotoją prieš 6 mėnesius, ir jokiais kitais atvejais sutarties prieš terminą nutraukti negalima. Vadinasi, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs prie 6 mėnesius, bet privalėjo sumokėti baudą kaip minimalius apelianto nuostolius.
  9. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis vertintina kaip komercinis sandoris, todėl patenka į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str., o nustačius, kad sandoris atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų būti taikomos specialaus įstatymo nustatytos palūkanos, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130).
  10. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis antstolei G. B. sumokėtus 250,00 Lt. Anot ieškovo, ši antstolė vykdė šioje byloje priimtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikė ieškovui 2009 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą GAI Nr. 0192, kurią ieškovas apmokėjo. Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino ieškovo bylinėjimosi išlaidomis 729,22 Lt, kuriuos jis sumokėjo antstoliui M. P.. Šis antstolis vykdė šioje byloje priimtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pateikė 2010 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą AMP Nr. 0977, kurią ieškovas apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. rugpjūčio 25 d. protokolinėmis nutartimis neprijungė prie bylos įrodymų apie šias išlaidas, nors ir šios išlaidos susijusios su nagrinėjama byla ir pagal CPK 88 str. 1 d. 8 p. turi būti atlyginamos.

19Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant naują sprendimą: 1) atmesti ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 10 179 Lt nuomos mokesčio; 2) atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 408,67 Lt išlaidų stogelio virš įėjimo į patalpas įrengimui padengti; 3) atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 074,08 Lt nuostolių, patirtų dėl patekimo į patalpas ir patalpų defektų šalinimo; 4) priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme; 5) priteisti iš ieškovo atsakovui 464 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

20Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog nuomojamos patalpos nustatytu laiku, t. y. 2009 m. birželio 12 d., nuomotojui nebuvo perduotos dėl atsakovo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimu. Šalims reikėjo susitarti tik dėl konkretaus laiko, kada bus perduodamos patalpos. Tai šalys padarė telefoninio pokalbio metu. Teismas nepagristai laikėsi pozicijos, kad atsakovas turėjo siųsti dar vieną raštišką pranešimą dėl patalpų perdavimo.
  2. Pats ieškovas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad patalpos būtų priimtos, t. y. jis pats galėjo raštu informuoti apie pasiruošimą priimti patalpas, nuomos pasibaigimo dieną į patalpas privalėjo atsiųsti jas priimti įgaliotą atstovą, nedelsiant reikalauti patalpų perdavimo, tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė. Teismas ieškovo pasyvumo, vykdant patalpų perdavimą, iš viso nevertino.
  3. Teismas neargumentavo, kodėl nereikėtų vertinti pokalbių išklotinių, kaip įrodymų, ir kodėl šalių susitarimas telefonu negali būti laikomas tinkamu. Teismas nepagrįstai pripažino, kad su ieškovu nebuvo susitarta telefonu dėl patalpų perdavimo. Tokią išvadą teismas tikėtina padarė, atsižvelgęs į liudytojo E. O. parodymus, kurie, atsakovo nuomone, privalėjo būti vertinami kritiškai, nes pastarasis, apklaustas teismo posėdžio metu, teigė, kad nepažįsta nei apelianto darbuotojo G. D., nei V. J., nekalbėjo su jais telefonu. Tačiau telefoninių pokalbių išklotinės įrodo, kad E. O. kalbėjo telefonu ir su G. D., ir su V. J.. Tai patvirtino ir patys liudytojai G. D. ir V. J.. 2009 m. birželio 12 d. į nuomojamas patalpas buvo atvykęs atsakovo atstovas G. D. (tai patvirtina ir antstolės E. R. 2009 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), todėl nėra pagrindo abejoti, kad minėto susitarimo nebuvo.
  4. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. birželio 12 d., o patalpos buvo perduotos tik 2009 m. rugpjūčio 6 d., tuo pačiu pripažino, kad ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Tokia išvada darytina, atsižvelgus ir į tai, kad ieškovas atsakovą pakvietė perduoti nuomojamas patalpas tik 2009 m. liepos 27 d. raštu, nors iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, kad nuomojamų patalpų perdavimas jau buvo įvykęs 2009 m. birželio 12 d. Ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kodėl jis nebandė patekti į nuomotas patalpas kitą dieną po nuomos sutarties nutraukimo, o tai padarė tik 2009 m. rugpjūčio 6 d. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovas tyčia nepriėmė patalpų, siekdamas pasipelnyti iš atsakovo.
  5. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 408, 67 Lt nuostolių dėl naujo stogelio įrengimo pagrįstumo klausimą, privalėjo vadovautis antstolės E. R. 2009 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad visos patalpos buvo tuščios, švarios, iš esmės nesugadintos, nebuvo matomų defekto požymių ir nebuvo naudojamos atsakovo. Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovas nepadarė jokių patalpų pakeitimų, jokio stogelio virš įėjimo į patalpas nedemontavo.
  6. Teismas nepagrįstai priteisė iš 4 074, 08 Lt išlaidų už defektų, paliktų nuomotose patalpose ir atsiradusių dėl patekimo į patalpas, pašalinimą. Atsakovo atsakomybė dėl patalpų sugadinimo baigiasi 2009 m. birželio 12 d., kai buvo nutraukta sutartis. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jokių defektų ar sugadinimų 2009 m. birželio 12 dieną nebuvo, todėl atsakovo atsakomybės nėra. Tai, kad galimi nuostoliai atsirado jau po patalpų perdavimo, negali būti traktuojami kaip atsakovo padaryti nuostoliai, nes patalpų ieškovas neperėmė tyčia.
  7. Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patenkinti ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti, nepagrįstais laikomi ir visi kiti iš jo kylantys išvestiniai (šalutiniai) reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovui pastarojo patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

22Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovo 2008 m. gruodžio 11 d. raštas apie sutarties nutraukimą negali būti laikomas tinkamu informavimu apie patalpų perdavimą, nes jame nenurodytas patalpų grąžinimo laikas, o ieškovas nuomotomis patalpomis nedisponavo. Sutarties terminas pagal atsakovo 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimą turėjo baigtis ne 2009 m. birželio 15 d., nes 6 mėnesių įspėjimo terminas dėl sutarties nutraukimo baigėsi 2009 m. birželio 13 d., o ši diena buvo nedarbo diena.
  2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis negalėjo perduoti patalpų, nes ieškovas jų nepriėmė. Iš paties atsakovo pateikto vienašalio patalpų perdavimo - priėmimo akto matyti, jog jis žinojo kaip perduoti patalpas, bet to nepadarė. Patalpų perdavimas gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, jei kita šalis galėtų jomis visiškai disponuoti. 2009 m. birželio 15 d. tik atsakovas surašė vienašališką patalpų perdavimo-priėmimo aktą, bet nei patalpų, nei jų raktų negrąžino. Atsakovas turėjo galimybę, neva ieškovui neatvykus priimti patalpų, raktus atvežti į ieškovo biurą ir juos įteikti kartu su vienašaliai surašytu patalpų perdavimo-priėmimo aktu arba šį įpareigojimą pateikti antstoliui, ar raktus nedelsiant išsiųsti paštu, bet nei vieno iš šių veiksmų neatliko. Ieškovui raštu informavus atsakovą apie tai, jog jis atsiuntė ne tuos raktus ir nenurodė patalpų apsaugos kodo, atsakovas nereagavo ir neatvyko ieškovo nurodytu laiku. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas neva nereikalavo grąžinti patalpas, neatitinka ir byloje esančių rašytinių įrodymų.
  3. Negalima vadovautis atsakovo pateiktomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, nes jos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nėra patvirtintos UAB „Omnitel“, o ši bendrovė teismui pranešė, kad ji neturi 2009 m. birželio mėnesio telefoninių išklotinių. Šiose išklotinėse vartotojų vardai įrašyti ranka, nėra privalomų ir būtinų BAR kodų. Išklotinės neįrodo, kad pokalbiai vyko tarp konkrečių asmenų, iš jų negalima nustatyti, kur pokalbių metu buvo kalbantys asmenys. E. O. teismo posėdyje kategoriškai paneigė, jog su juo telefonu buvo derintas patalpų perdavimo laikas.
  4. Atsakovo teiginį, jog E. O. neva buvo atvykęs į patalpų perdavimą 2009 m. birželio 12 d., paneigia byloje esantys įrodymai: 1) UAB „Masada“ 2009 m. gegužės 29 d. valdybos posėdžio protokolas, kuriuo nuspręsta 2009 m. birželio 11-12 d. E. O. komandiruoti į Klaipėdą; 2) PVM sąskaita-faktūra Nr. 00002322; 3) UAB „Masada“ lengvojo automobilio 2009 m. birželio 1-30 d. kelionės lapas. Šie įrodymai patvirtina, kad E. O. minėtą dieną Šiauliuose nebuvo. Liudytojas G. D. patvirtino, jog jis pas atsakovą dirba tik nuo 2009 m. gruodžio 9 d., todėl negalėjo 2009 m. birželio 12 d. atvykti atsakovo vardu perduoti ieškovui patalpas.
  5. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovas beveik 2 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad patalpos būtų perduotos: tuo laikotarpiu tarp šalių vyko susirašinėjimai. Anot ieškovo, jis turėjo pagrindą laužti patalpų duris tik tada, kai išsiaiškino, ar atsakovo atsiųsti raktai yra tikrai nuo patalpų, ir informavo atsakovą apie patalpų atidarymo dieną ir laiką.
  6. Atsakovas, skųsdamas teismo sprendimą dėl 2 408,67 Lt nuostolių priteisimo, remiasi antstolės E. R. 2009 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame neva konstatuota, kad patalpos iš esmės nebuvo sugadintos. Tačiau tiek iš šio protokolo turinio, tiek iš nuotraukų matyti, kad patalpose defektų buvo. Patalpų defektus užfiksavo ir antstolė Y. Š. 2009 m. rugpjūčio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu atsisakė pašalinti trūkumus, todėl ieškovas juos pašalino savo sąskaita. Šiuos nuostolius, vadovaujantis CK 6.499 ir 6.500 straipsniais, privalo atlyginti atsakovas.
  7. Tai, kad atsakovas išardė buvusį stogelį ir įrengė naują, įrodo jo paties atsiųstas projektas ir prašymas įrengti naują stogelį. Nuomos sutarties 2.2.6 punkte numatyta, kad atsakovas, pabloginęs nuomojamų patalpų būklę, privalo atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius. Apie tai, kad stogelį buvo galima įrengti už mažesnę kainą, nei tai padarė ieškovas, atsakovas jokių įrodymų nepateikė.

23Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti. Atsakovas apie Sutarties nutraukimą ieškovą informavo 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimu, kad sutartis bus nutraukta nuo 2009 m. birželio 12 d., taip tinkamai įvykdydamas savo pareigą įspėti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius. Patalpos negalėjo būti perduotos, jeigu ieškovas jų nepriėmė. Teismas, sprendime nurodydamas, kad sutartis pasibaigė 2009 m. birželio 12 d., o patalpos perduotos tik 2009 m. rugpjūčio 6 d., tuo pačiu pripažino, kad būtent ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis.
  2. Kadangi ieškovas apie patalpų perdavimą buvo informuotas 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, tai nuomojamų patalpų perdavimo data, t. y. 2009 m. birželio 12 d., aiški. Sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2009 m. birželio 12 d., atsakovas atlaisvino patalpas ir jas parengė perdavimui, tačiau ieškovo įgalioti atstovai priimti grąžinamų patalpų neatvyko, todėl dvišalis patalpų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas 2009 m. birželio 12 d. dėl paties ieškovo kaltės.
  3. Antstolės E. R. 2009 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodyta jokių defektų. Visa galima atsakovo atsakomybė už patalpų sugadinimą baigiasi 2009 m. birželio 12 d., kai sutartis buvo nutraukta ir nuomotos patalpos perduotos ieškovui. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. Tai, kad galimi nuostoliai atsirado jau po patalpų perdavimo, negali būti traktuojama kaip apelianto padaryti nuostoliai.
  4. Nepagrįsta ieškovo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, nesant jokio priežastinio ryšio tarp jo nurodomų neva neteisėtų atsakovo veiksmų bei neva negautų pajamų.
  5. Ieškovas reikalaujamų nuostolių nepatyrė, jo pateiktas nuostolių skaičiavimas visiškai nepagrįstas ir neteisingas.
  6. Nepapagrįstas ieškovo pateiktas nuomos sutarties 5.6 punkto aiškinimas, pagal kurį numos mokestį atsakovas turėtų mokėti iki sutarties termino pasibaigimo, t. y. iki 2015 m. kovo

    2531 d. Tokiu atveju netektų prasmės nuomos sutarties 5.4. punkte nustatyta nuomininko teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties 5.6. punkte nurodoma, kad nuomininkas neatleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau nenurodyta iki kurio termino. Tai siejama su įsipareigojimų nevykdymu ir jų vykdymo užtikrinimu, jeigu sutartis nenutraukta, o ne su mokesčio mokėjimu iki 2015 metų kovo 31 d.

  7. Atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, vadovaudamasis nuomos sutarties 5.4 punktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė baudos.
  8. Ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl nepagrįstais laikomi ir visi kiti iš jo kylantys išvestiniai (šalutiniai) reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26/

27Teisėjų kolegija konstatuoja:

28Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas keistinas.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

30Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir reikalavimo priteisti baudą.

31Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos; įstatymų nurodytais atvejais sutarties sąlygos gali būti nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas (CK 6.154, 6.156 straipsniai). Nuomos sutartį reglamentuoja CK Šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos. Negyvenamųjų patalpų nuoma nėra išskirta į atskirą nuomos santykių grupę, jai taikytinos bendrosios šio skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Nuomos sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai. Terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje.

322008 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutartimi (toliau – sutartis) bylos šalys sutarė dėl kitokios, nei numatyta dispozityviosiose teisės normose, vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. teisės pirma laiko nutraukti sutartį nenurodant pagrindo įspėjant kitą šalį prieš šešis mėnesius (sutarties 5.4 p.). Taigi, ši terminuotos sutarties sąlyga numatė nuomininkui (nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Saulėgrąžų vaistinė“) teisę nutraukti sutartį be sutarties pažeidimo tik laikantis įspėjimo termino. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ valią nutraukti nuomos santykius išreiškė 2008 m. gruodžio 11 d. raštu (1 t. 73 b. l.). Ieškovas neneigia, jog šį įspėjimą gavo, tik ginčija, jog šešių mėnesių įspėjimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2008 m. gruodžio 11 d., o nuo 2008 m. gruodžio 12 d., todėl, anot jo, nuomos sutarties pasibaigimo diena turėtų būti pripažinta ne 2008 m. birželio 12 d., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 2008 m. birželio 13 d. Tačiau su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nėra pagrindo nesutikti: kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 11 d. pranešimo, atsakovas ieškovą įspėjo, jog nuomos sutartį nutraukia po 6 mėnesių nuo šio rašto datos. Ieškovas, atsakydamas į šį raštą, 2008 m. gruodžio 15 d. raštu dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo

33Nr. 08/3-254 (1 t. 74 b. l.), neginčijo tokio termino skaičiavimo, pats nurodęs konkrečią sutarties nutraukimo datą - 2009 m. birželio 12 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas laikėsi sutarties 5.4 punkte nustatytos sąlygos įspėti kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą prieš šešis mėnesius, pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių sudaryta patalpų nuomos sutartis pasibaigė 2008 m. birželio 12 d.

34Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pateiktu sutarties 4.3 punkto aiškinimu. Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatą, sutartys pirmiausia turi būti aiškinamos sąžiningai, t. y. sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju patalpų nuomos sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, jog jei nuomininkas (nors jis tokios teisės ir neturi, išskyrus sutarties 5.3 ir 5.4. punktuose nurodytus atvejus) ar nuomotojas (nors jis tokios teisės ir neturi, išskyrus sutarties 5.2 punkte nurodytus atvejus) LR įstatymuose numatytais pagrindais pirma laiko nutraukia šią sutartį, tai dėl sutarties nutraukimo kalta šalis privalo sumokėti kitai sutarties šaliai 13 300 Lt dydžio baudą. Anot ieškovo, šios netesybos sutartyje buvo numatytos ne už įspėjimo apie sutarties nutraukimo termino pažeidimą ir ne už sutarties nutraukimą anksčiau nei nurodyta įspėjime dėl sutarties nutraukimo, bet dėl sutarties nutraukimo anksčiau sutarties termino. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog cituojamame sutarties punkte yra aiškiai numatyta, kokiais atvejais nuomininkui netesybos nėra taikomos, o būtent, jei sutartis yra nutraukiama pagal sutarties 5.3 ir 5.4 punktus. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas nuomos teisinius santykius nutraukė tokia tvarka, kuri nepatenka į 4.3 punkte numatytus atvejus, darytina išvada, kad ieškovas be teisėto pagrindo reikalauja baudos priteisimo. Todėl ieškovo argumentai dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo baudą pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti, o teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo tenkinti šį reikalavimą paliktina nepakeista.

35Dėl nuomininko pareigos grąžinti daiktą.

36Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo patalpų perdavimo ieškovui momentą. Anot atsakovo, nuomojamos patalpos buvo tinkamai perduotos 2009 m. birželio 12 d.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog daikto nuomininko pareiga grąžinti nuomotojui daiktą laiku susijusi su pareiga tinkamai įspėti apie sutarties vienašališką nutraukimą. Pasibaigus įspėjimo datai, daiktą reikia grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo gautas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008). Taip pat išaiškinta, kad sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo. Tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo daikto nuomotojui grąžinimo sąlygas (faktiškai perduoda daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Taigi, vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui.

38Kaip matyti iš 2008 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutarties 2.2.10 punkto turinio, nuomininkas įsipareigojo nuomojamas patalpas grąžinti pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovo 2009 m. birželio 15 d. vienašališkai pasirašytą patalpų perdavimo-priėmimo aktas (2 t., 117 b. l.) negali būti laikomas tinkamu patalpų perdavimu nuomotojui, nes jo nepasirašė kitos sutarties šalies - nuomotojo UAB „Vaivorykštė“ - atstovas. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad patalpos ieškovui buvo perduotos 2009 m. birželio 12 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas 2008 m. gruodžio 11 d. raštu apie patalpų perdavimo laiką nebuvo informavęs ieškovo (1 t., 73 b. l.), o antstolė E. R. 2009 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad nuvykus į Krymo g. 28 d., Šiauliuose, nustatyta, jog minėtose patalpose buvo G. D., veikiantis pagal UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ 2009 m. birželio 10 d. įgaliojimą, o UAB „Vaivorykštė“ atstovų patalpose nerasta (2 t. 114 b. l.). Kad ieškovo atstovo 2009 m. birželio 12 d. nebuvo patalpose, patvirtino antstolė ir 2010 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje (2 t., 123-124 b. l.).

39Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, nepateikdamas ieškovui raštiško pranešimo apie patalpų perdavimo laiką, nurodant valandą ir vietą, nesilaikė patalpų nuomos sutarties 6.3 punkto reikalavimo, todėl patalpos nuomotojui 2009 m. birželio 12 d. nebuvo perduotos būtent dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šalys sutartyje buvo tiksliai nurodę tarpusavio bendradarbiavimo būdą – raštu (sutarties 6.3 p.), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog ieškovo atstovas buvo tinkamai informuotas apie patalpų perdavimo laiką ir vietą telefonu. Tuo labiau, kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai įrodo, jog ieškovo atstovas nebuvo atvykęs 2009 m. birželio 12 d. priimti išnuomotas patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant raštiškam šalių susitarimui klausimus, susijusius su patalpų nuomos sutarties vykdymu, spręsti rašytine forma, pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės neturi teisinės reikšmės, nes minėta sutarties sąlyga buvo sudaryta be išlygų, o šalys privalo tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, pažymėtina, kad pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės neįrodo, kokie telefoniniai pokalbiai vyko tarp asmenų, kalbėjusių atitinkamais telefono numeriais, kur šie asmenys pokalbių metu buvo ir ar tikrai tuo metu kalbėjo būtent atsakovo nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog jis patalpas buvo tinkamai perdavęs ieškovui 2009 m. birželio 12 d.

40Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2009 m. liepos 27 d. raštu pakvietė atsakovą perduoti nuomojamas patalpas 2009 m. rugpjūčio 6 d. 10 val. (1 t., 135 b. l.), lydraštis dėl suteiktų pašto paslaugų 2009 m. liepos 27 d. patvirtina, jog šis raštas buvo išsiųstas atsakovui (1 t. 137 b. l.), darytina pagrįsta išvada, jog ieškovas laikėsi patalpų nuomos sutarties 6.3 punkto reikalavimų ir tinkamai informavo apie patalpų priėmimo vietą ir laiką. Kaip matyti iš antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 t. 60-61 b. l.), antstolė užfiksavo, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. 10 val. UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ atstovas į patalpų perdavimą neatvyko; dalyvavo UAB „Vaivorykštė“ atstovas E. O.; paimtais iš voko raktais nepavyko atrakinti patalpų durų; patalpos buvo atidarytos mechaniniu būdu, pakeičiant durų spynos šerdį. Vadinasi, patalpos buvo priimtos, nedalyvaujant atsakovo atstovui. Nors ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas prieštarauja Antstolių įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šiuo protokolu vis tiek vadovavosi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymu, kadangi jis nebuvo nuginčytas, nebuvo įrodyta, jog jame užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas priėmė patalpas 2009 m. rugpjūčio 6 d.

41Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas nebendradarbiavo, nesiekė kuo greičiau priimti patalpas. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatą, kiekviena (prievolės) šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taigi, įgyvendindamos bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, šalys (tiek skolininkas, tiek kreditorius) turi padėti viena kitai įgyvendinti joms tenkančias teises ir vykdyti pareigas, atskleisdamos būtiną informaciją, laiku informuodamos viena kitą apie prievolės vykdymo aplinkybių pasikeitimus, siekdamos taikiai išspręsti kilusius ginčus ir pan. Prievolės pažeidimo atveju nustatyti, ar šalys vykdė bendradarbiavimo pareigą, svarbu sprendžiant, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais prie jų atsiradimo (padidėjimo). Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kuriuo rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

42Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog patalpos ieškovui buvo perduotos 2009 m. rugpjūčio 6 d., tuo pačiu pripažino, jog ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, nes jis nebandė patekti į nuomotas patalpas jau kitą dieną nuo nuomos sutarties pasibaigimo, o tai padarė tik 2009 m. rugpjūčio 6 d. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo, jog ieškovas tik 2009 m. liepos 1 d. registruotu laišku gavo 4 vienetus raktų ir 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. 09/3-139 (1 t., 117 b. l.) informavo apeliantą, kad raktai yra ne nuo ieškovo patalpų. Į šį raštą apeliantas atsakė 2009 m. liepos 14 d. raštu (1 t., 122 b. l.), o ieškovas tą pačią dieną 2009 m. liepos 14 d. raštu Nr. 09/3-142 (1 t., 119 b. l.) dar kartą informavo, kad atsakovas apeliantas negrąžino patalpų, bet atsakovas atsakė į šį raštą 2010 m. liepos 22 d. (1 t., 138-139 b. l.) pranešimu, kuris buvo gautas tik 2009 m. liepos 27 d., todėl tą pačią dieną (1 t. 135 b. l.) ieškovas išsiuntė pranešimą, kad patalpos bandomos realiai atrakinti ir perimti 2009 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, šių rašytinių įrodymų visuma įrodo, jog ieškovas tinkamai bendradarbiavo su atsakovu, buvo aktyvus, spręsdamas patalpų susigrąžinimo klausimą, tačiau atsakovas vengė kuo greičiau grąžinti patalpas nuomotojui, nors žinojo apie buvusias kliūtis patekti į patalpas.

43Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuomos mokestį nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d., ir nuostolius, patirtus dėl patalpų defektų šalinimo, pagrįstumo

44Ieškovas, prašydamas priteisti tiesioginius nuostolius, patirtus dėl nuomos sutarties nutraukimo, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia šiuos savo reikalavimus (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir ryšį su byla (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

45Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius dėl neteisėtų nuomininko veiksmų nuomotojo patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; kt.).

46Kaip nustatyta, ieškovas patalpas faktiškai priėmė 2009 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, atsakovas laiku negrąžino patalpų laiku, todėl už vėlavimą grąžinti patalpas jis privalo sumokėti nuomos mokestį (CK 6.499 str. 2 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovo ieškovui priteisti nuomos mokestį nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d.

47Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. apskaičiavimu, taip pat mano, jog turi būti priteistas nuomos mokestis ir už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai, kada buvo šalinami priimtų patalpų defektai ir jis negavo pajamų.

48Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. ir pažymi, kad 2008 m. kovo 28 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimu šalys susitarė, jog patalpos nuomos mokestis per mėnesį yra 5 089,50 Lt ir PVM (1 t., 8 b. l.). Šiuo laikotarpiu yra 24 dienos, o ne 23 dienos, be to, vienos dienos nuomos mokestis yra 164,18 Lt (5 089,50 Lt / 31 d.). Taigi, už laikotarpį nuo 2009 liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 3 940,32 Lt (164,18 Lt * 24 d.). Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš atsakovo priteisti nuomos mokestį už 2009 m. birželio 13 d. Kaip pats pripažino ieškovas apeliaciniame skunde, už šią dieną atsakovas nuomos mokestį sumokėjo. Tai patvirtina ir byloje esanti ieškovo atsakovui išrašyta 2009 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Seija CVA Nr. 0003087 (1 t. 15 b. l.) bei 2009 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 011316 (1 t. 82 b. l.), kuris patvirtina, jog atsakovas apmokėjo minėtą sąskaitą faktūrą. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 14 d. iki 2009 m. liepos 13 d. – 4 925,40 Lt (30 d. * 164,18 Lt). Iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. priteistina 8 865,72 Lt (4925,40 Lt + 3 940,32 Lt).

49Kaip matyti iš antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pridėtų fotonuotraukų, ieškovui patekus į patalpas, buvo užfiksuoti patalpų defektai (2 t., 60-75). Pirmosios instancijos teismas už šių defektų pašalinimą ir už patekimą į patalpas mechaniniu būdu padarytų defektų pašalinimą iš atsakovo ieškovui priteisė 4 074,08 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteisti šie nuostoliai.

50Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

51Kaip matyti iš nuomos sutarties turinio, šalys nesusitarė, kokios būklės patalpos turi būti grąžintos nuomotojui, tik sutarties 2.2.3 punkte numatė, jog jie vienodai supranta žalos nuomojamoms patalpoms sampratą: patalpose yra sienų, lubų, grindų, durų išorės defektų, įskilimų, nutrupėjimų, skylių, tačiau į tai neįeina normalus patalpų nusidėvėjimas jas eksploatuojant. Taigi, šalys sutartimi tiksliai nenurodė, kokios būklės turi būti grąžintos nuomotojui patalpos, o tik susitarė dėl žalos sąvokos, todėl nagrinėjamu atveju vadovaujamasi CK 6.499 straipsnio 1 dalimi.

52Aplinkybę, kad ieškovas patyrė išlaidas, susijusias su priimtų patalpų defektų šalinimu, patvirtina byloje esantis 2009 m. rugpjūčio 19 d. aktas dėl atliktų statybos-remonto darbų (2 t. 50 b. l.), 2009 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra serija SLY Nr. 0008154 (2 t., 51 b. l.), 2009 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 235 (2 t. 52 b. l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 09/3-175 (2 t. 44 b. l.)ieškovas kreipėsi į atsakovą, siūlydamas pašalinti nustatytus defektus iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. Tačiau atsakovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. atsakymu (2 t., 49 b. l.) nurodė, jog patalpų perdavimo momentu rašte paminėtų defektų nebuvo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, kad jo atsakomybė dėl patalpų sugadinimo baigiasi 2009 m. birželio 12 d. Kaip jau nustatyta aukščiau, sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, o tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo daikto nuomotojui grąžinimo sąlygas (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Kadangi buvo nustatyta, jog atsakovas 2009 m. birželio 12 d. ieškovui patalpų neperdavę, vadinasi, patalpų būklė nustatoma tuo metu, kokia buvo užfiksuota faktiškai ieškovui perėmus patalpas – t. y. 2009 m. rugpjūčio 6 d. Kadangi tik šiuo metu faktiškai ieškovas įgijo galimybę naudotis patalpomis, tai laikytina, jog iki šio momento patalpos buvo atsakovo žinioje, todėl už atsiradusius pakitimus atsako taip pat atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t. 114 b. l.), sprendžiant šių nuostolių atlyginimo klausimą, neturi teisinės reikšmės, kadangi tuo metu, kada buvo užfiksuoti šiame protokole nurodyti faktai, atsakovas patalpų ieškovui dar nebuvo perdavęs. Taigi, iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas faktiškai galėjo naudotis patalpomis. Be to, ieškovui buvo perduoti netinkami raktai, tačiau atsakovas 2009 m. rugpjūčio 6 d. neatvyko ir nepateikė tinkamų raktų, todėl ieškovas į patalpas priverstas buvo patekti tik 2009 m. rugpjūčio 6 d. mechaniniu būdu, ką ir konstatavo antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t. 60-61 b. l.). Nors nagrinėjamu atveju vadovaujamasi 2009 m. rugpjūčio 12 d. antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais defektais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ir antstolės E. R. surašytame protokole buvo taip pat užfiksuoti tam tikri patalpų defektai: patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, ant vienos sienos matosi pelėsio dėmės, patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-16, vienoje pakabinamų lubų vietoje matosi išdžiuvusio vandens dėmė (2 t., 114 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovas galėjo paneigti savo kaltę dėl patalpų defektų atsiradimo, atvykdamas į patalpas 2009 m. rugpjūčio 6 d., tačiau to nepadarė, todėl jam tenka iš to kylančios neigiamos pasekmės. Be to, atsakovas neįrodė, jog patalpos jis priėmė su tokiais defektais ar kad minėti defektai atsirado dėl nusidėvėjimo, eksploatuojant patalpas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui laiku neperdavus tinkamos kokybės patalpų ir nepašalinus priėmimo metu užfiksuotų defektų, taip pat defektų, atsiradusių dėl mechaninio patekimo į patalpas, nes atsakovas ieškovui neperdavė tinkamų raktų, buvo pagrindas priteisti minėtas išlaidas, todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 4 074,08 Lt.

53Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui nepriteisė nuomos mokesčio nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai. Iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. akto dėl atliktų statybos-remonto darbų (2 t. 50 b. l.) matyti, kad defektai patalpose buvo šalinami 2009 m. rugpjūčio 17-19 d. Atsakovas iki ieškovo pasiūlyto termino - 2009 m. rugpjūčio 13 d. minėtų defektų nepašalino. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2011). Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog ieškovas, laukdamas kol, atsakovas pašalins patalpų defektus, o jam defektų nustatytu laiku nepašalinus, juos šalindamas pats, neturėjo galimybės perduoti patalpų naujam nuomininkui. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kadangi 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo nustatyti patalpų defektai, laikytina, jog atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti daiktą atitinkamos būklės, todėl privalo mokėti nuomos mokestį už laiką, per kurį buvo atstatoma patalpų būklė, buvusi nuomininkui perdavimo metu. Nors statybos-remonto darbai buvo atlikti 2009 m. rugpjūčio 19 d., tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prašo iš atsakovo ieškovui priteisti nuomos mokestį tik už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti papildomai 985,06 Lt patirtų nuostolių (164,18 Lt * 6 d.).

54Dėl ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.

55Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-322/2008).

56Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., iš esmės vadovaudamasis 2008 m. vasario 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.5, 5.6 punktais ir CK 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

57Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog atsakovas ilgiau negu 30 dienų naudojosi patalpomis sutarties terminui pasibaigus, todėl pagal patalpų nuomos sutarties 1.5 punktą nuomos sutartis tapo neterminuota ir turėjo būti priteistos dėl atsakovo kaltės negautos pajamos. Pažymėtina, kad šis sutarties punktas taikomas 1.4 punkte numatytam terminui, kuriame nurodytas nagrinėjamos sutarties galiojimo terminas – 2015 m. kovo 31 d. Nagrinėjamu atveju atsakovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį anksčiau, nei buvo susitarta nuomotis patalpas. Taigi, 2008 m. vasario 12 d. sutarties 1.5 punkto šiuo atveju nėra pagrindo taikyti.

58Taip pat nepagrįstas yra ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas 2008 m. vasario 12 d. 5.6 punkto ir CK 6.221 straipsnio 2 dalies aiškinimas. Sutarties 5.6 punktu šalys susitarė, kad išsikėlimas iš nuomojamų patalpų anksčiau sutarties termino ar veiklos nevykdymas neatleidžia nuomininko nuo nuomos mokėjimo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatą, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į imperatyvias įstatymo normas. CK 6.221 straipsnio 2 dalis turi būti neatsiejamai aiškinama su kitomis CK teisės normomis. To paties straipsnio 1 dalies punktas nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kasacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, yra pažymėjęs, jog nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigia, kai nuomininkas tinkamai įvykdo daikto nuomotojui grąžinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Nors nagrinėjamu atveju atsakovas savo pareigos tinkamai grąžinti patalpas ieškovui neįvykdė laiku, tačiau ieškovui tinkamai informavus atsakovą apie ketinimą priimti patalpas ir atsakovui neatvykus nurodytu laiku, laikytina, jog patalpos faktiškai buvo grąžintos 2009 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, nuo šio momento atsakovui baigėsi pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (taip pat mokėti nuomos mokestį) pagal 2008 m. vasario 12 d. nuomos sutartį. Sutarties 5.6 punktą aiškinant neatsiejamai nuo CK 6.221 straipsnio 1 dalies, kasacinio teismo suformuotos praktikos ir kitų sutarties sąlygų, darytina išvada, jog šis punktas negali būti aiškinamas vien ieškovo naudai, o turi būti nustatomas šiuo punktu bandyta išreikšti tikroji sutarties šalių valia. Kaip matyti iš sutarties 5.6 punkto turinio, šalys nebuvo susitarusios, jog ši sąlyga bus taikoma ir nutraukiant sutartį prieš terminą. Jame kalbama apie atvejį, kai nuomininkas anksčiau sutarties termino (sutarties terminas - 2015 m. kovo 31 d.) išsikelia iš nuomojamų patalpų arba veiklos patalpose nevykdo. Taigi, sutikti su ieškovo aiškinimu būtų neteisinga ir tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog 2008 m. vasario 12 d. sutartimi nustatytas nuomos terminas - iki 2015 m. kovo 31 d., sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva anksčiau, negu baigėsi šis terminas, o pagal naują 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį patalpos kitam ūkio subjektui (UAB „Sigesta“) buvo išnuomotos už mažesnį nuomos mokestį, nesudaro pagrindo negautą po 2008 m. vasario 12 d. sutarties nutraukimo nuomos mokestį laikyti netiesioginiais ieškovo nuostoliais, nes atsakovas nutraukė sutartį tinkamai (laikantis sutarties sąlygų), taigi jo veiksmai yra teisėti ir atsakovo kaltės dėl to, kad patalpos buvo išnuomotos už mažesnį nuomos mokestį, nei buvo sutarta 2008 m. vasario 12 d. sutartyje, ieškovas neįrodė.

60Dėl ieškovo išlaidų stogelio virš įėjimo į patalpas įrengimui atlyginimo

61Savo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas dėl stogelio virš patalpų įėjimo įrengimo ieškovas grindžia atsakovo 2008 m. balandžio 2 d. raštu, kuriuo pastarasis prašė leisti nuardyti virš įėjimo į patalpas esantį stogelį (1 t. 140-143 b. l.), savo sutikimu ir leidimu demontuoti stogelį bei prašymu grąžinti šviestuvus (1 t. 142 b. l.), 2009 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra serija SLY Nr. 0008073 (1 t. 145 b. l.), 2009 m. mokėjimo nurodymu (1 t. 146 b. l.). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis stogelio neišmontavo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis antstolės E. R. 2009 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad visos patalpos yra tuščios, švarios, iš esmės nėra sugadintos, nėra matomų defekto požymių. Anot atsakovo, tai patvirtina, kad jis nepadarė jokių patalpų pakeitimų, jokio stogelio virš įėjimo į patalpas neišmontavo, todėl teismo sprendimo dalis dėl 2 408,67 Lt priteisimo privalo būti panaikinta.

62Kaip jau minėta, pagal CK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, kuriais yra grindžiamos išlaidos, susijusios su stogelio įrengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktas 2008 m. balandžio 2 d. atsakovo raštas (1 t., 140 b. l.) neįrodo, jog kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl sutikimo nuardyti stogelį. Šis raštas neturi įrodomosios vertės ne tik dėl to, kad yra nepasirašytas, bet ir dėl to, kad jis buvo siųstas, nesilaikant patalpų nuomos sutarties 6.3 punkte numatyto būdo – raštu, išsiunčiant registruotu laišku, kurjeriniu paštu ar įteikiant į rankas faktiškai gavus pranešimą. Tokia pa išvada darytina ir vertinant ieškovo atsakovui elektroniniu paštu neva siųstą sutikimą (1 t. 142 b. l.). 2009 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra serija SLY Nr. 0008073 (1 t. 145 b. l.) ir 2009 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas taip pat nepatvirtina, kad 2 408,67 Lt sumą ieškovas rangovui UAB „Šiaulių lyra“ sumokėjo būtent už stogelio įrengimą. Tai, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog stogelio nėra, nereiškia, jog jis ir turėjo būti. Kaip matyti iš šio protokolo turinio, vienas iš ieškovo klausimų antstoliui ir buvo užfiksuoti, ar virš įėjimo yra stogelis, todėl antstolis privalėjo atsakyti į ieškovo užduotą klausimą. Kadangi minėtas objektas nebuvo aptiktas, šį faktą antstolė ir užfiksavo.

63Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, kuriais ieškovas įrodinėjo savo reikalavimą priteisti išlaidas, patirtas dėl stogelio įrengimo, ir nepagrįstai juos pripažino įrodančiais turėtas tokio pobūdžio išlaidas, todėl naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo priteistos 2 408,67 Lt dydžio išlaidos už stogelio įrengimą, kaip nepagrįstą (CPK 330 str.) ir išsprendžia klausimą iš esmės – šį ieškovo reikalavimą atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

64Dėl ieškovo reikalaujamų 15,21 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo reikalavimo priteisti 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas, nepagrįstai atsisakė taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

66Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai yra nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010)

67Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir vykdomi mokėjimai; šio straipsnio 3 dalyje išvardyti sandoriai ir atvejai, kurių įstatymas nereglamentuoja.

68Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių nuomininkui nutraukus terminuotą nuomos sutartį ir netinkamai grąžinus išsinuomotas patalpas nuomotojui, atlyginimo. Šiuo atveju ginčo objektas nėra susijęs su nuomos sutarties mokėjimų nevykdymu (įstatymo 1 str. 1 p.). Be to, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti specialaus įstatymo ir vadovavosi CK teisės normomis, iš atsakovo ieškovui priteisdamas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai ir ieškinį iš dalies patenkino pagrįstai, tačiau iš dalies neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, ir dėl to klausimą dėl jų priteisimo išsprendė iš dalies neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą iš pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

70Dėl bylinėjimosi išlaidų

71Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, gali pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardintos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardintos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

72Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta jam iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su byloje priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu.

73Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės G. B. kontorai sumokėtos išlaidos (250,00 Lt) nėra susijusios su šia byla, taip pat nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įrodymus, pagrindžiančius ieškovo bylinėjimosi išlaidas – t. y. kad antstolio M. P. kontorai buvo sumokėta 729,22 Lt išlaidų.

74Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. (1 t. 61-62 b. l.) ir 2009 m. lapkričio 26 d. priėmė nutartis (2 t. 81-82 b. l.) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš antstolės G. B. kontoros 2009 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GAI Nr. 0192 (2 t. 57 b. l.) matyti, jog antstolė už 2009 m. birželio 25 d. nutarties vykdymą paskaičiavo 250 Lt išlaidų, kuriuos ieškovas apmokėjo 2009 m. mokėjimo nurodymu Nr. 178 (2 t. 58 b. l.). Iš ieškovo prie apeliacinio skundo pridėtos 2010 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AMP Nr. 0977 (3 t. 54 b. l.) matyti, jog antstolis M. P. už 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties vykdymą apskaičiavo 729,22 Lt išlaidų. Šias išlaidas ieškovas apmokėjo 2010 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 484 (3 t. 55 b. l.). Kadangi ieškovo pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiskaitant su antstoliu M. P., kartu su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti susipažinimui kitai šaliai, atsakovas nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai negali būti prijungti prie bylos, ir jie pagrindžia ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nutaria 2010 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AMP Nr. 0977 ir 2010 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 484 prijungti prie bylos. Atsižvelgdama į tai, kad šios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nagrinėjamoje byloje buvo būtinos ir racionalios (jos atsirado antstoliams vykdant nagrinėjamoje byloje priimtas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jas neatsižvelgė, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

75CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

76Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinus iš atsakovo ieškovui priteistiną sumą iki 13 924,86 Lt ir atsižvelgus į bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsiskaitant su antstoliais, proporcingai mažintinos ir iš atsakovo ieškovui priteistos pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - iki 649,62 Lt. Atsakovas nėra pateikęs byloje duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl šios išlaidos jam nėra priteisiamos.

77Kadangi apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas ir abu šie skundai tenkinami tik nedidele dalimi, tai šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

79Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

80Ieškovui UAB „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881) iš atsakovo UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ (į. k. 135832837) priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 13 924,86 Lt (trylikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt keturių litų ir aštuoniasdešimties šešių centų), o bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 649,62 Lt (šešių šimtų keturiasdešimt devynių litų ir šešiasdešimt dviejų centų).

81Kitą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2008 m. vasario 12 d. buvo sudaryta... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį... 8. 3) likusią ieškinio dalį atmetė.... 9. Teismas konstatavo, kad 2008 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutarties 5.4... 10. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog 2009 m.... 11. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo negautas pajamas teismas... 12. Įvertinęs atsakovo 2008 m. balandžio 2 d. raštą, rašytą ieškovui, su... 13. Teismas taip pat pripažino, kad antstolės E. R. faktinių aplinkybių... 14. Teismo vertinimu, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašo pakeisti Šiaulių... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 18. 38,37 Lt nuostolių. Teismas nepagrįstai laikė, kad nuo 2009 m. liepos 14 d.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ prašo... 20. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
      21. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vaivorykštė“... 22. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
      1. Atsakovo 2008 m.... 23. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Saulėgrąžų... 24. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
        1. Ieškovas... 25. 31 d. Tokiu atveju netektų prasmės nuomos sutarties 5.4. punkte nustatyta... 26. /... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 28. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas keistinas.... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 30. Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir reikalavimo priteisti baudą.... 31. Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar... 32. 2008 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutartimi (toliau – sutartis) bylos... 33. Nr. 08/3-254 (1 t. 74 b. l.), neginčijo tokio termino skaičiavimo, pats... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pateiktu sutarties 4.3 punkto... 35. Dėl nuomininko pareigos grąžinti daiktą. ... 36. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone,... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog daikto nuomininko pareiga... 38. Kaip matyti iš 2008 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutarties 2.2.10 punkto... 39. Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas,... 40. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2009 m. liepos 27 d. raštu... 41. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas nebendradarbiavo, nesiekė... 42. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos... 43. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuomos mokestį nuo 2009 m. birželio 13 d.... 44. Ieškovas, prašydamas priteisti tiesioginius nuostolius, patirtus dėl nuomos... 45. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.499 straipsnio 2... 46. Kaip nustatyta, ieškovas patalpas faktiškai priėmė 2009 m. rugpjūčio 6 d.... 47. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su nuomos mokesčio už laikotarpį nuo... 48. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 49. Kaip matyti iš antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo... 50. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios... 51. Kaip matyti iš nuomos sutarties turinio, šalys nesusitarė, kokios būklės... 52. Aplinkybę, kad ieškovas patyrė išlaidas, susijusias su priimtų patalpų... 53. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos... 54. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2009... 55. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 56. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas... 57. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog atsakovas... 58. Taip pat nepagrįstas yra ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas 2008 m.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog 2008 m. vasario 12 d.... 60. Dėl ieškovo išlaidų stogelio virš įėjimo į patalpas įrengimui... 61. Savo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas dėl stogelio virš patalpų... 62. Kaip jau minėta, pagal CK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti... 63. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 64. Dėl ieškovo reikalaujamų 15,21 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo... 65. Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 66. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog procesinių palūkanų,... 67. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos... 68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 71. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 72. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 73. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 74. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. (1 t.... 75. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 76. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinus iš atsakovo... 77. Kadangi apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 79. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.... 80. Ieškovui UAB „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881) iš atsakovo UAB... 81. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti...