Byla 2A-1697-798/2014

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (atsakovių) R. L. ir A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos iš laiduotojų priteisimo iš atsakovių A. C. ir R. L., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kiro statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ ir D. L.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovas Danske Bank A/S veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 17 947,65 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kiro statyba“ sudarė 2009-05-08 finansinio lizingo sutartį dėl 2007 m. pneumatinės betono maišyklės Putzmeister M740D su papildoma įranga (valst. Nr. ( - )), kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę ir perdavė UAB „Kiro statyba“ laikinai valdyti ir naudoti lizinguotą turtą, o UAB „Kiro statyba“ įsipareigojo laiku mokėti lizingo mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus eilinius mokėjimus bei įvykdžiusi visas lizingo sutarties sąlygas - lizinguotą turtą įsigyti nuosavybėn. 2009-05-08 laidavimo sutartimis atsakovės įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei UAB „Kiro statyba“ nevykdys prievolių. Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi UAB „Kiro statyba“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas, 2010-05-21 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti lizinguotą turtą. Ieškovas atsakovėms 2013-01-03 išsiuntė reikalavimus įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės įsiskolinimo nepadengė. Ieškovo skaičiavimais, nuostoliai pagal lizingo sutartį sudaro 17 947,65 Lt, iš kurių 2 920,81 Lt iki lizingo sutarties nutraukimo nesumokėti eiliniai mokėjimai; 7 254,59 Lt susigrąžinto lizinguoto turto pardavimo nuostolis, kurį sudaro skirtumas tarp lizinguoto turto likutinės vertės lizingo sutarties nutraukimo dieną ir šio turto pardavimo kainos; 605 Lt turto sugrąžinimo išlaidos; 1 940,47 Lt delspinigiai vadovaujantis lizingo sutarties bendrosios dalies 17.6 punktu; 5 226,78 Lt negautų pajamų pagal lizingo sutartį, kurias sudaro palūkanų suma nuo paskutinių lizingo gavėjo sumokėtų eilinių mokėjimų iki lizingo pabaigos pagal lizingo mokėjimų grafiką (T.1, b.l. 1-6; 112-116).

4Atsakovės R. L. ir A. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prievolės įvykdymo terminas pagal pasirašytą lizingo sutartį suėjo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Kiro statyba“ 2012-09-17 iškėlus bankroto bylą. Pažymėjo, jog atsakovių pasirašytomis laidavimo sutartimis užtikrintos skolininko prievolės yra terminuotos, todėl ieškovas, 2013-03-08, pateikęs ieškinį praleido įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą pareikšti ieškinį atsakovėms kaip laiduotojoms. Nesutiko su reikalavimu dėl nuostolio iš turto pardavimo priteisimo, nes ieškovas nepateikė įrodymų apie iš skolininko perimto turto rinkos vertę, nepaaiškino, kokiu būdu bankas nustatė parduodamo įrengimo pardavimo kainą, nepagrindė, kad pardavimo kaina atitiko tuo metu buvusią rinkos kainą. Teigė, jog ieškovas pats atsakingas už patirtus nuostolius ir lizinguoto įrenginio rinkos kaina svyravo nuo 64 567,36 Lt iki 75 961,60 Lt, o ieškovas įrengimą pardavė už 46 560 Lt. Akcentavo, jog yra pagrindas delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 proc. už 180 pradelstų atsiskaityti dienų, nes skolininkas yra įvykdęs didžiąją dalį pagrindinės prievolės. Pažymėjo, kad nuo UAB „Kiro statyba“ bankroto bylos iškėlimo yra nutrauktas palūkanų skaičiavimas, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovių palūkanų, paskaičiuotų po bankroto bylos iškėlimo. Taip pat laikė nepagrįstu reikalavimą priteisti procesines palūkanas (T.1, b.l. 62-67).

5Ieškovas dublike nurodė, kad laidavimo sutarties 23 punktu šalys susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško ir tinkamo kredito sutarties ir laiduotojų skolinių įsipareigojimų įvykdymo. Pažymėjo, kad visą laiką, kol lizinguotas turtas buvo pardavinėjamas, atsakovės jo pardavimo eiga nesidomėjo, neprisidėjo prie potencialių pirkėjų paieškos, nevykdė pareigos imtis priemonių nuostoliams sumažinti. Ieškovas, siekė kuo greičiau turtą realizuoti, dėjo visas pastangas, turto realizavimui pasirinko pačią didžiausią Lietuvoje naudotų autotransporto priemonių pardavimo tarpininką UAB „Patikimi automobiliai“, reklamavo turto pardavimą savo interneto tinklapyje. Prieš pradedant pardavinėti turtą užsakė turto rinkos vertės nustatymą, kurį atliko UAB „Patikimi automobiliai“ bei buvo nustatytos kainos: turto rinkos - 48 000 Lt (su PVM), o likvidacinė - 32 000 Lt (su PVM). Ieškovas dėjo visas pastangas turtą realizuoti už aukščiausią kainą, tačiau ilgą laiką norinčių įsigyti turtą neatsirado, todėl buvo priverstas realizuoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Lizinguotas turtas buvo parduotas už 38 479,34 Lt Manė, jog 0,1 proc. dydžio delspinigiai nėra per dideli, šalys aiškiai apsibrėžė, kad tokio dydžio delspinigiai yra banko patiriami nuostoliai. Teigė, kad pagrįstai reikalauja priteisti procesines palūkanas, nes, t.y. asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (T.1, b.l. 82-87).

6Atsakovės triplike papildomai nurodė, kad nėra duomenų, jog UAB „Patikimi automobiliai“ turi teisę teikti kilnojamojo turto vertinimo paslaugas. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų informuoti laiduotojus apie skolininko turto pardavimą, susitarė su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, D. L. ir transformavo UAB „Kiro statyba“ skolą į trečiojo asmens D. L. prievolę pagal vekselį. Atsakovių nuomone, kadangi trečiojo asmens UAB „Kiro statyba“ prievolė bankui pasibaigė, nes buvo transformuota, laiduotojos neatsakingos bankui pagal pasirašytas laidavimo sutartis (T.1, b.l.100-103).

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prisiėmė pareigą atlyginti bankui skolą ir išrašė bankui vekselį. Ieškovo iš atsakovių reikalaujama priteisti suma yra išieškoma vykdomojoje byloje. Teigė, kad bankui pagal vekselį išduoto 2012-01-23 vykdomojo dokumento pagrindu pradėjus skolos išieškojimą, bankrutuojančios bendrovės prievolė bankui baigėsi (T. 1, b.l.169-170).

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Kiro statyba“ bankroto administratorius UAB „Eurobankrotas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš abiejų atsakovių solidariai 17 947,65 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 538,00 Lt žyminio mokesčio; taip pat priteisė valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis 89,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas, iš ieškovo pateiktos informacijos apie lizingo gavėjo mokėjimus, mokėjimų pagal lizingo sutartį grafiko nustatė, kad lizingo gavėjas UAB „Kiro statyba“ lizingo sutarties nutraukimo dienai nebuvo sumokėjęs 2 920,81 Lt (845,93 EUR) einamųjų mokėjimų, numatytų mokėjimų grafike. Iš mokėjimų grafiko ir 2010-06-17 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros nustatė, kad neišpirkta lizinguoto turto vertė buvo 45 733,93 Lt be PVM; turtą lizingo gavėjas grąžino lizingo davėjui, kuris jį pardavė UAB „Patikimi automobiliai“ už 38 479,34 Lt be PVM Konstatavo, kad turto pardavimo kaina pilnai nepadengė neišpirktos lizinguoto turto vertės ir 7 254,59 Lt skirtumas yra ieškovo nuostolis, kurio jis nebūtų patyręs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatė, kad ieškovas patyrė papildomas 605 Lt išlaidas už turto atsiėmimą iš UAB „Kiro statyba“. Konstatavo, jog 605 Lt išlaidos už turto atsiėmimą taip pat laikytinos ieškovo patirtais dėl sutarties pažeidimo nuostoliais. Nustatė, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovui nebuvo sumokėtos visos palūkanos, numatytos mokėjimų grafike. Sprendė, kad ieškovui nesumokėta 5 226,78 Lt palūkanų suma gali būti laikoma ieškovo realiai negautomis pajamomis (nuostoliais), kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ieškovui nutraukus sutartį, lizingo gavėjui kilo prievolė ieškovui sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti eilinius mokėjimus, netesybas bei kitas turėtas sumokėti sumas ir atlyginti ieškovo nuostolius. Teismas, atsižvelgęs į Lizingo sutarties 15.6 punktą, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokesčių (įskaitant netesybas), terminą praleidusi sutarties šalis už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, sprendė, kad ieškovas pagrįstai priskaičiavo lizingo gavėjui sumokėti 1 940,47 Lt delspinigių sumą už pradelstą sumokėti 10 780,40 Lt skolą už 6 mėn. terminą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iš Lizingo sutarties specialiųjų sąlygų 5 punkto teismas nustatė, kad lizingo gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas turi būti užtikrinamas laidavimo sutartimi su R. L. ir A. C. Iš 2009-05-08 fizinio asmens laidavimo sutarties teismas nustatė, kad atsakovės įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei UAB „Kiro statyba“ nevykdys prievolių pagal 2009-05-08 lizingo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikalauti, jog neįvykdytas prievoles pagal minėtas lizingo sutartis įvykdytų atsakovės kaip laiduotojos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad buvo suteiktas terminuotas laidavimas ir, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško ir tinkamo lizingo sutarties įvykdymo, todėl CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Atmetė kaip nepagrįstą atsakovių argumentą, dėl nuostolių priteisimo. Nustatė, jog 2009-05-08 lizingo sutartimi lizinguojamo turto kaina buvo 14 067,26 EUR (arba 48571,44 Lt) be PVM. Po lizingo sutarties nutraukimo lizingo gavėjas turtą grąžino; UAB „Patikimi automobiliai“ grąžintą turtą įvertino (su PVM 32 000-38 000 Lt), kai kaina rinkoje buvo su PVM 38 000-48 000 Lt; UAB „Patikimi automobiliai“ pateikė pasiūlymą pirkti turtą už 32 000 su PVM. Iš UAB „Patikimi automobiliai“ su A. V. R. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pamatė, kad UAB „Patikimi automobiliai“ surado turto pirkėją ir susitarė turtą parduoti už 11 300 EUR (39 016,64 Lt be PVM); ieškovas turtą pardavė UAB „Patikimi automobiliai“ už 38 479,34 Lt be PVM. Teismas vertino, kad atsakovės neįrodė, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai ir pardavė turtą neprotingai maža kaina, kadangi teismas nustatė priešingai. Ieškovas kreipėsi į turto pardavimu užsiimančią specializuotą bendrovę dėl turto vertės nustatymo, pasiūlymo pateikimo; pirma pasiūlyta kaina 32 000 Lt su PVM turtas realizuotas nebuvo, tačiau turtas buvo parduotas už 38 479,34 Lt be PVM. Atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad lizinguoto įrenginio rinkos kaina svyruoja nuo 64 567,36 Lt iki 75 961,60 Lt, nes atsakovės rėmėsi interneto puslapyje autoline-eu.lt pateiktais skelbimais iš kurių nematyti, kad juose skelbiama apie analogiškos komplektacijos ir būklės turto pardavimą bei atsakovių pateikti skelbimai yra apie kitose valstybėse (Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje) parduodamą turtą, kas neįrodo turto vertės Lietuvoje. Konstatavo, kad pagrindo nesiremti atsakovių nurodoma turto rinkos kaina sudaro vien ta aplinkybė, kad pagal lizingo sutartį 2009-05-08 įsigyto turto kaina buvo 48 571,44 Lt (apie 14 000 EUR), t. y. ženkliai mažesnė, nei atsakovių nurodoma tariama rinkos kaina. Sprendė, kad ieškovas pardavė turtą protinga ir rinkos situaciją atitinkančia kaina, nes turto pirkėjas perpardavė šį turtą panašia kaina trečiajam asmeniui. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad nėra pateikta duomenų, jog UAB „Patikimi automobiliai“ turi teisę teikti turto vertinimo paslaugas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovas, veikdamas ekonomiškai ir siekdamas nepatirti papildomų išlaidų turto vertinimui, pagrįstai užsakė pateikti išvadą apie turto vertę tiesiogiai rinkoje veikiančiam ir naudoto turto pardavimu užsiimančiam asmeniui. Padarė išvadą, kad ieškovas veikė sąžiningai, siekė parduoti sugrąžinto turtą kuo didesne kaina, o atsakovės neįrodė, kad turtas buvo parduotas už mažesnę, nei rinkos, kainą. Esant tokioms aplinkybėms, laikė neįrodyta kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nuostolius mažinti ar lizingo gavėją nuo civilinės atsakomybės atleisti. Atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad ieškovui nėra teisinio pagrindo reikalauti palūkanų, paskaičiuotų po bankroto bylos iškėlimo lizingo gavėjui. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi reikalavimo teisę į lizingo gavėją, į įmokų grafike po sutarties nutraukimo numatytas palūkanas, nes, ieškovas šias sumas būtų realiai gavęs, jei nebūtų nutraukta sutartis. Konstatavo, kad ši ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2010-05-21 nutraukus lizingo sutartį, todėl aplinkybė, kad lizingo gavėjui 2012-09-17 iškelta bankroto byla, nereiškia, kad pasibaigia prievolė atlyginti lizingo bendrovei padarytus nuostolius negautų palūkanų forma. Padarė išvadą, kad šiuo atveju mokėjimo grafike numatytos palūkanos yra atlyginimas lizingo davėjui už naudojimąsi jo teikiama finansine paslauga. Teismo vertinimu, atsakovės nepagrįstai nurodė, kad pagal teismų praktiką tik 0,02 proc. dydžio delspinigiai atlygina minimalius kreditoriaus nuostolius, todėl 0,1 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli. Nustatė, jog ieškovas patyrė nuostolių dėl laiku nesumokėtų eilinių mokėjimų ir nuostolių atlyginimo (negalėjimo naudotis piniginėmis lėšomis); delspinigių dydis nustatytas sutartyje tarp komercinių subjektų. Iš lizingo gavėjo mokėjimų nustatė, kad lizingo gavėjas sumokėjo tik mažąją dalį numatytų įmokų, o paskutinę įmoką atliko 2009-11-26. Lizingo sutartis nutraukta nuo 2010-05-21, tačiau ieškovui iki bankroto bylos lizingo gavėjui iškėlimo nebuvo sumokėta net dalis skolos. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į skolos dydį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų, neprotingai dideli ir pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ir nėra pagrindo mažinti delspinigius dėl dalinio prievolės įvykdymo. Atsižvelgęs į jau suformuotą teismų praktiką, vadovaudamasis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovių procesines palūkanas. Atmetė atsakovių argumentus, kad ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas nepagrįstas, nes pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla. Teismas taip pat atmetė atsakovių argumentus, kad UAB „Kiro statyba“ skola buvo transformuota į D. L. prievolę pagal vekselį, nes papildomos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės suteikimas nepakeičia pagrindinės prievolės ir nedaro jos pasibaigusia. Pažymėjo, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, kokia prievolių užtikrinimo priemone pasinaudoti, siekiant pagrindinės prievolės tinkamo įvykdymo. Vekselio išdavimas nekeičia atsakovių kaip laiduotojų įsipareigojimų apimties, nes teismui pateikta informacija, kad pagal 2012-01-23 vykdomąjį įrašą iš D. L. jokios piniginės lėšos nėra išieškotos (T.2, b.l.17-22).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantės (atsakovės) A. C. ir R. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamos pirmosios instancijos priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos atsakovių argumentus: 1) atsakovės sutuoktinis D. L. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tokiu būdu transformuodamas UAB „Kiro statyba“ skolą į D. L. prievolę pagal vekselį. Atkreipė dėmesį, kad D. L. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog vekselį pasirašė bankui su tikslu perimti iš laiduotojų įsipareigojimus pagal UAB „Kiro statyba“ prievolę. 2) D. L., išrašydamas vekselį suteikė papildomą prievolės užtikrinimo priemonę. Pažymėjo, kad D. L. vekselis nėra UAB „Kiro statyba“ skolos užtikrinimo priemonė, nes jis išrašytas vėliau nei buvo sudaryta lizingo sutartis. Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo išduotas 2012-01-23, o reikalavimas laiduotojoms pateiktas 2013-01-03. Mano, jog ieškovas savo valia pakeitė UAB „Kiro statyba“ skolos pagal lizingo sutartį išieškojimą į skolos pagal vekselį išieškojimą iš D. L. Apeliančių (atsakovių) nuomone, trečiojo asmens UAB „Kiro statyba“ prievolė ieškovui pasibaigė, nes buvo transformuota, laiduotojos pagal laidavimo sutartis neatsakingos. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių iš turto pardavimo yra nepagrįstas. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl pirkėjo parinkimo ir turto vertinimo aplinkybes. Teigia, kad ieškovas neužtikrino, jog įrengimas būtų parduotas rinkos kaina, todėl ieškovas atsakingas už patirtus nuostolius. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Patikimi automobiliai“ turi teisę teikti kilnojamojo turto vertės nustatymo paslaugas, todėl šios įmonės pateiktas turto rinkos vertės nustatymas yra ne turto rinkos vertės nustatymas, o palanki turto kaina. Apeliantėms (atsakovėms) kelia abejonių UAB „Patikimi automobiliai“ įrenginio pardavimo jo surastam klientui. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jų iškeltų abejonių dėl ieškovo pareigos jas informuoti apie parduodamą turtą, nes laiduotojos apie turto pardavimą sužinojo tik 2013-01-03. Mano, kad teismas turėjo sumažinti delspinigių dydį. Kadangi nuo 2012-09-28 bankroto bylos iškėlimo UAB „Kiro statyba“ turėjo būti nutrauktas palūkanų skaičiavimas, apeliančių (atsakovių) nuomone, nėra teisinio pagrindo iš jų priteisti palūkanas, kadangi reikalavimas pripažinti nuostoliais ir palūkanas nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių termino pabaigos, kaip sutartines įmokas reikš ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Tuo pačiu argumentu laiko nepagrįstu reikalavimą priteisti procesines palūkanas (T.2,b.l.29-32).

14Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

15Ieškovas dėl laidavimo galiojimo nurodė, jog laidavimo sutartimis buvo susitarta, kad laidavimas galioja iki tinkamo lizingo sutarties įvykdymo. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. L. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo papildomas prievolės įvykdymo užtikrinimas, kuris nekeičia apeliančių (atsakovių) įsipareigojimo atsakyti solidariai pagal laidavimo sutartis.

16Dėl nuostolių, netesybų ir palūkanų ieškovas pažymėjo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo buvo neįrodyta, todėl nėra pagrindo 17 947,65 Lt nuostolius mažinti; netesybos nėra neprotingai didelės; delspinigiai už 180 dienų nėra neprotingai dideli ir dėl jų dydžio šalys susitarė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinis skolininkas prievolės geruoju neįvykdė, todėl ieškinys pareikštas laiduotojoms (T.2, b.l. 40-44).

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

20Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Kiro statyba“ su ieškovu Danske bank A/S, veikiančiu per Danske Bank A/S Lietuvos filialą sudarytos 2009-05-08 finansinio lizingo sutarties Nr. D200904F-033 (toliau – lizingo sutartis) pagrindu įsigijo nuosavybėn 2007 m. pneumatinę betono maišyklę Putzmeister M 740 D su papildoma įranga (DD Nr. ( - ); valst. Nr. ( - )) (T.1, b.l.7-17). Pagal lizingo sutartį ieškovas perdavė UAB „Kiro statyba“ laikinai naudotis ir valdyti lizinguojamą turtą, o UAB „Kiro statyba“ įsipareigojo laiku mokėti lizingo mokėjimų grafike nurodytus eilinius mokėjimus, o įvykdžius visas lizingo sutarties sąlygas – įsigyti lizinguojamą turtą (pneumatinę betono maišyklę) savo nuosavybėn. 2009-05-08 fizinio asmens laidavimo sutartimi Nr. L D200904F-0033 atsakovė A. C. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už UAB „Kiro statyba“ neįvykdytas pagal lizingavimo sutartį prievoles (T.1, b.l. 16-17). Taip pat 2009-05-08 fizinio asmens laidavimo sutartimi Nr. L D200904F-0033 atsakovė R. L. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už UAB „Kiro statyba“ neįvykdytas pagal lizingavimo sutartį prievoles (T.1, b.l. 18-19). Kadangi UAB „Kiro statyba“ savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, ieškovas lizingo sutartį 2010-05-21 vienašališkai nutraukė (T.1, b.l. 23). Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi UAB „Kiro statyba“ iškelta bankroto byla (T.1, b.l. 20-22). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kiro statyba“ savo sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų lizingo sutartimi neįvykdė, ieškovas 2013-01-03 kreipėsi į laiduotojas, sumokėti pagal 2009-05-08 finansinio lizingo sutartį 25 452,15 Lt mokėtiną sumą (T.1. b.l. 24). Atsakovės pagrindinio skolininko skolos nepadengė. 2009-05-08 lizingo sutartimi lizinguojamo turto kaina buvo 14 067,26 EUR (arba 48 571,44 Lt) be PVM. Po lizingo sutarties nutraukimo turtą lizingo gavėjas sugrąžino ieškovui 2010-06-10 turto grąžinimo aktu (T. 1, b. l. 118). UAB „Patikimi automobiliai“ atilikęs 2010-08-30 turto vertinimą, nustatė greito pardavimo rinkos vertę su PVM 32 000-38 000 Lt, kai kaina rinkoje su PVM 38 000-48 000 Lt. UAB „Patikimi automobiliai“ pasiūlė turtą pirkti už 32 000 su PVM (T. 1, b.l. 88-89). Ieškovas turtą 2010-09-13 pardavė UAB „Patikimi automobiliai“ už 38 479,34 Lt be PVM, o UAB „Patikimi automobiliai“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, sudarytos su A.V. R. turtą pardavė už 11 300 EUR arba 39 016,64 Lt be PVM (T. 1, b.l. 143). Atsakovės teigė, kad turtas parduotas per maža kaina. Dėl laidavimo sutarčių galiojimo ir skolinės prievolės pagal jų sąlygas vykdytinumo

21Apeliantės teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog atsakovės sutuoktinis D. L. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį, tokiu būdu transformuodamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. L. prievolę pagal vekselį.

22Nustatyta, kad notarė D. J. padarė 2012-01-23 vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo išieškoti iš D. L. vekselio turėtojo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 17 616,53 Lt ir 6 procentus dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino pasibaigimo (2011-09-30) iki prievolės įvykdymo (T.1, b.l. 153).

23Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

24Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Cituotoje nutartyje inter alia išaiškinta, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, išieškojimo procedūrų paprastumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Reverta“, bylos Nr. 3K-3-343/2013). Todėl vertinant D. L. prievolės turinį ir apimtį, kad ieškovas negali savo reikalavimų patenkinti tiesiogiai iš kredito gavėjo BUAB „Kiro statyba“, nes prievolė bankui baigėsi pardėjus išieškojimą pagal neapmokėtą vekselį, neturi įtakos laiduotojų (apeliančių) prisiimtai prievolei pagal laidavimo teisinius santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį (ar sudarydamas kitą sandorį), turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007).

25Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-05-08 ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo 2007 m. pneumatinę betono maišyklę su papildoma įranga nupirkti ir perduoti jį valdyti bei naudoti trečiajam asmeniui su sąlyga, jog šis nustatytais terminais mokės sutartines įmokas pagal sutarties įmokų grafiką. Ieškovas turtą nupirko ir perdavė trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis, tuo tarpu šis vėlavo mokėti įmokas, dėl ko susitarė skola. Lizingo sutarties specialiųjų sąlygų 5 punkte numatyta, kad lizingo gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas turi būti užtikrinamas laidavimo sutartimi su atsakovėmis R. L. ir A. C. (T.1,b.l. 8). Finansinio lizingo sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovas su atsakovėmis pasirašė 2009-05-08 laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovės įsipareigojo solidariai atsakyti už trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis. Laidavimo sutarčių 1 punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjui neįvykdžius lizingo sutartyje nustatytos visos savo prievolės ar jos dalies, laiduotojos atsako kreditoriui solidariai ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, t.y. už nesumokėtų sumų, palūkanų, pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą ir nuostolių atlyginimą, kaip nustatyta lizingo sutartyje (Laidavimo sutarčių 5 punktas, T.1, b.l. 16;18).

27Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatas laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (terminai). CK 6.88 straipsnyje nustatyta terminuoto laidavimo pabaiga, CK 6.89 straipsnyje įtvirtintos neterminuoto laidavimo pabaigos sąlygos. Kaip jau minėta laidavimo sutarčių 5 punkte nurodyta, jog neįvykdžius lizingo sutartyje nustatytų prievolių, laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas.

28CK 6.89 straipsnio 1 dalis numato, jog neterminuotas laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui, tais atvejais, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo. Iš minėtų sutarčių 5 punktų formuluočių turinio matyti, jog laidavimo galiojimą susitariančios šalys susiejo su trečiojo asmens visos prievolės ar jos dalies įvykdymu. Taigi, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012). Lizingo sutarčių nutraukimo metu trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui buvo 64 746,87 Lt (T.1, b.l.23). Konstatuotina, jog nutraukus lizingo sutartį, jomis užtikrinta UAB „Kiro statyba“ prievolė nebuvo įvykdyta, t. y. nepasibaigė, todėl CK 6.88, 6.89 straipsniuose nustatyti laidavimo pabaigos terminai negali būti taikomi.

29Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad laidavimo sutartimis apeliantės (laiduotojos) įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidariąją prievolę turinčios bendraskolės, t. y. tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip trečiasis asmuo, taip pat teisingai sprendė, jog ieškovas turi teisę reikalauti, kad laiduotojos (apeliantės) įvykdytų skolininko prievolę.

30Dėl nuostolių iš turto pardavimo

31Apeliantės teigia, kad ieškovas neužtikrino, kad įrenginys būtų parduotas rinkos kaina, todėl pats turi prisiimti nuostolius; turto rinkos vertės nustatymą atliko pats pirkėjas UAB „Patikimi automobiliai“; ieškovas neinformavo apie turto pardavimą.

32Nustatyta, kad turtą lizingo gavėjas ieškovui grąžino 2010-06-10 (T.1,b.l. 118). 2009-05-08 lizingo sutartimi lizinguojamo turto kaina buvo nustatyta 14 067,26 EUR (arba 48 571,44 Lt) be PVM suma (T.1, b.l.7) UAB „Patikimi automobiliai“ pateikė 2010-08-30 turto vertinimą, iš kurio matyti, kad greito pardavimo turto rinkos vertė su PVM sudarė 32 000-38 000 Lt, o kaina rinkoje su PVM - 38 000-48 000 Lt (T.1, b.l.88-89). Ieškovas turtą pardavė 2010-09-13 UAB „Patikimi automobiliai“ už 38 479,34 Lt be PVM (T.1, b.l. 41-43). UAB „Patikimi automobiliai“ surado kitą turto pirkėją jam pardavė turtą už 11 300 EUR arba 39 016,64 Lt be PVM (T.1, b.l.143).

33Tais atvejais, kai pardavus turtą gautos kainos ir lizingo gavėjo pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų suma būna mažesnė nei ta kaina, kurią lizingo davėjas buvo sumokėjęs įsigyjant lizingo gavėjo pasirinktą turtą, lizingo davėjas patiria nuostolių, kuriuos pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas privalo atlyginti lizingo gavėjas, kurio naudai buvo įgytas turtas. Turto pardavimo tretiesiems asmenims kaina padengiama neišpirkta lizinguoto turto vertė. Pažymėtina, kad lizingo davėjas suinteresuotas parduoti jam grąžintą turtą kaip įmanoma didesne kaina, kitu atveju, patirtus iš turto pardavimo nuostolius reikia išsiieškoti iš su finansiniais sunkumais susiduriančio lizingo gavėjo.

34Atsižvelgiant į tai, kad lizingo gavėjas UAB „Kiro statyba“ lizingo sutarties nutraukimo dienai nebuvo sumokėjęs 2 920,81 Lt (845,93 EUR) einamųjų mokėjimų, numatytų mokėjimų grafike, neišpirkta lizinguoto turto vertė sudarė 45 733,93 Lt be PVM, o turtas parduotas už 38 479,34 Lt be PVM, spręstina, jog nagrinėjamu atveju lizinguotą turtą už jo neišpirktą vertę parduoti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas dėjo pastangas, kad grąžintas turtas būtų parduotas kiek įmanoma didesne kaina. Tai įrodo aplinkybės, kad UAB „Patikimi automobiliai“ pateikė pasiūlymą pirkti turtą už 32 000 su PVM (T.1,b.l. 88-89), tačiau ieškovas turtą pardavė už 38 479,34 Lt be PVM (T.1,b.l. 41-43). Byloje nėra duomenų, kad apeliantės būtų suradusios savo pirkėjus, sutinkančius mokėti didesnę, nei 38 479,34 Lt be PVM kainą arba bent neišpirktą turto vertę (CPK 178 straipsnis).

35Pastebėtina, kad reali turto pardavimo kaina priklauso nuo rinkos faktiškai egzistuojančios paklausos ir pasiūlos, todėl gali žymiai skirtis nuo nustatytosios kainos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir atlikus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį turto vertinimą, negalima būtų teigti, jog turtas būtinai bus parduotas už vertintojo nustatytą kainą. Taigi, realūs ieškovo patirti nuostoliai iš turto pardavimo paaiškėjo tik atsiradus ginčo turto pirkėjui ir sudarius pirkimo-pardavimo sandorį. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl kreditoriaus kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo, nurodydamas, jog tokiu atveju kreditoriaus elgesys po sutarties nutraukimo turi būti vertinamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, ją turi įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigianti kreditoriaus sąžiningą elgesį siekiant išvengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, yra ta, ar susigrąžintas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalią jo rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningą elgesį parduodant susigrąžintą turtą, nėra. Priešingai, aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad ieškovas šioje situacijoje dėjo protingas pastangas gauti maksimalią iš susigrąžinto turto pardavimo kainą.

36Lizingo sutarties 4 skyriumi trečiasis asmuo BUAB „Kiro statyba“ įsipareigojo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. CK 6.574 straipsnis numato, jog kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas padengti palūkanų įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos reiškia lizingo bendrovės grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu BUAB „Kiro statyba“ būtų tinkamai įvykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Kitaip tariant, jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai vykdęs sutartis, laiku ir tinkamai mokėjęs įmokas, ieškovas būtų gavęs tokią sumą palūkanų įmokų, kokią reikalauja priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo.

37CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007).

38Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: ir kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Pažymėtina, kad pagrindinis skolininkas skolos negrąžino ir dėl jos priteisimo teisme pareikštas ieškinys už skolininką laidavusiems asmenims, kurie irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartis. Pagal lizingo sutarties 16.5.3 punktą, lizingo gavėjas, lizingo davėjui (bankui) nutraukus sutartį 16.5.4. punkte numatytu pagrindu, privalo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti eilinius mokėjimus, netesybas bei kitas turėtas sumokėti sumas (T.1, b.l.14). Dėl sutarties nutraukimo ieškovui nebuvo sumokėta 5 226,78 Lt palūkanų suma.

39Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos ir kredito sutarties sąlygos reiškia, kad pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, taip pat reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais.

40Dėl delspinigių

41Apeliantės laikosi pozicijos, kad ieškovės reikalavimas priteisti 0,1% delspinigius už 180 dienų yra nesąžiningas ir nepagrįstas, todėl delspinigių dydis mažintinas.

42Lizingo sutarties 15.5. punktas numatė, kad už laiku nesumokėtas sumas mokami 0,1 proc. delspinigiai (T.1, b.l. 14). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Taigi, kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija, teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

43Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo motyvai ir išvados, susijusios su netesybų (delspinigių už prievolės termino praleidimą) dydžio nemažinimu, yra teisiškai pagrįstos. Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju lizingo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs negrąžintą 17 947,65 Lt skolą, sprendžia, kad ieškovo reikalaujami 0,1 proc. dydžio delspinigiai, pritaikius 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigių skaičiavimui iki kreipimosi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinės skolos išieškojimo dienos, taikant lizingo sutartyje nustatytą delspinigių dydį (0,1 proc.), nėra per dideli, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nesudaro pagrindo paneigti jį nustačiusių lizingo sutarties šalių valios, todėl tenkinti apeliančių skundo ir mažinti juos nėra pagrindo.

44Dėl įrodinėjimo

45CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantės išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodama savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindžia, kad vertindamas įrodymus teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų.

47Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas, kurios atitinka visapusiškai ištirtų bylos įrodymų duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovėms buvo atidėta 404 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (T.2, b.l.34-35).

51Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, į valstybės biudžetą iš apeliančių (atsakovių) išieškotina 404,00 Lt suma (CPK 96 straipsnis).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš apeliančių A. C. (a.k. ( - ) ir R. L. (a.k. ( - ) lygiomis dalimis po 202,00 Lt (58,50 EUR) į valstybės biudžetą žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovas Danske Bank A/S veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,... 4. Atsakovės R. L. ir A. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė... 5. Ieškovas dublike nurodė, kad laidavimo sutarties 23 punktu šalys susitarė,... 6. Atsakovės triplike papildomai nurodė, kad nėra duomenų, jog UAB „Patikimi... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. L. pateikė... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Kiro... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, iš ieškovo pateiktos informacijos apie lizingo gavėjo mokėjimus,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantės (atsakovės) A. C. ir R. L. pateikė apeliacinį skundą,... 13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos... 14. Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,... 15. Ieškovas dėl laidavimo galiojimo nurodė, jog laidavimo sutartimis buvo... 16. Dėl nuostolių, netesybų ir palūkanų ieškovas pažymėjo, kad teismas... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis –... 20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Kiro statyba“ su ieškovu Danske... 21. Apeliantės teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog atsakovės... 22. Nustatyta, kad notarė D. J. padarė 2012-01-23 vykdomąjį įrašą, kuriuo... 23. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų... 24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog... 25. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-05-08 ieškovas su trečiuoju asmeniu... 27. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatas laidavimo sutartimi laiduotojas už... 28. CK 6.89 straipsnio 1 dalis numato, jog neterminuotas laidavimas baigiasi... 29. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai... 30. Dėl nuostolių iš turto pardavimo... 31. Apeliantės teigia, kad ieškovas neužtikrino, kad įrenginys būtų parduotas... 32. Nustatyta, kad turtą lizingo gavėjas ieškovui grąžino 2010-06-10 (T.1,b.l.... 33. Tais atvejais, kai pardavus turtą gautos kainos ir lizingo gavėjo pagal... 34. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo gavėjas UAB „Kiro statyba“ lizingo... 35. Pastebėtina, kad reali turto pardavimo kaina priklauso nuo rinkos faktiškai... 36. Lizingo sutarties 4 skyriumi trečiasis asmuo BUAB „Kiro statyba“... 37. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos... 38. Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: ir kaip atlyginimas, kurį... 39. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo... 40. Dėl delspinigių... 41. Apeliantės laikosi pozicijos, kad ieškovės reikalavimas priteisti 0,1%... 42. Lizingo sutarties 15.5. punktas numatė, kad už laiku nesumokėtas sumas... 43. Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį... 44. Dėl įrodinėjimo ... 45. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas įvertina byloje esančius... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantės... 47. Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi... 51. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, į valstybės... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą palikti... 54. Priteisti iš apeliančių A. C. (a.k. ( - ) ir R. L. (a.k. ( - ) lygiomis...