Byla 2A-2178-555/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. „Snieguolės“ vaistinės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“ ieškinį atsakovams S. K. „Snieguolės“ vaistinei, V. K., tretiesiems asmenims antstoliui S. V., „BTA Insurance Company“ SE, vykdančios savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteisė ieškovei iš S. K. „Snieguolės“ vaistinės (toliau - vaistinė) 26 076,57 Lt skolą, 1 786,70 Lt delspinigius ir 836 Lt žyminį mokestį. Pagal šį sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti trečiojo asmens antstolio S. V. kontorai. Antstolis 2012 m. spalio 19 d. patvarkymu įpareigojo Vaistinę iki 2012 m. spalio 30 d. raštu pateikti duomenis apie visą turimą turtą ir jo buvimo vietą bei sudaryti sąlygas šio turto apžiūrai ir įvertinimui. Vaistinės savininkė S. K. atsisakė bendradarbiauti su antstoliu ir nurodyti kilnojamojo turto, įskaitant automobilį, buvimo vietą. Vaistinės savininkė antstolio patvarkymo neįvykdė, todėl jai du kartus teismas skyrė baudas už antstolio įpareigojimų nevykdymą, tačiau ji ir toliau nesudarė sąlygų turto apžiūrai. Alytaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1887-292/2012, Vaistinės savininkė S. K. pateikė teismui Vaistinės kilnojamojo turto sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad Vaistinei nuosavybės teise priklauso automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. DDF 777, kurio įsigijimo kaina yra 53 000 Lt. Automobilis nuo 2007 m. liepos 24 d. nuosavybės teise priklausė Vaistinei, o 2013 m. sausio 4 d. buvo perleistas atsakovui V. K., kuris 2013 m. liepos 19 d. perleido automobilį tretiesiems asmenims.

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2013 m. sausio 4 d. sudarytą automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. DDF 777, pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo V. K. Vaistinės naudai 25 860 Lt, nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimą Vaistinei, kuris kyla iš 2011 m. lapkričio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011, į atsakovo V. K. Vaistinei mokėtinus 25 860 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia automobilio Mitsubishi Pajero pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2013 m. sausio 4 d. tarp atsakovų S. K. „Snieguolės“ vaistinės ir V. K., taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo V. K. 25 860 Lt atsakovei S. K. „Snieguolės“ vaistinei, nukreipė išieškojimą pagal ieškovės UAB „Entafarma“ reikalavimą S. K. „Snieguolės“ vaistinei, kuris kyla iš 2011 m. lapkričio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011, į atsakovo V. K. atsakovei S. K. „Snieguolės“ vaistinei mokėtinus 25 860 Lt, priteisė iš atsakovų S. K. „Snieguolės“ vaistinės ir V. K. po 755,77 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Entafarma“, priteisė iš atsakovų S. K. „Snieguolės“ vaistinės ir V. K. po 32,84 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

8Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad skola nėra išieškota, todėl atsakovų jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius, kad skola yra išieškota, atmetė. Teismas pažymėjo, kad skolos dydžio atsakovai neginčija, todėl laikė, kad Vaistinė ieškovei iki šiol yra skolinga, taigi ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Vaistinė savo kreditoriams buvo pradelsusi sumokėti 427 048 Lt. Ginčijamo sandorio metu Vaistinei perleidus automobilį, Vaistinės pagal sąrašą turimas kilnojamasis turtas sumažėjo 53 000 Lt suma. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Vaistinės pradelsti įsipareigojimai (427 048 Lt), viršijo pusę Vaistinės ir jos savininkės S. K. turimo turto vertės, ginčijamo sandorio sudarymo metu Vaistinė nevykdė veiklos, todėl Vaistinė buvo faktiškai nemoki. Teismas nustatė, kad atsakovui V. K. ir Vaistinės savininkei S. K. buvo suteiktas 71 000 Lt kreditas automobiliui įsigyti, suteikiama kredito suma buvo pervesta į Vaistinės savininkės S. K. asmeninę banko sąskaitą, o tą pačią dieną Vaistinės savininkė S. K. pervedė šią sumą, kaip savininko įnašą, įmonės sąskaitai papildyti. 2007 m. liepos 9 d. Vaistinė sumokėjo 15 000 eurų (51 8700 Lt pagal Swedbank AB nustatytą valiutų kursą) už automobilį. Atsakovė neginčijo šio fakto, kad pinigai buvo pervesti į Vaistinės sąskaitą, kad už juos buvo įsigytas automobilis Vaistinės reikmėms, todėl ir buvo išlaikomas iš Vaistinės piniginių lėšų, t. y. iš Vaistinės sąskaitos buvo mokama už kurą, automobilio detales, automobilio stiklo keitimą bei mokamos draudimo įmokos už automobilį. Remdamasis bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad V. K. dirbo Vaistinėje administratoriumi, jam buvo mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas ir įregistruotas Vaistinės vardu, įtrauktas į Vaistinės apskaitą ir joje apskaitytas kaip Vaistinės turtas, be to vartojimo kredito sutartis numatė, kad kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui paimtą kreditą yra solidari, o 15 274,18 Lt vartojimo kredito yra padengusi Vaistinės savininkė S. K., atsakovas V. K. – 55 725,82 Lt, teismas sprendė, kad įvykdęs prievolę bankui, V. K. įgijo reikalavimo teisę į Vaistinės savininkę 20 225,82 Lt sumai. Kadangi vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta, kad visas kreditas yra pervedamas į Vaistinės savininkės S. K. banko sąskaitą, Vaistinės savininkė įnešė iš banko gautą kredito sumą kaip savininko įnašą į Vaistinės sąskaitą, teismas padarė išvadą, jog automobilio įsigijimas iš dalies buvo finansuotas atsakovo V. K. lėšomis. Tai reiškia, kad, visiškai įvykdęs prievolę bankui, atsakovas V. K. 2012 m. liepos 19 d. įgijo reikalavimo teisę į Vaistinę. Tačiau duomenų, kad atsakovas V. K. būtų reiškęs pretenzijas Vaistinei dėl didesnės dalies sugrąžinto kredito už automobilį, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Vaistinė, būdama nemoki, ginčijamu sandoriu sudarė sąlygas atsakovui V. K., kaip Vaistinės kreditoriui, apeinant kitus Vaistinės kreditorius, žymia dalimi patenkinti savo kreditorinį reikalavimą Vaistinei, o ieškovui ginčijamu sandoriu iš esmės buvo sutrukdyta patenkinti reikalavimus iš Vaistinės turto.

9Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta, kad ginčijamą sandorį atsakovai privalėjo sudaryti, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs juos sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovų nesąžiningumo aplinkybę, sudarant ginčijamą sandorį, teismo vertinimu patvirtina tai, kad atsakovas V. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra Vaistinės savininkės S. K. sutuoktinis. Vertinant atsakovo sąžiningumą objektyviuoju požiūriu teismas darė išvadą, kad pirkdamas automobilį iš Vaistinės už 1,00 Lt, o pardavęs už 15 000 Lt, kaip pats teigė už realią automobilio kainą, rodo, kad buvo neteisingas ir elgėsi nesąžiningai. Vertinant atsakovo sąžiningumą subjektyviuoju požiūriu spręsta, kad atsakovas, būdamas Vaistinės darbuotoju (kad ir buvusiu), Vaistinės savininkės sutuoktiniu, aiškiai žinojo ir suprato turimą neįvykdytą prievolę, žinojo apie vykstantį išieškojimo procesą, jis, atsižvelgiant į jo amžių, individualias savybes, žinojo ir turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. K. yra verslininkas, IĮ „Kiškynė“ savininkas ir vadovas bei turi patirties įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, todėl jam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai sudarant sandorius, negu paprastam fiziniam asmeniui, teismas darė išvadą, kad atsakovas nebuvo sąžiningas, sudarydamas ginčijamą sandorį. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės teises, nes ieškovė prarado galimybę nukreipti išieškojimą į ginčijamu sandoriu perleistą Automobilį ir atitinkamai ieškovės galimybės, realiai išieškoti skolą iš Vaistinės ir jos savininkės turto, itin ženkliai sumažėjo. Nustačius, kad sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai buvo nesąžiningi, todėl iš atsakovo V. K. Vaistinės naudai yra priteista vidutinė automobilio rinkos kaina, buvusi ginčijamo sandorio sudarymo metu - 2013 m. sausio mėnesį ji buvo 25 860 Lt.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti civilines bylas Nr. 2-1439-470/2010; Nr. 2-1188/470-2011; Nr. 2-2025-470/2011; Nr. 2-1744-292/2013 ir visas 2013 metų bylas susijusias su S. K. „Snieguolės“ vaistine, fiziniais asmenimis V. K. ir S. K. dėl darbo užmokesčio padalijimo, antstolio S. V. neteisėtų veiksmų ir S. K. baudimo įvairiomis nuobaudomis, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas V. K. turtui, apie galimas nusikalstamas antstolio ir ieškovės veikas informuoti prokurorą.

12Skunde nurodo, kad ieškovė ir antstolis yra nesąžiningos šalys, kurios pateikė melagingus duomenis apie įmonės savininkus, apeliantės vertinimu įmonė negali būti laikoma bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, be to V. K. nebuvo vaistinės kreditoriumi. Automobilį Mitsubishi Pajero S. K. nusipirko už bendrai paimtą vartojamąjį kreditą, kurį be atsakovo V. K. rašytinio sutikimo pervedė į savo IĮ sąskaitą. Kreditą V. K. išmokėjo iš asmeninių lėšų, todėl tarpusavio susitarimu automobilis buvo parduotas V. K. už 1 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kad turtas būtų perduotas individualiai įmonei. Be to, apeliantė teigia, kad ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis apie atsakovės skolą. Ji nepateikė suderinimo akto apie šiuo metu esančią likusią neapmokėtą skolos dalį arba visišką sumokėjimą.

13Apeliantė teigia, kad byloje neprisiekė antstolis, ir jis davė melagingus parodymus. Apeliantės teigimu antstolis ir ieškovė nutylėjo tą aplinkybę, kad skola pagal vykdomąjį raštą buvo išieškota iš S. K. „Snieguolės“ vaistinės lėšų. Be to, sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-1744 -292/2013, vykdomas išieškojimas iš S. K. asmeninių lėšų iš neįgalumo pensijos ir gaunamo darbo užmokesčio UAB „Ramunėlės“ vaistinėje. Antstolis išieško sumas keturiose bylose, pats nežino, kiek S. K. yra sumokėjusi, be to į antstolio sąskaitą tiesiogiai buvo nurašytos S. K. grąžintinos pagal ( - ) deklaraciją sumos. Apeliantė tvirtina, kad antstolis sąmoningai slėpė bylai svarbią informaciją, piktybiškai piktnaudžiaudamas S. K. neįgalumu, tuo naudojosi ir teismas, nes tą pačią sumą tuo pačiu pagrindu priteisė jau trečią katrą, o antstolis bandė ieškoti net keturis kartus. Nors antstolis įpareigojo apeliantę pateikti duomenis apie įvykdytas įmokas pagal vykdomąjį raštą, tokių duomenų ji negalinti pateikti, nes antstolis savavališkai nusirašinėjo netgi nedarbingumo išmokas tai pačiai skolai padengti, kai teisėja S. J. ieškovei išdavė suklastotą vykdomąjį raštą išieškojimui byloje 2-1439-470/2010, nors joje buvo pasirašyta Taikos sutartis. Be to, apeliantės manymu teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovams, todėl byloje nebuvo pilnai išnagrinėtos visos aplinkybės ir remiantis LR CPK 263 str. 2 p. byla turi būti atnaujinta iš esmės.

14Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė turi reikalavimo teisę, ginčijamu sandoriu perleistas automobilis buvo Vaistinės nuosavybė, o atsakovas V. K. – Vaistinės kreditoriumi.

15Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

18Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovei UAB „Entafarma“ iš atsakovės S. K. „Snieguolės“ vaistinės priteista 26 076,57 Lt skola, 1786,70 Lt delspinigiai ir 836,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 47-48 ). Šio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdomas trečiojo asmens antstolio S. V. kontoroje (t. 1, b. l. 43-46, 50). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovės atstovė neįvykdė antstolio 2012 m. spalio 19 d. patvarkymo iki 2012 m. spalio 30 d. raštu pateikti duomenis apie visą turimą turtą ir jo buvimo vietą bei sudaryti sąlygas šio turto apžiūrai ir įvertinimui (t. 1, b. l. 22), nepateikė duomenų apie valdomą kilnojamąjį turtą, tame tarpe ir automobilį.

19Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1887-292/2012, atsakovės savininkė S. K. pateikė teismui Vaistinės kilnojamojo turto sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad Vaistinei nuosavybės teise nuo 2007 m. liepos 24 d. priklausė automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. ( - ), kurio įsigijimo kaina yra 53 000 Lt (t. 1, b. l. 26-27) ir kuris 2013 m. sausio 4 d. buvo perleistas atsakovui V. K., kurį atsakovas 2013 m. liepos 19 d. perleido tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 56, 127, t. 2, b. l. 71).

20Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją, motyvuodama tuo, kad, apeliantės nuomone, ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės, nes skola yra išieškota, todėl nenustačius šios sąlygos, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, be to teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas argumentuojamas tuo, jog atsakovas V. K. nebuvo apeliantės kreditoriumi bei, kad ginčijamu sandoriu perleistas automobilis nuosavybės teise nepriklausė atsakovei.

21Dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų

22Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

23Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

24Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga, kurios, anot apeliantės, byloje nėra nustatyta, reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali naudoti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdoma, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

25Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, atsižvelgė į nurodytą kasacinio teismo praktiką, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, todėl jų išsamiai nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), papildomai pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog iš atsakovės ieškovei teismo sprendimo pagrindu yra priteistos pinginės sumos, teismo sprendimas yra vykdymo stadijoje, atsakovė įrodymų, jog teismo sprendimo pagrindu priteistos sumos ieškovei yra sumokėtos, nėra pateikusi, priešingai iš antstolio pažymos apie vykdymo eigą spręstina, kad 2014-02-01 dienai išieškota suma yra 1 843,06 Lt, neišieškotos sumos likutis 26 856,21 Lt (t. 2, b. l .60).

26Kaip matyti iš ginčo sutarties (t. 1, b. l. 127) ir VĮ „Registra“ pažymos (t. 1, b. l. 56), sutartis sudaryta ir juridinis faktas apie pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą įregistruota tą pačią dieną t. y. 2013 m. sausio 4 d., taigi, ginčo turto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas jau priėmus ir neįvykdžius teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo iš atsakovės. Kreditorius reikalavimą gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo, o actio Pauliana instituto taikymui netgi nėra būtina konstatuoti, kad prievolės įvykdymo terminai yra suėję, o pats reikalavimas patvirtintas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

27Nesutiktina su apeliante, kad ginčo sandorio objektas atsakovei nuosavybės teise nepriklausė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis tarp Swedbank AB ir atsakovų V. K. bei S. K., kurios pagrindu atsakovui V. K. ir S. K. buvo suteiktas 71 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms. Pateiktais į bylą banko įstaigos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 9 d. 71 000 Lt sumą bankas pervedė į įmonės savininkės S. K. asmeninę banko sąskaitą, o tą pačią dieną S. K. pervedė šią sumą, kaip savininko įnašą, įmonės sąskaitai papildyti (t. 2, b .l. 137), iš kurios 2007 m. liepos 9 d. nuimti 15 000 eurų skirti automobiliui įgyti (t. 3, b. l. 7). Iš šių nustatytų aplinkybių spręstina, kad bankinė įstaiga suteikė vartojimo kreditą, kuris buvo panaudotas individualios įmonėms tikslams. Įmonės savininkei įnešus pingines lėšas į įmonės sąskaitą, įmonė dalį įneštų lėšų panaudojo automobilio įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines aplinkybes apie automobilio įsigijimą, jo įtraukimą į įmonės turto sąrašą (t. 1, b. l. 26), naudojimą ir išlaikymą bei, kad VĮ „ Regitra“ transporto priemonės savininke po automobilio įsigijimo buvo įregistruota atsakovė, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nustato privalomą sandorių registravimą parduodant transporto priemonę, sprendžia, kad teismas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas apie ginčo sandorio priklausymą atsakovei nuosavybės teise. Pažymėtina, kad pati apeliantė teigia, jog sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą perduodant įmonei valdyti patikėjimo teise turi būti surašomas ir pasirašomas turto perdavimo dokumentas, tačiau neigdama ginčo objekto priklausymą atsakovei nuosavybės teise, įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonei perdavimo aktu buvo perduotas įmonei nepriklausantis turtas, nagrinėjamu atveju nepateikė.

28CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė asmeniui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Tik nustačius, kad sandorio skolininkas sudaryti neprivalėjo, yra įvykdoma būtina sąlyga sandorį naikinti LR CK 6.66 straipsnio tvarka ir pagrindais.

29Apeliantės teigimu, ginčo sandoris buvo sudarytas dėl to, jog vartojimo kreditą dengė ir atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Teisėjų kolegija vertina, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė neigia, jog atsakovas V. K. buvo ar yra įmonės kreditorius, todėl nustačius, kad automobilis, kurio vertė sandorio sudarymo metu buvo daugiau nei 25 000 Lt, buvo parduotas asmeniui, kurio atsakovė nepripažįsta įmonės kreditoriumi, už vieną litą, darytina išvada, kad tokio sandorio atsakovė sudaryti neprivalėjo. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai atitinka sandorio sudarymo nebūtinumo nuostatas taikant actio Pauliana institutą pripažįstant sandorį negaliojančiu.

30Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo analizavo ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovės įsiskolinimus kitiems kreditoriams. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi, todėl atsakovės finansinės padėties nustatymas buvo būtina sąlyga taikant actio Pauliana nuostatas.

31Kitų actio Pauliana taikymo sąlygų įrodytumas byloje nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl jų išsamiau nepasisako.

32Kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai apie skolų išieškojimą iš įmonės savininkės darbo užmokesčio, daromų prielaidų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo atliekant vykdymo veiksmus tiek išieškant įsiskolinimą iš ieškovės, tiek kitų kreditorių naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisės ginčyti kreditoriaus ir skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindais ir sąlygomis (LR CPK 6.66 str.),

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana sąlygas reglamentuojančias teisės normas (CK 6.66 straipsnis) bei tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl pagrįstai pripažino buvus visas actio Pauliana taikymo sąlygas, priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo – skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

34CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų prijungti civilines bylas Nr. 2-1439-470/2010; Nr. 2-1188/470-2011; Nr. 2-2025-470/2011; Nr. 2-1744-292/2013 ir visas 2013 metų bylas susijusias su S. K. „Snieguolės“ vaistine, fiziniais asmenimis V. K. ir S. K. dėl darbo užmokesčio padalijimo, antstolio S. V. neteisėtų veiksmų ir S. K. baudimo įvairiomis nuobaudomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir pagrindų, dėl kurių teismas privalėtų apie galimas nusikalstamas antstolio ir ieškovės veikas informuoti prokurorą (CPK 300 straipsnis).

35Byloje 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. K. turtui. Apeliantė skunde išdėstė prašymą panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas tenkinti ieškinį paliekamas nepakeistas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra išnykęs.

36Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011 2011... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia tarp... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad skola nėra išieškota,... 9. Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta, kad ginčijamą sandorį atsakovai... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 12. Skunde nurodo, kad ieškovė ir antstolis yra nesąžiningos šalys, kurios... 13. Apeliantė teigia, kad byloje neprisiekė antstolis, ir jis davė melagingus... 14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo... 15. Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 18. Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d.... 19. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę... 20. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu pripažinti sandorį negaliojančiu... 21. Dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų... 22. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių... 23. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio... 24. Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga, kurios, anot apeliantės,... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas... 26. Kaip matyti iš ginčo sutarties (t. 1, b. l. 127) ir VĮ „Registra“... 27. Nesutiktina su apeliante, kad ginčo sandorio objektas atsakovei nuosavybės... 28. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė asmeniui ginčyti tik tuos skolininko... 29. Apeliantės teigimu, ginčo sandoris buvo sudarytas dėl to, jog vartojimo... 30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo... 31. Kitų actio Pauliana taikymo sąlygų įrodytumas byloje nekvestionuojamas,... 32. Kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai apie skolų išieškojimą iš... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 35. Byloje 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos... 36. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 37. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti...