Byla 1A-113-354/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui, nuteistajam M. J., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nuteistojo H. V. gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., H. V. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

4H. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

5M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 21 dienai.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9V. K. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 20.53 val. iki 21.05 val., ( - ), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš H. V. neteisėtai įgijo 0,114 g narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė su savimi ir gabeno ( - ) mieste iki kol 2016 m. kovo 31 d. 21.09 val. ( - )., ties namu Nr. ( - ), jį sulaikė policijos pareigūnai ir apžiūros metu rado ir paėmė neteisėtai laikytą bei gabentą narkotinę medžiagą heroiną.

102.

11H. V. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 20.53 val. iki 21.05 val., ( - ), neteisėtai V. K. perdavė 0,114 g narkotinės medžiagos heroino ir taip platino narkotinę medžiagą.

123.

13M. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 14 d., apie 09.20 val., ( - ), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 20 eurų iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, nupirko ir taip neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,003 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį suvartojo, o likusį nedidelį kiekį – 0,003 g narkotinės medžiagos heroino neteisėtai laikė su savimi ir gabeno ( - ) mieste iki kol 2016 m. birželio 14 d. 09.40 val. ( - ) gatvėje, jį sulaikė policijos pareigūnai ir asmens kratos metu rado ir paėmė neteisėtai laikytą bei gabentą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos heroino.

14II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

154.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

174.1.

18Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jo prisipažinimas buvo pripažintas tik daliniu, todėl nebuvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos. Teigia, jog teismas neatsižvelgė, jog jis turi darbą, gyvenamąją vietą, išlaiko nepilnametę dukrą, paskutinį kartą teistas tik 2012 m., būdamas nelaisvėje neturi galimybės rūpintis nepilnamete dukra ir praras darbą.

194.2.

20Be to, nuteistasis skunde prašo taikyti amnestijos įstatymą.

215.

22Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam nepagrįstai buvo paskirta pati griežčiausia bausmė.

236.

24Apeliaciniu skundu nuteistasis H. V. prašo jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo proceso metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, o buvo remtasi tik keliais telefoniniais pokalbiais, ištrauktais iš konteksto, ir SMS žinutėmis bei bylos baigtimi suinteresuoto pareigūno parodymais. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į pakeistą jo gyvenimo būdą, jog jis gydėsi nuo narkomanijos ir jau kelis mėnesius yra „švarus“.

257.

26Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. K. prašė tenkinti apeliacinį skundą, o jo gynėjas taip pat prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistasis M. J. ir gynėja, nuteistojo H. V. gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

27III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

288.

29Nuteistųjų V. K., M. J., H. V. apeliaciniai skundai atmetami.

30Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

319.

32Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas skunde prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti, apygardos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma V. K. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

339.1.

34BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

359.2.

36BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

379.3.

38Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas net 8 kartus, tarp jų ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 86–113), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo (2 t., b. l. 56–63, 68–74). Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė. Apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog V. K. kaltę pripažino tik iš dalies, neigdamas, kad narkotines medžiagas įgijo iš H. V., tokiu būdu klaidindamas teismą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Šiuo atveju V. K. kaltę visiškai pripažino tik apeliacinėje instancijoje, t. y. skunde nurodydamas, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šis kaltės prisipažinimas buvo padarytas tik dėl byloje surinktų įrodymų, o ne laisva V. K. valia, todėl nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės lengvinančia V. K. atsakomybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

399.4.

40Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, turi gyvenamąją vietą, išlaiko nepilnametę dukrą, paskutinį kartą teistas tik 2012 m., būdamas nelaisvėje neturi galimybės rūpintis nepilnamete dukra ir praras darbą, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, visi paminėti bylos duomenys rodo didesnį V. K. asmens ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. V. K. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu jau turėjo dukrą, be to, būdamas ne kartą teistas, suvokė galimas neigiamas teisines pasekmes (galimas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir su juo susijusios kitos neigiamos pasekmės, kaip darbo praradimas ir kt.), tačiau minėtos aplinkybės nesutrukdė V. K. padaryti nusikaltimo, todėl teismas tokius V. K. argumentus laiko deklaratyviais ir juos atmeta.

419.5.

42Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad V. K. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo pagrįstai paskirta nežymiai didesnė laisvės atėmimo bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nes nėra V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat V. K. asmenybė vertinama neigiamai ir kaip didesnio pavojingumo, nes nuteistasis nuolat daro teisės pažeidimus, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams) nėra per griežta, todėl dar labiau ją švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo..

4310.

44Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius (iki 2017 m. spalio 6 d. ir sunkius) tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti atsižvelgęs į visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo V. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4510.1.

46Iš bylos matyti, kad V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta anksčiau, V. K. yra net 8 kartus teistas, taip pat ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka ir dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo (2 t., b. l. 56–63, 68–74), o tai neigiamai apibūdina apeliantą. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad V. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujus teisės pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti V. K. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

4711.

48Atsakant į skundo argumentus dėl amnestijos akto taikymo pažymėtina, jog pagal 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto 8 straipsnio 8 punktą amnestija yra netaikoma recidyvistams. Nagrinėjamu atveju V. K. yra laikomas recidyvistu, nes jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas nebuvo išnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Esant šioms aplinkybės, nėra teisinio pagrindo V. K. taikyti amnestijos akto.

49Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo

5012.

51Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5212.1.

53BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. J. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, yra teistas net 19 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 106–132, 133–137). Pažymėtina, kad M. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje pagrįstai nebuvo nustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. J. už padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, bylos duomenys rodo didesnį nuteistojo M. J. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. M. J. visiškai nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. J. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

5412.2.

55Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad M. J. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo pagrįstai paskirta maksimali arešto bausmė (pagal BK 49 straipsnio 3 dalis – 45 paros), nes M. J. nuolat pažeidinėja baudžiamąjį įstatymą, daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi, M. J. asmenybė vertinama kaip itin neigiama ir pavojinga, be to, jo padaryta nusikalstama veika taip pat laikytina didesnio pavojingumo, nes M. J. ne tik neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau minėtą medžiagą neteisėtai laikė ir ją gabeno, t. y. M. J. padarė net tris alternatyvias BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas.

5612.3.

57Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog bendrinant bausmes jam nepagrįstai taikytas visiškas bausmių sudėjimo būdas (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys), nes tiek padarytos veikos pavojingumas, tiek apelianto neigiama asmenybė, neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė apylinkės teismas parinkdamas bausmių bendrinimo būdą visiškai sudedant bausmes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė (areštas 45 paroms) bei subendrinta galutinė bausmė nėra per griežtos, todėl jas švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

58Dėl nuteistojo H. V. apeliacinio skundo.

5913.

60Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad H. V. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl H. V. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

6113.1.

62Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius H. V. bylos duomenis ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo V. V. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei mobiliojo telefono apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad H. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6313.2.

64Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atkreiptinas apelianto H. V. dėmesys, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Nepagrįsti H. V. skundo argumentai, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, nes nagrinėjamu atveju H. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta nuoseklia ir logiška netiesioginių įrodymų visuma.

6513.3.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad H. V. versija, kad jis narkotinių medžiagų V. K. neperdavė, yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma. Pažymėtina, kad apylinkės teisme apklaustas liudytojas V. V. nurodė, jog jis rašė kriminalinės žvalgybos protokolą ir analizavo pokalbius, patvirtino, kad buvo duomenų, jog H. V. naudojasi dviem telefonais, teigė, kad iš užfiksuotų duomenų buvo matyti, jog H. V. platino narkotines medžiagas, pažymėjo, kad asmenys bendrauja šifruotai, pvz., jei klausia, ar namie, ir, jeigu atsako, kad ne namie, tai, vadinasi, jog narkotinių medžiagų neturi (3 t., b. l. 186–188). Nors H. V. teigia, kad liudytojas V. V. suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau byloje tokių duomenų nėra, pats apeliantas skunde nenurodė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde deklaruojamą V. V. suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, liudytojo V. V. parodymus iš esmės patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei mobiliųjų telefonų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taigi, pagrindo nesivadovauti minėto liudytojo parodymais nėra. Iš 2016 m. gegužės 31 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad V. K. 2016 m. kovo 31 d. telefonu susisiekia su H. V., kurio telefono numeris ( - ), ir bendraudami šifruotai (užslėptai) susitaria susitikti dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tą pačią dieną jie susitinka ir V. K. įsigyja narkotinių medžiagų iš H. V. (V. K. H. V. paklausė „ar namuose“, H. V. atsakė, jog „namuose“, tuomet V. K. nurodė atvažiuosiantis pas H. V.; V. K. 2016 m. kovo 31 d. nuvyksta pas H. V. ir 20.52.45 val. paskambina pastarajam, prašydamas atidaryti duris; 20.53 val. V. K. užeina į namą, adresu: ( - ), t. y. ten, kur ir gyvena H. V., ir 21.05 val. V. K. išeina iš minėto namo bei yra iš karto sulaikomas pareigūnų ir pas V. K. randama narkotinė medžiaga) (1 t., b. l. 20–24, 25–43). Tai, kad pas V. K. buvo rasta narkotinė medžiaga heroinas, patvirtina 2016 m. birželio 29 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 49–50). Pažymėtina, kad iš 2016 m. birželio 2 d. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6230i“, kurį 2016 m. kovo 31 d. pateikė V. K., apžiūros matyti, jog telefone yra išsaugoti šie abonentų kontaktiniai numeriai: „Mano – ( - )“, „( - ) – ( - )“, „( - ) – ( - )“, „( - ) – ( - )“, taip pat telefono aparate yra išlikęs išeinantis skambutis – 2016 m. kovo 31 d. 20:27:46 buvo skambinta „( - )“. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog V. K. nurodytas abonentas ( - ), kurio telefono numeris yra ( - ), priklauso ir juo naudojasi būtent H. V., nes 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte yra nurodyta, kad telefoniniuose garso įrašuose Nr. 248, 308, 634, 637 užfiksuoto vyro, pateiktose suvestinėse žymimo „V“, balsas ir kalba yra H. V. (5 t., b. l. 2–11). Pažymėtina, jog pokalbiuose „V“ žymimas vyras, t. y. H. V., naudojosi telefono numeriu ( - ) (1 t., b. l. 25–28), t. y. tuo pačiu telefono numeriu, į kurį skambino V. K. 2016 m. kovo 31 d. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Aplinkybę, kad telefonu, kurio Nr. ( - ), naudojosi būtent V. K., t. y. tuo pačiu numeriu, iš kurio 2016 m. kovo 31 d. ir buvo skambinta H. V. dėl narkotinių medžiagų įgijimo, patvirtina byloje esantis 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog pokalbiuose Nr. 869, 897, 399 (1 t., b. l. 30–32, 35–37) užfiksuoto vyro, pateiktose suvestinėse žymimo „V“, balsas ir kalba yra V. K.. Nors H. V. neigia, kad narkotinių medžiagų platinti negali, nes gydėsi nuo narkomanijos ir jau kelis mėnesius yra „švarus, tačiau elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota, jog H. V. yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, nes atliekant H. V. telefonų pokalbių pasiklausymą buvo nustatyta, kad H. V. skambindavo asmenys, prašydami parduoti narkotinių medžiagų, ir pastarasis sutikdavo, H. V. pokalbyje įvardija ( - ), taip pat užfiksuotas H. V. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuris pyko ant H. V., nes pastarasis pardavė nekokybiškus narkotikus (1 t., b. l. 98–99, 100–101, 116–117, 118–119). Iš paminėtų įrodymų analizės matyti, kad V. K. 2016 m. kovo 31 d. telefonu susiekė būtent su H. V. dėl narkotikų įsigijimo, pastarasis nurodė, jog turi narkotinių medžiagų ir abu asmenys tą pačią dieną susitiko H. V. gyvenamojoje vietoje, adresu: ( - ), ir šio susitikimo metu H. V. perdavė narkotinę medžiagą heroiną V. K.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių H. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

6714.

68Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliantų skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70nuteistųjų V. K., H. V. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. H. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės... 5. M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 20.53 val.... 10. 2.... 11. H. V. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 20.53 val.... 12. 3.... 13. M. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 14 d., apie 09.20 val., ( -... 14. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 15. 4.... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.... 17. 4.1.... 18. Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytos veikos prisipažino ir... 19. 4.2.... 20. Be to, nuteistasis skunde prašo taikyti amnestijos įstatymą.... 21. 5.... 22. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę... 23. 6.... 24. Apeliaciniu skundu nuteistasis H. V. prašo jį išteisinti. Skunde nuteistasis... 25. 7.... 26. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. K. prašė tenkinti apeliacinį... 27. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 28. 8.... 29. Nuteistųjų V. K., M. J., H. V. apeliaciniai skundai atmetami.... 30. Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo... 31. 9.... 32. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos... 33. 9.1.... 34. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad... 35. 9.2.... 36. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę... 37. 9.3.... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą... 39. 9.4.... 40. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, turi... 41. 9.5.... 42. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad V. K. už BK 259 straipsnio 1... 43. 10.... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos... 45. 10.1.... 46. Iš bylos matyti, kad V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta... 47. 11.... 48. Atsakant į skundo argumentus dėl amnestijos akto taikymo pažymėtina, jog... 49. Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo... 50. 12.... 51. Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos... 52. 12.1.... 53. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo... 54. 12.2.... 55. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad M. J. už BK 259 straipsnio 2... 56. 12.3.... 57. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog... 58. Dėl nuteistojo H. V. apeliacinio skundo.... 59. 13.... 60. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad H.... 61. 13.1.... 62. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad... 63. 13.2.... 64. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų... 65. 13.3.... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad H. V. versija, kad jis narkotinių medžiagų... 67. 14.... 68. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. nuteistųjų V. K., H. V. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti....