Byla 1A-81-350/2020
Dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją laiduotojo K. G. atsakomybėn 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Z. G., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nukentėjusiojo J. T. atstovės advokatės R. R. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją laiduotojo K. G. atsakomybėn 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

2Iš Z. G. nukentėjusiajam J. T. priteista: 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, 22 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šios sumos mokėjimą išdėstant 48 mėnesiams, ir 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

61. Z. G., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji, 2018 m. gruodžio 8 d., apie 15 val. 35 min., Zarasų r., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 169 km., vairuodama automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127 ir 136.3 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, lenkdama nenustatytos markės automobilį neįsitikino, jog lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neatsižvelgusi į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje jos vairuojamas automobilis prarado stabilumą, negalėjo grįžti į savo eismo juostą ir taip sudarė kliūtį priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „DAF FT 95XF.430“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Krone SDP27“, valst. Nr. ( - ), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Subaru Forester“ keleivis J. T.. Jam dėl daugybinės kraujosruvos kūne, kairės pusės kaktikaulio ir kairio momenkaulio lūžimų su kraujo išsiliejimu po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniais galvos smegenyse, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio žandinio ančio sienelės, V juosmens slankstelio, kryžkaulio, gaktikaulių šakų lūžių su vertikaliu dubens nestabilumu, kairiųjų V-VIII ir dešiniųjų II-III, V-VIII šonkaulių, krūtinkaulio, dešinio raktikaulio, kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio, dešinio šeivikaulio kūno lūžių, kas komplikavosi ilgalaike koma ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

7II.

8Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

92. Apeliaciniu skundu Z. G. skundžia nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir proceso išlaidų atlyginimo, prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam J. T. priteistos neturtinės žalos dydį iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ribų, įskaitant į jį Z. G. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtus 12 100 Eur; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Z. G. nukentėjusiajam priteista 1 149,81 Eur turtinės žalos ir šią sumą priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“; sumažinti nukentėjusiojo J. T. naudai priteistas proceso išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

102.1. Apeliantė cituoja skundžiamą nuosprendį, jame išdėstytus motyvus, įstatymų, reglamentuojančių padarytos žalos atlyginimą, normas, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino to fakto, kad nukentėjusiojo ieškinyje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo apeliantė buvo sudariusi Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartį, kurios pagrindu ši bendrovė nukentėjusiajam iki nuosprendžio priėmimo sumokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Minėta suma nepagrįstai neįskaičiuota į teismo nustatytos neturtinės žalos dydį, nuosprendyje nepasisakyta kodėl tai nebuvo padaryta. Apeliantė mano, jog nukentėjusiajam priteista pinigų suma, atsižvelgiant į Z. G. pajamas, turtinę padėtį ir sveikatos būklę, yra neproporcingai didelė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį sumos – 7 100 Eur, ji atlygino savanoriškai, taip pat teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią esant analogiškiems sužalojimams nukentėjusiesiems priteistinos beveik tris kartus mažesnės pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti.

112.2. Be to, apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai priteisė J. T. naudai 1 149,81 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliantė nurodo, jog pripažino šią sumą ir jos neginčijo, nes ją atlyginti privalo AB „Lietuvos draudimas“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

122.3. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš jos 1 000 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, neįvertino iš dalies sunkios Z. G. turtinės padėties, to, kad baudžiamoji byla yra nedidelės apimties, taip pat neatsižvelgė į tai, kad byla nėra itin sudėtinga.

133. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. T. atstovė advokatė R. R. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir priteisti nukentėjusiajam iš Z. G. 795 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

143.1. Nurodo, kad nukentėjusysis jam padarytą neturtinę žalą vertina 800 000 Eur. Draudikas TPVCAPDĮ pagrindu atlygino tik 5 000 Eur, todėl likusią sumą privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkė Z. G..

153.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iki autoįvykio nukentėjusysis buvo sportuojantis, energingas ir stiprus jaunuolis. Šiuo metu jis yra netekęs 40 kg svorio, patirtos traumos esmingai pakeitė J. T. išvaizdą, psichinę būklę, nukentėjusysis nuolat gydomas klinikose Vilniuje, tarp gydymų vykdoma reabilitacija specializuotose įstaigose, ateityje bus reikalingos pakartotinės daugybinės operacijos. Gydytojai kol kas neprognozuoja ar nukentėjusysis atgaus darbingumą. J. T. tapo visiškai neįgalus (nustatytas 0 procentų darbingumas), nuolat patiria didžiulius skausmus, neturi galimybės savarankiškai atlikti būtiniausių funkcijų, tapo visiškai izoliuotas nuo gyvenimo, bendravimo, sportavimo ir pan. Autoįvykis sugriovė jo gyvenimo planus, nukentėjusysis nevaldo rankų, negali skaityti, rašyti. Patirti sunkaus pobūdžio sužalojimai leidžia teigti, kad prarasto darbingumo lygis nesikeis ilgą laiką arba visą gyvenimą. J. T. yra visiškai suluošintas, jis kelias savaites buvo komos būsenos, dėl laukiančių sudėtingų operacijų egzistuoja komplikacijų rizika. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 22 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįvertino nukentėjusiojo neigiamų išgyvenimų masto.

163.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad Z. G. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Nukentėjusiojo atstovės vertinimu, teisės pažeidimo pobūdis ir žalą padariusio asmens kaltės forma didesnės reikšmės turi tik tais atvejais, kai žala yra mažiau akivaizdi. Be to, teismas netinkamai įvertino Z. G. elgesį po autoįvykio, nes teirautis apie J. T. sveikatą ir pervedinėti pinigines lėšas ji pradėjo tik tuomet, kai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teises į jos turtą.

173.4. Apeliantės teigimu, nėra teisinga formaliai remtis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, išnagrinėtose prieš 10 ar daugiau metų, kadangi pasikeitė ekonominė situacija ir šiuo metu 30 000 Eur – 35 000 Eur neturtinės žalos piniginė išraiška negali būti pripažįstama pakankama.

184. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras M. R. prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į Z. G. kaltę, jos turtinę padėtį, nukentėjusiojo sužalojimų mastą, jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Priteista suma atitinka susiklosčiusią teismų praktiką, bylos aplinkybes ir kitus kriterijus. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, todėl apylinkės teismas 1 149,81 Eur sumą pagrįstai priteisė iš Z. G.. Mažinti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra pagrindo, nes šios išlaidos nėra neproporcingai didelės, priteisdamas šias išlaidas apylinkės teismas atsižvelgė į Z. G. turtinę padėtį, atstovo darbą byloje.

195. Atsiliepimu į Z. G. apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė advokatė R. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti J. T. naudai apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad Z. G. draudimo sutartis buvo sudaryta iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. iki įsigaliojant naujoms TPVCAPDĮ pataisoms, todėl suma, viršijanti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią nukentėjusiajam atlygino draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, priteistina iš Z. G.. Teismo posėdžio metu Z. G., atsakydama į teisėjo užduotą klausimą, patvirtino, jog sutinka atlyginti turtinę žalą. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti tam tikras išlaidas, todėl šias išlaidas buvo reikalaujama priteisti iš Z. G.. Visa prašoma priteisti turtinė žala buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo neturėtų būti tenkinamas, nes priteista suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų.

206. Atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovės advokatės R. R. apeliacinį skundą Z. G. atstovas advokatas A. T. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiamas tiek pirminis, tiek patikslintas civiliniai ieškiniai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurios piniginė išraiška – 795 000 Eur. Apeliacinio skundo teiginys, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo remtasi 10 ar 15 metų senumo teismų praktika, yra neteisingas, nes tuo metu priteistinos žalos vidurkis nesiekė 10 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Nr. 2K-102-303/2019 pritarta žemesnės instancijos teismų padarytai išvadai, kad nukentėjusiojo, kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka 11 000 Eur. Be to, J. T. su advokate nepasirašė pavedimo sutarties surašyti apeliacinį skundą, nėra duomenų, kad apeliacinis skundas yra suderintas su nukentėjusiuoju ir atitinka jo valią.

217. Atsiliepimu į Z. G. apeliacinį skundą civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo civilinį ieškinį dalyje dėl 1 149,81 Eur turtinės žalos priteisimo iš draudiko grąžinti nagrinėti iš naujo arba palikti nenagrinėtą ir išaiškinti nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu laikydamas reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstu, šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančiu deliktinę atsakomybę. Teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais draudimo teisinius santykius, t. y. TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis. Be to, apylinkės teismas nevertino AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų rašytinių paaiškinimų, pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, nes nesiaiškino ar konkretūs vaistai J. T. buvo paskirti gydančio gydytojo, ar jie buvo būtini. Teismas netinkamai ištyrė Z. G. poziciją ir išreikštą valią dėl civilinio ieškinio šioje dalyje pripažinimo. Nėra pagrįsta 1 149,81 Eur sumą turtinei žalai atlyginti priteisti tiek iš Z. G., tiek iš AB „Lietuvos draudimas“. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad šios išlaidos priteistinos iš draudiko, jis turėtų perduoti šią civilinio ieškinio dalį nagrinėti iš naujo arba panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą ir išaiškinti nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes šių išlaidų pagrįstumo vertinimas draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme būtų naujas vertinimas ir tokiu būdu draudikui būtų užkirsta teisė teikti apeliacinį skundą. Pažymi, kad draudikas neturėjo pagrindo skųsti nuosprendžio, nes jo atžvilgiu teismas reikalavimo netenkino.

22III.

23Apeliacinės instancijos teismo išvados

248. Nukentėjusiojo J. T. atstovės advokatės R. R. apeliacinis skundas atmestinas, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

258.1. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, Z. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija ir sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutinkama su patikslinto civilinio ieškinio išsprendimu ir nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydžiu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

26Dėl nukentėjusiojo atstovės advokatės R. R. teisės teikti apeliacinį skundą

279. Atsiliepime į nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą Z. G. atstovas advokatas A. T. nurodo, kad J. T. su advokate nepasirašė pavedimo sutarties surašyti apeliacinį skundą, taip pat nėra duomenų, kad apeliacinis skundas yra suderintas su nukentėjusiuoju ir atitinka jo valią.

289.1. BPK 312 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Nei šiame straipsnyje, nei apskritai BPK nėra numatyta, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas gali paduoti apeliacinį skundą tik tuomet, kai tai neprieštarauja nukentėjusiojo valiai. Taigi, priešingai nei nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, J. T. atstovė advokatė R. R. pirmiausia neprivalėjo suderinti su savo atstovaujamuoju valios dėl apeliacinio skundo padavimo.

299.2. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatė R. R. atstovavo nukentėjusįjį J. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Advokato orderyje serija LA Nr. 492625 nurodyta, kad pavedimo pagrindas ir apimtis – vesti bylą, atstovauti nukentėjusįjį Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimas patenka į šio susitarimo apimtį, kadangi teikdama apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė siekia apginti pažeistas J. T. teises ir interesus, kurie, apeliantės nuomone, nebuvo visiškai apginti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams priėmus skundžiamą nuosprendį.

309.3. Atsižvelgtina ir į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo įgaliotoji atstovė motina A. T. yra informuoti apie šioje byloje pateiktus apeliacinius skundus, tačiau jokių pastabų ar prieštaravimų dėl vykstančio apeliacinio proceso pagal advokatės R. R. pateiktą skundą neišreiškė, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas atitinka J. T. valią.

319.4. Esant nurodytoms aplinkybėms, Z. G. atstovo advokato A. T. atsiliepime nurodyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

32Dėl neturtinės žalos dydžio

3310. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

3410.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra išimtinė teismo kompetencija ir žalos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas įstatyme nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

3510.2. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad nukentėjusiajam J. T. dėl Z. G. sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir tuo jam buvo padaryta ir neturtinė žala. Tačiau apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti.

3610.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje motyvus ir apeliacinių skundų bei gautų atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas ir nustatė neteisingą J. T. padarytos neturtinės žalos dydį, įvertintą pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šiuo aspektu pagrindo tenkinti apeliacinius skundus nėra.

3710.4. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas nukentėjusiojo J. T. patirtą neturtinę žalą įvertino bendra 35 000 Eur suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo draudimo bendrovė nukentėjusiajam buvo atlyginusi 5 000 Eur neturtinės žalos, o Z. G. – 7 100 Eur neturtinės žalos, likusią dalį – 22 900 Eur priteisė iš Z. G.. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę teikė nukentėjusiojo sveikatos padariniams (sunkiam sveikatos sutrikdymui, kurio pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą), atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, didelius nepatogumus ir dvasines kančias, tai, kad J. T. teko iškęsti ne vieną operaciją, ilgalaikį gydymą, kuris tęsiamas iki šiol, kad šis asmuo yra visiškai nedarbingas, jaučia stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Kartu teismas įvertino ir tai, kad Z. G. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, jos elgesį po eismo įvykio (kad savanoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos, po įvykio susisiekė su J. T. motina, domėjosi nukentėjusiojo sveikata), jos turtinę padėtį (gaunamas pajamas – 650 Eur per mėnesį, tai, kad Z. G. turi nekilnojamo turto), taip pat pažymėjo, jog autoįvykio metu Z. G. buvo blaivi, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, turėdama galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

3810.5. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmos instancijos teismo sprendimui bei jo motyvams pritaria ir daro išvadą, kad nukentėjusiajam J. T. nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nėra per mažas ar per didelis, ir kartu užtikrina atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. G. bei nukentėjusiojo J. T. interesų pusiausvyrą.

3910.6. Nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde plačiai dėstomi Z. G. nusikalstama veika J. T. sukelti neigiami padariniai, kurie, kaip teigia apeliantė, yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bei prašo priteisti iš Z. G. 795 000 Eur nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su teiginiu, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai sukelti itin neigiami padariniai, tačiau ši aplinkybė negali turėti prioriteto prieš kitus įstatyme numatytus kriterijus, kuriuos būtina įvertinti sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir, jais remiantis, nustatyti maksimaliai teisingą neturtinės žalos dydį. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ne tik autoįvykio metu J. T. sukeltus neigiamus padarinius, bet ir Z. G. kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), eismo įvykio kaltininkės turtinę padėtį, elgesį po eismo įvykio ir vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

4010.7. Apeliaciniame skunde J. T. atstovė nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Z. G. elgesį po autoįvykio, nes teirautis apie J. T. sveikatą ir pervedinėti pinigines lėšas ji pradėjo tik tuomet, kai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teises į jos turtą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykio metu Z. G. pati buvo sužalota, ji taip pat buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl akivaizdu, kad iškart po eismo įvykio ji neturėjo galimybės rūpintis nei nukentėjusiojo sveikata, nei nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas Z. G. turtui pritaikytas tik 2019 m. liepos mėnesį, kai tuo tarpu Z. G. pinigines lėšas nukentėjusiajam pradėjo pervedinėti nuo 2019 m. balandžio 12 d. Taigi, nukentėjusiojo atstovės argumentai, jog Z. G. elgesys po eismo įvykio negali būti vertinamas kaip vienas iš kriterijų nustatant priteistinos atlygintinos neturtinės žalos sumą, yra nepagrįsti.

4110.8. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas turi būti realiai įgyvendinamas, todėl nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertinta ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. įvertinus šią aplinkybę realaus žalos atlyginimo gavimo, išieškojimo galimybės aspektu, turi būti nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

4210.9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Z. G. yra 53 metų amžiaus, t. y. už 12 metų ji bus pensijinio amžiaus, ir jai yra nustatytas 55 procentų darbingumas, tačiau ji dirba UAB ( - ) siuvimo technologės ir darbo organizatorės pareigose, kur jos vidutinis atlyginimas 2020 m. – 527 Eur, bei per mėnesį dar gauna 149 Eur dydžio neįgalumo išmoką. Taigi, Z. G. pajamos per mėnesį yra apie 676 Eur. Taip pat, nors Z. G. turi nekilnojamo turto, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamo turto registro duomenimis jo (žemės sklypo, adresu Zarasų r., Piliakalnio k. 1, ir jame esančių pastatų) bendra vertė yra tik 4 029 Eur. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo išvadai, kad Z. G. būtų pajėgi atlyginti nukentėjusiajam didesnę nei pirmos instancijos priteistą sumą, įvertinus ir tai, kad tam tikra pinigų suma Z. G. reikalinga ir jos pačios kasdienių būtiniausių poreikių tenkinimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu iš Z. G. priteista suma J. T. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra optimali ir tokią sumą eismo įvykio kaltininkė yra pajėgi sumokėti, o nukentėjusiojo atstovės apeliaciniu skundu prašoma priteisti 795 000 Eur suma nėra nei teisinga, nei realiai įgyvendinama. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nei kaltininko nubaudimas, nei nepagrįstas nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas visų reikšmingų aplinkybių visetą, tame tarpe ir Z. G. turtinę padėtį, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog iš eismo įvykio kaltininkės priteistina 22 900 Eur suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis ar per mažas, todėl didinti ar mažinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nei J. T. atstovės advokatės R. R., nei Z. G. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

4310.10. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas.

4410.11. Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (šis laikotarpis aktualus nagrinėjamu atveju) nustatyti nuo 5 000 Eur iki 35 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-225-895/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018). Tačiau teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, nėra analogiškos.

4510.13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nustatydamas J. T. atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą nepažeidė BPK ar CK reikalavimų, atsižvelgė į visus šios žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl apeliaciniai skundai dalyse dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio atmetami.

46Dėl turtinės žalos

4711. Apeliaciniu skundu Z. G. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jos nukentėjusiajam priteista 1 149,81 Eur turtinės žalos, ir šią sumą priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“. Šis prašymas iš dalies yra pagrįstas.

4811.1. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo Z. G., buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo sutartis sudaryta 2018 m. liepos 4 d.

4911.2. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 7 punkte įtvirtinta, kad sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

5011.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo J. T. atstovė advokatė R. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį civilinei atsakovei Z. G., kuriuo prašė priteisti iš eismo įvykio kaltininkės, be kita ko, 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad patirtą turtinę žalą sudaro 385,20 Eur autobuso bilietams, 765,61 Eur vaistiniams preparatams imuninei sistemai, smegenų veiklai, žarnyno veiklos atstatymui ir kt. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka atlyginti šios turtinės žalos dalies, todėl minėtą sumą prašo priteisti iš Z. G..

5111.4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).

5211.5. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad J. T. nusikalstamais Z. G. veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir asmuo dėl to patyrė, be kita ko, turtinę žalą, kuri apima ir J. T. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydymo vykimo į gydymo įstaigas, ir dėl šių sužalojimų gydymui įsigyjant vaistus patirtas išlaidas. Kadangi autoįvykis kilo dėl nusikalstamos Z. G. veikos, jam privalo būti atlyginta visa jo dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydymo padaryta turtinė žala.

5311.6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Z. G. draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam J. T. išmokėjo 577,43 Eur turtinei žalai atlyginti už gydymo priemones, vaistus, kuro išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui ir atsiliepime į apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nesutinka atlyginti išlaidų autobuso bilietams ir maisto papildams, nes nukentėjusysis nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šios išlaidos buvo būtinos ir reikalingos (medicininių dokumentų, gydytojų siuntimų ar išrašų ir pan.). Šie draudimo bendrovės argumentai yra pagrįsti.

5411.7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog byloje yra pateikti vaistinių preparatų įsigijimo ir kelionių išlaidas patvirtinantys įrodymai (bilietai, čekiai). Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šios išlaidos buvo būtinos, todėl teismas iš Z. G. nukentėjusiojo J. T. naudai priteisė 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimą.

5511.8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

5611.9. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nepasisakė dėl priteistinos turtinės žalos dydžio pagrįstumo. Skundžiamame nuosprendyje lakoniškai pasisakyta, jog į bylą pateikti kelionių išlaidas patvirtinantys įrodymai, tačiau nebuvo nustatyta, net kas pagal šiuos kelionės bilietus vyko, juo labiau, kad J. T. vyko būtent gydymosi dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų tikslu į gydymo įstaigas – baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų iš gydymo įstaigų. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog byloje yra vaistinių preparatų įsigijimo čekiai, tačiau vėlgi neanalizavo, ar šie preparatai nukentėjusiajam buvo būtini gydantis autoįvykio metu patirtus sužalojimus, ar juos paskyrė jį būtent dėl šių sužalojimų gydantys medikai ir pan.

5711.10. Taigi, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad J. T. patirtos 1 149,81 Eur išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, dėl kurio kalta Z. G., nėra pagrįsta.

5811.11. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Z. G. draudikas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam yra atlyginęs tik 577,43 Eur turtinės žalos, kuri neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto dydžio, nukentėjusiajam tinkamais įrodymais pagrindus patirtos turtinės žalos dydį, šios išlaidos turi būti priteistinos ne iš Z. G., o iš už jos veiką materialiai atsakingo asmens AB „Lietuvos draudimas“, pas kurį Z. G. buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Šiuo atveju aplinkybė, kad draudikas atsisakė pagal nukentėjusiojo jam pateiktus įrodymus atlyginti jo patirtą turtinę žalą (kaip matyti iš bylos medžiagos, tokį sprendimą draudikas priėmė dėl to, kad, jo nuomone, nukentėjusysis neįrodė, jog šią žalą jis patyrė ryšium su Z. G. sukeltu autoįvykiu) nereiškia, kad tokią žalą privalo atlyginti Z. G..

5911.12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistina ir dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo J. T. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

60Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

6112. Apeliantė Z. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. T. naudai priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiu.

6212.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

6312.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo J. T. interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė R. R., tai patvirtina advokato orderiai. Patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė grindė sąskaitomis už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitais bei prašė teismo priteisti iš Z. G. 1 000 Eur sumą.

6412.3. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties, tačiau joje buvo nagrinėjami kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimai, vyko du teismo posėdžiai, advokatė teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė civilinius ieškinius, turėjo vykti į kitą vietovę, nei yra advokatės kontora. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino Z. G. turtinę padėti ir padarė išvadą, jog 1 000 Eur suma teisinėms paslaugoms apmokėti nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl šią sumą priteisė iš Z. G..

6512.4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

6612.5. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje nurodytiems motyvams ir jų nebekartoja, tik papildomai pažymi, jog advokatė R. R. atstovavo J. T. viso baudžiamojo proceso metu – ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. dalyvavo paties nukentėjusiojo bei jo įgaliotosios atstovės A. T. apklausose, paruošė du civilinius ieškinius (pirminį ir patikslintą), todėl 1 000 Eur suma suteiktoms advokato teisinėms paslaugoms apmokėti laikytina adekvačia ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą nuosprendį ir mažinti priteistų proceso išlaidų dydžio nėra pagrindo.

67Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

6813. Nukentėjusiojo J. T. atstovė advokatė R. R. pateikė prašymą priteisti iš Z. G. išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ji pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą jai buvo sumokėta 350 Eur, už atsiliepimo į Z. G. apeliacinį skundą parengimą – 150 Eur.

6913.1. Sprendžiant šį klausimą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

7013.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal Z. G., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nukentėjusiojo atstovės advokatės R. R. skundus. Atsižvelgiant į skundų nagrinėjimo rezultatą, t. y. kad nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas atmetamas, o Z. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl priteisti iš Z. G. nukentėjusiajam J. T. jo patirtas išlaidas dėl apeliacinio proceso nėra jokio teisinio pagrindo.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

72Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

73panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Iš Z. G. J. T. priteista 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti nukentėjusiajam J. T. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

74Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

75Nukentėjusiojo J. T. atstovės advokatės R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš Z. G. nukentėjusiajam J. T. priteista: 1 149,81 Eur turtinės žalos... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 6. 1. Z. G., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleista nuo... 7. II.... 8. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 9. 2. Apeliaciniu skundu Z. G. skundžia nuosprendžio dalį dėl civilinio... 10. 2.1. Apeliantė cituoja skundžiamą nuosprendį, jame išdėstytus motyvus,... 11. 2.2. Be to, apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai priteisė J.... 12. 2.3. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš jos 1... 13. 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. T. atstovė advokatė R. R. prašo... 14. 3.1. Nurodo, kad nukentėjusysis jam padarytą neturtinę žalą vertina 800... 15. 3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iki autoįvykio nukentėjusysis buvo... 16. 3.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 17. 3.4. Apeliantės teigimu, nėra teisinga formaliai remtis teismų praktika... 18. 4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Panevėžio apygardos prokuratūros... 19. 5. Atsiliepimu į Z. G. apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė advokatė... 20. 6. Atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovės advokatės R. R. apeliacinį... 21. 7. Atsiliepimu į Z. G. apeliacinį skundą civilinis atsakovas AB „Lietuvos... 22. III.... 23. Apeliacinės instancijos teismo išvados... 24. 8. Nukentėjusiojo J. T. atstovės advokatės R. R. apeliacinis skundas... 25. 8.1. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo nustatytos faktinės... 26. Dėl nukentėjusiojo atstovės advokatės R. R. teisės teikti apeliacinį... 27. 9. Atsiliepime į nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą Z. G. atstovas... 28. 9.1. BPK 312 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinius skundus dėl... 29. 9.2. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatė R. R.... 30. 9.3. Atsižvelgtina ir į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo įgaliotoji... 31. 9.4. Esant nurodytoms aplinkybėms, Z. G. atstovo advokato A. T. atsiliepime... 32. Dėl neturtinės žalos dydžio... 33. 10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės... 34. 10.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis... 35. 10.2. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad nukentėjusiajam J. T. dėl Z. G.... 36. 10.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi... 37. 10.4. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas... 38. 10.5. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmos instancijos teismo... 39. 10.6. Nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde plačiai dėstomi Z. G.... 40. 10.7. Apeliaciniame skunde J. T. atstovė nepagrįstai teigia, kad apylinkės... 41. 10.8. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas turi būti realiai... 42. 10.9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Z. G. yra 53... 43. 10.10. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad teismų praktika dėl... 44. 10.11. Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo... 45. 10.13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą,... 46. Dėl turtinės žalos... 47. 11. Apeliaciniu skundu Z. G. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš... 48. 11.1. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį eismo įvykio metu... 49. 11.2. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, jog transporto... 50. 11.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo J. T.... 51. 11.4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 52. 11.5. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad J. T. nusikalstamais... 53. 11.6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Z. G. draudikas AB... 54. 11.7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą... 55. 11.8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai... 56. 11.9. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame... 57. 11.10. Taigi, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad J. T. patirtos 1... 58. 11.11. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Z. G. draudikas AB... 59. 11.12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Z. G. apeliacinis skundas... 60. Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme... 61. 12. Apeliantė Z. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J.... 62. 12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 63. 12.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo J. T. interesus... 64. 12.3. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad baudžiamoji... 65. 12.4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 66. 12.5. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje... 67. Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 68. 13. Nukentėjusiojo J. T. atstovė advokatė R. R. pateikė prašymą priteisti... 69. 13.1. Sprendžiant šį klausimą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos... 70. 13.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal Z. G.,... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį... 73. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Iš Z. G. J. T. priteista 1 149,81 Eur... 74. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 75. Nukentėjusiojo J. T. atstovės advokatės R. R. apeliacinį skundą atmesti....