Byla Ik-2726-95/2011
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Eglei Gudonienei, atsakovo atstovėms Raimondai Ruzgytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2011 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-973 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4S-973) ir 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 4S-1314 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4S-1314).

5Pareiškėjas skunde paaiškino, kad vykdo viešąjį pirkimą „VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso įmontuojamos į statybines konstrukcijas medicininės įrangos pirkimas “ (pirkimo numeris ( - )) apie kurį buvo skelbta 2011 m. sausio 5 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (toliau – ir Pirkimas). Tarnyba, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Sprendimu Nr. 4S-973 įpareigojo Turto banką nutraukti pirkimo procedūras, motyvuodama tuo, kad:1) Pirkimo objektas nepagrįstai neskaidomas į dalis, o specifikacijos ir reikalavimai pritaikyti iš esmės vienam gamintojui; 2) reikalavimas vidutinei metinei bendrajai apyvartai neužtikrina VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi; 3) Konkurso sąlygų 17.1 punktas neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatų laikymosi; 4) Konkurso sąlygose nenustatytas reikalavimas nurodyti subrangovus, subtiekėjus ir subtiekėjus, tuo pažeistos VPĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatos; 5) Konkurso sąlygose nenumatyta informacija, nurodyta VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punkte (toliau – ir Išvada dėl Pirkimo Nr.( - ), Išvada). Turto bankas, nesutikdamas su 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 4S-973, pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus ir argumentus. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 4S-1314 pakeitė Sprendime Nr. 4S-973 pateiktos Išvados dėl Pirkimo Nr.( - ) 1 punktą (šį punktą išdėstė nauja redakcija), kuriame nurodė, kad pirkimo objektas nebuvo suskaidytas į dalis, todėl nebuvo užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų tikslai ir tiekėjų konkurencingumas, tačiau iš šios Išvados 1 punkto (Sprendimo Nr. 4S-973 1 punkto redakcija) buvo pašalintos išvados, kad specifikacijos ir Konkurso sąlygų reikalavimai buvo pritaikyti vieno gamintojo įrangai. Kitų Sprendime Nr. 4S-973 pateiktos Išvados dėl Pirkimo Nr.( - ) punktų ir jame nustatyto įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras atsakovas nepakaitė.

6Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos įpareigojimu nutraukti Pirkimo procedūras, išdėstė savo argumentus kuriais pagrindė savo poziciją dėl nesutikimo su 2011 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-973 1 punkte (2011 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 4S-1314 redakcija) ir kituose (2-5) punktuose pateiktomis Tarnybos išvadomis ir įpareigojimu nutraukti Pirkimo procedūras.

7Dėl 2011 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-973 1 punkte (2011 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 4S-1314 redakcija) pateiktos išvados pareiškėjas teigė nesutinkantis, kad neskaidžius pirkimo objekto į atskiras dalis, diskriminuojami tiekėjai ir neužtikrinamas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai panaudoti lėšas. Pareiškėjo nuomone, jo parengtos Konkurso sąlygos ir sprendimai dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis užtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą, nes priešingu atveju būtų buvę reikalingos žymiai didesnės išlaidos projekto įgyvendinimui ir nebūtų užtikrinti šiuo Konkursu siekiami tikslai. Atsakovas, atlikdamas Konkurso vertinimą, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino Konkurso specifikos ir pirkimo objekto skaidymo į dalis įtakos projekto įgyvendinimui. Paaiškino, kad Turto banko vykdomu įmontuojamos į statybines konstrukcijas medicininės įrangos pirkimu buvo siekiama, jog šiuo metu baigiamą statyti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių akušerijos ir chirurgijos korpusą (toliau – ir Ligoninė) būtų galima aprūpinti jo funkcionavimui būtina technika ir kaip galima per trumpesnį laiką pradėti jį naudoti pagal paskirtį. Mano, kad Pirkimas skirtas užtikrinti su žmonių sveikata ir gyvybės apsauga susijusį viešąjį interesą, yra didesnė vertybė nei teorinės galimybės padidinti tiekėjų konkurenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-46/2007). Ligoninės statybos darbų pirkimą Turto bankas paskelbė 2008 m. gruodžio 23 d. (pirkimo Nr. ( - )), remdamasis 2008 m. vasario 21 d. Turto banko ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos susitarimu Nr. (10.9-52-08)T8-4/S-60, pagal kurį ministerija buvo įsipareigojusi pati nupirkti ir įmontuoti medicininę įrangą į pareiškėjo atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą (statomą Ligoninę). Dėl šios priežasties Turto bankas negalėjo užtikrinti, kad vienu metu būtų nupirkti tiek Ligoninės statybos darbai, tiek medicininė įranga ir jos sumontavimo darbai. Vėliau šalims susitarus kitaip, Turto bankas suskubo paskelbti įmontuojamos į statybines konstrukcijas medicininės įrangos pirkimą, t. y. konkursą (toliau –ir Konkursas). Taigi, Ligoninės statybos darbai buvo nupirkti neįvertinus kokios nors žinomos konkrečios medicininės įrangos parametrų, todėl objekte tarp jo aukštų buvo sudėtos standartinės perdangos (be specialių sutvirtinimų medicininės įrangos įmontavimo į statybines konstrukcijas vietose), o virš paskutinio penkto aukšto uždengtas stogas. Įmontuojamą į statybines konstrukcijas Konkurso pirkimo objektą sudarančią medicininę įrangą sudaro penki sąlyginai savarankiški komponentai, t. y.: operacinės lempos, palatinės konsolės, operacinės konsolės, vakuuminiai siurbliai ir suspausto oro stotys. Turto bankas nusprendė pirkimo objekto į šias ar kaip nors kitaip nustatytas dalis neskaidyti, nes vietoj vieno patiektos medicininės įrangos įmontavimo į statybines konstrukcijas proceso būtų gauti keli savarankiški procesai, kurių sklandumą organizuoti perkančiajai organizacijai taptų sudėtingiau ir brangiau. Tokiomis aplinkybėmis, kai kiekvieno atskiro medicininės technikos komponento įmontavimas pareikalaus konkrečiose vietose neišvengiamai sustiprinti perdangas ir įmontuoti įdėtines detales, perkančiajai organizacijai ypač aktualus tampa šiuos darbus vykdančių teikėjų ir atitinkamai turimų su jais pasirašytų administruojamų sutarčių skaičiaus klausimas. Itin aktualus jis yra darbo paskutiniame (penktame) Ligoninės aukšte atveju, nes tam turi būti ardomas stogas. Tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai nepavyktų vienu metu sklandžiai organizuoti visų numatytų atlikti darbų, stogą ardyti tektų kelis kartus, ir grėsmė lietaus vandenimis užlieti kitose Ligoninės aukštuose jau įmontuotą medicininę įrangą atitinkamai padidėtų. Pareiškėjo nuomone, išvardytos grėsmės lemtų, kad Turto bankui nepavyktų įgyvendinti projekto. Akcentavo, kad perdangos sustiprinimo darbų inžinerinis apskaičiavimas kiekvienam iš medicininės įrangos komponentų turi būti atliktas kompleksiškai. Kadangi operacinių lempų ir konsolių alkūnių sukiojimosi spindulys yra didelis, norint, kad skirtingi tiekėjai pateiktų tarpusavyje suderintinus medicininės įrangos komponentus, perkančiajai organizacijai tektų organizuoti jų bendradarbiavimą dar medicininės įrangos įsigijimo stadijoje, o tai, pareiškėjo nuomone, yra sunkiai įgyvendinama ir pabrangintų projektą. Nemažai svarbus yra ir laiko faktorius, nes minėti sunkumai ir galimi patirti nesklandumai užkirstų kelią baigti Ligoninės statybos darbus laiku, dėl to pareiškėjui tektų mokėti netesybas rangovui. Įmontuojant kiekvieną atskirą medicininės įrangos komponentą – operacines lempas ir konsoles, konkrečiose vietose būtina sustiprinti perdangas tarp Ligoninės aukštų, kompleksiškai atlikti šių darbų inžinerinį apskaičiavimą kiekvienam iš komponentų, taip pat įvertinti aplinkybę, kad, jeigu kiekvienas iš atskirų medicininės įrangos komponentų (lempų ir konsolių) gamintojų ir montuotojų, neturėdamas žinių apie kito komponento specifiką, atskirai spręstų konkrečios operacinės perdangos įdėtinių detalių tik jį dominančiame taške klausimą, ir taip pat pasielgtų kiti esamų tiekėjų pasirinkti gamintojai bei montuotojai, tuomet perkančioji organizacija nesugebėtų iš atskirų tiekėjų įsigyti bendro pobūdžio perdangos sustiprinimo darbų. Šių darbų specifika yra ta, kad be įdėtinių detalių sumontavimo atskirose vietose, kuriuose yra įmontuojami konkretūs medicininės įrangos komponentai, būtina tą pačią perdangą sustiprinti papildomai. Perkančioji organizacija, suskaldžiusi pirkimo objektą dalimis, negalės iš vieno tiekėjo įsigyti ir užsitikrinti siekiamo rezultato dėl būtinumo užtikrinti techniškai būtiną suderinamumą tarp operacinių lempų ir operacinių konsolių, todėl turės papildomai pirkti savotiško koordinatoriaus paslaugas, tokiu atveju projektas pabrangs. Taip pat reikia įvertinti aplinkybę, kad visai norimai įsigyti medicininei įrangai ir jos įmontavimo darbams Turto bankas reikalavo iš tiekėjų suteikti ne trumpesnę kaip 24 mėn. gamintojo ir įmontavimo darbus atlikusio asmens garantijas bei visus pastebėtus prekių ir darbų trūkumus garantiniu laikotarpiu taisyti ar šalinti nemokamai. Be to, iš tiekėjų buvo pareikalauta ne vėliau kaip per 5 dienas po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos savo sąskaita pateikti 10 procentų nuo sutarties kainos sumos dydžio banko arba draudimo bendrovės išduotą sutarties įvykdymo garantinį arba laidavimo draudimo raštą. Todėl mano, kad, leidus medicininę įrangą tiekti ir montuoti atskiriems tiekėjams, perkančioji organizacija rizikuotų prarasti vieno tiekėjo garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, jeigu kitas tiekėjas, atlikdamas savo darbus, kokiu nors būdu pažeistų jau įmontuotą tam tikro tiekėjo medicininę įrangą. Turto bankui nusprendus pirkimo objektą suskaidyti į dalis, kiltų rizika dėl bet kokių objektyvių priežasčių negauti tiekėjų pasiūlymų kuriai nors vienai savarankiškai pirkimo objekto daliai arba neturėti joje nugalėtojo ir nepasirašyti dėl to tiekimo sutarties. Tokia padėtis norimos įsigyti medicininės įrangos tiekimo ir sumontavimo Ligoninėje kompleksiškumo klausimą padarytų sunkiai įgyvendinamu. Todėl mano, kad, nusprendus skaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis, perkančioji organizacija būtų, priešingai nei teigia atsakovas, ne padidinusi tiekėjų konkurenciją, taip užtikrinant viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą (VPĮ 3 str. 2 d.), o nepagrįstai ir neproporcingai (VPĮ 3 str. 1 d.) apsunkinusi projekto įgyvendinimą bei padidinusi jo įgyvendinimo išlaidas. Tačiau tai yra nesuderinama su racionaliu lėšų panaudojimu (VPĮ 3 str. 2 d.). Todėl, pareiškėjo nuomone, Sprendimo I-oji išvada (1 punktas) yra nepagrįsta ir neatitink faktinių aplinkybių, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų tikslų ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo

8Nesutikdamas su Sprendimo Nr. 4S-973 2 punktu, kuriame nurodyta, kad Konkurso sąlygų 14 punkto 2 lentelės 2 punkto reikalavimas nėra tikslus ir aiškus, pareiškėjas paaiškino, kad minėtos lentelės 2 punkte išdėstytas reikalavimas, jog tiekėjo vidutinė metinė bendroji apyvarta per paskutinius 3 m. arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 m.) būtų 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto vertę be PVM, buvo parengtas vadovaujantis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 18.2 punktu, kuriame rekomenduojama kriterijaus reikšmė – vidutinė metinė bendroji apyvarta 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto vertę. Nustatydama šio kriterijaus reikšmę, perkančioji organizacija atsižvelgia ir į numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Jei pirkimo sutarties trukmė ilgesnė nei metai, rekomenduojama nustatyti atitinkamai mažesnę vidutinės metinės bendrosios apyvartos reikšmę, tuo tarpu, jei pirkimo sutartis trumpalaikė, – didesnę. Sąvoka „pirkimo objekto vertė“ yra tiekėjų pasiūlyta sutarties vertė, t. y. ta pinigų suma, už kurią tiekėjas pasiūlo įsigyti norimas prekes ir suteikti paslaugas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad paminėta pozicija atsispindi ir Europos Teisingumo Teismo Auroux byloje Nr. C-220/05, kurioje teismas nurodė, jog numatomos pirkimo (sutarties) vertė/pirkimo objekto vertė turi būti grindžiama išimtinai remiantis tiekėjo pozicija ar jo pasiūlymo sąlygomis. Pabrėžė, kad vykdomo Pirkimo metu nė vienas dalyvis neprašė paaiškinti šios Konkurso sąlygų dalies, visi tiekėjai, pateikdami savo pasiūlymus, šį reikalavimą suprato tinkamai ir pateikė informaciją apie savo vidutinę metinę bendrąją apyvartą atsižvelgdami būtent į savo pasiūlytą sutarties vertę. Todėl mano, kad Sprendimo Nr. 4S-973 2 punktas, kuriame nustatyta, jog Konkurso sąlygų 2 lentelės 2 punkto nuostata neatitiko VPĮ 32 straipsnio 2 dalies (kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs), nėra pagrįstas.

9Nesutikdamas su Sprendimo Nr. 4S-973 3 punktu, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad vertindamas Konkurso sąlygų 17.1 ir 17.2 punktų atitikimą VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimams, t. y. kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, atsakovas nepagrįstai formaliai įvertino nurodytų punktų turinį. Minėtame Sprendimo punkte Tarnyba nurodė, kad vien tai, jog 17.1 punkte yra numatyta, jog tiekėjas/kiekvienas jungtinės veiklos sutarties dalyvis turi atitikti 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 reikalavimą, o 17.2 punkte nustatyta, kad bent vienas jungtinės veiklos sutarties dalyvis arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu turi tenkinti visus Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ reikalavimus, lemia sąlygų dviprasmiškumą minėtos 2 lentelės 3 reikalavimo atžvilgiu. Pareiškėjas mano, kad tokios išvados yra nepagrįstos, kadangi iš 17.1 ir 17.2 punktų turinio akivaizdu, jog 17.1 punkte yra nurodyti reikalavimai, kuriuos turi tenkinti kiekvienas pirkime dalyvaujantis subjektas (tiekėjas ar jungtinės veiklos partneris), o 17.2 punkte nurodyti reikalavimai, kuriuos jungtinės veiklos partneriai turi tenkinti bendrai paėmus. Taigi, 17.1 punkte atskirai išskyrus ir nurodžius 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 reikalavimą, 17.1 punktas yra specialioji sąlyga 17.2 punkto atžvilgiu. Pirkimo sąlygos (Konkurso sąlygos) yra dokumentai, kurių taikymui ir aiškinimui yra taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2005). Mano, jog, sistemiškai vertinant 17.1 ir 17.2 punktų turinį, jokių neaiškumų ar dviprasmybių nekyla. Be to, tiekėjams Konkurso sąlygų nuostatos buvo aiškios, ir dėl jų klausimų nekilo. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad Tarnybos Sprendimo Nr. 4S-973 3 punktas yra nepagrįstas.

10Dėl Sprendimo Nr. 4S-973 4 punkto pateiktos išvados, pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai vertino, jog Konkurso sąlygos neatitiko VPĮ 24 straipsnio 3 dalies. Konkurso sąlygų 92 punkte yra nustatyta, kad pirkimo sutarties vykdymo metu, kai subrangovai, subteikėjai, subtiekėjai netinkamai vykdo įsipareigojimus tiekėjui, taip pat tuo atveju, kai subrangovai, subteikėjai, subtiekėjai nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų tiekėjui dėl iškeltos bankroto bylos, pradėtos likvidavimo procedūros ir pan. padėties, tiekėjas gali pakeisti subrangovus, suteikėjus, subtiekėjus. Apie tai jis turi informuoti perkančiąją organizaciją, nurodydamas subrangovo, subteikėjo, subtiekėjo pakeitimo priežastis. Gavusi tokį pranešima, perkančioji organizacija kartu su tiekėju įformina protokolu susitarimą dėl subrangovo, subtiekėjo, subtiekėjo pakeitimo, pasirašomu abiejų pirkimo sutarties šalių. Šie dokumentai yra neatskiriama pirkimo sutarties dalis. Paaiškino, kad minėta sutarties sąlyga taikoma tuomet, jei pasiūlyme tiekėjas nurodo, jog ketina pasitelkti subrangovus, subteikėjus, subtiekėjus. Taigi, Konkurso sąlygose yra aiškiai įtvirtinta subrangovų, subteikėjų ir subtiekėjų keitimo tvarka bei aiškiai įtvirtinta sąlyga, kad tais atvejais, kai tiekėjas nurodo, jog sutarties vykdymo metu ketina remtis subrangovais, subteikėjais ar subtiekėjais, jis nurodo tai savo pasiūlymuose ir identifikuoja minėtus asmenis, kurie sutarties vykdymo metu gali būti keičiami Konkurso sąlygų 92 punkte nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog Konkurso sąlygose nebuvo numatyta reikalavimų ir pareigos tiekėjams identifikuoti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus.

11Nesutikimą su Sprendimo Nr. 4S-973 5 punktu pareiškėjas grindė argumentais, kad Konkurso sąlygų 33 punkte numatyta, jog pasiūlymuose nurodoma prekių ir paslaugu kaina pateikiama litais (apvalinant dviejų skaičių tikslumu po kablelio), į paslaugos kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, PVM turi būti nurodytas atskirai, o Konkurso sąlygų 68 punkte numatyta, jog pasiūlymuose nurodytos kainos vertinamos litais. Vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 19 punktu, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta: informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos litais; jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną. Taigi, Konkurso sąlygų 68 punkte numatyta VPĮ 24 straipsnio 19 punkte įtvirtinta pirmoji sąlyga, jog pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos litais, t. y. pasiūlymai palyginami pagal litais išreikštas kainas. Tuo tarpu VPĮ 24 straipsnio 19 punkte įtvirtinta antroji sąlyga Konkurso atveju buvo neaktuali, todėl Konkurso sąlygose ji nebuvo nurodyta. Pareiškėjo nuomone, paminėtos sąlygos nurodymas Konkurso sąlygose būtų nesuderinamas su Konkurso sąlygų 33 punktu ir perkančiosios organizacijos sprendimu įtvirtinti reikalavimą, jog tiekėjai savo pasiūlymuose kainas nurodytų litais. Mano, kad VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatytos antrosios sąlygos nurodymas pirkimo dokumentuose galimas ir tikslingas tik tuo atveju, jeigu perkančiosios organizacijos leidžia pasiūlymuose kainas nurodyti ir kitomis nei litai valiutomis.

12Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendime Nr. 4S-973 išdėstytu įpareigojimu Turto bankui nutraukti Pirkimo procedūras, pažymėdamas, kad atsakovo nurodyti pažeidimai yra paremti tik formaliais ir smulkiais Konkurso sąlygų neatitikimais Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Pagal Lietuvos teismų praktiką viešuosiuose pirkimuose privalu vadovautis viešųjų pirkimų tikslu, t. y. siekti sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas, dėl to negalima formaliai vertinti tiek Konkurse pateiktų pasiūlymų, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų juos vertinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-581/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimai/pirkimo dokumentai gali būti naikinami tik dėl esminių neatitikimų, kai būtų pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir būtų neracionaliai panaudotos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2007). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2008) Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Pareiškėjo nuomone, ginčo atveju akivaizdu, kad dėl formalių ir tariamo pobūdžio pažeidimų, pavyzdžiui, neaiškios ar netikslios Konkurso sąlygos ir pan., nutraukus pirkimo procedūras, būtų pažeisti ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesai, tačiau taip pat pažeistas ir viešasis interesas, susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu visuomenei. Todėl mano, kad Tarnybos sprendimas įpareigoti Turto banką nutraukti Pirkimo procedūras yra neproporcingas, atsižvelgiant į tariamų pažeidimų svarbą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.), Konkurso reikšmę viešojo intereso apsaugai ir perkančiosios organizacijos bei tiekėjų interesų pažeidimą Konkurso nutraukimo atveju. Taip pat pažymėjo, kad Išvada ir priimtas sprendimas įpareigoti pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras neatitinka Tarnybos administracinės praktikos, todėl pažeidžia lygiateisiškumo principus ir kelia abejonių dėl Išvados rezoliucinės dalies pagrįstumo. Tarnyba savo praktikoje laikosi pozicijos, kad net tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose yra niekinių sąlygų, lemiančių įprastai viso pirkimo ir pirkimo sutarties neteisėtumą, Tarnyba, atsižvelgusi į konkurso atveju egzistuojančias analogiškas aplinkybes, leidžia tęsti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika, Nr. 31).

13Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (b. l. 113-117) dėl Pirkimo objekto skirstymo į dalis būtinybės paaiškino, kad pagal Pirkimo atviro konkurso sąlygų, patvirtintų 2010 m. gruodžio 29 d. Turto banko valdybos pirmininko (toliau – ir Pirkimo sąlygos), 1 punktą pareiškėjas numato įsigyti medicininę įrangą (įskaitant ir programinę jos dalį, jei tokia yra būtina), aprašytą ir specifikuotą pirkimo dokumentų 2 priede, kuri turės būti pristatyta, sumontuota ir pajungta prie bendrųjų statomo pastato inžinerinių sistemų bei išbandyta. Pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad pirkimo procedūra neskirstoma į dalis, t. y. pasiūlymai turi būti teikiami visam nurodytam prekių kiekiui. Pirkimo sąlygų 2 priede „Medicinines įrangos, montuojamos į statybines konstrukcijas, techniniai reikalavimai“ (toliau – ir Specifikacija) nurodyta, kokią medicininę įrangą pareiškėja numato įsigyti. Paaiškino, kad ji susideda iš 28 atskirų dali. Pirkimo objektą sudaro 5 sąlyginai savarankiški komponentai: operacinės lempos, palatinės konsolės, operacinės konsolės, vakuuminiai siurbliai ir suspausto oro stotys. Kiekvienas skirtingas komponentas tvirtinamas taip pat skirtingai: operacinės lempos tvirtinimo būdas, išskyrus Specifikacijų 9 punkto „Procedūrinės lempos palatose“ nuorodą, kad minėta lempa tvirtinama prie lubų, nėra nurodytas; Specifikacijų 10 ir 11 punktuose nurodytos judriosios konsolės tvirtinamos prie lubų; Specifikacijų 12 punkte nurodytos palatinės konsolės tvirtinimo būdas nenurodytas, tačiau, vertinant kartu su Specifikacijų 13 punkte nurodyta palatine konsole gimdykloms, – jos tvirtinamos prie sienos; Specifikacijų 14 punkte nurodyta operacinė konsolė tvirtinama prie lubų; Specifikacijų 15 ir 16 punktuose nurodytos vertikali, vienpusė ir dvipusės konsolės tvirtinamos prie sienos ir pan.; Specifikacijų 27 ir 28 punktuose nurodytų centralizuoto suspausto oro ir centralizuota vakuumo stočių tvirtinimų būdas nenurodytas. Pareiškėjas skunde mini tą medicininę įrangą, kuri yra tvirtinama prie lubų ir kurią montuojant gali tekti tvirtinti perdangas. Tuo tarpu Specifikacijoje yra nurodyta ir kitų pareiškėjo siekiamų įsigyti medicininių įrenginių, kurie tvirtinami prie sienų arba kurių tvirtinimo būdas nenurodytas. Pareiškėjas nenurodė, kad, montuojant medicininę įrangą prie sienos ar įsigyjant vakuumines ir suspausto oro stotis, kyla sunkumų dėl techninio tarpusavio suderinamumo ar inžinerinių sprendimų, todėl atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog, siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų laikymąsi, pareiškėjas turėjo galimybę Pirkimo objektą suskaidyti į dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 išaiškino, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jei tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagristas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į galimybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. T1 (toliau – ir Apžvalga) yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos reikalavimus pirkimo objektui turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos (lygiateisiškumas) ir kad nebūtų ribojama konkurencija (VPĮ 25 str. 2 d.). VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad privalomoji pirkimo dokumentų informacija turi apimti bendruosius reikalavimus pirkimo objektui (prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis, terminai) ir specialiuosius reikalavimus pirkimo objektui (techninė specifikacija). Apžvalgoje taip pat nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pasirinkimas nustatyti vieną iš galimų reikalavimo pirkimo objektui kriterijų neturi riboti tiekėjų pateikti savo pasiūlymų, jei jų siūlomos pirkimo objekto savybės atitinka tas, kurias nurodė perkančioji organizacija, ir jeigu tiekėjas tai įrodo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas Specifikacijoje nurodė visus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti pirkimo objektas, todėl jam neturėtų kilti sunkumų, susijusių su tuo, kad, norint, jog skirtingi tiekėjai pateiktų tarpusavyje suderintus medicininės įrangos komponentus, perkančiajai organizacijai tektų organizuoti jų bendradarbiavimą. Pareiškėjas turėjo atsižvelgti į tai, kad sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis nediskriminuotų tiekėjų, kad nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija. Neskaidyti pirkimo objekto į dalis galima tik tuo atveju, jeigu rinkoje yra pakankamas skaičius tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą visa apimtimi. Pareiškėjas 2011 m. kovo 2 d. rašte Nr. (5.25-30)-SK4-855 nurodė, kad perkančioji organizacija pirkime leido dalyvauti ir ūkio subjektų grupėms. Remiantis VPĮ 5 straipsnio 2 dalimi, paraišką ar pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta galimybė grupei tiekėjų (ūkio subjektų) sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir pateikti bendrą pasiūlymą. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, prireikus, konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsakovo nuomone, tiekėjai turėtų patys spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo būtinumo, efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį vien dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Mano, jog Tarnybos nustatytų pažeidimų taip pat nepaneigia pareiškėjo rašte išdėstytas teiginys, kad jau dabar siūlymus yra pateikę du tiekėjai, kadangi skundžiamo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įvertinta pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija ir atitiktis pirkimo dokumentų reikalavimus. Be to, pareiškėjas, paskelbdamas apie pirkimą, taip pat nežinojo, ar bus pateiktas bent vienas pirkimo dokumentus atitinkantis pasiūlymas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, atsakovas mano, kad pareiškėjas, Specifikacijoje nustatydamas techninius reikalavimus Pirkimo objektui, tai, jog pirkimo objektas į dalis neskaidomas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl nebuvo užtikrintas šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (galimas tiekėjų konkurencijos neužtikrinimas galėjo sąlygoti neracionalų valstybės lėšų panaudojimą įsigyjant prekes).

15Dėl tiekėjo vidutinės metinės bendrosios apyvartos dydžio (skundžiamo sprendimo 2 punkto) paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai supranta sąvokas „pirkimo objekto vertė“, „numatoma viešojo pirkimo vertė“, „pirkimo sutarties vertė“ ir „pasiūlymo vertė“. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimo pagrindines nuostatas reglamentuoja VPĮ 9 straipsnis, o detalizuoja Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26. Metodikos 30.5 punkte nustatyta, kad siekdama nustatyti pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi, vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis, apskaičiuoti pirkimo vertę. Pirkimo vertė turi būti apskaičiuojama pirkimo pradžios momentu, o už vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija. Numatomo pirkimo vertė yra vienas iš svarbiausių kriterijų pirkimo būdui pasirinkti. Ginčo atveju pareiškėjas nustatė kvalifikacinį reikalavimą: vidutinė metinė bendroji apyvarta 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto vertę be PVM. Pirkimo objekto vertė yra konkretaus pirkimo vertė, kurią taip pat turėjo paskaičiuoti pareiškėjas. Pirkimo dokumentuose neįtvirtinant bent preliminarios pirkimo objekto vertės ar kvalifikacijos reikalavime nenurodžius tiekėjo konkretaus vidutinės metinės bendrosios apyvartos dydžio, apribojama galimybė tiekėjams pateikti tinkamus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai įvertinti jų atitikimą pirkimo dokumentus. Mano, kad pareiškėjas, nustatydamas tokį Pirkimo sąlygų 14 punkto 2 lentelės 2 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, neužtikrino VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Taip pat pažymėjo, kad „pirkimo objekto vertė“ ir „pasiūlymo vertė“ nėra tapačios sąvokos. Pasiūlymo vertės sąvoka nėra įtvirtinta Įstatyme, tačiau, vertinant sistemiškai, tai yra kiekvieno tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina. Vadinasi, nagrinėjamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes kiekvienas tiekėjas gali apskaičiuoti šią reikšmę, atsižvelgdamas į savo pasiūlyme nurodytą kainą konkrečiame viešajame pirkime.

16Dėl kvalifikacijos reikalavimų jungtinės veiklos sutarties dalyviams (skundžiamo sprendimo 3 punkto) pažymėjo, kad, vertinant Pirkimo sąlygų 17.2 punktą, nėra aišku, ar Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansines būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties dalyvis ar kiekvienas atskirai. Mano, kad pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 24 straipsnio 7 dalimi, turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai reglamentuoti Pirkimo sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus, o pareiškėjas nupirkti tai, ko reikia. Akcentavo, kad pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų ar procedūrų nepateikimas savaime nereiškia jų atitikimo įstatymo reikalavimus.

17Dėl subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pasiūlyme nurodymo (skundžiamo sprendimo 4 punkto) atsakovas paaiškino, kad VPĮ 24 straipsnis nustato privalomus reikalavimus ir procedūras pirkimo dokumentams. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, jog kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti. Iš pareiškėjo nurodyto Pirkimo sąlygų 92 punkto galima suprasti, kad imperatyvaus reikalavimo nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus pasiūlyme nėra, t. y. nurodyti minėtus subjektus yra tiekėjo teisė, o ne pareiga. Todėl mano, kad Tarnyba pagrįstai nustatė VPĮ 24 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

18Dėl pasiūlymuose nurodytos valiutos (skundžiamo sprendimo 5 punkto) atkreipė dėmesį į tai, kad VPĮ 24 straipsnis nustato privalomus reikalavimus ir procedūras pirkimo dokumentams. Šio straipsnio 2 dalies 19 punkte netiesiogiai įtvirtinta galimybė tiekėjams pasiūlymuose kainas nurodyti tiek litais, tiek užsienio valiuta. Taip pat numatyta galimybė perkančiajai organizacijai nustatyti, kad, jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, t. y. įstatymas neriboja galimybės perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nusistatyti, kad pasiūlymai bus vertinami litais. Pareiškėjas, rengdamas pirkimo dokumentus, nepagrįstai apribojo tiekėjų teisę pateikti kainas pasirinkta valiuta, t. y. tik litais, tokiu būdu pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

19Dėl Tarnybos priimto sprendimo įpareigoti Turto banką nutraukti pirkimo procedūras atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Apžvalga, kurioje išaiškinta, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai turi atsižvelgti ne tik į viešojo pirkimo tikslą – perkančiajai organizacijai ir konkurso dalyviui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, – bet ir į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslus (pavyzdžiui, racionalų lėšų panaudojimą, korupcijos prevenciją, tiekėjų neiškraipytos konkurencijos skatinimą). Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnybos nustatyti pažeidimai lėmė tiekėjų konkurenciją ribojančių aplinkybių atsiradimą ir principų pažeidimą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, esą Tarnybos sprendime nustatyti vien formalūs pažeidimai, kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme nenurodyta, kokie jo nuostatų pažeidimai laikytini formaliais ar neesminiais. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-968/2011 išaiškino, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principinė viešųjų pirkimų tikslo nuostata reiškia, kad visos pirkimo procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ reikalavimų ir konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 išaiškino, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde nurodyto vertinimo ir ginčo Pirkimo vertinimo aplinkybės nėra tapačios, kadangi negalima lyginti abiem šiais atvejais Tarnybos nustatytų pažeidimų apimties.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 165-169) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-973 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) įvertinimo“ ir jį keitusio 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 4S-1314 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - )“ (b. l. 94-96, 101-102) teisėtumas ir pagrįstumas, ginčo objektas – atviro konkurso organizavimo tvarka ir sąlygos. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai. Pagrindiniai pirkimų principai nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, t. y.: perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (1 d.); pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (2 d.); jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta, kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principo (3 d.); perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių tiekėjams taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams, įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų (4 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. To paties straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatyta, jog pirkimo dokumentuose turi būti informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną. Pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo (VPĮ 24 str. 5 d.). Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais dokumentais ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą (VPĮ 32 str. 2 d.).

23Teismas nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-156) patvirtina, kad pareiškėjas vykdė viešąjį pirkimą „VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso įmontuojamos į statybines konstrukcijas medicininės įrangos pirkimas“ atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. ( - )), apie kurį buvo paskelbta 2011 m. sausio 5 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 1 (b. l. 8-63, 126-130). Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. 4S-678 kreipėsi į pareiškėją ir prašė pateikti dokumentus, susijusius su vykdomu Konkursu (b. l. 89-90, 131-132). Pareiškėjas 2011 m. kovo 2 d. raštu Nr. (5.25-30)-SK4-855 pateikė atsakovo prašytus dokumentus ir paaiškinimus dėl Konkurso sąlygų tinkamumo bei atitikimo VPĮ reikalavimams (b. l. 91-93, 133-135). Tarnyba skundžiamu 2011 m. kovo 22 d. sprendimu informavo pareiškėją apie Konkurso įvertinimą ir įpareigojo jį nutraukti pirkimo procedūras bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 94-96). Šį sprendimą Tarnyba grindė tuo, kad Pirkimo objektas nepagrįstai neskaidytas į dalis, o specifikacijos ir reikalavimai pritaikyti iš esmės vienam gamintojui; reikalavimas vidutinei metinei bendrajai apyvartai neužtikrina VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi; Konkurso sąlygų 17.1 punktas neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatų laikymosi; Konkurso sąlygose nenustatytas reikalavimas nurodyti subrangovus, subtiekėjus ir subteikėjus, tuo pažeistos VPĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatos; Konkurso sąlygose nenumatyta informacija, nurodyta VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punkte. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu ir Konkurso įvertinimu, 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. (5.25-30)-SK4-1351 ir 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. (5.25-30)-SK4-1395 pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus ir argumentus dėl Konkurso dokumentų ir procedūrų vykdymo tinkamumo bei dėl atsakovo sprendimo nepagrįstumo (toliau – ir Paaiškinimai) (b. l. 97-99, 100, 136-138, 139). Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir dokumentus, 2011 m. balandžio 13 d. skundžiamu sprendimu pakeitė 2011 m. kovo 22 d. pateiktos išvados dėl Konkurso įvertinimo 1 punktą. Be kita ko, nurodė, kad pirkimo objektas nebuvo suskaidytas į dalis, todėl tai neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų tikslų ir tiekėjų konkurencingumo, taip pat buvo pašalintos pastabos dėl to, jog techninės specifikacijos ir Konkurso sąlygų reikalavimai buvo pritaikyti vieno gamintojo įrangai. Tačiau įpareigojimų nutraukti Konkurso procedūras nekeitė (b. l. 101-102, 120-121).

24Pareiškėjas Konkurso sąlygų 10 punkte nustatė, kad pirkimo objektas neskirstomas į dalis, todėl pasiūlymai turi būti teikiami visam nurodytam prekių kiekiui. Konkurso sąlygų 2 priede „Medicininės įrangos, montuojamos į statybines konstrukcijas, techniniai reikalavimai“ nurodė, kokią medicininę įrangą pareiškėjas (perkančioji organizacija) numato įsigyti, t. y. ji susideda iš 28 atskirų dalių: įvairių techninių reikalavimų lempų; judrių konsolių budėjimo palatose; judrių konsolių reanimacijos palatose; judrių konsolių kūdikių reanimacijos palatose; palatinių konsolių; palatinių konsolių gimdykloms; operacinių konsolių su integruota laminarinio srauto, oro regeneravimo ir bendro apšvietimo sistema; vertikalių, vienpusių konsolių naujagimių intensyviai slaugai; vertikalių dvipusių konsolių budėjimo palatoms; viengubų, dvipusių, lubinių inžinierinių sistemų konsolių intensyviai naujagimių slaugai; vertikalių, dvipusių konsolių gimdykloms; viengubų lubinių inžinerinių konsolių, skirtų anestezijai; viengubų lubinių inžinierinių konsolių, skirtų chirurgijai; viengubų lubinių inžinerinių konsolių, skirtų chirurgijai akušerijoje; viengubų lubinių inžinerinių konsolių, skirtų dienos chirurgijai akušerijoje; viengubų lubinių inžinierinių konsolių, skirtų budėjimo palatoms; viengubų, vienpusių, vertikalių inžinierinių sistemų konsolių budėjimo palatoms; viengubų, dvipusių, vertikalių lubinių inžinerinių sistemų konsolių, skirtų gimdykloms; viengubų, vienpusių, vertikalių lubinių inžinerinių sistemų konsolių, skirtų budėjimo palatoms; centralizuotų suspausto oro stočių ir centralizuotų vakuumo stočių.

25Teismas pažymėjo, jog minėtų pareiškėjo Paaiškinimų turinio analizė suponuoja, kad atskirose Pirkimo objekto sudedamosiose dalyse yra po kelis gamintojus, kurių gaminama produkcija atitinka keliamus techninius reikalavimus (pvz., techninius reikalavimus judriai konsolei budėjimo palatoje atitinka gamintojų „KLS Martin“, „Heal Force“, „Modul Technik“, „Draeger Medical“ gaminama produkcija, techninius reikalavimus vertikaliai viengubai, vienpusei, lubinei inžinerinių sistemų konsolei, skirtai budėjimo palatai, atitinka gamintojų „Surgiris“ ir „Draeger Medical“ gaminama produkcija ir t. t.), tačiau Pirkimo objekto techninių reikalavimų visumą atitinka vienintelio gamintojo „Draeger Medical“ gaminama produkcija.

26Teismas sprendime pažymėjo būtinumą vertinant įrodymus vadovautis ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimais pagrįsti teismo sprendimą teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

27Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad objektyviai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad vertinti bylos faktines aplinkybes ir jas kvalifikuoti kitaip nei jas įvertino atsakovas nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kadangi Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, perkančioji organizacija (pareiškėjas), Specifikacijoje nustatydama techninius reikalavimus Pirkimo objektui, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, neužtikrino, kad būtų pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas, vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėjo, kad galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei yra Įstatyme įtvirtinta tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo būtinumo, efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Nurodė, kad nėra įvertinta pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija ir pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo dokumentų reikalavimams. Konkurso sąlygų 14 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 2 punkto reikalavimas, kad tiekėjo vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos būtų 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto vertę be PVM, nėra tikslus ir aiškus, pirkimo dokumentuose nėra nurodyta Pirkimo vertė, pagal kurią tiekėjas turėtų įvertinti siūlomos sutarties vertę, todėl neužtikrintas VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis. Konkurso sąlygų 17.1 punktas, kuriame nustatyta, kad tiekėjas / kiekvienas jungtinės veiklos sutarties dalyvis turi atitikti visus šio konkurso sąlygų 1 lentelės „Bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ reikalavimus ir 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 reikalavimą, taip pat 17.2 punktas, kuriame nustatyta, kad bent vienas jungtinės veiklos sutarties dalyvis arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu turi tenkinti visus šio konkurso sąlygų 2 lentelės („Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“) reikalavimus, neužtikrina VPĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatų laikymosi. Pirkimo dokumentuose nenustatytas reikalavimas kandidatui ar dalyviui savo pasiūlyme nurodyti, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, tokiu būdu pažeistos VPĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti. Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, kad, jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymo pateikimo termino dieną, tokiu būdu neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatos laikymasis. Teismas atsakovo nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus vertino kaip esminius, o ne formalius. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Tarnyba turi teisę, įtarusi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

28Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo nustatyti pareiškėjo padaryti Įstatymo pažeidimai yra esminiai, o ne formalūs, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija nusprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tarnyba tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, neveikė ultra vires, priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta. Teismas priėjo išvados, kad naikinti skundžiamų sprendimų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

29III.

30Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 171-177) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė viešųjų pirkimų procesą reglamentuojančias materialines teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką viešuosiuose pirkimuose, neatsižvelgė į pirkimo objekto specifiką ir svarbą visuomenei, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas visa apimtimi ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apelianto nuomone, teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimą nagrinėjant bylą teisėjams aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymi, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės, kadangi, išanalizavus Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. balandžio 13 d. sprendimus, Turto banko skundą, atsakovo atsiliepimą į skundą ir šalių pasisakymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, akivaizdu, kad: 1) pareiškėjas jokių paaiškinimų teismui dėl pirkimo objekto techninių reikalavimų visumos atitikimo vienintelio gamintojo „Drager Medical“ gaminamai produkcijai neteikė; 2) atsakovas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 4S-1314 pakeitė savo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-973 taip, kad iš 1-ojo punkto buvo pašalintos ankstesnės pastabos, susijusios su tuo, jog techninės specifikacijos ir Konkurso sąlygų reikalavimai buvo pritaikyti vieno gamintojo įrangai; 3) išanalizavus Tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-973 1 punktą ir šį punktą pakeitusio 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 4S-1314 lyginamąjį variantą, matyti, kad dėl Pirkimo objekto techninių reikalavimų visumos atitikimo vienintelio gamintojo „Drager Medical“ gaminamai produkcijai ir Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo tarp šalių ginčo nėra, atsakovas savo sprendimų minėtomis aplinkybėmis nemotyvavo, o pareiškėjas šiuo pagrindu atsakovo veiksmų neskundė; 4) aplinkybė, kad nėra įvertinta pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija ir pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimų dokumentų reikalavimus atitiko realią padėtį Tarnybai priimant savo sprendimus 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. balandžio 13 d. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dieną, Turto bankas pasiūlymus pateikusių dviejų tiekėjų kvalifikaciją ir pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimų dokumentų reikalavimus jau buvo įvertinęs, abiejų tiekėjų pasiūlymus atmetęs ir Pirkimą Nr. 9902 paskelbęs pasibaigusiu. Apie tai pareiškėjas informavo teismą 2011 m. birželio 5 d. raštu Nr. (12.1-300-SK4-310).

322. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad „atsakovas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kadangi Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, perkančioji organizacija (pareiškėjas), Specifikacijoje nustatydama techninius reikalavimus Pirkimo objektui, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, neužtikrino, kad būtų pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas, vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“. Apelianto manymu, šios teismo išvados yra klaidingos, o parengtos Konkurso sąlygos dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis užtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą, kadangi priešingu atveju būtų buvę reikalingos žymiai didesnės išlaidos projekto įgyvendinimui ir nebūtų užtikrinti vykdyto Konkurso siekiami tikslai. Mano, kad teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus – kvalifikuotų medicininės įrangos specialistų ir tiekėjų, parduodančių tokią įrangą, atstovų išvadas (2011 m. birželio 8 d. pasitarimo protokolas), pagrindžiančias pagrindines priežastis, lėmusias Pirkimo objekto neskaidymą į dalis. Apeliantas taip pat pažymi, kad, Pirkimo objektą suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika dėl bet kokių objektyvių priežasčių negauti tiekėjų pasiūlymų kuriai nors vienai savarankiškai Pirkimo objekto daliai arba neturėti joje laimėtojo ir nepasirašyti dėl to tiekimo sutarties. Tokia padėtis norimos įsigyti medicininės įrangos tiekimo ir sumontavimo Ligoninėje kompleksiškumo klausimą padarytų sunkiai įgyvendinamu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra akivaizdu, jog, nusprendus skaidyti Pirkimo objektą į atskiras dalis, perkančioji organizacija, priešingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime, būtų ne padidinusi tiekėjų konkurenciją ir tokiu būdu užtikrinusi viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą (VPĮ 3 str. 2 d.), o nepagrįstai ir neproporcingai (VPĮ 3 str. 1 d.) apsunkinusi projekto įgyvendinimą ir padidinusi jo įgyvendinimo išlaidas. Tai savo ruožtu prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui, susijusiam su racionaliu lėšų panaudojimu. Todėl mano, kad teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, taip pat teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nėra nustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, todėl perkančiosios organizacijos teisė ir veiksmai šioje srityje turi būti vertintini ypač skrupulingai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir specialistų, kuriais Viešųjų pirkimų tarnyba tikrai nėra, nuomonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

333. Teismas, nurodydamas, kad Konkurso sąlygų 14 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 2 punkto reikalavimas dėl tiekėjo vidutinės metinės bendrosios apyvartos nėra aiškus ir tikslus, nes nenurodyta pirkimo vertė, pagal kurią tiekėjas turėtų įvertinti siūlomos sutarties vertę, ir dėl to neužtikrintas VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką viešųjų pirkimų klausimais. Apelianto nuomone, minėtame Konkurso sąlygų punkte naudojama sąvoka „pirkimo objekto vertė“ yra tiekėjų pasiūlyta sutarties vertė, t. y. ta pati pinigų suma, už kurią tiekėjas pasiūlo įsigyti norimas prekes ar suteikti paslaugas. Pažymi, kad tokia pozicija atsispindi ir Europos Teisingumo Teismo Auroux byloje Nr. C-220/05, kurioje šis teismas nurodė, jog numatoma pirkimo (sutarties) vertė / pirkimo objekto vertė turi būti grindžiama išimtinai remiantis tiekėjo pozicija ar jo pasiūlymo sąlygomis. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad, vykdant pirkimą, nė vienas dalyvis neprašė paaiškinti šios Konkurso sąlygų dalies, priešingai, visi tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, šį reikalavimą suprato tinkamai ir pateikė informaciją apie savo vidutinę metinę bendrąją apyvartą, atsižvelgdami būtent į savo pasiūlytą sutarties vertę.

344. Apelianto nuomone, teismo argumentai dėl Konkurso sąlygose tariamai nenustatyto reikalavimo kandidatui ar dalyviui savo pasiūlyme nurodyti, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, bei reikalavimo pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimą dėl pasiūlymo kainos perskaičiavimo litais, tėra tik formalaus pobūdžio ir negali būti laikomi esminiais VPĮ pažeidimais.

355. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino Konkurso specifikos ir svarbos. Apeliantas nurodo, kad perkama įmontuojamos medicininės įranga yra reikalinga šiuo metu baigiamai statyti Ligoninei, siekiant aprūpinti jo funkcionavimui būtina technika ir kaip galima per trumpesnį laiką pradėti jį naudoti pagal paskirtį. Pirkimas yra skirtas užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su žmonių sveikata ir gyvybės apsauga, kuris yra didesnė vertybė nei teorinės galimybės padidinti tiekėjų konkurenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-46/2007). Todėl mano, kad priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras pažeidžia viešąjį interesą, susijusį su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu visuomenei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Turto bankui vykdant medicininės įrangos pirkimą, tiekėjai pretenzijų dėl pirkimo sąlygų neturėjo, todėl, apelianto manymu, formaliais nukrypimais nuo VPĮ nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Pagal Lietuvos teismų praktiką viešuosiuose pirkimuose privalu vadovautis viešųjų pirkimų tikslu, tai yra siekti sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas, ir dėl to negalima formaliai vertinti tiek Konkurse pateiktų pasiūlymų, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų juos vertinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-581/008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimai / pirkimo dokumentai gali būti naikinami tik dėl esminių neatitikimų, kai būtų pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir būtų neracionaliai panaudotos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2007 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-435/2007). VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2008). Apeliantas pabrėžia, kad, paskelbęs apie Pirkimą, jis siekė ne formalių procedūrų laikymosi, o VPĮ įtvirtintų tikslų – įsigyti reikalingų prekių ir paslaugų, todėl, jo nuomone, nustatyti pažeidimai tėra tik formalaus pobūdžio ir negali būti laikomi esminiais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais.

36Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

37Be argumentų, išdėstytų pirmosios instancijos teismui, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 182-187) dėl apelianto argumentų nurodo:

  1. Vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 1 dalies, 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ne tik teismas, kaip nurodo apeliantas, turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, tačiau ir patys proceso dalyviai turi elgtis protingai, rūpestingai, siekdami leistinomis teisinėmis priemonėmis apginti savo teiginius. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, priimdamas sprendimą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Teismo išvada apie tai, jog Pirkimo objekto techninių reikalavimų visumą atitinka vienintelio gamintojo „Draeger Medical“ gaminama produkcija, padaryta įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus.
  2. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad dėl Pirkimo objekto techninių reikalavimų visumos atitikimo vienintelio gamintojo gaminamai produkcijai ir VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo tarp šalių ginčo nėra. Pažymi, kad priešingai, ginčas dėl Tarnybos nustatyto VPĮ 25 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra esminis. Mano, kad kad apeliantas netinkamai suprato šio pažeidimo esmę ir neteisingai mano, jog pažeidimas nustatytas dėl to, jog galimai Pirkimo techninė specifikacija yra skirta ir pritaikyta vieninteliam gamintojui – „Draeger Medical“. VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Akcentuoja, kad esminis dalykas yra konkurencijos tarp tiekėjų užtikrinimas, tačiau to, atsakovo nuomone, ginčijamo Pirkimo atveju tai nebuvo užtikrinta. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo būtinumo, efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį tik dėl to, jog perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Nurodo, kad Pirkime dalyvavo tik du tiekėjai, sudarę jungtinės veiklos sutartis (UAB „Ilsanta“ kartu su UAB „Dremeda“ ir UAB „Struktūra“ (Tiekėjas 1) ir UAB „Limeta“ su UAB „AMI sprendimai“ (Tiekėjas 2), t. y. nebuvo nė vieno savarankiškai dalyvaujančio tiekėjo. Mano, kad tai rodo, jog Pirkimo techninė specifikacija buvo parengta pažeidžiant VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas ir lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus.
  3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, darytina išvada, kad perkančioji organizacija pirkimo objekto neskaidymo į dalis srityje neturi visiškos diskrecijos teisės, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jei tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais. Vadinasi, neskaidyti pirkimo objekto į dalis galima tik tuo atveju, jeigu rinkoje yra pakankamas skaičius tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą visa apimtimi. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepagrindė savo pasirinkimo neskaidyti Pirkimo objekto į dalis jokiomis kitomis, išskyrus finansinėmis ir žmogiškųjų išteklių, priežastimis, nenurodė konkrečių tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą visam Pirkimo objektui. Pateiktos Pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastys yra nepagrįstos realiais faktais, leistinais teisiniais įrodymais, o yra, atsakovo nuomone, tik apelianto pasvarstymai, galimybių teorijos kėlimas ir pan. Apeliantas, paskelbdamas apie Pirkimą ir neskaidydamas Pirkimo objekto į dalis, taip pat nežinojo, ar bus pateiktas bent vienas Pirkimo dokumentus atitinkantis tiekėjo pasiūlymas. Atsakovas nurodo, kad ginčo Pirkime dalyvavo du tiekėjai, tačiau abiejų pasiūlymai buvo atmesti (2011 m. gegužės 25 d. Viešojo pirkimo procedūrų ataskaita): Tiekėjo 1 pasiūlymas 2011 m. gegužės 2 d. buvo atmestas vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 6 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Pirkimo sąlygų 67.1, 67.2 punktais (Tiekėjas 1 nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją), Tiekėjo 2 pasiūlymas 2011 m. gegužės 2 d. buvo atmestas vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Pirkimo sąlygų 67.3 punktu (pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų). Todėl akivaizdu, kad Pirkimo tikslas nebuvo pasiektas – Pirkimo sutartis nesudaryta. Atsakovo nuomone, minėtą Pirkimo pabaigą galimai lėmė netinkamai parengti Pirkimo dokumentai ir tiekėjų konkurencijos neužtikrinimas.
  4. Atsakovas pabrėžia, kad pagrindinis ir esminis nagrinėjamo Pirkimo pažeidimas yra VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų (Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų) pažeidimas, taip pat 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas, kurie sutrukdė pasiekti 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą Pirkimo tikslą – sudaryti Pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti apeliantui reikalingų prekių ir paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Mano, kad minėtų Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimo buvo galima išvengti atitinkamai arba keičiant Pirkimo techninę specifikaciją, sudarant sąlygas dalyvauti daugiau tiekėjų, užtikrinant jų teisę dalyvauti savarankiškai, privalomai nesijungiant į juridinių asmenų grupes, arba spręsti klausimą dėl Pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis, tokiu būdu užtikrinant ir skatinant tiekėjų konkurencingumą.
  5. Sąvokos „pirkimo objekto vertė“ ir „pasiūlymo vertė“ nėra ir negali būti laikomos tapačios. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta preliminari Pirkimo objekto vertė. Pažymi, kad VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų (<...> nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti <...> tikslūs ir aiškūs) pažeidimo buvo galima išvengti, arba atitinkamai Pirkimo dokumentuose nurodant preliminarią Pirkimo objekto vertę, arba nustatant kvalifikacijos reikalavimą, jog tiekėjo vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus 1,5 karto didesnė už pasiūlymo vertę be PVM, ar pan. (atkreipia dėmesį, kad apeliantas tinkamai nustatė kvalifikacijos reikalavimą, įtvirtintą Pirkimo sąlygų 14 punkto 2 lentelės 4 punkte (tiekėjas <...> turi būti įvykdęs <...> sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės)).
  6. Apeliantas, vadovaudamasis VPĮ 24 straipsnio 7 dalimi, turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai suformuluoti Pirkimo sąlygas, tačiau to nepadarė. Atsakovo manymu, tiekėjų pretenzijų ar paklausimų dėl konkrečių Pirkimo sąlygų nebuvimas savaime nereiškia jų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.
  7. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra įtvirtinta, kokių nuostatų pažeidimai laikomi esminiais, o kokių – ne. Pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis vykdant viešuosius pirkimus, todėl juo turi būti vadovaujamasi itin nuosekliai ir atsakingai, kad nebūtų pažeistos imperatyvios nuostatos ir būtų užtikrintas valstybės biudžeto lėšų panaudojimo racionalumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-968/2011 išaiškino, kad VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principinė viešųjų pirkimų tikslo nuostata reiškia, kad visos pirkimo procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ reikalavimų ir konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Atsakovo nuomone, įvertinus Pirkimo dokumentus ir remiantis norminiais teisės aktais, nėra pagrindo nesutikti su teismo sprendimu, kad nustatyti pažeidimai yra tinkamai pagrįsti konkrečiomis teisės aktų normomis ir yra svarbūs prevencijos tikslais, siekiant sudaryti apeliantui galimybę nekartoti jų ateityje, vykdant kitus viešuosius pirkimus.
  8. Apeliacinio skundo teiginiai, esą priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras pažeidžia viešąjį interesą, susijusį su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu visuomenei, atsakovo nuomone, yra nepagrįstais jokiais faktais, taip pat nepateikta argumentų, kokiu būdu atsakovo sprendimas įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras galėjo pažeisti viešąjį interesą. Pažymi, kad Tarnyba neneigia vykdyto Pirkimo svarbos visuomenei, jos gerovei, tačiau Tarnybos nustatyti ir teismo patvirtinti pažeidimai yra pagrįsti Viešųjų pirkimų įstatymo normomis, o Pirkimo pabaiga, atmetus abiejų tiekėjų pasiūlymus, tik dar kartą įrodo, jog parengtais Pirkimo dokumentais negalėjo būti pasiektas Pirkimo tikslas – sudaryta Pirkimo sutartis. Todėl mano, kad apeliantas turėtų įvertinti būtinybę remtis atsakovo atliktu Pirkimo vertinimu ir atsižvelgti į jo prevencinę reikšmę. Teigia, kad apeliantas, įvykdęs jam nustatytą įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūras, nebūtų patyręs laiko kaštų, operatyviau priėmęs sprendimą organizuoti naują viešąjį pirkimą ir tokiu būdu užtikrinęs deklaruojamą viešąjį interesą, susijusį su visuomenės gerove, žmonių sveikata ir gyvybės apsauga.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str.).

42Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Įstatymas nustato, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1 d.) ne kartą yra konstatavęs, kad būtinųjų teismo sprendimo motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartis:2006 m. gruodžio 4 d. Nr.A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. A442-1482/2010 ir kt.).

43Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje yra išvardytos atitinkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, aprašytos faktinės aplinkybės (įvykių eiga nuo Pirkimo paskelbimo iki skundžiamų administracinių aktų priėmimo), pacituoti kai kurie Konkurso sąlygų punktai, apsiribota pritarimu Tarnybos padarytoms išvadoms, kurios iš skundžiamų administracinių aktų perrašytos į teismo sprendimo motyvuojamąją dalį (dalis 1-o punkto, o 2, 3, 4 ir 5 punktai ištisai). Teismo sprendimo argumentas, kad teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus yra formalus ir nepagrįstas, nes motyvuojamojoje dalyje nėra jokių paties teismo pateiktų išvadų, kurios būtų pagrįstos atitinkamų byloje ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, iš viso nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kuriais jis grindė savo skundą.

44Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad kai kurie pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Iš byloje skundžiamų administracinių aktų turinio matyti, kad atsakovas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 4S-1314 patikslino savo 2011 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 4S-973 pateiktos Išvados dėl Pirkimo Nr.( - ) 1-ą punktą ir šį punktą išdėstė nauja redakcija. Taigi nuo 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimo Nr. 4S-973 1-o punkto redakcija yra tokia, kaip ji išdėstyta Sprendime Nr. 4S-1314. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašant bylos faktines aplinkybes yra teisingai pažymėta apie Sprendimo Nr. 4S-973 1-o punkto pakeitimą, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas Sprendimu Nr. 4S-1314 pakeisdamas Išvados dėl Pirkimo Nr.( - ) 1-ą punktą, be kita ko, pašalino iš šio punkto kai kurias savo išvadas, t.y. pašalino ankstesnę savo išvadą, jog perkančioji organizacija (Turto bankas) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, taip pat koregavo savo ankstesnę išvadą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir nebenurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė vieną iš šioje įstatymo normoje nurodytų pirkimo tikslų – racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad pritaria Tarnybos padarytoms išvadoms, išvardijo ir tuos Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. numatytą pirkimų tikslą racionaliai panaudoti lėšas), kuriuos Tarnyba Sprendimu Nr. 4S-1314 pašalino iš Išvados dėl Pirkimo Nr.( - ) 1-o punkto. Pagal formuojamą teismų praktiką, atitinkami sprendimai dėl viešųjų pirkimų gali būti panaikinti, jeigu nustatoma esminių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ar neracionaliai panaudotos lėšos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2007ir kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentas, kad Tarnybos nustatyti įstatymo pažeidimai yra esminiai nepagrįstas jokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais, o, kaip jau buvo minėta, pritarimas kai kurioms Tarnybos išvadoms net neatitinka skundžiamame Sprendime Nr. 4S-1314 pateiktų kai kurių pirmiau minėtų išvadų.

45Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, tai yra besąlyginis pagrindas jį panaikinti. Taip pat pažeistos kitos procesinės teisės normos (ABTĮ 57 ir 81 straipsniai). Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d. ir 2 d. 5 p.) perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byloje nustatyta aplinkybė, kad perkančioji organizacija yra baigusi Pirkimo Nr.( - ) procedūrą (atmetė visų tiekėjų pasiūlymus), neatima iš pareiškėjo teisės prašyti teismo patikrinti, ar Tarnybos priimti administraciniai aktai buvo pagrįsti ir teisėti.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą patenkinti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas,... 5. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad vykdo viešąjį pirkimą „VšĮ... 6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos įpareigojimu nutraukti Pirkimo... 7. Dėl 2011 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-973 1 punkte (2011 m. balandžio 13 d.... 8. Nesutikdamas su Sprendimo Nr. 4S-973 2 punktu, kuriame nurodyta, kad Konkurso... 9. Nesutikdamas su Sprendimo Nr. 4S-973 3 punktu, pareiškėjas laikėsi... 10. Dėl Sprendimo Nr. 4S-973 4 punkto pateiktos išvados, pareiškėjo nuomone,... 11. Nesutikimą su Sprendimo Nr. 4S-973 5 punktu pareiškėjas grindė argumentais,... 12. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendime Nr. 4S-973 išdėstytu... 13. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip... 14. Atsiliepime į skundą (b. l. 113-117) dėl Pirkimo objekto skirstymo į dalis... 15. Dėl tiekėjo vidutinės metinės bendrosios apyvartos dydžio (skundžiamo... 16. Dėl kvalifikacijos reikalavimų jungtinės veiklos sutarties dalyviams... 17. Dėl subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pasiūlyme nurodymo (skundžiamo... 18. Dėl pasiūlymuose nurodytos valiutos (skundžiamo sprendimo 5 punkto)... 19. Dėl Tarnybos priimto sprendimo įpareigoti Turto banką nutraukti pirkimo... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m.... 22. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra... 23. Teismas nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-156)... 24. Pareiškėjas Konkurso sąlygų 10 punkte nustatė, kad pirkimo objektas... 25. Teismas pažymėjo, jog minėtų pareiškėjo Paaiškinimų turinio analizė... 26. Teismas sprendime pažymėjo būtinumą vertinant įrodymus vadovautis ABTĮ 57... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad objektyviai ir... 28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad... 29. III.... 30. Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir apeliantas)... 31. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė viešųjų... 32. 2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 33. 3. Teismas, nurodydamas, kad Konkurso sąlygų 14 punkto 2 lentelės... 34. 4. Apelianto nuomone, teismo argumentai dėl Konkurso sąlygose tariamai... 35. 5. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino Konkurso specifikos ir svarbos.... 36. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo... 37. Be argumentų, išdėstytų pirmosios instancijos teismui, atsiliepime į... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas... 41. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos... 42. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 dalis nustato, kad... 43. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo... 44. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad kai kurie pirmosios instancijos... 45. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą patenkinti.... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....