Byla e2A-167-555/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-756-443/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minpenta“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir A. S. dėl deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Minpenta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo V. S. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti šios deklaracijos negaliojimo teisines pasekmes, pripažįstant (konstatuojant), kad atsakovai V. S. ir jo sutuoktinė A. S. nebuvo ir nėra kitų inžinerinių statinių – aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), savininkai nuo šios deklaracijos surašymo momento; panaikinti atsakovo V. S. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ Registrų Centras Nekilnojamojo turto registre; pripažinti, kad nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ), priklauso ieškovei UAB „Minpenta“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Šiame žemės sklype stovi ieškovui UAB „Minpenta“ priklausantis pastatas – automobilių remonto servisas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). 2005 m. liepos 4 d. vykusiose BUAB „Šilupė“ turto varžytinėse atsakovas V. S. įsigijo žemės sklype esančius kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (5 kanalizacijos šulinius, tvorą, kiemo aikštelę ir skysto kuro rezervuarą), esančius adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). 2006 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu ieškovas ir kiti žemės sklype esančių statinių savininkai buvo išsinuomoję iš Lietuvos valstybės žemės sklypą 50 metų terminui, kurią atsakovas vėliau teisme nuginčijo, o VĮ Registrų centras 2016 m. gruodžio 7 d. išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro. 2014 m. gegužės-birželio mėnesiais ieškovas žemės sklype, esančiame adresu ( - ), prie savo serviso įsirengė automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ). Stovėjimo aikštelė buvo statoma ieškovo darbuotojų A. S. ir Ž. L. ir į jos statybą buvo investuota iš viso 1 991,42 Eur suma. Ieškovė, pasibaigus teisme ginčui dėl nuomos sutarties galiojimo, kreipėsi į VĮ Registrų centras, norėdama įregistruoti nuosavybės teisę į savo pastatytą stovėjimo aikštelę, kadangi su Lietuvos valstybe turėjo būti sudaroma nauja Žemės sklypo nuomos sutartis, kurios pagrindu Žemės sklypas turi būti išnuomotas visiems jame stovintiems statiniams, taigi ir šiai stovėjimo aikštelei. VĮ Registrų centras informavo ieškovę, jog stovėjimo aikštelė nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. yra įregistruota atsakovo vardu. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, būdamas nesąžiningas ir siekdamas užvaldyti ne jam priklausančią stovėjimo aikštelę, atliko žemės sklype kadastrinius matavimus, tuo pačiu išmatavęs ne jam priklausančią stovėjimo aikštelę, kaip savo turtą. Ieškovė taip pat teigė, kad nuo stovėjimo aikštelės pastatymo momento ja naudojosi išimtinai ieškovė ir jos serviso klientai. Jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su ieškovės valdoma stovėjimo aikštele, atsakovas iki 2016 m. rugsėjo 12 d., kai neteisėtai tapo stovėjimo aikštelės savininku, nereiškė. Atsakovas visą stovėjimo aikštelės egzistavimo laikotarpį pats nevaldė ir nesinaudojo stovėjimo aikštele. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir teigė, kad tai jam priklauso ginčo aikštelė ir privažiavimas prie pastato, nes jis kitaip neturi galimybės patekti į savo pastatą. Nurodė, kad ginčo vietoje buvo ne pieva, o senas asfaltas, kad jis darėsi sandėliui renovaciją, jam reikėjo nusigriauti pastatą, nes norėjo kuro rezervuarą išardyti, todėl į tą vietą vežė žemes, gruzą. Statinius įsigijo iš „Šilupės“ turto varžytynių. Prieš perkant jam aprodė visą teritoriją, šulinius, kiemo aikštelę, tvoras. Ginčo aikštelė buvo įtraukta į sąrašą, teritorija buvo aptverta tvoromis, buvo kiemo vartai, todėl gretimų kiemų savininkai 2005 m. į ginčo aikštelę patekti negalėjo. Jis ginčo aikštele naudojosi ir jam ji yra reikalinga, kadangi jis nori patekti į pastatą, kuriame buvo kieto kuro rezervuaras. Atsakovas taip pat teigė, kad jam grįžus iš užsienio, aikštelę rado išgriautą ir joje buvo supilta skalda. Pasibaigus teisminiams ginčams dėl nuomos sutarties nuginčijimo, jis pasidarė naujus matavimus ir išsinuomojo žemę. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius nurodė, kad susidariusi situacija yra nulemta tam tikro suklaidinimo, nes iš pradžių nebuvo atskleisti duomenys, jog dėl aikštelės yra kilęs ginčas. Iki tol, pasikreipęs buvo tik atsakovas V. S. su prašymu, kad būtų leidžiama registruoti naują objektą. Tik po kurio laiko sužinojo, kad ieškovė UAB „Minpenta“ taip pat reiškia pretenzijas į tą pačią aikštelę. Nurodo, kad neprieštarautų jei ginčo aikštelė būtų įregistruota ieškovės vardu. Vykdant aikštelės darbus yra padarytos klaidos, nes Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo informuota apie vykdomus darbus, galbūt tai būtų užkirtę kelią šiam teisminiam ginčui. Taip pat nurodė, kad naujo turto objekto atsiradimas valstybinėje žemėje privalo būti derinamas su tarnyba, tačiau dažniausiai sutikimo davimas yra daugiau formalumas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: pripažino atsakovo 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažįstant, kad atsakovai A. S. ir V. S. nebuvo ir nėra kitų inžinerinių statinių – aikštelės, kurios unikalus numeris ( - ), esančios ( - ), savininkai nuo šios Deklaracijos surašymo momento; panaikino atsakovo 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ Registrų centras; pripažino, kad nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus numeris ( - ), esančią ( - ), priklauso ieškovei; iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteisė 77,00 Eur žyminio mokesčio bei 2 945,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 5,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas 2005 m. vykusių varžytynių metu asfalto ir betono plokščių dangos iš viso įsigijo 646,08 kv. m. ir po 2016 m. birželio 29 d. atliktų matavimų priklausančio asfalto ir betono plokščių/trinkelių dangos plotas, lyginant su 2005 m. varžytynių metu įsigytos asfalto ir betono dangos plotu, padidėjo iki 705,70 kv. m., taip pat buvo įregistruota nauja aikštelė, unikaliu numeriu ( - ). Teismas byloje esančių byloje įrodymų pagrindu sprendė, kad ginčo aikštelės atsakovas neįsigijo 2005 m. varžytinių metu, kadangi 2005 m. varžytinių metu įsigytos aikštelės ribos pažymėtos ir pasibaigia ties stovėjimo aikštelės riba, kuri 1994 m. ir 2007 m. statinių išdėstymo planuose sutampa su šiuo metu ieškovei priklausančio pastato, kuris plane pažymėtas 3F2 riba, o 2016 m. plane aiškiai matyti, kad atsakovui priklastančios aikštelės plotas padidėjo ir išsiplėtė į ginčo aikštelės teritoriją, suteikiant „3b“ indeksą minėtame plane. Teismas nurodė, kad ginčo atveju atsakovas nuosavybės teises į ginčo aikštelę įregistravo būtent pateikdamas VĮ registrų centrui 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaraciją, kaip tai numatyta statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010. Be to, atsakovas iš viso nėra atlikęs jokių statybos ar projektavimo darbų, susijusių su ginčo aikštele, o nuosavybės teises į ją įregistravo tik 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaracijos pagrindu, nors šio statinio užsakovu, statytoju, savininku ar paveldėtoju nebuvo. Teismas pripažino, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 30 d. Deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad NŽT, panaikinus atsakovui nuosavybės teises į ginčo aikštelę, neprieštaraus, kad ieškovė įregistruotų teises į minėtą aikštelę, taip pat į tai, kad kaimyninių nekilnojamojo turto objektų savininkai sutinka, kad ieškovės vardu būtų įregistruota ginčo aikštelė, taip pat laikė pagrįstu ir patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės į aikštelę, kurios unikalus numeris ( - ), priteisimo ieškovei.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovai V. S. ir A. S. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, jog po 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų varžytinių metu įsigytos asfaltuotos aikštelės plotas ženkliai sumažėjo – nuo 589,08 kv. m. iki 547,97 kv. m.; 2005 m. atsakovas įsigijo ir kuro rezervuarą, vartus – 10,40 kv. m. ir tvorą – 29,30 kv. m., kuria ir buvo aptverta ginčo aikštelė; ginčo aikštele nuo 2005 m. iki 2014 m. asmeninėmis reikmėmis naudojosi tik atsakovas ir niekas kitas į ginčo aikštelę pretenzijų neturėjo; 2016 m., atlikus kadastrinius matavimus, ginčo aikštelė buvo įregistruota, kaip asfalto dangos. Pagal varžytinių aktą atsakovas nuosavybės teise įsigijo pastatą-skalbyklą, plane pažymėta 6C2/p, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ). Varžytinių akte statiniai nėra detalizuoti, tačiau išvardyti 1994 m. Namų valdos techninės apskaitos byloje, kurioje nurodyta ir tvora, kuri juosia tiek kurio rezervuarą, tiek ir ginčo aikštelę iki pat jos ir žemės sklypo pabaigos šiaurinėje pusėje. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą įvadą, kad varžytinių metu atsakovo įsigytos aikštelės ribos pažymėtos ir pasibaigia ties stovėjimo aikštelės riba, kuri sutampa su šiuo metu ieškovei priklausančio pastato riba. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ginčo deklaracijoje pasirašė kaip savininkas, kuris ginčo aikštelę įgijo dar 2005 m. liepos 4 d. vykusių varžytinių metu. Tokios deklaracijos pagrindas buvo NŽT prie ŽŪM Šakių skyriaus sutikimas. Nors minėtas sutikimas šiuo metu yra atšauktas, tačiau jo pagrindu surašyta deklaracija ir vėliau atlikta aikštelės registracija yra galiojanti ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl liudytojų B. A. P. ir B. T. teiktų paaiškinimų vertinimo, tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, taip pat visiškai nebuvo pasisakyta ir dėl liudytojų R. S., A. S. ir jų sūnaus paaiškinimų patikimumo ir reikšmingumo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys yra šeimos nariai, kurie yra ieškovės atstovai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ieškovei pripažino nuosavybės teisę į ginčo aikštelę – inžinerinį statinį (unikalus Nr. ( - )), o taip pat priteisė nepagrįstai dideles teisinės pagalbos išlaidas, kadangi jos viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Ieškovė UAB „Minpenta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pažymi, kad atsakovas varžytinių aktu objektyviai negalėjo įsigyti ginčo aikštelės, ką patvirtina ir prie varžytinių akto pridėta Techninės apskaitos kortelė, kurioje yra detaliai aprašyti atsakovo įsigyti kiemo statiniai. Ieškovė taip pat nesutinka ir su atsakovų nurodytomis ginčo aikštelės įsigijimo 2005 m. faktinėmis aplinkybėmis bei nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma paneigia atsakovą tiek ginčo aikštelę pastačius, tiek ir ją įsigijus. Ieškovė taip pat teigia, kad nepagrįsti ir atsakovų argumentai dėl byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų vertinimo, nuosavybės teisės į ginčo aikštelę pripažinimo atsakovui bei priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinio suinteresuotumo, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numato, jog iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo 34 punkte (2011 m. gegužės 18 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-411 redakcija) numatyta, kad statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) Deklaraciją. Pagal minėto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 35 punktą (2011 m. gegužės 18 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-411 redakcija) padalinys tvirtina Deklaraciją ir ją įregistruoja šiais atvejais: 35.1. pastačius naują ar rekonstravus 1 ar 2 butų namą; 35.2. rekonstravus nesudėtingą pastatą į 1 ar 2 butų namą; 35.3. statytojo pageidavimu: 35.3.1. atlikus statinio kapitalinį remontą; 35.3.2. pakeitus statinio (patalpos statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu) paskirtį, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant, – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami. Pagal minėto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 36 punktą (2011 m. gegužės 18 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-411 redakcija) padalinys tik registruoja Deklaraciją šiais atvejais: 36.1. užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą; 36.2. pakeitus statinio (patalpos statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu) paskirtį, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant, – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami; 36.3. Statytojo pageidavimu – pastačius ar rekonstravus nesudėtingą statinį. Minėto statybos techninio reglamento 44 punktas numato, kad Aktas ir Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Į bylą pateiktoje deklaracijoje nurodyta, kad ginčo statinys atitinka nesudėtingą II grupės statinio kategoriją, šio statinio statytoju nurodytas atsakovas V. S.. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyti duomenys neatitinka faktinės padėties: atsakovas nėra atlikęs jokių statybos ar projektavimo darbų, susijusių su ginčo aikštelės statyba. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo deklaracija, sudariusi galimybę įregistruoti ginčo aikštelę yra neteisėta, panaikino deklaracijos galiojimą. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos argumentais, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog deklaracijos teisėtumą patvirtina tai, jog ginčo aikštelė buvo įgyta 2005 m. liepos 4 d. Varžytinių akto Nr. 1 pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.47 straipsnyje vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nurodomas naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Ginčo deklaracija pateikta siekiant įregistruoti naujo, bet ne anksčiau atsakovų nurodytu pagrindu – pirkimo iš varžytinių, įgyto daikto nuosavybes teises. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pripažino, kad nėra deklaracijoje nurodyto ginčo statinio nesukūrė statybos būdu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad surašant deklaraciją nurodyti neteisingi duomenys apie statybą. Teisėjų kolegija, dėl nurodyto pripažinusi, kad atsakovas nėra ginčo aikštelės statytojas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su varžytinių metu įgytų daiktų apimtimi, apeliantams priklausančių statinių plotų skirtumų, kaip neturinčių reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui, nepasisako. Jeigu yra surašyti dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, tai paaiškėjus aplinkybėms, jog nėra pagrindinių teisės būti statytoju sąlygų arba bent vienos iš jų, surašyti dokumentai paprastai turi būti paneigti. Vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai. Neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo, todėl nustačius tokią aplinkybę, kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas turi būti panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013). Ieškovė, pateikdama ieškinį taip pat prašė pripažinti, kad nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ), priklauso ieškovei UAB „Minpenta“. Ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo ieškovė grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ji yra ginčo aikštelės statytoja. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Tam, jog ieškovės statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ji privalėtų pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Tais atvejais, kai nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą. Ieškovė, kaip jau minėta, įrodinėja, kad sukūrė naują daiktą statybos būdu. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Nuosavybės teisė į statinius įregistruojama administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, prašymas pripažinti nuosavybės teises nėra grindžiamas tuo, jog naują daiktą sukūręs asmuo negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi ieškovė gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dėl ginčo statinio teisėtumo, tai toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o nustačius, kad jis buvo priimtas, – civilinė byla dėl nuosavybės teisių pripažinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo deklaracijos teisėtumo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurios atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Sprendžiant, kad ieškovė gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl nuosavybės teisių įgijimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovei UAB „Minpenta“ nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus numeris ( - ), esančią ( - ), naikintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo Apeliaciniu skundu atsakovai taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės naudai priteista 2 945,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, kadangi tokia suma yra neprotingai didelė ir neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2 945,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos dokumentai Nr. G2-1583, G2-2053, G2-2614), ir prašė jas priteisti iš atsakovų. Kaip matyti iš byloje pateiktų išlaidas detalizuojančių duomenų, ieškovės prašomas priteisti išlaidas sudaro ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimas, konsultavimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, prašymų ir dokumentų rengimas, kitų paslaugų teikimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės suteiktų paslaugų sumos pateiktuose teismui lentelėse yra nurodytos be PVM sumos, nors į galutinę prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą yra įtrauktas ir PVM mokestis, taigi sprendžiant ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, vertintinas atskirų išlaidų dydis kartu su PVM mokesčiu. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, iš dalies sutiktina su apeliantais, jog tam tikros ieškovės prašomos priteisti išlaidos (skaičiuojant jas kartu su PVM mokesčiu) viršija nustatytus Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, t. y. pasirengimas ir atstovavimas 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdyje (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai; 0,1*3*822,80=246,84), rašytinių paaiškinimų rengimas (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai; 0,4*822,80=329,12), pasirengimas ir atstovavimas 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai; 0,1*2*817,60=163,52), pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo rengimas (Rekomendacijų 7, 8.17 punktai; 0,1*822,80=82,28), pasirengimas ir atstovavimas 2017 m. liepos 20 d. teismo posėdyje (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai; 0,1*2*817,60=163,52) bei kitos išlaidos (Rekomendacijų 7, 8.20 punktai; 7*0,1*808,05 ((822,80+793,30)/2)=565,64), tuo tarpu vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.17 punktais, išlaidos už ieškinio ir patikslinto ieškinio, prašymo dėl papildomų laikinųjų, pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašomos priteisti išlaidos turėjo būti sumažintos iki 2 548,03 Eur (565,64 +744,15 +181,50 +246,84 +329,12 +163,52 +21,78 +44,77 +82,28 +163,52 +4,91). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei UAB „Minpenta“ nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus numeris ( - ), esančią ( - ), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. 50 procentų, todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina suma mažintina iki 1 274,02 Eur (2 548,03/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme yra sumokėjusi 77,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentų, ieškovės naudai iš atsakovų priteistina žyminio mokesčio suma mažintina iki 38,50 Eur (77,00/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bendra ieškovei iš atsakovų priteistina suma yra 1 312,52 Eur (1 274,02+38,50). Atsakovas V. S. pirmosios instancijos teisme taip pat prašė iš ieškovės priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur konsultacijų teikimas, 300,00 Eur atsiliepimų rengimas ir 300,00 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose, pateikė šias išlaidas pagrindžius įrodymus (elektroninės bylos dokumentas Nr. G2-2073). Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentų reikalavimų atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina suma sudarytų 350,00 Eur (700,00/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl juos subendrinus, iš viso iš atsakovų ieškovės naudai priteistina suma mažintina iki 962,52 Eur (1 312,52-350,00). Pirmosios instancijos teismas turėjo 5,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, tačiau šias išlaidas paskaičiavus tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos susidaro mažesnės nei 3,00 Eur, todėl valstybei nepriteistinos ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei UAB „Minpenta“ nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus numeris ( - ), esančią ( - ), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukus, atsakovų apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. 50 procentų, todėl atsakovai atmestų reikalavimų daliai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė įgyja teisę į tenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 807,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovas A. S. pateikė prašymą priteisti jam 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 325,00 Eur suma (50 proc. tenkintų reikalavimų), o ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 403,54 Eur (50 proc. atmestų reikalavimų). Kadangi šie reikalavimai yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl juos subendrinus, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 78,54 Eur (403,54-325,00) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti.

17Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei UAB „Minpenta“ nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus numeris ( - ), esančią ( - ), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

18Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minpenta“, j. a. k. 174828352, naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minpenta“, j. a. k. 174828352, naudai po 481,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) valstybės naudai priteista 5,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

20Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

21Iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minpenta“, j. a. k. 174828352, naudai priteisti po 39,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Minpenta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu patikslintą... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovai V. S. ir A. S. prašo Šakių rajono apylinkės... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo Apeliaciniu skundu atsakovai taip... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese Panaikinus pirmosios... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti.... 17. Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo... 18. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria... 19. Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo... 20. Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo... 21. Iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir V. S., a. k. ( - ) ieškovės uždarosios... 22. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....