Byla 2A-1962-259/2015
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8289-638/2015 pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-01-28 sprendimą Nr. DGKS-480, kuriuo iš Ž. Ž. UAB „Palink“ priteista 2854,88 Eur materialinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2011-04-04 pradėjo dirbti kasininke-pardavėja-valytoja UAB "Palink" parduotuvėje "IKI" Nr. 1111. Su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, o visiškos materialinės atsakomybės sutartį ieškovė pasirašė kartu su darbuotojų grupe. 2011-12-30 darbo sutartis buvo pakeista, ir ieškovė pradėjo dirbti toje pačioje parduotuvėje skyriaus vedėja. 2014-07-07 UAB "Palink" vykdančiojo direktoriaus įsakymu buvo paskirta laikinai eiti tos pačios parduotuvės vadovės pareigas. Su įsakymu buvo supažindinta pasirašytinai, darbo sutartis pakeista nebuvo. 2014-10-01 parduotuvėje buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas 9857,35 Lt sumoje. Trūkumas buvo nustatytas vykdant grynųjų pinigų inkasaciją. Seife nebuvo vieno pinigų maišo Nr. M05498421, kuris buvo suformuotas 2014-09-24 kasininkės-pardavėjos-valytojos M. J. ir kuriame buvo 9857,35 Lt. Šis pinigų maišas buvo suformuotas tą dieną dirbusių kasininkių-pardavėjų-valytojų V. G., V. K. ir M. J. kasose. Dėl pinigų vagystės ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės darbdavys UAB „Palink“ kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2015-01-28 priėmė sprendimą Nr. DGKS-480, kuriuo nusprendė tenkinti UAB “Palink” prašymą ir priteisė iš Ž. Ž. 2854,88 Eur materialinės žalos. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad byloje dėl materialinės žalos atlyginimo yra tinkamai nustatytos ir įrodytos visos Ž. Ž. materialinės atsakomybės sąlygos, todėl sprendė, kad dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo ir kaltės atsirado 9857,35 Lt (2854,88 Eur) žala UAB „Palink“. Ieškovė pažymėjo, kad su tokiu sprendimu nesutinka, laiko, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą sieja su tuo, kad į parduotuvės vedėjos (vadovės) pareigas ji buvo paskirta bendrovės vadovo įsakymu, o darbo sutartis pakeista nebuvo, kartu nebuvo pakeista ir materialinės atsakomybės sutartis - ji liko tokia pati, kuri buvo sudaryta su kasininke-pardavėja. Tą patį ieškovė nurodė ir dėl grynųjų pinigų apsaugos tvarkos, akcentuodama, kad ji su minėta tvarka buvo supažindinta kaip pardavėja-kasininkė, tačiau kaip parduotuvės vedėja su tokia tvarka supažindinta nebuvo. Todėl ieškovė daro išvadą, kad komisijos sprendime nepagrįstas argumentas, kad Ž. Ž. suprato savo pareigas kaip parduotuvės vadovė. Taip pat ieškovė akcentavo, kad regiono vadovė – jos tiesioginė vadovė - nesiėmė priemonių supažindinti su reikalavimais, kurių būtina laikytis parduotuvės vedėjai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. DGKS-480 ir priteisė iš ieškovės Ž. Ž. atsakovei UAB „Palink“ 1427,77 Eur turtinės žalos.

7Teismas nustatė, kad ieškovė 2011-04-04 pradėjo dirbti kasininke -pardavėja-valytoja UAB „Palink" parduotuvėje "IKI" Nr. 1111 (39, 40 b. l.). Su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta su darbuotojų grupe, kurios viena iš narių buvo ir ieškovė, pasirašiusi sutartį (49-53 b. l.). 2011-12-30 darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovė pradėjo dirbti toje pačioje parduotuvėje skyriaus vedėja. 2014-07-07 UAB „Palink" vykdančiojo direktoriaus įsakymu ieškovė buvo paskirta laikinai eiti tos pačios parduotuvės vadovės pareigas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė su 2014-07-07 įsakymu Nr. 1462-P susipažino tą pačią dieną pasirašytinai (b. l. 56). Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovė dirbdama toje pačioje darbo vietoje ir pasirašytinai susipažinusi su minėtu įsakymu, pradėjo vykdyti parduotuvės vedėjos pareigas, reiškia, kad šalis siejantis darbo teisinis santykis, abiejų šalių suderinta valia, buvo modifikuotas taip, kad ieškovė vykdė parduotuvės vedėjos pareigas, nors darbo sutarties atitinkami pakeitimai ir nebuvo padaryti. Todėl teismas nagrinėjo ieškovės, kaip minėtos parduotuvės vadovės, materialinę atsakomybę. Iš rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdyje teismas nustatė, kad ieškovė, dirbdama parduotuvės vadove, netinkamai vykdė parduotuvės vadovo pareiginiuose nuostatuose bei grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkoje įtvirtintas ir jai priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, nors susiformavusi praktika ir neatitiko parduotuvės grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkos, ieškovė, vadovaudamasi parduotuvės vadovo pareiginiais nuostatais, ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo imtis tokių priemonių, kad jos vadovaujamojoje parduotuvėje būtų realiai įgyvendinta parduotuvės grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarka. Nurodė, kad ieškovė neužtikrino, kad parduotuvėje būtų pildomas patalpų raktų registravimo žurnalas, nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią patalpų raktai įgaliotiems asmenims būtų išduodami pasirašytinai, ieškovė nebuvo paskyrusi darbuotojų, atsakingų už parduotuvės atidarymą ir uždarymą. Seifo, kuriame buvo laikomas vėliau dingęs pinigų maišas su 9857,35 Lt, raktų buvo 2 vnt. Vienas iš jų buvo laikomas kabineto patalpose darbuotojams žinomoje vietoje, o antras raktas buvo pas parduotuvės vadovę. Raktų perdavimas nevykdavo pasirašytinai, taip pat nebuvo paskirti darbuotojai, atsakingi už seifo rakto saugumą. Aplinkybė, kad nesant paskirtų vyresniųjų kasininkų, visos parduotuvės kasininkės išimdavo ir prieidavo prie pinigų ir seifo, seifo rakto laikymo vieta visoms buvo žinoma, buvo nustatyta Darbo ginčų komisijos ir bylą nagrinėjant teisme paneigta nebuvo. Teismas taip pat nustatė, kad parduotuvės seifas, kuris buvo administracinėse parduotuvės patalpose – parduotuvės vadovo darbo vietoje – nors ir turėjo galimybę būti savarankiškai, t.y. atskirai nuo visos parduotuvės prijungiamas prie apsaugos sistemos, paprastai darbo dienos metu atskirai prie apsaugos sistemos prijungiamas nebūdavo. Tai, teismo vertinimu, iš esmės reiškia, kad ieškovė, būdama parduotuvės vedėja, neįvykdydama ir neįgyvendindama parduotuvės grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkos 4.6, 4.9, 4.11 punktų, savo pareigas atliko netinkamai, t.y. nevykdė jai nustatytų pareigų, o už šios tvarkos įgyvendinimą yra atsakingas parduotuvės vadovas (tvarkos 1.2 p.). Teismas pažymėjo, kad materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai nėra taikomas kompensuojamos žalos dydžio ribojimas (DK 254 str.), todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos DK 246 straipsnyje, o darbdavio patirtą žalą sudaro prarastų (dingusių) pinigų vertė - 9857,35 Lt (2854,88 Eur), kuri turi būti priteista iš asmens, atsakingo už tokios žalos atsiradimą, t. y. ieškovės. Taip pat teismas nurodė, kad aplinkybė, kad su visais atsakovo parduotuvės Nr.1111 darbuotojais buvo pasirašyta grupės darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nekeičia ieškovės atsakomybės laipsnio, nes žala atsirado pirmiausia dėl to, kad ieškovė, eidama parduotuvės vadovės pareigas, netinkamai organizavo pinigų inkasavimo ir saugojimo seife operacijas.

8Teismas, vertindamas ieškovės kaltės formą, pripažino, kad ieškovė, nevykdydama savo pareigų nesiekė nei konkrečių, nei abstrakčių padarinių, vertinant juos atsiradusių padarinių kontekste, o šie padariniai atsirado dėl aplaidaus darbo funkcijos atlikimo, ieškovei naiviai pasikliaujant jau esama parduotuvės veiklos organizavimo praktika, todėl teismas ieškovės kaltės formą laikė neatsargia (netyčine). Tačiau pažymėjo, kad netgi netyčinė kaltės forma nėra pagrindas darbuotoją atleisti nuo materialinės atsakomybės, o yra tik viena iš sąlygų spręsti dėl žalos dydžio mažinimo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad darbuotojas - fizinis asmuo - iš esmės yra silpnesnė šalis lyginant su UAB „Palink“ - vienu didžiausiu mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje. Nurodė, kad DK 257 straipsnio 5 dalis numato du kriterijus žalai mažinti - aplinkybės lėmusios žalos atsiradimą ir atsakovo turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju darbdavys UAB „Palink“ ne tik pats, iš esmės nekeldamas jokių kvalifikacinių reikalavimų, ieškovę paskyrė eiti atsakingas parduotuvės vadovės pareigas, tačiau nesukūrė ir jokių jos veiklos vertinimo kriterijų, neteikė jokių sistemingų metodologinių nurodymų, o svarbiausia, nenustatė ir neužtikrino jos organizuojamo darbo rezultatų vertinimo. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad ieškovei, esant bedarbei, esant nėščiai, 2854,88 Eur suma yra didelė. Teismas sprendė, kad šios sumos mažinimas per pusę atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat kiekvienos iš šalių kaltės (nerūpestingumo) laipsnį. Teismas, siekdamas šalių interesų gynybos principo bei įvertinęs tai, kad priteistinos žalos suma yra reikšmingai sumažinta, atmetė ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

111. Teismo sprendimas dėl atlygintinos žalos dydžio grindžiamas aplinkybėmis, kurios nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį, t.y. nei dokumentų, patvirtinančiu ieškovės gaunamų pajamų dydį nei pažymos apie jos registraciją Lietuvos darbo biržoje. Ieškovės duoti paaiškinimai apie tai, kad ji dirba ir uždirba labai mažai, negali būti laikomi pakankamu įrodymu, todėl teismo padaryta išvada, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, yra nepagrįsta. Apeliantės nuomone, sunkios materialinės padėties argumentas yra naudojamas siekiant išvengti materialinės atsakomybės, nes į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį teiginį, taipogi, sunki materialinė padėtis atsiradusi dėl pačios ieškovės neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas mažinti materialinės žalos dydį. Tai, kad ieškovė pristatė iš gydytojų pažymą apie savo nėštumą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį. Dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų pažeidimo, teismas netinkamai vertino byloje esančius ieškovės argumentus apie jos socialinę padėtį.

122. Teismas netinkamai aiškino bei vertino šalių paaiškinimus, nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimu apie jos kaip parduotuvės vadovės neapmokymu bei nepakankama seifo apsauga, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovė tik dalinai pripažino savo kaltę dėl grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių apsaugos tvarkos reikalavimų nevykdymo, nes teigė, jog jos tiesioginis vadovas - regiono vadovas, turėjo nurodyti ir patarti kaip dirbti. Teismas netinkamai vertino šiuos ieškovės teiginius. Šiuo atveju ieškovė, toje pačioje parduotuvėje dirbo nuo 2011-04-04, t.y. beveik 3,5 metų, įvairiose pareigose. Nuo 2013 m. buvusi parduotuvės vadovė, ieškovę įsakymu visada paskirdavo l.e.p. parduotuvės vadove, todėl ieškovė puikiai žinojo visus atsakovo keliamus reikalavimus dėl grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių apsaugos, žinojo, kokių reikia imtis priemonių siekiant išvengti bet kokių galimų rizikų grynųjų pinigų apsaugos klausimu. Taip pat ieškovė, kaip skyriaus vedėja, 2013-07-15 įsakymu Nr. 455-P buvo paskirta atsakinga už seifo raktus, todėl jai turėjo būti puikiai žinomi seifo apsaugos sistemos, seifo raktų apsaugos reikalavimai ir atsakingų asmenų paskyrimo už seifo raktus procedūra bei atsakomybė dėl netinkamų pareigų atlikimo. Parduotuvės vadovė skirdama ieškovę l.e.p. parduotuvės vadove, įvertindavo darbuotojo supratimą apie parduotuvės darbo organizavimą. Parduotuvėje pagal bendrovės teisės aktų reikalavimus buvo paruošti visi įsakymai dėl darbuotojų atsakomybių už grynųjų pinigų, už seifo ir seifo raktų apsaugą, todėl teismo teiginys, jog ieškovė naiviai pasikliovė jau esama parduotuvės veiklos organizavimo praktika, yra nepagrįstas įrodymais. Apeliantės nuomone, ieškovė naiviai pasikliovė parduotuvėje dirbančiais darbuotojais, kuriems įsakymais nepriskyrė tam tikrų pareigų ir atsakomybių, aplaidžiai žiūrėjo į savo pareigas. Šiuo atveju ieškovė niekada nesiteiravo/neprašė regiono vadovo ar jai priskirtos personalo administratorės pagalbos. Remiantis visais byloje nustatytais faktais, ieškovė nesusitvarkė su jai priskirtomis pareigomis, dėl ko dingo pinigų maišas su grynaisiais pinigais.

133. Apeliantės nuomone, teismo teiginys, jog seifo buvimo patalpoje įrengta vaizdo kamera galimai leistų nustatyti pinigus pasisavinusį asmenį, nėra pagrįstas. Posėdžio metu buvo paaiškinta, jog atsižvelgiant į parduotuvės techninį išplanavimą, seifas įrengtas galėjo būti tik administracijos patalpose, kur dažniausiai būna parduotuvės vadovas darydamas užsakymus, kur laikomi visi parduotuvės administraciniai dokumentai, nustatytu laiku prie monitorių stebint vaizdo kameras sėdi apsaugos darbuotojas - tokiose patalpose siekiant užtikrinti darbuotojų teisę į privatumą, negali būti įrenginėjamos vaizdo kameros, tačiau vaizdo kameros įrengtos koridoriuje, kuris veda į administracijos patalpas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, seifas turi du saugos mechanizmus: raktai (kurių turi būti tik 2 egz.) ir koduojamas seifas su pridavimu į apsaugos sistemą. Teismas neišsamiai įvertino šias aplinkybes, nes ieškovė raktus buvo išdalinus 4 darbuotojams, o seifas dienos metu nebuvo koduojamas ir prijungiamas prie signalizacijos pulto, tačiau ši aplinkybė atsakovei paaiškėjo tik dingus pinigų maišui su grynaisiais pinigais, t. y. atsakovė galimybės „online" būdu tikrinti seifų pridavimą į apsaugos pultą neturi. Parduotuvės apsaugą, tame tarpe ir seifo, užtikrina samdoma kompanija UAB „G4S", kuri reaguoja tik įsilaužimų atvejais. Šiuo atveju atsakovė tirdama visas aplinkybes ir teikdama visą informaciją teisėsaugos institucijoms, užsiklausė informacijos apie seifo prijungimą prie signalizacijos. Taigi, teismo padaryta išvada, jog atsakovė neįvertintino rizikos faktoriaus ir ieškovei nenurodė kaip darbo trūkumo, yra nepagrįsta, nes atsakovė neturėjo tokios galimybės tikrinti seifo pridavimo signalizacijai. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas byloje esančius įrodymus tyrė neobjektyviai ir neišsamiai, t. y. tyrė atskirus, pagal neaiškius kriterijus atsirinktus įrodymus, išvadas darė remdamasis ne ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, bet atskirai iš konteksto paimtais įrodymais.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

151. Teismas CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė, sprendimas priimtas išanalizavus surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinus. Iš teismo sprendimo yra akivaizdu, kad teismas, vertindamas įrodymų visetą įsitikino, jog pakanka duomenų padaryti priimtą išvadą. Teismas, priimdamas sprendimą, išanalizavo detaliai visas bylos aplinkybes dėl atlygintinos žalos dydžio ir griežtai laikėsi DK 257 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendimas priimtas įvertinus ne tik ieškovės turtinę padėtį, bet ir atsižvelgus, išanalizavus aplinkybes lėmusias žalos atsiradimą, sprendime šios aplinkybės detaliai išdėstytos. Šios aplinkybės nėra ir negali būti nuginčytos apeliantės, nes jos buvo dirbant ieškovei apeliantei priklausančioje parduotuvėje, buvo ir įvykio metu. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, teisingai nustatė, kad seifo buvimo patalpoje buvus įrengtai vaizdo kamerai, nebūtų ir vagystės fakto, nes kamera būtų leidusi nustatyti pasisavinusį pinigus asmenį, o tai viena iš nenuginčijamų aplinkybių taikant DK 257 straipsnio 5 dalį, nors atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šią aplinkybę. Atsakovė nepagrįstai ginčija ir kitas teismo sprendime įvardintas ir įvertintas aplinkybes dėl grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių apsaugos tvarkos reikalavimų nevykdymo.

162. Teismas, mažindamas turtinę žalą, teisingai perkėlė dalį atsakomybės atsakovei dėl įvykdytos vagystės. Teisingai nustatyta, kad atsakovė, žinodama apie netvarką parduotuvėje saugant materialines vertybes, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelia tam. Ieškovei nebuvo nurodyta ištaisyti, pašalinti trūkumus. Atsakovė, skirdama ieškovę laikinai eiti parduotuvės vadovės pareigas, nesiėmė priemonių tinkamai tam ieškovę paruošti. Teismo nustatyta, kad nebuvo papildomų instruktavimų, sisteminio mokymo, apimančio parduotuvės veiklos organizavimą, joje esančių vertybių apsaugą. Tokių įrodymų į bylą atsakovė nepateikė. Jei aukštesnieji vadovai būtų nukreipę ieškovę į tinkamą atlikimą savo pareigų ir tinkamą piniginių lėšų apsaugą ir būtų imtasi jau nurodytų prevencinių priemonių, turtinės žalos atsakovei nebūtų. Visos šios aplinkybės nepagrįstai ginčijamos apeliaciniame skunde, nepateikiant jokių įrodymų. Apeliantė tiesiog teigia, kad ieškovė nesusitvarkė su jai priskirtomis pareigomis, dėl ko dingo pinigų maišas su pinigais. Ieškovės nuomone, pati atsakovė nesiėmė tinkamų apsaugos priemonių materialinių vertybių išsaugojimui. UAB “Palink” atsakingų darbuotojų yra pažeista generalinio direktoriaus patvirtinta parduotuvės, grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarka ir šioje tvarkoje numatytos sąlygos, nebuvo laikomasi apsaugos tvarkos dėl centrinės kasos patalpų, seifo apsaugos. Parduotuvėje nebuvo sudarytos reikiamos sąlygos darbui su materialinėmis vertybėmis, nebuvo tinkamai įrengta seifo apsauga. Teismas teisingai įvertino visą susidariusią situaciją ir laikėsi principo, kad darbuotojas - fizinis asmuo yra silpnesnė šalis lyginant su darbdaviu, šiuo atveju su vienu didžiausiu mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje UAB „Palink“.

173. Nepagrįsti apeliantės argumentai charakterizuojant ieškovę, kaip sąmoningais savo veiksmais susikūrusią sunkią materialinę padėtį. Ieškovė nurodo, kad yra jauno amžiaus, neturi didelio gyvenimiško patyrimo ir tokia pasekmė, kai buvo įvykdyta vagystė parduotuvėje, ją paveikė labai neigiamai, dvasiškai buvo sukrėsta. Tačiau ėmėsi priemonių įsidarbinimui ir įsidarbino, tačiau gaunamas atlyginimas nesudarė sąlygų teigti, kad materialinė padėtis gera. Priešingai, jos turtinė padėtis bloga, nes iš nedidelio atlyginimo reikia ir prasimaitinti, mokėti bankui paskolą. Teismas teisingai nustatė ieškovės turtinę padėtį, pagrįstai taikė teisingumo bei proporcingumo kriterijus.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų buvimo, darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nustatymo (DK 253-257 str.).

20Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė šias faktines aplinkybes: ieškovė 2011-04-04 pradėjo dirbti kasininke-pardavėja-valytoja UAB "Palink" parduotuvėje "IKI" Nr. 1111 (39, 40 b. l. 1 t.). Visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta su darbuotojų grupe, kurios viena iš narių buvo ir ieškovė Ž. Ž., pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį (49-53 b. l. 1 t.). 2011-12-30 darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovė pradėjo dirbti toje pačioje parduotuvėje skyriaus vedėja. 2014-07-07 UAB "Palink" vykdančiojo direktoriaus įsakymu ieškovė buvo paskirta laikinai eiti tos pačios parduotuvės vadovės pareigas. Su įsakymu ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai. Darbo sutartis nutraukta darbuotojo (ieškovės) pareiškimu 2014-11-05. Ieškovei vykdant minėtos parduotuvės vadovės pareigas, 2014-10-02 buvo nustatytas grynųjų pinigų - 9857,35 Lt sumos trūkumas (1 t. b. l. 58). Trūkumas buvo nustatytas vykdant grynųjų pinigų inkasaciją, t.y. šios inkasacijos metu nebuvo rasta vieno pinigų maišo Nr. M05498421, kuriame buvo 9857,35 Lt suma. Dėl pinigų vagystės (dingimo) ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu pinigus pasisavinęs asmuo nenustatytas (1 t. b. l. 13). Atsakovas ieškovės civilinę atsakomybę kildino iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir jos kaip parduotuvės vadovės pareigas einančio asmens savo pareigų neatlikimo ar atlikimo netinkamai, dėl ko atsirado 2854,88 Eur materialinė žala darbdaviui. Darbdavys kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2015 01 28 sprendimu Nr. 480 nutarė išieškoti (1 t. b. l. 7-12) iš Ž. 2854,88 eurų sumą (9857,35 lt).

21Šį darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė skundė Kauno apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. DGKS-480 ir priteisė iš ieškovės Ž. Ž. atsakovei UAB „Palink“ 1427,77 Eur turtinės žalos (1 t. b. l. 144-150).

22Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, be pagrindo sumažino išieškotinos ir Ž. Ž. padarytos žalos dydį.

23Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus sąlygas ir taikymo ribas, (LR DK XV skyrius), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

24Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindė tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 176 bei 185 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Skundžiamą nutartį įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

25Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovė, būdama parduotuvės vedėja, neįvykdydama ir neįgyvendindama parduotuvės grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių parduotuvėse apsaugos tvarkos 4.6, 4.9, 4.11 punktų, savo pareigas atliko netinkamai, t.y. nevykdė jai nustatytų pareigų, todėl teisingai konstatavo, jog byloje nustatytos visos ieškovės materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos DK 246 straipsnyje, o darbdavio patirtą žalą sudaro prarastų (dingusių) pinigų vertė - 9857,35 Lt (2854,88 Eur), kuri turi būti priteista iš asmens, atsakingo už tokios žalos atsiradimą, t.y. ieškovės Ž. Ž..

26Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvais, kur aptartos sąlygos, kuriomis vadovaujantis teismas sumažino išieškotiną darbdaviui atsiradusios materialinės žalos dydį. Kaip pagrįstai nustatė Kauno apylinkės teismas vertindamas ieškovės kaltės formą, ieškovė, nevykdydama savo pareigų nesiekė nei konkrečių, nei abstrakčių padarinių, vertinant juos atsiradusių padarinių kontekste, o šie padariniai atsirado dėl aplaidaus darbo funkcijos atlikimo, ieškovei naiviai pasikliaujant jau esama parduotuvės veiklos organizavimo praktika, todėl teismas ieškovės kaltės formą laikė neatsargia (netyčine). Kauno apylinkės teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog ieškovė yra silpnesnė santykio šalis, kuriai reikalinga didesnė teisinė gynyba sprendžiant susiklosčiusį teisinį santykį. Teisėjų kolegija todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mažinti išieškotinos žalos sumą iš ieškovės yra pagrįstas DK 257 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, kuriuos patvirtina ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

27Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog teismas nepagrįstai įvertino ieškovės turtinę padėtį kaip sunkią, taikant DK 257 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo nėščia (2 t. b. l. 9), gavo ir gauna minimalias pajamas (2 t. b. l. 11), todėl byloje pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų, kad padaryti teisingą išvadą dėl sunkios ieškovės materialinės būklės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai perkėlė dalį atsakomybės atsakovei dėl įvykdytos vagystės, kadangi byloje nustatytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad materialinės vertybės, pinigai bendrovėje buvo apskaitomi ir saugomi pažeidžiant nustatytus reikalavimus.

28Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

29Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 1,05 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro nustatyto poįstatyminiais aktais priteistino minimumo.

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas nustatė, kad ieškovė 2011-04-04 pradėjo dirbti kasininke... 8. Teismas, vertindamas ieškovės kaltės formą, pripažino, kad ieškovė,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės... 11. 1. Teismo sprendimas dėl atlygintinos žalos dydžio grindžiamas... 12. 2. Teismas netinkamai aiškino bei vertino šalių paaiškinimus, nepagrįstai... 13. 3. Apeliantės nuomone, teismo teiginys, jog seifo buvimo patalpoje įrengta... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo... 15. 1. Teismas CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė, sprendimas priimtas... 16. 2. Teismas, mažindamas turtinę žalą, teisingai perkėlė dalį atsakomybės... 17. 3. Nepagrįsti apeliantės argumentai charakterizuojant ieškovę, kaip... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės... 20. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė šias... 21. Šį darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė skundė Kauno apylinkės... 22. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos... 23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog... 24. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindė tais... 25. Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir... 26. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su Kauno apylinkės teismo... 27. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog teismas nepagrįstai... 28. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 29. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą....