Byla e2YT-3234-615/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,

2sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

3dalyvaujant pareiškėjai V. J. ir jos atstovei advokatei Z. R.,

4liudytojai E. J.,

5nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ atstovui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

7Teismas

Nustatė

8

  1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama O. G., mirusi ( - ) priėmė sutuoktinio J. G., mirusio ( - ), palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti (el. b. l. 1-3).
    1. Pareiškėja nurodė, kad ( - ) mirė jos motina O. G.. Po mamos mirties liko nekilnojamasis turtas esantis adresu ( - ), kurį O. G. ir jos vyras (pareiškėjos tėtis) J. G. įgijo santuokos metu.
    2. J. G. mirė ( - ), Testamentas nebuvo surašytas. Po jo mirties bute gyventi liko O. G., kuri naudojosi visomis buto patalpomis, namų apyvokos daiktais, santuokoje įgytais baldais, mokėjo visus mokesčius.
    3. Pareiškėjos mama O. G. mirė ( - ) Po jos mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, kuriame sužinojo, kad mama O. G. dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio J. G. mirties į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė.
  2. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (el. b. l. 24-25).
  3. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė, nurodė, kad pareiškėjos mama po tėčio mirties priėmė palikimą, liko gyventi bendrame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, taip pat priėmė asmeninius tėčio daiktus. Pareiškėja yra vienintelė dukra.
  4. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos duktė. Mirus seneliui J. G. palikimą priėmė močiutė O. G., liko gyventi toliau jų bendrame bute, mokėjo už butą mokesčius, butą prižiūrėjo. Ginčų dėl paveldimo turto nebuvo ir nėra.

9Teismas

konstatuoja:

10Pareiškimas tenkintinas.

  1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (( - ) straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
  2. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
  3. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. G. ir O. G. buvo sutuoktiniai (el. b. l. 6). J. G. mirė ( - ) (el. b. l. 5). Santuokos metu J. G. ir O. G. įsigijo butą adresu ( - ) (el. b. l. 13). Po J. G. mirties O. G. į notarų biurą nesikreipė. Kauno miesto 14-asis notarų biuras savo liudijime nurodė, jog po J. G., ( - ). mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. (el. b. l. 9). Aplinkybę, kad po J. G. mirties O. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, patvirtina atsiskaitymai už butui tiektas komunalines paslaugas (el. b. l. 14-16), pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (el. b. l. 11), suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu ir liudytojos parodymai. Aptarti įrodymai, taip pat pareiškime ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad O. G. pradėjo faktiškai valdyti savo vyro J. G. turtą po jo mirties. Pareiškėjos mama O. G. mirė ( - ) Jokio ginčo dėl paveldimo turto nebuvo ir nėra šiuo metu.
  4. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog O. G. po savo vyro J. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. G. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo vyro mirties ( - ) (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  5. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

12Pareiškėjos V. J. pareiškimą tenkinti.

13Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G., (asmens kodas ( - ) priėmė savo vyro J. G. (asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

14Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai