Byla e2-1475-265/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. S

1Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vidota“ atstovams bankroto administratoriui G. U., advokatui A. V., atsakovui A. G., jo atstovui advokatui R. V., atsakovui D. G., jo atstovui advokatui V. S., atsakovui V. B., jo atstovui advokatui R. L., trečiojo asmens S. S. atstovui advokato padėjėjui T. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vidota“ ieškinį atsakovams D. G., V. B., A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. S..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė BUAB „Vidota“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. G., V. B., A. G. 141 785,22 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. bendrovės pajamas sudarė 177 484,94 Eur (612 820,00 Lt), o išlaidas – 53 612,14 Eur (185 112,00 Lt). Atskaičius išlaidas darbo užmokesčiui, kurios sudarė 7 218,78 Eur (24 925,00 Lt), bendrovės pelnas nurodytu laikotarpiu sudarė 116 654,02 Eur (402 783,00 Lt). Taip pat administratorius, vadovaudamasis VĮ Registrų centre įregistruotu Bendrovės balansu už 2008 metus, nustatė, kad UAB „Vidota“ 2008-12-31 iš viso turėjo turto už 25 131,20 Eur (86 773,00 Lt). Nei šis bendrovės turtas, nei nurodytas bendrovės pelnas administratoriui perduotas nebuvo. Duomenų apie šio pelno ir turto panaudojimą, administratorius taip pat neturi. Administratorius teigia, kad bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 141 785,22 Eur žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai D. G., V. B. ir A. G., kadangi būtent jų vadovavimo ir bendrovės valdymo metu ši žala ir buvo padaryta. Nurodo, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei taikomos sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsiradusi žala bei priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi būtent šių trijų asmenų valdymo ir vadovavimo laikotarpiu bendrovė turėjo tokį turtą ir pelną, ir kuris realiai buvo pasisavintas ir panaudotas galimai asmeniniams atsakovų, o ne bendrovės, poreikiams tenkinti.
  2. Atsakovas V. B. nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis niekada nebuvo UAB "Vidota" vadovu, visiškai nevadovavo kasdienei įmonės ūkinei - finansinei veiklai, nesudarinėjo ir nepasirašinėjo įmonės balansų, pelno ir nuostolių atskaitų, sutarčių ir kitų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nedirbo įmonėje pagal darbo sutartį ir tiesiogiai nevaldė įmonės turto ir kapitalo. Atsakovas V. B. įmonės valdyme dalyvavo tik per LR ABI 14 straipsnyje suteiktas akcininkui teises ir prievoles, o už įmonės prievoles turi (gali) atsakyti tik įmonei perduotu turtu. Akcininkai V. B. ir D. G. 2009-08-24 sutartimi įmonės akcijas pardavė atsakovui A. G., kuris turėjo ir privalėjo pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutartį paskirti naują įmonės vadovą, pasikeitimą įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Nurodo, kad atsakovas A. G., įsigijęs akcijas, nors ir privalėjo, tačiau nepaskyrė naujo įmonės vadovo, akcininkų pasikeitimo neįregistravo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Šis jo neveikimas lėmė, kad Juridinių asmenų registre pagal galimai suklastotus dokumentus tiek įmonės vadovu, tiek įmonės akcininku 2009-11-09 buvo įregistruotas ir paskirtas S. S., o nenustatyti asmenys VMI prie LR Finansų ministerijos 2009-09-25, 2009-10-26, 2009-11-06 PVM deklaracijas teikė paštu be parašų, o PVM deklaraciją už 2009 metų 11 mėnesį paštu pateikė net su galimai suklastotu S. S. parašu. Pažymi, kad pagal VMI bankroto administratoriui pateiktus duomenis, PVM mokesčių sumokėjimo prievolė įmonei atsirado 2009 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais ir ši prievolė atsirado dokumentų, išrašytų po akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo atsakovui A. G., pagrindu. Nesutinka su bankroto administratoriaus paskaičiuotu pelno dydžiu ir pažymi, kad teismui pateikta VSDFV pažyma rodo, kad įmonės darbuotojai dirbo ir atlyginimus gavo tik 2009 metų I ketvirtį. Vėliau įmonė veiklos nebevykdė, išpardavė grindų laminato likučius, pardavė avarijoje sudaužytą automobilį BMW, gavo KASKO draudimą, po to šiomis lėšomis atsiskaitė su įmonės kreditoriais. Tai įrodo, kad už laikotarpį, kai įmonės akcininkais buvo atsakovai V. B. ir D. G., jokių kreditorių reikalavimų nebuvo pareikšta. Nurodo, kad iki įmonės akcijų pardavimo ir dokumentų atsakovui A. G. perdavimo 2009-08-24 momento bendrovė patyrė 1 871,00 Lt nuostolių. Už laikotarpį, kuomet V. B. ir D. G. jau faktiškai nebuvo įmonės akcininkais, negali ir neturėtų būti atsakingi civiline prasme. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas iš visų atsakovų priteisti 25 131,20 Eur (86 773,00 Lt) vertės įmonės turtą pagal balansą, turėtą 2008-12-31 dienai, yra nepagrįstas, kadangi administratorius ignoruoja patirtus nuostolius bei mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Pažymi, kad akcijų pardavimo metu įmonė ne tik kad nebeturėjo jokio materialaus turto, tačiau nebeturėjo ir kreditorių.
  3. Atsakovas D. G. nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas 2009-08-24 sutartimi A. G.. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad D. G., kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2009 m. rugpjūtį. Pažymi, kad pelnas atsirado tik nuo 2009 m. spalio mėnesio, o šiuo laikotarpiu D. G. nebebuvo nei bendrovės akcininku, nei vadovu. Nurodo, kad finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.04-6-00007-16 pagal LR BK 222 str. 1 d., 302 str. 1 d. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo rezultatai svarbūs šioje civilinėje byloje, kadangi tyrimo metu turi būti nustatyti asmenys, buvę faktiniais UAB „Vidota“ savininkais, vadovais, veikę jos vardu ir atsakingi už žalos ieškovei ir kreditoriams padarymą. Prašo taikyti senatį ir nurodo, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo žinoti apie galimą žalą jau nuo 2010 m. vasario mėn., bet nesiėmė jokių priemonių savo interesams ginti.
  4. Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su atsakovais D. G. ir V. B., kuria įsigijo 100 paprastųjų vardinių UAB „Vidota" akcijų. 2009-09-24 dokumentų priėmimo - perdavimo aktu atsakovas V. B. perdavė atsakovui A. G. Bendrovės dokumentus bei antspaudą ir pažymi, kad joks bendrovė turtas atsakovui A. G. nebuvo perduotas, nes akto surašymo metu bendrovė neturėjo jokio turto. 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovas A. G. nusprendė parduoti Bendrovės akcijas ir tuo tikslu įdėjo skelbimą internete. 2009 m. spalio 5 d. atsakovas A. G. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su S. S., kuriam pardavė 100 vnt. bendrovės akcijų. 2009 m. spalio 5 d. dokumentų priėmimo - perdavimo aktu atsakovas A. G. S. S. perdavė bendrovės dokumentus ir antspaudą. 2009 m. spalio 6 d. S. S., veikdamas kaip vienintelis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą nuo 2009 m. spalio 6 d. nušalinti nuo bendrovės direktoriaus pareigų D. G. ir direktoriumi paskirti S. S.. Šios aplinkybės įrodo, kad A. G. niekuomet nebuvo bendrovės vadovu ir faktiškai jokių šiam Bendrovės valdymo organui būdingų funkcijų neatliko, todėl neturėjo galimybės atlikti neteisėtų ir kaltų veiksmų bendrovės atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad įsigyjant bendrovės akcijas A. G. bendrovės turtas nebuvo perduotas, todėl nevykdžiusi jokios veiklos bendrovė neįgijo ir jokio turto, kurį būtų buvę galima pasisavinti ir padaryti žalą bendrovei. Dėl atsakovo A. G., kaip bendrovės akcininko, veiksmų bendrovė nepatyrė jokios žalos, kadangi A. G., būdamas bendrovės akcininku, jokių veiksmų, išskyrus akcijų pardavimą, neatliko, todėl negalėjo padaryti ir žalos bendrovei. Pažymi, kad ieškinyje nurodyta bendrovės patirta žala (141 785,22 Eur) nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
  5. Trečiasis asmuo S. S. dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad akcijų įsigijimo sandorio su A. G. nesudarė, o sandoriai, kurių pagrindu S. S. buvo įregistruotas kaip ieškovės visų akcijų savininkas ir vadovas, buvo sudaryti nenustatytos tapatybės asmens, be S. S. žinios, pasinaudojant jo tapatybės dokumentu ir VĮ Registrui centrui pateikiant suklastotus dokumentus.
Ieškinys atmestinas.
  1. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016-01-08 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-801-826/2016 iškėlė UAB „Vidota“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. Ū.. 2016-03-21 nutartimi teismas taikė bendrovei supaprastintą bankroto procesą, 2016-04-01 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorius, išanalizavęs įmonės teiktas PVM deklaracijas bei įmonės balansą už 2008 metus, padarė išvadą, kad administratoriui nebuvo perduotas 25 131,20 Eur (86 773,00 Lt) vertės turtas bei 116 654,02 Eur (402 783,00 Lt) bendrovės pelnas, susidaręs laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėn. iki 2009 metų lapkričio mėn. Administratorius teigia, jog bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 141 785,22 Eur žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai D. G., V. B. ir A. G., kadangi būtent jų vadovavimo ir bendrovės valdymo metu ši žala ir buvo padaryta, ir egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.
  2. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Vidota“ įsteigta 2008-07-18, 50 proc. bendrovės akcijų priklausė D. G., 50 proc. – V. B.. 2009-08-24 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi D. G. ir V. B. jiems priklausančias akcijas pardavė A. G., kuris 2009-10-05 bendrovės akcijas pardavė S. S.. Iš VĮ Registrų centro 2016-08-24 išplėstinio išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-07-18 iki 2009-11-09 įmonės vadovu registruotas D. G., nuo 2009-11-09 iki 2016-01-19 įmonės vadovu registruotas S. S.. Minėtame išraše nurodyta, kad D. G., kaip įmonės direktoriaus, paskyrimo pradžia – 2008-06-04, pabaiga – 2009-10-06. S. S. paskyrimo data – 2009-10-06, pabaiga – 2016-01-19.
  3. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas V. B. ir A. G. UAB „Vidota“ vadovais nebuvo ir įmonės valdyme dalyvavo tik per LR ABĮ 14 str. akcininkui suteiktas teises ir pareigas.
  4. Teismas nesutinka su administratoriaus argumentais, jog D. G. įmonės vadovu buvo iki 2009-11-09. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas 2009-08-24 sutartimi A. G.. Sutarties 6 p. A. G. įsipareigojo per 5 dienas pranešti VĮ Registrų centrui apie akcijų įsigijimą. Sutarties 7 p. A. G. įsipareigojo priimti sprendimą ir atlikti reikiamus veiksmus dėl bendrovės direktoriaus pakeitimo. Pagal juridinių asmenų registro išrašą D. G., kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2009-10-06, o apie akcininko pasikeitimą registruota 2009-11-09. Darytina išvada, kad A. G. nesilaikė įsipareigojimų akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytais terminais pranešti apie direktoriaus ir akcininko pakeitimus. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog po 2009-08-24 įmonės akcijų pardavimo A. G. D. G. nebuvo įmonės vadovu, patvirtina ir faktas, jog 2009-08-20 UAB „Vidota“ išmokėjo D. G. 1 059,56 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – atlyginimas už rugpjūčio mėn. ir nepanaudotas atostogas. Daugiau mokėjimų D. G. nebuvo atlikta. Taip pat iš 2016-09-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto Nr. KA_P21-4050 matyti, kad UAB „Vidota“ D. G. draudimo laikotarpio pabaigą nurodė 2009-08-20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše matyti, kad D. G. draudimo UAB „Vidota“ laikotarpiai buvo: 2009-01 - 2009-03-31, 2009-04-01 – 2009-06-30 ir 2009-07-01 – 2009-08-20. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad D. G. UAB „Vidota“ vadovu buvo iki 2009-08-24, tai yra iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo A. G..
  5. Įvertinus byloje esančius duomenis spręstina, kad A. G. vieninteliu UAB „Vidota“ akcininku buvo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. spalio 5 d. Byloje esanti 2009-10-05 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad 2009-10-05 A. G. akcijas pardavė S. S.. Taip pat iš 2016-07-22 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rašto Nr. (4.8.2.)IJ-1223 matyti, kad 2009-10-07 VĮ Registrų centro Kauno filiale S. S. pateikė prašymą dėl vadovo pakeitimo įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su šiuo prašymu S. S. pateikė JAR-T formą, kurioje nurodė, jog veikia vienas įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytas valdymo organas - direktorius, JAR-VO-V formą, kurioje nurodė, jog S. S. (asmens kodas ( - ) gyv. Duomenys neskelbtini) yra vienasmenis UAB „Vidota“ valdymo organas (paskyrimo data - 2009 m. spalio 6 d.), JAR-AF formą, kurioje nurodė, jog vienintelis UAB „Vidota" akcininkas yra S. S., ir JAR-PP formą. 2009-10-10 VĮ Registrų centras Kauno filialas surašė raštą dėl termino nustatytiems trūkumams pašalinti ir nustatė 14 dienų terminą, per kurį S. S. pateikė JAR-AF formą, kurioje nurodė, jog vienintelis bendrovės akcininkas buvo A. G., ir 2009-10-06 akcininko sprendimą. 2016-08-16 VĮ Registrų centras rašte Nr.(4.87.2)IJ-1319 paaiškino, jog Juridinių asmenų registre esantis istorinis įrašas apie vienintelį akcininką A. G. nereiškia, kad jis buvo vieninteliu bendrovės akcininku iki 2009-11-09 ir pažymėjo, kad šis įrašas nurodo, jog jis buvo vienintelis akcininkas iki juo tampant S. S. bei kad šis įrašas padarytas 2009-11-09, kartu registruojant tuo metu aktualius vienintelio akcininko S. S. duomenis.
  6. Iš byloje esančių duomenų ir trečiojo asmens S. S. paaiškinimų nustatyta, kad S. S. 2006 metais prarado asmens tapatybės kortelę, pagal trečiojo asmens pareiškimą Kauno miesto Santakos migracijos poskyriui 2006-07-25 asmens dokumentų išrašymo sistemoje trečiojo asmens tapatybės kortelė buvo paskelbta negaliojančia. Visi nagrinėjamoje byloje veiksmai panaudojant S. S. tapatybės kortelę atlikti nenustatytos tapatybės asmens. LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00007-16 pagal LR BK 222 str. 1 d., 302 str. 1 d.
Dėl įmonės vadovų ir akcininkų civilinės atsakomybės
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).
  2. Byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę buvusiems BUAB „Vidota“ vadovams ir akcininkams D. G., V. B. ir A. G. dėl jų neįvykdytos pareigos teismo nustatytu terminu perduoti įmonės turtą bei pelną.
  3. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas.
  4. Atsižvelgiant į tokias teisės aktų nuostatas ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus spręstina dėl atsakovų D. G., V. B. ir A. G. civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar jų nebuvimo.
Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės
  1. Administratorius atsakovų neteisėtus veiksmus grindžia dviem pagrindais: 1) nebuvo perduotas įmonės turtas pagal 2008-12-31 balansą; 2) nebuvo perduotas įmonės pelnas, susidaręs 2009 m. sausio mėn. – 2009 m. lapkričio mėn.
  2. Kasacinis teismas praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti, nurodydamas, jog įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
  3. Iš byloje esančio įmonės balanso už laikotarpį nuo 2008-07-18 iki 2008-12-31 matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė 17 244 Lt, trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, vertė buvo 69 529,00 Lt. Iš šio balanso taip pat matyti, kad įmonė turėjo 41 032,00 Lt nepadengtų nuostolių bei 117 805,00 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Iš atsakovų paaiškinimų ir rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad balansai už vėlesnius metus sudaryti nebuvo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad bendrovės turtas ir pelnas buvo perduoti administratoriui, tačiau iš atsakovų teiktų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 metais vyko 2008-12-31 įmonės balanse nurodyto turto pokyčiai. Iš šalių paaiškinimų ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016-11-08 rašto nustatyta, kad 2008-12-31 balanse nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 2006 metų gamybos automobilis BMW 750, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas duomenys neskelbtini Šalių paaiškinimus, kad 2009 metais automobilis BMW 750 buvo sudaužytas ir parduotas, bei buvo gauta išmoka iš draudimo kompanijos, patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas. Iš šio išrašo matyti, kad 2009-06-29 draudimo kompanija IF draudimas į UAB „Vidota“ sąskaitą pervedė 93 241,17 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – žala. Automobilio pardavimo faktą įrodo VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo raštas, kuriame nurodyta, kad automobilio BMW 750 savininko pasikeitimas užfiksuotas 2009-09-02. Šalių paaiškinimus, jog gauta draudimo išmoka už minėtą automobilį buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais, taip pat patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas. Iš šio išrašo matyti, kad 2009-06-30 mokėjimo nurodymu Nr. 64 buvo grąžinta paskolinta 46 054,20 Lt suma D. G., o mokėjimo nurodymu Nr. 65 – V. B. įvykdytas 44 030,00 Lt dalinis mokėjimas už laminuotą grindų dangą pagal 2008-08-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01. Iš minėto AB SEB banko išrašo matyti, kad 2009 metais bendrovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais: 2009-02-27 mokėta UAB „Viskas Jūsų kontorai“, 2009-08-03 atliktas pavedimas R. J. IĮ „Argus“ bei V. V. komercinei firmai, UAB „Klasana“, UAB „Sanitex“, UAB „Tele2“, 2009-08-20 mokėta IĮ „Valdela“. Taip pat mokėti atlyginimai D. G., R. K., I. J., I. B., mokėtos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-21 nutarties civilinėje byloje eB2-801-826/2016 matyti, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Vidota“ turėjo tik du kreditorius. Minėta nutartimi patvirtintas 23 630,38 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos reikalavimas ir 301,00 Eur antstolės R. V. reikalavimas. Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2016-06-08 rašto Nr. (20.21-06)RMA-8281 matyti, kad UAB „Vidota“ 23 630,38 Eur įsiskolinimas susidarė už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius. Pažymėtina, kad teismas aukščiau nurodytais motyvais nustatė, jog nuo 2009-10-06 UAB „Vidota“ akcininkas ir vadovas buvo S. S.. Aptarti įrodymai ir atsakovų paaiškinimai sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovai pagrindė aplinkybės, kad 2008 metų gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto bankroto iškėlimo dieną jau nebuvo, o trumpalaikis turtas buvo panaudotas įmonės skoloms padengti, todėl konstatuotina, jog administratorius neįrodė atsakovų neteisėtų žalos dėl neperduoto turto pagal 2008-12-31 balansą padarymo veiksmų.
  4. Administratorius taip pat įrodinėja, kad atsakovų veiksmais žala įmonei padaryta ir dėl 116 654,02 Eur (402 783,00 Lt) bendrovės pelno, susidariusio laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėn. iki 2009 metų lapkričio mėn. neperdavimo. Šią žalą administratorius grindžia įmonės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis.
  5. Byloje kilo ginčas, ar pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius vertintinos kaip teisingos ir pagrįstos. Administratorius įrodinėja, kad deklaracijas už minėtus laikotarpius pateikė R. K. per vidinį mokesčių portalą ir pateikė išrašus iš Elektroninio deklaravimo sistemos. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K., kuris UAB „Vidota“ dirbo finansininku, nurodė, jog šioje įmonėje dirbo iki 2009-08-20, todėl priešingai, nei teigia administratorius, Valstybinei mokesčių inspekcijai negalėjo pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. Iš byloje esančio AB SEB bankas UAB „Vidota“ sąskaitos išrašo matyti, kad paskutinis atlyginimas R. K. išmokėtas 2009-08-20, mokėjimo paskirtis – atlyginimas už rugpjūčio mėn. ir nepanaudotas atostogas. Vėlesnių mokėjimų R. K. byloje nėra. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. K. UAB „Vidota“ dirbo iki 2009-08-20, todėl deklaracijų už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius pateikti negalėjo. Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2016-06-08 rašte Nr. (20.21-06)RMA-8281 nurodė, jog Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2009 metų sausio – liepos mėnesius pateiktos išoriniame portale, deklaracijos pateiktos apskaitą tvarkančio asmens R. K. vardu, už 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesius deklaracijos gautos paštu be parašų, paskutinė PVM deklaracija už 2009 metų lapkričio mėnesį gauta paštu 2010 sausio 18 d. ir ją pasirašė direktorius S. S.. Esant tokiems įrodymams byloje, teismo vertinimu, deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius nelaikytinos patikimais įrodymais ir todėl nevertintinos.
  6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo ir dokumentų atsakovui A. G. perdavimo 2009-08-24 momento įmonė gavo 27 349,00 Lt pajamų, turėjo 4 295,00 Lt išlaidų, o išlaidos darbo užmokesčiui sudarė 24 925,00 Lt. Darytina išvada, kad įmonė ne tik kad neturėjo pelno, bet ir patyrė 1 871,00 Lt nuostolių (4 295,00 Lt + 24 925,00 Lt - 27 349,00 Lt = 1 871,00 Lt). Iš teismui pateiktų deklaracijų matyti, kad iki 2009 metų rugsėjo mėnesio įmonė vykdė smulkius sandorius, o 2009 metų rugsėjo mėn. bendrovė apskritai neatliko prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių. Laikotarpiu, kai UAB „Vidota“ akcininkas buvo A. G., įmonė veiklos nevykdė, pajamų negavo, todėl pelnas taip pat nebuvo gautas. Taip pat ir iš byloje esančio AB SEB bankas UAB „Vidota“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu, kai bendrovės akcininkas buvo A. G., įmonė nevykdė pirkimų, pardavimų, taip pat nebuvo mokėtos VSDFV įmokos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad administratorius neįrodė atsakovų neteisėtų žalos dėl 116 654,02 Eur (402 783,00 Lt) bendrovės pelno, susidariusio laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėn. iki 2009 metų lapkričio mėn., neperdavimo padarymo veiksmų.
  7. Administratorius neįrodinėja atsakovų, kaip akcininkų, civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, tačiau ieškinyje pažymi akcininkų pareigą veikti bendrovės naudai. Teismas sprendžia, kad atsakovai, veikdami kaip įmonės akcininkai, taip pat neatliko neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas 2009-08-24. Atsakovo V. B. teigimu, 2009-08-24, o ne 2009-09-24 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu naujajam įmonės akcininkui A. G. buvo perduoti įmonės dokumentai ir antspaudas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neginčija buvus rašymo apsirikimą nurodant dokumentų priėmimo – perdavimo akto datą, darytina išvada, kad įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti 2009-08-24, tai yra kartu su įmonės akcijomis. Atsakovas A. G. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su S. S., kuriam pardavė 100 vnt. bendrovės akcijų, sudarė 2009-10-05. Byloje esantis 2009-10-05 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad A. G. įmonės dokumentus ir antspaudą perdavė S. S.. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Parduodami bendrovės akcijas atsakovai įgyvendino savo teises laisvai, savo nuožiūra sudaryti sutartis, taigi įstatymų reikalavimų nepažeidė. Tiek 2009-08-24, tiek ir 2009-10-05 akcijų pirkimo - pardavimo sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos.
  8. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų bei administratoriui neįrodžius atsakovų veiksmais padarytos žalos įmonei fakto nėra pagrindo atsakovų kaltė prezumpcijai.
  9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.04-6-00007-16 pagal LR BK 222 str. 1 d., 302 str. 1 d. Pažymėtina, kad žala, kuri administratoriaus pateiktais duomenimis atsirado 2009 metų spalio mėn., galimai yra subjekto/subjektų, buvusių faktiniais UAB „Vidota“ savininkais, vadovais ir veikę jos vardu ir kurie bus nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, veiksmų pasekmė.
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
  1. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti žalą solidariai iš visų atsakovų.
  2. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmu padarinys. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-205/2010, byloje Nr.3K-3-205/2010).
  3. Konstatavus civilinės atsakomybės taikymo negalimumą kiekvienam iš atsakovų, tuo labiau negalima jų solidari atsakomybė.

5Dėl ieškinio senaties taikymo

  1. Teismas nesutinka su atsakovo D. G. argumentais, kad šioje byloje taikytina ieškinio senatis, nes kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, žinodama, kad įmonė paskutinę deklaraciją pateikė 2010-01-18, 2010 m. vasario mėn. jau turėjo žinoti apie galimą žalos atsiradimą ir imtis atitinkamų priemonių. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė BUAB „Vidota“ administratorius, kuris buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-801-826/2016. Įmonių bankroto įstatymas numato, kad administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, gali kreiptis į teismą su ieškiniais, reikalaudamas iš buvusių įmonės vadovų, dalininkų ar kitų atsakingų asmenų atlyginti žalą, padarytą įmonės kreditorių interesams. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 p. įpareigoja administratorių patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo arba per 5 metus (tyčinio bankroto atveju) iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie galimą žalą įmonei sužinojo nuo duomenų iš valstybinių institucijų gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju administratoriui dokumentai nebuvo perduoti, ieškinys pareikštas 2016-06-08 gavus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, 2016-06-28 iš VĮ Registrų centro ir kt. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad administratorius termino pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo iš vadovų nepraleido. Ieškinio senaties termino taikymo klausimas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu nenagrinėtinas, nes kreditorė nėra šios bylos šalis.
  2. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas..

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Iš ieškovės BUAB ,,Vidota“ atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį. Priešingu atveju šios bylos atsakovai turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
  3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas V. B. turėjo 1 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, atstovavimu parengiamuosiuose posėdžiuose. Įvertinus, kad atsakovo V. B. patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovui V. B. iš ieškovės priteistina 1 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kiti atsakovai savo patirtas išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (CPK 93 str. 1 d).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Nutarė

8ieškinį atmesti.

9Iš ieškovės BUAB „Vidota“ priteisti 1 150, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B..

10Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovams D. G., V. B. ir A. G. Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-11 ir 2016-10-04 nutartimis.

11Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai