Byla 3K-3-345/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams A. R., D. J. ir N. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir notarei Jolitai Viederienei, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovės A. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (duomenys neskelbtini) dvarui priklausantį nekilnojamąjį turtą, į kurį atsakovei 1992 metais atkurtos nuosavybės teisės (ieškovo teigimu, į dvaro atstatymą šalių santuokos metu investuotos valstybės biudžeto lėšos ir sutuoktinių bendros bei jo asmeninės lėšos, gerokai viršijančios dvaro vertę, sudaro pagrindą šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe), taip pat šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pripažinti jo asmenine nuosavybe jo vardu įregistruotą ūkininko ūkį su šiam priklausančiais žemės sklypais ir pastatais, padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą šalims pagal jo prašymą (156 824,78 Lt suma nukrypstant nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turtą tvarkė aplaidžiai ir padarė nuostolių), taip pat pripažinti negaliojančiu dalies (duomenys neskelbtini) dvarui priklausančio nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria atsakovė šį turtą perleido savo vaikaičiams (atsakovams) D. J. ir N. J.

5Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, pripažinti jos asmenine nuosavybe (duomenys neskelbtini) dvarą bei atsakovės vardu registruotą ūkininko ūkį, padalyti šalių santuokoje įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą lygiomis dalimis pagal jos prašymą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu: 1) šalių santuoką nutraukė dėl abiejų šalių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę R.; 2) gyvenamąjį namą 2A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 5A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 9A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 10A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 15A2p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 16A2p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 17A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 18A1m (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 19A1p (duomenys neskelbtini), mokyklą 1C2p (duomenys neskelbtini), kavinę 3E2p (duomenys neskelbtini), viešbutį 4V2p (duomenys neskelbtini), pirtį–katilinę 6C1p (duomenys neskelbtini), kluoną 7F1p (duomenys neskelbtini), daržinę 8F1p (duomenys neskelbtini), arklidę 11G1p (duomenys neskelbtini), sandėlį 12F1p (duomenys neskelbtini), sandėlį 13G1p (duomenys neskelbtini), malūną 14G1p (duomenys neskelbtini), kalvę 20H1p (duomenys neskelbtini), koplyčią 21H1p (duomenys neskelbtini), sporto salę 22C1p (duomenys neskelbtini), sandėlį 23G2p (duomenys neskelbtini), dirbtuves 24G1p (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovės nuosavybe; 3) atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis; 4) 0,1948 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine ieškovo nuosavybe; 5) 8,6700 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 3,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 9,1100 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 26,600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 9,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 10,4700 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovės nuosavybe; 6) 18,48 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 26,77 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 3,47 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 9,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 5,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,32 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovės nuosavybe; 7) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise: A. R. ūkį (1000 Lt vertės), 3,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 15,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,6831 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1m (duomenys neskelbtini), garažą 2l1p (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 3l1p (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 4l2p (duomenys neskelbtini), garažą 5l2p (duomenys neskelbtini), garažą 6l1p (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 7l1ž (duomenys neskelbtini), kitus statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir inžinierinius tinklus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendros 640 500 Lt vertės); 8) priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise A. R. ūkį (19 184,67 Lt vertės); 9) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise bendros 83 900 Lt vertės kilnojamųjų daiktų; 10) priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise bendros 58 750 Lt vertės kilnojamųjų daiktų; 11) atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis; 12) priteisė atsakovei iš ieškovo 324 133 Lt kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį; 13) priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovės po 304,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Dėl santuokos nutraukimo

9Šalių santuokos, sudarytos 1989 m. gruodžio 9 d., iširimo priežastimi teismas laikė skirtingus šalių požiūrius, charakterius ir negalėjimą bei nenorėjimą jų suderinti. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai pažeidė santuokines pareigas.

10Dėl turto, esančio ( - ) kaime, pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe

11Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. valdytą (duomenys neskelbtini) dvarą atsakovei atkurtos 1992 metų pabaigoje. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pastatams restauruoti valstybė skyrė 1 162 776 Lt biudžeto lėšų. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dvaro pastatai yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas, valstybė prisiėmė įsipareigojimą išsaugoti architektūros paminklus, todėl valstybės skirti asignavimai dvaro pastatams restauruoti negali būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Valstybė, skirdama biudžeto asignavimų dvarui atstatyti, siekia išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad investicijos, nukreiptos (duomenys neskelbtini) dvarui atstatyti, yra pridėtinė vertė, padidinanti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Iš (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pastatams restauruoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų suvestinės teismas nustatė, kad ūkio būdu (duomenys neskelbtini) dvare buvo atlikti tik darbai buvusios smuklės pastate (už 40 tūkst. Lt) ir elektros instaliacijos įrengimas (už 49,7 tūkst. Lt), jie buvo finansuojami savininkų lėšomis, o kiti darbai atlikti iš valstybės biudžeto lėšų. Teismas nesutiko su ieškovu, kad 7 vnt. sustiprintų garažo vartų su vyriais (14 500 Lt) ir pietinės oficinos atstatymo po gaisro darbai bei 74 000 Lt vertės statybinės medžiagos buvo finansuojami ieškovo. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad dvaro kavinės įrangą pirko atsakovė. Įvertinęs šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgęs į aplinkybes, kad A. R. ūkio veikla plėtėsi ir tam reikėjo finansinių išteklių, teismas konstatavo, jog ieškovo pateikti įrodymai apie jo ūkio lėšų panaudojimą dvarui atstatyti nėra pakankami išvadai, kad dvarui atstatyti buvo naudojamos tik asmeninės ieškovo lėšos ir todėl (duomenys neskelbtini) dvaras turėtų būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas įrodinėjo ir tai, jog už (duomenys neskelbtini) dvarui tiekiamą elektros energiją jis mokėdavo iš savo ūkio gaunamų pajamų ir taip prisidėjo prie dvaro atstatymo ir išlaikymo. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutiko, nes ieškovas (duomenys neskelbtini) nuomojosi žemę bei malūną savo ūkio veiklai plėtoti; elektros energija buvo naudojama eksploatuojant malūną.

12Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

132007 m. rugsėjo 11 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė Jolita Viederienė patvirtino atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, kuria atsakovė lygiomis dalimis dovanojo savo vaikaičiams D. J. ir N. J. – 0,1000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei šiuose sklypuose esančius: gyvenamąjį namą 2A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 5A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 9A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 10A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 15A2p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 16A2p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 17A1p (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 19A1p (duomenys neskelbtini), mokyklą 1C2p (duomenys neskelbtini), kavinę 3E2p (duomenys neskelbtini), viešbutį 4V2p (duomenys neskelbtini), pirtį–katilinę 6C1p (duomenys neskelbtini), kluoną 7F1p (duomenys neskelbtini), daržinę 8F1p (duomenys neskelbtini), arklidę 11G1p (duomenys neskelbtini), sandėlį 12F1p (duomenys neskelbtini), sandėlį 13G1p (duomenys neskelbtini), malūną 14G1p (duomenys neskelbtini), kalvę 20H1p (duomenys neskelbtini), koplyčią 21H1p (duomenys neskelbtini), sporto salę 22C1p (duomenys neskelbtini), sandėlį 23G2p (duomenys neskelbtini), dirbtuves 24G1p (duomenys neskelbtini).

14Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Dovanojimo sutartis sudaryta artimų žmonių, t. y. senelės ir vaikaičių, atsakovė kartu su ieškovu savo vaikaičius prižiūrėjo ir augino, todėl visiškai natūralu, kad dovanoja nuosavybės teise priklausančius pastatus. Dvaras buvo restauruojamas iš valstybės skiriamų asignavimų, be to, atsakovės vaikaičiai dvare ketino plėtoti savo ūkių veiklą. Sandoris jos šalims sukėlė realių teisinių padarinių, nes atsakovės vaikaičiai įregistravo nuosavybės teises ir aktyviai atliko veiksmus tikslinei paramai gauti. Tai įrodo, kad sandoris nebuvo tariamas.

15Dėl santuokos metu įgyto dalytino turto

16Teismas nustatė, kad ūkininko ūkiai ieškovo ir atsakovės vardu įregistruoti po šalių santuokos sudarymo (t. y. po 1989 m. gruodžio 9 d.), todėl pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe jo ūkiui priklausantį 3,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad šis žemės sklypas įsigytas atkuriant nuosavybės teises, t. y. ieškovui įgyvendinus iš atsakovės už 100 Lt (rinkos kainų neatitinkančią vertę) įsigytą teisę atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bei atsižvelgęs į tai, jog šalys siekė bendrai kurti ūkį, sprendė, kad sutarties sudarymo metu tarp sutuoktinių nebuvo aiškiai išreikštos valios šį žemės sklypą įsigyti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, ir pripažino jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

17Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be pirmiau nurodyto 3,60 ha žemės sklypo, teismas taip pat pripažino: 15,8 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kartu su jame esančiomis obelimis kaip priklausiniais), bei A. R. ūkiui priklausantį 0,6831 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu 1A1m, garažu 2l1p, ūkiniu pastatu 3l1p, ūkiniu pastatu 4l2p, garažu 5l2p, garažu 6l1p, ūkio pastatu 7l1ž, kitais statiniais bei inžinieriniais tinklais, esančius (duomenys neskelbtini). Tame pačiame žemės sklype esančios medinės pirties teismas į dalytiną turtą neįtraukė, nes ši neįregistruota kaip statinys.

18Teismas taip pat nustatė dalytiną kilnojamąjį turtą.

19Dėl turto vertės nustatymo

20Šalims pateikus privačių turto vertintojų atliktus turto vertinimus, kuriuose nurodytos skirtingos turto vertės, teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui, įrašytam į ekspertų sąrašą, kuris bylos nagrinėjimo metu dėl turto vertės nustatymo nekontaktavo nė su viena šalimi. Šalys nesutiko su ekspertizės akte nustatyta kai kurio turto verte, tačiau, be nepagrįstų argumentų, nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių abejoti nepriklausomo eksperto atlikta turto vertės nustatymo ekspertize. Teismas pažymėjo, kad privačių, vienos bylos šalies lėšomis užsakytų turto vertintojų pateiktas turto vertinimas nelaikytinas pakankamu įrodymu abejoti nepriklausomo eksperto atlikta turto vertės ekspertize. Ekspertas, nustatydamas turto vertę, buvo susipažinęs su iki ekspertizės atlikimo nustatytomis turto vertėmis, antstolio surašytais faktinių aplinkybių protokolais. Šalys turėjo galimybę dalyvauti turto vertinimo metu ir iš dalies ja pasinaudojo. Nesant duomenų, kad nuo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo dėl valstybėje vykstančių ekonominių ir socialinių makroprocesų būtų labai pakitusi turto vertė, teismas, nustatydamas dalytino turto vertę, vadovavosi nepriklausomo eksperto atlikta turto vertės ekspertize.

21Dėl turto padalijimo

22Atsižvelgęs į šalių išreikštą poziciją, galėjimą dirbti žemę bei valdyti ūkį, galėjimą naudoti daiktus pagal jų tikslinę paskirtį, daiktų buvimo vietą, įgijimo pagrindus ir kitas svarbias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir protingumo principus labiausiai atitinka toks turto padalijimo būdas, pagal kurį A. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka A. R. ūkis (1000 Lt vertės), 3,60 ha ir 15,8 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 0,6831 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas 1A1m, garažas 2l1p, ūkinis pastatas 3l1p, ūkinis pastatas 4l2p, garažas 5l2p, garažas 6l1p, ūkinis pastatas 7l1ž, kiti statiniai ir inžineriniai tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) (bendros 640 500 Lt vertės); atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka A. R. ūkis (19 184,67 Lt vertės).

23Teismas taip pat padalijo šalims natūra kilnojamuosius daiktus (ieškovui priteisto kilnojamojo turto bendra vertė – 83 900 Lt, atsakovei – 58 750 Lt).

24Nustatęs, kad bendra ieškovui tenkančio turto vertė yra 724 400 Lt (640 500 Lt +83 900 Lt), o atsakovei – 77 934 Lt (19 184 Lt +58 750 Lt), teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 324 133 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto vertę.

25Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: 1) priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) esančius 18,48 ha, 26,77 ha, 5,20 ha, 3,47 ha, 4,10 ha, 9,78 ha ir 1,32 ha žemės sklypus, išpirktus bendra 12 900 Lt verte; 2) iš dalies pakeitė (patikslino) pirmosios instancijos teismo priteistų kilnojamųjų daiktų sąrašą ir paskirstymą šalių nuosavybėn, ieškovui priteisdamas kilnojamųjų daiktų už 82 600 Lt, atsakovei – už 108 316 Lt; 3) atsižvelgdamas į šalims priteisto turto vertę, patikslino (sumažino) atsakovei iš ieškovo priteistą kompensaciją už šiam tenkančią didesnę turto vertę ir priteisė jai 280 127 Lt; 4) paliko nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį; 5) priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovės po 309 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26Dėl ( - ) dvaro nekilnojamojo turto

27Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) dvaras yra asmeninė atsakovės nuosavybė, jos įgyta atkuriant jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. K. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Šiam dvarui išsaugoti valstybė skyrė daugiau kaip vieną milijoną litų, todėl sutuoktinių lėšos, net jei ir būtų buvusios investuotos į dvaro atstatymą, negali būti laikomos esminėmis ir nesudaro pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) dvarą bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu. Iš Kultūros paveldo departamento 2007 m. spalio 19 d. pažymos teisėjų kolegija nustatė, kad valstybės kontrolės tikrinimo metu nebuvo pripažinta savininkų indėlio į atliktų darbų vertę. Prie pažymos pateikta valstybės skirtų lėšų panaudojimo suvestinė, paneigianti ieškovo tvirtinimus apie sutuoktinių bendrų ir jo asmeninių lėšų investicijas. Byloje nustatyta, kad dvaro patalpos buvo naudojamos šeimos ūkio poreikiams: vienoje patalpų buvo įrengtas malūnas, kuriame buvo gaminamos kruopos ir miltai ieškovo ūkiui, dvaro žemės irgi buvo naudojamos šio ūkio interesais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju, kai asmeninis nekilnojamasis turtas perduodamas šeimai naudotis, jis turi būti ir išlaikomas iš juo besinaudojančios šeimos pajamų, tai nesudaro pagrindo keisti (duomenys neskelbtini) dvaro teisinį statusą.

28Valstybės investuotas lėšas (duomenys neskelbtini) dvaro pastatams restauruoti – 1 162 776 Lt – teisėjų kolegija vertino kaip tikslines, išskirtinai susijusias su (duomenys neskelbtini) dvaro statiniais. Kadangi šie yra atsakovės asmeninė nuosavybė, tai ir valstybės išmokos turi būti pripažintos asmenine nuosavybe, o ne pajamomis, gautomis iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto verslo pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nurodė, kad valstybės lėšos skirtos kultūros paveldui išsaugoti, o ne veiklai, susijusiai su tuo turtu, remti.

29Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

30Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai N. J. ir D. J. realiai įgijo dovanojimo sandoriu atsiradusias civilines teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį apsimestiniu pagal CK 1.86 straipsnį. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad žemės sklypus su (duomenys neskelbtini) dvaro pastatais atsakovė dovanojo vaikaičiams, siekdama sumažinti jai priklausančio turto dalį bei išvengti kompensacijos mokėjimo. Sudariusi dovanojimo sutartis atsakovė netapo nemoki, ji vis dar valdo nemažą kitą dalį (duomenys neskelbtini) dvaro, turi kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

31Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

32Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nenurodė pakankamai aiškių kriterijų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovo nurodytos aplinkybės – sutuoktinio aplaidumas, lėšų nuslėpimas ir panaudojimas savo asmeniniams poreikiams tenkinti – nesudaro pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnio 4 dalį, be to, jos susijusios ne su atsakovės aplaidumu, bet su natūralia veiklos rizika.

33Dėl obelų sodo ir bendro nekilnojamojo turto įvertinimo

34Patikrinusi ieškovui priteisto turto vertę pagal turto vertės nustatymo ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bendro turto sąrašą neįtraukė medinės pirties, be to, atsižvelgiant į tai, kad 3,60 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, jo verte, t. y. 14 300 Lt, mažintinas bendras šalių turtas. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad teismo paskirtas ekspertas 7000 vnt. sodo obelų 8 ha žemės sklype įvertino bendra 127 800 Lt suma. Dėl šio įvertinimo kilo šalių ginčas. Ieškovas teigė, kad derančių yra tik 1750 vnt., o 5250 vnt. – senos obelys. Kitokie duomenys nurodyti ieškovo pateiktame antstolio A. Bespalovo faktinių aplinkybių protokole, kuriame nurodyta, kad 1794 vnt. obelų yra senos, o 4440 vnt. – jaunesnės (iš viso auga 6234 vnt. obelų), ir kurį teisėjų kolegija įvertino kaip ieškovo ir jo draugų surašytą aktą. Ieškovui pateikus prieštaringus tvirtinimus, teisėjų kolegija vadovavosi eksperto išvada ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui jo ūkyje esantį turtą, į jo vertę įtraukė ir sodo obelis (7000 vnt., 127 800 Lt vertės), tik jų nenurodė, todėl 7000 vnt. 127 800 Lt vertės sodo obelų ir medinė pirtis įtrauktini į dalytino turto balansą bei priteistini ieškovui, o bendra šio turto vertė – 643 500 Lt. Pripažinus 3,60 ha žemės sklypą (14 300 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,38 ha (11 144 Lt) namų valdos sklypo dalį asmenine ieškovo nuosavybe, šiomis sumomis dalytino turto vertė mažintina iki 618 056 Lt.

35Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo

36Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi skyrė ekspertizę ieškovo pateiktuose sąrašuose nurodytam turtui įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai: nurodė, kad negali sumokėti didesnių sumų už turto vertinimą, vėliau apsigalvojo, o kai buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, trukdė, atsisakydamas pateikti turto vertintojui vertinamą turtą, po to ginčijo eksperto išvadas, nes buvo pasirinkęs kitas turto vertintojų kandidatūras. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų galima nustatyti realią turto vertę: nenustatyta, kad turtas dalijamas per didele verte, turtas, kurio negalėjo įvertinti teismo paskirtas ekspertas, įvertintas šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta kaina. Ieškovui priteistas turtas jo nurodyta verte.

37Dėl dalytino kilnojamojo turto

38Teisėjų kolegija iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalims priteistino kilnojamojo turto.

39Spręsdama dėl ieškovo reikalavimo į dalytino turto balansą įtraukti ir atsakovei priteisti automobilio „Kamaz“ puspriekabę ODAZ 935 (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad šis 3000 Lt vertės turtas įregistruotas ieškovo vardu, pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti jį jam, o atsakovė nurodė, jog dėl turto vertės ir dėl priteisimo ieškovui ginčo nėra. Tokiais argumentais teisėjų kolegija 3000 Lt vertės puspriekabę įtraukė į dalytino turto sąrašą ir priteisė ieškovui. Taip pat ieškovui teisėjų kolegija priteisė 7 šakų 21 kg elnio porinius ragus (2000 Lt vertės), nes nustatė, kad dėl jų vertės ir priteisimo ieškovui šalių ginčo nėra.

40Įtraukusi į dalytino turto balansą automobilio „Kamaz“ puspriekabę ODAZ 935, elnio porinius ragus bei kitą kilnojamąjį turtą ir dėl to pakeitusi priteisto turto balansą bei bendrą vertę, teisėjų kolegija apibendrindama nurodė, kad ieškovui priteisia kilnojamųjų daiktų už bendrą 82 600 Lt sumą, o atsakovei – už 108 316 Lt.

41Dėl šalims priteistino turto

42Nustačiusi turtą, sudarantį bendrąją jungtinę nuosavybę, teisėjų kolegija dalijo jį lygiomis dalimis.

43Iš dalytino turto atsakovei priteisė: 18,48 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 26,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3,47 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 9,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išpirktus tik 12 980 Lt verte; A. R. ūkį (19 184,67 Lt vertės); bendros 108 316 Lt vertės kilnojamųjų daiktų – iš viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 140 400,67 Lt (ūkininko ūkio vertė 19 184,67 Lt bei 12 900 Lt už pirktus žemės sklypus apmokėta suma).

44Ieškovui teisėjų kolegija priteisė: A. R. ūkį (1000 Lt vertės), 15,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (30 900 Lt vertės), gyvenamąjį namą 1A1m, garažą 2l1p, ūkinį pastatą 3l1p, ūkinį pastatą 7l1ž, medinę pirtį (234 700 Lt vertės), ūkinį pastatą 4l2p (78 400 Lt vertės), garažą 5l2p (26 300 Lt vertės), garažą 6l1p (72 900 Lt vertės), inžinierinius tinklus (15 400 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), 0,6831 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (39 800 Lt vertės), kitus statinius (kiemo statiniai – šulinys, lauko tualetas, stoginė 8l1ž, tvora), esančius (duomenys neskelbtini) (2000 Lt vertės), 7000 vnt. sodo obelų (127 800 Lt vertės); iš viso nekilnojamojo turto už 618 056 Lt (ši suma gauta atėmus ieškovo asmenine nuosavybe pripažinto 3,60 ha žemės sklypo bei 0,38 ha sklypo dalies vertę) bei bendros 82 600 Lt vertės kilnojamųjų daiktų. Ieškovui priteisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bendra vertė – 700 656 Lt (82 600 Lt + 618 056 Lt).

45Atsižvelgęs į šalims natūra priteisto bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto vertę, teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 280 127 Lt kompensacijos už jam tekusią didesnę bendro turto vertę.

46Ieškovas prašė priteisti jam išlaidas už ekspertizę (2000 Lt 2010 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“). Teisėjų kolegija nurodė, kad už ekspertizę 2011 m. vasario 11 d. sumokėta 6001,60 Lt iš Panevėžio miesto apylinkės teismo sąskaitos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo visą sumą už ekspertizę, todėl prašymas atlyginti išlaidas netenkintinas. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas apmokėti ekspertizės išlaidas, bet teismo įpareigojimą ginčijo, nepateikė įrodymų apie išlaidas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

47III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

48Kasaciniu skundu ieškovas A. R. prašo: 1) panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties dalis, kuriomis (duomenys neskelbtini) dvaro statiniai pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe bei atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dvaro statinių ir žemės sklypų dovanojimo sutartį, ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją, pripažinti (duomenys neskelbtini) dvaro statinius bendrąja jungtine nuosavybe; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis netenkintas reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo 8500 Lt suma, taip pat sprendimo ir nutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis tiek ieškovui, tiek atsakovei priteisti elnio poriniai ragai (7 šakų, 21 kg), o ieškovo nuosavybėn priteista automobilio „Kamaz“ puspriekabė ODAZ 935, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis netenkintas reikalavimas paskirstyti ieškovo patirtas 6001,60 Lt išlaidas už turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą, ir priimti naują sprendimą – paskirstyti šias bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

491. Dėl ( - ) dvaro pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teismai, nesilaikydami CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų, tik konstatavo, kad dvaro statiniai privačios nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei, todėl ir išmokos pastatams restauruoti pripažintinos privačia atsakovės nuosavybe, tačiau nenustatė ir nenurodė teisės normos, kurios pagrindu kvalifikavo teisinius santykius.

50Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, nekonstatavo svarbios ginčui išspręsti aplinkybės, kad lėšos nekilnojamosioms kultūros vertybėms atkurti gautos abiem sutuoktiniams atlikus teisinius organizacinius veiksmus, be to, sutuoktiniai kartu organizavo veiklą, kurios rezultatas – lėšų gavimas ir materialaus objekto sukūrimas. Aiškindamiesi kasatoriaus dalyvavimo (duomenys neskelbtini) dvaro statinių restauravimo procese aplinkybes, teismai iš esmės rėmėsi tik liudytojų parodymais bei atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, tačiau netyrė kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų (Kultūros paveldo departamento 2008 m. liepos 4 d. rašto, 2010 m. gegužės 31 d., 2008 m. balandžio 8 d. pažymų, Seimo komisijos išvažiuojamojo posėdžio protokolo Nr. 5 ir kt.) ir dėl jų nepasisakė. Pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, teismai nepagrįstai nenustatė asmeninių ir bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimo restauruojant (duomenys neskelbtini) dvaro pastatus fakto. Kasatorius šioms aplinkybėms įrodyti pateikė daug rašytinių įrodymų, tačiau teismai jų nevertino. Kasatorius taip pat įrodinėjo, kad savo darbu, kuris pagal specialisto apskaičiuotą sąmatą vertas 150 880 Lt, atidengė vieno kambario uždažytas, užtinkuotas lubas (iš viso 20 kv. m). Informacijos apie tai, kad šiuos darbus būtų finansavusi valstybė, nėra, todėl teismai, tuo atveju, jeigu nepakanka įrodymų kasatoriaus atliktam darbui įrodyti, šių darbų verte turėjo pripažinti šeimos indėlį į (duomenys neskelbtini) dvaro restauravimą, tačiau to nepadarė.

51Valstybės lėšų, skirtų (duomenys neskelbtini) dvaro statiniams restauruoti, įsisavinimo procesas bei sukurtas rezultatas turėjo būti kvalifikuojamas vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 3.90 straipsnio 1 dalimi. Kiekvieno sutuoktinio veiksmai organizuojant valstybės lėšų dvarui restauruoti gavimą, gautų lėšų panaudojimą (restauravimo projektų gavimo ir jų įgyvendinimo organizavimas, statybinių medžiagų gavimo bei darbų organizavimas, dalyvavimas komisijose atsiskaitant už lėšų įsisavinimo procese sukurtą darbų rezultatą ir kt.) turi būti vertinami kaip darbas ir intelektinė veikla. Teismams nustačius, kad valstybės skirti asignavimai (duomenys neskelbtini) dvaro statiniams restauruoti gauti ir panaudoti abiejų sutuoktinių bendromis pastangomis, ši aplinkybė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste vertintina kaip pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos. Bendromis sutuoktinių pastangomis sukuriama pridėtinė vertė (esminis turto pagerinimas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

52Paaiškėjus, kad kasatoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas (dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe iš esmės jį pagerinus šeimos ar asmeninėmis lėšomis) negali būti taikomas, teismai, netenkinę reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) dvaro statinius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vadovaudamiesi CPK 376 straipsnio 3, 4 dalimis, turėjo taikyti alternatyvų kasatoriaus turtinių teisių gynimo būdą ir priteisti jam atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją už asmenines ir bendro sutuoktinių turto investicijas į atsakovės asmeninę nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas pripažino sutuoktinių 89 700 Lt investicijas į atsakovės asmeninę nuosavybę, tačiau nesprendė jų kompensavimo klausimo.

532. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nesant įrodymų nustatė, kad sandoris jo šalims turėjo realių teisinių padarinių. Tokią išvadą teismai darė iš to, kad atsakovai D. J. ir N. J. įregistravo nuosavybės teises ir atliko veiksmus tikslinei paramai gauti, tačiau nuosavybės teisės į turtą įregistravimo faktas atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, o vertinant, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, būtina aiškintis tikrąją sandorio šalių valią. Teismai nesiaiškino tikrosios ginčijamo sandorio šalių valios, nepalygino sandorio dalyvių deklaruojamų argumentų ir jų elgesio po sandorio sudarymo. Teismai neįvertino, kad atsakovė negalėjo nesuprasti aplinkybės, jog į dvaro pastatus buvo investuotos didelės sutuoktinių lėšos ir kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą gali būti reiškiami reikalavimai, susiję su atliktomis investicijomis, žalos atlyginimu ir pan.; perleisdama ginčijamą turtą, atsakovė suvaržė teisių į šį turtą gynimą, sumažino savo mokumą.

543. Dėl dalytino turto vertės nustatymo. Teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, besąlygiškai rėmėsi pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, nevertino jų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei kasatoriaus nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles. Kasatorius teismams teikė argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški, išsami, kelia abejonių jos pagrįstumu, ir tai yra pagrindas skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis), tačiau teismai nemotyvuodami atmetė šiuos argumentus. Eksperto atliktas turto vertinimas yra netinkamas, nes neįvertinta ir neaprašyta fizinė turto būklė, turtas neapžiūrėtas, turto vertinimo pagrindą sudaranti lyginamoji informacija parinkta netinkamai. Nustatant turto vertę, kiekvienas turto vienetas įvertintinas individualiai, pagal jo būklę, tačiau ekspertas pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamąjį namą, garažą, ūkio pastatus, medinę pirtį), įvertino kaip vieną turto vienetą, jų neindividualizuodamas, be to, vertinami objektai buvo lyginami su skirtingos paskirties statiniais, lyginamajam vertinimui pasirinktos nelygiavertės vietovės.

55Įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ir nustatant sodo vertę. Ekspertas nenustatė tikslaus obelų skaičiaus, tik nurodė, kad sode yra apie 7000 vnt. obelų. Kasatorius teikė dokumentus, kuriuose konstatuotas obelų skaičius, tačiau nei teismai, nei ekspertas jais nesivadovavo. Be to, teismai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atkuriamosios vertės metodo sodui vertinti pasirinkimu, nepagrįstu Vyriausybės nutarimo Nr. 135 „Dėl vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų“ taikymu.

56CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (jei byla peržiūrėta apeliacine tvarka – bendroji nuosavybė baigiasi apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną). Šalių turtas įvertintas 2010 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktu, o apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta ir įsigaliojo tik 2011 m. gruodžio 30 d., t. y. po metų. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008), apeliacinės instancijos teismas, praėjus ilgam laiko tarpui nuo turto vertės nustatymo bei esant vienos šalies prašymui, turėjo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o to nepadaręs pažeidė CK 3.119 straipsnio reikalavimus bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

57Tinkamai nenustačius dalytino turto vertės, negalima jo teisingai padalyti, ypač kai sprendžiamas kompensavimo už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį klausimas. Dėl to teismo nutarties dalis dėl turto padalijimo naikintina ir šis klausimas nagrinėtinas iš naujo.

584. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismai neanalizavo ir nepasisakė dėl kasatoriaus nurodytų aplinkybių, susijusių su automobilio „Mercedes Benz C200“ (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). Kasatorius šį automobilį už 7000 eurų nupirko atsakovei 2006 m. kovo mėnesį, o ši 2007 m. birželio 29 d. jį pardavė už 17 000 Lt, pinigus pasilikdama sau. Kadangi atsakovė nuslėpė nuo šeimos gautus pinigus (CK 3.123 straipsnio 4 dalis), tai buvo pagrindas dalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo 1/2 šios sumos dalimi, t. y. 8500 Lt.

595. Dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad elnio poriniai ragai (7 šakų, 21 kg, 2000 Lt vertės) priteisiami kasatoriui, tačiau rezoliucinėje dalyje natūra šį turtą priteisė tiek kasatoriui, tiek atsakovei. Taip teismas faktiškai nepadalijo santuokoje įgyto turto. Tai yra pagrindas atitinkamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir grąžinti šį klausimą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

60Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas automobilio „Kamaz“ puspriekabę kasatoriui, suteikė prioritetą aplinkybei, kad ji yra įregistruota kasatoriaus vardu, tačiau neįvertino to, jog atsakovė pripažino, kad kasatorius šio turto neturi savo žinioje. Teiginių, kad turtas parduotas, atsakovė nepagrindė jokias įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas iš šių aplinkybių turėjo konstatuoti, kad puspriekabė yra atsakovės žinioje, todėl ji priteistina atsakovei, kaip to prašo kasatorius.

616. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismai nepagrįstai nepaskirstė šalims kasatoriaus sumokėto 6001,60 Lt ekspertizės išlaidoms padengti.

62Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. R. prašo skundą, išskyrus jo dalį dėl elnio porinių ragų, atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

631. Dėl ( - ) dvaro pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

64Iš valstybės biudžeto dvarui atstatyti skirtos lėšos nelaikomos iš dvaro veiklos gautomis pajamomis, vaisiais ar turtu, kurį būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Valstybės skirtos lėšos pripažintinos lėšomis, būtinomis atsakovės asmeniniam turtui atkurti. Tai – tikslinės išmokos, teismai teisingai jas kvalifikavo kaip asmeninę nuosavybę.

65Vertindami, kokie darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) dvare, teismai rėmėsi Kultūros paveldo departamento pateiktais duomenimis – 2010 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. (9.5)2-1553. Įvertinę byloje surinktus įrodymus, teismai pagrįstai nustatė, kad tik darbai buvusios smuklės pastate (už 89 700 Lt sumą) buvo atlikti ūkio būdu ir finansuojami savininko lėšomis. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai nevertino jo pateiktų įrodymų. Kasatorius nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų, įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas išlaidas. Byloje pateikti oficialūs valstybės institucijų, juridinių asmenų raštai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) dvaro restauravimo darbai iš esmės buvo vykdomi iš valstybės biudžeto. Kasatoriaus pateikti įrodymai (fizinių asmenų surašyti raštai, kurių tikrumo patikrinti negalima) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų (CPK 177 straipsnis). Kasatoriaus pateiktos AB Rytų skirstomųjų tinklų sąskaitos taip pat neįrodo, kad jis iš šeimos lėšų mokėjo už (duomenys neskelbtini) dvaro elektros energiją, nes sąskaitos išrašytos kasatoriaus ūkiui, o ne (duomenys neskelbtini) dvarui, be to, byloje yra AB Rytų skirstomųjų tinklų pažyma, patvirtinanti, kad su elektrą tiekiančia įmone atsakovė asmeniškai sudarė sutartį ir už (duomenys neskelbtini) dvaro sunaudotą energiją moka pati. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius neįrodė, jog prie (duomenys neskelbtini) dvaro atstatymo prisidėjo savo darbu ir lėšomis.

66Kasatorius, teigdamas, kad teismai nustatė 89 700 Lt sutuoktinių investicijų į dvarą, iškreipia teismų nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbai už šią sumą buvo atlikti ūkio būdu ir finansuojami savininko (o ne sutuoktinių bendromis) lėšomis. Kasatorius nėra dvaro savininkas. Taigi nebuvo pagrindo spręsti 89 700 Lt kompensavimo kasatoriui klausimą.

67Nesant pagrindo į (duomenys neskelbtini) dvarą investuotas valstybės lėšas pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir kasatoriui neįrodžius bendrų santuokos metu atliktų investicijų į dvaro statinius, jo asmeniško darbo, nėra ir pagrindo (duomenys neskelbtini) dvarą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

682. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tai, kad dovanojimo sutartys nebuvo sudarytos vien dėl akių, siekiant sumažinti atsakovės turtą, įrodo byloje esantys valstybės įstaigų išduoti oficialieji rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad vaikaičiai, gavę dovanų, pradėjo verstis ūkininko veikla. Taigi tikroji dovanojimo sutarčių šalių (atsakovės ir jos vaikaičių) valia buvo padovanoti turtą ir įgijus nuosavybę pradėti ūkininko veiklą.

693. Dėl dalytino turto vertės nustatymo. Teismai, nustatydami dalytino turto vertę, pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties pagrindu paskirta turto vertės nustatymo ekspertize, nes šalių pateiktos turto vertinimo išvados buvo skirtingos. Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą abejoti teismo paskirto eksperto kvalifikacija. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ekspertizė atlikta netinkamai. Dalis turto nebuvo apžiūrėta dėl paties kasatoriaus netinkamo elgesio – jis nesudarė ekspertui tokios galimybės. Tai, kad dalis turto įvertinta bendrai, savaime nereiškia, kad ekspertizė yra neišsami ir jos išvados nepagrįstos. Be to, visas (duomenys neskelbtini) ūkis ir jame esantys pastatai teismo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti kasatoriui, atsakovė šios teismo sprendimo dalies neginčija. Kasatorius turėjo galimybę bylos nagrinėjimo metu pasinaudoti teise kviesti ekspertą į teismo posėdį ekspertizei išsiaiškinti bei papildyti, tačiau tokio prašymo neteikė. Be to, prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę kasatorius pateikė tik praėjus penkiems mėnesiams po ekspertizės atlikimo, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

704. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasatorius, remdamasis CK 3.123 straipsniu, prašo priteisti jam ne esamo dalytino turto didesniąją dalį, o konkrečią sumą – 8500 Lt, t. y. 1/2 dalį sumos, kurią, jo teigimu, atsakovė gavo už be jo žinios parduotą automobilį. Toks reikalavimas pagal CK 3.123 straipsnį negali būti reiškiamas. Be to, kasatorius neįrodė, kad lėšos, gautos pardavus automobilį, buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis).

715. Dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų priteisimo. Atsakovė sutinka su kasacinio skundo reikalavimu dėl elnio porinių ragų priteisimo kasatoriui, dėl šio turto šalių ginčo nėra, tačiau nėra pagrindo šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui, nes reikia ne iš naujo nagrinėti šį reikalavimą, o tik ištaisyti apeliacinės instancijos teismo padarytą klaidą.

72Kasacinio skundo argumentai dėl automobilio „Kamaz“ puspriekabės nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad šis turtas įregistruotas kasatoriaus vardu, pradiniame ieškinyje jis prašė priteisti šį turtą jam ir atsakovė dėl to neprieštaravo.

73Teisėjų kolegija

konstatuoja:

74IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

75Dėl ( - ) dvaro pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

76Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 18 d. potvarkiu Nr. 315p atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dvaro pastatus, iki nacionalizacijos valdytus jos tėvo K. K. Dėl to, kad šie pastatai grąžinti atsakovės asmeninėn, o ne sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, šalių ginčo nėra. Kasatorius teigia, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji buvo iš esmės pagerinta santuokos metu sutuoktinių bendromis ir kasatoriaus asmeninėmis lėšomis bei darbu.

77CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Iš šios normos matyti, kad jos taikymo sąlygos yra tokios: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Pirmiau nurodytos CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos sudaro įrodinėjimo dalyką sprendžiant, ar yra pagrindas patenkinti kasatoriaus reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) dvarą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. vieno sutuoktinio asmeninam turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi būti nustatytos visos trys CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Šias aplinkybes turi įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

78Aplinkybę, kad atsakovės asmeninis turtas – (duomenys neskelbtini) dvaras – pagerintas bendromis sutuoktinių ir asmeninėmis kasatoriaus lėšomis bei jo darbu, kasatorius įrodinėja dvejopo pobūdžio argumentais ir įrodymais: pirma, jo teigimu, į (duomenys neskelbtini) dvarą investuotos valstybės lėšos pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe; antra, turtas taip pat pagerintas ir kitomis sutuoktinių bei kasatoriaus lėšomis, jo asmeninėmis pastangomis ir darbu.

79Dėl valstybės investicijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dvaras įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės įsipareigojimas rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslai ir principai įtvirtinti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslas – išsaugoti šias vertybes, kaip autentiškas Lietuvos ir jos regionų istorijos liudytojas ar meno kūrinius; 3 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės yra sudėtinė sukaupto Lietuvos Respublikos nacionalinio turto dalis; dėl savo kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės jos turi specialų, jų vertę atitinkantį, šio įstatymo nustatytą valstybinės apsaugos režimą. Pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnį nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga apima šių vertybių valstybinę apskaitą ir visus saugojimo darbus. Valstybė, įsipareigojusi prisidėti prie kultūros vertybių išsaugojimo, pagal galimybes ir laikydamasi įstatymuose nustatytų kultūros vertybių saugojimo finansavimo principų, sąlygų bei tvarkos, finansiškai remia bei prižiūri jų atkūrimo ir išsaugojimo darbus, kontroliuoja biudžeto lėšų, skirtų kultūros vertybių apsaugai, panaudojimą; šias funkcijas vykdo atitinkamos valstybės institucijos: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas (1991–1994 metais – Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės), Valstybinė paminklosaugos komisija ir kt. (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4–7 straipsniai, kt.).

80Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybė (duomenys neskelbtini) dvarui atkurti per 1991–2004 metų laikotarpį skyrė 1 162 776 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tai yra investicijos, kurių tikslas – likviduoti dvaro sodybos pastatų, pripažintų saugotina kultūros vertybe, avarinę būklę, juos restauruoti. Šių valstybės lėšų skyrimas yra tikslinis, jos skirtos konkrečiam turtui, turinčiam pripažintą kultūrinę vertę ir atitinkamai – reikšmingam visai visuomenei, išsaugoti, o ne fiziniams asmenims, kaip tų pastatų savininkams.

81Kasatorius nepagrįstai teigia, kad valstybės biudžeto asignavimai vertintini kaip jo ir atsakovės pastangų gauti valstybės finansavimą bei lėšų panaudojimo rezultatas, prilygintinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms pajamoms, gautoms po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, po santuokos sudarymo gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasatoriaus ir atsakovės atlikti veiksmai (paraiškų finansavimui gauti pateikimas, dalyvavimas valstybės institucijų pareigūnų posėdžiuose svarstant pastatų būklę ir priemones jai pagerinti, restauravimo darbų organizavimas ir pan.) vertintini kaip organizacinio pobūdžio veikla, būtina valstybės paramai gauti ir įsisavinti (valstybės lėšų skyrimo, panaudojimo proceso sudėtinė dalis), bet ne kaip veikla, iš kurios gaunamos pajamos, t. y. valstybės lėšų (duomenys neskelbtini) dvarui restauruoti skyrimo pagrindas yra ne pirmiau nurodytos kasatoriaus ir atsakovės pastangos, bet valstybės institucijų sprendimas išsaugoti pastatus, pripažintus kultūros vertybe. Valstybės biudžeto lėšų skyrimo tikslas – kultūrinę vertę turintiems (duomenys neskelbtini) dvaro pastatams atkurti ir išsaugoti. Kadangi (duomenys neskelbtini) dvaras priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tai ir lėšos, investuotos į šiuos pastatus, kaip tikslinė materialinė parama (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas), yra asmeninė atsakovės nuosavybė, o ne pajamos ar kitokio pobūdžio santuokos metu gautas sutuoktinių turtas, kuris pagal CK 3.88 straipsnį būtų pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė valstybės biudžeto lėšų teisinį statusą ir pagrįstai pripažino jas atsakovės asmenine nuosavybe. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galėtų būti pripažįstamos pajamos, gautos eksploatuojant restauruotus statinius, pavyzdžiui, iš malūno, kavinės veiklos; dėl tokio pobūdžio pajamų šioje byloje šalių ginčo nėra.

82Nustačius, kad į (duomenys neskelbtini) dvarą valstybės investuoti 1 162 776 Lt yra ne sutuoktinių bendroji jungtinė, bet atsakovės asmeninė nuosavybė, konstatuotina, kad nėra vienos būtinųjų CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą pripažinti (duomenys neskelbtini) dvarą bendrąja jungtine nuosavybe šios normos pagrindu.

83Dėl sutuoktinių lėšų bei kasatoriaus darbo panaudojimo atsakovės asmeniniam turtui pagerinti. Kasatorius teigia, kad teismai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog į (duomenys neskelbtini) dvaro atstatymo darbus buvo investuotos sutuoktinių bendros lėšos, taip pat kad kasatorius prie atstatymo darbų prisidėjo savo lėšomis bei darbu.

84Pažymėtina, kad nustatant atliktų (duomenys neskelbtini) dvaro restauravimo darbų kiekį ir pobūdį bei jų finansavimo šaltinius būtina atsižvelgti į šio nekilnojamojo turto statusą. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pastatams, pripažintiems nekilnojamąja kultūros vertybe, taikomas įstatymų nustatytas kultūros vertybių apsaugos teisinis režimas. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas (įstatymo III skyrius „Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas“) nekilnojamųjų kultūros vertybių atstatymo, restauravimo darbai turi būti atliekami laikantis įstatymų nustatytos tvarkos; Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnai ir jo įgalioti specialistai turi teisę stebėti bei fiksuoti atliekamus tvarkymo darbus; priešavarinius, remonto ar pritaikymo darbus turi prižiūrėti atestuoti specialistai. Tai, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos atkūrimo darbai buvo prižiūrimi valstybės ir savivaldybės pareigūnų, matyti iš byloje esančių duomenų, patvirtinančių, jog sodyboje ne kartą lankėsi kultūros paveldo specialistų komisijos, vertinusios pastatų būklę ir atliekamus darbus, ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros vertybėms taikomas specialusis reglamentavimas, įrodinėjant atliktų darbų kiekį ir vertę turi būti laikomasi įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas Kultūros paveldo departamento 2007 m. spalio 19 d. raštas Nr. (9.5)2-2495 ir prie jo pridėta paveldosaugos specialistų atlikta (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pastatams restauruoti skirtų asignavimų iš valstybės biudžeto 1991–2004 metais suvestinė, kuria pagrįstai vadovavosi teismai, spręsdami dėl to, kiek ir kokių lėšų investuota (duomenys neskelbtini) dvarui atstatyti. Šiame rašte nurodyta, kad, Valstybės kontrolės departamento pareigūnams tikrinant (duomenys neskelbtini) dvaro pastatams 1995–1996 metais skirtų asignavimų panaudojimą bei (duomenys neskelbtini) dvaro savininkų indėlį į pastatų restauravimo darbus, savininkų indėlis į atliktų darbų vertę nebuvo pripažintas. Prie departamento rašto pridėtoje valstybės lėšų panaudojimo suvestinėje nurodyta, kad iš viso per 1991–2004 metų laikotarpį į (duomenys neskelbtini) dvarą investuota 1 162 776 Lt valstybės biudžeto lėšų, jų panaudojimas detalizuotas pagal tai, kiek lėšų į kokius konkrečius darbus buvo investuota, kas juos atliko. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis kaip turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į pirmiau nurodytus kultūros vertybių restauravimo darbų įrodinėjimo ypatumus. Kasatoriaus pateikti įrodymai teismų padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai analizavo ne tik pirmiau nurodytus oficialiuosius rašytinius įrodymus, bet ir kasatoriaus pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog dvaro patalpos buvo naudojamos šeimos ūkio poreikiams: vienoje patalpų buvo įrengtas malūnas, kuriame buvo gaminamos kruopos ir miltai ieškovo vardu registruotam ūkiui, dvaro žemės taip pat buvo naudojamos ieškovo ūkio interesais; tokiomis aplinkybėmis, kai asmeninis nekilnojamasis turtas perduodamas šeimai naudotis, jis turi būti ir išlaikomas iš juo besinaudojančios šeimos pajamų, tai nesudaro pagrindo keisti turto statusą iš asmeninės į bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismai pagrįstai nusprendė, kad kasatorius neįrodė, jog į (duomenys neskelbtini) dvaro statinius buvo investuotos bendros sutuoktinių lėšos, taip pat jo asmeninės lėšos ir darbas. Kasaciniame skunde išreikštos abejonės dėl to, ar teismai tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, grindžiamos subjektyviu byloje pateiktų duomenų įrodomosios vertės traktavimu, tačiau nepaneigia, jog teismai tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė ištirtais bei įvertintais faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendime ir nutartyje išsamiai išdėstyti įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso rezultatai, teismų išvados pagrįstos faktiniais ir teisiniais argumentais.

85Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo šioje byloje nebuvo padaryta, vis dėlto pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės teisingai nustatę į (duomenys neskelbtini) dvarą investuotų lėšų dydį ir šaltinius, netiksliai įvertino Kultūros paveldo departamento pateiktą valstybės asignavimų suvestinę, nes neatsižvelgė į tai, kad joje nurodytos ir dvaro savininkų investuotos lėšos, t. y. 49 700 Lt už elektros instaliacijos įrengimą; ši suma neįtraukta į bendrą 1 162 776 Lt valstybės biudžeto asignavimų sumą. Šis pažeidimas ištaisytinas kasacinės instancijos teisme.

86Sprendžiant dėl 49 700 Lt investicijų teisinio statuso, turi būti vadovaujamasi sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiomis CK normomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš pirmiau nurodytos valstybės asignavimų suvestinės matyti, kad 49 700 Lt į (duomenys neskelbtini) dvaro pastatus investuota šalims esant santuokoje, taigi preziumuojama, kad tai yra lėšos, priklausančios šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė įrodymais nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, taigi šie pinigai pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe. Šių lėšų dydis nesudaro pagrindo išvadai, kad turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto restauravimo darbams panaudota 49 700 Lt bendrų santuokinių lėšų, sudaro pagrindą pagal CPK 3.115 straipsnio 2 dalį priteisti kasatoriui pusės šių lėšų kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

87Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti (duomenys neskelbtini) dvarą bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nepagrįsti (išskyrus pirmiau nurodytas 49 700 Lt investicijas), teismai tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, argumentuotai nurodė, kodėl vienais jų remiasi, o kitus atmeta, todėl ši teismų sprendimo ir nutarties dalis iš esmės pripažintina pagrįsta ir teisėta, tačiau, atsižvelgiant į nustatytą Kultūros paveldo departamento suvestinės vertinimo pažeidimą, teismų išvados keistinos, pripažįstant kasatoriui teisę į 24 850 Lt kompensaciją iš atsakovės už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

88Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

89Nenustačius pagrindo (duomenys neskelbtini) dvarą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir konstatavus, kad šis turtas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) dvaro statinių dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes kasatorius į šį turtą neturi reikalavimo teisės. Atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) dvarui priklausančio nekilnojamojo turto savininkė, turi teisę laisva valia sudaryti įstatymų nedraudžiamus sandorius dėl šio turto. Byloje nustatyta, kad po sandorio sudarymo atsakovė netapo nemoki, turi nemažai kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

90Dėl turto vertės nustatymo

91CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

92Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję teismai turėjo būti aktyvūs dėl reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės.

93Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino turto vertės nustatymo ekspertizės išvadą, neatsižvelgė į eksperto padarytus pažeidimus ir ekspertizės akto trūkumus. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigiami, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl dalytino bendro sutuoktinių turto vertės, pagrįstų eksperto atliktu dalies sutuoktinių bendro turto vertinimu, teisėtumo. Teismai pagrįstai nurodė, kad turto vertinimo ekspertizė buvo skirta dėl to, kad šalių pateiktų privačių turto vertintojų išvadose nurodytos turto vertės gerokai skyrėsi; šalys, nesutikdamos su dalies turto įvertinimu, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti nepriklausomo eksperto atlikta išvada; šalys turėjo galimybę dalyvauti turto vertinimo metu ir iš dalies ja pasinaudojo; turtas, kurio negalėjo įvertinti teismo paskirtas ekspertas, įvertintas šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta kaina. Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl obelų sodo vertės nustatymo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šie yra prieštaringi, todėl pagrįstai rėmėsi nepriklausomo eksperto išvadoje nustatyta verte. Tuo atveju, kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų, jeigu bylos duomenys kelia pagrįstų abejonių turto vertinimo išvados teisingumu. Tokių duomenų byloje nenustatyta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl turto vertės nustatymo nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo proceso pažeidimų.

94Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad pagal CK 3.119 straipsnį šalių bendro turto vertė turėjo būti iš naujo nustatinėjama apeliacinės instancijos teisme, nes teismas turi nustatyti dalijamo turto vertę pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.119 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teisme sutuoktinių turtas turi būti įvertinamas iš naujo; teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taigi vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė pirmosios instancijos teismo nustatyta turto verte, nėra pakankama pripažinti, kad teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio reikalavimus.

95Pažymėtina, kad kasatorius, teigdamas, jog buvo pažeistas CK 3.119 straipsnis, kasaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog per laikotarpį nuo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turto vertė pakito tiek, kad ji turėtų būti nustatyta iš naujo tam, jog nebūtų pažeisti nė vienos šalies interesai, ypač kai turtas dalijamas priteisiant vienai turtą natūra, o kitai – kompensaciją. Turto vertinimo ekspertizės skyrimas nesant tam pagrindo reikštų šalių lėšų švaistymą ir bylos nagrinėjimo vilkinimą. Tai galėtų būti vertinama kaip proceso teisės principų (ekonomiškumo, proceso operatyvumo ir kt.) pažeidimas. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 3.119 straipsnio taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

96Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

97Kasacinio skundo argumentais dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų priteisimo vienai ar kitai šaliai, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kasatorius iš esmės kelia faktinio pobūdžio klausimus. Faktinių aplinkybių nustatymas nepatenka į kasacinio teismo kompetenciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų nepasisako.

98Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kasaciniame skunde, tiek atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismo rezoliucinėje dalyje ir vienai, ir kitai šaliai priteistas tas pats turtas – 7 šakų, 21 kg svorio ir 2000 Lt vertės elnio poriniai ragai. Apeliacinės instancijos nutarties originale, kuris yra pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų ir įsiūtas į bylą, nurodyta, jog elnio poriniai ragai (7 šakų, 21 kg. 2000 Lt vertės) priteisiami tik ieškovui. Šalims išsiųstose šios nutarties kopijose (patvirtintose 2012 m. sausio 3 d. spaudu) pirmiau nurodytas turtas iš tikrųjų priteistas abiem šalims, tačiau šios klaidos nutarties originale nėra, todėl šalių prašymai ištaisyti apeliacinės instancijos teismo nutarties klaidą atmestini.

99Kasatorius prašo paskirstyti šalims jo patirtas 6001,60 Lt išlaidas už pirmosios instancijos teismo paskirtą ekspertizę. Šis prašymas negali būti patenkinamas, kasatoriui neįrodžius, kad jis nurodytą sumą sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad kasatorius už ekspertizę sumokėjo 2000 Lt, o kita suma – 4001,60 Lt – buvo apmokėta iš pirmosios instancijos teismo sąskaitos. Kasaciniame skunde nenurodyta argumentų, paneigiančių šiuos apeliacinės instancijos teismo motyvus. Kasatoriaus nurodytas byloje esantis mokėjimo dokumentas, kuris, jo teigimu, patvirtina 4001,60 Lt sumos sumokėjimą, neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 2 dalis), nes tai yra ne originalus mokėjimo dokumentas, bet nepatvirtinta kopija, be to, yra neaiškus, sunkiai įskaitomas.

100Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, tenkintina tik kasacinio skundo dalis dėl 49 700 Lt į (duomenys neskelbtini) dvarą investuotų lėšų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi byloje nenustatyta pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir turtas padalytas lygiomis dalimis, tai 49 700 Lt taip pat dalytina šalims lygiomis dalimis. Šia suma sumažintina atsakovei iš kasatoriaus priteista kompensacija.

101Dėl bylinėjimosi išlaidų

102Kadangi dauguma kasacinio skundo argumentų atmesti kaip nepagrįsti, konstatuotina, kad kasacinis skundas iš esmės atmestas, o kasacinio teismo sprendimas priimtas kasatoriaus nenaudai. Pagal tai išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

103Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria priimtas ieškovo kasacinis skundas, buvo atidėtas 16 489 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Atmetus kasacinį skundą, atidėta žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys, 84 straipsnis). Be to, valstybei iš kasatoriaus priteistina 148,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (šių išlaidų dydis patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. pažyma, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

104Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

105Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti: atsakovei A. R. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R. (duomenys neskelbtini) priteistą 280 127 Lt kompensaciją sumažinti 24 850 Lt – iki 255 277 (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt septynių) Lt. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

106Priteisti valstybei iš ieškovo A. R. (duomenys neskelbtini) 16 637,18 Lt (šešiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt septynis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

107Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, pripažinti... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu: 1)... 8. Dėl santuokos nutraukimo... 9. Šalių santuokos, sudarytos 1989 m. gruodžio 9 d., iširimo priežastimi... 10. Dėl turto, esančio ( - ) kaime, pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe... 11. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. valdytą... 12. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 13. 2007 m. rugsėjo 11 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė Jolita... 14. Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas padarė... 15. Dėl santuokos metu įgyto dalytino turto... 16. Teismas nustatė, kad ūkininko ūkiai ieškovo ir atsakovės vardu... 17. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be pirmiau nurodyto 3,60 ha žemės... 18. Teismas taip pat nustatė dalytiną kilnojamąjį turtą.... 19. Dėl turto vertės nustatymo... 20. Šalims pateikus privačių turto vertintojų atliktus turto vertinimus,... 21. Dėl turto padalijimo... 22. Atsižvelgęs į šalių išreikštą poziciją, galėjimą dirbti žemę bei... 23. Teismas taip pat padalijo šalims natūra kilnojamuosius daiktus (ieškovui... 24. Nustatęs, kad bendra ieškovui tenkančio turto vertė yra 724 400 Lt (640 500... 25. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Dėl ( - ) dvaro nekilnojamojo turto... 27. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 28. Valstybės investuotas lėšas (duomenys neskelbtini) dvaro pastatams... 29. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 30. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 31. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo... 32. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nenurodė pakankamai aiškių... 33. Dėl obelų sodo ir bendro nekilnojamojo turto įvertinimo... 34. Patikrinusi ieškovui priteisto turto vertę pagal turto vertės nustatymo... 35. Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo... 36. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio... 37. Dėl dalytino kilnojamojo turto... 38. Teisėjų kolegija iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo... 39. Spręsdama dėl ieškovo reikalavimo į dalytino turto balansą įtraukti ir... 40. Įtraukusi į dalytino turto balansą automobilio „Kamaz“ puspriekabę ODAZ... 41. Dėl šalims priteistino turto... 42. Nustačiusi turtą, sudarantį bendrąją jungtinę nuosavybę, teisėjų... 43. Iš dalytino turto atsakovei priteisė: 18,48 ha žemės sklypą, esantį... 44. Ieškovui teisėjų kolegija priteisė: A. R. ūkį (1000 Lt vertės), 15,8 ha... 45. Atsižvelgęs į šalims natūra priteisto bendrosios jungtinės nuosavybės... 46. Ieškovas prašė priteisti jam išlaidas už ekspertizę (2000 Lt 2010 m.... 47. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 48. Kasaciniu skundu ieškovas A. R. prašo: 1) panaikinti Panevėžio miesto... 49. 1. Dėl ( - ) dvaro pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teismai,... 50. Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, nekonstatavo svarbios... 51. Valstybės lėšų, skirtų (duomenys neskelbtini) dvaro statiniams... 52. Paaiškėjus, kad kasatoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas (dėl turto... 53. 2. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismai pažeidė... 54. 3. Dėl dalytino turto vertės nustatymo. Teismai, nustatydami dalijamo turto... 55. Įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ir nustatant sodo vertę.... 56. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal... 57. Tinkamai nenustačius dalytino turto vertės, negalima jo teisingai padalyti,... 58. 4. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismai... 59. 5. Dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų priteisimo. Apeliacinės instancijos... 60. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas automobilio „Kamaz“... 61. 6. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismai nepagrįstai nepaskirstė... 62. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. R. prašo skundą, išskyrus jo... 63. 1. Dėl ( - ) dvaro pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.... 64. Iš valstybės biudžeto dvarui atstatyti skirtos lėšos nelaikomos iš dvaro... 65. Vertindami, kokie darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) dvare, teismai... 66. Kasatorius, teigdamas, kad teismai nustatė 89 700 Lt sutuoktinių investicijų... 67. Nesant pagrindo į (duomenys neskelbtini) dvarą investuotas valstybės lėšas... 68. 2. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tai, kad dovanojimo... 69. 3. Dėl dalytino turto vertės nustatymo. Teismai, nustatydami dalytino turto... 70. 4. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.... 71. 5. Dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų priteisimo. Atsakovė sutinka su... 72. Kasacinio skundo argumentai dėl automobilio „Kamaz“ puspriekabės... 73. Teisėjų kolegija... 74. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 75. Dėl ( - ) dvaro pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 76. Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 18 d.... 77. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio... 78. Aplinkybę, kad atsakovės asmeninis turtas – (duomenys neskelbtini) dvaras... 79. Dėl valstybės investicijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje... 80. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybė (duomenys neskelbtini) dvarui... 81. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad valstybės biudžeto asignavimai vertintini... 82. Nustačius, kad į (duomenys neskelbtini) dvarą valstybės investuoti 1 162... 83. Dėl sutuoktinių lėšų bei kasatoriaus darbo panaudojimo atsakovės... 84. Pažymėtina, kad nustatant atliktų (duomenys neskelbtini) dvaro restauravimo... 85. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad esminių įrodymų... 86. Sprendžiant dėl 49 700 Lt investicijų teisinio statuso, turi būti... 87. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo... 88. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu... 89. Nenustačius pagrindo (duomenys neskelbtini) dvarą pripažinti bendrąja... 90. Dėl turto vertės nustatymo... 91. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal... 92. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję... 93. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino turto vertės nustatymo... 94. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad pagal CK 3.119 straipsnį šalių... 95. Pažymėtina, kad kasatorius, teigdamas, jog buvo pažeistas CK 3.119... 96. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 97. Kasacinio skundo argumentais dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų priteisimo... 98. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kasaciniame skunde, tiek... 99. Kasatorius prašo paskirstyti šalims jo patirtas 6001,60 Lt išlaidas už... 100. Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, tenkintina tik kasacinio... 101. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 102. Kadangi dauguma kasacinio skundo argumentų atmesti kaip nepagrįsti,... 103. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 105. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 106. Priteisti valstybei iš ieškovo A. R. (duomenys neskelbtini) 16 637,18 Lt... 107. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...