Byla e2-2393-179/2018
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas J. Č. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei O. B., trečiajam asmeniui UAB ,,Alytaus butų ūkis“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 788,70 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į ADB „Gjensidige" atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB SEB bankas (kodas 70440).

4Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad 2017-01-04 iš O. B. priklausančio buto, esančio ( - ) buvo užlietas ieškovės draudėjo butas, esantis ( - ). Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 788,70 Eur draudimo išmoką. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Aplinkybę, jog apliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto, įrodo draudėjo 2017-01-05 pranešimas apie įvykį, 2017-01-09 pranešimas dėl įvykio buto Nr. 40 savininkui, sunaikinto, sugadinto 2017-01-09 turto apžiūros aktas, fotonuotraukos, darytos apžiūros metu, ir tai, jog atsakovės butas yra aukštu aukščiau draudėjo buto. Papildomai tas aplinkybes patvirtino pati buto ( - ) savininkė 2017-04-28 pranešimu. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl atsakovės patalpose esančios trūkusios maišytuvo žarneles. Atsakovė atsako už padarytą žalą remiantis CK 6.266 str. kaip savininkė, faktinė valdytoja, to pasėkoje ieškovė ir turi regresinio reikalavimo pagrindą į atsakovę kaip į buto savininkę. Nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu nebuvo sudariusi jokios sutarties, todėl neturi reikalavimo teises į trečiąjį asmenį. Taip pat pateikė pagal UAB „Sistela" sąmatų sudarymo programą parengtą lokalinę sąmatą su visomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis, kuri patvirtina žalos dydį.

5Atsakovė O. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkanti, nes butas buvo užlietas ne dėl jos kaltės ar tyčinių veiksmų, ar nesirūpinimo valdomu turtu. ( - ) esantis butas buvo užlietas įvykus vandentiekio avarijai, t. y. trūkus vandens padavimo vienai žarnelei į virtuvinį maišytuvą, kuris buvo įgytas iš parduotuvės „Lytagra“. Įgijimo metu maišytuvui buvo suteikta 12 mėnesių garantija. Jį keitę UAB „Alytaus butų ūkis“ santechnikai, keisdami maišytuvą, turėjo įvertinti maišytuvo patikimumą, imtis priemonių pakeisti nepatikimas ar keliančias abejonių į komplektą įeinančias žarneles. Taip pat nurodė, kad ieškovės darbo praktika nefiksuoti draudžiamo turto stovio draudimo momentu yra ydinga, nes ieškovė pateikė tik po užliejimo drausto turto stovio nuotraukas ir visus sugadinimus priskyrė atsakovės bute įvykusio vandens nuotėkio padariniams, nors ant sienų, kai po užliejimo praėjo tik 5 paros, matomas pelėsis, sutrūkinėjęs ir atšokęs sienų glaistas. Tokių dalykų per trumpą laiką dėl užliejimo fiziškai ir biologiškai negalėjo atsirasti, tuo labiau, kad butas yra šildomas. Bute ( - ) gyvena pagyvenęs asmuo ir butas seniai neremontuotas. Taip pat atsakovės žiniomis 2016 metų vasarą šis butas buvo užlietas įvykus bendro naudojimo vamzdyno avarijai ir galimai po šio užliejimo ir buvo sudaryta draudimo sutartis. Tokia draudimo sutarčių sudarymo praktika sudaro sąlygas draudikams ar draudžiamo turto savininkams pasipelnyti iš draudimo išmokų, turto nusidėvėjimo ir nepriežiūros defektus priskiriant užliejimo padariniams. Prašė ieškinį atmesti.

6Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad dėl buto užliejimo nėra atsakovės neteisėto veikimo ar neveikimo, visi galimai neteisėti, aplaidūs veiksmai buvo padaryti trečiojo asmens darbuotojo. Trečiasis asmuo savo atsiliepime pabrėžė, kad santechnikos remonto darbus atliko kokybiškai, tačiau, kaip šios srities specialistai, galėjo įžvelgti pigių ir nelabai patikimų priemonių ir medžiagų kokybę ir patikimumą. Atsakovė, kaip apdairus asmuo, santechnikos darbams atlikti, iškvietė trečiojo asmens specialistą, kuris įsigijo ir pakeitė vandens maišytuvą. Ji pati jokių veiksmų, susijusių su santechnikos detalių įsigijimu ir tuo labiau jų keitimu, neatliko. Taip pat atsakovė nurodė, kad žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė kartu su ieškiniu bei dubliku nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti žalos dydį, kadangi nėra aišku, ar ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyti tik tie defektai, kurie atsirado dėl vandentiekio avarijos, ar jame nurodyti ir defektai, kurie atsirado dėl buto nusidėvėjimo. Nėra aišku, kokios būklės buvo aplietas butas draudimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė nepateikė apdrausto turto faktinės būklės apdraudimo metu, be to padarytos žalos vertinimo, fiksavimo ir apžiūros metu nedalyvavo nei atsakovė, nei namo santechniką prižiūrinčios įmonės atstovai. Mano, kad ieškovės procesiniai veiksmai nesąžiningi, nes ji bando perkelti visą įrodinėjimo naštą silpnesniajai pusei (vartotojui), nesiekdama vieno proceso metu išspręsti ginčą.

7Trečiasis asmuo UAB ,,Alytaus butų ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis, nes byloje iškilo vandens tiekimo žarnelių kokybės ir pardavėjo atsakomybės už žalą dėl užliejimo klausimai. Pardavėjas AB „Lytagra“ Alytaus filialas vandens maišytuvo komplektui „ZERICH ZK 1L“ suteikė 12 mėnesių garantinį laikotarpį. Trečiasis asmuo, kaip gyvenamojo namo ( - ), administratorius, negavo jokių pranešimų iš buto ( - ) savininko, apie 2017-01-03 įvykusį užliejimą, taip pat negavo jokių pranešimų iš ieškovės apie įvykusį užliejimą ir kad bus vykdomas žalos įvertinimas. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ abejoja, kad atsakovės virtuvėje esančio maišytuvo vandens tiekimo žarnelės trūkimas galėjo sukelti tokio masto užliejimą bute ( - ), ne tik virtuvėje, bet ir kitose buto patalpose. Byloje nėra duomenų apie buto ( - ) būklę iki apsidraudžiant. Ieškovės pateiktos užliejimo nuotraukos nepatvirtina, kad bloga buto ( - ) patalpų būklė yra būtent dėl 2017-01-03 įvykusio užliejimo. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad tam tikrose vietose dažai atsilupinėję nuo senumo, o ne nuo užliejimo, tokios apimties pelėsis virtuvėje, tualete negalėjo atsirasti per 6 dienas nuo užliejimo iki turto apžiūros akto surašymo 2017-01-09. Skaičiuojant žalos dydį neatsižvelgta į nusidėvėjimą. Ieškovė Turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodo, kad ji parengta pagal UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programą. Tačiau iš teismui pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuotės, neteikiant pačių pagal UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programą parengtų lokalinių sąmatų su visomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis, neįmanoma įvertinti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Prašė ieškinį atmesti.

8Teismas

konstatuoja:

9ieškinys tenkinamas visiškai.

10Teismui ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė ir J. O., gyv. ( - ), sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią apdrausti turtiniai interesai, susiję su apdraustu turtu, civilinė atsakomybė, susijusi su apdrausto turto valdymu, naudojimu, disponavimu, apdraustame turte gyvenančių asmenų civilinė atsakomybė, turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto pagalbos draudimu; draudimo apsauga galiojo nuo 2016-08-30 00:00 val. iki 2017-08-29 24:00 val. Tarp draudžiamųjų įvykių turto draudimo sutartyje nurodytas be kita ko ir vanduo bei papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti. 2017-01-04 iš atsakovei O. B. priklausančio buto, esančio ( - ), įvykus vandentiekio avarijai, t. y. trūkus vandens padavimo žarnelei į virtuvinį maišytuvą, buvo užlietas ieškovės draudėjo butas, esantis ( - ). Apie draudiminį įvykį draudėjas J. O. pranešė draudikei – ieškovei 2017-01-05, nurodydamas, kad butą apliejo kaimynai, aplieta vonios ir tualeto sienos, lubos, virtuvės lubos, sienos. 2017-01-09 16.00 val. ieškovės surašytame turto apžiūros akte iš draudiko žodžių nurodytos įvykio aplinkybės: ,,apliejo kaimynė iš viršuje esančio buto Nr. 40“. Šiame turto apžiūros akte taip pat aprašyta turto būklė po įvykio: virtuvėje fiksuotos apibėgusios ,,plėmuotos“ lubos ir sienos iki plytelių; vonioje fiksuotos apibėgusios apsilupusios lubos ir sienos iki plytelių; tualete fiksuotos lubos (dažytos) ir sienos dažytos iki plytelių; koridoriuje fiksuotos lubos (dažytos) apsilupusios, sienos (dažytos) ,,plėmuotos“. Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio 2017-01-18 mokėjimo dokumentu Nr. 32559 išmokėjo draudėjui J. O. 788,70 Eur draudimo išmoką.

11Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

13Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Ieškovė teigė, kad jos draudėjui priklausantis butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ). Šią aplinkybę ieškovė įrodė 2017-01-09 draudėjo pranešimu apie 2017-01-04 įvykį, 2017-01-09 turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis bei faktu, kad atsakovės butas yra virš ieškovės draudėjo buto. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės draudėjui priklausantis butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ). Šio fakto nepaneigė nei pati atsakovė, nei trečiasis asmuo. Taigi, byloje nustatytos prielaidos atsakovės atsakomybei kilti, nes būtent atsakovė netinkami prižiūrėjo jai priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis, buvo aplietos ieškovės apdraustos patalpos ir atsirado žala. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį buto savininkei tenka ir nesant jos kaltės. Atsakovės teiginiai atsiliepime į ieškinį ir triplike, jog ji, kaip apdairus asmuo, santechnikos darbams atlikti, iškvietė trečiojo asmens UAB ,,Alytaus butų ūkis“ specialistą, kuris įsigijo ir pakeitė vandens maišytuvą, o ji pati, būdama garbingo amžiaus moteris, jokių veiksmų, susijusių su santechnikos detalių įsigijimu ir tuo labiau jų keitimu, neatliko, nešalina atsakovės, kuri viešame registre nurodyta kaip buto savininkė, civilinės atsakomybės (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsako už padarytą žalą remiantis CK 6.266 straipsniu kaip savininkė, faktinė valdytoja, to pasėkoje ieškovė turi regresinio reikalavimo pagrindą į atsakovę, kaip į buto savininkę. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs ir atsakovės prie tripliko pridėtus garso įrašus, kurių viename fiksuotas atsakovės sūnaus D. B. ir trečiojo asmens UAB ,,Alytaus butų ūkis“ santechniko, vykdžiusio maišytuvo žarnelės pakeitimo darbus, pokalbis, kuriame santechnikas, vardu Z., nurodė pirkęs iš UAB ,,Lytagra“ maišytuvą už tokią sumą pinigų, kokią O. B. jam davė; nupirktas maišytuvas buvo garantinis, jį įdėjo kokybiškai; atsakovės bute buvo pakeisti vamzdynai, sudėti tam netinkami, siauresni vamzdžiai, todėl, santechniko manymu, neatlaikiusi didelio spaudimo, plyšo šlangutė. Nuo šlangutės pakeitimo iki draudiminio įvykio praėjo keletas mėnesių, todėl neatmestina ši trečiojo asmens darbuotojo iškelta versija dėl šlangutės plyšimo priežasčių.

14Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

15Ieškovė žalos dydį įrodinėjo: 2017-01-09 turto apžiūros aktu, kuriame aprašyta turto būklė po įvykio (virtuvėje fiksuotos apibėgusios dėmėtos lubos ir sienos iki plytelių; vonioje fiksuotos apibėgusios apsilupusios lubos ir sienos iki plytelių; tualete fiksuotos lubos (dažytos) ir sienos dažytos iki plytelių; koridoriuje fiksuotos lubos (dažytos) apsilupusios, sienos (dažytos) dėmėtos); 2017-01-17 turto žalos įvertinimo skaičiuote žalos byloje Nr. 2017/001495, iš kurios matyti, kad padarytas nuostolis, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, yra 848,70 Eur, o paskaičiuota draudimo išmoka yra 788,70 Eur; 2017-01-18 mokėjimo dokumentu Nr. 32559, kuris patvirtina, kad ieškovė išmokėjo J. O. 788,70 Eur draudimo išmoką. Žalą dėl buto užliejimo ieškovė nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Iš parengtos ir teismui su dubliku pateiktos sąmatos ir žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad ieškovė pritaikė turto nusidėvėjimo normas bei nustatė atlygintinos žalos dydį. Toks sugadinto turto nusidėvėjimo normų apskaičiavimas atitinka teismų praktikoje taikomas turto nusidėvėjimo normas, nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vienareikšmė. Beje, suminiai nusidėvėjimo normatyvai taikomi tik medžiagoms, bet ne darbams. Tuo tarpu atsakovė niekuo nepagrindė savo teiginio, kad aplietas butas buvo seniai neremontuotas bei kad jis buvo užlietas 2016 metais, įvykus bendro naudojimo vamzdyno avarijai, ir kad galimai po šio užliejimo ir buvo sudaryta draudimo sutartis. Apskritai, atsakovė iš viso nenurodė, kokią sumą ji sutiktų sumokėti draudimo bendrovei kaip atlyginimą už padarytą žalą, taip pat ji nepateikė jokio žalos atlyginimo paskaičiavimo, pagrįsto nors kokia žalos apskaičiavimo metodika. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė siekia išvengti žalos atlyginimo ieškovei. Tuo tarpu ieškovė, sudarydama sugadinto turto remonto sąmatą, tai darė vadovaudamasi UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa, kurios statybos kainų normatyvai periodiškai registruojami valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 1 administruojamame Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre, todėl abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Trečiasis asmuo ginčijo ieškovės sąmatoje nurodytą lubų dažymo apimtį, teigdamas, kad pagal 2017-01-09 turto apžiūros aktą sugadintų lubų plotas yra 16,18 m2, tuo tarpu ieškovės sąmatoje lubų dažymo apimtis nurodyta 34,45 m2, tačiau akivaizdu, kad aplietos lubos turi būti dažomos vientisai ir visos, o ne tik tas jų plotas, kuris yra aplietas. Nei lokalinėje sąmatoje, nei defektiniame akte nurodytų sugadinimų apimtis nėra nuginčyta. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodo ieškovė, į bylą nėra pateikta. Ieškovės reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydis atitinka realiai patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į žalos pobūdį, daroma išvada, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieškovė, atlikti šiuo klausimu ekspertizę atsakovė prašymo nepareiškė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, taip pat kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų jos bute esančių sanitarinių mazgų veikimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens tekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti, elgėsi nerūpestingai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

16Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nustatytos visos įstatyme išvardytos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buto savininkei, sąlygos, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimo faktą, ieškovės ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteistini 788,70 Eur nuostoliai (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai, CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

17Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 18,00 Eur žyminis mokestis, kurių buvimą ir dydį patvirtina 2018-01-03 mokėjimo dokumentas. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 93 str. 1 d.).

18Tenkinus ieškinį iš atsakovės priteistina 6,98 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Valstybei priteistas išlaidas atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

19Teismas, vadovaudamasis CPK 268-270, 441 straipsniais,

Nutarė

20ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovės ADB ,,Gjensidige“ naudai iš atsakovės O. B. 788,70 Eur nuostolius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į ADB „Gjensidige" atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB SEB bankas (kodas 70440).

21Priteisti iš atsakovės O. B. valstybei 6,98 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

22Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas J. Č. rašytinio proceso... 2. Teismas... 3. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 788,70 Eur išmokėtą... 4. Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad 2017-01-04 iš O. B.... 5. Atsakovė O. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su... 6. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad dėl buto užliejimo nėra... 7. Trečiasis asmuo UAB ,,Alytaus butų ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą į... 8. Teismas... 9. ieškinys tenkinamas visiškai.... 10. Teismui ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė ir J. O., gyv. (... 11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176... 14. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti... 15. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo: 2017-01-09 turto apžiūros aktu, kuriame... 16. Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų... 17. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 18,00 Eur... 18. Tenkinus ieškinį iš atsakovės priteistina 6,98 Eur išlaidos už... 19. Teismas, vadovaudamasis CPK 268-270, 441 straipsniais,... 20. ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovės ADB ,,Gjensidige“ naudai... 21. Priteisti iš atsakovės O. B. valstybei 6,98 Eur išlaidas už procesinių... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...