Byla 2-1487/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Genprėlas“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4933-585/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Genprėlas“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui G. G. dėl paskolos grąžinimo pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Genprėlas“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ įgaliotas asmuo pareikštu ieškiniu prašė: pripažinti ieškovo 2008 m. gegužės 12 d. 20 400 Lt dydžio paskolos grąžinimą, 2008 m. gegužės 13 d. 5 400 Lt paskolos grąžinimą ir 2009 m. gegužės 11 d. 40 000 Lt paskolos grąžinimą atsakovui G. G. negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją, priteisiant ieškovui 65 800 Lt iš atsakovo G. G.; priteisti iš atsakovo G. G. 5 procentų dydžio delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – 65 800 Lt dydžio lėšas ir turtines teises. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis veiksmų perleisti turtą. Iš atsakovo prašoma priteisti suma laikytina didele. Atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto vertė yra 215 141 Lt, o jis turi 79 940 Lt įsipareigojimų bankui. Ieškinyje nurodyti buvusio ieškovo vadovo nesąžiningo veikimo įrodymai, o tai sustiprina abejones dėl to, kad atsakovas gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su kitomis aplinkybėmis, negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių nepakankamai gerą atsakovo finansinę padėtį. Vien faktas, kad atsakovo viešuose registruose nurodyto turto vertė apytiksliai atitinka jo įsipareigojimų kreditoriams dydį, nepaneigia atsakovo neapsunkinto mokumo galimybės, bet atsakovo mokumą patvirtina, papildomai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo tik viešuose registruose matomo atsakovo turto vertę. Nenustačius būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo prašymas netenkintas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovo BUAB „Genprėlas“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ įgaliotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui G. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant - 65 800 Lt dydžio lėšas bei turtines teises. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nors atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto vertė (atmetus sutuoktinės dalį, kuri preziumuotina esanti ½) viešų registrų vertinimais yra 215 141 Lt, tačiau jis turi 79 940 Lt įsipareigojimų bankams. Tokiu būdu atsakovo turimas turtas (apie 135 201 Lt) yra artimas prašomai priteisti sumai. Atsakovo turtinė padėtis po ieškinio galimo patenkinimo bus nepakankama laisvai patenkinti ieškovo reikalavimus, o priteista suma atsakovui bus didelė. Preziumuotina egzistuojant reali grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
  2. Tai, kad atsakovo turtas viršija ieškiniu prašomą priteisti sumą, nepaneigia aplinkybės, jog galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nežinomos atsakovo pajamos. Neabejotina, kad atsakovas turi ir daugiau kreditorių ar išlaidų. Kai byloje nėra duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams, sunku visapusiškai įvertinti ir nustatyti tikrąją asmens turtinę padėtį bei daryti išvadą, ar turtinė padėtis yra tokia gera ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių nėra grėsmės, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Atsakovo turto vertė, nors ir viršija ieškiniu prašomą priteisti sumą, tačiau nėra tokia akivaizdžiai didesnė, jog būtų galima neabejoti atsakovo finansiniu pajėgumu patenkinti ieškovui galimai palankius reikalavimus.
  3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis veiksmų perleisti turtą tretiesiems asmenims, iš kurių restitucija bus negalima arba ieškovui reikės inicijuoti ir vykdyti papildomus ilgai trunkančius teisminius procesus. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovas gali imtis veiksmų perleisti turtą tretiesiems asmenims, iš kurių restitucija bus negalima.
  4. Ieškovas pateikė argumentus dėl galimai nesąžiningo atsakovo elgesio, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Atsakovas, būdamas ieškovo kreditorius ir kartu ieškovo vadovas, pažeisdamas kitų kreditorių interesus bei Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, susigrąžino 65 800 Lt paskolą, suteikdamas pirmenybę sau kitų kreditorių atžvilgiu, t.y. elgėsi nesąžiningai kitų asmenų atžvilgiu. Šios aplinkybės taip pat sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turi 79 940 Lt įsipareigojimų bankui. Jis laiku vykdo įsipareigojimus bankui, o nurodyta suma tesiekia 70 262,70 Lt. Įsipareigojimų vykdymas laiku patvirtina atsakovo mokumą. Atsakovas, vykdydamas veiklą ūkininko ūkyje, 2010 m. turėjo 23 888 Lt pajamų, o 2009 m. – 15 122,61 Lt. Nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas ketintų savo turtą perleisti kitiems asmenims.

10V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui G. G., yra pagrįsta ir teisėta.

12Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010, ir kt.). Dėl minėtos prezumpcijos sprendžiama tik kiekvienu atveju ištyrus ir įvertinus individualias bylos aplinkybes. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui G. G. sudaro 65 800 Lt (b. l. 1-6). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokio dydžio reikalavimo suma atsakovui nėra didelė ir atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui (b. l. 12). Į byla pateikti įrodymai apie atsakovo G. G. valdomą nekilnojamąjį turtą. Turtui, išskyrus, esančiam adresu Smėlynės g. 12A, Zarasų m., Zarasų r. sav., nėra pritaikyti ribojimai. Hipoteka nustatyta turtui, esančiam adresu Smėlynės g. 12A, Zarasų m., Zarasų r. sav., o kreditorius – AB DnB Nord bankas. Atsakovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad 2010 m. turėjo 23 888 Lt pajamų, o 2009 metais – 15 122,61 Lt pajamų (b. l. 20-22). Atsakovo pateikti įrodymai taip pat leidžia teigti, kad jis vykdo įsipareigojimus bankui, o kreditorinio įsiskolinimo suma bankui yra sumažėjusi (b. l. 23).

14Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, susijusią su atsakovo finansinėmis galimybėmis, yra įsitikusi, kad šiuo atveju atsakovui pareikšto reikalavimo mastas pagal bylos medžiagą nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju pateiktais įrodymais yra paneigta būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl reikalavimo sumos dydžio. Taigi pagal šios bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad atsakovo turtinė padėtis po ieškinio galimo patenkinimo bus nepakankama laisvai patenkinti ieškovo reikalavimus, o priteista suma atsakovui bus didelė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, taip pat nesutinka su apelianto vertinimu, jog pagal bylos medžiagą šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

15CPK 12, 178 straipsnio nuostatos numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Nors apeliantas ir teigia, jog neabejotina, kad atsakovas turi ir daugiau kreditorių ar išlaidų, tačiau nepateikia tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl jais vadovautis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas taip pat teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis veiksmų perleisti turtą tretiesiems asmenims, iš kurių restitucija bus negalima arba ieškovui reikės inicijuoti ir vykdyti papildomus ilgai trunkančius teisminius procesus, tačiau taip pat nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes apie atsakovo siekį perleisti turtą bei tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi minėti teiginiai laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, o nesant juos patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais vadovautis.

16Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas – dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl skolos grąžinimo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo grindžiamas tuo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, pažeisdamas kitų kreditorių interesus bei Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, susigrąžino 65 800 Lt paskolą, suteikdamas pirmenybę sau kitų kreditorių atžvilgiu. Tokios ieškovo nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus teisinio pagrindo teigti, jog apelianto išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.