Byla 2A-2718-577/2013
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė A. B. prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti VšĮ Eletrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro laikinai einančios direktoriaus pareigas D. S. 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymą dėl nuobaudos A. B. skyrimo bei 2012 m. lapkričio 26 d. darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-05-16 tarp jos ir VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 221, ieškovę priimant dirbti administratorės pareigose. 2012-09-27 ieškovė iš atsakovo gavo pavedimą darbams atlikti Nr. 172. Minėtu pavedimu atsakovas ieškovei pavedė paruošti ir iki 2012-10-05 pateikti tvirtinti direktoriui vairuotojo–ūkvedžio ir valytojos pareiginius nuostatus bei vidaus tvarkos taisykles. Ieškovė minėtus dokumentus parengė ir 2012-10-04 pateikė laikinai einančiai direktoriaus pareigas D. S.. Vidaus tvarkos taisyklės patvirtintos 2012-10-22. 2012-11-09 įsakymu Nr. K-20/12 (toliau – Įsakymas) laikinai einanti direktoriaus pareigas D. S. skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą. Ieškovė nesutinka su drausminės nuobaudos skyrimu, nes ją nubaudė už darbą, kurį atliko ir kuris 2012-10-22 buvo patvirtintas. Ji 2012-11-19 atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė Įsakymą laikyti negaliojančiu. 2012-11-22 įvyko VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų susirinkimas, kurio metu turėjo būti išrinkti darbuotojų atstovai į darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėtų ieškovės prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Minėto susirinkimo metu nė vienas darbuotojas nesutiko tapti darbo ginčų komisijos nariu. 2012-11-26 įvyko darbo ginčų komisijos posėdis, kuris priėmė sprendimą, jog pastaba skirta teisėtai. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 288 str. 1 d. darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų, o kaip matyti iš 2012-11-26 darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo Nr. 1, visi darbo ginčų komisijos nariai buvo paskirti direktoriaus įsakymu. Atsižvelgiant į tai, darbo ginčų komisijos sudėtis neteisėta, todėl ir 2012-11-26 priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas laikomas neteisėtu ir turi būti panaikintas. Drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Įsakyme nėra nurodytas nei faktinis drausminės nuobaudos pagrindas, nei teisinis drausminės nuobaudos pagrindas. Įsakyme nenurodyta, kokių pareigų ieškovė neatliko ar kokias pareigas atliko netinkamai. Be to, ieškovė iš atsakovo negavo jokio rašto, kur būtų prašoma pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Pasak ieškovės, jai drausminė nuobauda skirta ne už neatliktą ar netinkamai atliktą darbą, o siekiant ją atleisti iš darbo keršijant dėl jos tėvo – Z. B., kuris buvo ilgametis VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius, – konflikto su dabartine atsakovo administracija (konkrečiai – E. P.).

4Atsakovas VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovei žodžiu buvo pavesta parengti vairuotojo – ūkvedžio, valytojos pareiginius nuostatus ir įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau ieškovė šį pavedimą ignoravo ir jo neatliko, todėl 2012-09-27 ieškovei tai buvo pavesta raštiškai. Ieškovė rengdama minėtus dokumentus, t. y. jų rengimo proceso metu, nesikreipė su klausimais nei į laikinai direktoriaus pareigas einantį asmenį, nei į direktoriaus pavaduotoją, tarpinių šių dokumentų projektų derinimui nepateikė, iš to darytina išvada, kad ji pavedimą suprato tinkamai ir klausimų, susijusių su šio pavedimo atlikimu, administracijai neturėjo. 2012-10-04 ieškovė pateikė minėtus dokumentus asmeniui, laikinai einančiam direktoriaus pareigas, kurie buvo perduoti įvertinti įstaigos direktoriaus pavaduotojai. Direktoriaus pavaduotoja, įvertinusi minėtus dokumentus, nustatė, kad šie dokumentai neatitinka galiojančių teisės normų, jų įstaigos teisinės formos bei įstatų, įstaigos tikslų ir jos uždavinių. Apie visus šių dokumentų neatitikimus, netikslumus ir prieštaravimus direktoriaus pavaduotoja daug kartų žodžiu informavo ieškovę ir grąžindavo jai dokumentus su pastabomis tam, kad pastaroji juos pakoreguotų ir pataisytų, tačiau ieškovė to taip ir nepadarė. Nustačius netinkamą ieškovės pareigų atlikimą, įstaigos direktoriaus pavaduotoja parašė tarnybinį pranešimą laikinai einančiam direktoriaus pareigas asmeniui su prašymu imtis priemonių. Gavus tarnybinį pranešimą, įstaigos laikinai direktoriaus pareigas einantis asmuo supažindino ieškovę su jo turiniu bei raštiškai pareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl netinkamo savo pareigų atlikimo. Ieškovė savo paaiškinime tik nurodė, kad minėti dokumentai buvo pateikti, daugiau nieko nepaaiškino. Įvertinus visas aplinkybes, laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo, norėdamas ne tik nubausti ieškovę, bet ir siekdamas išvengti tokio ieškovės elgesio ateityje, priėmė sprendimą taikyti jai drausminę pačią švelniausią iš nuobaudų – pastabą. Ieškovė, nesutikdama su jai skirta drausmine nuobauda, kreipėsi į VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro ginčų komisiją su prašymu laikyti negaliojančiu VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro laikinai einančio direktoriaus pareigas 2012-11-09 įsakymą Nr. K-20/12 dėl nuobaudos skyrimo. Kadangi įstaigoje tokios sudarytos ginčų komisijos nebuvo, laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo savo įsakymu skyrė darbo ginčų komisijai raštvedį ir delegavo du narius bei sukvietė įstaigos darbuotojų susirinkimą, tam, kad susirinkimo metu būtų išrinkti darbuotojo (ieškovės) atstovai į minėtą komisiją. Susirinkime darbuotojo atstovai į ginčų komisiją nebuvo išrinkti, nes nei ieškovė pati nepasiūlė kandidatūrų, nei jų išrinko darbuotojų susirinkimas. Įstatymų leidėjas nenustato ir nereglamentuoja, kaip darbdaviui elgtis tokioje situacijoje, todėl VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro administracija žodžiu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) su prašymu patarti, kaip elgtis tokioje situacijoje. VDI išaiškino, kad tam, jog nebūtų pažeistos darbuotojo (ieškovės) teisės į gynybą, reikia tokią komisiją sudaryti, todėl rekomendavo įstaigos vadovo įsakymu deleguoti dar du atstovus į ginčų komisiją, kurie atstovautų darbuotojai (ieškovei). Gavus žodinį VDI išaiškinimą, laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo įsakymu delegavo dar du komisijos narius, atstovaujančius darbuotojai (ieškovei). Komisija, įvertinusi visas nuobaudos skyrimo aplinkybes, išklausiusi direktoriaus pavaduotojos ir darbuotojo (ieškovės) paaiškinimus, nustatė, kad drausminė nuobauda ieškovei skirta teisėtai ir darbuotojo (ieškovės) prašymas panaikinti nuobaudą netenkintas. Atsakovas nurodė, kad DK nenustato įsakymui jokių reikalavimų, todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, kad drausminė nuobauda jai buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes Įsakyme nėra nurodyti faktinis ir teisinis drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai. Nesuprantamas ir ieškovės teiginys, kad ji negavo iš atsakovo jokio rašto, kuriuo būtų prašoma pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nes negavus tokio rašto ieškovė nepateiktų 1aikinai einančiam direktoriaus pareigas asmeniui savo raštiško 2012-10-24 paaiškinimo. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas skyrė jai drausminę nuobaudą ne už neatliktą ar netinkamai atliktą darbą, o siekiant ieškovę atleisti iš darbo keršijant jai dėl jos tėvo Z. B. konflikto su kita atsakovo administracijos darbuotoja, neturi jokio pagrindo.

5Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu konstatavęs, kad drausminė nuobauda – pastaba ieškovei paskirta pagrįstai, ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė netinkamai atliko jai pavestą darbą; sprendė, jog ieškovė apie reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo buvo informuota ir pasiaiškinimą pateikė reikalavime pasiaiškinti nurodytu terminu. Teismas ieškovės teiginį, kad ji iš atsakovo negavo jokio rašto, kur būtų prašoma pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, laikė nepagrįstu; taip pat pirmos instancijos teismas nesutiko ir su ieškovės argumentu, kad Įsakyme nėra nurodytas nei faktinis, nei teisinis drausminės nuobaudos pagrindas. Teismas pažymėjo, kad nors Įsakyme nenurodytas konkretus drausminės nuobaudos skyrimo teisinis ir faktinis pagrindai, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Be to, nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovei Įsakymo įteikimo metu buvo išaiškinta, už ką jai skiriama drausminė nuobauda. Pirmos instancijos teismas nesutiko ir su ieškovės teiginiu, kad 2012-11-26 darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas neteisėtas, kadangi visi darbo ginčų komisijos nariai buvo paskirti direktoriaus įsakymu. Pažymėjo, kad nors darbuotojo (ieškovės) atstovai, vadovaujantis DK 288 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2012-12-01) paskirti ne juos renkant darbuotojų susirinkime (konferencijoje), o darbdavio (atsakovo) įsakymu (potvarkiu), tačiau tai padaryta dėl objektyvių priežasčių (niekam nesutikus atstovauti ieškovei), pabrėžė, kad byloje duomenų, jog darbuotojo (ieškovės) atstovai buvo šališki, nėra, todėl sprendė, kad ieškovės nurodytu pagrindu naikinti 2012-11-26 darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą nėra pagrindo. Nustačius, jog drausminė nuobauda jai skirta už VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro administratorės pareigų nevykdymą ir netinkamą jų vykdymą, ieškovės paaiškinimų, kad drausminė nuobauda jai paskirta dėl jos tėvo – Z. B., pirmos instancijos teismas neanalizavo ir jų nevertino.

6Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatliko apeliantės atlikto darbo savarankiško teisminio vertinimo, išvadą dėl netinkamai atlikto apeliantės darbo grindė remdamasis išimtinai tik antriniais informacijos šaltiniais, o visi antriniai šaltiniai remiasi vienintelio asmens – darbdavio atstovės E. P. nuomone apie apeliantės atliktą darbą. Apeliantės nuomone, savarankiško teisminio vertinimo neatlikimas savaime reiškia, kad darbuotojo teisė į teisminę gynybą yra grynai formali. Vertinant tai, kad faktinė aplinkybė, ar darbuotojas tinkamai atliko jam pavestą darbą, gali būti teisiškai reikšminga, todėl, ieškovės įsitikinimu, ją visai atvejais privalo nustatyti teismas. Ieškovė teigia, kad iš skundžiamo sprendimo galima daryti išvadą, kad teismas konstatavo, jog ieškovė pažeidė darbo drausmę, nes jai buvo paskirta drausminė nuobauda, o drausminės nuobaudos skiriamos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Apeliantė su tokia teismo išvada kategoriškai nesutinka ir tvirtina, kad net ir darant prielaidą, jog ji netinkamai atliko jai pavestą darbą, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ji pažeidė darbo drausmę. Drausminės nuobaudos skyrimo medžiagoje ir skundžiamame sprendime nėra jokių nuorodų, kokias konkrečiai darbo drausmės normas pažeidė apeliantė. Apeliantės įsitikinimu, net jei teismas ir manė, kad ieškovės parengti dokumentai nebuvo kokybiški, jis negalėjo šios aplinkybės automatiškai aiškinti kaip darbo drausmės pažeidimo. Pažymi, kad tuo atveju, jei darbuotojo kvalifikacija ir/ar profesiniai gebėjimai neatitinka reikalaujamų šiai pareigybei kvalifikacijos ir/ar profesinių gebėjimų ir dėl to darbuotojas netinkamai atlieka pavedimus, darbdavys gali pasinaudoti DK 122 ar 129 str. numatytomis teisėmis, tačiau neįgyja teisės skirti drausminės nuobaudos kaip už darbo drausmės pažeidimą. Taip pat apeliantė pažymi, kad reikalavimas pateikti pasiaiškinimą jai niekada nebuvo įteiktas, todėl pirmos instancijos teismo išvada apie šio dokumento įteikimą ieškovei yra nepagrįsta, nes ji remiasi tik atsakovo atstovių paaiškinimais, kurie yra priešingi ieškovės paaiškinimams. Pasak apeliantės, esant tokiai situacijai ir nesant kitokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo įteikimo faktą, negalima teigti, jog darbdavys įrodė, kad laikėsi DK 240 str. 1 d. numatytos procedūros. Pažymi, kad ieškovė visada buvo pasirašytinai supažindinama su visais jai darbdavio įteikiamais dokumentais, nors atsakovas ir tvirtina, kad įstaigoje nebuvo tokios praktikos, jog reikalavimas pasiaiškinti įteikiamas pasirašytinai. Apeliantė nesutinka ir su teismo argumentu, kad neva ieškovės 2012-10-24 paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė apie reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo buvo informuota ir pasiaiškinimą pateikė reikalavime pasiaiškinti nurodytu terminu. Tai, ieškovės nuomone, paneigia pats paaiškinimo turinys, kuriame nurodoma, kad apeliantė jį teikia: „Atsakydama į raštą Nr. 172, gautą 2012-09-27“, o ne į 2012-10-18 reikalavimą pasiaiškinti Nr. 191, kurio apeliantė niekada nebuvo mačiusi. Be to, apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jai turėjo būti žinomas drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas, nors tai Įsakyme ir nėra nurodyta. Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas be pagrindo sutapatino pranešimo apie paskirtą nuobaudą įteikimą su nurodymu, kokiu pagrindu ši nuobauda skiriama, o nesant aiškaus formulavimo už ką skiriama drausminės nuobauda, ieškovė negalėjo žinoti, kokie jos veiksmai buvo kvalifikuoti kaip drausmės pažeidimas. Taip pat ieškovė tvirtina, kad akivaizdu, kad 2012-10-08 direktoriaus pavaduotojos E. P. tarnybinis pranešimas „Dėl A. B. darbo“ galėjo būti tik vada, o ne pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Toks drausminės nuobaudos skyrimas (konkrečiai nenurodant, ką ir kokiais veiksmais darbuotojas pažeidė), pasak apeliantės, yra esminis darbuotojo teisių pažeidimas. Apeliantė tvirtina, kad teisinio ir faktinio drausminės nuobaudos pagrindų nenurodymas skiriant drausminę nuobaudą yra esminis, o ne formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas. Teismo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, negali būti laikoma tinkamu argumentu šioje byloje, juolab, kad nurodytų bylų racio decidendi nesutampa su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta nesilaikant esminių procedūrų. Be to, apeliantė tvirtina, kad niekuo nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad niekam iš darbuotojų nesutikus dalyvauti darbo ginčų komisijoje, komisija vis tiek turėjo būti sudaryta, net ir pažeidžiant teisės normas. Taip pat apeliantė nurodo, kad nuobauda jai skirta siekiant sukurti prielaidas atleisti ją iš darbo. Teismas šios aplinkybės apskritai nesiaiškino, nors šios aplinkybės ir turėjo būti įvertintos, kaip turinčios teisinę reikšmę.

7Atsakovas VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, todėl padarė darbo drausmės pažeidimą, pagal DK 236 str. drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam asmeniui. Atsakovo nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas. Pasak atsakovo, ieškovė darbdavio žodinius pavedimus ignoravo, todėl darbdavys buvo priverstas į ieškovę kreiptis raštu su pavedimu, siekdamas, kad darbai būtų padaryti. Šis pavedimas ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai. Taip pat atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas apskritai neatliko vertinimo, ar darbuotoja tinkamai/netinkamai įvykdė pavestus darbus. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išklausė laikinai einančią įstaigos vadovo pareigas D. S., kuri patvirtino, kad ieškovė netinkamai atliko pavestą darbą, taip pat apklausė liudytoja direktoriaus pavaduotoją E. P., kuri detaliai teismui paaiškino, kokie buvo nustatyti trūkumai paruoštuose dokumentuose bei kaip buvo siūloma koreguoti, ir pan. Be kita ko, teismas apklausė liudytoja Darbo ginčų komisijos pirmininkę L. D., kuri patvirtino, kad tiriant drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumą, buvo išanalizuoti ieškovės ruošti dokumentai, bei patvirtino, kad jie buvo paruošti netinkamai, todėl Darbo ginčų komisija paliko galioti direktoriaus įsakymą, kuriuo paskirta drausminė nuobauda. Atsakovo vertinimu, teismui, išklausius trijų asmenų išsamius parodymus ir vieningus parodymus, buvo pagrindas konstatuoti netinkamą ieškovės pareigų atlikimą. Atsakovas pažymi, kad neužtenka tik atlikti darbą, jį reikia atlikti tinkamai, o nustačius, kad darbuotoja netinkamai atliko pavestą darbą, kilo pagrindas taikyti drausminę atsakomybę. Be to, atsakovas nesutinka ir su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad jai nebuvo įteiktas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti. Atsakovas tvirtina, kad DK nėra reglamentuota, kaip turėtų būti įteikiamas reikalavimas pasiaiškinti. Atsakovo nuomone, tai, kad ieškovė yra gavusi reikalavimą pasiaiškinti, patvirtina faktas, kad per 5 darbo dienų laikotarpį buvo pateiktas paaiškinimas, jog darbai buvo atlikti. Be to, atsakovo nuomone, net jei ir nebūtų įteiktas darbuotojai reikalavimas pasiaiškinti (nors šiuo atveju reikalavimas pasiaiškinti buvo pateiktas), tai būtų tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, kuris nesudarytų pagrindo panaikinti įsakymą dėl drausminės atsakomybės taikymo. Ieškovė, bandydama paneigti atsakovo teiginį, kad įstaigoje buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog raštai darbuotojas nebuvo įteikiami pasirašytinai, nurodo, kad ji yra gavusi keletą dokumentų pasirašytinai. Atsakovas paaiškina, kad 2012-09-24 pavedimas atlikti darbus A. B. įteiktas pasirašytinai, siekiant užtikrinti, kad darbai tikrai bus atlikti, kadangi žodinius pavedimus darbams atlikti ieškovė ignoravo; 2012-11-09 įsakymas Nr. K-20/12 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei taip pat buvo įteiktas pasirašytinai, tačiau kitaip darbdavys ir negalėjo pasielgti, kadangi tokį Įsakymo įteikimo būdą reglamentuoja LR DK 240 str. 3 d. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2013-03-06 reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo jai įteiktas pasirašytinai. Šis reikalavimas įteiktas pasirašytinai, nes jau vyko civilinės bylos nagrinėjimas ir buvo siekiama išvengti dar vieno ieškovės nesąžiningumo ir neigimo, kad jokių reikalavimų pasiaiškinti ji negavo. Taip pat atsakovas pažymi, kad nepagrįstas yra ieškovės teiginys, kad ji nežinojo, už ką jai buvo skirta drausminė nuobauda, nes Įsakyme nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas. Atsakovas tvirtina, kad DK nenustato įsakymui jokių reikalavimų, o tai reiškia, kad dėl įsakymo formos ir turinio palikta spręsti pačiam darbdaviui. Pasak atsakovo, įsakyme nenurodžius konkretaus drausminės nuobaudos skyrimo pagrindo, jis nustatomas bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju apie tai, kokius darbo drausmės pažeidimus padarė ieškovė, jai buvo išaiškinta teikiant reikalavimą pasiaiškinti, įteikiant pasirašytinai Įsakymą, kuriuo buvo paskirta drausminė nuobauda, bei Darbo ginčų komisijos posėdyje nagrinėjant drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą. Atsakovo vertinimu, visų teismui pateiktų rašytinių įrodymų visuma, darbuotojo duoti paaiškinimai nagrinėjant klausimą ginčų komisijoje ir vieningi liudytojų parodymai teisme patvirtina, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, tačiau, nors ir būtų pažeista drausminės atsakomybės taikymo procedūra, atsakovo nuomone, tai nebūtų pakankamas pagrindas naikinti drausminę nuobaudą. Taip pat atsakovas nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad Darbo ginčų komisija buvo sudaryta neteisėtai. Nurodo, kad susidarius tokiai situacijai, kad darbuotojo atstovai į ginčų komisiją nebuvo išrinkti, VDI išaiškino, jog tam, kad nebūtų pažeistos darbuotojo teisės į gynybą, reikia tokią komisiją sudaryti, todėl įstaigos vadovo įsakymu buvo deleguoti atstovai į ginčų komisiją, kurie atstovautų darbuotojai. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad su ja siekiama susidoroti, nes šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Be to, atsakovas mano, kad ieškovės prašomos priteisti 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-16 tarp VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro ir A. B. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 221, priimant A. B. dirbti VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre administratore (b.l. 6-7). 2012-09-27 VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro laikinai einanti direktoriaus pareigas D. S. pavedimu darbams atlikti Nr. 172 pavedė A. B., VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro administratorei, paruošti ir pateikti tvirtinti direktoriui iki 2012-10-05 vairuotojo – ūkvedžio pareiginius nuostatus, valytojos pareiginius nuostatus bei vidaus tvarkos taisykles (b.l. 8, 20, 44). Direktoriaus pavaduotoja E. P. 2012-10-08 tarnybiniu pranešimu „Dėl A. B. darbo“ informavo VšĮ Elektrėnų PSPC l.e. direktoriaus pareigas D. S., kad A. B. pavestas darbas atliktas netinkamai: pateikti dokumentai paruošti nekokybiškai, nepritaikyti įstaigai, didžioji vidaus tvarkos taisyklių dalis yra perrašyta iš Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir neatitinka Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymo 46 straipsnio punktų, dėl to E. P. turėjo tris kartus koreguoti A. B. darbą ir paruošti galutinį įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, vairuotojo – ūkvedžio ir valytojos pareiginių nuostatų variantus (b.l. 21). 2012-10-18 VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro laikinai einanti direktoriaus pareigas D. S. reikalavimu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų Nr. 191 pareikalavo per 5 darbo dienas raštu pasiaiškinti A. B. dėl darbo drausmės pažeidimų (b.l. 22). 2012-10-24 A. B. pasiaiškinime nurodė, kad ji pavedimą darbams atlikti įvykdė ir 2012 m. spalio 4 d. pateikė laikinai einančiai direktoriaus pareigas D. S. pareiginius nuostatus ir vidaus tvarkos taisykles (b.l. 23). VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro 2012-11-09 direktoriaus įsakymu Nr. K-20/12 dėl nuobaudos A. B. skyrimo laikinai einanti direktoriaus pareigas D. S., atsižvelgdama į direktoriaus pavaduotojos E. P. 2012-10-08 tarnybinį pranešimą „Dėl A. B. darbo“ ir 2012-10-24 A. B. pasiaiškinimą, skyrė A. B. drausminę nuobaudą – pastabą (b.l. 9, 24, 48). Darbo ginčų komisija 2012-11-26 sprendimu A. B. prašymo dėl drausminės nuobaudos panaikinimo netenkino (b.l. 34). Ieškovė su tokiu darbdavio sprendimu nesutinka, prašo pripažinti neteisėtu bei panaikinti VšĮ Eletrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro laikinai einančios direktoriaus pareigas D. S. 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymą dėl nuobaudos A. B. skyrimo ir 2012 m. lapkričio 26 d. darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą.

11Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.

12Ieškovė savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas jai paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, neatliko savarankiško faktinio drausminės nuobaudos vertinimo, o savo išvadą grindė tik antriniais informacijos šaltiniais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Visų pirma pažymėtina, jog byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pirmos instancijos teismas, kaip ir reikalauja įstatymas nagrinėjant bylas dėl darbo ginčų, buvo aktyvus, t.y. išreikalavo visus rašytinius įrodymus, susijusius su drausminės nuobaudos paskyrimu, kvietė liudytojus ir t.t. Antra, net ir tokio pobūdžio bylose proceso dalyviai nėra atleidžiami nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančias jų nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.). Trečia, iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, padarė įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus: vertino rašytinius įrodymus, išklausė laikinai einančią įstaigos vadovo pareigas D. S., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė netinkamai atliko jai pavestus darbus, taip pat buvo apklausta liudytoja direktoriaus pavaduotoja E. P., kuri detaliai papasakojo, kokie trūkumai buvo nustatyti ieškovės paruoštuose dokumentuose, kaip ieškovei buvo siūloma pakoreguoti jai pavestus paruošti dokumentus. Be to, liudytoja buvo apklausta ir Darbo ginčų komisijos pirmininkė L. D., kuri taip pat patvirtino, jog tiriant drausminės nuobaudos taikymo pagrįstumą buvo išanalizuoti ieškovės ruošti dokumentai bei teismo posėdžio metu patvirtino, jog dokumentai buvo paruošti netinkamai. Taip pat apie ieškovės netinkamą darbo atlikimą byloja ir E. P. surašytas tarnybinis pranešimas. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, bent jau tikėtinai pagrindžiančių, jog nurodytų liudytojų parodymai būtų neatitinkantys faktinės situacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymai buvo neprieštaringi, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo abejoti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tik pateikia savo samprotavimus, kad teismo išvada dėl netinkamai ieškovės atlikto darbo buvo grindžiama antriniais šaltiniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių šiuo klausimu ir dėl jų nepasisakęs.

13Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją reikšmę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, kt. bylose). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie tai, kad ieškovė atliko darbo drausmės pažeidimą, teisingumą.

14Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad ji įvykdžiusi pavedimą taip, kaip supratusi, buvo nepagrįstai apkaltinta darbo drausmės pažeidimu. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo pavedimą atlikti taip, kad paruošti dokumentai atitiktų įstaigos teisinę formą, tikslus, uždavinius, neprieštarautų teisės normoms, o nustačius, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, ieškovei ir buvo nutarta taikyti drausminę atsakomybę. Darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai). DK 35 straipsnis įpareigoja darbo sutarties šalis veikti sąžiningai viena kitos atžvilgiu, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 straipsnis), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 straipsnis). Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kituose lokaliniuose aktuose, jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sudaro pagrindą atsirasti drausminei atsakomybei. Teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą patikrina, ar ji yra paskirta esant drausminės atsakomybės pagrindui, t.y. ar yra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieškovės kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovės darbo funkcijas detalizuoja ir apibrėžia administratoriaus pareiginiai nuostatai (b.l. 41-43). Ieškovei darbdavys pavedė paruošti vairuotojo–ūkvedžio ir valytojos pareiginius nuostatus bei vidaus tvarkos taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios užduotys atitinka administratoriaus pareiginių nuostatų turinį (Administratoriaus pareiginių nuostatų 2 dalies 10 ir 17 punktai), todėl būtent šios užduotys ir buvo skirtos ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant A. B. į darbą, ji pasirašytinai buvo supažindinta su VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro administratoriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2012-05-11 direktoriaus įsakymu Nr. 33.1-15 (b.l. 41-43), kuriuose nurodytos VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro administratoriaus teisės, pareigos bei konkrečios funkcijos. Pastebėtina, kad darbuotojui neužtenka atlikti darbą tik taip, kaip jis sugeba, darbas turi būti atliktas laikantis nustatytų darbo tvarkos taisyklių.

15DK 240 str. reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, kurio 1 d. nustato reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą DK 240 str. 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasiaiškinimo iš darbuotojo nepareikalavimas ar jo nebuvimas paprastai nelaikomas esminiu nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, galinčiu būti pagrindu panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Svarbiausia, jog kiekvienu atveju būtų aiškiai ir neabejotinai konstatuota darbuotojo kaltė dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo, kuris pasireikštų netinkamu darbo pareigų vykdymu ar apskritai nevykdymu (DK 234 str.). Tačiau nepaisant to, kolegija iš visumos byloje surinktų įrodymų sprendžia, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog prieš skiriant nuobaudas iš ieškovės buvo reikalaujama pateikti pasiaiškinimus ir ieškovė galėjo pasinaudoti teise duoti paaiškinimą. Šias aplinkybes apie pareikalavimą pateikti pasiaiškinimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2012-10-18 VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų Nr. 191 (b.l. 46) bei A. B. 2012-10-24 paaiškinimas (b.l. 47). Kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, 2012-10-18 reikalavime pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų Nr. 191 nurodyta, kad pasiaiškinimas turi būti raštu pateiktas per 5 darbo dienas, taip pat nurodyta, kad atsakovas, pateikdamas ieškovei 2012-10-18 reikalavimą pateikti pasiaiškinimą (b.l. 46), jame konkrečiai įvardino, dėl kokių konkrečių pažeidimų prašoma pasiaiškinti (dėl Pavedimu darbams atlikti 2012-09-27 Nr. 172 neatliktų darbų). Pastebėtina, kad A. B. 2012-10-24 pasiaiškinimas pateiktas būtent per šį terminą, be to, jame kalbama apie pareiginius nuostatus ir vidaus tvarkos taisykles, kurie nurodyti ir minėtame reikalavime pasiaiškinti. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pozicija, kad ji 2012-10-24 raštu atsakinėjo į 2012-09-27 raštą, yra mažiau tikėtina, nei kad ji 2012-10-24 raštu atsakinėjo į 2012-10-18 reikalavimą pasiaiškinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės paaiškinimas būtent ir atsirado po 2012-10-18 reikalavimo surašymo. Sutiktina su atsakovo pastebėjimu, kad jei ieškovė būtų atsakinėjusi į 2012-09-27 raštą, tai tikėtina, kad ji tokį paaiškinimą ir būtų pateikusi 2012-10-04 kartu su savo paruoštais dokumentais tokiu būdu patvirtindama, kad jai pavesti darbai jau atlikti. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė apie reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo buvo informuota tinkamai ir pasiaiškinimą pateikė reikalavime pasiaiškinti nurodytu terminu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas įsakmiai nurodo tik tai, kad sąlygos darbuotojui pasiaiškinti turi būti sudaromos, tačiau nereglamentuoja, kaip darbuotojui turi būti įteikiamas reikalavimas pasiaiškinti. Taigi DK imperatyviai nereikalauja, kad reikalavimas pasiaiškinti darbuotojui būti įteiktas pasirašytinai, o iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad reikalavimas pasiaiškinti ieškovei įteiktas buvo, tai apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pažeidimo iš darbdavio pusės šioje situacijoje.

16Apeliantė taip pat nurodo, kad Įsakyme nėra nurodytas nei faktinis drausminės nuobaudos pagrindas, nei teisinis drausminės nuobaudos pagrindas. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes įsakyme nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčijamame įsakyme ir nėra nurodyta konkrečiai, kokių pareigų ieškovė neįvykdė, tačiau pastebėtina, kad įsakyme buvo nurodyta, jog drausminė nuobauda skiriama atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojos E. P. 2012-10-08 tarnybinį pranešimą „Dėl A. B. darbo“ ir 2012-10-24 A. B. pasiaiškinimą, kurių turinys ieškovei žinomas, todėl akivaizdu, jog apeliantė turėjo suvokti, už ką jai skiriama drausminė nuobauda – pastaba. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir visų teismui pateiktų rašytinių įrodymų visuma (tarnybinis pranešimas, reikalavimas pasiaiškinti, ieškovės paaiškinimas, ginčų komisijos posėdžio protokolas). Taigi, esant nustatytam, nagrinėjamu atveju darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrindo nedetalizavimas nesudaro pagrindo spręsti dėl paskirtos nuobaudos neteisėtumo ir jos panaikinimo.

17Taip pat apeliaciniame skunde keliamas ir darbo ginčų komisijos sudarymo teisėtumo klausimas. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 str. nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos darbo ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 str.). Taigi, jeigu darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai, tai tarp darbuotojo ir darbdavio kilę nesutarimai yra nagrinėjami visų pirma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir tik jeigu darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas darbuotojo netenkina – teisme. Kalbant apie atstovus darbo ginčų komisijoje, pažymėtina, kad pagal DK 288 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2012-12-01), darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju visi darbo ginčų komisijos nariai buvo paskirti direktoriaus įsakymu, tačiau, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, taip buvo padaryta tik dėl objektyvių priežasčių, nes nebuvo kandidatų, kurie būtų sutikę būti ieškovės atstovais. Tokias atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 26-27, 50-51). Pažymėtina, kad įstatymas negali numatyti visų galimų faktinių situacijų, todėl iškilus įstatyme neapibrėžtai situacijai, darbdavys, neturėdamas galimybės laikytis įstatymo reikalaujamos tvarkos, tačiau siekdamas sudaryti galimybę darbo ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, visus darbo ginčų komisijos narius paskyrė savo įsakymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu tokia situacija tenkino ir pačią apeliantę, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė nesutiko ar būtų skundusi 2012 m. lapkričio 22 d. Nr. B-17/12 VŠĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojo atstovai darbo ginčų komisijos sudėtyje buvo pakankamai kompetentingi ir nešališki spręsti kilusį ginčą. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad sudarant komisiją ar komisijai nagrinėjant ieškovės paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimą, pati ieškovė būtų išreiškusi kokias nors abejones dėl to, kad jai paskirti atstovauti asmenys šališki, suinteresuoti priimti jai nepalankų darbo ginčo komisijos sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti darbo ginčų komisijos nešališkumu.

18Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad drausminė nuobauda – pastaba ieškovei paskirta pagrįstai, taip pat nenustatyta, kad buvo pažeista ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Konstatavus, kad drausminė nuobauda apeliantei paskirta už netinkamą pareigų vykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga būtų analizuoti ir ieškovės paaiškinimus, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta norint su ja susidoroti dėl jos tėvo.

19Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

20Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

22Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė A. B. prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti VšĮ Eletrėnų... 4. Atsakovas VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras prašė... 5. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu... 6. Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 7. Atsakovas VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-16 tarp VšĮ Elektrėnų pirminės... 11. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis DK... 12. Ieškovė savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, kad pirmos... 13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas... 14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad ji įvykdžiusi... 15. DK 240 str. reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, kurio 1 d.... 16. Apeliantė taip pat nurodo, kad Įsakyme nėra nurodytas nei faktinis... 17. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas ir darbo ginčų komisijos sudarymo... 18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 19. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 20. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų... 21. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 22. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti...