Byla e2-3289-673/2016
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei Ž. P. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas BnP Finance, AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Ž. P. 63,14 Eur negrąžintos kredito dalies, 376,74 Eur kredito mokestį (palūkanas), 5,68 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Atsakovei be pateisinamų priežasčių nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

3Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei įteikti asmeniškai 2016-11-05. Per teismo nustatytą 14 dienų nuo dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Iš teismui pateiktų dokumentų (e. b. l. 5, 7, 16, 17-25) matyti, kad 2011-03-08 pradinis kreditorius UAB „Kubis“ ir atsakovė Ž. P. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, remiantis kuria UAB „Kubis“ suteikė atsakovei 200,00 Lt (57,92 Eur) kreditą (pervesdamas į atsakovės banko sąskaitą), o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti per 30 d. – iki 2011-04-07 bei sumokėti 18,00 Lt (5,21 Eur) kredito kainą, iš viso sumokėti 218,00 Lt (63,14 Eur). Iš 2016-08-18 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20160818/1 kopijos matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Kubis“ reikalavimo teises į skolininkus perleido ieškovui BnP Finance, AB (e. b. l. 11-15). Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovas atsakovę informavo 2016-08-22 pranešimu bei paragino sumokėti susidariusią skolą (e. b. l. 6, 8-9, 30). Duomenų, jog atsakovė įvykdė 2011-03-08 vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir grąžino gautą kreditą ir sumokėjo palūkanas (kredito kainą), byloje nėra.

6Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę grąžinti kreditą ir sumokėti kredito kainą, ieškovui iš atsakovės priteistina 63,14 Eur skola (negrąžintas kreditas ir nesumokėta kredito kaina).

7Ieškovas, remdamasis vartojimo kredito sutarties 5.11 punktu, kuris numato, kad palūkanos skaičiuojamos iki pilno kredito grąžinimo dienos, be sutartyje numatytų 18,00 Lt (5,21 Eur) palūkanų (kredito mokesčio), kurios yra įskaičiuotos į reikalaujamą priteisti 63,14 Eur skolą, taip pat prašo priteisti sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.

8Sprendžiant dėl šio ieškovo reikalavimo, teismas pažymi, kad 2011-03-08 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Kubis“ ir atsakovės sudaryta sutartis, atsižvelgiant į sutarties dalyką ir šalių ypatumus, kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovė – vartotoja (CK 1.39 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

10Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nei vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose, nei ieškovo pateiktame dokumente, pavadinimu „Kredito sutartis“ (e. b. l. 16), kas, manytina, yra kredito sutarties specialiosios sąlygos, nėra įvardintas konkretus palūkanų dydis (procentine išraiška). Konkrečios palūkanų normos nenurodė ir ieškovas savo pateiktame ieškinyje. Pažymėtina ir tai, kad kredito sutarties specialiosiose sąlygose nėra atskirai ir aiškiai nurodyta ir pati kredito kaina. Kredito kainą galima nustatyti tik lyginant sutartyje nurodytą kredito sumą (200 Lt) ir sumą, kurią atsakovė turi grąžinti nustatytu terminu, t. y. 218 Lt, iš ko spręstina, kad kredito kaina yra 18 Lt. Esant tokioms aplinkybės, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes - sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, pagal pradinio kreditoriaus iš anksto parengtas standartines sąlygas, nesant jokių įrodymų, kad atsakovė buvo aiškiai ir suprantamai informuota, kokio dydžio palūkanas ji privalės mokėti tuo atveju, jeigu nustatytu terminu negrąžins kredito, vartojimo kredito sutarties 5.11 punktas, nustatantis: „Bet kokiu atveju, taip pat skaičiuojamos Palūkanos iki pilno Kredito grąžinimo dienos. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto Kredito sumos“, pripažintinas neskaidria sutarties sąlyga. Tačiau šios sutarties sąlygos pripažinimas neskaidria, teismo įsitikinimu, nėra pagrindas visiškai atleisti atsakovę nuo palūkanų už tolimesnį naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino mokėjimo. Kadangi 200 Lt dydžio kreditas atsakovei buvo suteiktas 30 d. terminui ir nustatytą dieną atsakovė turėjo sumokėti pradiniam kreditoriui iš viso 218 Lt, t. y. 200 Lt kreditą ir 18 Lt kredito kainą (kas sudaro 9 proc. kredito sumos), galima spręsti, kad sutartyje nustatyta palūkanų metinė norma yra 109,50 proc. dydžio (9 proc. / 30 d. * 365 d. = 109,50 proc.). Pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialią statistiką, naujai suteiktų vartojimo paskolų namų ūkiams, kurių terminas iki vienerių metų, 2011 m. kovo mėn. (kredito sutarties sudarymo metu) – 2016 m. rugpjūčio mėn. (terminas, iki kurio priskaičiuotos palūkanos) laikotarpiu palūkanų norma svyravo nuo 4,99 proc. iki 14,46 proc. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, jog paskaičiuotos palūkanos yra 6 kartus didesnės nei paties kredito suma, sutartyje nustatyta palūkanų norma laikytina neprotingai didele. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad atsakovei nustatytu terminu negrąžinus kredito, pradinis kreditorius būtų siuntęs atsakovei raginimus įvykdyti prievolę ir įspėjęs, kad jai toliau skaičiuojamos palūkanos (nurodydamas jų dydį). Atsižvelgdamas į tai, kad kreditą atsakovei suteikė verslininkas (profesionalus vartojimo kreditų rinkos dalyvis), teismas pažymi ir tai, kad atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų (kredito grąžinimo terminas baigėsi prieš daugiau nei penkerius metus), pradinis kreditorius ilgą laiką nesikreipė į teismą, nors, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi numatytų palūkanų dydį, savo teise kreiptis į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką dėl negalėjimo naudotis atsakovei paskolintomis lėšomis. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydis mažintinas iki 100,00 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovės. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

11Konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolę nustatytu terminu grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį, remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), bei vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.3 punktu, kuriame numatyta, jog klientui (t. y. atsakovei) uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05% dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5,68 Eur delspinigius.

12Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.) metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str.). Už pateiktą ieškinį ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir tokio dydžio žyminį mokestį ieškovas būtų privalėjęs mokėti ir tuo atveju, jeigu būtų sumažinęs reikalaujamų priteisti sutartinių palūkanų dydį (ar jų apskritai nereikalavęs). Todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo kreipimąsi į teismą lėmė tai, jog atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovui iš atsakovės priteisia visą sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat iš atsakovės, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (tenkinama 38 proc. ieškinio reikalavimų) priteistina 45,98 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

14Teismo šioje byloje turėtos pašto išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

15Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285- 286 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovės Ž. P., a. k. ( - ), 63,14 Eur (šešiasdešimt tris eurus 14 ct) skolos, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) sutartinių palūkanų, 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 45,98 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 98 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovui BnP Finance, AB, į. k. 302447985.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė rašytinio... 2. ieškovas BnP Finance, AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Ž. P.... 3. Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Iš teismui pateiktų dokumentų (e. b. l. 5, 7, 16, 17-25) matyti, kad... 6. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 7. Ieškovas, remdamasis vartojimo kredito sutarties 5.11 punktu, kuris numato,... 8. Sprendžiant dėl šio ieškovo reikalavimo, teismas pažymi, kad 2011-03-08... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs kad nustatant... 10. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nei vartojimo... 11. Konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolę nustatytu terminu grąžinti... 12. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas taip pat... 13. Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų... 14. Teismo šioje byloje turėtos pašto išlaidos neviršija minimalios valstybei... 15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.,... 16. ieškinį tenkinti iš dalies.... 17. Priteisti iš atsakovės Ž. P., a. k. ( - ), 63,14 Eur (šešiasdešimt tris... 18. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 19. Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi... 20. Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti...