Byla 2S-865-544/2013
Dėl skolos, palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „4Finance“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-8079-488/2013 pagal kreditoriaus UAB „4Finance“ pareiškimą skolininkui Ž. D. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Nustatė

2Kreditorius UAB „4Finance“ kreipėsi teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 1 000 Lt negrąžintos skolos, 1 165,16 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 2-3).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi kreditoriaus UAB „4Finance“ pareiškimą skolininkui Ž. D. atsisakė priimti. Nurodė, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi kreditorius prašo iš skolininko priteisti 1 165,16 Lt sutartines palūkanas, kurių suma yra didesnė nei 1 000 Lt skola (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (b. l. 12).

4Kreditorius UAB „4Finance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. CPK 435 str. 3 d. įtvirtinta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje negali vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Aiškų nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs pareiškime nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Tačiau toks konstatavimas įmanomas tik tada, kai teismas iš pateiktų dokumentų turi pakankamai duomenų daryti būtent tokią išvadą. CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Kreditoriaus reikalavimas dėl sutartinių palūkanų nėra nei absurdiškas, nei nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus, todėl, sprendžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti palūkanų dydis. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 739 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.) teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Šios aplinkybės teismas netyrė ir apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius reikalauja per didelių palūkanų, nors šalys dėl tokio palūkanų dydžio buvo susitarę kredito sutartyje (b. l. 13-15).

5Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dalies išduoti teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

6CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.

7Iš pareiškimo turinio šioje byloje matyti, kad kreditorius prašo priteisti iš skolininko 1000 Lt pagrindinę skolą, 1165,16 Lt sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2012-04-20 iki 2012-12-17 pagal šalių sudarytą sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Lt žyminį mokestį. Pareiškimą grindžia paskolos sutartimi Nr. 839966001, sudaryta tarp kreditoriaus UAB „4Finance“ ir skolininko Ž. D.. Ieškovas yra juridinis asmuo, atsakovas – fizinis. Palūkanas ieškovas skaičiuoja vadovaudamasis metine palūkanų norma – 113,15 % (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma -199,80 %). Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra nei absurdiškas, nei jį vienareikšmiškai nepagrįstu laiko materialiosios teisės normos (b. l. 2-3). Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktą pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl sutartinių palūkanų, kurių suma viršija skolos sumą, priteisimo, galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka bei pažymi, kad tokios palūkanos, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra aiškiai per didelės. Dėl šios kategorijos bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįsto pareiškimo priėmimą - CPK 435 str. 2 d. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Teismas šią procesinę pareigą šioje dalyje atliko tinkamai.

8Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003 ir kt.). Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-541/2009).

9Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 431 str. 1. 2 d., 435 str. 2 d. nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad kreditorės prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl jos negali būti priteisiamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl 1000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsisakymą priimti pareiškimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas dėl prašomų priteisti delspinigių, tačiau nutartyje nieko nėra pasisakyta dėl reikalavimo priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas aiškaus nepagrįstumo. Tuo tarpu iš kreditorės pareiškimo matyti, kad kreditorė savo reikalavimą grindžia paskolos sutartimi Nr. 839966001, ir tai atitinka CPK 433 str. 1 d. 5 p., 3 d. reikalavimus, keliamus pareiškimo turiniui. Todėl svarstytina, ar buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas ir reikalavimo dalį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo pripažinti aiškiai nepagrįsta ir atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl visų reikalavimų. CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertina aiškiai nepagrįsta CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais, išduodi teismo įsakymą. Pastaruoju metu šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. palūkanų priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo). Todėl sprendžiant klausimą iš naujo turi būti apsvarstyta, ar buvo pakankamas pagrindas atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą ir dėl 1000 Lt skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl paminėtų motyvų nutarties dalis naikintina ir toje dalyje pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 431 str. 6 d., 432 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

10Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti kreditoriaus UAB „4Finance“ pareiškimą dėl 1000 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko Ž. D. panaikinti ir šioje dalyje pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai