Byla 2-2278/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo vystymo kompanija“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-705-357/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo vystymo kompanija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos teismui paduotu ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3) prašė dėl nemokumo iškelti atsakovui UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ bankroto bylą, o atsakovo bankroto administratoriumi skirti UAB „Litvinga“. Nurodė, kad bylos šalys 2005 m. spalio 7 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 5017-05IL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 6-15). Kredito linijos limito grąžinimo terminas baigėsi 2008 m. spalio 2 d. 2011 m. sausio 7 d. duomenimis, atsakovas buvo skolingas bankui 317 938,82 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 1 097 779,50 Lt) negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių.

5Atsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 60-64) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad yra skolingas ieškovui 284 913,03 EUR, o 30 565,10 EUR palūkanų ir 2 460,79 EUR delspinigių bankas priskaičiavo neteisėtai. Šią skolos dalį atsakovas ginčija (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1040-577/2011) (t. 2, b. l. 86-87). Be to, užtikrindamas kredito linijos sutarties įvykdymą, atsakovas įkeitė bankui 0,1041 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 010-0031-0016, esantį Gervių g. 7, Vilnius. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja (civilinė byla Nr. 1463V/ 2010) 2011 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė išieškoti iš atsakovo 317 938,92 EUR skolą ir įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytinių. Atsakovas teigė, kad tik jei įkeisto turto vertės nepakaks patenkinti atsakovo skolą, ieškovas įgis teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kitais būdais. Galiausiai atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijų, nes pradelstos atsakovo skolos neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nurodė, kad jei teismas nuspręstų iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi siūlo skirti UAB “Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centas”. Pasak atsakovo, ieškovo siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Litvinga“ kompetencija abejotina, nes įmonėje dirba vos du darbuotojai, o nei administravimo įmonė, nei joje dirbantys darbuotojai savarankiškai nėra baigę nė vienos bankroto procedūros. Be to, UAB „Litvinga“ registruota Vilniuje, o atsakovo siūlomo administratoriaus buveinė yra Šiauliuose, kas leistų išvengti didelių administravimo išlaidų.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1040-577/ 2011) Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 10 d. nutartį dėl skolos iš atsakovo išieškojimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytinių paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 182-184).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi (t. 2, b. l. 9-12) iškėlė atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė atsakovo siūlytą UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Iš atsakovo 2011 m. sausio 2 d. balanso (t. 1, b. l. 65-66) teismas sprendė, kad įmonė turėjo turto už 2 387 857 Lt (ilgalaikio- už 2 383 944 Lt, trumpalaikio – už 3 913 Lt); per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2 125 415 Lt, iš jų ieškovui – 983 058,49 Lt (t. 1, b. l. 74); įmonės pradelstos vykdyti skolos siekia 1 002 410,66 Lt (t. 1, b. l. 85), o su dalimi kreditorių sudarytos taikos sutartys ir skolų mokėjimo terminas nukeltas. Ieškovas pateikė turto vertės nustatymo pažymą Nr. DB110123 (t. 1, b. l. 177-180), kurioje nurodyta, kad ieškovui įkeisto 0,1041 ha žemės sklypo rinkos vertė, 2011 m. sausio 31 d. duomenimis, lygi 1,5 mln. Lt, ir 2011 m. birželio 29 d. pažymą (t. 1, b. l. 181), kurioje nurodyta, kad atsakovo skola bankui pagal 2005 m. spalio 7 d. kreditavimo linijos sutartį Nr. 5017-05IL išaugo iki 325 445,81 EUR ir prisidėjo 133 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso skola – 1 123 832,30 Lt). Atsakovui buvo pasiūlyta pateikti 2011 m. sausio 31 d. nekilnojamo turto vertinimo pažymą, tačiau atsakovas jos nepateikė. Iš to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau nei 2 m., todėl atsakovas nemokus ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

9Parinkdamas bankroto administratoriaus kandidatūrą, teismas atsižvelgė į administratorių patirtį ir veiklos vietą. Teismas nustatė, kad UAB „Litvinga” veikia nuo 2010 m. rugsėjo 6 d., vykdo bankroto procedūras vienoje įmonėje, baigtų bankroto procedūrų neturi (t. 1, b. l. 73); UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veikia nuo 2008 m. vasario 19 d., vykdo bankroto procedūras 14 įmonių, baigė procedūras 19 įmonių. Todėl sprendė, kad UAB „Bankroto administravimo ir paslaugų centas” turi didesnę bankroto administravimo patirtį. Teismas pažymėjo, kad administratoriaus veiklos vieta labai svarbi parenkant bankroto administratorių, nes tai susiję tiek su bankroto administravimo kaštais, tiek su galimybėmis operatyviai spręsti kylančius bankroto administravimo klausimus. UAB „Litvinga” veikia Vilniuje, o UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ – Šiauliuose, todėl atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė atsakovo pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 16-18) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl UAB “Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras” skyrimo atsakovo administratoriumi ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi skirti UAB „Litvinga“. Atskirąjį skundą grindžia tuo:

121. Pirmosios instancijos teismas pateiktas administratorių kandidatūras vertino pagal du kriterijus: baigtų bankroto procedūrų skaičių ir buveinės vietą. Tačiau pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl administratoriaus parinkimo neatitinka teismų praktikos. Ieškovas yra didžiausias atsakovo kreditorius, o Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad, skiriant administratorių, reikia atsižvelgti į didžiausių ir pagrindinių bankrutuojančios įmonės kreditorių nuomonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis c. b. Nr. 2-1083/ 2009, 2009 m. gegužės 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-617/2009, 2009 m. vasario 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-248/2009), nes svarbu, kad vykdant bankroto procedūrą administratorius ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet išvengtų konfliktų su kreditoriais ir bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo.

132. Didesnę įtaką operatyviam bankroto procesui turi administratoriaus užimtumas. Pirmosios instancijos teismas nevertino siūlomų administratorių užimtumo. Įmonių bankroto valdymo departamento tinklapyje skelbiama, kad bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ iš viso administruoja 14 įmonių (dirba 9 darbuotojai), be to, įmonės darbuotojai savarankiškai ar kaip kitų juridinių asmenų įgalioti asmenys iš viso vykdo 53 bankroto procedūras. Ieškovo pasiūlytas administratorius UAB „Litvinga“ vykdo 1 bankroto procedūrą (dirba du darbuotojai). Sulyginus bankroto administratorių užimtumą, akivaizdu, kad UAB „Litvinga“ darbo krūvis yra žymiai mažesnis nei UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje c. b. Nr. 2-662/2009 pažymėjo, kad paskirto administratoriaus mažesnis užimtumas leidžia operatyviau vykdyti bankroto procedūras, kas sąlygoja bankroto eigos efektyvumą ir nepertraukiamumą.

143. Vien didelė administratoriaus darbo patirtis, pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius ar didelis baigtų procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis c. b. Nr. 2-993/2010), priešingu atveju būtų nepagrįstai sureikšmintas profesinės patirties kriterijus, iškreipta konkurencija tarp bankroto administratorių, nes mažiau profesinės patirties turintys administratoriai niekuomet nebūtų skiriami administruoti bankrutuojančių įmonių, jeigu jie konkuruotų su didesnę profesinį patirtį turinčiais administratoriais.

154. Pirmosios instancijos teismas lemiamu įmonės bankroto administratoriaus parinkimo kriterijumi laikė administratoriaus buveinę. Įmonių bankroto valdymo departamentas nenustatė, kad UAB „Litvinga“ buveinės vieta būtų kliūtis paskirti jį atsakovo administratoriumi, todėl neturėtų bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus buveinės vietos sutapimas būti lemiamu veiksniu skiriant administratorių. Tikina, jog atstumas tarp Šiaulių ir Vilniaus nebūtų kliūtis UAB „Litvinga“ kokybiškai ir laiku atlikti savo kaip administratoriaus funkcijas.

165. Bankroto administratoriumi negalima skirti asmens, kai yra aplinkybės, pagrįstai verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti tam tikro teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese. Administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ kandidatūrą pateikė atsakovas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje c. b. Nr. 2-1300/2009 pasisakė, kad siekiant kuo tinkamiau atlikti atsakovo veiklos teisinį įvertinimą ir nustatyti ne tik kreditorių bei debitorių sąrašus, kreditorinius įsipareigojimus, bet ir tikrąsias nemokumo priežastis, reikia atlikti išsamų teisinį ūkinį veiklos tyrimą. Ta aplinkybė, jog bankroto administratoriumi skiriamas asmuo, kurį siūlo įmonės vadovai, akcininkai, dažniausiai vertinama neigiamai, nes bankroto procese ji gali bet kada sukelti abejonių dėl galimai šališkos ir suinteresuotos tokio asmens veiklos ir ateityje bereikalingai komplikuoti bankroto procedūras (prieštaravimai, skundai ir kt.), sukelti konfliktus tarp įmonės kreditorių, savininkų (akcininkų) ir bankroto administratoriaus.

17Atsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 77-80) skundo nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad, ieškovo nuomone, skiriant įmonės bankroto administratorių turi būti atsižvelgiama į didžiausio ir pagrindinio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus nuomonę, tačiau ĮBĮ tokios išlygos nenumato ir vienodai gina bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, nepriklausomai nuo kreditorinių reikalavimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-1354/2011). Be ieškovo, atsakovas turi ir kitų didelių kreditorių, pvz., UAB „Sanda“ (457 024,75 Lt reikalavimas), E. K. (194 069,54 Lt dydžio reikalavimas), A. R. (241 353,12 Lt dydžio reikalavimas), R. J. (234 220,31 Lt dydžio reikalavimas), daug kitų kreditorių, kurių teisės ir interesai turi būti vienodai ginami. Atsakovo pirmos eilės kreditorius A. R. irgi prašo skirti atsakovo administratoriumi UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, o pirmos eilės kreditoriaus nuomonės svarbu paisyti skiriant bankroto administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis c. b. Nr. 2-889/2010).

18Priešingai ieškovo teiginiams, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog vienas esminių kriterijų, kuriuo remiamasi skiriant bankrutuojančios įmonės administratorių, yra potencialaus bankroto administratoriaus patirtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis c. b. Nr. 2-1740/2011). Atsakovas yra vidutinio dydžio įmonė, todėl jo bankroto procese administravimo veiklos patirtis yra reikšmingas faktorius sprendžiant bankroto administratoriaus skyrimo klausimą. UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ geriausiai žino savo užimtumą ir nemato kliūčių dėl užimtumo administruoti dar vieną įmonę – atsakovą.

19Skiriant bankroto administratorių, prioritetas turi būti teikiamas bankroto administratoriui, kurio buveinė yra tame pačiame mieste kaip ir bankrutuojančios įmonės. Tokiu būdu taupomos administravimo išlaidos, tinkamai įgyvendinami ekonomiškumo, operatyvumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis c. b. Nr. 2-1108/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 2-693/2010). Aplinkybė, jog Įmonių bankroto valdymo departamentas suderino UAB „Litvinga" kandidatūrą bei nenustatė, kad jo buveinė būtų kliūtis administruoti atsakovą, neturi didelės teisinės reikšmės, nes departamentas suderino ir UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ kandidatūrą.

20Atsikirsdamas į ieškovo argumentą, kad administratorius skirtinas ir atsižvelgiant į kriterijų, jog jis turi būti toks, kuris galėtų atlikti įmonės teisinį-ūkinį veiklos tyrimą, pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodyta, jog tokį tyrimą kokybiškiau ir operatyviau gali atlikti teisės subjektas, turintis gausesnį profesionalų personalą, geresnes finansines galimybes bei didesnę darbo patirtį (.Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis c. b. Nr. 2-1300/2009). Tad keisti paskirto bankroto administratoriaus nėra jokio pagrindo.

21Nepagrįstas ieškovo teiginys dėl paskirto administratoriaus šališkumo, nes jis grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.

22Atsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 24-28) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

231. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma ir nepagrįstai ignoravo atsakovo į bylą pateiktus įrodymus: nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 143-161) bei įmonės balansą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos (CPK 329 str.) ir neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį. Ieškovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma neturi įrodomosios reikšmės, nes ši pažyma sudaryta ieškovo darbuotojų; be to, neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 ir 23 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Juridinę galią, nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę, turi tik turto vertinimo ataskaitos ir tik tada, kai jos atitinka minėtame įstatyme bei Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244 „Dėl turto vertinimo ataskaitos“ imperatyviai nurodytus reikalavimus apimčiai bei formai.

24Atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą parengė kvalifikuotas turto vertintojas UAB „Orėm“. Ataskaita atitinka įstatymo nuostatas, todėl turi juridinę galią ir laikytina teisinga, kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo nuomone, būtent turto vertinimo ataskaita atspindi realią įkeisto žemės sklypo vertę (3,2 mln. Lt).

25Atsakovo 2011 m. vasario 28 d. balansas yra sudarytas vadovaujantis įstatymų nustatytais reikalavimais, jame esantys duomenys irgi teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nėra nemokus, nes jo pradelsti vykdyti įsipareigojimai (1 123 830,20 Lt skola ieškovui + 19 352,17 Lt pradelstos skolos kitiems kreditoriams) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės ([3,2 mln. Lt ilgalaikis turtas + 3 913 Lt trumpalaikis turtas] ÷ 2).

262. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nenagrinėjo bei neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, kurios įrodo, kad atsakovas yra mokus, turi didelių išieškotinų debitorinių skolų ir vykdo veiklą. Su atskiruoju skundu atsakovas pateikė verslo planą (t. 2, b. l. 29-68), patvirtinantį, kad atsakovas rengiasi atnaujinti nekilnojamojo turto projektų vystymą ir nekilnojamojo turto pardavimą. Atsakovas nėra įsiskolinęs valstybės ir (ar) socialinio draudimo biudžetams (t. 1, b. l. 92-93, 138-139), su kitais kreditoriais yra sudaręs taikos sutartis dėl skolų grąžinimo.

27Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3305-11 (t. 1, b. l. 43) dėl 3 942 669, 46 Lt žalos atlyginimo atsakovui priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškimas bus patenkintas, įmonė papildomai gaus didelę pinigų sumą, kuri galės būti skiriama tiek atsiskaityti su kreditoriais, tiek vykdyti veiklą.

28Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 72-74) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pabrėžia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Teismas gali iškelti bankroto bylą, jei tam yra tam tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal šalių pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog priimant sprendimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti tokią bylą teismai privalo vadovautis ne senesniais kaip 1 mėnesio senumo duomenimis, nes būtent toks terminas numatytas šios kategorijos byloms. Banko kartu su ieškiniu pateikta pažyma sudaryta 2011 m. sausio 31 d. duomenimis. Atsakovas į bylą pateikė 2008 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria vadovautis pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje nėra jokio pagrindo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, rėmėsi ne tik ieškovo pateiktais dokumentais, bet skatino atsakovą aktyviai įrodinėti savo mokumą, siūlydamas pateikti 2011 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo pažymą. Atsakovas tokių duomenų nepateikė. Ta aplinkybė, kad nagrinėjama administracinė byla, kurioje atsakovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Vilniaus m savivaldybės administracijos, nepanaikina pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą, kaip ir atsakovo rengimasis ateityje „atnaujinti pelningą veiklą“. Remtis prielaidomis ar ateities planais, kuriems reikalingos milžiniškos investicijos, nėra pagrindo.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Atsakovo atskirasis skundas tenkinamas.

31Apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą nutraukiamas.

32Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami du su bankroto bylos iškėlimu susijęs klausimai: dėl įrodymų vertinimo ir dėl administratoriaus parinkimo.

33Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nemokus, ir iškėlė jam bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.). Dėl atsakovo pradelstų skolų dydžio (1 143 184,47 Lt) byloje nėra ginčo - ginčas kilo dėl įkeisto žemės sklypo įvertinimo ir atsakovo turimo turto santykio su jo pradelstomis skolomis.

34Įrodinėdamas įkeisto 0,1041 ha žemės sklypo vertę, atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs UAB „Orem“ 2008 m. rugsėjo 15 d. atliktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. VA/2008/09/15-45 (t. 1, b. l. 143-161), tačiau pirmosios instancijos teismas minėta ataskaita nesivadovavo. Teisėjų kolegijos nuomone, ataskaita neparodo esamos įkeisto žemės sklypo vertės, nes 2008-2009 m. nekilnojamojo turto kainos krito apie 30 % ir tai yra visuotinai žinoma, todėl nereikalaujanti įrodinėjimo aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Ataskaitos 1.7 punkte „Vertintojo atsakomybės ribos“ nurodyta (t. 1, b. l. 148), kad išvadą dėl turto vertės vertintojas suformulavo remdamasis rinkos duomenų analize. Ataskaita remiasi vertinimo metu (2008 m. rugsėjo 11 d.) turto rinkos konjunktūra. Taigi praėjus 2-3 m. nuo ekonominės krizės pradžios pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo pateikta pasenusia nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita.

35Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma Nr. DB110123 (t. 1, b. l 177) neobjektyvi, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl neturi įrodomosios galios. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas, atlikdamas atsakovui priklausančio žemės sklypo vertinimą, galėjo būti šališkas, nes jis suinteresuotas, jog atsakovui būtų iškelta bankroto byla; kad ieškovo parengtos pažymos turinys bei forma neatitinka turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų, nes pažyma pagal savo esmę yra kitokio pobūdžio dokumentas nei ataskaita.

36Antra vertus, pažymėtina, kad pagal įmonės nemokumą apibrėžiančias ĮBĮ nuostatas, apie įmonės mokumą/nemokumą sprendžiama iš balansinio atsakovo turto vertės santykio su jo pradelstomis skolomis. Atsakovo 2011 m. sausio 2 d. balanse (t. 1, b. l. 65-66) nurodyta, kad atsakovas turi materialaus turto, kurį sudaro nebaigta statyba, už 2 383 944 Lt; atsakovo balanso II.1. eilutėje „Žemė“ – įrašų nėra. Vadinasi, byloje nėra duomenų apie balansinę įkeisto žemės sklypo vertę ir negalima nustatyti atsakovo į balansą įrašyto turto vertės santykio su pradelstomis skolomis, atsakyti į esminį klausimą, ar atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus. Nesant galimybės išnagrinėti bylą iš esmės pagal joje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir atskleisti bylos esmę, skundžiama nutartis panaikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti atsakovo pateikti balansą, kuriame atsispindėtų visas jo nuosavybes teise valdomas turtas: tiek nebaigta statyba, tiek žemės sklypas ir kitas, jei jo yra, ir šiuos balanso duomenis pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 9 str. 1 d.).

37Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti (t. 2, b. l. 87-95), kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-481-629/2011) atmetė pareiškėjo (atsakovo šioje byloje) skundą atsakovui Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl 3 942 669,46 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas apskųstas, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme kol kas nepaskirtas. Pareiškėjo (atsakovo šioje byloje) teigimu, jis patyrė žalą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos netinkamai atliktų pareigų – pažeidžiant nustatytą tvarką parengtų statybos dokumentų: projektavimo sąlygų sąvadų ir statybos leidimų, kurie vėliau buvo panaikinti. Kadangi pareiškėjas (atsakovas šioje byloje) savo turtinę žalą kildina iš delikto, o ne sutartinių santykių, Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje nebuvo į ką atsižvelgti.

38Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo parengtą verslo planą (t. 2, b. l. 29-68), patvirtinantį, kad atsakovas rengiasi atnaujinti nekilnojamojo turto projektų vystymą ir nekilnojamojo turto pardavimą. Verslo planą atsakovas pateikė su atskiruoju skundu, tad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių atsižvelgti į jį priimdamas skundžiamą nutartį. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas turės galimybę jį įvertinti, jei manys, jog tai būtina.

39Panaikinus nutarties dalį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, per se panaikinama ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, susijusi su bankroto administratoriaus skyrimu. Nesant apeliacinio apskundimo objekto, apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą nutraukiamas (mutatis mutandis CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).

40Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra duomenų, kad atsakovas persikėlė į Vilnių (t. 2, b. l. 84) ir kad atsakovas turi glaudžių ryšių su vienais iš didžiausių kreditorių. Pvz., atsakovo pirmos eilės kreditoriai E. K. , A. R. , R. J. yra atsakovo akcininkai ir buvę atsakovo generaliniai direktoriai (t. 1, b. l. 54-55, 106-107). Be to, A. R. yra atsakovo kreditoriaus UAB „Sanda“ generalinis direktorius (žr. http://www.visalietuva.lt/imones/info/sanda-uab-siauliai). Šie duomenys pirmosios instancijos teismo turės būti įvertinti parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu bus nuspręsta atsakovui iškelti bankroto bylą.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

42Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos teismui... 5. Atsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi (t. 2, b. l. 9-12)... 9. Parinkdamas bankroto administratoriaus kandidatūrą, teismas atsižvelgė į... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 16-18) prašo... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas pateiktas administratorių kandidatūras... 13. 2. Didesnę įtaką operatyviam bankroto procesui turi administratoriaus... 14. 3. Vien didelė administratoriaus darbo patirtis, pakankamas įvairių sričių... 15. 4. Pirmosios instancijos teismas lemiamu įmonės bankroto administratoriaus... 16. 5. Bankroto administratoriumi negalima skirti asmens, kai yra aplinkybės,... 17. Atsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atsiliepimu į ieškovo... 18. Priešingai ieškovo teiginiams, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje... 19. Skiriant bankroto administratorių, prioritetas turi būti teikiamas bankroto... 20. Atsikirsdamas į ieškovo argumentą, kad administratorius skirtinas ir... 21. Nepagrįstas ieškovo teiginys dėl paskirto administratoriaus šališkumo, nes... 22. Atsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ atskiruoju skundu (t. 2, b. l.... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos... 24. Atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą parengė kvalifikuotas turto... 25. Atsakovo 2011 m. vasario 28 d. balansas yra sudarytas vadovaujantis įstatymų... 26. 2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos... 27. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame... 28. Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (t. 2,... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 30. Atsakovo atskirasis skundas tenkinamas.... 31. Apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą nutraukiamas.... 32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami du su bankroto bylos iškėlimu... 33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nemokus, ir... 34. Įrodinėdamas įkeisto 0,1041 ha žemės sklypo vertę, atsakovas pirmosios... 35. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma Nr.... 36. Antra vertus, pažymėtina, kad pagal įmonės nemokumą apibrėžiančias... 37. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti (t. 2, b. l.... 38. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo parengtą... 39. Panaikinus nutarties dalį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, per se... 40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra duomenų, kad... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3... 42. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti...