Byla B2-2607-527/2012

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui Tomui Valaičiui, atsakovės administratorei Audronei Pečkienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės administratorės ginčijamo kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB (ieškovės) finansinio reikalavimo atsakovės UAB „MINAUKSLITA” bankroto byloje Nr. B2-2024-527/2012 tvirtinimo klausimą,

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2012-10-17 nutartimi (t. 1, b. l. 160-162) patvirtino atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, o administratorės ginčijamo „Swedbank lizingas“, UAB (ieškovės) 24 213,37 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

3Ieškovė 2012-09-24 pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo prašė (t. 1, b. l. 9-10) įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 24 213,37 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro: 1) 21 790,83 Lt įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas; 2) 2 181,23 Lt papildomas išlaidos; 3) 241,31 Lt palūkanos pagal lizingo sutartis už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos; 4) ateityje paaiškėsiantys ieškovės patirti nuostoliai iš grąžinto, bet dar neparduoto turto pardavimo pagal Sutartis.

4Atsakovės administratorė nurodė ginčijanti ieškovės pareikštą finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 6), nes pagal jai pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti dalies įsiskolinimo susidarymo pagrindo (pažymoje įvardinta „einamojo mokėjimo sąskaita“) (t. 1, b. l. 11-13; 38-156), o už pradelstus bendrovės mokėjimus skaičiuojami 0,2 proc. už vieną uždelstą atsiskaityti dieną delspinigiai, kurie, administratorės nuomone, yra nieko nepagrįsti ir neprotingai dideli, o protingi galėtų būti tik 0,03 už vieną uždelstą atsiskaityti dieną delspinigiai, nes LR finansų ministras 2012-05-11 įsakymu nustatė būtent tokį delspinigių dydį trečiam ketvirčiui.

5Ieškovė 2012-11-30 pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 181-183) dėl 2012-11-14 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytų trūkumų:

61. Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad iki šio rašto parengimo dienos buvo realizuotas pagal lizingo sutartis Nr. LT060323, LT060322 ir LT055841 atsiimtas turtas, ieškovė pateikė patikslintą 36 117,84 Lt kreditorinį reikalavimą (t. 1, b. l. 186-199, t. 2, b. l. 1-64).

72. Dėl papildomų išlaidų. Ieškovė pateikė UAB „Kodera“ 2012-08-02 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą patvirtinantį dokumentą bei paaiškino, kad UAB „Minaukslita“ buvo užsakiusi vilkiko Iveco 440E47, ident Nr. WJMM1VTH004200954, remonto darbus UAB „Kodera“. UAB „Kodera“ buvo parengusi transporto priemonės remonto darbų perdavimo–priėmimo aktą ir išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą 4 469,34 LTL sumai, tačiau UAB „Minaukslita“ su remonto darbų vykdytoja UAB „Kodera“ neatsiskaitė. „Swedbank lizingas“, UAB 2012-07-07 pranešimu nutraukus su UAB „Minaukslita“ sudarytas lizingo sutartis paaiškėjo, kad minėtas vilkikas Iveco 440E47, ident Nr. WJMM1VTH004200954 vis dar yra UAB „Kodera“ žinioje (b. l. ) ir ši bendrovė pareikalavo apmokėti UAB „Minaukslita“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus remonto darbus. Po derybų UAB „Kodera“ sutiko sumažinti remonto darbų kainą ir išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą, kurią apmokėjus „Swedbank lizingas“, UAB priklausantis turtas, t. y. vilkikas Iveco 440E47, ident Nr. WJMM1VTH004200954, buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovui. Taip pat ieškovė pateikė tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarytų bendradarbiavimo sutarčių kopijas, kurių pagrindu UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo sumokėta už atliktas paslaugas.

83. Dėl 21 790,83 Lt finansinio reikalavimo dalies. Šios finansinio reikalavimo dalies detalus iššifravimas yra pateikiamas „Swedbank lizingas“, UAB 2012-11-20 pažymoje Nr. SL-SR/12-8141 (2 t., b. l. 4-60, o pažymoje minimos sąskaitos yra pateiktos kartu su pradiniu kreditoriniu reikalavimu. Tai pat ieškovė pateikė 2012-11-20 pažymą Nr. SL-SR/12-8144, kurioje nurodomi duomenys apie gautus mokėjimus pagal tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Minaukslita“ sudarytas lizingo sutartis ir kaip gauti mokėjimai buvo paskirstomi (2 t., b. l. 7-33). Delspinigių dydis, terminas, už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai ir suma, nuo kurios buvo skaičiuojami delspinigiai, yra nurodyti konkrečiose delspinigių sąskaitose, pateiktose su pradiniu pareiškimu. Kadangi lizingo sutartyse buvo numatyta kintama palūkanų norma: pagal sutartį Nr. LT055841 6 mėn. EURIBOR + 4,5 proc., o pagal sutartis Nr. LT051928, LT060323 ir LT060322 6 mėn. EURIBOR + 4,7 proc., palūkanos buvo apskaičiuojamos pagal sąskaitų išrašymo metu galiojusią palūkanų normą, kuri buvo nurodyta atitinkamos lizingo sutarties mokėjimo grafike. Pagal lizingo sutarčių 2.7.2 ir 2.7.3 punktus pakeisti įmokų grafikai yra išsiunčiami lizingo gavėjui ir atskirai šalių nėra pasirašomi. Ieškovė pateikė lizingo sutarčių mokėjimų grafikus, kurie galiojo lizingo sutarčių nutraukimo dienai.

94. Dėl delspinigių dydžio. Vien tik netesybų dydis nėra ir negali būti laikomas pakankamu argumentu pripažinti tam tikras netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis (LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Ginčijant sutartinių netesybų dydį nepakanka tik nurodyti, kad tam tikras netesybų dydis laikytinas neprotingai dideliu, o būtina pateikti tokią poziciją pagrindžiančius argumentus. Būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, nes tam tikrais atvejais ir 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio ar net didesni delspinigiai laikytini normaliais ir pateisinamais (LAT 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358). Be to, LAT ne kartą yra pasisakęs, jog netesybų dydis gali būti netgi didesnis nei nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nevykdymo, dydis (LAT 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). LAT 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog „šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą“. Pagal šios civilinės bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos dėl UAB „Minaukslita“ kaltės, pastarajai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Kadangi kreditorius būtent dėl skolininkės kaltės buvo priverstas nutraukti lizingo sutartis ir atsiimti jos pagrindu nuomotą lizingo sutarčių dalykus, jis turi teisę reikalauti lizingo sutartyse iš anksto susitartų 0,2 % delspinigių priteisimo (sutarčių 9.4 p.). Taip pat pasakytina, kad ginčo šalys yra verslo subjektai, delspinigiai siejami su finansinės nuomos prievole, kurios pagrindu skolininkui buvo perduoti valdyti ir naudotis lizingo sutarčių dalykai (didelės vertės turtas), todėl sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra protingas ir atitinka delspinigių paskirtį CK 1.5 str., 6.258 str. 3 d. prasme. LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (LAT 2003-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2012-03-29 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011, 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Be to, tam, kad galėtų tam tikrą turtą įgyti nuosavybės teise, „Swedbank lizingas“, UAB skolinasi pinigus iš bankų ar kitų finansų įstaigų bei moka tam tikro dydžio palūkanas už suteiktas paskolas. Jei klientas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, tai minimos palūkanos yra dengiamos iš kliento mokėjimų. Taigi tinkamas įsipareigojimų vykdymas yra itin svarbus „Swedbank lizingas“, UAB, nes klientams nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus „Swedbank lizingas“, UAB ne tik negauna pajamų, bet ir patiria realius nuostolius: tai ir palūkanos už pinigų sumą, pasiskolintą siekiant įgyti lizingo sutarties dalyką, išlaidos, susijusios su bandymais išreikalauti įsiskolinimą, t.y. darbo užmokesčio kaštai, pašto, telefono paslaugų bei kitos išlaidos. Būtent dėl to lizingo sutartyse ir buvo numatytas 0,2 % už kiekvieną uždelstą dieną delspinigių dydis, nes ši suma yra pakankama atlyginti realius „Swedbank lizingas“, UAB nuostolius. Taigi dėl delspinigių dydžio šalys yra sutarusios laisva valia, šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai. Šiuo atveju delspinigių dydžio mažinimas pažeistų sutarčių laisvės, nesikišimo į privačius santykius principą, būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė, todėl atsakovo teiginiai dėl neva per didelio delspinigių dydžio yra nepagrįsti ir neįrodyti bei atmestini.

10Atsakovė pateikė atsiliepimą dėl pareikšto patikslinto finansinio reikalavimo, kuriuo ji nesutinka su ieškovės 36 117,84 Lt finansiniu reikalavimu ir prašo sumažinti ieškovės reiškiamas 0,2 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną netesybas iki 0,03 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną netesybas arba iki 2 201,63 Lt (14 677,54 * 0,03 / 0,2), o likusioje UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo dalyje patvirtinti banko reiškiamą 21 440,30 Lt finansinį reikalavimą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

111. Atsakovė sutinka, kad ieškovė turi teisę reikšti 9 491,77 Lt padidintą finansinį reikalavimą, kuris susidarė dėl patirto nuostolio, pardavus transporto priemones.

122. Dėl papildomų išlaidų. UAB „Swedbank lizingas“ patirtos papildomos išlaidos yra pagrįstos dokumentais, todėl atsakovė sutinka su 4 593,93 Lt pareikštu reikalavimu šioje finansinio reikalavimo dalyje.

133. Dėl 241,31 Lt palūkanų. Atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu šioje reikalavimo dalyje.

144. Dėl 21 790,83 Lt finansinio reikalavimo dalies (UAB „Swedbank lizingas“ 2012-11-20 pažyma Nr. Sl-SR/12-8141). Šią banko reikalavimo dalį sudaro: 4 500 Lt bauda (2012-05-15 sąskaita) už bendrovės neapdraustas transporto priemones pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 9 str. 9.6 punktą, 14 677,54 Lt - 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną nuo pradelstos apmokėti sumos, 2 613,29 Lt palūkanos, kurios pagal banko pastabą prie pažymos susidarė dėl techninių kliūčių. Administratorė sutinka, kad 4 500 Lt bauda ir 2 613,29 Lt palūkanos būtų įtrauktos į BUAB „Swedbank lizingas” finansinį reikalavimą.

15Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad visą UAB „Swedbank lizingas” reiškiamo reikalavimo sumą sudaro nuostolis, papildomos išlaidos, bauda, palūkanos ir delspinigiai. LAT nutartyse yra pasisakęs, ir tai patvirtina kreditorius savo rašytiniuose paaiškinimuose, kad reiškiamų delspinigių dydis priklauso nuo santykio tarp neįvykdytos prievolės sumos ir delspinigių, ūkio subjektų patirties, šalių sąžiningumo ir kitų aplinkybių. Delspinigiai sudaro apie 40 proc. reiškiamo reikalavimo sumos, todėl pasisakome dėl jų.

165. Dėl pareikštų delspinigių dydžio. Šalys sudarė lizingo sutartis, kurių antro straipsnio 2.8.1 punkte susitarė dėl 0,2 procento dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sutarties pagrindu šalių apskaičiuotos netesybos gali būti teismo sumažintos, jei jos yra neprotingai didelės, taip pat, kai skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą (CK 6.258 str. 2 d., LR CK 6.73 str. 2 d.) Pagal kreditoriaus pateiktus teismui priedus prie pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad kreditorius ir skolininkė bendradarbiavo nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Per šį laikotarpį UAB „Minaukslita“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ 419 152,82 litus už lizingo būdu perkamas transporto priemones. Savalaikius mokėjimus pagal sutartis bendrovė vykdė tol, kol ji turėjo tam galimybes. Bendrovės sunkią finansinę padėtį įtakojo sunki visos šalies ekonominė padėtis. Nors jau 2010 metais bendrovės finansinė būklė buvo bloga ir dalis kreditorių buvo areštavę bendrovės turtą, tačiau ji ir toliau sąžiningai vykdė sutartis su UAB „Swedbank lizingas“. 2011 metais už bendrovės skolas lizingo kompanijai mokėjo jos direktorius M. K., darydamas pavedimus ar įnešdamas grynus pinigus į UAB „Swedbank lizingas“ sąskaitą. 2011 metų lapkričio mėnesį UAB „Minaukslita“ veikla praktiškai buvo nutraukta, todėl bendrovė nebegalėjo dengti finansinių įsipareigojimų bankui. 2011-11-30 UAB „Minaukslita“ UAB „Swedbank lizingas“ buvo sumokėjusi daugiau nei 2/3 sumos, kuri buvo numatyta sumokėti pagal lizinguojamo turto sutartis. Lizingo kompanijai buvo mokamos ne tik įmokos pagal sutartis, tačiau ir palūkanos. O palūkanos yra UAB „Swedbank bankas“ pajamos. Todėl negalima teigti, kad sutartys buvo nuostolingos. Be to, pažymėtina, kad nors lizingo sutarys buvo sudarytos dviejų juridinių ūkio subjektų, tačiau UAB „Minaukslita“ buvo silpnesnioji sutarties šalis, kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis UAB „Swedbank lizingas“ sutarties sąlygomis. Labai neaiški aplinkybė, kodėl UAB „Swedbank lizingas“ beveik metus bendrovei nemokant įmokų pagal sutartį nepaėmė iš jos transporto priemonių. Tokia teisė yra įtvirtinta sutarčių sąlygomis. 2012 m. sausio mėn. nepriklausomi turto vertintojai atliko lizinguojamo turto vertinimą ir nustatė jo rinkos kainą, kuri yra ženkliai didesnė nei perimtą turtą pardavė UAB „Swedbank lizingas“. Darytina išvada, kad per laikotarpį vilkikai ir priekaba nuvertėjo, todėl jų pardavimo kainos galimai sumažėjo. Ši aplinkybė rodo, kad dėl paties kreditoriaus neveikimo galimai sumažėjo jo pajamos, o reiškiamais delspinigiais stengiamasi padaryti žalą kitiems kreditoriams. Išvardintos aplinkybės rodo, kad UAB „Minaukslita“ stengėsi sąžiningai vykdyti sudarytas sutartis, tačiau dėl bendrovės nemokumo nesugebėjo pilnai jas įvykdyti. Delspinigiai yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Netesybos padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymų terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-358/2006). Pažymėtina, kad CK baudinių netesybų nėra numatyta. Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2005). Nuostolių, patirtų dėl netinkamo prievolės vykdymo, dydžio UAB „Swedbank lizingas“ neįrodinėja, todėl 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną, o per metus tai sudaro 73 proc., yra aiškiai per didelės netesybos. Dėl tokio netesybų reglamentavimo komercinių sandorių šalys patenka į dviprasmišką situaciją. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę pradelsimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Todėl šalis, kurios naudai pradelsiama įvykdyti turtinę prievolę be abejo tikisi, jog jai teismo keliu bus priteista dėl prievolės neįvykdymo susikaupusi skola. O taip pat ji tikisi, kad bus visiškai patenkintas ir jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Tačiau toks minėtos įstatymo normos aiškinimas LAT laikomas netinkamu, nurodant, kad, nepaisant to, kokiu būdu yra nustatytos netesybos (įstatymo, sutarties ar teismo), teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (LAT civ. byloje Nr. 3K-3-552/2005, 3K-3-578/2004 ir kt.). LAT nuomone (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010), teismui sprendžiant klausimą dėl sutartinių netesybų mažinimo, gali turėti reikšmės tam tikri specialiųjų įstatymų arba verslo praktikos nustatyti kriterijai. Pavyzdžiui, kai abi sandorio šalys yra verslo subjektai (taip yra nagrinėjamu atveju), teismo vertinimui dėl sutartinių netesybų atitikties protingumo kriterijui piniginių prievolių atveju gali būti reikšminga tai, kad pagal 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnį už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydis apskaičiuojamas VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais. Kitas norminis aktas, kuris nustato delspinigių dydį LR, yra LR Finansų ministrės įsakymai, kuriais patvirtintas delspinigių dydis neįvykdytoms mokestinėms prievolėms. Jis 2011 -2012 metams yra nustatytas 0,03 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną ir sudaro 10,8 proc. per metus.

17Finansinis reikalavimas tvirtintinas iš dalies.

18Nustatyta, jog šalys 2007 m. šalys pasirašė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis (toliau tekste - Sutartys) (b. l. 14-25, 26-30), pagal kurias atsakovei buvo išnuomotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: LT055841 - 1 (vienas) automobilis LEXUS RX300; LT060323 1 (viena) tentinė priekaba KRONE SDP27; LT051928 - 1 (vienas) naudotas vilkikas IVECO EURO ( - ) E47; LT060322 - 1 (vienas) vilkikas IVECO ( - ) (toliau - turtu). Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyse buvo numatyta atsakovės prievolė kas mėnesį mokėti sutartines įmokas pagal sutarčių įmokų grafikus. Atsakovė savo kaip kliento prievoles vykdė netinkamai, t. y. vėlavo mokėti įmokas. Dėl šių priežasčių 2012-07-11 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas Nr. 1-30-6626 dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo. Sutarčių nutraukimo momentu atsakovės debitorinis įsiskolinimas pagal pateiktas, bet neapmokėtas lizingo sutarčių sąskaitas buvo 71 827,37 Lt. Pranešime dėl Sutarčių nutraukimo buvo nurodyta, kad atsakovė privalo pagal Sutartis naudotą turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas klientui, bei visus su turtu susijusius dokumentus perduoti ieškovės įgaliotam atstovui ir padengti susidariusią debitorinę skolą.

19Atsakovės administratorei nebeginčijant 21 440,30 Lt finansinio reikalavimo, susidedančio iš 9 491,77 Lt dėl patirto nuostolio pardavus transporto priemones, iš 4 593,93 Lt papildomų išlaidų, 241,31 Lt palūkanų, 4 500 Lt baudos ir 2 613,29 Lt palūkanų, ši finansinis reikalavimas tvirtintinas, atskirai nebepasisakant dėl jo pagrįstumo motyvų.

20Ginčas byloje kilo tik dėl kreditoriaus prašomų patvirtinti kaip finansinis reikalavimas 14 677,54 Lt delspinigių, paskaičiuotų po 0,2 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną, kuriuos atsakovės administratorė prašo sumažinti iki 2 201,63 Lt (14 677,54 * 0,03 / 0,2), t. y. delspinigius skaičiuoti po 0,03 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną.

21Nustatyta, jog pagal šalių sudarytos lizingo sutarties 2 straipsnio 2.8.1 punktą buvo susitarta dėl 0,2 procento dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

22CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jo netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

23Pagal kreditoriaus pateiktus teismui priedus prie pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad kreditorius ir skolininkė bendradarbiavo nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Per šį laikotarpį UAB „Minaukslita“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ 419 152,82 litus už lizingo būdu perkamas transporto priemones. Kreditorius neginčija administratorės nurodytų aplinkybių, jog savalaikius mokėjimus pagal sutartis bendrovė vykdė iki 2011 metų lapkričio mėnesio, t. y. tol, kol ji turėjo tam galimybes; nors jau 2010 metais atsakovės finansinė būklė, įtakota sunkios visos šalies ekonominės padėties, buvo bloga, o dalis kreditorių jau buvo areštavę bendrovės turtą, atsakovė ir toliau vykdė lizingo sutartis; 2011 metais už bendrovės skolas mokėjo jos direktorius M. K., darydamas pavedimus ar įnešdamas grynus pinigus į kreditoriaus sąskaitą. Kreditorius taip pat neginčija aplinkybės, jog 2011-11-30 atsakovė kreditoriui buvo sumokėjusi daugiau nei 2/3 sumos, numatytos sumokėti pagal lizinguojamo turto sutartis. Be to, pažymėtina, kad nors lizingo sutarys buvo sudarytos dviejų juridinių ūkio subjektų, tačiau atsakovė laikytina silpnesniąja sutarties šalimi, kuri privalėjo sutikti su jai kreditoriaus pasiūlytomis sutarties sąlygomis. Šiuo atveju kreditoriaus nenaudai vertintina ir aplinkybė, jog, atsakovei nemokant įmokų pagal sutartį beveik metus, kreditorius, turėdamas teisę sutartis nutraukti prieš terminą ir pareikalauti grąžinti turtą, tai padarė tik 2012-07-11 pranešimu. Kadangi, administratorės teigimu, 2012 m. sausio mėn. nepriklausomi turto vertintojai nustatė ženkliai didesnes lizinguojamo turto rinkos vertes, nei perimtą turtą pardavė kreditorius, neatmestina ir tai, jog turtas tam tikra dalimi galėjo nuvertėti ir per šį laikotarpį. Ši aplinkybė rodo, kad kreditoriaus nuostoliai dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo galėjo atsirasti ar padidėti dėl paties kreditoriaus neveikimo. Delspinigiai yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Netesybos padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymų terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-358/2006). Pažymėtina, kad CK baudinių netesybų nėra numatyta. Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2005). Nors LAT ir yra pasisakęs, jog netesybų dydis gali būti netgi didesnis nei nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nevykdymo, dydis, tačiau šiuo atveju kaip ypatingai svarbi vertintina aplinkybė, jog atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, dėl ko kreditoriaus paskaičiuoti 0,2 procentų dydžio delspinigiai, per metus sudarantys net 73 proc., pirmiausia vertintini kaip savo dydžiu pažeidžiantys kitų bankrutuojančios atsakovės kreditorių interesus. Kaip ne kartą pažymėjo LAT savo nutartyse, dėl tokio netesybų reglamentavimo komercinių sandorių šalys patenka į dviprasmišką situaciją. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę pradelsimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Todėl šalis, kurios naudai pradelsiama įvykdyti turtinę prievolę be abejo tikisi, jog jai teismo keliu bus priteista dėl prievolės neįvykdymo susikaupusi skola. O taip pat ji tikisi, kad bus visiškai patenkintas ir jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Tačiau toks minėtos įstatymo normos aiškinimas LAT laikomas netinkamu, nurodant, kad, nepaisant to, kokiu būdu yra nustatytos netesybos (įstatymo, sutarties ar teismo), teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (LAT civ. byloje Nr. 3K-3-552/2005, 3K-3-578/2004 ir kt.). LAT nuomone (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010), teismui sprendžiant klausimą dėl sutartinių netesybų mažinimo, gali turėti reikšmės tam tikri specialiųjų įstatymų arba verslo praktikos nustatyti kriterijai. Šiuo atveju pritartina atsakovės administratorės argumentams, jog protinga, pagrįsta ir teisinga būtų nustatyti 0,03 procentų už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių dydį (arba 10,8 proc. per metus), vadovaujantis LR Finansų ministrės įsakymais Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio, kuriais patvirtintas delspinigių dydis neįvykdytoms mokestinėms prievolėms 2011-2012 metų atskiriems ketvirčiams..

24Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavęs aiškiai per dideles sutartines netesybas bei prievolės įvykdymą iš dalies (atsakovė kreditoriui yra sumokėjusi daugiau nei 2/3 sumos, numatytos sumokėti pagal lizinguojamo turto sutartis), kreditoriaus prašomus finansiniu reikalavimu patvirtinti 14 677,54 Lt delspinigius, paskaičiuotus po 0,2 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną, mažina iki 2 201,63 Lt (14 677,54 * 0,03 / 0,2) ir atitinkamai tvirtina 23 641,93 Lt finansinį reikalavimą, susidedantį iš 9 491,77 Lt dėl patirto nuostolio pardavus transporto priemones, iš 4 593,93 Lt papildomų išlaidų, 241,31 Lt palūkanų, 4 500 Lt baudos, 2 613,29 Lt palūkanų bei 2 201,63 Lt delspinigių.

25Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 str. 1, 4 d., CPK 291 str., 292 str.,

Nutarė

26patvirtinti kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB 23 641,93 Lt finansinį reikalavimą atsakovei BUAB „MINAUKSLITA”

27Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. Kauno apygardos teismas 2012-10-17 nutartimi (t. 1, b. l. 160-162) patvirtino... 3. Ieškovė 2012-09-24 pareiškimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo... 4. Atsakovės administratorė nurodė ginčijanti ieškovės pareikštą... 5. Ieškovė 2012-11-30 pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 181-183)... 6. 1. Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad iki... 7. 2. Dėl papildomų išlaidų. Ieškovė pateikė UAB „Kodera“ 2012-08-02... 8. 3. Dėl 21 790,83 Lt finansinio reikalavimo dalies. Šios finansinio... 9. 4. Dėl delspinigių dydžio. Vien tik netesybų dydis nėra ir negali būti... 10. Atsakovė pateikė atsiliepimą dėl pareikšto patikslinto finansinio... 11. 1. Atsakovė sutinka, kad ieškovė turi teisę reikšti 9 491,77 Lt padidintą... 12. 2. Dėl papildomų išlaidų. UAB „Swedbank lizingas“ patirtos papildomos... 13. 3. Dėl 241,31 Lt palūkanų. Atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu... 14. 4. Dėl 21 790,83 Lt finansinio reikalavimo dalies (UAB „Swedbank lizingas“... 15. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad visą UAB „Swedbank lizingas”... 16. 5. Dėl pareikštų delspinigių dydžio. Šalys sudarė lizingo sutartis,... 17. Finansinis reikalavimas tvirtintinas iš dalies.... 18. Nustatyta, jog šalys 2007 m. šalys pasirašė lizingo (išperkamosios nuomos)... 19. Atsakovės administratorei nebeginčijant 21 440,30 Lt finansinio reikalavimo,... 20. Ginčas byloje kilo tik dėl kreditoriaus prašomų patvirtinti kaip finansinis... 21. Nustatyta, jog pagal šalių sudarytos lizingo sutarties 2 straipsnio 2.8.1... 22. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu netesybos yra aiškiai per... 23. Pagal kreditoriaus pateiktus teismui priedus prie pareiškimo dėl finansinio... 24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavęs aiškiai per... 25. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 str. 1, 4 d., CPK 291 str., 292 str.,... 26. patvirtinti kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB 23 641,93 Lt finansinį... 27. Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas...