Byla 2A-621-730/2015
Dėl netesybų sumokėjimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir G. P. D. ieškinį atsakovei UAB „Atsakingi sprendimai“ dėl netesybų sumokėjimo,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės 70000,00 Lt netesybų, 630,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. B., A. B., G. P. D. ir N. D. ir UAB „Atsakingi sprendimai“ 2013-06-26 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teisę į turtą: pastatą – mechaninį cechą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 705/72512 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ). Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis Nr. 1 ir Nr. 2, į kurias atsakovė neatsakė. 2013-11-25 ieškovai kreipėsi į Vilniaus m. 36-ąjį notarų biurą, prašydami notaro paliudyti vienašališką pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. 2013-12-19 Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė paliudijo vienašališko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo faktą ir tokio nutraukimo teisėtumą, t. y. visų sąlygų, būtinų aptariamam pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimui, buvimą. Vadovaudamasis pirkimo–pardavimo sutartimi ir liudijimu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registras pakeitė centrinio duomenų banko įrašą ir nurodė, jog minėtas turtas nuosavybės teise priklauso ieškovams. Pretenzijoje ieškovai reikalavo sumokėti 70000,00 Lt netesybų. Minėtą reikalavimą, kaip buvo nurodyta pretenzijoje, atsakovė turėjo įvykdyti iki 2014-01-23, tačiau iki šiol reikalavimai nėra įvykdyti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ ieškovų A. B. ir G. P. D.naudai 70000,00 Lt netesybų (baudos), 630,00 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-03-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2119,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-03-18 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, jog sudarydamos rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras, šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – perkamo–parduodamo daikto, kainos, atsiskaitymo tvarkos ir terminų, atsakomybės ir kt. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą savo parašais patvirtino tiek ieškovai, tiek atsakovės direktorius R. V.. Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, jog visas pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas suprato, jas išaiškino notaras. Byloje ginčo, kad atsakovė neįvykdė prievolės ir taip pažeidė sutartį, nes pardavėjams nesumokėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos turto kainos, nėra. Pačios šalys pirkimo–pardavimo sutarties 8.2 p. numatė, kad pardavėjui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį dėl pirkėjo vėlavimo atsiskaityti, yra numatyta 20 proc. pirkimo–pardavimo sutarties kainos dydžio bauda, t. y. 70000,00 Lt. Ieškovai, vadovaudamiesi pirkimo–pardavimo sutarties 8.2 p., prašo priteisti iš atsakovės netesybas. Teismo nuomone, baudos dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjų nuostolius dėl to, kad nebuvo įvykdyta pirkimo–pardavimo sutartis. Sandorio suma buvo 350000,00 Lt, numatytų netesybų dydis sudaro 20 proc. minėtos sandorio kainos. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovais, neatsakinėjo į ieškovų rašytines pretenzijas, ieškovų atsakovei perleistas turtas buvo areštuotas, todėl ieškovai sutarties dalyką atgavo tik 2013-12-20, 2013-12-23. Kartu pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės nevykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės nevykdymo faktą. Ieškovai, remdamiesi Sutarties 8.1 p., prašė priteisti iš atsakovės 630,00 Lt delspinigių. Šalys minėtu sutarties punktu susitarė, kad pirkėjas dėl savo kaltės laiku neatsiskaitęs su pardavėjais pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2014-01-24 iki 2014-03-10, t. y. už 45 dienas, todėl ieškovams iš atsakovės priteisė 630,00 Lt delspinigių.

4Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria ieškovų naudai priteista 70000,00 Lt netesybų, panaikinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartimi nustatytų aiškiai per didelių netesybų mažinimo pagrindus (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), ir proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
  2. Kadangi atsakovė nesumokėjo net dalies pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodytos sumos, reiškia, jog ieškovams nereikėjo grąžinti atsakovės sumokėtų pinigų ir todėl, ieškovams vienašališkai nutraukus sutartį, kartu jie neteko teisės išskaičiuoti 20 procentų sutarties kainos dydžio baudą 8.2 punkto pagrindu.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų atstovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra plačiai motyvuotas, ištirtos bei įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai, palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteistos 70000,00 Lt dydžio netesybos ieškovų naudai.

9Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. B., A. B., G. P. D. ir N. D. ir UAB „Atsakingi sprendimai“ 2013-06-26 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4034 (toliau – Sutartis), pagal kurią Pirkėjas (UAB „Atsakingi sprendimai“) įgijo nuosavybės teisę į turtą: pastatą – mechaninį cechą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 705/72512 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ) (b. l. 9–26). Atsakovei nevykdant Sutartimi priimtų įsipareigojimų, ieškovai 2013-11-25 pateikė pareiškimą Vilniaus m. 36-ajam notarų biurui, kuriuo prašė notaro paliudyti vienašališką Sutarties nutraukimą (b. l. 36–38). 2013-12-19 Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, jog UAB „Atsakingi sprendimai“ Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo už nekilnojamąjį turtą ir neatsiskaitė su Pardavėjais (b. l. 39). Nuo 2013-12-20 bei 2013-12-23 Sutartyje nurodytas turtas priklauso Pardavėjams (b. l. 40–41). Ieškovai prašė Sutarties 8.2 pagrindu priteisti iš atsakovės 70000,00 Lt netesybas.

10Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų, sprendžiant ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, bei netesybas reglamentuojančių teisės normų netinkamu aiškinimu ir taikymu.

11Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog atsakovė nesumokėjo net dalies pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodytos sumos, todėl ieškovams nereikėjo grąžinti atsakovės sumokėtų pinigų ir todėl, ieškovams vienašališkai nutraukus sutartį, kartu jie neteko teisės išskaičiuoti 20 procentų sutarties kainos dydžio baudą 8.2 punkto pagrindu, tas pats nurodoma ir sutarties 8.7 punkte. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

12Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013; kt.).

13Nustatyta, jog ieškovai 2013-06-26 pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo parduoti, o atsakovė – pirkti nekilnojamąjį turtą: pastatą – mechaninį cechą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 705/72512 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ). Sutarties 5.1 punktu susitarė, jog atsakovė 350000,00 Lt sumą už nekilnojamąjį turtą įsipareigoja sumokėti pavedimu ieškovams iki 2013-10-25 į ieškovų nurodomas banko sąskaitas. Sutarties 8.2 punkte šalys numatė, jog atsakovei daugiau kaip mėnesį vėluojant atsiskaityti su ieškovais, pastarieji įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį apie tai prieš 5 darbo dienas raštu informavę atsakovę. Ieškovai, nutraukę Sutartį minėto punkto nustatyta tvarka, per 30 darbo dienų grąžina atsakovei sumokėtas sumas, iš jų išskaičiavę 20 procentų Sutarties kainos dydžio baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais ir protingais ieškovų nuostoliais dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo.

14Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą.

15Sutarties 8.2, 8.7 punktų formulavimas, jog ieškovai grąžina atsakovei sumokėtas sumas, iš jų išskaičiavę 20 procentų Sutarties kainos dydžio baudą, sistemiškai aiškinant Sutarties sąlygas, yra tik išaiškinimas, kokiu būdu ieškovai turi teisę gauti nustatyto dydžio baudą, jei būtų tokia situacija, jog atsakovė būtų sumokėjusi dalį ar visą sumą, tai yra ieškovai turi teisę padaryti išskaitą iš jau sumokėtų sumų. Tačiau toks 8.2, 8.7 punktų formulavimas neleidžia daryti išvados, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti netesybų, jei nėra sumokėjusi nė dalies turto kainos. Kadangi šalys Sutarties 6.2 punktu susitarė, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pereina nuo Sutarties pasirašymo momento, tačiau terminas nekilnojamojo turto kainai sumokėti buvo nustatytas iki 2013-10-25, tai yra per 4 mėnesių laikotarpį, ieškovai turėjo teisėtus lūkesčius gauti iš atsakovės šalių sulygtą kainą, o atsakovei pažeidus savo sutartines prievoles – gauti iš atsakovės netesybas (baudą).

16Sutartis patvirtinta notaro, susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės direktorius R. V. 2014-12-04 teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirašant notaro kontoroje Sutartį, su Sutarties 8.2 punktu bei kitomis Sutarties sąlygomis susipažino. Atsakovės atstovas laisva valia pasirašė Sutartį, kurioje buvo numatyta bauda už sutarties nuostatų pažeidimus, t. y. šalys dėl netesybų buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Taigi šalių pasirašytoje sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

17Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartimi nustatytų aiškiai per didelių netesybų mažinimo pagrindus (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), ir proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

18Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

19Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 70000,00 Lt netesybas (baudą), įvertindamas, jog šalys pačios Sutarties 8.2 punkte numatė tokią dydžio baudą už pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymą, atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovais, neatsakinėjo į pretenzijas, atsakovei perleistas turtas buvo areštuotas taip apribojant ieškovams galimybę susigrąžinti turtą.

20Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

21Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą.

22Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

23Atsakovė apeliaciniame skunde pagrindą pirmosios instancijos teismui mažinti Sutarties 8.2 punkte numatytas netesybas grindžia tuo, jog ieškovai neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, teismas neįvertino aplinkybių apie šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieškovų patirtų nuostolių dydį.

24Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

25Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog dėl Sutarties 8.2 punkte numatyto netesybų (baudos) dydžio įrodymų, pagrindžiančių, į kokius faktorius buvo atsižvelgta nustatant ir vertinant baudos dydį, nėra, tačiau įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto kaina 350000,00 Lt, atsakovams buvo nustatytas net 4 mėnesių terminas turto kainai sumokėti (Sutarties 5.1 punktas), teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės ir tai, jog atsakovei nesumokėjus per 4 mėnesius turto kainos ir naudojantis nekilnojamuoju turtu, ieškovams bus apribota galimybė turtą parduoti ar išnuomoti kitiems asmenims, galimi ieškovų nuostoliai buvo protingai ir adekvačiai įvertinti 70000,00 Lt suma.

26Sutartis nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta ar modifikuota. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog pažeidė sutartį, kadangi nustatytu terminu nesumokėjo sutartos 350000,00 Lt sumos už nekilnojamąjį turtą. Esant nustatytoms tokioms bylos aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl baudos dydžio šalys sutarė laisva valia, Sutartis šalims yra galiojanti ir privaloma vykdyti sąžiningai ir tinkamai (CK 6.189 straipsnis). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

27Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo jo veikloje reikalavimai, taigi atsakovės atstovai pagal jų patirtį ir žinias, gerai suprato Sutarties reikšmę bei teisines pasekmes dėl jos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Liudytojas A. V. 2014-12-04 teismo posėdžio metu teigė, jog Sutarties įvykdyti nepavyko, nes nebuvo gautas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų atsakovės norėtam vykdyti Išmaniųjų modulinių pastatų gamybinės bazės ir aptarnavimo paslaugų sistemos sukūrimo projektui. Liudytojo A. V. teigimu, Sutartis dėl pastato pirkimo buvo sudaryta tik tam, kad būtų galima vykdyti projektą, o kadangi pirmiausia projektas turėjo būti patvirtintas, sutartyje buvo numatytas ilgas terminas sutartai turto kainai už pastatą sumokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo, kadangi šalių sudarytoje Sutartyje sąlygos, jog atsakovės atsiskaitymas su ieškovais siejamas su projekto patvirtinimu ar vykdymu, nėra. Be to, atsakovė, kaip verslo subjektas, privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinusi negali reikalauti atleisti ją nuo prievolės vykdymo, juo labiau jog Sutarties 7.2.1 punktu atsakovė garantavo, jog yra moki ir pajėgi įvykdyti savo prievolę, – sumokėti nekilnojamojo turto kainą per 5.1 punkte numatytą terminą.

28Pažymėtina ir tai, jog atsakovė jokių argumentų dėl baudos dydžio nepateikia (nenurodo, koks netesybų dydis būtų protingas), iš esmės tik neigia savo prievolę sumokėti nustatyto dydžio netesybas (baudą), nors pripažįsta, jog turtas pusę metų buvo atsakovės nuosavybė, tačiau nėra sumokėjusi ieškovei net dalies 5.1 punkte numatytos turto kainos. Įrodymų, jog atsakovė sudarant pirkimo–pardavimo sutartį būtų ginčijusi netesybų dydį, taip pat nėra, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis ieškovų interesus.

29Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovai neįrodė patirtų nuostolių bei jų dydžio, pažymėtina, jog šalys sutartyje susitarė, jog 70000,00 Lt bauda yra minimalūs ir protingi ieškovų nuostoliai. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kadangi ieškovai nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašė tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), ieškovai neturi pareigos įrodinėti atsiradusių nuostolių dydį. Tokiu atveju ieškovas gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

30Pažymėtina ir tai, jog pagal šalių sudarytą Sutartį, dėl atsakovės kaltės ją pažeidus, atsakovės mokėtinų netesybų dydis sudaro 20 procentų nuo turto pardavimo kainos. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas baudos dydis nei absoliučiu dydžiu, nei procentine išraiška, palyginti su turto pardavimo kaina (350000,00 Lt), negali būti laikomas neprotingai dideliu, be to, nežymiai skiriasi nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012) bei teismų praktikos nurodymų, jog nagrinėjant šiuos ginčus pirmiausiai turi būti paisoma susitariančių šalių valios.

31Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių tikėtiną dydį ir kitas pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino netesybų mokėjimą nustatančias sutarties nuostatas ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų, pagrįstai sprendė, jog šioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes Sutartį pažeidusi atsakovė turi mokėti netesybas – 70000,00 Lt baudą.

32Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė civilinio kodekso teisės normų (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės 70000,00 Lt... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį patenkino,... 4. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų atstovas prašo atsakovės... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. B., A. B., G. P. D. ir N. D.... 10. Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios... 11. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartis turi būti aiškinama... 13. Nustatyta, jog ieškovai 2013-06-26 pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo... 14. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas,... 15. Sutarties 8.2, 8.7 punktų formulavimas, jog ieškovai grąžina atsakovei... 16. Sutartis patvirtinta notaro, susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, kaip... 17. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 18. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 19. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 70000,00 Lt netesybas... 20. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai... 21. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime... 22. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių... 23. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrindą pirmosios instancijos teismui mažinti... 24. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar... 25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog dėl Sutarties 8.2 punkte... 26. Sutartis nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta ar modifikuota. Atsakovė... 27. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni nei vidutiniai atidumo,... 28. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė jokių argumentų dėl baudos dydžio... 29. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovai neįrodė... 30. Pažymėtina ir tai, jog pagal šalių sudarytą Sutartį, dėl atsakovės... 31. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į nustatytą... 32. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti...